Civilinė byla Nr. e2-188-524/2025

                                                                              Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00113-2024-0      Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.1; 2.1.2.4.1.2;2.1.2.4.1.3; 2.1.2.4.3;3.1.7.11;3.1.7.8

           (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 28  d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė,

sekretoriaujant  Jolantai Dryžienei,

dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui E. S.,

atsakovės atstovei advokatei A. J.,

 viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Campheads“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „365 kemperiai“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys J. Ž., A. Ž. 

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė 2024 m. balandžio 11 d. priimtu ieškiniu teismo prašo pripažinti niekiniais ir negaliojančiais tarp UAB „Campheads“ (buvęs pavadinimas UAB „Kauno kemperiai“) ir UAB „365 kemperiai“ sudarytus sandorius, įformintus atsakovės UAB „365 kemperiai“ išrašytomis ieškovei UAB „Campheads“ PVM sąskaitomis faktūromis: 2022-10-25 PVM sąskaita faktūra Nr. N1048; 2022-10-26 PVM sąskaita faktūra Nr. N1049; 2022-11-14 PVM sąskaita faktūra Nr. N1067; 2022-11-19 PVM sąskaita faktūra Nr. N1086; 2023-02-08 PVM sąskaita faktūra Nr. N1120, taikyti restituciją ir priteisti ieškovės BUAB „Campheads“ (į. k. 305470099) naudai iš atsakovės UAB „365 kemperiai“ (į. k. 304871598) 97 790,00 Eur (devyniasdešimt septyni tūkstančiai septyni šimtai devyniasdešimt eurų 0 ct). Priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „365 kemperiai“ 21 500,00 Eur (dvidešimt vienas tūkstantis penki šimtai eurų). Teismui visiškai ar iš dalies atmetus pirmą ir (ar) antrą ieškinio reikalavimus, tenkinti šį alternatyvų ieškinio reikalavimą – pripažinti actio Pauliana pagrindu negaliojančiu žemiau nurodytus ieškovės UAB „Campheads“ mokėjimo pavedimus, atliktus atsakovės UAB „365 kemperiai“ (į. k. 304871598) naudai (atliktus iš UAB „Campheads“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „Swedbank“, AB), kuriais sumokėta atsakovei UAB „365 kemperiai“ 119 290,00 Eur suma, taikyti restituciją ir ieškovės BUAB „Campheads“ (į. k. 305470099) naudai iš atsakovės UAB „365 kemperiai“ (į. k. 304871598) priteisti 119 290,00 Eur sumą. Priteisti iš atsakovės UAB „365 kemperiai“ (į. k. 304871598) ieškovei BUAB „Campheads“ (į. k. 305470099) 8 195,07 Eur palūkanų. Priteisti iš atsakovės UAB „365 kemperiai“ (į. k. 304871598) ieškovei BUAB „Campheads“ (į. k. 305470099) 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisti iš atsakovės UAB „365 kemperiai“ (į. k. 304871598) ieškovei BUAB „Campheads“ (į. k. 305470099) visas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodoma, kad UAB „Campheads“ deklaravo 5-ias pirkimo iš atsakovės UAB „365 kemperiai“ PVM sąskaitas faktūras, kurių bendra suma yra 97 790,00 Eur (80 818,18 Eur + 16 971,82 Eur PVM). Šioje ieškinio dalyje ieškovės nemokumo administratorius prašo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.86 str. 1 d., 1.82 str. 1 d., 1.81 str. 1 d., 1.91 str. 1 d. nustatytais pagrindais pripažinti negaliojančiais sandorius, kurie įforminti atsakovės UAB „365 kemperiai“ nepagrįstai ieškovei UAB „Campheads“ išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis (2022-10-25 PVM sąskaita faktūra Nr. N1048; 2022-10-26 PVM sąskaita faktūra Nr. N1049; 2022-11-14 PVM sąskaita faktūra Nr. N1067; 2022-11-19 PVM sąskaita faktūra Nr. N1086; 2023-02-08 PVM sąskaita faktūra Nr. N1120), kurios išrašytos be pagrindo už atsakovės faktiškai ieškovo naudai nesuteiktas nuomos paslaugas / prekes.

3.       Ieškinyje analizuojami sandorių negaliojimo pagrindai, nurodyti CK 1.86 str. 1 d., 1.82 str. 1 d., 1.81 str. 1 d., 1.91 str. 1 d.

4.       Ieškinyje nurodo, kad pirmu ieškinio reikalavimu ieškovė ginčija ginčijamus sandorius, pagal kuriuos atsakovei nepagrįstai sumokėta 97 790,00 Eur. Tačiau, inventorizavus atsakovei atliktus mokėjimus, nustatyta, kad iš viso ieškovė atliko atsakovės naudai 119 290,00 Eur sumos mokėjimų. Darytina išvada, kad 21 500,00 Eur (119 290,00 Eur – 97 790,00 Eur) sumą atsakovė gavo be jokio teisinio pagrindo, nes, pagal ieškovės nemokumo administratoriaus turimus duomenis, atsakovei nebuvo pagrindo gauti nurodytą sumą. Pažymėjo, kad dalies mokėjimų pavedimų paskirtyse nurodyta, kad mokėjimai atlikti „pagal taikos sutartį“, o tokių mokėjimų bendra suma yra 16 500 Eur. Tačiau ieškovės BUAB „Campheads“ nemokumo administratoriui perduotoje BUAB „Campheads“ dokumentacijoje nėra duomenų apie tarp ieškovės ir atsakovės sudarytą taikos sutartį ar taikos sutartis. Pagal viešus LITEKO duomenis, teisme nebuvo patvirtinta tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta taikos sutartis. 2024-02-22 buvusi ieškovės BUAB „Campheads“ direktorė J. Ž. pateikė pranešimą, kuriame nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės taikos sutartis nebuvo sudaryta. Todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad ieškovei nebuvo pagrindo atlikti mokėjimo atsakovei pagal neegzistuojančią taikos sutartį ar taikos sutartis. Todėl iš viso ieškovei iš atsakovės turi būti priteista 21 500 Eur be pagrindo įgytų lėšų.

5.       Jeigu teismas atmestų ieškovės ieškinio reikalavimą dėl ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais ir (ar) reikalavimą be teisinio pagrindo lėšų grąžinimo, turi būti tenkinamas ieškovės ieškinio alternatyvus reikalavimas dėl atsakovei atliktų mokėjimo pavedimų pripažinimo negaliojančiais LR CK 6.66 str. pagrindu.

6.       Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė: sustabdyti šios civilinės bylos Nr. e2-493-524/2024 nagrinėjimą, kol tarp J. Ž. ir atsakovės bus išnagrinėta Klaipėdos apygardos teismo žinioje esanti civilinė byla Nr. e2-231-513/2024, ieškovės ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo atsakovei atmesti visiškai; priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės administravimui skirtų lėšų.

7.       Atsiliepime į ieškinį nurodomi motyvai dėl netinkamo atsakovo. Ieškovės BUAB „Campheads“ buvusi vadovė J. Ž. neprivalėjo vykdyti savo asmeninių prievolių pagal taikos sutartis ieškovės BUAB „Campheads“ sąskaita. Akivaizdu, kad ieškovės BUAB „Campheads“ lėšas buvusi jos vadovė J. Ž., vykdydama savo asmenines prievoles, naudojo su ieškovės BUAB „Campheads“ veikla nesusijusioms reikmėms, ypač atsižvelgiant į tai, kad ieškovė, kaip nurodo nemokumo administratorius ieškinyje, tuo metu jau buvo nemoki.

8.       Atsiliepime į ieškinį nurodoma, kad atsakovė UAB „365 kemperiai“ nurodo, kad visos sąskaitos, išrašytos už paslaugas, yra pagrįstos ir visos paslaugos buvo suteiktos. Tai, kad atsakovė UAB „365 kemperiai“ teikė įvairias paslaugas ieškovei BUAB „Campheads“, patvirtina pačios ieškovės BUAB „Campheads“ buvusios vadovės J. Ž. kitoje civilinėje byloje Nr. e2-231-513/2024 pareikštas patikslintas ieškinys (pridedamas), kuriame ši nurodo, kad tarp atsakovės UAB „365 kemperiai“ ir ieškovės BUAB „Campheads“ vyko bendradarbiavimas, buvo nuomojami kemperiai, kuriuos subnuomodavo klientams, bendrovės komunikuodavo ir kitais ieškovės BUAB „Campheads“ veiklos klausimais, dėl ko būdavo išrašytos sąskaitos už suteiktas konsultacijas (pvz., kemperių pirkimo, pardavimo ir remonto klausimai bei pan.).

9.        Atsiliepime į ieškinį nurodoma, kad pridedama 2022 m. lapkričio mėn. susirašinėjimo medžiaga patvirtina, kad ieškovė BUAB „Campheads“ iš atsakovės UAB „365 kemperiai“ įsigydavo detalių, atsarginių dalių kemperiams, pateikdavo jai reikalingų detalių sąrašą, kurias atsakovė UAB „365 kemperiai“ parduodavo ieškovei. Pažymėtina, kad BUAB „Campheads“ akcininkas ir ankstesnis ieškovės įmonės vadovas buvo J. Ž. sutuoktinis yra A. Ž., todėl jo vardas ir yra minimas susirašinėjime. Kadangi visos teikiamos paslaugos būdavo vienkartinės ir nebuvo pastovaus įsipareigojimo, pvz., nuomoti kemperius, teikti konsultacijas ir pirkti detales (paslaugos buvo teikiamas pagal poreikį), tarp šalių paslaugų teikimo sutartis nebuvo sudaryta ir už suteiktas paslaugas tik būdavo išrašomos sąskaitos. Pažymėtina, kad juridiniams asmenims nėra prievolės teikiant paslaugas sudaryti atskirų paslaugų teikimo susitarimus juos įforminant sutartimis, užtenka išrašyti sąskaitas už suteiktas paslaugas ir parduotas prekes. Todėl atsakovei UAB „365 kemperiai“ nekyla pagrindas atsakyti pagal ieškinį vien tuo pagrindu, kad ji su ieškove BUAB „Campheads“ nebuvo sudariusi atskiros paslaugų teikimo ar pirkimo–pardavimo sutarties, tačiau buvo išrašytos sąskaitos ir jos ieškovės buvo apmokėtos.

10.       Atsiliepime į ieškinį nurodoma, kad visos ieškovės BUAB „Campheads“ užsakytos paslaugos iš atsakovės UAB „365 kemperiai“ pusės buvo įvykdytos ir suteiktos. Todėl atsakovei UAB „365 kemperiai“ nėra jokio pagrindo atsakyti už ieškovės BUAB „Campheads“, kurią valdė J. Ž., priimtus sprendimus kam, kiek ir kokia skubos tvarka pervesti pinigines lėšas. Tačiau dėl nežinomų priežasčių šioje byloje kaip atsakingas asmuo yra įtraukta atsakovė UAB „365 kemperiai“, o ne J. Ž.

11.       Teismo 2024 m. liepos 1 d. nutartimi buvo nutarta  atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „365 kemperiai“ prašymo dėl bylos sustabdymo ir ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Campheads“ prašymo dėl bylų sujungimo netenkinti, į bylos procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtraukti buvusią ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Campheads“ vadovę J. Ž.

12.       Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

13.       Teisme 2024 m. rugpjūčio 1 d. gautas ieškovės dublikas, juo prašoma tenkinti ieškovės BUAB „Campheads “ ieškinį; išreikalauti iš atsakovės UAB „365 kemperiai“ (į. k. 304871598) jos išrašytą 2023-02-08 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1120.

