Civilinė byla Nr. 2A– 295/2006

                                                                                                         Procesinio sprendimo kategorija 45.5

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2006 m. rugpjūčio 10 d.

Vilnius

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Danutės Milašienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,

dalyvaujant ieškovo atstovams adv. Aivarui Raišučiui, Vidutei Šimkavičienei,  

atsakovo atstovui adv. Vygantui Barkauskui,

viešajame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Akmenės energija“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2006 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-195-40/2006 pagal ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Akmenės energija“ dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Energijos taupymo centras“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija,

n u s t a t ė :

              Ieškovas AB ,,Lietuvos dujos“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB ,,Akmenės energija“, prašydamas priteisti 234 353,42 Lt įsiskolinimą už gamtinių dujų paskirstymą, 9 682, 04 Lt palūkanų, įstatymų numatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo iki sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas 2002 m. gruodžio 31 d. su atsakovu sudarė Gamtinių dujų perdavimo - paskirstymo sutartį Nr. 10-2003 (Vartojimo sutartis), pagal kurią gamtinės dujos atsakovui buvo transportuojamos 2003 metais ir transportuojamos iki šiol. Šios sutarties 46 punkte numatyta, kad sistemos naudotojas (atsakovas) už gamtinių dujų perdavimą ir paskirstymą moka dujų įmonės nustatytomis kainomis, pateiktomis sutarties priede Nr. 2. Sutarties 47 punkte numatyta, kad dujų paskirstymo kainos nustatomos pagal šios sutarties 24 punkte nustatytą per metus į pristatymo vietą paskirstomą dujų kiekį. Tokios sutarties sąlygos paremtos Gamtinių dujų įstatymo 14 straipsnio nuostatomis, kad dujų sektoriuje kainos reguliuojamos, ir dujų įmonės kiekvienais metais nustato dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo kainas, kurios įsigalioja po viešo jų paskelbimo. Ieškovas teigia, jog apmokėjimą už gamtinių dujų perdavimą ir paskirstymą reglamentuoja 2002 m. vasario 5 d. ūkio ministro įsakymu Nr. 43 patvirtintos Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklės (toliau – taisyklės), kurių 143 punktas nustato, kad vartotojas (sistemos naudotojas) privalo apmokėti už patiektas (pristatytas) dujas ir suteiktas paslaugas. Vartotojas (sistemos naudotojas) už patiektas ar pristatytas dujas apmoka pagal konkrečioje pristatymo vietoje apskaitytą dujų kiekį ir šių Taisyklių 73 bei 109 punktuose nurodytai vartotojų (sistemos naudotojų) grupei nustatytą dujų (perdavimo, paskirstymo) kainą. Sutarties šalys, vykdydamos sutartį, turi laikytis sutarties sąlygų ir kartu vadovautis Taisyklių nuostatomis. Taisyklių 2 punkte numatyta, kad Taisyklės privalomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, perduodantiems, paskirstantiems, laikantiems, tiekiantiems ir vartojantiems gamtines dujas. Minėta Gamtinių dujų perdavimo - paskirstymo sutartis sudaryta galiojant 2002 m. lapkričio 19 d. Ūkio ministro įsakymo Nr. 413 redakcijai (minėtų taisyklių pakeitimas), kur 2.3 punkte numatyta, kad 143 punkto antrojo sakinio nuostatos netaikomos trejų metų gamtinių dujų perdavimo ir paskirstymo kainų reguliavimo laikotarpiu reguliuojamiesiems vartotojams bei šilumos tiekimo įmonėms, įsteigtoms iki 2002 m. liepos 1 d. Šios šilumos tiekimo įmonės su jų 2002 m. gruodžio 1 d. turimais įrenginiais laikomos vienu vartotoju su viena pristatymo vieta.

