Baudžiamoji byla Nr. 2K-210-942/2015
Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00193-2010-0
Procesinio sprendimo kategorija 1.1.9.6 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. balandžio 16 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislovo Ranonio, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Aurelijaus Gutausko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. D. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 6 d. nuosprendžių.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu D. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 307 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, iš D. D. konfiskuoti 996 253 Lt, kaip gautas pelnas iš prostitucijos.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 6 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. nuosprendis dėl nuteistojo D. D. pakeistas: panaikinta nuosprendžio dalis, kuria D. D. paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, ir jam paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams, šios bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams (BK 75 straipsnio 1 dalis) bei įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalies 7, 8 punktai). Taip pat iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nustatomosios dalies pašalintos įrodytomis pripažintos faktinės aplinkybės, kad D. D. organizavo I. Ba., K. Č., K. M., O. V., R. K., A. L., J. N., A. S., M. P., S. P., J. I., A. Se., R. S., M. G., V. M., E. S., I. L., E. D., D. M., S. M., A. U., I. Li., R. Do., S. Č., G. L., I. Lu., D. N., S. G., R. G., M. A., J. Kr., J. K., J. S., I. B., R. J. bei kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų merginų prostituciją ir jai vadovavo.
Vadovaujantis BK 72 straipsniu, iš D. D. konfiskuotina suma sumažinta iki 238 933,41 Lt (69 199,90 Eur). Kita nuosprendžio dalis dėl D. D. palikta nepakeista.
Šiais teismų nuosprendžiais išteisintos A. V. pagal BK 307 straipsnio 2 dalį ir K. Š. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 307 straipsnio 2 dalį, tačiau šios nuosprendžių dalys kasacine tvarka neskundžiamos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, priimtu pakeitus pirmosios instancijos teismo nuosprendį, D. D. nuteistas už tai, kad organizavo bei vadovavo prostitucijai ir gabeno asmenis šių sutikimu prostitucijai iš Lietuvos Respublikos, t. y.: nuo 2007 m. lapkričio mėn., tiksliai nenustatytos dienos, iki 2010 m. rugsėjo 1 d., veikdamas bendrininkų grupe su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, nenustatytoje vietoje (nuo 2007 m. lapkričio mėn. iki 2009 m. balandžio 8 d.) bei savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) (nuo 2009 m. balandžio 8 d. iki 2010 m. rugsėjo 1 d.), ir nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2010 m. liepos mėn. 1 d., veikdamas bendrininkų grupe su nenustatytu asmeniu, interneto pažinčių ir pokalbių svetainėse bei per kitus asmenis surado E. K., A. D., O. M., I. G., E. G., S. L., D. Š., M. Ar., S. B., S. Pe., O. D., R. L., S. V., N. P., R. P., L. B., U. G. ir I. La., turėdamas tikslą pelnytis iš šių merginų prostitucijos, ir organizavo jų prostituciją – įvairiose Vilniaus miesto vietose užsakė erotines šių merginų fotosesijas, visažistes, paruošiančias merginas fotosesijoms, finansuodamas šias paslaugas iš savo lėšų; vėliau šias apsinuoginusių merginų fotonuotraukas su teikiamų seksualinių paslaugų aprašymu ir jų kainomis įdėjo į tarptautinius internetinius erotinio pobūdžio tinklalapius (duomenys neskelbtini), nurodydamas juose kontaktinius telefonų numerius merginų teikiamų paslaugų užsakymams ir taip reklamuodamas šias merginų teikiamas seksualines paslaugas, ieškojo klientų; taip pat užsakė merginoms skrydžių bilietus į Graikiją, Prancūziją, Italiją ir rezervavo šiose šalyse įvairiuose miestuose viešbučių kambarius seksualinėms paslaugoms teikti; taip sudarė sąlygas minėtoms merginoms jų sutikimu išvykti į šias šalis iš Lietuvos Respublikos verstis prostitucija, o pats, būdamas Lietuvoje ir veikdamas bendrai su nenustatytu asmeniu, priiminėjo telefonu iš užsienio šalių klientų užsakymus merginų teikiamoms seksualinėms paslaugoms, telefoninėmis SMS žinutėmis nurodydavo užsienyje seksualines paslaugas teikiančioms merginoms apie atvykstančius klientus, jų atvykimo laiką; paskirstydavo klientus seksualines paslaugas teikiančioms merginoms, o šios pagal išankstinį susitarimą informuodavo SMS žinute apie kliento atvykimo ir išvykimo laiką; taip jis kontroliavo merginų darbą ir gaunamas pajamas, o merginoms už seksualinių paslaugų teikimą pusė gautų pinigų jo nurodymu buvo pervedama per banko grynųjų pinigų persiuntimo sistemas trečiųjų asmenų vardu arba perduodama tiesiogiai jam; taip D. D. organizavo ir vadovavo E. K., A. D., O. M., I. G., E. G., S. L., D. Š., M. Ar., S. B., S. Pe., O. D., R. L., S. V., N. P., R. P., L. B., U. G. ir I. La. prostitucijai ir per nurodytą laikotarpį iš prostitucijos gavo 238 933,41 Lt (69 199, 90 Eur) pajamų.
