Byla Nr. AN2-371-365/2020
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01773-2020-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
19.9; 21.11.10; 21.11.11.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 27 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Gintaras Dzedulionis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės grupės (toliau – ir Institucija, apeliantė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutarimo,
n u s t a t ė :
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. S. A. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 505 straipsnio 1 dalį dėl to, kad ji iki 2020 m. birželio 30 d., būdama UAB „K.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), kuri yra gamybinio pastato (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies patalpų bendrasavininkė ir naudotoja, direktore, neįvykdė 2019 m. liepos 26 d. patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Aktas 1) ir 2020 m. vasario 5 d. patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Aktas 2) pateiktų įpareigojimų, t. y.: nepaskyrė viso pastato techninio prižiūrėtojo, nesudarė komisijos, specialistų grupės kasmetinių ir neeilinių apžiūrų atlikimui; nepateikė pastato techninės priežiūros dokumentų; neorganizavo pastato avarinės būklės šalinimo pagal ekspertų pateiktas rekomendacijas; neorganizavo pastato laikančių konstrukcijų defektų, nurodytų 2019 m. balandžio 24 d. L. U. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „E.“ 2019 m. spalio 14 d. statinio būklės įvertinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini), S. S. statinio ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), šalinimo darbų; nevykdė kas savaitę nuolatinių pastato būklės stebėjimų; apie įpareigojimų vykdymą neinformavo Būsto administravimo skyriaus.
Taigi iki Akte 2 nurodytos datos ir iki 2020 m. birželio 30 d. Skyriaus specialistams nepateikė jokių patvirtinančių dokumentų dėl Akte 2 nurodytų reikalavimų įvykdymo, t. y. nepaskyrė viso pastato techninio prižiūrėtojo, pastato techninės priežiūros organizavimas neatitiko Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 48 straipsnio 1 dalies, taip pažeidė Statybos įstatyme numatytą statinių naudotojų pareigą laikytis normatyviniuose statybos techniniuose dokumentus ar normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės, atitinkančios Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus (Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nes neatliko pastato avarinės būklės šalinimo darbų pagal ekspertizių pateiktas rekomendacijas ir pažeidė Statybos įstatymo 48 straipsnio 1 dalį, 47 straipsnio 1 dalies 2 punktą (b. l. 2–4).
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutarimu nutraukta administracinio nusižengimo teisena, kurioje S. A. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, nustačius, kad S. A. padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai
3. Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-09-03 nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir priimti naują – pripažinti UAB „K.“ direktorę S. A. kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje, bei skirti jai minėto straipsnio dispozicijoje numatytą baudą.
3.1. Institucija apeliaciniame skunde, cituodama Statybos įstatymo 49 str. 3 d. įtvirtintas Viešojo administravimo subjekto, atliekančio statinio naudojimo priežiūrą teises ir funkcijas, 48 straipsnyje reglamentuotą Statinių techninę priežiūrą ir Statinių techninės priežiūros taisyklės, pažymi, jog pagal Statybos įstatymo 48 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą teisės normą, nustačius, jog pastatas ar jo dalis galimai yra avarinė, techninės priežiūros privalo imtis ir pastato naudotojas (atsakomybėn traukiamas asmuo), ir techninis prižiūrėtojas, nes avarinė būklė yra pavojinga visuomenei, pažeidžia viešąjį interesą, tad ir teisinis reguliavimas tokiais atvejais tampa griežtesnis. Todėl administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas tiek pastato naudotojas, tiek savininkas.
3.2. Pažymima, kad surašius du patikrinimo aktus, nei vienas tinkamai nebuvo įvykdytas, nors, kaip matyti iš Statybos įstatymo 48 straipsnio normų, naudotojai bent jau turėtų inicijuoti vieno asmens išrinkimą techniniu prižiūrėtoju, tačiau negalėjimą tą padaryti argumentuoja pastato savininkų nesutarimais, tarpusavio ginčais teisme, net jei toks protokole nurodytų reikalavimų neatlikimas prieštarauja įstatymui. Pasak Institucijos, iš skundžiamo nutarimo matyti, kad Teismas konstatavo (galimai ir nustatė?), jog keliami reikalavimai neįvykdomi dar prieš? imantis veiksmu?, būtinų siekiant įgyvendinti reikalavimus. Tačiau nėra aišku, kokiais duomenimis remiantis pirmosios instancijos Teismas teigia, jog buvo nustatytas reikalavimu? įvykdymo neįmanomumas. Byloje nėra pateikta duomenų?, kurie patvirtintu? aplinkybe?, jog dar prieš? imantis veiksmu?, reikalingu? reikalavimu? įvykdymui, būtų? nustatyta aplinkybe?, kad šie reikalavimai yra neįmanomi.
