Civilinė byla Nr. e2-799-601//2021

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00626-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.11.4.1; 3.1.7.11; 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.1.9

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 6 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos „Bruneros“ ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Kauno technologijos universiteto inžinerijos licėjui dėl viešojo pirkimo mokinių maitinimo paslaugoms įsigyti sąlygų teisėtumo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ieškovės procesinių dokumentų esmė

1.                      Ieškovė viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) „Bruneros“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydama pripažinti neteisėtomis ir panaikinti atsakovės biudžetinės įstaigos Kauno technologijos universiteto inžinerijos licėjaus atviro konkurso būdu vykdomo viešojo pirkimo Nr. 519369 „Mokinių maitinimo paslaugų pirkimas“ (toliau – Pirkimas, Konkursas) sąlygas:

-       7.24.1 punkto dalį, kurioje numatytas Antrasis vertinimo kriterijus „aktyvaus dalyvavimo mokyklos, kaip švietimo įstaigos, gyvenime strategija (sveiko maitinimo skatinimo priemonės, informacinės priemonės, švenčių/ renginių tematikos atsispindėjimas valgykloje) (B)“;

-       7.24.2.2 punktą (su visais papunkčiais), aprašančius Antrojo kriterijaus vertinimą;

-       1.6.7 punktą (su visais papunkčiais);

-       7.24.2.1.3 punkto dalį, kurioje aprašytas Pirmojo kriterijaus vertinimas: „Papildomas maitinimas – užkandžių stalas (bufetas) ir jo patiekalai (užkandžiai) patrauklūs tokio amžiaus vaikams (pavyzdžiui, mėsainiu, dešrainiu, kebabų formos, maisto pateikimas estetiškas ir patrauklus (kaip nurodyta http://sam.lrv.lt/, pasirenkant veiklos sritys>visuomenes sveikatos priežiūra>mityba ir fizinis aktyvumas> Valgiaraščiai ir technologines korteles ugdymo bei gydymo įstaigoms)“, taip pat šio punkto formuluotę „nuotraukos turi būti <...> kokybiškos“;

-       1.6.6.3 punkto formuluotę „nuotraukos turi būti <...> kokybiškos“.

2.                      Ieškovės teigimu, Pirkimo sąlygos, kuriose nustatytas Antrasis vertinimo kriterijus ekonomiškai naudingiausiam pasiūlymui išrinkti, yra neteisėtos, kadangi dalyje suformuluotos abstrakčiai, detaliau nepaaiškinant jų turinio, dėl ko kyla rizika, kad tiek atskiri tiekėjai, tiek perkančioji organizacija šiuos kriterijus gali suprasti ir vertinti skirtingai. Pavyzdžiui, nei iš ginčijamų sąlygų, nei iš Pirkimo dokumentų visumos nėra aišku, kada bus laikoma, kad teminės akcijos bus aprašytos detaliai, o kada ne, kokius parametrus atitinkančios vizualizacijos bus laikomos kokybiškomis, o kokiu atveju jau nebe. Taigi, tiekėjo pasiūlymo įvertinimas pagal Antrąjį kriterijų priklauso išimtinai nuo subjektyvaus perkančiosios organizacijos vertinimo pagal iš anksto neišviešintus vertinimo parametrus. Tuo tarpu reikalavimas pateikti paties tiekėjo parengtas valgyklos vizualizacijas yra ne tik ydingas, nesuteikiantis realios pridėtinės vertės perkančiajai organizacijai, bet ir suteikia nepagrįstą konkurencinį pranašumą maitinimo atitinkamoje valgykloje paslaugas jau teikiančiam (šiuo metu arba praeityje) tiekėjui, todėl toks reikalavimas yra nesuderinamas su viešųjų pirkimų skaidrumo bei lygiateisiškumo principais. O reikalavimas pateikti prašomas teminių akcijų strategijas, tačiau nevertinant jų turinio, ieškovės nuomone, neužtikrins, kad tiekėjas aktyviai dalyvautų mokyklos gyvenime, vykdomomis akcijomis realiai skatintų įvairų ir sveiką mokinių maitinimą, kūrybiškai teiktų maitinimo paslaugas. Taigi, ieškovės įsitikinimu, Antrasis vertinimo kriterijus yra formalus, betikslis ir neužtikrina realios tiekėjų konkurencijos, todėl turėtų būti pašalintas iš Pirkimo sąlygų kaip perteklinis.

3.                      Anot ieškovės, Pirkimo sąlygos, kuriose nustatyti Pirmojo kriterijaus vertinimo kriterijai dalyje dėl užkandžių stalo (bufeto) kokybės, patrauklumo taip pat yra abstrakčios, todėl neteisėtos. Pavyzdžiui, iš Pirkimo sąlygų nėra aišku, koks objektyviai turėtų būti užkandžių stalas (bufetas) ir jo patiekalai (užkandžiai), kad būtų patrauklūs tokio amžiaus vaikams, kas yra estetiškas ir patrauklus maisto pateikimas. Ir, nors perkančioji organizacija teigia, kad jokie specifiniai reikalavimai nėra keliami, o estetiškas ir patrauklus maisto pateikimas turi būti suprantamas bendrąja prasme: gražiai, patraukliai pateiktas ir tuo turi sudominti vaikus, tačiau ieškovė pažymi, kad estetika, grožis, patrauklumas yra itin subjektyvūs kriterijai, priklausantys išskirtinai nuo vertintojo suvokimo, todėl perkančioji organizacija turės labai plačią diskrecijos teisę pagal objektyviai nepamatuotinus kriterijus nuspręsti, kad nuotraukose pateikti bufeto patiekalų pavyzdžiai yra „neestetiški“ ir „nepatrauklūs“. Be to, nesant objektyviai apibrėžtų estetikos ir patrauklumo parametrų, natūraliai kyla grėsmė, kad vertindamas kiekvieną paskesnį pasiūlymą, pirkimo komisijos narys nesąmoningai jį lygins su anksčiau matyto pasiūlymo turiniu ir tam pasiūlymui suteiktu balų skaičiumi, kas iš esmės yra ydinga. Kita vertus, ieškovės nuomone, Pirmojo vertinimo kriterijaus tikslingumas ir teisėtumas yra kvestionuotinas ir tuo aspektu, kad jis yra nesuderinamas su Ketvirtuoju vertinimo kriterijumi – mokinių aptarnavimo forma, t. y. Pirmasis vertinimo kriterijus daugiausiai apima estetišką maisto serviravimą, o siekdami surinkti daugiau balų pagal Ketvirtąjį vertinimo kriterijų, tiekėjai mokiniams privalės užtikrinti švediško stalo galimybę, mokiniams patiekalus į lėkštę įsidedant patiems (ir tuo patiems nulemiant maisto paserviravimo lėkštėje estetiką), todėl Pirmasis vertinimo kriterijus švediško stalo opcijos pasirinkimo atveju tampa fikcija. Tiekėjai neturi jokių galimybių pirkimo sutarties vykdymo metu įgyvendinti pagal Pirmąjį kriterijų prisiimtą įsipareigojimą maistą pateikti estetiškai būtent taip, kaip nurodyta su pasiūlymu pateiktose patiekalų nuotraukose. Dėl to pasiūlymų vertinimas pagal nuotraukų pateikimą apskritai vertintinas kaip ydingas ir nesuteikiantis realios pridėtinės vertės perkančiajai organizacijai. Juolab, kad reikalavimas pateikti kokybiškas nuotraukas yra abstraktus, nes nėra aišku kokių formatų ir/ar raiškos nuotraukos turi būti pateiktos, kad jas vertinant nekiltų ginčų dėl jų kokybės, aiškumo bei įžiūrimumo.

4.                      Ieškovė mano, kad ji turi teisinį suinteresuotumą ginčyti Pirkimo sąlygas, kadangi dėl ginčijamų sąlygų ydingumo ieškovės pasiūlymas galutiniame rezultate vis dar gali netapti laimėjusiu arba būti apskritai atmestas. Be to, neatmetama tikimybė, kad Pirkimo procedūrų eigoje, pavyzdžiui, gavus kitų tiekėjų pretenzijas dėl netinkamo (subjektyvaus, nes tą leidžia ydingos Pirkimo sąlygos) ieškovės pasiūlymo vertinimo, sprendimas dėl ieškovės pasiūlymo įvertinimo gali būti panaikintas. O tai, kad ieškovė yra laimėjusi Kauno „Šilo“ pradinės mokyklos pirkimą ir šio pirkimo sąlygų neginčija, nepaneigia jos teisės ginčyti atsakovės Pirkimo sąlygas. Vien tai, kad viena perkančioji organizacija ieškovės pasiūlymą pagal tapačias sąlygas pripažino laimėjusiu ir sudarė su ieškove pirkimo sutartį, nereiškia, kad ir atsakovė pagal subjektyvius (objektyviai nepatikrinamus) vertinimo kriterijus ieškovės pasiūlymą įvertins tapačiai.

II.       Atsakovės procesinių dokumentų esmė

5.                      Atsakovė Kauno technologijos universiteto inžinerijos licėjus su jai pareikštu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti.

6.                      Savo procesiniuose dokumentuose atsakovė tvirtina, kad Antrasis vertinimo kriterijus yra nustatytas pagrįstai, o jį aprašančios Pirkimo sąlygų nuostatos yra teisėtos, kadangi Pirkimo sąlygų 1.6.7 punktas, 7.24.1 punktas ir 7.24.2.2 punktas, išpildantys Antrąjį vertinimo kriterijų, yra suformuoti tiksliai, aiškiai, sudarant sąlygas perkančiajai organizacijai įsigyti jos apibrėžtą pirkimo objektą bei užtikrinant, kad tiekėjas galėtų suformuoti Pirkimo sąlygų reikalavimus atitinkantį pasiūlymą. Pavyzdžiui, Pirkimo sąlygose vartojamos sąvokos „detaliai“ turinys yra aiškus ir tikslus, kadangi tikslią reikšmę šio žodžio turiniui (objektyvius kriterijus) suteikia toliau tame pačiame Pirkimo sąlygų punkte išvardinti strategijoje turintys būti aprašyti elementai. Be to, atsakovės teigimu, Pirkimo sąlygomis laikomasi vienodo požiūrio principo ir nepažeidžiamas tiekėjų lygiateisiškumas, kadangi iš tiekėjų nereikalaujama teminių akcijų vizualizacijas parengti būtent tų mokyklų valgyklų nuotraukų pagrindu, t. y. tiekėjas temines akcijas gali pristatyti kompiuterinės grafikos būdu. Kita vertus, jeigu ieškovė siekia vizualizacijas ruošti būtent konkrečios atsakovės valdomos valgyklos patalpų nuotraukų pagrindu (nors tokio reikalavimo Pirkimo sąlygos nenumatė), ieškovė turi galimybę prašyti atsakovės pateikti jai valgyklų nuotraukas arba pati atvykti aplankyti mokyklos valgyklos patalpas. Tuo tarpu tiekėjo pranašumas, už kurį tiekėjui yra skiriami ekonominio naudingumo balai, anot atsakovės, būtų panaudojamas (materializuojamas pirkimo sutartyje), kadangi Pirkimą laimėjęs tiekėjas įsipareigojimus, susijusius su aktyvaus dalyvavimo mokyklos, kaip švietimo įstaigos, gyvenime strategija, privalės vykdyti toje apimtyje, kokia jis įsipareigojo tai daryti teikdamas pasiūlymą, todėl jis nėra nei betikslis, nei formalus.

7.                      Atsakovės nuomone, Pirmąjį vertinimo kriterijų aprašančios nuostatos taip pat yra teisėtos, nes yra tikslios ir aiškios bei susijusios su Pirkimo objektu. Sąlyga „patrauklūs tokio amžiaus vaikams“ suprantama pagal kartu pateiktus maisto pavyzdžius (mėsainių, dešrainių, kebabų formos), nustatančius reikalaujamo patrauklumo standartą, todėl bet kuriam vidutiniškai apdairiam savo rinkoje veikiančiam tiekėjui (profesionalui) yra aišku (negali būti neaišku), kad vaikams patrauklus, jų pamėgtą, populiarų ar „greitą maistą“, pavyzdžiui mėsainius, dešrainius, kebabus primenantis ar panašus maistas. Tiekėjo pasiūlytų maisto patiekalų patiekimas jų estetiškumo aspektu yra vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos skelbiamose Estetiško maisto patiekimo rekomendacijose nustatytus estetiško maisto patiekimo principus ir estetiško maisto patiekimo pavyzdžius (nuotraukas). Tuo tarpu to, kad tiekėjų pasiūlymai, pasiūlytų maisto produktų pateikimo patrauklumo bei estetiškumo aspektu būtų lyginami tarpusavyje, Pirkimo sąlygos apskritai nenumato. O tai, kad pagal Ketvirtąjį vertinimo kriterijų (D) mokiniai būtų aptarnaujami savitarnos principu, niekaip neeliminuoja tiekėjo pareigos maistą tiekti estetiškai (pagal Pirmąjį vertinimo kriterijų), todėl šie vertinimo kriterijai vienas kitam neprieštarauja.