Kasaciniu skundu nuteistasis D. D. prašo pakeisti pirmosios ir apeliacinės instancijos nuosprendžių dalis dėl BK 72 straipsnio taikymo ir priimti sprendimą netaikyti jam baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo. Kasatoriaus nuomone, abiejų instancijų teismai, spręsdami dėl iš nusikalstamos veikos gautų pajamų dydžio, padarė esminius BPK pažeidimus bei netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Skunde nuteistasis plačiai aptaria BK 72 straipsnio nuostatas ir nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl konfiskuotinų pinigų, kaip gautų iš N. P. prostitucijos (4 981 Eur (17 198, 40 Lt), kiekio pagrįstumo, vadovavosi nustatytu banko mokėjimo pavedimais pervestų sumų dydžiu, atitinkančiu nukentėjusiosios N. P. parodymus. Tačiau minėtą sumą šiai nukentėjusiajai pervedė A. K. ir R. D., kurios viso bylos proceso metu net nebuvo apklaustos ir byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių jų vertimąsi prostitucija. Dėl to kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas priėmė sprendimą konfiskuoti 4 981 Eur, nenustatęs šių pinigų nusikalstamos kilmės ir tokios išvados nepagrindęs posėdyje ištirtais įrodymais.
Kasatorius nesutinka ir su apeliacinės instancijos teismo išvada pripažinti 7 300 Eur (25 205,44 Lt) ir 8 500 Eur (29 348,80 Lt) jo pajamomis, gautomis iš nusikalstamos veikos, iš L. B. ir R. L. prostitucijos. Tokią išvadą teismas padarė remdamasis BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka perskaitytais liudytojos L. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, ir šios liudytojos vardu atliktomis pinigų perlaidomis. Skunde nuteistasis pažymi, kad liudytojos L. B. ir R. L. neapklaustos nei ikiteisminio tyrimo teisėjo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu. Taip abiejų instancijų teismai, remdamiesi teisiamajame posėdyje neištirtais įrodymais, t. y. minėtų liudytojų tik ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, pažeidė BPK 276 straipsnio 4 dalies, 301 straipsnio 1 dalies nuostatas, nukrypo nuo teismų praktikos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-27/2006) ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 72 straipsnis). Maža to, teismai, neužtikrindami galimybės apklausti kaltinimo liudytojų, šiuo atveju – L. B. ir R. L., tačiau šių liudytojų parodymais grįsdami savo sprendimus, pažeidė kasatoriaus teisę į teisingą teismą, galimybę pačiam apklausti kaltinimo liudytojus (nukentėjusiuosius) ar kad šie liudytojai (nukentėjusieji) būtų apklausti. Kasatoriaus manymu, taip teismai pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau — Konvencija) 6 straipsnio 1 dalies, 3 dalies d punkto nuostatas (Delta v. France, no. 11444/85, judgment of 19 December 1990; Saidi v. France, no 14647/89, judgement of 20 September 1993; Luca v. Italy, no. 33354/96, judgement of 27 February 2001; Mild and Virtanen v. Finland, no. 39481/98 and 40227/98, judgment of 26 July 2005) ir BPK 44 straipsnio 7 dalies reikalavimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102/2009, 2K-476/2013).