              Nurodo, kad 2002 m. rugsėjo 12 d. ieškovas su trečiuoju asmeniu pasirašė Naujojo vartotojo sistemos prijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos sutartį Nr. 0402/24 (toliau tekste – Naujojo vartotojo sutartis), pagal kurią ieškovas įsipareigojo iki 2002 m. lapkričio 22 d. nutiesti dujotiekį į trečiojo asmens katilinę ir iki 2002 m. lapkričio 29 d. pradėti transportuoti dujas, o tretysis asmuo įsipareigojo iki 2002 m. lapkričio 29 d. įsirengti vartotojo sistemą ir pradėti vartoti dujas. Ši sutartis abiejų šalių nebuvo laiku įvykdyta, kadangi dėl žemės nuosavybės dokumentų rengimo problemų nusitęsė katilinės statybos vietos nustatymo ir įrengimo terminai. Kol nebuvo nustatyta konkreti katilinės statybos vieta, nebuvo galimybės tiesti dujotiekio. Dujų įvado vieta buvo suderinta su trečiuoju asmeniu tik 2002 m. lapkričio 11 d. Ieškovas baigė tiesti dujotiekį 2002 m. gruodžio 4 d. Dujotiekio pripažinimo tinkamu naudoti aktas komisijos pasirašytas 2002 m. gruodžio 16 d. Tačiau esminę reikšmę turi ne tiek pats katilinės kaip statinio pastatymas, kiek vidaus dujų sistemos įrengimas ir paruošimas priimti dujas. 2002 m. gruodžio 31 d. pasirašytas susitarimas prie minėtos Naujojo vartotojo sutarties, pagal kurią tretysis asmuo visas savo teises ir pareigas perleido atsakovui Atsakovas įsipareigojo savo lėšomis iki 2003 m. balandžio 15 d. įsirengti vartotojo sistemą ir pradėti vartoti gamtines dujas, todėl 2002 m. gruodžio 31 d. katilinė nebuvo įrengta ir į ją dujos negalėjo būti tiekiamos. Be to, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija 2003 m. lapkričio 5 d. raštas Nr.R2-840 konstatavo atsakovo katilinei turi būti taikomos Taisyklių 143 punkto nuostatos be išimties, numatytos minėto įsakymo 2.3 punkte, t.y. išimtis taikytina tik toms įmonėms, kurios 2002 m. gruodžio 1 d. turėjo pripažintas tinkamomis naudoti katilines. Bylos eigoje ieškovas padidino ieškinio reikalavimus ir prašė priteisti 238 325,68 Lt skolos ir 12 078,70 Lt palūkanų. 

Šiaulių apygardos teismas 2006 m. kovo 9 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė iš UAB „Akmenės energija“ 238 325,68 Lt įsiskolinimą už dujų transportavimą, 12 078,70 Lt palūkanas ieškovui bei 6 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos, pradedant skaičiuoti nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas sprendime nurodė, kad byloje nagrinėjamas ginčas,  kilęs tarp šalių ieškovo AB “Lietuvos dujos”  (dujų tiekimo įmonė) ir atsakovo UAB “Akmenės energija” (sistemos naudotoja) dėl apmokėjimo už gamtinių dujų transportavimą (perdavimą-paskirstymą). Ieškovas atsakovo turimą katilinę ir kitą atsakovo sistemą laiko atskiromis gamtinių dujų pristatymo, paskirstymo vietomis, todėl už katilinėje sunaudotas dujas atsakovui taikė 4-os vartotojų grupės  kainą už  2003 metus bei 5- tos grupės kainą už 2004 metus. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovo pozicija, kad katilinė yra atskira pristatymo ir paskirstymo vieta, laikydamas katilinę viena pristatymo vieta su visa jo valdoma sistema, mokėjo ieškovui už gamtinių dujų paskirstymą į katilinę pagal 7-tos vartotojų grupės kainą. Būtent dėl to susidarė kainų skirtumas ir dėl šios sumos kilo ginčas tarp šalių.             