3.3. Nurodoma, kad apeliantė negavo jokių patvirtinančių dokumentų dėl Akte 2 nurodytų reikalavimų įvykdymo, t. y. nėra paskirtas viso pastato techninis prižiūrėtojas, pastato techninės priežiūros organizavimas neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 48 straipsnio 1 dalies, kasmetinių ir neeilinių apžiūrų atlikimui nesudaryta komisija, specialistų grupė, nepateikti Pastato techninės priežiūros dokumentai, nebuvo bendradarbiauta ir su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos specialistais, o tai akivaizdžiai parodo S. A. neveikimą, todėl neveikimo pakanka kvalifikuoti ANK 505 straipsnio 1 dalyje reglamentuotą administracinio nusižengimo sudėtį.
3.4. Pabrėžiama, kad nagrinėjamu atveju pastato būklė kėlė (ir galimai vis dar kelia) pavojų? aplinkinių sveikatai, tad S. A., kaip Pastato naudotoja, turėjo imtis priemonių?, siekiant apsaugoti gyventojus, pašalinius asmenis. Vien tai, kad organizavo naudotojų ir savininkų susirinkimą, kurio metu nebuvo išrinktas vienas techninis prižiūrėtojas, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog tokių veiksmų, kaip pastato naudotojui, pakako avarinei būklei pašalinti, nesulaukiant administracinės nuobaudos. Be to, Statinių priežiūrą vykdančių institucijų teisėti reikalavimai atsakomybėn traukiamam asmeniui, kaip pastato savininkui, yra privalomi. Atkreipiamas dėmesys, kad su administracinio nusižengimo byla susijusių dokumentų apskundimas civiline ar/ir administracine tvarka per se nesustabdo patikrinimo aktų vykdymo, kadangi administracinio nusižengimo protokolo surašymo dieną namas buvo avarinis.
3.5. Pasak Institucijos, S. A. buvo įpareigota veikti kuo greičiau, organizuoti avarinės situacijos šalinimą nedelsiant, užkirsti kelia? tolesniam žalos didėjimui, tačiau šių? įpareigojimu? per nustatytus terminus neįvykdė. Asmeniui dėl jo neveikimo, kuomet pastatas yra avarinės būklės, turėtų būti paskiriama administracinė nuobauda, nes priešingu atveju būtų formuojama ydinga, viešąjį interesą pažeidžianti teismų praktika.
3.6. Skunde tvirtinama, jog S. A. veiksmuose yra ir kiti administracinio nusižengimo objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymiai: iš bylos medžiagos matyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens neveikimas, kaltė (galimai neatsargumas), pažeistas teisinis gėris (objektas), ir tinkamas subjektas, o padariniai ANK 505 straipsnyje įtvirtintam administraciniam nusižengimui nėra būtinasis požymis. Šioje byloje administracinės atsakomybės esmė yra ta, kad asmuo nevykdo iš teisės aktų kylančių reikalavimų, kas jau savaime sutrikdo tiek institucijų darbą, tiek efektyvią avarinių namų priežiūros ir likvidavimo sistemą.
3.7. Apibendrindama skundo argumentus Institucija mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas ir detaliai, išsamiai, visapusiškai neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nuomone, nekyla jokių abejonių, jog ne visos aplinkybės buvo ištirtos išsamiai, objektyviai, teismas netinkamai atskleidė ginčo esmę ir apsiribojo vien formaliu situacijos vertinimu. Atsiz?velgiant i? tai, kad vietos savivaldos institucijos turi pareiga? atlikti statiniu? naudojimo priežiūrą?, o patikrinimu? metu nustačius labai bloga? pastato būkle?, S. A. per nustatytus terminus neįvykdė? jai keliamu? reikalavimu?.
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn traukiamos S. A. atstovas advokatas L. P. prašo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-09-03 nutarimą palikti nepakeistą.
