Civilinė byla Nr. 2A-2149-230/2014
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08713-2014-6
Procesinio sprendimo kategorija: 24.4; 42.10; 44.5.1; 50.9; 121.14; 121.21
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. gruodžio 30 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Kapitalo valda“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-12639-800/2014 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Kapitalo valda“ ieškinį atsakovui J. S. dėl skolos priteisimo.
Teisėja, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė priteisti iš atsakovo 1 352,54 Lt skolą, 1689,32 Lt delspinigius, 135,25 Lt baudą, iš viso 3 177,11 Lt, 5 proc. metines palūkanas už visą priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško skolos grąžinimo, 95 Lt žyminį mokestį. Nurodė, kad UAB Ūkio banko lizingas ir atsakovas 2006-12-22 pasirašė išperkamosios nuomos sutartį Nr. 612557149, pagal kurią atsakovas išperkamosios nuomos būdu įsigijo prekes (buitinę techniką): namų kino sistemą Philips HTS 3115/12 ir televizorių Philips 21PT5421/12. Atsakovas per 2006-12-22 išperkamosios nuomos sutartyje nustatytą turto išpirkimo laikotarpį, t. y. iki 2008-12-29 įsipareigojo sumokėti lizingo bendrovei už prekę bendrą turto finansuojamą sumą – 1 893,54 Lt, o vadovaujantis šios sutarties 11.1 punktu, taip pat įsipareigojo mokėti kreditoriui 0,2 procentų dydžio delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Atsakovas pagal 2006-12-22 išperkamosios nuomos sutartį neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų, nuo 2007-05-29 nesumokėjo nė vienos mėnesinės išperkamosios nuomos įmokos. UAB Ūkio banko lizingas ir UAB „Kapitalo valda“ 2009-03-04 pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09/03/04-1, pagal kurią UAB Ūkio banko lizingas perleido, o UAB „Kapitalo valda“ įgijo reikalavimą į atsakovą J. S. pagal 2006-12-22 išperkamosios nuomos sutartį Nr. 612557149 ir 2009-03-04 perdavimo–priėmimo aktą Nr. 420. Kreditorius UAB „Kapitalo valda“ pagal atsakovo sutartyje nurodytą adresą išsiuntė jam 2009-03-23 pranešimą Nr. 09-UB-420, informuodamas apie reikalavimo perleidimą, tačiau pranešimas nebuvo įteiktas. Kadangi atsakovas nepranešė apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą, todėl siųstas pranešimas atsakovo nurodytos gyvenamosios vietos adresu laikytinas tinkamu, be to, už pareigos pranešti apie pasikeitusį gyvenamosios vietos adresą nevykdymą sutartimi buvo numatyta bauda. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas yra vartotojas, ieškovas prašė priteisti sumažintus, t. y. ne 0,2, bet 0,05 procentų dydžio delspinigius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. birželio 18 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo ieškovei 1 352,54 Lt skolą, 121,73 Lt delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1 474,27 Lt sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2014-05-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 43,70 Lt žyminį mokestį.
Pirmosios instancijos teismas, atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, ir atsakovui nepateikus įrodymų, patvirtinančių išperkamosios nuomos įmokų sumokėjimą, padarė išvadą, jog, pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas iš dalies priimti ieškovo prašomą sprendimą. Kadangi atsakovas privalėjo sumokėti visas sutartas įmokas už jo valdymui bei naudojimui perduotą turtą, todėl jam to nevykdant, ieškovė, kaip reikalavimą perėmęs asmuo, turi teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti skolą – 1 352,54 Lt. Spręsdamas dėl 135,25 Lt baudos ir 1689,32 Lt delspinigių priteisimo, teismas nurodė, jog atsakovui neįvykdant įsipareigojimų pagal sutartį, jam kyla pareiga sumokėti reikalavimą perėmusiam asmeniui sutartimi numatytas netesybas. Pagal sutarties 11.1 punktą atsakovas už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku neapmokėtos sumos privalo ieškovei mokėti 0,2 % dydžio delspinigius, o ieškovė prašo priteisti 0,05 % dydžio delspinigius, t. y. 1 689,32 Lt delspinigius už 2498 dienas (nuo 2007-05-29 iki 2014-05-07). Tačiau teismas, spręsdamas netesybų priteisimo klausimą, turi teisę ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas yra ne verslo subjektas, bet fizinis asmuo, į bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, teismas laikė, jog ieškovės prašomi priteisti delspinigiai yra nepagrįstai dideli, viršija atsakovo įsiskolinimo dydį, paskaičiuoti daugiau kaip už šešerius metus. Teismas sprendė, kad delspinigių priteisimas už tokį ilgą laikotarpį sąlygotų situaciją, kad ieškovė galėtų piktnaudžiauti savo teisėmis ir tyčia nesikreipti į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo. Nors teismas byloje nustatė, kad atsakovas tinkamai neįvykdė sutarties įsipareigojimų, tačiau šią aplinkybę įvertinęs kartu su nurodytomis priežastimis, sąžiningumo ir protingumo principų kontekste nevertino jos objektyviai svarbia ir suteikiančia pagrindą ieškovei nepelnytai praturtėti dėl neprotingo dydžio delspinigių. Todėl teismas, delspinigių dalyje ieškinį tenkindamas iš dalies, juos paskaičiavo už šešių mėnesių laikotarpį ir delspinigius sumažino iki 121,73 Lt (1352,54x 0,05%x180=121,73), kuriuos laikė pagrįstais ir pakankamais atlyginti ieškovės turėtus nuostolius. Ieškovė, remdamasi išperkamosios nuomos sutarties 5.5, 11.2 punktais, prašė priteisti iš atsakovo 10 % dydžio baudą nuo neišpirktos daikto vertės už lizingo įmonės neinformavimą apie nuomininko adreso, telefono, kitų rekvizitų pasikeitimą, tačiau teismas šį reikalavimą atmetė kaip neįrodytą, kadangi nebuvo pateikta įrodymų, jog atsakovas pakeitė gyvenamosios vietos adresą ir apie šį pasikeitimą neinformavo kreditoriaus. Ieškinį tenkinęs iš dalies teismas priteisė iš atsakovo ieškovei procesines 5 % dydžio metines palūkanos nuo priteistos 1 474,27 Lt sumos.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. sprendimą už akių delspinigių ir, baudos priteisimo dalyje ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilnai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad sprendimas šioje dalyje nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas dėl šių argumentų:
- Dėl delspinigių
Sutinka, kad teismas, spręsdamas netesybų priteisimo klausimą, nepažeisdamas sutarties laisvės principo, turi teisę ir pareiga kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, tačiau teismas negali nepagrįstai prisiimti advokato vaidmens nesąžiningo atsakovo atžvilgiu, nors jis ir yra silpnesnioji sandorio pusė ir sudarydamas sutartį prisijungimo būdu neturėjo galimybių derėtis dėl sutarties sąlygų. Teismo ieškovei, kaip verslo subjektui, paskaičiuoti ir priteisti delspinigiai tik už 6 mėnesių laikotarpį, neatitinka teisingumo, protingumo, proporcingumo, sąžiningumo principų, nes tokiu būdu ieškovei padaroma žala. Be to, apeliantė mano, kad net ir silpnesnioji sutarties pusė, t. y. nesąžiningas vartotojas turi patirti aiškias ir konkrečias sutarties nevykdymo pasekmes. LR CK 1.125 str. 5 d. 1 p. leidžia taikyti šešių mėnesių ieškinio senaties terminą ieškiniams dėl netesybų išieškojimo, tačiau kai ginčo šalis to reikalauja (LR CK 1.126 str. 2 d.). Duomenų apie atsakovo reikalavimą taikyti delspinigiams senatį byloje nėra, o teismas negali atsižvelgti į nesąžiningo skolininko interesus ir juos ginti savo iniciatyva. Nors LR CK 6.258 str. 3 d. ir 6.73 str. 2 d. yra įtvirtina teismo teisė mažinti netesybas, tačiau ši įstatymo nuostata, apelianto nuomone, nesuteikia teismui teisės be šalies reikalavimo pritaikyti delspinigiams senatį. Apeliantė pažymi, kad atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausio Teismo formuojamą praktiką, į LR vartojimo kredito įstatymo nuostatas, pati sumažino prašomus priteisti delspinigius, t. y. už kiekvieną uždelstą atsakovo įsipareigojimų nevykdymo dieną paskaičiavo ne 0,2 proc. delspinigių normą, kaip tai nustatyta išperkamosios nuomos sutartyje, bet 0,05 proc. delspinigių normą už kiekvieną uždelstą dieną, esant pradelstoms 2498 dienoms (1 352,54 Lt x 0,0005 x 2498 d. = 1 689,32 Lt). Be to, priteisti 121,73 Lt delspinigiai yra akivaizdžiai per maži, lyginant su pagrindinės skolos 1 352,54 Lt ir baudos 135,25 Lt dydžiu, ilgu skolininko įsipareigojimų nevykdymo laikotarpiu – atsakovas nuo 2007-05-29 visiškai nebendradarbiauja su kreditoriumi. Todėl teismas, formuodamas tokią neteisingą praktiką, sudarys prielaidas skolininkams elgtis nesąžiningai, nevykdyti ir apskritai išvengti sutartinių įsipareigojimų įvykdymo.