Teismas nustatė, kad ieškovas ir tretysis asmuo sudarė Naujojo vartotojo sutartį. Šios sutarties tikslas - prijungti trečiojo asmens sistemą prie ieškovo sistemos ir užtikrinti trečiajam asmeniui gamtinių dujų perdavimą ir  paskirstymą sutartyje numatytais kiekiais; objekto, trečiojo asmens katilinės, dujofikavimas. Naujojo vartotojo sutarties 6.1 ir 6.2 punktais ieškovas įsipareigojo nutiesti dujotiekį iki katilinės ir įsipareigojo pradėti transportuoti dujas iki 2002 m. lapkričio 22 d. Tretysis asmuo įsipareigojo (7.2 punkte) savo lėšomis įsirengti  vartotojo sistemą,  pradėti vartoti sutartą gamtinių dujų kiekį iki 2002 m. lapkričio 29 d. Ieškovas, tretysis asmuo ir atsakovas 2002 m. gruodžio 31 d. pasirašė susitarimą dėl  Naujojo vartotojo sutarties pakeitimų (toliau tekste – Trišalis susitarimas) kuriame sutarė, kad tretyjį asmenį pakeičia atsakovas perimdamas visas iš sutarties kylančias teises, pareigas bei prievoles. Be to, Trišalio susitarimo 3 punkte šalys pakeitė Naujojo vartotojo sutarties 6.2  ir 7.2 punktus nustatydami, kad ieškovas pradės transportuoti nustatytą dujų kiekį į naujai nutiestą dujotiekį iki 2003 m. balandžio 15 d., o atsakovas savo lėšomis įrengs vartotojo sistemą ir pradės vartoti pagal sutartį dujas iki 2003 m. balandžio 15 d. Ieškovas ir atsakovas sudarė Gamtinių dujų perdavimo - paskirstymo 2002 m. gruodžio 31 d. sutartį Nr.10-2003 (Vartojimo sutartis), kurioje šalys įvardijo sistemos naudotojo (atsakovo) objektus, kur  numatytas didžiausias ir mažiausias valandinis gamtinių dujų kiekis ir dujų slėgis pristatymo vietoje, tame tarpe ir katilinėje. Vartojimo sutarties  22  punkte  numatyta, kad  dujos atsakovui bus perduodamos ir  paskirstomos nuo 2003 m.  sausio 1 d. iki 2003 m. gruodžio 31 d. imtinai. Vartojimo sutarties 46 punkte numatyta, kad atsakovas už gamtinių dujų perdavimą ir paskirstymą moka dujų įmonės nustatytomis dujų perdavimo paskirstymo kainomis pagal sutarties priede Nr. 2 nurodytą paskirstymo kainą. Vartojimo sutarties 49 punkte numatyta,  jog sistemos  naudotojas už gamtinių dujų  perdavimą ir paskirstymą moka pagal pristatymo vietoje apskaitytą dujų kiekį, vadovaudamasis gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklių reikalavimais. Tačiau šalys susitarimuose nesutarė ar katilinė traktuotina kaip atskira perdavimo vieta ar bendrai su kitais atsakovo įrenginiais. Apmokėjimą už gamtinių dujų  paskirstymą reglamentavo 2002 m. vasario 5 d.  Ūkio ministro įsakymu Nr. 43 patvirtintos Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklės, kurių 143 punkte numatyta, kad Vartotojas (sistemos naudotojas)  privalo apmokėti už patiektas dujas ir paslaugas pagal konkrečioje pristatymo vietoje apskaitytą dujų kiekį ir šių Taisyklių 73 bei 109 punktuose nurodytai Vartotojų (sistemos naudotojų) grupei nustatytą dujų kainą. Taisyklių 71 ir 72 punktuose nurodyta, kad pristatymo vieta perdavimo sistemoje yra dujų kiekio matavimo priemonės išvado taškas, o pristatymo vieta paskirstymo sistemoje – yra dujų kiekio matavimo priemonės, priskirtos konkrečiam dujas vartojančiam objektui ar paskirstymo sistemai, išvado taškas. Vartojimo sutarties sudarymo metu galiojęs minėtas Ūkio ministro įsakymo Nr.43 2.3 punktas nustatė, kad šilumos tiekimo įmonės su jų 2002 m. gruodžio 1 d. turimais įrenginiais laikomos vienu vartotoju su viena pristatymo vieta.