8.                      Anot atsakovės, Pirkimo sąlygų 7.24.2.1.3 ir 7.24.2.2.3 punktuose išdėstyti reikalavimai, kad maisto patiekalų nuotraukos ir teminių akcijų vizualizacijos būtų kokybiškos yra aiškūs ir tikslūs. Atsakymuose į pretenzijas ieškovei buvo paaiškinta, kad vizualizacijų (ir atitinkamai – nuotraukų) kokybė turi būti gera ta apimtimi, kad jose turi būti matomas aiškus vaizdas ir įskaitomas tekstas. Jokių išskirtinių reikalavimų vizualizacijų / nuotraukų kokybei nekeliama, siekiant neapsunkinti potencialių tiekėjų pernelyg specifiniais ir ekonominio naudingumo kriterijų nustatymo tikslus viršijančiais reikalavimais. Atsižvelgiant į Pirkimo objekto specifiką, ekonominio naudingumo kriterijų nustatymo tikslus, bet kuriam vidutiniškai atidžiam ir rūpestingam tiekėjui yra aišku (negali būti neaišku), kad nuotraukų ir vizualizacijų kokybė turi būti tokia, kad jos galėtų būti normaliai peržiūrimos (tai reiškia, kad tekstas yra įskaitomas, o vaizdas yra aiškus) standartiniame kompiuterio ekrane. Jeigu nuotraukų ar vizualizacijų kokybei atsakovė keltų aukštus, specifinius reikalavimus – jie būtų nurodyti Pirkimo sąlygose.

9.                      Nepaisant aptartų teisėtų Pirkimo sąlygų, atsakovės nuomone, ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sąlygas, kadangi ieškovės pasiūlymai, pateikti pagal identiškas ginčo Pirkimo sąlygas, buvo pripažinti jas atitinkančiais ir ekonomiškai naudingiausiais. Taigi, Pirkimo sąlygomis nepažeidžiamos ieškovės subjektinės teisės. Pavyzdžiui, Kauno „Šilo“ pradinės mokyklos vykdytame viešajame pirkime pagal identiškas pirkimo sąlygas, ieškovės pasiūlymas buvo pripažintas ne tik atitinkančiu minėto pirkimo sąlygų reikalavimus, bet ir pripažintas ekonomiškai naudingiausiu, dėl to ieškovė ir Kauno „Šilo“ pradinė mokykla sudarė viešojo pirkimo sutartį dėl maitinimo paslaugų teikimo. Kauno Šv. Kazimiero progimnazijos viešojo pirkimo komisija iki pirkimo Nr. 502547 sustabdymo jau buvo įvertinusi ieškovės pasiūlymą dėl jo atitikties pirkimo sąlygų reikalavimams, ir patvirtino, kad pasiūlymas jas atitinka, o pasiūlymo ekonominis naudingumas įvertintas maksimaliu 100 balų skaičiumi, už Pirmąjį (A) ir Antrąjį (B) vertinimo kriterijus, ieškovės pasiūlymui skirti atitinkamai 25 ir 20 ekonominio naudingumo balai (atsižvelgiant į lyginamąjį svorį vertinime). Ieškovės pasiūlymas taip pat buvo pripažintas atitinkančiu Pirkimo sąlygas ir Kauno Simono Daukanto progimnazijos viešajame Pirkime Nr. 506709 bei Kauno Dainavos progimnazijos pirkime Nr. 506710.

III.       Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės

10.                      Atsakovė atviro konkurso būdu vykdo mokinių maitinimo paslaugų pirkimą, siekdama įsigyti mokinių mokamo ir nemokamo maitinimo (pietūs, pusryčiai ir pavakariai), taip pat mokamo maitinimo atsakovės darbuotojams paslaugas. Perkančioji organizacija ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą numatė išrinkti tik kokybės kriterijų pagrindu, Pirkimo sąlygų 7.24.1 punkte nustatydama penkis vertinimo kriterijus: Pirmas kriterijus – papildomo maitinimo – užkandžių stalo (bufeto) kokybė, patrauklumas (A), kurio lyginamasis svoris vertinime 25 balai; Antras kriterijus – aktyvaus dalyvavimo mokyklos, kaip švietimo įstaigos, gyvenime strategija (sveiko maitinimo skatinimo priemonės, informacinės priemonės, švenčių/ renginių tematikos atsispindėjimas valgykloje) (B), kurio lyginamasis svoris vertinime 20 balų; Trečias kriterijus – ekologiškų arba Nacionalinės kokybės produktų (NKP) produktų maisto gaminimui naudojimas (C), kurio lyginamasis svoris vertinime 25 balai; Ketvirtas kriterijus (D) – mokinių aptarnavimo forma, kurio lyginamasis svoris vertinime 20 balų; Penktas kriterijus (E) – patiekalų pateikimo įvairovė, kurio lyginamasis svoris vertinime 10 balų.

11.                      Ieškovė, manydama, kad Pirmojo ir Antrojo pasiūlymo ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai, jų aprašymai ir/ar juos įgyvendinančios Pirkimo sąlygų nuostatos yra neaiškios, abstrakčios, suteikiančios neribotą teisę perkančiajai organizacijai spręsti dėl tiekėjo pasiūlymo atitikties ekonominio naudingumo vertinimo kriterijams, taip pat, būdama įsitikinusi, kad Antrasis pasiūlymo ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus apskritai yra formalus ir betikslis (perteklinis), perkančiajai organizacijai pateikė pretenziją, prašydama panaikinti tas pačias Pirkimo sąlygas, jų dalis ar formuluotes, kurias prašo panaikinti ir teismui pateiktame ieškinyje. Tačiau perkančioji organizacija ieškovės pretenzijoje reiškiamų reikalavimų netenkino. Taigi, iš byloje dalyvaujančių asmenų procesinių dokumentų turinio matyti, kad esminis ginčas byloje kilęs dėl atsakovės Pirkimo sąlygose nustatytų pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų, jų aprašymų ir/ar juos įgyvendinančių Pirkimo sąlygų nuostatų pagrįstumo ir teisėtumo. Taip pat byloje keliamas klausimas dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sąlygas.