14.       Dublike nurodoma, ieškovė nėra keturių taikos sutarčių, sudarytų tarp J. Ž. ir atsakovės, šalis. Atitinkamai ieškovė neturėjo įstatymo nustatytos ar sutartinės prievolės sumokėti atsakovei 16 500,00 Eur sumą pagal taikos sutartis, sudarytas tarp J. Ž. ir atsakovės, nes ieškovė nėra šių taikos sutarčių šalis ir šiomis taikos sutartimis negalėjo prisiimti įsipareigojimų atlikti mokėjimus atsakovei. Be to, dublike nurodoma, kad atsakovė savo atsiliepime neginčija esminės bylos aplinkybės, kuria remiantis pareikštas šis ieškinio reikalavimas, t. y. neteigia ir neįrodinėja, kad atsakovė realiai suteikė ieškovei paslaugas / prekes, dėl ko atsakovei buvo pagrindas išrašyti minėtas PVM sąskaitas faktūras ir gauti mokėjimus iš ieškovės. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ji teikė ieškovei paslaugas / prekes, o ieškinyje išdėstyti argumentai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovė neteikė ieškovei paslaugų / prekių. Todėl, atsakovei neįrodžius, kad ji suteikė ieškovei atitinkamos vertės paslaugas / prekes, turi būti tenkinamas ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančiais sandorius, kurie įforminti atsakovės nepagrįstai ieškovei išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis už faktiškai nesuteiktas paslaugas / prekes.

15.       Teisme 2024 m. rugsėjo 2 d. gautas atsakovės triplikas, juo prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

16.       Triplike nurodoma, kad ieškovės BUAB „Campheads“ buvusios vadovės J. Ž. 2024-02-22 pranešimas nemokumo administratoriui apie tai, kad paslaugos pagal ginčijamas atsakovės UAB „365 kemperiai“ išrašytas sąskaitas nebuvo suteiktos, laikytinas privačiu įrodymu. Akivaizdu, kad šiuo pranešimu J. Ž. siekia pakenkti atsakovei UAB „365 kemperiai“ ir visais įmanomais būdais išvengti atsakomybės, todėl toks jos pranešimas ieškovei apie neva nesuteiktas paslaugas negali būti laikomas nešališku ir patikimu, o, remiantis vien juo, negali būti priimtas pagrįstas ir objektyvus teismo sprendimas. Atsakovė UAB „365 kemperiai“ yra įmonė, užsiimanti kemperių ir prikabinamų namelių pardavimu, teikianti kemperių nuomos ir serviso paslaugas bei siūlanti kemperių / prikabinamų namelių aksesuarų ir papildomos įrangos asortimentą. Ieškovė BUAB „Campheads“ taip pat užsiėmė kemperių nuoma, subnuoma, jų remontu, pirkimu ir pardavimu. Todėl atsakovė UAB „365 kemperiai“ ir ieškovė BUAB „Campheads“, vykdydamos savo ūkinę komercinę veiklą, kurį laiką tarpusavyje teikė viena kitai paslaugas – atsakovė UAB „365 kemperiai“ suteikdavo ieškovei BUAB „Campheads“ įvairias konsultacijas, dažniausiai dėl kemperių įsigijimo, pardavimo, jų remonto ir pan. Taip pat atsakovė UAB „365 kemperiai“ nuomodavo kemperius ieškovei BUAB „Campheads“, kuri juos subnuomodavo savo klientams. Be to, atsakovė UAB „365 kemperiai“ teikdavo ieškovei BUAB „Campheads“ kemperių remontui reikalingas atsargines dalis, detales, kitą įrangą. Be to, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 30 dalyje nurodyta, kad PVM sąskaita faktūra yra šiame Įstatyme nustatytus privalomus reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas. Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „365 kemperiai“ išrašė ieškovei BUAB „Campheads“ ginčo sąskaitas už konsultacijų suteikimą, kemperių nuomą, kemperių detales. Tam, kad atsakovė UAB „365 kemperiai“ galėtų suteikti šias paslaugas ir prekes, atsakovei UAB „365 kemperiai“ nebuvo reikalinga sudaryti kokias nors rašytines paslaugų teikimo ar prekių tiekimo sutartis, todėl sąskaitų išrašymas patvirtino paslaugų / prekių suteikimą ieškovei BUAB „Campheads“. Triplike pažymėjo, kad atsakovė UAB „365 kemperiai“ nuo 97 790,00 Eur sumos sumokėjo valstybei 16 971,82 Eur PVM mokesčio, o ieškovė BUAB „Campheads“, kuri taip pat buvo PVM mokėtoja, ką patvirtina prieš šio tripliko pridedami įrodymai, atsakovei UAB „365 kemperiai“ sumokėtą 16 971,82 Eur PVM mokesčio dalį susigrąžino (išskaitė), kaip tai numato PVMĮ 58 straipsnis. Todėl, jeigu teismas ir nuspręstų pripažinti sąskaitas negaliojančiomis ir taikyti restituciją iš atsakovės UAB „365 kemperiai“, kiltų pagrindas priteisti ieškovei BUAB „Campheads“ iš atsakovės tik 80 818,18 Eur be PVM sumą (97 790,00 Eur su PVM – 16 971,82 Eur PVM = 80 818,18 Eur be PVM). Priešingu atveju ieškovė praturtėtų ieškovės sąskaita, nes, kaip minėta, PVM ji yra ar turėtų būti susigrąžinusi.

17.       Teisme 2024 m. spalio 14 d. gauti ieškovės atstovo rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad pagal CK 6.65 str. 5 p. taikoma nesąžiningumo prezumpcija, kai sandoris sudarytas dėl skolos, kurios mokėjimo terminas buvo suėjęs. Teismų praktikoje pagal CK 6.67 straipsnio 1 dalies 5 punktą preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu sandoris sudarytas dėl skolos, kurios mokėjimo terminas dar nebuvo suėjęs, mokėjimo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2021-02-04 sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-406-450/2021). Bylos įrodymai patvirtina, kad atsakovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros buvo apmokėtos ginčo mokėjimais nesuėjus apmokėjimo terminams. Atsakovės išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nėra nustatytas mokėjimo terminas. Atsakovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras ieškovė apmokėdavo nesuėjus mokėjimo terminams, t. y. avansu arba tą pačią dieną, kai buvo išrašoma PVM sąskaita faktūra, ar praėjus kelioms dienoms po jos išrašymo. 

18.       Teisme 2024 m. spalio 28 d. gauti atsakovės rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad ieškovė 2024-10-14 į bylą pateikė rašytinius paaiškinimus dėl nesąžiningumo prezumpcijos taikymo atsakovei po paruošiamųjų dokumentų pateikimo. Susipažinus su ieškovės pateiktų rašytinių paaiškinimų turiniu, nurodytina, kad ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytus argumentus galėjo nurodyti savo ieškinyje arba dublike ir tam nebuvo jokių kliūčių. Pažymėtina, kad po paruošiamųjų dokumentų pateikimo byloje nepaaiškėjo naujų aplinkybių ir nebuvo pateikta naujų rašytinių įrodymų, susijusių su nesąžiningumo prezumpcijos taikymu. Atsižvelgdama į šiuos išdėstytus argumentus, teismo prašo, tarp šalių skirstant bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgti į šį ieškovės procesinį elgesį (CPK 93 straipsnis 4 dalis). Rašytiniuose paaiškinimuose atsakovė analizuoja CK 6.66, 6.67  straipsnius bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 25 d. civilinės bylos Nr. e3K-3-94-701/2022 išaiškinimus. Nurodo, kad  ieškovės vadovai, tiek A. Ž., vadovavęs ieškovės įmonei nuo 2020-02-17 iki 2023-02-15, tiek J. Ž., vadovavusi nuo 2023-02-15 iki bankroto bylos iškėlimo, pažeidė savo, kaip buvusių ieškovės vadovų, fiduciarines pareigas (lojalumo ir kt.) bendrovei ir bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, taip, kad ieškovei nebūtų padaryta žala.

19.       Teismo posėdyje ieškovės atstovas paaiškino, kad 2024 m. vasario 22 d. buvusi vadovė J. Ž. informavo, kad pagal nurodomas PVM sąskaitas faktūras kemperiai nebuvo išnuomoti. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad mokėjimų nurodymai gali būti ginčijami kaip sandoriai. Atsakovė nepateikė jokių kitų dokumentų, patvirtinančių paslaugų teikimą. Ieškovė 2024 m. spalio 29 pateikė Kauno apylinkės teismui pateiktą prašymą su priedais patvirtinti taikos sutartį, 2–8 prieduose yra šiai bylai aktualūs mokėjimai, atsakovė teigia, kad tai mokėjimai už paslaugas, o civilinėje byloje Kauno apylinkės teismo byloje teigė, kad tai mokėjimai pagal 2022-08-03 taikos sutartį. 2023 m. kovo 20 d. prašyme patvirtinti taikos sutartį nurodytas 4 000 Eur mokėjimas už tariamas konsultacijas. Visi ginčo mokėjimai buvo atlikti ne už konsultacijas, atsakovė neteikia jokių paaiškinimų. Ginčo sandoriai yra tariamieji, nors egzistuoja ir kiti sandorių negaliojimo pagrindai. Atsakovė už tariamas konsultacijos PVM sąskaitose faktūrose nurodo 26 100 Eur, nors 31 100 Eur suma nurodoma kaip sumokėta, nėra jokio paaiškinimo, už ką sumokėtas skirtumas – 5 000 Eur. Atsakovė nurodo, kad 16 500 Eur buvo sumokėti pagal taikos sutartį, tačiau jokios taikos sutarties nebuvo sudaryta, atsakovė į bylą neteikia jokios sutarties. Yra tik pateikta 2023 m. kovo 23 d. taikos sutartis, kuri nebuvo patvirtinta teisme. Ieškovė jau buvo nemoki 2022 m. spalio 25 d., kad patvirtini jos balansai. Atsakovė buvo nesąžininga ir tai nurodoma ieškovės 2024 m. spalio 14 rašytiniuose paaiškinimuose, nes mokėjimai buvo atlikti dėl skolos, kurios mokėjimo terminas nebuvo suėjęs. Be to, ieškovė atsakovei atliko avansinius mokėjimus, t. y. mokėjimai buvo atliekami iki PVM sąskaitų faktūrų išrašymo.

20.       Teismo posėdyje atsakovės atstovė paaiškino, jog atsakovė nepatyrė išlaidų advokato pagalbai, nes jų neapmokėjo, visi mokėjimai atsakovei buvo atlikti, sumokėtas 16 791 Eur PVM mokestis, ieškovė turėjo teisę susigrąžinti PVM, taikant restituciją sumokėto PVM suma turėtų būti išskaičiuota, nes ieškovė praturtėtų be pagrindo. Ieškovė ginčija sandorius 4 pagrindais, tačiau ieškinyje neaptarė buvusių vadovų atsakomybės, jų veiksmų, jie nenurodyti kaip atsakovai. Nemokumo administratorius nesiaiškino aplinkybių, už ką buvo mokama. Bylos medžiaga (t. 1, b. l. 83–85) įrodo, jog J. Ž. klausia, ar galima atlikti mokėjimus. CK 6.50 str. numato galimybę prievolę įvykdyti trečiajam asmeniui. PVM sąskaitose faktūros nurodyti sandoriai ir buvo sudaryti. Jos klientas vykdo naujų kemperių įsigijimo veiklą, o ieškovė pirko, tiekė detales, šalis siejo ir nuomos santykiai, tačiau jų konkretizuoti negali, negali nurodyti, pagal kurią taikos sutartį buvo sumokėta 16 500 Eur suma.

Teismas

konstatuoja:

II. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

21.       Kauno apygardos teismas 2023-11-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1349-886/2023 iškėlė bankroto bylą BUAB „Campheads“. Lietuvos apeliacinis teismas   2024-01-11 nutartimi Kauno apygardos teismo 2023-11-24 nutartį paliko nepakeistą.

22.       Administratorius nustatė, kad nuo 2022 m. spalio 25 d. iki 2023 m. balandžio 26 d. UAB „Campheads“ sumokėjo atsakovei UAB „365 kemperiai“ 119 290,00 Eur sumą.