Teismas nustatė, kad ieškovas įvedė dujotiekį į katilinę 2002 m. gruodžio 4 d. (Dujų įrenginių techninės būklės patikrinimo aktas Nr.02-420A ir dujotiekio priėmimo aktas). Trečiojo asmens raštas Nr. 328 2002-12 18 patvirtina, jog tretysis asmuo vėlavo parengti žemės nuosavybės dokumentus, o suderinimai dėl dujų įvado vietos padaryti tik 2002 m. lapkričio 11 d. (Situacijos planas). Katilinėje dujofikavimo darbai pradėti vykdyti 2003 m. kovo 17 d. (Techninės priežiūros dujofikuojamų objektų registracijos žurnale esantis išrašas Nr.18), o baigti 2003 m. gegužės 26 d. (Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos dujų įrenginių techninės būklės patikrinimo aktas). Katilinė pripažinta tinkama naudotis 2003 m. lapkričio 28 d. aktu.

Dėl šių aplinkybių teismas padarė išvadą, kad atsakovo katilinė buvo pajungta po 2002 m. gruodžio 1 d. ne dėl ieškovo kaltės ir Ūkio ministro įsakymo Nr. 43 nustatyta 2.3 punkte išimtis netaikytina. Todėl ieškovas pagrįstai, už katilinėje suvartotas dujas, skaičiavo pagal 4 grupės vartotojų kainas. Teismas konstatavo, kad atsakovas pažeisdamas sutartyje numatytus įsipareigojimus, pažeisdamas gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklių 143 ir  147 straipsniuose numatytus reikalavimus, nesilaikydamas Lietuvos Respublikos Ūkio ministro 2002 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. 43, nevykdė sutartyje ir kituose teisės aktuose numatytų reikalavimų, todėl privalo  atlyginti  kitai sutarties šaliai – ieškovui patirtus nuostolius (CK 6.205 str.; 6.256 str. 2 d.) bei sumokėti  netesybas (CK 6.210 str.). Iš viso atsakovas skolingas ieškovui  už dujų patiekimą paskirstymą  238 325,68 Lt. Atsakovas netinkamai įvykdė sutartį (prievolę), dėl ko priteistinos palūkanos – 12 078,70 Lt (CK 6.210 str. 2 d.). Tenkintinas ieškovo prašymas priteisti iš atsakovo 6% palūkanas už  priteistą sumą nuo  bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.137 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.). Priteistinos iš atsakovo ieškovui turėtos bylinėjimosi išlaidos, žyminis mokestis 6007,70 Lt.

Atsakovas „Akmenės energija“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2006 m. kovo  9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas: žyminį mokestį ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Apeliantas nurodo, kad teismo sprendimas nepagrįstas dėl šių argumentų:

1. Teismas neatsižvelgė į faktines bylos aplinkybes ir netaikė teisės aktų nustatytos išimties. Dujų vartotojai į grupes skirstomi į septynias grupes. Sudarant Vartojimo sutartį, atsakovas buvo 7 grupės vartotojas, t.y. vartotojas suvartojantis 15 mln. m3 dujų. Pagal Taisyklių 143 punktą vartotojas (sistemos naudotojas) privalo apmokėti už patiektas (pristatytas) dujas ir suteiktas paslaugas pagal konkrečioje pristatymo vietoje apskaitytą dujų kiekį ir šių taisyklių 73 bei 109 punktuose nurodytai vartotojų (sistemos naudotojų) grupei nustatytą dujų (perdavimo, paskirstymo) kainą. Tačiau Taisyklių 143 punktas turėjo nustatytas išimtis. Ūkio ministro 2002 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. 43  2.3 punktas su 2002 m. lapkričio 19 d. įsakymų Nr. 413 ir 2004 m. sausio 29 d. pakeitimais nustatė, kad šilumos tiekimo įmonės su jų 2002 m. gruodžio 1 d. turimais įrengimais laikomos vienu vartotoju su viena pristatymo vieta ir vienu atsiskaitymo tarifu, o pertvarkyta (rekonstruota, modernizuota, išskaidyta į mažesnio pajėgumo) ar buvusioje arba toje pačioje centralizuotos šilumos tiekimo sistemos teritorijoje naujai pastatyta gamtines dujas deginanti katilinė (-ės), keičianti (keičiančios) mažiau efektyvią, deginusią gamtines dujas katilinę, nelaikoma nauja dujų pristatymo vieta.

