Baudžiamoji byla Nr. 1S-66-327/2018

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. 

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u T A R T i S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 28 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Jurgio Kiškio ir Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), ra­šytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo I. E. (I. E.) skun­dą dėl Kauno apy­linkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lyg­tinio pa­lei­dimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ojo sek­to­riaus (toliau – Komisija) 2018 m. lapkričio 12 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam lyg­tinį pa­lei­dimą iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       I. E. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. kovo 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 dalimis, paskirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė.

1.1.                      Bausmės pradžia – 2005 m. kovo 22 d., pabaiga – 2020 m. kovo 22 d.

1.2.                      Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 metai 4 mėnesiai 14 dienų (skaičiuojant nuo ko­mi­sijos po­sė­džio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, die­nos).

2.       Komisijos 2018 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam I. E. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos motyvuojant tuo, kad nuteistojo pakartotinio nu­si­kalstamumo rizika yra žema, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, galiojančių nuobaudų neturi, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, vykdo in­di­vidualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas prie­mo­nes, todėl jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebe­nu­sikals.

3.       Kauno apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą nu­rodydamas, kad nors I. E. daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio ri­ziką, tačiau ši pažanga nėra akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

4.       Skunde nuteistasis I. E. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2018 m. lapkričio 12 d. nutarimą taikyti jam lygtinį pa­lei­dimą iš pataisos įstaigos. 

4.1.                      Skunde nuteistasis nurodo, jog vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytus nurodymus, dirba VĮ ,,M. A.“, neturi galiojančių nuobaudų. Su administracijos darbuotojais ir ka­liniais bendrauja pagarbiai. Paskutinį kartą baustas 2017 m. lapkričio mėnesį.

4.2.                      Nuteistasis pažymi, kad papuolus į pataisos namus, pirmieji metai buvo sunkūs, nemokėjo lietuvių kalbos. Per bausmės atlikimo laikotarpį baustas 20 kartų, nenori teisintis dėl visų padarytų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų, nes dalis jų buvo iš tikro pripažintos ir už tai nubaustas. Teko pakeisti savo mąstymą ir požiūrį, nes tai, kas anksčiau atrodė normalu ir pri­imtina, galėjo privesti prie nusikaltimo. Su artimaisiais bendrauja, dengia priteistus ci­vilinius ieškinius.

5.       Nuteistojo I. E. skundas tenkinamas.

6.       Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nu­ma­tyta, jog laisvės atėmimo bausmę pa­tai­sos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo indi­vi­dua­liame socia­li­nės reabilitacijos plane nu­ma­tytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pa­tai­sos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pa­tai­sos įstai­gos ir kurių nusikalstamo elge­sio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusi­kals­tamo elgesio riziką sudaro pagrindą ma­ny­ti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lyg­ti­nai paleisti iš pataisos įstaigų. Spren­džiant klau­simą dėl lyg­ti­nio paleidimo ver­tin­tina nuteis­tojo nu­si­kals­tamo el­gesio rizika ir pa­žan­ga ją ma­ži­nant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lin­g­vistinio aiš­ki­ni­mo seka, kad pagal naująjį tei­sinį regu­lia­vimą būtent nuteistojo pa­žan­ga maži­nant nusikalstamo el­gesio riziką, ją vertinant ati­tinkamai pagal tai, ar nusikalstamo el­ge­sio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis lai­ky­sis įstatymų ir nenusikals.

7.       BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija ap­svars­to nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabili­taci­jos prie­mo­nes ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straips­nio 8 dalyje nuro­dy­tą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima mo­ty­vuo­tą nu­tarimą taikyti nu­teis­ta­jam lygtinį paleidimą arba jo netaikyti. Tuo tarpu klau­simą dėl lygtinio pa­lei­di­mo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį pa­leidimą patvir­ti­ni­mo spren­džiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos iš­vados ati­tinka faktines ap­lin­kybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo sąlygos (Lie­tuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis).

8.       Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, tei­sėjų kolegija konstatuoja, kad priešingai nei nustatyta skundžiamoje apylinkės teismo nu­tar­tyje, Komisija tinkamai įvertino nuteistojo I. E. asmenybę, jo elgesio bausmės at­li­ki­mo metu korekciją bei pažangą mažinant savo kriminogeninius veiksnius. Komisija pa­grįstai nus­prendė, jog šiuo metu galima nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, taikant lygtinio paleidimo institutą, kad tai neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti jam paskirtos bausmės tikslų ar pažeisti teisingumo principo įgyvendinimą. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teis­mas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti I. E. atžvilgiu lygtinį pa­lei­dimą iš pataisos įstaigos, išskirtinę reikšmę suteikė padaryto nusikaltimo pobūdžiui bei pa­vo­jingumui, ir įkalinimo įstaigoje gautoms drausminėms nuobaudoms, kurios, be kita ko, šiuo metu yra negaliojančios. Apylinkės teismas visapusiškai neįvertino aplinkybių, susijusių su nu­teistojo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, iš esmės nenurodė jokių ap­lin­kybių, dėl kurių I. E. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei ir kurios būtų pagrindas netaikyti jam lygtinio paleidimo. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismo nu­tarties motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, kaip negalintys paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo institutu, jeigu jis įvykdys visus įstatyme keliamus rei­ka­lavimus. Tuo labiau įvertinus ir tai, kad, remiantis naujuoju BVK 157 straipsnio 1 dalies reg­la­men­tavimu, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nusikalstamos veikos pavojingumas, po­bū­dis ir likusi neatliktos bausmės dalis gali būti vertinami tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vadovaujantis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti.