4.1. Atsiliepime nurodoma, kad S. A. yra UAB „K.“ vadovė, bendrovei nuosavybės teise priklauso patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios gamybiniame pastate, adresu(duomenys neskelbtini), bendrovės valdomos patalpos yra Gamybinio pastato rūsyje ir pirmajame aukšte. Gamybiniame pastate bendrojo naudojimo objektų valdymo tikslais 2018-08-06 buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios sudarymą inicijavo rūsio ir pirmo aukšto patalpų savininkai. Bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formos pasirinkimas yra išviešintas (registruotas) Valstybės įmonėje Registrų centras. Pasirenkant bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formą, buvo inicijuojamas ir organizuojamas 2018-05-24 Gamybinio pastato patalpų savininkų susirinkimas ir Gamybinio pastato kitų patalpų savininkų (t.y. UAB „N.“, UAB „G. M.“ ir UAB „B.P.A“) buvo prašoma rūpintis bei tinkamai prižiūrėti savo valdomas patalpas ir tuo pačiu prisijungti prie jungtinės veiklos sutarties pagrindu vykdomos bendrojo naudojimo objektų priežiūros, tačiau to padaryti minėti subjektai nesutiko.
4.2. Gamybinio pastato rūsio ir pirmo aukšto patalpų savininkai, matydami akivaizdžiai neužbaigtus UAB „N.“ vykdytus griovimo darbus, veikdami jungtinės veiklos sutarties pagrindu, statinio techninę priežiūrą yra pavedę vykdyti techniniam prižiūrėtojui A. N. (kvalifikacijos atestato Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriam yra pavesta atlikti viso Gamybinio pastato techninę priežiūrą. T. G. pastato rūsio ir pirmo aukšto patalpų savininkai (įskaitant UAB „K.“, kurios vadove yra administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo), veikdami jungtinės veiklos pagrindu, yra atlikę visus nuo jų valios priklausančius veiksmus, kad Gamybinio pastato techninis prižiūrėtojas būtų paskirtas. Gamybinio pastato viršutinių aukštų patalpų savininkai piktybiškai nesudaro galimybių A. N. patekti į jų valdomas patalpas, todėl pasamdytas techninis prižiūrėtojas užtikrina tinkamą savo funkcijų vykdymą ta apimtimi, kuria turi realias ir objektyvias galimybes apžiūrėti konkrečias patalpas (įskaitant bendrojo naudojimo objektus / konstrukcijas).
4.3. Manoma, kad nėra pagrindo Gamybinio pastato rūsio ir pirmo aukšto patalpų savininkų atžvilgiu taikyti administracinės atsakomybės, nes Gamybinio pastato techninis prižiūrėtojas A. N., atlikdamas jam priskirtas funkcijas, nėra nustatęs ir atitinkamai suformulavęs nurodymų (reikalavimų) Gamybinio pastato naudotojams, kad naudojimasis Gamybinio pastato patalpomis būtų nesaugus ir keltų kažkokią grėsmę aplinkiniams. Be to, tvirtinama, jog už organizacinių ir techninių priemonių šia apimtimi įgyvendinimą, pirmiausia, yra atsakingas būtent statinio techninis prižiūrėtojas. Nesant šio specialisto nurodymų statinio naudotojams (konkrečiai, Gamybinio pastato rūsio ir pirmo aukšto patalpų savininkams), pastarieji subjektai negali būti kaltinami nurodymų, susijusių su Gamybinio pastato technine priežiūra, tariamu nevykdymu.
4.4. Gamybinio
pastato patalpų savininkai (įskaitant Uždarąją akcinę bendrovę „K.“, kurio vadove yra Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo) yra ėmęsi aktyvių veiksmų pašalinti bet kokias abejones dėl tos aplinkybės, kas (t.y. koks specialistas) įgyvendina ir atlieka statinio techninio prižiūrėtojo funkcijas Gamybiniame pastate. UAB „K.“, kurios vadove yra Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, pagal pasirinktą bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formą kartu su kitais Gamybinio pastato patalpų savininkais buvo įgyvendinusi savo, kaip savininko, teisę pavesti statinio techninę priežiūrą konkrečiam asmeniui (t.y. A. N.), todėl administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturėjo pagrindo įtarti, kad jo atžvilgiu gali būti metami kokie nors kaltinimai dėl jo neva daromo pažeidimo, susijusio su statinio techninio prižiūrėtojo paskyrimu /išrinkimu. Tai patvirtina kaltės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose nebuvimą. 4.5. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo įsitikinimu, Savivaldybė turėdama reikalavimų pateikti pastato techninės priežiūros dokumentus, šį reikalavimą turėtų nukreipti paskirtajam techniniam prižiūrėtojui, kuris, vykdydamas savo funkcijas, disponuoja atitinkamais dokumentais. Pabrėžia, jog Savivaldybė nepateikė jokių duomenų ir bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme metu negalėjo paaiškinti, ar tokio pobūdžio reikalavimai statinio techniniam prižiūrėtojui buvo teikiami. Visa tai, pasak atstovo, parodo, kad Savivaldybė savo nurodymus (reikalavimus) akivaizdžiai nukreipia ne į tą subjektą, kas parodo šios institucijos pozicijos nenuoseklumą bei nepagrįstumą.
4.6. Savivaldybė taip pat siekia administracinės atsakomybės taikymo už tai, kad neva nėra vykdomi statybos darbai, susiję su statinio konstrukcijų būklės pagerinimu. Akcentuojama, jog Savivaldybės nurodymai, susiję su reikalavimu atlikti statybos (remonto) darbus Gamybiniame pastate, keitėsi. Aktu 1 buvo reikalaujama dalies statinio naudotojų nedelsiant organizuoti pastato (t.y. Gamybinio pastato) avarinės būklės šalinimą pagal ekspertų rekomendacijas. Vėliau (po to, kai Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019-12-04 sprendimu (administracinės bylos Nr. el-4530-816/2019) panaikino Savivaldybės 2019-07-16 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nuspręsta uždrausti naudotis visomis Gamybinio pastato patalpomis, motyvuojant tariama statinio avarine būkle) Savivaldybė šio nurodymo formuluotę pakeitė ir Akte 2 išdėstė tokio turinio - nedelsiant organizuoti pastato pagrindinių laikančių konstrukcijų defektų, nurodytų 2019-04-24 prof. habil. dr. L. U. statinio būklės vertinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „E.“ 2019-10-14 statinio būklės įvertinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini), doc. dr. S. S. statinio ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), šalinimo darbus. Pabrėžiama, kad Nei Akte 2, nei Savivaldybės 2020-06-30 surašytame administracinio nusižengimo protokole nėra nurodyta, kokių konkrečiai statybos / remonto darbų vykdymo yra reikalaujama iš Gamybinio pastato patalpų savininku (įskaitant Administracinėn atsakomybėn traukiama asmenį), todėl akivaizdu, kad Savivaldybės nurodymas yra abstraktus ir nekonkretus, kurio turinys nėra aiškiai atskleistas.
4.7. Nurodoma ir tai, kad po Savivaldybės atlikto Gamybinio pastato techninės priežiūros patikrinimo ir toliau matant, kad situacija (t.y. dalies savininkų jų valdomo turto / patalpų visiška nepriežiūra) iš esmės nesikeičia (negerėja), Gamybinio pastato rūsio ir pirmo aukšto patalpų savininkai, siekdami užkirsti kelią tolimesniam statinio būklės bloginimui, nusprendė organizuoti statybos (remonto) darbus, kurie apsaugotų bendras konstrukcijas nuo atmosferos (kritulių) poveikio bei užtikrintų jų nebloginimą, vykdymą. Apie tai net kelis kartus buvo pranešta tiek UAB „N.“, tiek UAB „B.P.A“, tiek UAB „G. M.“. Apie planuojamus darbus 2020 m. kovo mėn. buvo informuota ir Savivaldybė.
4.8. Gamybinio
pastato, adresu (duomenys neskelbtini), rūsio ir pirmo aukšto patalpų savininkai, siekdami atlikti būtinus bendrųjų konstrukcijų tvarkymo darbus, sudarė sutartį su rangovu UAB „A“, kuri yra atlikusi ir užbaigusi priekinio fasado (nuo (duomenys neskelbtini) gatvės) detalių skardinimo darbus - buvusios atviros angos statinio stoge, ko pasėkoje kritulių vanduo patekdavo ant kitų konstrukcijų (sienų ir pan.) bei į pastato vidų, yra uždengtos. Remonto darbų vykdymo faktą patvirtina atliktų darbų aktas, remonto darbų pridavimo aktas ir išrašyta PVM sąskaitą faktūra (3 034,04 EUR su PVM). Šiai dienai yra perdengti priestatų stogai, sutvirtinti aptrupėję mūriniai kampai gelžbetoniu, atlikti betonavimo ir mūro tvarkymo darbai, stogas apskardintas. Darbų užbaigimo faktą patvirtina statinio techninio prižiūrėtojo parengtas aktas. 4.9. Atkreipiamas dėmesys, jog po to, kai darbai buvo užbaigti, jų patikrinimą vykdė ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos tarnautojai kartu su šios institucijos pasitelktu statybų srities ekspertu (specialistu) V. B. E.. Šis statybų srities ekspertas (specialistas) savo 2020-09-12 specializuotoje išvadoje, kuri pateikiama kartu su atsiliepimu, užfiksavo atliktų darbų faktą bei konstatavo, kad priestatų konstrukcijos yra atstatytos, apsaugotos nuo kritulių, grėsmės griūtimi ir/ar poveikio aplinkai nekelia. Savivaldybės tarnautojai savo ruožtu 2020-09-14 parengė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą (kuris pridedamas kartu su atsiliepimu). Savivaldybės tarnautojai nustatė, kad yra sutvirtintos Gamybinio pastato priestatų mūro nestabilios konstrukcijos, kurių kritimas galėjo paskatinti kitų konstrukcijų griūtį, atstatytos Gamybinio pastato priestatų pradėtos griauti ir netvarkingai paliktos plytų mūro sienos.
4.10. Apibendrinant atsiliepimo argumentus nurodoma, jog Gamybinio pastato rūsio ir pirmo aukštų patalpų savininkai/naudotojai (UAB „P. LT“, UAB „J. NT“, UAB „M.“, UAB „G.“, UAB „K.“, UAB „E.“, UAB „B.”, V. J. ir L. J.) rūpinasi ir prižiūri jiems priklausantį turtą bei atsižvelgia (vykdo) Savivaldybės nurodymus užtikrinti konstrukcijų sutvarkymo/sutvirtinimo darbų atlikimą.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Iš apeliacinio skundo turinio seka, kad Institucija nesutinka su apylinkės teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, jog S. A. padaryta veika, numatyta ANK 505 str. 1 d., neturi administracinio nusižengimo požymių. Apeliantė pagrindą nubausti administracinėn atsakomybėn traukiamą S. A. pagal ANK 505 str. 1 d. iš esmės sieja su šiais nurodymų nevykdymais: 1) paskirti viso Gamybinio pastato techninį prižiūrėtoją; 2) pateikti pastato techninės priežiūros dokumentus; 3) atlikti statybos darbus, susijusius su Gamybinio pastato konstrukcijų tvarkymu/remontu.
7. ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą (pareigūnų neįleidimą į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimą pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimą, atsisakymą paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimą, vengimą atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus. ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali ir nereikalauja padarinių – nusižengimas laikomas baigtu, kai kaltininkas atlieka bent vieną iš alternatyvių veiksmų, vadinasi, pats įpareigojimų nevykdymo faktas yra neteisėtas ir užtraukia atsakomybę.
8. Apygardos teismas, dar kartą patikrinęs byloje esančius įrodymus, susipažinęs su skundžiamu apylinkės teismo nutarimu, apeliacinio skundo motyvais, pateikta bylos medžiaga, atsižvelgęs į skundžiamu nutarimu aptartą teisinį reglamentavimą, numatytą Statybos įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje, to paties straipsnio 3 dalyje, 5 dalyje, STR 1.03.07:2017 32 punkto nuostatas, daro išvadą, kad apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas visapusišku byloje surinktų įrodymų įvertinimu. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ar išvadomis dėl įrodymų vertinimo, savaime nereiškia, kad buvo padaryti esminiai proceso pažeidimai ar netinkamai pritaikytas įstatymas.
9. Kaip matyti iš bylos medžiagos pastato, esančio (duomenys neskelbtini) savininkai paskyrė du pastato techninius prižiūrėtojus K. K. ir A. N.. Pirmosios instancijos teismo aptartas teisinis reglamentavimas, numatytas Statybos įstatymo 48 straipsnio 1, 3, 5 dalyse, STR 1.03.07:2017 nuostatos (aprašytos ir detaliai aptartos skundžiamame nutarime, kurių aukštesnysis teismas nebekartoja), liudija, kad ne pastato naudotojai, o su naudotojais sudarytų sutarčių pagrindų veikiantys pastato techniniai prižiūrėtojai turi pareigą koordinuoti savo veiksmus tarpusavyje ir stebėti pastato būklę; organizuoti pastato būklės avarinių darbų šalinimą, pildyti ir teikti kompetentingoms institucijoms pastato techninės priežiūros dokumentus, taip pat inicijuoti komisijų ar specialistų grupių kasmetinių ir neeilinių apžiūrų atlikimui sudarymą statinio naudotojo lėšomis, kaip tai nustato statybos techninio reglamento STR 1.03.07:2017 33, 34, 35, 37, 38, 39, 42 ir kt. punktai, kuriuose įtvirtintos pastato techninio prižiūrėtojo teisės ir pareigos.
10. Apygardos teismas vertindamas S. A. veiksmus dėl Akte 1 ir Akte 2 nurodyto įpareigojimo dėl statinio techninio prižiūrėtojo paskyrimo nevykdymo, sutinka su apylinkės teismo išvada, kad Akte 1 ir Akte 2 nurodytas įpareigojimas paskirti vieną viso pastato techninį prižiūrėtoją neįvykdytas dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo S. A. valios. Kaip matyti iš minėto pastato bendrasavininkų visuotinio susirikimo, vykusio 2018 m. gegužės 24 d., posėdžio protokolo Nr. (duomenys neskelbtini), kad jau tuo metu techninio prižiūrėtojo pareigas vykdė V. L. (b. l. 78–81). Pagal 2019 m. gruodžio 1 d. statinio techninės priežiūros sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), statinio, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkų jungtinės veiklos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, buvo sudaryta minėto statinio techninės priežiūros sutartis su A. N., kuris pradėjo atlikti statinio techninę priežiūrą (b. l. 82–83). Dalies pastato patalpų (1 aukšto) savininkai (vienas jų – UAB „K.“, kuriai atstovauja S. A.) teismui pateikė ieškinį dėl gamybinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų susirinkimų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, kuriuo ginčija ir 2019 m. rugpjūčio 14 d. protokolą, kuriuo UAB „B.P.A“ 2019 m. rugpjūčio 14 d. organizavo statinio, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų susirinkimą, kurio metu išrinktas viso pastato, esančio (duomenys neskelbtini), techninis prižiūrėtojas K. K. (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-7032-918/2020). Iš S. A. ir jos atstovo paaiškinimų matyti, kad skirtingų patalpų, esančių pastate (duomenys neskelbtini), savininkai nepripažįsta ne savo paskirto techninio prižiūrėtojo, jie tarpusavyje nebendradarbiauja, todėl ir nėra galimybės patekti į kito techninio prižiūrėtojo prižiūrimas patalpas. Iš teisme duotų Institucijos atstovo paaiškinimų matyti, kad Savivaldybei šie nesutarimai tarp rūsio, 1-o aukšto patalpų ir 2-o bei 3-io aukštų patalpų savininkų buvo žinomi, todėl akivaizdu, kad šiuo atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. A. neturėjo pagrindo manyti, kad jos atžvilgiu gali būti reiškiami kaltinimai dėl daromo pažeidimo, susijusio su statinio techninio prižiūrėtojo paskyrimu/išrinkimu. Nors tokia techninių prižiūrėtojų konfliktinė veikla, kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, neatitinka Statybos įstatymo 48 straipsnio 1 dalies ir statybos techninio reglamento STR 1.03.07:2017 32 ir 33 punkto reikalavimų, vis tik apylinkės teismo įvertintas faktas, kad UAB „K.“, kuriai atstovauja S. A., kartu su dalimi kitų pastato savininkų susirinkime paskyrė pastato techninį prižiūrėtoją A. N. pagal pasirinktą bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formą (t.y. tuo tikslu yra sudaryta jungtinės veiklos sutartis) ir, kad kitas pastato techninis prižiūrėtojas K. K. paskirtas be S. A. atstovaujamos bendrovės valios, dėl ko yra kilęs ginčas civilinėje byloje (dėl kurio nėra priimtas galutinis sprendimas) patvirtina kaltės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose nebuvimą. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad šis administracinio nusižengimo protokole nurodytas savivaldybės darbuotojų reikalavimas negali būti pripažintas kaip apskritai nevykdytas, t. y. Akte 1 ir Akte 2 nurodytas įpareigojimas paskirti vieną viso pastato techninį prižiūrėtoją neįvykdytas dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo S. A. valios. Todėl, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nesant vieno iš būtinųjų ANK 505 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėties subjektyviojo požymio – kaltės, administracinė atsakomybė pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį negalima.