Atsakovas įsteigtas 2000 m. gegužės 18 d., todėl jis priskirtinas prie iki 2002 m. liepos 1 d. įsteigtų šilumos tiekimo įmonių grupės, kurioms gali būti taikoma minėta įsakymo išimtis.

Teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovo katilinė nepriskirtina prie apelianto iki 2002 m. gruodžio 1 d. turimų įrenginių. Bylai reikšmingos aplinkybės susijusios su katilinės statyba ir dujotiekio iki jos tiesimu. Pagal Naujojo vartotojo sutarties, sudarytos tarp ieškovo ir trečiojo asmens, 6.1 punktą, ieškovas įsipareigojo iki 2002 m. lapkričio 22 d. nutiesti dujotiekį iki atsakovo katilinės, o pagal 6.2 punktą įsipareigojo iki 2002 m. lapkričio 29 d. pradėti transportuoti dujas į šią katilinę, t.y. šalys sutarė, kad dujotiekis bus baigtas ir bus pradėtas eksploatuoti iki 2002 m. gruodžio 1 d. Atsakovas 2002 m. gruodžio 31 d. trišaliu susitarimu perėmė visas trečiojo asmens teises ir pareigas, turėtas pagal minėtą Naujojo vartotojo sutartį.

Kadangi dujų kainos skirtumas priklausomai nuo vartotojų grupės yra didelis, todėl ieškovas, kaip dujų tiekėjas yra suinteresuotas gauti didesnes pajamas vartotoją priskiriant žemesnės grupės vartotojų grupei. Kadangi vartotojams prijungtiems po 2002 m. gruodžio 1 d. netaikoma teisės aktų nustatyta išimtis, todėl atsakovas buvo suinteresuotas darbus baigti ne sutartyje sutartu laiku (iki 2002 m. gruodžio 1 d.), bet po 2002 m. gruodžio 1 d., todėl ir dujotiekį ieškovas Ūkio ministerijai įrengė ir pridavė 2002 m. gruodžio 4 d. Ieškovas yra monopolininkas, turintis teisę skirstyti dujas ir atlikti dujotiekio statybos rangos darbus, kito rangovo atsakovas neturi teisės pasirinkti, todėl susidaro ydinga situacija - ieškovas, kaip rangovas, yra suinteresuotas kuo greičiau baigti statybos darbus, tačiau, kaip dujų tiekėjas, ieškovas nesuinteresuotas baigti darbų laiku, nes dėl pavėluoto statybos darbų atlikimo turi teisę gauti didesnį užmokestį už tą pačią paslaugą. Kadangi Dujotiekio statybos rangos 6.1 punkte nustatytas dujotiekio statybos darbų atlikimo terminas nebuvo pakeistas, todėl teismas turėjo taikyti CK 6.652 straipsnio 2 dalį, kad rangovas (ieškovas) atsako už darbų pradžios ir pabaigos terminų pažeidimus. Rangovui pareigą laiku baigti statybos rangos darbus nustato ir CK 6.681 straipsnis bei Taisyklių 27 punktas. Dujotiekis laiku nebuvo įrengtas dėl ieškovo kaltės ir dabar ieškovas siekia nesąžiningai pasinaudoti šia aplinkybe. Be to, Naujojo vartotojo sutarties 17 punktas nustatė, kad ieškovas privalo atlyginti atsakovui nuostolius, jei dėl ieškovo kaltės nebus įvykdyti įsipareigojimai, nurodyti 6.1 ir 6.2 punktuose. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas turėjo nutiesti tik 20 metrų ilgio vidutinio slėgio dujotiekį nuo savo magistralinio dujotiekio ir šiems darbams normaliu tempu atlikti reikia keliolikos dienų, tačiau ieškovas šių darbų neatliko sutartu laiku ir dirbo daug ilgiau, nei būtina normaliu darbo tempu. Taigi, dėl ieškovo kaltės dujotiekis nebuvo pajungtas sutartyje sutartu laiku, todėl su tuo susijusios išlaidos turi būti dengiamos ieškovo sąskaita.

2. Teismas sprendime nepagrįstai nurodo, kad atsakovas nebuvo nurodęs dujotiekio prijungimo vietos, kuri buvo suderinta tik 2002 m. lapkričio 11 d., nes planuose ir brėžiniuose buvo aiškiai nurodyta, kad dujotiekis turi būti nutiestas iki senojo AB „Panevėžio pienas“ mūrinio pastato kampo ir ten turėjo būti įrengtas dujotiekio įvadas.
3. Žemės nuomos ir subnuomos santykiai įtakos dujotiekio statybai neturėjo, nes nuomos sutartis buvo pasirašyta anksčiau nei dujotiekio statybos sutartis, o subnuomos - daug vėliau po dujotiekio statybos (2003 m. rugsėjo 1 d.).
4. Teismas nepagrįstai Ūkio ministro 2002 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. 43  2.3 punkte nustatytos išimties taikymą sieja su gamtinių dujų naudojimo katilinėje pradžia, nes minėtame punkte kalbama apie šilumos tiekimo įmonės turimus įrenginius, nesiejant to su dujų tiekimo pradžia. Atsakovo turimas įrenginys – dujinė katilinė su vamzdynais buvo įrengta iki 2002 m. gruodžio 1 d. Be to, Vartojimo sutartyje apelianto katilinė buvo traktuojama kaip viena dujų pristatymo vieta kartu su kitais atsakovo įrengimais. Todėl teismas turėjo taikyti teisės aktų nustatytas išimtis.
5. Ieškovas negali turėti ekonominės naudos  iš savo teisės pažeidimo. Pagal CK 1.67 straipsnio 1 dalį, jei sąlygai atsirasti nesąžiningai sukliudė šalis, kuriai ta sąlyga nenaudinga, tai pripažįstama, kad ta sąlyga buvo. Todėl, esant aplinkybei, jog ieškovo kalti veiksmai sąlygojo dujotiekio įrengimą vėliau, nei buvo sutarta šalių sutartimi, teismas turėjo taikyti teisės aktų nustatytą išimtį ir atmesti ieškinį.

              Ieškovas AB „Lietuvos dujos“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad skundas nepagrįstas. Nurodo, kad dujotiekis nebuvo pastatytas ne dėl ieškovo kaltės. Pavėluota pastatyti dujotiekį: nes katilinė buvo parengta naudoti tik 2003 m. lapkričio 2 d.; nes tretysis asmuo vėlavo parengti žemės nuomos dokumentus; nes tik 2002 m. lapkričio 11 d. buvo suderinta dujotiekio pajungimo vieta. Be to, sutarties vykdymo metu šalys nekėlė pretenzijų dėl terminų praleidimo. Atsakovo teiginiai, kad jis turėjo įrengtą katilinę, neteisingi. Kad ieškovas prijungtų dujotiekį prie katilinės nepakanka užsakovo ir rangovo tarpusavio pasirašyto perdavimo – priėmimo akto, reikia, kad atsakovo sistema būtų pripažinta tinkama naudoti ir tik pripažinus tinkama naudoti atsakovo sistemą (2003 m. lapkričio 28  d.), tik tokia sistema laikoma vieninga ir veikianti. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Trišalį susitarimą ieškovas turėjo pradėti transportuoti dujas iki 2003 m. balandžio 15 d. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad teismas nepasisakė dėl rangos sutarties termino pažeidimo, nes šioje byloje nesprendžiamas klausimas dėl rangos sutarties nevykdymo pasekmių. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija sprendimu atmetė atsakovo skundą reikalaujantį  katilinę laikyti viena paskirstymo vieta ir šio sprendimo atsakovas neginčijo įstatymų nustatyta tvarka. Todėl ieškovas pagrįstai atsakovo katilinę ir kitą sistemą laikė atskiromis dujų pristatymo vietomis.

              Tretysis asmuo „Energijos taupymo centras“ prašė apeliacinį skundą tenkinti pilnai. Nurodė, kad pilnais sutinka su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, todėl teismo sprendimas naikintinas ir ieškinys atmestinas.

              Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

              Pirmosios instancijos teismas išaiškino visas reikšmingas bylai aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

              Ieškovas ir tretysis asmuo 2002 m. rugsėjo 12 d. sudarė Naujojo vartotojo sutartį (I t., 36-40). Pagal šią sutartį ieškovas įsipareigojo prijungti trečiojo asmens dujų sistemą prie ieškovo sistemos ir užtikrinti trečiajam asmeniui gamtinių dujų perdavimą ir paskirstymą. Ieškovas, tretysis asmuo ir atsakovas 2002 m. gruodžio 31 d. pasirašė susitarimą (I t., b.l. 41) dėl Naujojo vartotojo sutarties pakeitimų pagal kurį tretyjį asmenį pakeitė atsakovas, perimdamas visas iš sutarties kylančias teises, pareigas bei prievoles. Tuo pačiu susitarimu šalys pakeitė Naujojo vartotojo sutarties 6.2 ir 7.2 punktus nustatydami, kad ieškovas pradės transportuoti nustatytą dujų kiekį į naujai nutiestą dujotiekį iki 2003 m. balandžio 15 d., o atsakovas savo lėšomis įrengs vartotojo sistemą ir pradės vartoti pagal sutartį dujas iki 2003 m. balandžio 15 d. Ši sutartis patikimai įrodo, kad dar 2002 m gruodžio 31 d. atsakovui nebuvo tiekiamos dujos ir jis nebuvo vartotojas Ūkio ministro 2002 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. 43 2.3 punkto su 2002 m. lapkričio 19 d. įsakymo Nr. 413 pakeitimais, prasme. Atsakovo statusas atitinka Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. vasario 5 d. Nr. 43 įsakymo „Dėl gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklių patvirtinimo“ 5 punkte nustatytą naujojo vartotojo sąvoką: naujasis vartotojas - vartotojas, kurio sistema pirmą kartą jungiama prie dujų įmonės sistemos. Naujuoju vartotoju laikomas ir esamas vartotojas, pageidaujantis didinti dujų suvartojimą tiek, kad neužtenka esamos perdavimo, paskirstymo sistemos galios. Taip šalys ir vadina pačią 2002 m. rugsėjo 12 d. sutartį.

              Be to, pagal Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 20 str. skundus dėl gamtinių dujų įmonių veiklos ar neveikimo perduodant, paskirstant, tiekiant, perkant ir laikant gamtines dujas, nesuteikimo teisės pasinaudoti sistema, prisijungimo, sistemos balansavimo, kainų nustatymo nagrinėja Komisija (Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 5 str. 3 d.) ginčų sprendimo iki teismo tvarka.

              Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 22 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Skundų dėl Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo taikymo nagrinėjimo tvarką. Pagal šios tvarkos 28 punktą interesantas, nesutinkantis su skundą nagrinėjančios institucijos priimtu sprendimu, taip pat sprendimo negavęs per 21, 22 ir 24 punktuose nurodytą laiką, turi teisę apskųsti skundą nagrinėjančios institucijos sprendimą ar veiksmus (neveikimą) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

              Iš bylos medžiagos matyti (II t., b.l. 156-157), kad apeliantas pasinaudojo aukščiau nurodyta nustatyta ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka ir 2005 m. gruodžio 1 d. nutarimu Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija skundą, dėl atsisakymo katilinę, esančią adresu Tinklų gt. 9, Panevėžys, laikyti viena dujų pristatymo vieta, atmetė. Savo teise apskųsti komisijos sprendimą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka apeliantas nepasinaudojo. Tai rodo, kad jis sutinka su tokiu sprendimu.

              Apelianto teiginys, kad dujotiekis laiku nebuvo įrengtas dėl ieškovo kaltės, neturi esminės reikšmės sprendžiant ginčą dėl apmokėjimo už patiektas dujas. Jeigu apelianto manymu rangovas (ieškovas) tiesdamas dujotiekį pažeidė sutartinius įsipareigojimus, jis dėl to gali užvesti bylą ir ginti savo pažeistas teises.