Nuteistasis ginčija ir apeliacinės instancijos teismo išvadą pripažinti 35 738,20 Lt (10 350,50 Eur) jo pajamomis, gautomis iš nusikalstamos veikos – U. K. prostitucijos. Nuteistasis teigia, kad byloje nenustatyta šių pinigų kilmė, nes vien tik tai, kad minėta suma buvo pervesta šiai liudytojai, nepatvirtina jų (pinigų) nusikalstamos kilmės. Be to, apeliacinės instancijos teismas iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nustatomosios dalies pašalino faktines aplinkybes, kad kasatorius organizavo ir vadovavo A. S., M. G., I. Lu. prostitucijai, ir konstatavo, jog nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių šių merginų vertimąsi prostitucija. Tačiau būtent šios merginos ir atliko pinigines perlaidas į U. K. sąskaitą. Dėl to nuteistasis mano, jog apeliacinės instancijos teismas, neįrodęs, kad būtent jis organizavo ir vadovavo minėtų merginų prostitucijai ir kad šios užsiėmė tokia veikla, jokiais įrodymais nepagrįsdamas savo išvadų dėl pinigų nusikalstamos kilmės, A. S., M. G., I. Lu. siųstas liudytojai U. K. pinigines lėšas nepagrįstai pripažino jo (kasatoriaus) pajamomis, gautomis iš prostitucijos, jas konfiskavo ir taip netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Kartu kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nors ir pašalino dalį sumos, gautos iš nukentėjusiosios S. B. prostitucijos (61 442,57 Lt), tačiau neištaisė pirmosios instancijos teismo padaryto esminio BPK pažeidimo (BPK 44 straipsnio 7 dalis, 301 straipsnio 1 dalis), t. y. naują nuosprendį grindė šios liudytojos parodymais, duotais tik ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Taip nebuvo sudaryta galimybė kasatoriui apklausti posėdyje šią liudytoją, kurios parodymais kaip savarankišku įrodymu buvo grindžiamas nuosprendis, ir pažeista jo teisė į gynybą. Kartu skunde pažymima, kad byloje nustatyta, jog liudytojos V. M., A. S., N. S., M. G., M. A., J. B. ir A. D. persiuntė gavėjai S. B. 61 442,57 Lt. Tačiau šiuos pinigus apeliacinės instancijos teismas konfiskavo būtent iš nuteistojo, nors skundžiamame nuosprendyje kaip neįrodyta pripažino aplinkybę, kad jis (kasatorius) organizavo V. M., A. S., M. G. ir M. A. prostituciją ir jai vadovavo. Be to, N. S., J. B. ir A. D. byloje net neapklaustos. Todėl kasatorius teigia, kad aplinkybė, jog S. B. gavo iš minėtų asmenų 61 442,57 Lt, jokiu būdu nepatvirtina, kad šios lėšos gautos iš nusikalstamos veikos ir gali būti konfiskuotos. Anot kasatoriaus, tai patvirtina, kad abiejų instancijų teismai šių pinigų kilmės netyrė ir tokios išvados nepagrindė teisme ištirtais įrodymais, todėl, nuspręsdami konfiskuoti minėtą pinigų sumą, pažeidė BK 72 straipsnio reikalavimus.
Anot kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismo išvada pripažinti 70 000 Lt jo gautais iš liudytojos S. V. prostitucijos taip pat yra nepagrįsta, nes tokia suma byloje neįrodyta, o šios liudytojos parodymai apie tai paneigti rašytiniais įrodymais. Nuteistasis nurodo, kad S. V. per „Western Union“ sistemą pervedė tik vieną kartą 3 100 Eur, kuriuos gavo byloje nė karto neapklausta E. D.. Dėl to kasatorius teigia, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog E. D. būtent jam perdavė šiuos pinigus (3 100 Eur), o iš S. V. būtent jis gavo dar ir kitas kokias nors pinigų sumas.
Atsiliepimu į kasacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiasis prokuroras Egidijus Motiejūnas prašo nuteistojo D. D. kasacinį skundą atmesti.