11. Iš Institucijos 2020-06-30 surašyto administracinio nusižengimo protokolo turinio matyti, kad Institucija nurodymų nevykdymą įžvelgia ir tame, kad Institucijai nėra teikiami pastato techninės priežiūros dokumentai, kuri kuris savo esme priskirtinas vėl gi pastato techninio prižiūrėtojo, o ne statinio naudotojo kompetencijai ir kuris, vykdydamas savo funkcijas, disponuoja atitinkamais dokumentais ir turi pareigą stebėti pastato būklę; organizuoti pastato būklės avarinių darbų šalinimą, pildyti ir teikti kompetentingoms institucijoms pastato techninės priežiūros dokumentus, taip pat inicijuoti komisijų ar specialistų grupių kasmetinių ir neeilinių apžiūrų atlikimui sudarymą statinio naudotojo lėšomis, kaip tai nustato statybos techninio reglamento STR 1.03.07:2017 33, 34, 35, 37, 38, 39, 42 ir kt. punktai, kuriuose įtvirtintos pastato techninio prižiūrėtojos teisės ir pareigos. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, nors Savivaldybės atstovas teisme tvirtino, jog ir šis reikalavimas iki protokolo surašymo dienos taip pat nebuvo įvykdytas (šis reikalavimo nevykdymas nurodomas ir apeliaciniame skunde), vis tik pastebėtina, jog pati Institucija bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme metu negalėjo paaiškinti, ar tokio pobūdžio reikalavimai statinio techniniam prižiūrėtojui buvo teikiami, tokie duomenys nepateikti (nedetalizuoti) ir teikiamu apeliaciniu skundu. Todėl tokios aplinkybės leidžia pritarti administracinėn atsakomybėn traukiamos S. A. atstovo argumentams, kad Savivaldybė savo nurodymus (reikalavimus) akivaizdžiai nukreipia ne į tą subjektą.
12. Vilniaus miesto savivaldybės administracija siekia administracinės atsakomybės taikymo S. A., susijusio su reikalavimu atlikti statybos (remonto) darbus Gamybiniame pastate, kurie Aktu 1 ir Aktu 2 keitėsi, t.y. už tai, kad nėra vykdomi statybos darbai, susiję su pastato avarinės būklės šalinimu (Aktas 1) ir statinio konstrukcijų būklės pagerinimu (Aktas 2). Tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas, tiek Institucijos atstovo paaiškinimais teisme nustatyta, kad dėl gamybinio pastato būklės vertinimo ir taikomų poveikio priemonių tarp Savivaldybės ir Gamybinio pastato rūsio ir pirmo aukšto patalpų savininkų Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo sprendžiamas ginčas. Savivaldybė 2019 m. liepos 16 d. sprendimu uždraudė pastate vykdyti bet kokią veiklą, nesusijusią su pastato avarinės būklės šalinimo darbų atlikimu, kurį Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimu panaikino. Šiuo metu šis sprendimas yra apskųstas ir administracinė byla Nr. eA-3395-502/2020 nagrinėjama Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Taip pat Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-756-1098/2020, kurioje UAB „B.P.A.“ siekia uždrausti bet kokią veiklą gamybiniame pastate dėl pastato avarinės statinio būklės jame vykdyti ūkinę-komercinę veiklą, UAB „K.“ įtraukta atsakovu. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama ir civilinė byla Nr. e2-7032-918/20202, kurioje kiti pastato bendrasavininkai, tame tarpe ir UAB „K.“ pareiškė civilinį ieškinį bendrovei UAB „B.P.A“ dėl gamybinio pastato patalpų savininkų susirinkimų sprendimų pripažinimo negaliojančiais. Be to, dėl pastato būklės avaringumo taip pat yra kilęs teisminis ginčas, o Vilniaus apygardos administracinis teismas yra panaikinęs savivaldybės sprendimą dėl pastato pripažinimo avarinės būklės, šis teismo sprendimas apskųstas Vyriausiajam administraciniam teismui ir byla neišnagrinėta. Taigi, kaip matyti iš šių aplinkybių, su Akte 1 ir Akte 2 nurodytų įpareigojimų vykdymu, tarp aktualaus pastato savininkų kilę daug teisminių ginčų, kurie nagrinėjami tiek administraciniuose, tiek bendros kompetencijos teismuose ir iki šiol nėra galutinai išspręsti. Ir nors pagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog teisminiai procesai nėra pagrindas administracinėn atsakomybėn traukiamai S. A. nevykdyti Akte 1 ir Akte 2 nurodytų įpareigojimų, akivaizdu, jog šie teisminiai procesai iš esmės apsunkina UAB „K.“ ir direktorės S. A. galimybes objektyviai vykdyti minimuose aktuose nurodytus įpareigojimus, juolab, kad tarp pastato savininkų (taip pat ir UAB „K.“) iškelta nemažai civilinių bylų, susijusių su šio pastato naudojimu, avaringumu, padarinių šalinimu, patalpų naudojimu, kai tai draudžiama ir pan. (civilinės bylos Nr. e2-267-294/2020, Nr. e2-756-1098/2020, Nr. e2-7032-918/2020). Visos šios aplinkybės rodo, kad UAB „K.“ ir direktorė S. A. neturėjo objektyvios galimybės įvykdyti Akte1 ir Akte 2 nurodytus įpareigojimus visa apimtimi, kadangi tai priklauso nuo visų bendrasavininkų valios, jų pozicijų ginčuose ir pan. Taigi, ir šiuo atveju skundžiamą nutarimą priėmęs teismas neturėjo pagrindo nustatyti nei tyčinės, nei neatsargios S. A. kaltės neįvykdant Akte1 ir Akte 2 minimų įpareigojimų, susijusių su reikalavimu atlikti statybos (remonto) darbus Gamybiniame pastate.
13. Be to, vertinant Institucijos reikalavimą atlikti statybos (remonto) darbus Gamybiniame pastate, svarbūs ir Institucijos atstovo paaiškinimai apylinkės teisme, kuris nurodė, jog 2020 m. kovo mėn. Savivaldybė gavo informaciją apie numatomus atlikti remonto darbus, vėliau dalis informacijos buvo gauta birželio mėn. pradžioje, o visą informaciją apie visus atliktus darbus Savivaldybė gavo liepos mėn. pabaigoje (t.y. administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant teisme) ir laikėsi pozicijos, kad pastato minimalios stabilumo ir patvarumo savybės išlaikytos. Be to, svarbiomis aplinkybėmis laikytini ir administracinėn atsakomybėn traukiamos S. A. atstovo pateikti duomenys, liudijantys, kad Gamybinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), rūsio ir pirmo aukšto patalpų savininkai, siekdami atlikti būtinus bendrųjų konstrukcijų tvarkymo darbus, sudarė sutartį su rangovu UAB „A“, kuri yra atlikusi ir užbaigusi priekinio fasado (nuo (duomenys neskelbtini) gatvės) detalių skardinimo darbus – buvusios atviros angos statinio stoge. Atitinkamai rūsio ir pirmo aukštų patalpų savininkai, pasitelkdami rangovą UAB „A“, savo lėšomis atliko UAB „N.“ nenugriautų priestatų konstrukcijų tvarkymo (stiprinimo) darbus. Siekiant sutvarkyti nenugriautus priestatus, su rangovu (t.y. UAB „A“) buvo sudaryta ir rangos sutartis dėl dviejų priestatų remonto darbų ir šiais darbais buvo sutvirtintos bei sutvarkytos nenugriautų priestatų konstrukcijos, statybvietė buvo perduota rangovui darbų vykdymui (atlikimui). Taigi, kaip liudija byloje esantys ir apeliacinės instancijos teismui pateikti papildomi duomenys – V. B. E. 2020-09-12 išvada ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyrio 2020-09-14 faktinių duomenų patikinimo vietoje aktas (patikrinimą vykdė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos tarnautojai kartu su šios institucijos pasitelktu statybų srities ekspertu (specialistu) V. B. E.) šiuo metu aptariamų priestatų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) konstrukcijos yra atstatytos, apsaugotos nuo kritulių, grėsmės griūtimi ir /ar poveikio aplinkai nekelia, todėl paneigti apeliacinio skundo teiginiai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesiima jokių veiksmų (t.y. elgiasi pasyviai) dėl Savivaldybės nurodymų vykdymo, o apylinkės teismo išvada, kad nesant vieno iš būtinųjų ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties subjektyviojo požymio – kaltės, administracinė atsakomybė negalima, yra pagrįsta.
14. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, išvados paremtos tiesiogiai ištirtų įrodymų analize ir vertinimu, todėl naikinti apylinkės teismo nutarimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.
Teisėjas Gintaras Dzedulionis