              Atsakovas tam, kad būtų pripažintas vartotoju iki 2002 m. gruodžio 1 d. ir galėtų pasinaudoti lengvata, turėjo būti dujų vartotoju. Dujotiekio nutiesimas buvo tik viena iš sąlygų tam, kad atsakovas taptų vartotoju.

              Kaip minėta, pagal Naujojo vartotojo sutarties 7.2 punktu atsakovas įsipareigojo įsirengti vartotojo sistemą ir 2002 m. gruodžio 31 d. susitarimu atsakovo pareiga įsirengti vartotojo sistemą buvo nustatyta iki 2003 m. balandžio 15 d. Pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. vasario 5 d. Nr. 43 Įsakymo „Dėl gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo  taisyklių patvirtinimo“ 5 p. vartotojo sistema - vamzdynai ir įrenginiai dujoms iš magistralinio dujotiekio ar skirstomojo tinklo priimti ir saugiai panaudoti vartotojo reikmėms. Atsakovo įsirengti dujų įrenginiai buvo pripažinti tinkamai naudotis tik 2003 m. gegužės 26 d. (I t., b.l. 154). Tik po pripažinimo tinkamais naudotis šie įrenginiai galėjo būti panaudoti vartotojo reikmėms ir atsakovas galėjo būti pripažintas įvykdęs sutartinius įsipareigojimus ir įsirengęs vartotojo sistemą. Tai rodo, kad pats atsakovas nebuvo iki 2002 m. gruodžio 1 d. įsirengęs vartotojo sistemos.

              Ieškovo nutiestas dujotiekis pripažintas tinkamu naudoti 2002 m. gruodžio 4 d. (I t., b.l. 153), tačiau atsakovas vartotoju tapo tik po daugiau nei 5 mėn., tai rodo, kad ne 4 dienomis pavėluotas dujotiekio nutiesimas buvo priežastis, dėl kurios atsakovas iki 2002 m. gruodžio 1 d. netapo dujų vartotoju.

              Iš UAB „Energijos taupymo centras“ rašto (I t., b.l. 127) matyti, kad dėl žemės nuosavybės dokumentų parengimo buvo pavėluotai atlikti projektavimo ir statybos vietos įrengimo terminai. Todėl ir dėl šios priežasties atsakovas negalėjo laiku įrengti ir priduoti naudoti katilinės įrangos ir įrengti vartotojo sistemą bei 2002 m. gruodžio 18 d. paprašė ieškovo perkelti dujų tiekimo terminus į 2003 m.

              Apelianto reikalavimo taikyti CK 1.67 straipsnio 1 dalį, jei sąlygai atsirasti nesąžiningai sukliudė šalis, kuriai ta sąlyga nenaudinga, tai pripažįstama, kad ta sąlyga buvo, pagrįstumą paneigia aukščiau aptarti įrodymai. Be to, vertinant šį reikalavimą atsižvelgiama į tai, kad Ūkio ministro 2002 m. lapkričio 19 d. įsakymas Nr. 413 tapo žinomas tik 2002 m. lapkričio 27 d. paskelbus jį Valstybės žiniose. Todėl nėra pagrindo manyti, kad ieškovas, 2002 m. lapkričio 27 d. sužinojęs apie įsakymą vilkino dujotiekio tiekimą iki praeis įsakyme nustatytas 2002 m. gruodžio 1 d. terminas.

              Atmetus apeliacinį skundą iš apelianto UAB „Akmenės energija) priteistinos 18,88 Lt (II T., b.l. 213) išlaidos valstybei susiję su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 str. 1 d.).

              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r ė:

              Šiaulių apygardos teismo 2006 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

              Priteisti iš atsakovo UAB „Lietuvos dujos“ 18,88 Lt (aštuoniolika litų ir 88 ct) išlaidų valstybei susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teisėjai:                                                                                                                              Audronė Jarackaitė

                                                                                                                                            Danutė Milašienė

                                                                                                                                            Vigintas Višinskis