Prokuroras teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje įvertino nuteistojo gautų pajamų iš prostitucijos organizavimo bei vadovavimo dydį ir iš naujo sprendė iš D. D. konfiskuotino turto dydžio klausimą. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje įvertinta ir motyvuotai pasisakyta dėl kiekvieno iš nusikalstamos veikos gautų pinigų sumos dydžio ir apskaičiavimo metodikos. Anot prokuroro, kasatorius neteisus skunde teigdamas apie netinkamą BK 72 straipsnio nuostatų taikymą, nes gautų pajamų iš nusikalstamos veikos faktas patvirtintas byloje surinktais įrodymais, įvertintais sprendžiant nuteistojo kaltės klausimą dėl prostitucijos organizavimo ir vadovavimo, atsižvelgiant į tokias paslaugas teikusių merginų bei liudytojų parodymus ir bankuose atliktų finansinių operacijų duomenis. Juolab kad ir pats nuteistasis tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniame skunde neginčijo fakto apie gautas pajamas iš jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai argumentavo skundžiamame nuosprendyje padarytą išvadą, kad nuteistasis iš prostitucijos organizavimo ir vadovavimo gavo didesnes pajamas (t. y. 238 933, 41 Lt), nei jis prisipažino gavęs (t. y. ne daugiau 100 000 Lt).
Be to, priešingai nei teigia kasatorius, abiejų instancijų teismai, remdamiesi teisiamajame posėdyje perskaitytais liudytojų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, ir jais grįsdami išvadas dėl pajamų, gautų iš prostitucijos, dydžio ir jų konfiskavimo, esminių baudžiamojo įstatymo reikalavimų ir (ar) BPK 44 straipsnio 7 dalies, 271–292 straipsnių, 301 straipsnio 1 dalies nuostatų nepažeidė, laikėsi teismų praktikos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-451/2007, 2K-92/2009, 2K-179/2010). Atsiliepime pažymima, kad pirmosios instancijos teismas liudytojos L. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kurias rėmėsi ir apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas turto konfiskavimo ir jo dydžio klausimą, pagrįstai nusprendė paskelbti, kai ji nurodė neprisimenanti įvykio aplinkybių. Ši liudytoja patvirtino paskelbtų jos parodymų teisingumą, o teismas juos tikrino bei vertino kartu su kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais – banko išsiųstų ir išmokėtų grynųjų pinigų perlaidų duomenimis. Be to, tai, kad liudytoja R. L. ir nukentėjusioji S. B. nedalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje ir jos teisme neapklaustos, nedraudžia teismui vadovautis BPK 276 straipsnio nuostatomis. Juolab kad R. L. ir S. B. ikiteisminio tyrimo pareigūnams duoti parodymai, susiję su kasatoriui už prostituciją pervestais pinigais, buvo vertinami kartu su kitais bylos duomenimis – AB „Swedbank“ banko pateiktų išsiųstų ir išmokėtų „Western Union“ grynųjų pinigų perlaidomis, kuriose užfiksuota informacija atitiko R. L. parodymuose nurodytas aplinkybes. Atsiliepime nurodoma ir tai, kad teismas, apskaičiuodamas nukentėjusiosios S. B. D. D. perduotas pajamas, į bendrą skaičių įtraukė tik tas sumas, kurios patvirtintos objektyviais banko dokumentais, ir nurodė išsamius argumentus dėl apskaičiuotos galutinės sumos dydžio (t. y. 61 442, 57 Lt) bei apskaičiavimo metodikos.
Kartu prokuroras nurodo, kad kasacinio skundo argumentai dėl neva neįrodytų aplinkybių –konfiskuotinų pinigų kilmės ir sumos, gautos iš nukentėjusiųjų N. P., S. V. ir liudytojos U. K., paliktini nenagrinėti (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Juolab kad apeliacinės instancijos teismas tokias aplinkybes motyvuotai pagrindė nuosekliais nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais bei bankų pateiktais duomenimis apie atliktas finansines operacijas. Apibendrindamas prokuroras teigia, kad byloje nėra BPK 369 straipsnyje nustatytų abiejų instancijų teismų nuosprendžių pakeitimo pagrindų.