IV.       Teisiniai argumentai ir išvados

Dėl ieškovės teisinio (ne)suinteresuotumo

12.                      Atsakovės nuomone, ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sąlygas, kadangi ieškovės pasiūlymai, pateikti pagal identiškas ginčo Pirkimo sąlygas, buvo pripažinti jas atitinkančiais ir ekonomiškai naudingiausiais.

13.                      Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tiekėjo teisinis suinteresuotumas – tai jo suinteresuotumas viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir finansinio atlygio už suteiktas paslaugas, pristatytas prekes ar atliktus darbus gavimu, tačiau nereiškia kitokios naudos ar kitokio pobūdžio suinteresuotumo pirkimo rezultatu. Atsižvelgiant į tai, teisė ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus siejama su intereso sudaryti viešojo pirkimo sutartį gynimu, kai dėl perkančiosios organizacijos veiksmų atitinkamas tiekėjas neteisėtai ribojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019).

14.                      Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju ieškovė ginčija atsakovės Kauno technologijos universiteto inžinerijos licėjaus atviro konkurso būdu vykdomo viešojo pirkimo Nr. 519369 sąlygose nustatytų pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų, jų aprašymų ir/ar juos įgyvendinančių Pirkimo sąlygų nuostatų pagrįstumą ir teisėtumą. Ir, nors kitų perkančiųjų organizacijų vykdomuose pirkimuose pagal identiškas sąlygas ieškovės pateikti pasiūlymai buvo pripažinti atitinkančiais visus vertinimo kriterijus ar netgi sudaryta sutartis su ieškove, kaip pirkimo laimėtoja, tai savaime nereiškia, kad atsakovė ieškovės pasiūlymą įvertins tapačiai, o tuo labiau – pripažins laimėjusiu ir su ja sudarys sutartį. Be to, tai, kad ieškovė yra laimėjusi Kauno „Šilo“ pradinės mokyklos pirkimą ir šio pirkimo sąlygų neginčijo, nepaneigia jos teisės ginčyti kitos ugdymo įstaigos paskelbto Pirkimo sąlygas. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog šiuo atveju nepaneigtas ieškovės suinteresuotumas ginčyti Pirkimo sąlygas.

Dėl Pirkimų sąlygų (ne)pagrįstumo ir (ne)teisėtumo

15.                      Ieškovė byloje ginčija Pirkimo sąlygas, kuriose yra numatyti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai (du iš penkių), jų aprašymai ir/ar juos įgyvendinančios Pirkimo sąlygų nuostatos. Ieškovės nuomone, dalis Pirmojo vertinimo kriterijaus aprašymo yra nesuderinama su viešųjų pirkimų skaidrumo bei lygiateisiškumo principais, kadangi tiek reikalavimas, kad užkandžių stalas ir jo patiekalai būtų patrauklūs tokio amžiaus vaikams, o maisto pateikimas estetiškas ir patrauklus, tiek reikalavimas kartu su pasiūlymu pateikti kokybiškas nuotraukas, yra suformuluoti abstrakčiai, neaiškiai, dėl ko nėra įmanoma užtikrinti objektyvaus pasiūlymų vertinimo. Be to, Pirmojo vertinimo kriterijaus tikslingumas ir teisėtumas yra kvestionuotinas ir tuo aspektu, kad jis yra nesuderinamas su Ketvirtuoju vertinimo kriterijumi. Tuo tarpu Antrasis vertinimo kriterijus, anot ieškovės, taip pat yra neteisėtas, nes dalis šį kriterijų aprašančių Pirkimo sąlygų, kuriose reikalaujama detaliai aprašytų teminių akcijų, kokybiškų vizualizacijų, vėl gi, yra suformuluotos abstrakčiai (neužtikrinant objektyvaus pasiūlymų vertinimo), o reikalavimas pateikti vizualizacijas, „atvaizduojančias valgyklos patalpas“, yra nesuderinamas su viešųjų pirkimų skaidrumo bei lygiateisiškumo principais. Juolab, tiekėjos vertinimu, Antrasis vertinimo kriterijus apskritai yra formalus, betikslis ir neužtikrina realios tiekėjų konkurencijos. 

16.                      Iš Pirkimo dokumentų nustatyta, kad Pirkimo sąlygų 7.24.2.1.3 punkte, pateikiant Pirmojo vertinimo kriterijaus aprašymą, be kita ko nurodyta, kad:

„Papildomas maitinimas – užkandžių stalas (bufetas) ir jo patiekalai (užkandžiai) patrauklūs tokio amžiaus vaikams (pavyzdžiui, mėsainiu, dešrainiu, kebabų formos, maisto pateikimas estetiškas ir patrauklus (kaip nurodyta http://sam.lrv.lt/, pasirenkant veiklos sritys>visuomenes sveikatos priežiūra>mityba ir fizinis aktyvumas>Valgiaraščiai ir technologines korteles ugdymo bei gydymo įstaigoms). Tiekėjas pasiūlymo formoje nurodo, kad prisiima vykdyti tokį įsipareigojimą.

(vertinama pagal pateiktą patiekalų sąrašą, pagal patiekalų technologinėse kortelėse nurodytą informaciją, pateiktas ne mažiau kaip 5 ir ne daugiau kaip 7 papildomo maitinimo patiekalų nuotraukas).

Tiekėjas pateikia:

• papildomo maitinimo užkandžių stalo (bufeto) patiekalų sąrašą (ne mažiau 5 patiekalų ir ne daugiau nei 7 patiekalų);

• papildomo maitinimo užkandžių stalo (bufeto) kiekvieno patiekalų sąraše nurodyto patiekalo technologinę kortelę

• papildomo maitinimo (bufeto) patiekalų sąraše nurodytų ne mažiau kaip 5 ir ne daugiau kaip 7 papildomo maitinimo patiekalų nuotraukas elektroniniame formate (nuotraukos turi būti spalvotos, kokybiškos).“

17.                      Pirkimų sąlygų 1.6.6.3 punkte taip pat įtvirtinta, kad tiekėjas, siekdamas gauti ekonominio naudingumo balų Pirmajam ekonominio naudingumo vertinimo kriterijui, pateikia „papildomo maitinimo – užkandžių stalo (bufeto) patiekalų sąraše nurodytų ne mažiau kaip 5 ir ne daugiau kaip 7 papildomo maitinimo patiekalų nuotraukas elektronine forma (nuotraukos turi būti spalvotos, kokybiškos)“.

