Administracinė byla Nr. AS-897-520/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01799-2016-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 63.3.4; 63.3.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) padavė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui skundą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK, atsakovas), 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildino iš netinkamų jo laikymo sąlygų Klaipėdos AVPK areštinėje nuo 2011 m. birželio 14 d. iki 2016 m. liepos 1 d.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundo atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos AVPK, dėl 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildino iš jo laikymo Klaipėdos AVPK areštinėje pažeidžiant teisės aktų reikalavimus nuo 2015 m. rugsėjo 16 d. iki 2016 m. liepos 1 d., dalį, o kitą skundo dalį atsisakė priimti.

Teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1577-609/2015 netenkintas pareiškėjo skundas atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos AVPK, dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildino iš jo laikymo sąlygų Klaipėdos AVPK areštinėje nuo 2011 m. birželio 14 d. iki 2012 m. gegužės 3 d., ir šis sprendimas yra įsiteisėjęs. Teismas taip pat nustatė, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-484-162/2012, kuris Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartimi nebuvo pakeistas, iš dalies tenkintas pareiškėjo skundas atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos AVPK, dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildino iš jo laikymo sąlygų Klaipėdos AVPK areštinėje nuo 2012 m. balandžio 4 d. iki 2012 m. balandžio 11 d. bei nuo 2012 m. balandžio 25 d. iki 2012 m. gegužės 3 d. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildino iš jo laikymo sąlygų Klaipėdos AVPK areštinėje nuo 2011 m. birželio 14 d. iki 2012 m. gegužės 3 d. yra išnagrinėtas bei įsiteisėję teismo sprendimai, priimti dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Dėl to teismas šią skundo dalį atsisakė priimti pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 33 straipsnio 2 dalies 4 punktą.

Teismas pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1255-162/2016 buvo iš dalies tenkintas pareiškėjo skundas atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos AVPK, dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildino iš jo laikymo sąlygų Klaipėdos AVPK areštinėje nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. rugsėjo 15 d., ir šis sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka. Todėl teismas konstatavo, kad ginčo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildino iš jo laikymo sąlygų Klaipėdos AVPK areštinėje nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. rugsėjo 15 d., yra išnagrinėta, t. y. teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Dėl to teismas šią skundo dalį atsisakė priimti pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punktą.

II.

Pareiškėjas J. S. atskirajame skunde nesutinka su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutarties dalimi, kuria buvo atsisakyta priimti dalį skundo, ir prašo priimti nagrinėti pareiškėjo paduotą skundą.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į skundo esmę, nors jame yra nurodytos aplinkybės, kurios nebuvo nagrinėtos Klaipėdos apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-484-162/2012: skambinimo tvarka, pasimatymų suteikimas, priklausančių siuntinių nepriėmimas, iškvietimo signalo mygtuko nebuvimas. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-484-162/2012 neteisingai išnagrinėjo pareiškėjo skundo aplinkybes, susijusias su jo teise būti laikomam tvarkingoje ir tinkamoje pagal vietų skaičių kameroje, t. y. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 21 d. sprendime nustatyti faktai neatitinka tikrovės. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 21 d. sprendime nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo skundo argumentą dėl išgriuvusios sienos kameroje Nr. 33, o dėl priklausančio skambučio, apsipirkimo, pasimatymo su artimaisiais, siuntinio perdavimo net nebuvo sprendžiama. Pareiškėjo teigimu, jo skunde taip pat yra nurodomi faktai, kurie nebuvo vertinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1577-609/2015.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos AVPK, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d nutartį palikti nepakeistą ir atskirąjį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad atskirasis skundas yra visiškai nepagrįstas, todėl turėtų būti atmestas. Klaipėdos apygardos administracinis teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bei išaiškino tiek faktines, tiek teisines skundo aplinkybes, reikiamai pritaikė materialiosios teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Atsakovas paaiškina, kad jis palaiko pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jame išdėstytus motyvus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III.

Atskiruoju skundu skundžiama Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildino iš jo laikymo Klaipėdos AVPK areštinėje pažeidžiant teisės aktų reikalavimus nuo 2011 m. birželio 14 d. iki 2015 m. rugsėjo 15 d., priteisimo pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 ir 6 punktus (yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu bei teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu).

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalį administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu: yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymą ar patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį (4 p.); teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (6 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad administraciniam teismui nėra suteikta teisė bei prerogatyva pakartotinai nagrinėti tuos pačius klausimus bei vertinti analogiškus faktus, kurie jau anksčiau buvo nustatyti ir išnagrinėti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas draudimą pakartotinai nagrinėti bylas, yra pažymėjęs, jog sprendžiant dėl atsisakymo priimti skundą aptariamu pagrindu, būtina išsiaiškinti tris aplinkybes: ar yra teismo sprendimas, ar jis įsiteisėjęs, ar reiškiamas naujas skundas yra tapatus išnagrinėtam (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-278-575/2016). Sprendžiant dėl atsisakymo priimti skundą tuo pagrindu, kad teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, būtina išsiaiškinti, ar reiškiamas naujas skundas yra tapatus nagrinėjamam kitoje byloje.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas atskirajame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas yra išnagrinėjęs net kelias bylas pagal to paties pareiškėjo (J. S.) skundus tam pačiam atsakovui (Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos AVPK) dėl to paties dalyko (neturtinės žalos atlyginimo priteisimo). Pažymėtina, kad du iš pirmosios instancijos teismo nurodytų sprendimų yra įsiteisėję (administracinėse bylose Nr. I-1577-609/2015 ir Nr. I-484-162/2012), o vienas sprendimas (administracinėje byloje Nr. I-1255-162/2016) dar nėra įsiteisėjęs. Tačiau šiuo atveju pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su tuo, kad sutampa ankstesnių jo skundų ir šioje byloje paduoto skundo pagrindas.

Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad iš ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 ir 6 punktų formuluočių matyti, jog tapačiais skundai gali būti pripažinti tik tuomet, kai yra tapatūs visi trys elementai – šalys, skundo dalykas ir skundo pagrindas. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal dispozityvumo principą administracinių bylų teisenoje bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, skunde suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kurioms grindžia savo reikalavimą (skundo pagrindą). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką teismas, spręsdamas dėl skundo dalyko ir pagrindo tapatumo, vertina, ar pareiškėjas inicijuoja ginčą teisme dėl tapačių teisinių santykių ir siekia iš esmės tapačių teisinių pasekmių. Todėl vien tik lingvistiniai reikalavimo suformulavimo skirtumai nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad ginčas yra ne dėl to paties dalyko ir ne tuo pačiu pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-278-575/2016).

Pareiškėjas nagrinėjamu atveju prašomą priteisti neturtinę žalą kildino iš netinkamų jo laikymo sąlygų Klaipėdos AVPK areštinėje nuo 2011 m. birželio 14 d. iki 2016 m. liepos 1 d. ir skunde nurodė aplinkybes, kuriomis jis grindė savo reikalavimą, t. y. detalizavo, kokios būtent pareiškėjo kalinimo sąlygos ginčo laikotarpiu, jo teigimu, buvo pažeistos: vienam asmeniui tenkantis plotas, iškvietimo mygtuko neįrengimas, pasimatymų, siuntinių, apsipirkimo, skambinimo telefonu, naudojimosi dušu, maitinimo ir kt. sąlygos. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje analizavo ginčo laikotarpius, t. y. tikrino, ar jie nėra tapatūs, o kiek tai susiję su skundo pagrindu, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ginčas tiek šioje, tiek ir kitose Klaipėdos apygardos administracinio teismo išnagrinėtose bylose buvo kilęs dėl pareiškėjo laikymo Klaipėdos AVPK areštinėje sąlygų, tačiau šių konkrečių kalinimo sąlygų, t. y. ar jos nurodytose bylose pagal pareiškėjo skundus yra tapačios, neaptarė.

Pareiškėjas savo nesutikimą su skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria buvo atsisakyta priimti dalį skundo, būtent ir grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į skundo esmę, nurodydamas, jog jame yra išdėstytos aplinkybės, kurios nebuvo nagrinėtos Klaipėdos apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-484-162/2012: skambinimo tvarka, pasimatymų suteikimas, priklausančių siuntinių nepriėmimas, iškvietimo signalo mygtuko nebuvimas. Pareiškėjo teigimu, jo skunde taip pat yra nurodomi faktai, kurie nebuvo vertinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1577-609/2015. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą neįrodinėja, kad pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti kalinimo sąlygų aspektai buvo išnagrinėti ankstesnėse bylose. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nurodytose bylose priimtų sprendimų ir šioje byloje pareiškėjo paduoto skundo turinys bei atskirojo skundo argumentai leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad nors tam tikros šioje byloje paduoto skundo pagrindą sudarančios pareiškėjo kalinimo sąlygos jau yra įvertintos ankstesnėse bylose ir todėl dėl jų pakartotinai negali būti kreipiamasi į teismą, tačiau kai kurios šioje byloje paduoto skundo pagrindą sudarančios pareiškėjo kalinimo sąlygos anksčiau nebuvo vertintos, nes nebuvo nurodytos kaip ankstesnių skundų pagrindas.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas skunde ginčo laikotarpį apibrėžė bendru terminu – nuo 2011 m. birželio 14 d. iki 2016 m. liepos 1 d. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi priėmė pareiškėjo skundo dalį dėl nuo 2015 m. rugsėjo 16 d. iki 2016 m. liepos 1 d. galbūt patirtos neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, o kitą skundo dalį, t. y. dėl nuo 2011 m. birželio 14 d. iki 2015 m. rugsėjo 15 d. galbūt patirtos neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, atsisakė priimti. Tačiau pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo laikymo Klaipėdos AVPK areštinėje sąlygos kitose išnagrinėtose bylose yra įvertintos nuo 2011 m. birželio 14 d. iki 2012 m. gegužės 3 d. ir nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. rugsėjo 15 d. Taigi skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nėra motyvų, kodėl buvo atsisakyta priimti skundo dalį dėl nuo 2012 m. gegužės 4 d. iki 2015 m. rugsėjo 9 d. galbūt patirtos neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog yra pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo skundo dalį, kuria prašoma priteisti atlyginti neturtinę žalą, patirtą dėl jo kalinimo Klaipėdos AVPK areštinėje sąlygų nuo 2011 m. birželio 14 d. iki 2015 m. rugsėjo 15 d., negali būti pripažinta pagrįsta ir teisėta, nes pirmosios instancijos teismas visapusiškai neišanalizavo pareiškėjo skundų pagrindo (ne)tapatumo ir nenurodė aiškaus pagrindo, dėl kurio atsisakė priimti skundo dalį dėl nuo 2012 m. gegužės 4 d. iki 2015 m. rugsėjo 9 d. galbūt patirtos neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį, negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl panaikinama. Pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies ir nepriimtos skundo dalies priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo prašymas priimti nagrinėti jo paduotą skundą šioje stadijoje negali būti tenkinamas, nes būtent pirmosios instancijos teismas pagal ABTĮ nuostatas sprendžia skundo priėmimo klausimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija), teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. S. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo J. S. skundo dalį, panaikinti ir perduoti šios pareiškėjo skundo dalies priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                         Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė