Byla Nr. 1S-115-165/2016
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32679-2015-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.1.3
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. balandžio 7 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Elenos Vainienės,
teisėjų Reginos Gaudutienės ir Violetos Ražinskaitės,
sekretoriaujant Živilei Vološinienei,
dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. K. (A. K.) skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. kovo 11 d.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundui nagrinėti pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,
n u s t a t ė:
Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą kaltinamas tuo, kad jis itin žiauriai nužudė S. P., t. y. 2015 m. birželio 11 d., nuo 3.00 iki 4.00 val., tikslesnis laikas nenustatytas, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, turėdamas tikslą nužudyti S. P., tyčia sudavė jam ne mažiau 5 smūgius rankomis į veidą, ne mažiau kaip 1 smūgį ranka į krūtinę, ne mažiau kaip 5 smūgius rankomis į rankas ir kojas, tuo padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą: poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, kairės akies viršutiniame voke, dešiniame skruoste ir dešiniame žande, muštinę žaizdą nosyje, nubrozdinimą apatinėje lūpoje, poodinę kraujosruvą krūtinėje, poodines kraujosruvas dešiniame žaste, abiejuose dilbiuose ir abiejose blauzdose, po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, nuvedė nukentėjusįjį į balkoną ir tyčia rankomis jį išstūmė per 2-o aukšto balkono langą, dėl to S. P., veikiamas svorio jėgų, krito žemyn ir atsitrenkė į žemę. Kaltinamasis A. K., tokiu būdu numesdamas S. P. iš didelio aukščio, itin skausmingu būdu jam padarė: poodines kraujosruvas dešiniame petyje, kairėje alkūnėje, dešinėje plaštakoje, dešiniame rieše ir dešinėje šlaunyje, kairio žastikaulio ir abiejų gaktikaulių lūžimus, galvos sumušimą, pasireiškusį kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu ties dešiniuoju galvos smegenų pusrutuliu ir kraujo išsiliejimu dešiniojo smegenų pusrutulio požievyje, tai komplikavosi į galvos smegenų suspaudimą išsiliejusiu krauju po kietuoju galvos smegenų dangalu, galvos smegenų pabrinkimu, strigimu ir išemija bei plaučių židininiu ir pūlingu uždegimu, dėl to nukentėjusysis 2015 m. birželio 28 d., 14.15 val., VšĮ Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose mirė.
Kaltinamasis A. K. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu 2015 m. birželio 11 d. buvo laikinai sulaikytas. Kauno miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartimi A. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams. Vėlesnėmis teismų nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo tęsiamas.
Kauno apygardos teismas 2016 m. kovo 10 d. nutartimi kaltinamajam A. K. pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. kovo 11 d., nes konstatavo, kad nėra išnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtinti kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindai, o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai.
Kaltinamasis A. K. skunde prašo paskirti jam švelnesnę kardomąją priemonę, nesusijusią su laisvės apribojimu. Skunde kaltinamasis nesutinka su jam pareikštais kaltinimais. Pasak kaltinamojo, teismas nepagrįstai nurodė, kad jis iki suėmimo nedirbo, jis buvo registruotas darbo biržoje, dirbdavo paskirtus viešuosius darbus, jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, padėdavo ir prižiūrėdavo neįgalias motiną bei seserį. Iki suėmimo jis gyveno padoriai, neatliko jokių priešingų teisei veiksmų, nėra įtrauktas į priklausomybės ligų įskaitą. Kaltinamasis pažada nesislėpti (nebėgti) nuo teismo ir prašo nepratęsti jam suėmimo termino, paskirti jam švelnesnes kardomąsias priemones.
Teismo posėdyje dalyvavusi prokurorė prašė kaltinamojo A. K. skundą atmesti.
Kaltinamojo A. K. skundas netenkintinas.
Kauno apygardos teismas 2016 m. kovo 10 d. nutartis teisėta bei pagrįsta.
Apygardos teismas tinkamai įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes kardomajai priemonei – suėmimui pratęsti, nepažeidė BPK 119, 121 ir 122 straipsnių normų, nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.