18.                      Aprašant Antrąjį vertinimo kriterijų nurodyta, kad:

„Ne mažiau nei viena kiekvienam mokslo metų mėnesiui parinkta teminė akcija ir pateikta jos sąsaja su konkrečia data (ne mažiau nei 10 teminių akcijų). Tiekėjas pateikia aktyvaus dalyvavimo mokyklos, kaip švietimo įstaigos, gyvenime strategiją, kurioje detaliai aprašytos teminės akcijos, t.y. nurodant tokios akcijos (temos) aktualumą mokiniams, nurodant priemones ir/ar medžiagas, kuriomis atitinkama tema bus įgyvendinta.

Tiekėjui bus suteiktas balas, jeigu:

·       teminės akcijos bus detaliai aprašytos;

·       nurodytos priežastys, kodėl teminė akcija svarbi, aktuali;

·       nurodytos priemonės ir / ar medžiagos, kuriomis atitinkama tema bus įgyvendinta;

·       pateikti kiekvienai akcijai (temai) spalvotas vizualizacijas elektronine forma (jos turi būti kokybiškos), atvaizduojančias valgyklos patalpas kiekvienu atveju (kaip kiekviena teminė akcija atsispindės valgyklos patalpose).“

19.                      Pirkimo sąlygų 7.24.2.2.2 punkte įtvirtinta, kad „kartu su pasiūlymu pateikiama: aktyvaus dalyvavimo mokyklos, kaip švietimo įstaigos, gyvenime strategija, ne mažiau kaip 10 akcijų spalvotos vizualizacijos, pagal Sąlygų 1.6.7 punkto reikalavimus.“ Tuo tarpu Pirkimų sąlygų 1.6.7 punkte nurodoma, kad: „tiekėjas, siekdamas gauti ekonominio naudingumo balų antram ekonominio naudingumo vertinimo kriterijui (2 priedas Pasiūlymo 2.2. punktas), pateikia:

1.6.7.1. aktyvaus dalyvavimo mokyklos, kaip švietimo įstaigos, gyvenime strategiją, siejamą su sveika gyvensena / maitinimu ir (ar) lietuviškų tradicijų puoselėjimu, pateikiant kiekvienos (ne mažiau kaip 10) teminių akcijų aprašymą, organizuojamų kiekvienam mokslo metų mėnesiui, nurodant tokios akcijos (temos) aktualumą mokiniams, nurodant sveiko maitinimo skatinimo priemones, informacines priemones, švenčių/ renginių tematikos atsispindėjimą valgykloje, kuriomis atitinkama tema bus įgyvendinta;

Perkančioji organizacija pabrėžia, kad, jeigu tiekėjas nepateiks kurios iš aukščiau nurodytos informacijos, arba ją pateiks nepilna apimtimi, Perkančioji organizacija nevertins šios informacijos ir neprašys paaiškinti/patikslinti. Jeigu tiekėjas nepateiks kurios iš aukščiau nurodytos informacijos, tiekėjui nebus suteiktas balas pagal atitinkamą ekonominio vertinimo kriterijų.“

20.                      Vertinant ar nurodytų vertinimo kriterijų aprašymai užtikrina objektyvų pasiūlymų vertinimą, nepažeidžia viešųjų pirkimų skaidrumo bei lygiateisiškumo principų, pirmiausia pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 55 straipsnio 5 dalyje įtvirtinti principiniai reikalavimai, kuriuos turi atitikti perkančiosios organizacijos pasirinkti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai: jie neturi perkančiajai organizacijai suteikti neribotos pasirinkimo laisvės ir turi užtikrinti veiksmingą tiekėjų konkurenciją; pasiūlymų vertinimo kriterijai turi būti suformuluoti taip, kad tiekėjų pasiūlymuose pateiktos informacijos atitiktį nustatytiems pasiūlymų vertinimo kriterijams būtų galima patikrinti. Europos Teisingumo Teismas šiuo aspektu yra pažymėjęs, kad ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai turi būti suformuluoti taip, kad leistų visiems deramai informuotiems ir įprastai rūpestingiems konkurso dalyviams žinoti tikslią jų apimtį, taigi juos aiškinti vienodai (Teisingumo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Europos Komisija prieš Nyderlandų Karalystę, C-368/10, 56, 87, 88 punktai). Kasacinio teismo spręsta, kad pirkimo sąlygose dėl ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų nenustačius detalios kriterijų vertinimo sistemos, susiklosto situacija, kai konkretaus pasiūlymo vertinimas priklausys nuo subjektyvaus vertintojo požiūrio, perkančiosios organizacijos poreikių ar motyvų, o tai neatitinka VPĮ įtvirtinto skaidrumo imperatyvo, todėl tokios pirkimo sąlygos neteisėtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-378/2018 68 punktas).

21.                      Nagrinėjamu atveju atsakovė tvirtina, kad Pirmuoju vertinimo kriterijumi ji siekia pasiūlyti mokiniams papildomo maitinimo paslaugą – užkandžių stalą (bufetą), kuriame bus siūlomas vaikams patrauklus, įprastai vaikų mėgstamą, populiarų maistą primenantis ar panašus maistas. Anot atsakovės, nustatydama Pirmąjį ekonominio naudingumo kriterijų, ji siekia skatinti vaikus maitintis valgykloje tiekiamu maistu vietoje greito ir dažniausiai ne itin sveiko maisto, įsigyjamo ne mokyklos teritorijoje. Atsižvelgdama į tai, atsakovė Pirmojo vertinimo kriterijaus aprašyme, be kita ko, nurodė, kad užkandžių stalas ir jo patiekalai turi būti „patrauklūs tokio amžiaus vaikams“ ir pateikė pavyzdžius – mėsainių, dešrainių, kebabų formos. Be to, atsakovė reikalauja, kad maisto pateikimas būtų „estetiškas ir patrauklus“, kaip nurodyta Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje skelbiamose Estetiško maisto patiekimo rekomendacijose (Pirkimo dokumentuose detaliai nurodyta kaip surasti minėtas rekomendacijas). Taigi, atsakovė, pateikdama reikalavimus maisto patrauklumui ir estetiškumui, pateikė pavyzdžius bei nuorodas, paaiškinančias (detalizuojančias) nurodytus reikalavimus. Teismo vertinimu, neabejotina, kad iš šio pavyzdžio, kuriuo atskleidžiamas Pirkimo sąlygos nuostatos „patrauklus tokio amžiaus vaikams“ turinys, bet kuriam vidutiniškai apdairiam savo rinkoje veikiančiam tiekėjui profesionalui turėtų būti aišku, kad vaikams patrauklus maistas šiuo atveju galėtų būti, pavyzdžiui mėsainių, dešrainių, kebabų formos ar panašus maistas. Tiekėjams neabejotinai turėtų būti suvokiamas ir estetiško maisto vaikams patiekimas, juolab, kad atsakovė pateikė nuorodas į estetiško maisto patiekimo gaires. Tuo tarpu perkančioji organizacija, vertindama tiekėjų pasiūlymus taip pat turės vadovautis pačios nustatytais reikalavimais ir juos detalizuojančiais aprašymas.