- Dėl baudos
Teismas nepagrįstai kaip neįrodytą atmetė reikalavimą dėl 135,25 Lt baudos priteisimo. Sutartyje nurodytu adresu atsakovui buvo išsiųstas 2009-03-23 registruotas pranešimas Nr. 09-UB-420 ir nors jis atsakovui nebuvo įteiktas dėl to, kad atsakovas šio registruoto pranešimo neatsiėmė, tačiau tai yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad atsakovas pažeidė 2006-12-22 išperkamosios nuomos sutarties 5.5 punktą, t. y., neinformavo kreditoriaus apie adreso pasikeitimą, nes priešingu atveju jis būtų priėmęs pranešimą. Tai, kad atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta yra ta pati, kaip ir nurodyta išperkamosios nuomos sutartyje, dar neįrodo, kad atsakovas ten faktiškai ir gyvena. Atsakovas taip pat pažeidė sutarties 5.2 punktą, nes lizingo įmonei nepateikė dokumentų, susijusių su jo finansinės būklės pasikeitimu, turinčių reikšmės sutarties vykdymui, todėl atsakovas turi sumokėti 135,25 Lt baudą. Apeliantė pažymi, kad pagal 2009-03-04 Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 09/03/04-1 2.3 p. naujajam kreditoriui (apeliantei) perleista teisė gauti reikalavimo patenkinimą iš skolininkų turto bei kitos, su perleidžiamu reikalavimu susijusios, papildomos teisės, įskaitant, bet neapsiribojant teise į įstatymų nustatytas palūkanas, delspinigius, baudas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis, kurios nagrinėjamoje byloje nenustatytos (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Apeliaciniu skundu keliamas teismo teisės mažinti sutartimi nustatytas netesybas ir teisės savo iniciatyva taikyti ieškinio senaties terminą klausimas.
Dėl delspinigių sumažinimo ir teismo teisės savo iniciatyva taikyti ieškinio senatį
Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovui neįvykdant įsipareigojimų pagal ginčo sutartį, jam kyla pareiga sumokėti sutartimi numatytas netesybas. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas yra ne verslo subjektas, bet fizinis asmuo, taip pat atsižvelgdamas į bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, laikė, jog ieškovės prašomi priteisti delspinigiai yra nepagrįstai dideli, viršija atsakovo įsiskolinimo dydį, paskaičiuoti daugiau kaip už šešerius metus, todėl juos sumažino.
Bendroji taisyklė dėl netesybų mažinimo yra ta, kad šalių susitarimas dėl netesybų yra galiojantis ir vykdytinas, tačiau jeigu netesybos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus, jos gali būti sumažintos iki protingos sumos. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos. Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar netesybos nėra neprotingai didelės. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad netesybos mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-1094/2003). Todėl, remiantis šia teismų praktika, pirmosios instancijos teismas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti sutartimi nustatytų delspinigių dydžio pagrįstumą, šios teismo teisės neginčija ir apeliantė.
Pagal išperkamosios nuomos sutarties 11.1 punktą atsakovas, pažeidęs mokėjimų grafiką, įsipareigojo ieškovei mokėti 0,2 % dydžio delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Tačiau ieškovė, atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausio Teismo formuojamą praktiką, į LR vartojimo kredito įstatymo nuostatas, pati sumažino savo reikalavimą priteisti delspinigius ir prašė priteisti ne 0,2 %, bet 0,05 % dydžio delspinigius, t. y. 1 689,32 Lt delspinigius už 2498 dienas (nuo 2007-05-29 iki 2014-05-07). Kadangi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme įtvirtinta nuostata, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis), todėl toks delspinigių dydžio sumažinimas yra pagrįstas ir atitinka įstatymo reikalavimus.
Tačiau teismas delspinigių dydį dar sumažino (iki 121,73 Lt) ir juos paskaičiavo tik už šešių mėnesių laikotarpį, o tai faktiškai reiškia, kad teismas savo iniciatyva taikė ieškinio senatį, su kuo nesutinka ieškovė, paduodama apeliacinį skundą. Pažymėtina, kad pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Tai reiškia, kad prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialinio teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialinis teisinis reikalavimas. Byloje nėra duomenų apie atsakovo reikalavimą taikyti sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti (CPK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas), todėl teismas negalėjo savo iniciatyva taikyti ieškinio senatį delspinigių reikalavimui. Nors LR CK 6.258 straipsnio 3 dalyje ir 6.73 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtina teismo teisė mažinti netesybas, tačiau ši įstatymo nuostata nesuteikia teismui teisės be šalies reikalavimo pritaikyti delspinigiams senatį. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje mažoji bendrija „GDG“ v. S. G, bylos Nr. 3K-3-228/2014).
