Administracinė byla Nr. eI2-7309-609/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00976-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 28.5; 55.1.3

(S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 9 d.

Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Eglė Kiaurakytė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą atsakovui V. K. (V. K.) dėl įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo.

Teismas

nustatė:

Pareiškėja Lietuvos valstybė (toliau – ir pareiškėja), atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba), kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovo V. K. (toliau – ir atsakovas) valstybės naudai priteisti 55,77 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų ir 2,22 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, iš viso 57,99 Eur, nurodant, kad ši suma turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų.

Prašyme nurodo, kad Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr. (8.3Mr)TP-20-T-1139-9328 atsakovui buvo teikiama antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl antstolio G. J. veiksmų apskundimo, valstybei garantuojant ir apmokant 70 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Gavęs Tarnybos pranešimą, atsakovas turėjo pareigą sumokėti 70 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ar atstovavimu byloje, tačiau jų nesumokėjo. 2020 m. rugpjūčio 17 d. teikdamas Tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, atsakovas nurodė, kad sutinka apmokėti nustatytą dalį antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Tarnybos 2021 m. vasario 26 d. pranešimu Nr. (12.31Mr) FS-529 ir pakartotinai 2021 m. balandžio 28 d. pranešimu Nr. (12.31Mr) FS-946 atsakovas buvo informuotas apie jo pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dalį – 55,77 Eur. Šie pranešimai buvo siųsti atsakovo nurodytu faktinės gyvenamosios vietos adresu. Pažymi, jog aukščiau nurodyti pranešimai dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų apmokėjimo atsakovui buvo siųsti registruotu paštu, dėl to patirtos 2,22 Eur išlaidos, susijusios su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu. 

Atsakovas atsiliepimo į prašymą nepateikė.

Pareiškėjai ir atsakovui apie bylos nagrinėjimo būdą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 72 straipsnio 3 dalis, 74 straipsnio 5, 7 dalys).

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, jog atsakovo 2020 m. rugpjūčio 17 d. pateikto prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą pagrindu Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr. (8.3)TP-20-T-1139-9328 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ atsakovui nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl antstolio G. J. veiksmų apskundimo, parengti procesinius dokumentus, atstovauti pirmos instancijos teisme, antrinę teisinę pagalbą teikti paskiriant advokatą R. S., valstybei garantuojant ir apmokant 30 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovo procesinių dokumentų rengimui advokatas R. S. skyrė 4,5 val. Tarnyba, remdamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir taikinamąjį tarpininkavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“, Tarnyba 2021 m. vasario 26 d. raštu Nr. (12.31 Mr) FS-529 informavo atsakovą apie pareigą apmokėti 56,18 Eur už antrinės teisinės pagalbos teikimą. Be to, 2021 m. vasario 26 d. raštu Nr. (12.31 Mr) FS-529 ir pakartotinai 2021 m. balandžio 28 d. raštu Nr. (12.31Mr) FS-946 siuntė pranešimus atsakovui jo nurodytu faktinės gyvenamosios vietos adresu informuodama apie jo pareigą apmokėti 70 procentų antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Prašyme nurodyta, kad likusi nesumokėta antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų suma sudaro 55,77 Eur.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo ir grąžinimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme (toliau – ir Įstatymas; ginčo teisiniams santykiams aktuali teisės akto redakcija), kurio 19 straipsnio 1 dalis numato, jog prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą turi būti nurodytas pareiškėjo sutikimas apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatyta, kad pagal šį įstatymą jis turi apmokėti 50, 70 arba 85 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Kai prašymą padeda užpildyti ar užpildo valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantys asmenys, pareiškėjui turi būti išaiškinta jo pareiga šio įstatymo nustatyta tvarka apmokėti 50, 70 arba 85 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir jis supažindintas su galima preliminaria išlaidų suma, apskaičiuojama teisingumo ministro nustatyta tvarka. 

Iš atsakovo 2020 m. rugpjūčio 17 d. tarnybai teikto prašymo matyti, kad prašymą pildė pats atsakovas, parašu patvirtinto sutikimą apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį (atitinkamai 50, 70 ar 85 procentus), jeigu valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis sudarys 50, 30 ar 15 procentus. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba valstybei apmokant 30 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Apskaičiuojant antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas, kai teisės aktų nustatyta tvarka šios išlaidos turi būti grąžinamos ar išieškomos į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, taikomos Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir taikinamąjį tarpininkavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir taikinamąjį tarpininkavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“, (toliau – ir Taisyklės; ginčo teisiniams santykiams aktuali teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. spalio 2 d.) bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 1R-176 patvirtintos ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusios Antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo rekomendacijos (toliau – ir Rekomendacijos).