23.       Tarp UAB „Campheads“ (buvęs pavadinimas UAB „Kauno kemperiai“) ir UAB „365 kemperiai“ sudaryti sandoriai įforminti atsakovės UAB „365 kemperiai“ išrašytomis ieškovei UAB „Campheads“ PVM sąskaitomis faktūromis: 2022-10-25 PVM sąskaita faktūra Nr. N1048; 2022-10-26 PVM sąskaita faktūra Nr. N1049; 2022-11-14 PVM sąskaita faktūra Nr. N1067; 2022-11-19 PVM sąskaita faktūra Nr. N1086; 2023-02-08 PVM sąskaita faktūra Nr. N1120, 97 790,00 Eur sumos.

24.       2024-02-19 BUAB „Campheads“ nemokumo administratorius elektroniniu paštu kreipėsi į atsakovę UAB „365 kemperiai“ su prašymu pateikti ieškovės BUAB „Campheads“ nemokumo administratoriui:

1. dokumentus, įrodančius UAB „Campheads“ visų nurodytų mokėjimų, atliktų UAB „365 kemperiai“ naudai, lėšų gavimo pagrįstumą (paslaugų priėmimo–perdavimo aktus, konsultavimo ataskaitas ar kitos formos dokumentus, kuriais UAB „365 kemperiai“ perdavė, o UAB „Campheads“ priėmė konsultavimo paslaugas (konsultacijas), sutartis dėl tokių paslaugų teikimo ir bet kokius kitus čia atskirai nepaminėtus dokumentus ir (ar) duomenis, kurie pagrįstų faktinį paslaugų suteikimą);

2. informaciją ir dokumentus (sutartis ir kita) apie UAB „Campheads“ lėšų gavimo už nuomą pagrindus (nuomos sutartis, priėmimo–perdavimo aktus ir kitus dokumentus, pagrindžiančius nuomos sandorių realumą);

3. taikos sutartis ir dokumentaciją dėl ginčų, kurie išspręsti sudarant šiame prašyme nurodytų mokėjimų pagrindu minimas taikos sutartis, teismo nutartis dėl jų patvirtinimo, jei jos buvo tvirtinamos teisme;

4. visas sąskaitas faktūras, pagrindžiančias šiame prašyme nurodytus mokėjimus.

25.        UAB „365 kemperiai“ neatsakė į BUAB „Campheads“ nemokumo administratoriaus prašymą dėl informacijos pateikimo ir jokių dokumentų nepateikė.

26.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024-04-28 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2SP-8993-1162/2023, teismas atmetė pareiškėjų UAB „365 kemperiai“ ir J. Ž. pateiktą teismui prašymą rašytinio proceso tvarka patvirtinti pareiškėjų 2023-03-20 sudarytą taikos sutartį.

27.       Atsakovė su atsiliepimu į ieškinį pateikė ieškovės BUAB „Campheads“ ieškiniu reikalaujamą pateikti 2023-02-08 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1120 (atsiliepimo į ieškinį  5 priedas).

28.       Atsakovė nurodo, kad ji ir J. Ž. sudarė 2022-08-02 susitarimą dėl komercinių (gamybinių) paslapčių, kitos konfidencialios informacijos apsaugos ir nekonkuravimo Nr. 2022-08-02/01 ir šio susitarimo pagrindu dar dvi taikos sutartis (2022-08-03, 2023-03-20).

29.       Atsakovė nurodo, kad J. Ž. vykdė taikos sutartis iš savo sąskaitos ir iš kitų trečiųjų asmenų, taip pat ir iš ieškovės BUAB „Campheads“ sąskaitos, ką patvirtina pridedama 2022 m. lapkričio mėn. susirašinėjimo medžiaga (atsiliepimo į ieškinį 3 ir 4 priedai).

30.       Atsakovė nurodo, kad iš šios susirašinėjimo medžiagos matyti, kad pati ieškovės vadovė J. Ž. paprašė atsakovės UAB „365 kemperiai“ leidimo vykdyti savo asmeninį įsipareigojimą pagal vieną iš taikos sutarčių, sumokant pinigus atsakovei tiesiogiai iš ieškovės BUAB „Campheads“ sąskaitos.

31.       Atsakovė UAB „365 kemperiai“ sutiko, kad iš BUAB „Campheads“ būtų pervesta pagal taikos sutartis, tačiau su sąlyga, kad viskas bus aiškiai nurodyta paskirtyje, kad tai yra pavedimas už J. Ž. asmeninę prievolę pagal taikos sutartis.  