Teismas sumažino priteistiną ieškovei sumą ne tik dėl to, kad ieškovė praleido 6 mėnesių terminą delspinigiams išsiieškoti, bet ir atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė ilgai delsė reikalauti įvykdyti prievolę. Tačiau, pirmiausia pats skolininkas (atsakovas) nesirūpino savalaikiu sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir jų nevykdo nuo 2007-05-29, ir tai leidžia daryti išvadą, kad tokiam vartotojui turi tekti ir didesnė turtinė atsakomybė už prievolių nevykdymą. Įvertinus tai bei kartu vykdant įstatymų deleguotą teisę ir pareigą kontroliuoti, ar netesybos nėra neprotingai didelės, spręstina, jog protingas delspinigių dydis ginčo atveju būtų 50 procentų ieškovės paskaičiuoto delspinigių dydžio, t.y. 844,66 Lt (1 689,32 Lt : 2). Priteisti visą prašomą delspinigių dydį Nėra pagrindo ir todėl, kad ieškovė nėra nurodžiusi ir pagrindusi savo patirtų nuostolių dėl atsakovo prievolės nevykdymo dydžio. Teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis).
Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, sumažindamas delspinigių dydį dėl įstatyme numatyto sutrumpinto 6 mėnesių ieškinio senaties termino ir dėl ieškovės delsimo išieškoti skolą, netinkamai taikė CK 1.126 straipsnio 2 dalies, 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies normas. Todėl sprendimo dalis dėl delspinigių priteisimo keistina, priteisiant apeliacinės instancijos teismo nustatytą protingą delspinigių dydį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl baudos
Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą priteisti Išperkamosios nuomos sutarties 5.5 (informuoti, jeigu pasikeičia nuomininko adresas, telefonas, faksas ar banko rekvizitai, darbovietė, turto laikymo vieta) ir 11.2 punkte (10 procentų neišpirktos turto vertės) numatytą baudą atmetė kaip neįrodytą, kadangi nebuvo pateikta įrodymų, kad atsakovas pakeitė gyvenamosios vietos adresą ir apie šį pasikeitimą neinformavo kreditoriaus. Apeliantės teigimu, atsakovui sutartyje nurodytu adresu išsiųstas 2009-03-23 registruotas pranešimas nebuvo įteiktas dėl to, kad atsakovas neinformavo kreditoriaus apie adreso pasikeitimą, nes priešingu atveju jis būtų priėmęs pranešimą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje nėra nustatytos faktinės aplinkybės, kad atsakovas būtų pakeitęs gyvenamąją vietą ir apie tai neinformavęs kreditorės. Vien faktas, kad atsakovui siųstas pranešimas buvo neįteiktas, kadangi jis jo neatsiėmė, nepatvirtina nurodyto sutarties įsipareigojimo pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta yra ta pati, kaip ir nurodyta išperkamosios nuomos sutartyje, ir jam procesiniai dokumentai ieškinyje nurodytu tuo pačiu adresu buvo įteikti (b. l. 26). Todėl bauda už sutarties 5.5 punkte numatyto įsipareigojimo nevykdymą nepriteista pagrįstai, konstatavus, kad šis sutarties pažeidimas nebuvo įrodytas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pakeitus sprendimą ir padidinus priteistą sumą delspinigių dalyje 722,93 Lt suma (844,66 Lt – 121,73Lt), didintinas ir ieškovei priteistas žyminis mokestis iki 65,92 Lt (1 352,54 Lt + 844,66 Lt = 2 197,20 Lt x 3 proc.).
Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis už apeliacinį skundą proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 ir 3 dalys), tačiau ne mažiau 50 Lt (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas) .
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. sprendimą už akių ir padidinti priteistų delspinigių dydį iki 844,66 Lt (244,63 Eur), priteistas 5 procentų dydžio metines palūkanas skaičiuoti nuo 2 197,20 Lt (636,25 Eur) sumos, priteistą žyminį mokestį padidinti iki 65,92 Lt (19,09 Eur).
Likusios sprendimo dalies nekeisti.
Priteisti iš atsakovo J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kapitalo valda“ (įmonės kodas 126308223) 50 Lt (14,48 Eur) žyminį mokestį už apeliacinį skundą
Teisėja Nijolia Indreikienė