Žemesnės instancijos teismas nutartyje pagrįstai konstatavo, kad baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis A. K. galbūt padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nes šią teismo išvadą pagrindžia bylos duomenys: nukentėjusiosios T. S., liudytojų (A. M., V. L. ir kt.) parodymai, parodymų patikrinimo vietoje, įvykio vietos apžiūros, kratos protokolų duomenys, specialistų išvados bei kita baudžiamosios bylos medžiaga (BPK 121 straipsnio 2 dalis).
Iš skundo turinio matyti, kad suimtasis neigia savo kaltę dėl jam inkriminuotos veikos. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant suėmimo taikymo (termino pratęsimo) klausimą suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas. Nurodyti duomenys vertinami tik tiek, kiek jie susiję su suėmimo pagrindų ir sąlygų nustatymu, tačiau jie nevertinami ir neanalizuojami pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Paskiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino nurodytus duomenis, laikėsi BPK 121 straipsnio 2 dalies reikalavimų.
Apygardos teismas padarė įrodymais pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra išnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtinti kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindai.
Teismas spręsdamas klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo taikymo (termino pratęsimo) atsižvelgia ne tik į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje, bet ir į nusikaltimo sunkumą, gresiančios bausmės griežtumą. Pagal formuojamą teismų praktiką tokios aplinkybės, kaip nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, priskiriamos prie BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų „kitų aplinkybių“. Nusikaltimo sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę neribotą laiką. Tačiau žemesnės instancijos teismas teisingai nurodė, kad A. K. kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo, padaryto prieš žmogaus gyvybę, įvykdymu. Už tokio nusikaltimo padarymą baudžiamajame įstatyme yra nustatyta itin griežta tik su laisvės atėmimu susijusi griežta bausmė, įskaitant bausmę – laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Apygardos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad A. K. anksčiau yra ne kartą teistas, taip pat ir už nusikaltimą žmogaus gyvybei. Be to, teismas teisingai nustatė, kad A. K. nusikaltimą, dėl kurio jam yra pareikšti kaltinimai šioje byloje, padarė esant neišnykusiam teistumui, praėjus tik keletui mėnesių po paleidimo iš pataisos įstaigos (iš įkalinimo įstaigos A. K. paleistas – 2015 m. kovo 20 d.). Tokios aplinkybės, kitaip nei nurodo A. K., neigiamai apibūdina kaltinamąjį, patvirtina, kad jis nelinkęs paisyti visuomenėje nustatytų padoraus elgesio bei moralės normų. Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas tinkamai įvertino ir kaltinamojo socialinius bei šeiminius ryšius. Bylos duomenimis, A. K. nevedęs, neturi išlaikytinių. Tai rodo, kad jis nėra susaistytas tampriais šeiminiais ryšiais. Suimtasis iki suėmimo buvo registruotas darbo biržoje, tačiau nuolatinio darbo ir pastovių pajamų neturėjo. Šios aplinkybės suteikė pagrindą pirmosios instancijos teismui daryti išvadą apie kaltinamojo silpnus ryšius su visuomene. Taigi aptarti kaltinamojo socialiniai ryšiai, juos įvertinus kartu su nusikaltimo, kurį galbūt jis padarė, pobūdžiu ir griežtos laisvės atėmimo bausmės grėsme, žymiai padidina bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybę. Kita vertus, byloje yra duomenų ir apie tai, kad A. K. anksčiau nuo baudžiamojo persekiojimo slapstėsi 5 metus Rusijoje. Tokia aplinkybė rodo, kad jis turi ryšių užsienyje, gali vengti atsakyti už galbūt jo padarytus priešingus teisei veiksmus. Todėl, nepaisant to, kad kaltinamasis turi deklaruotą nuolatinę gyvenamą vietą, įvertinus pirmiau ištirtų duomenų visumą konstatuotina, jog apygardos teismas priėjo prie objektyviais duomenimis pagrįstos išvados, kad A. K., siekdamas išvengti griežtos baudžiamosios atsakomybės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 2 ir 8 dalys).
Susiklosčiusioje teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nustatytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. A. K. inkriminuojama veika yra BPK 122 straipsnio 4 dalyje reglamentuojamame nusikaltimų sąraše. Kaip minėta, A. K. neturėjo pastovaus pragyvenimo šaltinio, anksčiau yra teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, teistumas neišnykęs. Nors kaltinamasis neįrašytas į Priklausomybės ligų centro įskaitą, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad jis linkęs vartoti alkoholį, jam inkriminuojamą veiką taip pat padarė apsvaigęs nuo alkoholio, o būdamas neblaivus yra piktas, agresyvus. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes ir atsižvelgusi į A. K. inkriminuoto nusikaltimo pavojingumą, pobūdį, sunkumą, aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, jog A. K. nėra išnykęs ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sulaikymo termino pratęsimo pagrindas (kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus).
Kardomosios priemonės yra procesinės prievartos priemonės, kurios skiriamos siekiant BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų. Teismas privalo užkirsti kelią daryti naujas nusikalstamas veikas, taip pat užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme. Pažymėtina, kad tik teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ir (ar) sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą.
Kaltinamojo A. K. asmenybę apibūdinančios aplinkybės (anksčiau teistas), jo turimų socialinių ryšių tamprumo nebuvimas (nevedęs, neturi išlaikytinių, pastovių pajamų), galbūt kaltinamojo padaryto nusikaltimo pavojingumas, pobūdis (smurtinio pobūdžio), sunkumas (labai sunkus), leidžia susiformuoti teisėjų kolegijos vidiniam įsitikinimui, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo paleisti suimtą A. K. į laisvę ir skirti jam kitą švelnesnę kardomąją priemonę ir (ar) jų kompleksą (BPK 122 straipsnio 7 dalis). Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad kaltinamajam A. K. paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai.
Ši baudžiamoji byla perduota teismui ir nagrinėjama teisiamuosiuose posėdžiuose (teisiamieji posėdžiai paskirti iki 2016 m. gegužės 5 d.). Kaip minėta, teismas privalo užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, užkirsti kelią daryti naujas nusikalstamas veikas. Kaltinamajam pabėgus ir / ar pasislėpus nuo teismo, užsitęstų (būtų vilkinamas) baudžiamosios bylos nagrinėjimas. Paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas iš tikrųjų varžo kaltinamojo teises bei laisves, tačiau atsižvelgus į pirmiau nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija formuoti išvadą, kad kaltinamojo teisės bei laisvės suvaržytos pažeidžiant proporcingumo principą ir (ar) proceso teises, nukrypta nuo nacionalinių, tarptautinių teismų formuojamos praktikos, neturi pagrindo. Kaltinamasis suimtas ilgą laiką, tačiau anksčiau ištirtų duomenų visuma suteikė pagrindą pirmosios instancijos teismui daryti išvadą, kad A. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati jo tikėtinai padaryto nusikaltimo pavojingumui, pobūdžiui, sunkumui, pateisinama tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo taikymo kontekste.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptariamu atveju maksimalus leistinas suėmimo taikymo A. K. terminas baudžiamojo proceso metu nėra pažeistas (BPK 127 straipsnio 11 dalis). Tuo tarpu, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatose toks terminas nėra konkrečiai apibrėžtas, o pagal šio teismo formuojamą praktiką, viešojo intereso apsauga turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą ir suteikia pagrindą ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.
Aplinkybė, kad A. K. nebaustas administracine tvarka, kaltinamojo pažadas nebėgti (nesislėpti) nuo teismo, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kurios, kaip konstatuota pirmiau, pagrįstos bylos duomenimis.
Skunde dėstomos aplinkybės, susijusios su jo teikiama pagalba neįgalioms motinai bei seseriai, yra deklaratyvaus pobūdžio. Kita vertus, byloje apklausta kaip liudytoja kaltinamojo sesuo paneigė, kad A. K. rūpinosi mama, taip pat nenurodė, jog jai reikalinga kokia nors pagalba, kad kaltinamasis jai teikė tokią pagalbą.
Vien tai, kad žemesnės instancijos teismas nevertino bylos duomenų taip, kaip būtų palankiau A. K., nesuponuoja išvados, jog teismas neteisingai išsprendė suėmimo termino pratęsimo klausimą.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
n u t a r i a:
palikti galioti Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartimi kaltinamajam A. K. (A. K.) pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. kovo 11 d.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Kolegijos pirmininkė Elena Vainienė
Teisėjos Regina Gaudutienė
Violeta Ražinskaitė