Nuteistojo D. D. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 72 straipsnio taikymo
Kasaciniame skunde kasatorius D. D. nesutinka su apeliacinės instancijos teismo argumentais dėl jam taikytų BK 72 straipsnio nuostatų konfiskuojant gautas pajamas iš nusikalstamos veikos dėl prostitucijos organizavimo ir vadovavimo jai.
Pažymėtina, kad pajamų iš nusikalstamos veikos gavimo fakto ir jo apimties įrodinėjimas yra vienas esminių momentų, dėl kurio kyla turto konfiskavimo mechanizmo efektyvumo problema.
Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Taigi tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Iš nusikalstamos veikos gautas turtas suprantamas kaip turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna padaręs nusikalstamą veiką, jo pasipelnymas iš nusikalstamos veikos. Kartu BK 72 straipsnio 5 dalis numato plačius pagrindus teismui taikyti turto vertės, o ne konkretaus iš nusikaltimo gauto turto, konfiskavimą.
Pagal teismų praktiką pripažįstama, kad iš nusikalstamos veikos gautas turtas konfiskuojamas, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7–84/2012, 2K-329/2011, 2K-511/2010). Tais atvejais, kai nusikalstamu būdu užvaldytas turtas grąžinamas nukentėjusiajam asmeniui arba pareiškiami civiliniai ieškiniai, arba kitokiu būdu susitariama dėl padarytos žalos atlyginimo, turto konfiskavimas gali būti taikomas tik tada, kai asmuo neteisėtai įgytą turtą ar jo dalį yra pardavęs ar kitokiu būdu gavęs iš jo turtinės naudos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-368/2011).
BK 72 straipsnio 3 dalies imperatyvas konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ar kitus ekonominę vertę turinčius daiktus suponuoja teismo pareigą baigiamajame akte išdėstyti motyvus, pagrindžiančius nusikalstamą konfiskuojamo turto kilmę. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje iš esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė.
Svarbiausias turto nusikalstamos kilmės aspektas – nusikalstamos veikos, iš kurios toks turtas gaunamas, padarymas. Prostitucija – tai veikla už pinigus arba kitokia turtinė nauda lytiškai santykiaujant ar kitaip tenkinant kitų asmenų lytinę aistrą. BK 307 straipsnis kriminalizuoja ne pačią prostituciją, bet prostitucija užsiimančių asmenų išnaudojimą, pelnymąsi iš jų. Pajamų turėjimas iš kito asmens prostitucijos reiškia, kad asmuo tam tikro susitarimo su prostitucija užsiimančiu asmeniu pagrindu gauna pajamų (visas pajamas arba dalį). Šių nusikalstamų veikų savanaudiškumas reiškiasi tuo, kad kaltininkas, atlikdamas jas, siekia gauti turtinės naudos iš kito asmens prostitucijos, pelnytis iš jos. Pažymėtina, jog šioje baudžiamojoje byloje nuteistasis D. D. iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 307 straipsnio 2 dalyje (organizavo ir vadovavo merginų prostitucijai; gabeno merginas šių sutikimu dirbti prostitutėmis kitose valstybėse; ruošė jas dirbti prostitutėmis; dalydavosi iš prostitucijos gautą atlygį). Baudžiamojoje byloje taip pat nustatyta, kad D. D. vertėsi pelnymosi iš prostitucijos pakankamai ilgą laiką (nuo 2007 m. iki 2010 m. rugsėjo 1 d.), sistemingai, nelegalaus prostitucijos verslo funkcionavimas buvo tapęs jo pragyvenimo šaltiniu. Pats D. D. neneigė, jog iš nelegalaus prostitucijos verslo turėjo pajamų (ne daugiau kaip 100 000 Lt).
Kasatorius kasaciniame skunde visiškai teisingai nurodo, kad šiuo atveju kaltininko pelnymosi iš nusikalstamos veikos faktas ir dydis visais atvejais yra baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės, nes jos susijusios su BK 72 straipsnio nuostatų taikymu.
Šios baudžiamosios bylos kontekste teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą kasacine tvarka žemesnės instancijos teismų sprendimai yra patikrinami tik teisės taikymo aspektu, t. y. tikrinama, ar ankstesnėse proceso stadijose buvo tinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) nebuvo padaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Nei naujų, nei žemesnės instancijos teismų ištirtų įrodymų tyrimas kasacinės instancijos teisme negali būti atliekamas. Kasacinės instancijos teismas pagal gautus kasacinius skundus gali tik tikrinti, ar žemesnės instancijos teismai įrodymus tyrė ir vertino įstatymų nustatyta tvarka.
Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog kaltininko iš nusikalstamos veikos gauta turtinė nauda (taip pat ir iš nusikalstamos veikos gauti pinigai) bei jos dydis visais atvejais yra baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės, kurios nustatomos pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, o BPK nenustatyta specialių, būtent turto konfiskavimui taikomų, įrodinėjimo būdų. Kasacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas iš prostitucijos D. D. konfiskuotina iš nusikalstamos veikos gauta pinigų suma nustatoma pagal bylos duomenis, kuriems taikomos visos BPK 20 straipsnyje nustatytos įrodinėjimo taisyklės. Žemesnės instancijos teismai, nustatydami ir vertindami konfiskuotino iš D. D. turto dydį, rėmėsi byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, bankuose atliktų finansinių operacijų duomenimis. Be to, apeliacinės instancijos teismas, iš naujo vertindamas ir spręsdamas iš D. D. konfiskuotino turto dydžio klausimą, visiškai pagrįstai nustatė, kad iš jam inkriminuotos nusikalstamos veikos jis gavo 238 933,41 Lt pajamų. Taigi teisėjų kolegija, nagrinėdama turto konfiskavimo klausimą, neperžengdama kasacinio skundo ribų, sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, atlikęs įrodymų tyrimą ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, nustatydamas minėtą konfiskuotino turto dalį nepadarė BPK pažeidimų, tinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas.
Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-530/2014, 2K-565/2014).
Kasaciniame skunde keliamas klausimas ir dėl BPK 301 straipsnio 1 dalies bei 44 straipsnio 7 dalies nuostatų pažeidimų, kai žemesnės instancijos teismai rėmėsi liudytojų parodymų (L. B., R. L., S. B.), duotų ikiteisminio tyrimo metu, perskaitymu teisiamajame posėdyje, ir jais grindė išvadas apie pajamų, gautų iš prostitucijos, dydį ir šių pajamų konfiskavimą iš D. D..
BPK 301 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Tai reiškia, kad teismas, priimdamas nuosprendį, gali remtis teisiamajame posėdyje apklaustų kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, specialistų, ekspertų išvadomis ir paaiškinimais, teisme ištirtais daiktiniais įrodymais ir dokumentais, gali remtis ir įtariamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymais, ikiteisminio tyrimo metu duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, jei šie parodymai buvo perskaityti teisiamajame posėdyje.
Pagal BPK 276 straipsnio 4 dalį byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai. Tokie parodymai savarankiškos įrodomosios galios teismui priimant nuosprendį neturi, tačiau jie gali būti reikšmingi tikrinant ir įvertinant tiek kaltinamojo teisme duotus parodymus, tiek kitus byloje esančius įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-253/2013, 2K-332/2013). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad, siekiant užtikrinti išsamų ir nešališką visų bylos aplinkybių išnagrinėjimą, BPK numatyta, jog teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus (BPK 242 straipsnis). Tiesioginio įrodymų ištyrimo taisyklė glaudžiai susijusi su BPK 301 straipsniu, reikalaujančiu, kad teismas nuosprendį pagrįstų tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje.
Iš baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, kuriuos detaliau aptarė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, matyti, kad liudytojų L. B., R. L. ir nukentėjusios S. B. ikiteisminio tyrimo metu pareigūnams duotus parodymus, teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio nuostatomis, paskelbė teisiamajame posėdyje. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylą išnagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai sprendimą taikyti D. D. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 72 straipsnyje, pagrindė ne spėjimu, o teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visetu.
Taigi darytina išvada, kad BK bendrosios dalies normos, reglamentuojančios turto konfiskavimą, pritaikytos tinkamai. Nėra pagrindo abejoti turto konfiskavimo teisingumu ir tinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo D. D. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Vladislovas Ranonis
Aldona Rakauskienė
Aurelijus Gutauskas