9.       Pažymėtina, jog nuteistasis I. E. nors ir atlieka laisvės atėmimo bausmę už labai sun­kų nusikaltimą, tačiau šiuo metu jau yra atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkte rei­ka­laujamą bausmės dalį, netgi žymiai daugiau nei dvi trečiąsias jam paskirtos laisvės atėmimo baus­mės. Tai suponuoja išvadą, kad nuteistajam paskirtos ir atliktos bausmės dalis, atsižvelgiant į įstatymo nuostatas, jau leidžia jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Atsižvelgiant į visą tai kas išdėstyta, šiuo atveju sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, esminę reikš­mę įgauna nuteistojo socialinio reabilitacijos plano įgyvendinimas ir pažanga mažinant krimi­na­linio elgesio riziką, kuri teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į visą skundo nagrinėjimui pa­teiktą bylos medžiagą, neabejotinai sudaro pagrindą nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį palei­dimą.

10.       Pagrindžiant šią išvadą pažymėtina, kad nuteistasis šiuo metu neturi galiojančių drausminių nuo­bau­dų. Paskutinis pažeidimas padarytas 2017 m., kiti pažeidimai padaryti daugiau nei prieš keturis metus. Tokiu būdu buvę vidaus tvarkos pažeidimai, šiuo atveju negali būti pervertinami, taip pat jiems negali būti su­tei­kiama išskirtinė reikšmė, kadangi tokiu atveju nuteistajam nesu­teikiama galimybė tikėtis, jog jo pastangos keistis gali būti įvertintos. I. E. ska­tin­tas 13 kartų. Atlik­da­mas bausmę, nuteistasis nuo 2016 m. vasario 15 d. dirba VĮ ,,M. A.“ paslaugų ir gamybos ceche siu­vėjo vienetininko pareigose, dengia priteistą civilinį ieškinį, moka alimentus dukros išlaikymui. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad iki bausmės atlikimo nuteistasis Vokietijoje įgijo aukš­tąjį išsilavinimą bei programuotojo specialybę, pragyvendavo iš savo paties uždirbamų lėšų, buvo mokus. Visos šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis sugeba užsidirbti ir racio­na­liai paskirsto gaunamas pajamas.

11.       Kaip ma­tyti iš socialinio ty­rimo išvados, nustatyti keturi nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką ma­ži­nantys veiksniai: tin­ka­mos gyve­ni­mo sąlygos laisvėje, ryšių palaikymas su ar­timaisiais, nusiteikimas laikytis teismo skirtų įsipareigojimų laisvėje, teigiama darbinė moty­va­cija. Vykdant indi­vi­dualiame so­cialinės reabilitacijos plane numatytas priemones I. E. nusikalstamo elgesio rizika su­mažėjo nuo 32 iki 24 balų, kas rodo žemą nusikalstamo elgesio riziką ir nuteistojo siekius ją sumažinti. Šios aplin­kybės sudaro pakankamą pagrindą kons­tatuoti, kad nuteistojo pažanga mažinant savo nusi­kalstamo elgesio riziką yra akivaizdi, ir leidžia pa­grįs­tai manyti, kad nuteistasis I. E. yra minimaliai pa­vo­jingas visuo­menei.

12.       Aukščiau aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad Komisija nutarime taikyti nu­teis­tajam I. E. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, pagrįstai atsižvelgė į žemą nu­teis­tojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant – ankstesnės Komisijos rekomenduotų socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemonių vyk­dy­mą, naujų nuobaudų nebuvimą ir kitas anksčiau paminėtas aplinkybes. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad nuteistojo I. E. nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant su­da­ro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jis gali būti lygtinai pa­leistas iš pataisos įstaigos. Komisijos nutarime taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą išdėstytos iš­vados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų są­ly­gos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Dėl aukščiau iš­dės­tytų motyvų Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis naikintina, o dėl nuteistojo I. E. skundo priimamas naujas sprendimas – patvir­ti­na­mas 2018 m. lapkričio 12 d. Komisijos nutarimas dėl I. E. lygtinio paleidimo iš pa­taisos įstaigos, paskiriant jam įpareigojimus.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a :

panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį ir nu­teistojo I. E. (I. E.) skundą tenkinti. 

Taikyti nuteistajam I. E. (I. E.) lygtinį paleidimą iš pataisos įstai­gos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi skirti šias pareigas per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką:

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

- nesilankyti vietose, kur vartojamas alkoholis;

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai         Evaldas Gražys

        Jurgis Kiškis

        Viktoras Preikšas