22.                      Teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, kad Pirmasis vertinimo kriterijus, kiek tai liečia patrauklų ir estetišką maisto pateikimą ir serviravimą, yra nesuderinamas su Ketvirtuoju vertinimo kriterijumi – mokinių aptarnavimo forma (Pirkimo sąlygų 7.24.2.4.2 punktas), kadangi atsakovė pirmenybę teikia ir daugiau balų skiria tiekėjams, kurie įsipareigoja užtikrinti pilną arba bent dalinai švedišką stalą, kitaip tariant, atsakovė siekia įsigyti savitarnos principu įgyvendinamą mokinių maitinimą, dėl ko tiekėjams taps realiai nebeįmanoma užtikrinti pagal Pirmąjį kriterijų prisiimtą įsipareigojimą maistą pateikti estetiškai (mokiniai patiekalus į lėkštę įsidės patys). Pažymėtina, kad maisto patiekimas estetiškai yra aktualus ne tik jį patiekiant lėkštėse porcijomis, bet ir savitarnos principu, kai į lėkštes maistą įsidės patys mokiniai. Kaip teisingai pastebėjo atsakovė, Estetiško maisto tiekimo rekomendacijos, be kita ko, aprašo naudotinus indus (2–4 punktai), maisto ir jo sudedamųjų dalių tekstūrą (5 punktas), maisto pjaustymą (7 punktas), sriubų ir košių tekstūrą (8 punktas), reikalavimus, kad maisto patiekimo vietoje būtų servetėlių (10 punktas). Taigi tai, kad atsakovė prioritetą teikia maisto tiekimui savitarnos („švediško stalo“) principu, nepaneigia tiekėjo pareigos maistą tiekti estetiškai. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Pirmasis vertinimo kriterijus yra skirtas papildomo maitinimo, t. y. užkandžių stalo (bufeto) kokybės, patrauklumo vertinimui, tuo tarpu Ketvirtuoju kriterijumi perkančioji organizacija siekia įvertinti mokinių aptarnavimo formą.

23.                      Visiškai sutiktina su atsakove, kad ieškovė neturi teisės reikalauti Pirkimo sąlygas aprašyti taip detaliai (iki smulkmenų aprašyti kiekvieno potencialiai galimo paruošti patiekalo ir jo sudėtinių dalių pateikimo būdą), kad tuo būtų sukuriama neproporcingai didelė našta perkančiajai organizacijai ir viršytų tai, kas būtina siekiamam tikslui pasiekti. Būtent todėl, siekiant išvengti neproporcingos naštos perkančiajai organizacijai, viešojo pirkimo sąlygų aiškumas yra vertinamas pagal vidutiniškai protingo ir atidaus tiekėjo (kuris be kita ko, yra laikytinas savo rinkos ir viešųjų pirkimų teisinių santykių profesionalu) standartą, o tokia praktika užkertą kelią nesąžiningiems tiekėjams ginčyti bet kokias pirkimų sąlygas dėl tariamų jų neaiškumo, nors jos vidutiniškai protingam ir atidžiam tiekėjui neabejotinai yra aiškios (negali būti neaiškios) ir apsaugo perkančiąsias organizacijas nuo nepagrįstų reikalavimų iki absurdiškų smulkmenų pirkimo sąlygas detalizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 3 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. AC-38-1, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1995 m. lapkričio 30 d. sprendimas byloje Reinhard Gebhard, C-55/94 ir kt.).

24.                      Aptartų argumentų pagrindu, konstatuotina, kad ieškovės kvestionuojama Pirmojo vertinimo kriterijaus aprašymo dalis yra proporcinga siekiamam tikslui ir neužkerta kelio objektyviam pasiūlymų vertinimui.

25.                      Perkančioji organizacija nurodo, kad Antruoju vertinimo kriterijumi yra vertinama, ar tiekėjas yra pasirengęs maitinimo paslaugas teikti aktyviai įsitraukiant į mokyklos, kaip švietimo ir ugdymo įstaigos, gyvenimą, atspindėti atitinkamų švenčių ar tematikų valgyklos patalpose, tuo skatintų įvairų ir sveiką mokinių maitinimą, kūrybiškai teiktų mokinių maitinimo paslaugas, kad valgykla taptų mokiniams patrauklia erdve, skatintų mokinius maitintis mokyklos valgykloje. Atsakovė teigia, kad tokį tiekėjo pasirengimą ir įsipareigojimą pirkimo sutarties vykdymo kontekste vertina kaip tiekėjo pranašumą, dėl kurio tiekėjo pasiūlymui yra skiriami ekonominio naudingumo balai. Todėl, tiekėjui pasirinkus vykdyti atitinkamą įsipareigojimą ir pateikus Pirkimo sąlygų 1.6.7 punkte nurodytus dokumentus, tiekėjo pasiūlymui yra skiriami 2 ekonominio naudingumo balai. Tuo tarpu, jeigu tiekėjas pasiūlyme įsipareigojimo neprisiims, tiekėjui nebus suteiktas balas pagal šį ekonominio vertinimo kriterijų (Pirkimo sąlygų 7.24.2.2.3 punktas), tačiau nebus laikoma, kad tiekėjo pasiūlymas neatitinka Pirkimo sąlygų reikalavimų. Atsižvelgdama į Antrojo vertinimo tikslus, atsakovė numatė Pirkimo dokumentuose reikalavimą tiekėjui pateikti aktyvaus dalyvavimo mokyklos gyvenime strategiją, kurioje būtų detaliai aprašytos teminės akcijos, t. y. nurodant tokios akcijos (temos) aktualumą mokiniams ir priemones ir/ar medžiagas, kuriomis atitinkama tema bus įgyvendinta. Taigi, atsakovė ne tik numatė reikalavimą pateikti detaliai aprašytas akcijas, bet ir detalizavo, kokia informacija jose konkrečiai turėtų būti nurodyta. Teismo vertinimu, nėra abejonių, kad perkančioji organizacija akcijų detalų aprašymą sieja su dviem elementais: strategijoje turi būti nurodytos priežastys, kodėl teminė akcija svarbi, aktuali, bei nurodytos priemonės ir / ar medžiagos, kuriomis atitinkama tema bus įgyvendinta. Todėl būtent šioje apimtyje ir turės būti vertinami tiekėjų pasiūlymai sprendžiant dėl ekonominio naudingumo balų skyrimo pagal Antrąjį vertinimo kriterijų.

26.                      Teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo spręsti, kad Antrasis vertinimo kriterijus apskritai yra formalus, betikslis ir neužtikrina realios tiekėjų konkurencijos. Kaip minėta, šiuo kriterijumi atsakovė siekia mokinius skatinti valgyti būtent mokyklos valgykloje, o ne pavyzdžiui, artimiausioje greito maisto užkandinėje, tokiu būdu užtikrinant, kad mokiniai maitinsis sveikai. Tokio siekio neriboja jokie teisės aktai. Priešingai, remiantis VPĮ laikoma, kad pasiūlymų vertinimo kriterijai yra susiję su pirkimo objektu, jeigu jie susiję su perkamais darbais, prekėmis arba paslaugomis bet kokiu atžvilgiu ir bet kuriame jų gyvavimo ciklo etape, įskaitant konkretaus gamybos, tiekimo, teikimo, atlikimo ar prekybos proceso arba kito gyvavimo ciklo etapo proceso veiksnius, net jeigu šie veiksniai neapima jų fizinių ypatybių (VPĮ 55 straipsnio 4 dalis). Taigi, pranašumo tiekėjui suteikimas už įsipareigojimą dalyvauti mokyklos, kaip bendruomenės, gyvenime, už kurį tiekėjui yra skiriami ekonominio naudingumo balai pagal Antrąjį vertinimo kriterijų, yra susijęs su pirkimo objektu, atitinka siekiamą tikslą, todėl nėra nei betikslis, nei formalus.

27.                      Teismas, vertindamas ieškovės argumentus dėl Pirkimo sąlygų reikalavimų, kad maisto patiekalų nuotraukos ir teminių akcijų vizualizacijos būtų kokybiškos, pažymi, kad perkančioji organizacija ieškovei atsakyme į pretenziją paaiškino, kad jokių išskirtinių reikalavimų vizualizacijų / nuotraukų kokybei nėra keliama, t. y. vizualizacijose / nuotraukose turi būti aiškus vaizdas, įskaitomas tekstas. Todėl, atsižvelgiant į Pirkimo objekto specifiką (perkamos maitinimo paslaugos), vizualizacijų / nuotraukų naudojimo tikslus (bus naudojamos tik komisijos nariams susipažįstant su tiekėjo pasiūlymais), akivaizdu, kad itin specifiniai ir aukšti reikalavimai šiuo atveju būti neproporcingi ir netikslingai keltų nepagrįstus reikalavimus tiekėjų pasiūlymams. Todėl jokių išskirtinių kokybinių reikalavimų nenustatymas leidžia daryti išvadą, kad vizualizacijos / nuotraukos (kaip papildomas įrodymas vertinant tiekėjų pasiūlymus) šiuo atveju turi būti kokybiškos tokia apimtimi, kad leistų įprastai naudojamos raiškos kompiuteryje jas peržiūrėti bei suprasti, kas jose pavaizduota ir parašyta. Esant šioms aplinkybėms nėra jokio objektyvaus pagrindo pripažinti, kad Pirkimo sąlygos, kuriose yra įtvirtinti reikalavimai pateikti kokybiškas vizualizacijas / nuotraukas, neužtikrins objektyvaus pasiūlymų vertinimo. Tuo tarpu prašant pateikti vizualizacijas, „atvaizduojančias valgyklos patalpas“, iš tiekėjų nėra reikalaujama teminių akcijų vizualizacijas parengti, būtent, tų mokyklų valgyklų nuotraukų pagrindu, todėl šis reikalavimas nepažeidžia viešųjų pirkimų skaidrumo bei lygiateisiškumo principų. Tai iš esmės pripažino ir pati ieškovė dublike, nurodydama, kad „Pirkimo sąlygose nėra tiesiogiai nurodyta, kad vizualizacijose turi atsispindėti konkrečios mokyklos valgyklos patalpos“.

Dėl bylos baigties, bylinėjimosi išlaidų ir laikinųjų apsaugos priemonių

28.                      Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teismas konstatuoja, kad ieškovė nepaneigė perkančiosios organizacijos suformuluotų Pirmojo ir Antrojo pasiūlymo ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų, jų aprašymų ir/ar juos įgyvendinančių Pirkimo sąlygų nuostatų teisėtumo ir neįrodė, kad Pirkimo sąlygos suteikia neribotą teisę perkančiajai organizacijai spręsti dėl tiekėjo pasiūlymo atitikties ekonominio naudingumo vertinimo kriterijams ar pažeidžia viešųjų pirkimų skaidrumo bei lygiateisiškumo principus. Tuo tarpu manyti, kad atsakovė nesilaikys savo pačios nustatytų reikalavimų vertinant pasiūlymus, šioje proceso stadijoje, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Pripažinus Pirkimo sąlygų pagrįstumą ir teisėtumą, ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas. 

29.                      CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Atsižvelgiant į bylos baigtį, nagrinėjamu atveju turi būti sprendžiamas atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas.