Taisyklių 7 punkte įtvirtinta, jog advokatams, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą, užmokestis mokamas už faktinį antrinės teisinės pagalbos teikimo laiką vienoje bylos stadijoje arba atliekant atskirus procesinius veiksmus, jeigu šie procesiniai veiksmai nurodyti Taisyklėse, už išvados dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ar neteikimo rengimą, už laiką, skirtą kelionei į antrinės teisinės pagalbos teikimo ar procesinių veiksmų atlikimo vietą ir atgal, ir už laiką, skirtą susipažinti su bylos medžiaga, neviršijant Taisyklėse nustatytų dydžių. Taisyklių 3.1 papunktyje apibrėžta faktinio antrinės teisinės pagalbos teikimo laiko sąvoka – tai advokato procesiniams veiksmams atlikti skirtas laikas (laikas, skirtas konsultacijoms teikti, pasirengti nagrinėti bylą, <...> dalyvauti teismo posėdžiuose, <...>). Taisyklėse vienos advokato profesinio darbo valandos užmokesčio dydis prilyginamas 1 užmokesčio baziniam dydžiui (Taisyklių 10 punktas).

Rekomendacijų  2 punkte buvo nustatyta, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį pagal advokato ar advokato padėjėjo pateiktą informaciją apie suteiktą antrinę teisinę pagalbą apskaičiuoja Tarnyba. Apskaičiuojant antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, taikomi Taisyklėse nustatyti dydžiai, kurių pagrindu imamas užmokesčio už antrinę teisinę pagalbą bazinis dydis, galiojęs sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priėmimo dieną (Rekomendacijų 6 punktas).

Iš Tarnybos 2021 m. vasario 26 d. rašto Nr. (12.31 Mr) FS-529 matyti, jog prašoma priteisti 55,77 Eur suma apskaičiuota už antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovui. Advokato R. S. veiksmai ruošiant procesinius dokumentus patenka į faktinio antrinės teisinės pagalbos teikimo laiko sąvoką, todėl akivaizdu, jog už suteiktą antrinę teisinę pagalbą turi būti atlyginama aukščiau paminėtų teisės aktų nustatyta tvarka. Vienos profesinės darbo valandos užmokesčio dydis antrinės teisinės pagalbos suteikimo metu buvo 16,00 Eur ir 18,00 Eur. Apskaičiuota 30 procentų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dalis sudaro 55,77 Eur. Vertina, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos apskaičiuotos tinkamai, yra teisėtos ir pagrįstos, nepažeidžia teisingumo ir protingumo kriterijų.

Pagal Įstatymo 19 straipsnio 2, 3 dalis, pareiškėjas apmoka 50, 70 arba 85 procentus teisingumo ministro nustatyta tvarka apskaičiuotų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ir atstovavimu bylose, gavęs Tarnybos pranešimą. Pareiškėjas šio straipsnio 2 dalyje nurodytas išlaidas apmoka per Tarnybos nurodytą terminą, bet ne vėliau kaip per mėnesį nuo pranešimo gavimo dienos.

Nors Tarnybos 2020 m. vasario 26 d. raštu Nr. (12.31 Mr) FS-529 ir pakartotinai 2021 m. balandžio 28 d. raštu Nr. (12.31Mr) FS-946 atsakovas buvo informuotas  apie jo pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dalį, byloje duomenų, kad atsakovas sumokėjo 55,77 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų sumą, nėra.

Kadangi atsakovas tinkamai neįvykdė pareigos apmokėti 70 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 55,77 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma pareiškėjai Lietuvos valstybei priteistina.

Tarnyba prašo iš atsakovo valstybei priteisti 2,22 Eur išlaidas, susijusias su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 39 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Pagal ABTĮ įprastai pralaimėjusi šalis apmoka proceso išlaidas laimėjusiai šaliai (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Nors viešojo administravimo subjektui galima iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti kitas bylos nagrinėjimo išlaidas, numatytas ABTĮ 39 straipsnio 1 dalyje, pagal teismų praktiką viešojo administravimo subjekto patirtos išlaidos galėtų būti atlyginamos tik tais atvejais, kai šios išlaidos susijusios su konkrečios bylos nagrinėjimu ir buvo pagrįstos ir būtinos, siekiant tinkamai apginti valstybės interesus.

Pažymėtina tai, kad pranešimų apie savo priimtus sprendimus siuntimas priskirtinas institucijos, administruojančios antrinės teisinės pagalbos teikimą, vykdomoms viešojo administravimo funkcijoms. Kadangi vertintina, jog pranešimų siuntimas atsakovui iki administracinės bylos iškėlimo nepatenka į teisės normos, reglamentuotos ABTĮ 39 straipsnio 1 dalyje, taikymo sritį, 2,22 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išieškojimu, suma pareiškėjai iš atsakovo nepriteistina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 4 punktais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. K. (V. K.) 55,77 Eur (penkiasdešimt penkis eurus ir 77 centus) antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų Lietuvos valstybės naudai, pinigus pervedant į vieną iš nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų: LT24 7300 0101 1239 4300 AB banke Swedbank, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 AB Luminor banke, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.