30.                      Atsakovę byloje atstovavo Kauno miesto savivaldybės administracijos Teisės ir konsultavimo skyriaus vyriausiosios specialistės. Tačiau, atsakovės teigimu, atsižvelgiant į byloje keliamus ir nagrinėjamus sudėtingus viešųjų pirkimų klausimus, jai byloje reikalingą teisinę pagalbą taip pat teikė advokatų kontoros „Ellex Valiūnas ir partneriai“, su kuria Kauno miesto savivaldybės administracija yra sudariusi Teisinių paslaugų sutartį, teisininkai. Teisinių paslaugų sutartis sudaryta dėl teisinės pagalbos civilinėje byloje Nr. e2-1811-601/2020 bei visuose su tuo susijusiuose ginčuose, taip pat su minėta byla susijusiose, iš to paties ginčo kylančiose civilinėse bylose visuose Lietuvos Respublikos teismuose. Atsižvelgiant į tai, kad šia byla ieškovė tais pačiais pagrindais ginčija identiškas viešojo pirkimo sąlygas kaip ir civilinėje byloje Nr. e2-1811-601/2020, ši byla pagrįstai yra laikytina, kaip susijusi. Advokatų kontoros teisininkai teikė atsakovei byloje reikalingą teisinę pagalbą – nagrinėjo bylos dokumentus, kūrė bei modeliavo ginčo strategiją byloje ir rengė procesinius dokumentus. Atsakovės manymu, šiame teisminiame procese susidariusios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad yra pagrindas atlyginti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, nepaisant to, kad už atsakovei suteiktą advokato teisinę pagalbą faktiškai sumokėjo atsakovės (biudžetinės įstaigos) steigėja Kauno miesto savivaldybės administracija. Atsakovės įsitikinimu, aplinkybė, kad už suteiktas teisines paslaugas atsiskaitė ne tiesiogiai atsakovė, o jos steigėja, nėra teisiškai reikšminga, kadangi kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad sąskaitas už teisines paslaugas gali apmokėti ir ne bylos šalis.

31.                      Išties, kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo galimybės, kai tokias išlaidas apmoka ne šalis, o kitas, byloje nedalyvaujantis asmuo, yra išaiškinta, kad proceso šalių ar kitų byloje dalyvaujančių asmenų atstovų išlaidos, vadovaujantis tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje galiojančiu principu „tas, kas veikia per kitą, veikia pats“ (lot. – qui fact per alium, facit per se), laikytinos bylinėjimosi išlaidomis kaip pačių atstovaujamųjų išlaidos. Šios byloje dalyvaujančių asmenų atstovų su procesu susijusios išlaidos, taip pat bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo prievolę už byloje dalyvaujantį asmenį, šiam neprieštaraujant, įvykdžiusių kitų, nors ir nedalyvaujančių byloje, asmenų išlaidos pripažintinos su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis ir dėl jų atlyginimo turi būti sprendžiama (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256-684/2015). Taigi, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra savivaldybės biudžetinė įstaiga ir pilnai išlaikoma iš savivaldybės biudžeto lėšų, įvertinus tai, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog savivaldybė faktiškai atlygino atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. apmokėjo advokatų kontoros sąskaitą, išrašytą už atsakovės naudai suteiktas teisines paslaugas, nėra jokių kliūčių vertinti į bylą pateiktus dokumentus dėl atsakovei suteiktos mokamos teisinės pagalbos ir jai apmokėti skirtų išlaidų dydžio bei spręsti dėl šių išlaidų atlyginimo. 

32.                      Atsakovė prašo priteisti Kauno miesto savivaldybės administracijos naudai iš ieškovės VšĮ „Bruneros“ bylos nagrinėjimo metu patirtas 5 929,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurių 4 900,00 Eur sudaro išlaidos advokatų pagalbai apmokėti ir 1 029,00 Eur – pridėtinės vertės mokestis (PVM). Prašomas priteisti išlaidas sudaro bylos medžiagos analizė, darbas dėl ginčo strategijos, atsiliepimo į ieškinį bei tripliko rengimas.

33.                      Teismas nustatė, kad prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos už prašyme nurodytų procesinių veiksmų atlikimą faktiškai viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose rekomendacijose (2015 m. kovo 20 d. redakcija Nr. 2015-03968) „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) 8.2, 8.3 papunkčiuose nustatytų maksimalių dydžių (už atsiliepimą į ieškinį maksimali priteistina suma sudaro 3 496,25 Eur, už tripliką – 2 097,75 Eur). Išlaidos už bylos medžiagos analizę ir darbą dėl ginčo strategijos yra įskaičiuotos į procesinių dokumentų rengimo išlaidas ir atskirai nevertintinos. PVM mokestis atskirai taip pat nevertintinas, kadangi pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, teismai, nustatydami atlygintinas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, privalo vadovautis CPK normomis ir neturi pareigos priteistiną sumą vertinti bylos šalims kaip mokesčių mokėtojams galimai kilsiančių mokestinių prievolių bei teisių aspektu ir pagal tai koreguoti priteistiną išlaidų atlyginimą (žr., 2018 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-248/2018). Taigi, įvertinus suteiktos teisinės pagalbos pobūdį, bylos sudėtingumą (byla nėra itin sudėtinga, joje sprendžiamas pirkimo dviejų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų teisėtumo klausimas), apimtį (bylos apimtis nėra didelė), pateiktų procesinių dokumentų argumentaciją (atsakovės paskesniuose procesiniuose dokumentuose dėstomi argumentai iš esmės atitinka civilinėje byloje Nr. e2-1811-601/2020, kurioje be kita ko, viena iš atsakovių taip pat buvo Kauno technologijos universiteto inžinerijos licėjus, pateiktų procesinių dokumentų esmę), vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, Kauno miesto savivaldybės administracijai iš ieškovės priteisiama 1 500 Eur atstovavimo išlaidų (CPK 98 straipsnis).

34.                      Teismas visus procesinius dokumentus byloje dalyvaujantiems asmenims siuntė elektroninio ryšio priemonėmis, todėl su dokumentų įteikimu susijusių išlaidų nepatyrė.

35.                      Kauno apygardos teismas 2020 m. lapkričio 23 d. nutartimi ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimų užtikrinimui buvo pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, t. y. sustabdęs ginčijamo viešojo pirkimo procedūras bei uždraudęs atsakovei sudaryti Pirkimo sutartį, o jeigu tokia sutartis jau sudaryta – ją vykdyti. Atmetus ieškinį, išnyksta pagrindas ieškiniui užtikrinti, todėl, sprendimui įsiteisėjus, taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 150 straipsnio 2 dalimi, 259 straipsniu, 270 straipsniu, 4238 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

ieškovės viešosios įstaigos „Bruneros“ ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės viešosios įstaigos „Bruneros“ (juridinio asmens kodas 164687871) atsakovės Kauno technologijos universiteto inžinerijos licėjaus bylinėjimosi išlaidas faktiškai atlyginusiai Kauno miesto savivaldybės administracijai (juridinio asmens kodas 188764867) 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – pirkimo „Mokinių maitinimo paslaugų pirkimas“ (pirkimo Nr. 519369) procedūrų sustabdymą, draudimą Kauno technologijos universiteto inžinerijos licėjui sudaryti sutartį dėl šio pirkimo objekto, taip pat šios sutarties vykdymą, jeigu tokia sutartis sudaryta.

Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas                                                                                   Evaldas Burzdikas