32.       Atsakovė nurodo, kad ieškovės BUAB „Campheads“ atlikti mokėjimo pavedimai atsakovei UAB „365 kemperiai“, kurių paskirtyje nurodyta „pagal taikos sutartį“, yra pačios ieškovės vadovės J. Ž. įvykdytos asmeninės prievolės iš BUAB „Campheads“ sąskaitos. 

33.       Klaipėdos apygardos teisme yra užvesta civilinė byla Nr. e2-231-513/2024 pagal J. Ž. ieškinį atsakovei UAB „365 kemperiai“ dėl taikos sutarčių nuginčijimo. Šios bylos medžiaga pripažinta nevieša ir ji baigta taikos sutartimi.

34.       Trečiasis asmuo nepateikė taikos sutarties, sudarytos civilinėje byloje Nr. e2-231-513/2024, ir nevykdė teismo įpareigojimo pateikti sutartį ir atvykti į teismo posėdį.

35.       2024-02-22 buvusi BUAB „Campheads“ direktorė J. Ž. pateikė BUAB BUAB „Campheads“ nemokumo administratoriui pranešimą, kuriame nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės taikos sutartis nebuvo sudaryta ir atsakovė jokių konsultavimo, kemperio nuomos ar prekių pirkimo paslaugų pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras nesuteikė (ieškinio 9 priedas).

36.       Trečiasis asmuo J. Ž. į teismo posėdžius neatvyko, nors jos dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, neteikė jokių kitų paaiškinimų teismui, taikos sutarties. Teismo nutartimis už šių įpareigojimų nevykdymą jai buvo skirtos baudos.

III. Teisiniai ir faktiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas

Ieškinys tenkintinas.

37.       Ieškovė nurodo, kad sandoriai, kurių pagrindu atlikti nurodomi mokėjimai, pripažintini negaliojančiais LR CK 1.86 str. 1 d., 1.82 str. 1 d., 1.81 str. 1 d., 1.91 str. 1 d. nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, o 21 500,00 Eur (119 290,00 Eur – 97 790,00 Eur) suma turi būti priteista iš atsakovės kaip gauta be teisinio pagrindo. Ieškovė suformulavo ir alternatyvų ieškinio reikalavimą dėl ginčijamų mokėjimų pripažinimo negaliojančiais CK 6.66 str. pagrindu.

38.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra pasisakyta, jog atsiskaitymas pagal sutartį yra jos vykdymas, atsižvelgiant į tai, kad vykdant sutartį yra siekiama teisinių padarinių – užbaigti prievolinius teisinius santykius, jis atitinka sandorio požymius (CK 1.63 str. 1 d.) ir gali būti ginčijamas, esant atitinkamam sandorio negaliojimo pagrindui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546-915/2015; 2017-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-248/2017). Tokie kasacinio teismo išaiškinimai suponuoja išvadą, kad mokėjimo veiksmas gali būti vertinamas kaip vienašalis atsiskaitymo sandoris, nes jį atlikusios šalies valia nukreipta užbaigti sutartį ir iš jos kylančius prievolinius teisinius santykius (CK 1.63 str. 1 d. ir 3 d.). Todėl ieškovės  atlikti mokėjimai iki bankroto bylos iškėlimo atsakovei atitinka vienašalio sandorio sampratą.

Dėl sandorio negaliojimo CK 1.86 straipsnio 1 dalies pagrindu 

39.        Byloje nustatyta, kad ginčo sąskaitos buvo ieškovės BUAB „Campheads“ apmokėtos, sąskaitos deklaruotos PVMĮ numatyta tvarka, todėl, teismo vertinimu, atsakovė pagrįstai nurodo, jog įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju – turinčiu paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą, ir byloje nėra pagrindo nurodomus pavedimus pripažinti negaliojančiais CK 1.86 str. 1 d. nustatytu pagrindu. Byloje ieškovė, nurodydama, jog dėl ginčo pavedimų sumažėjo jos galimybės atsiskaityti su kreditoriais, neįrodė, jog šie pavedimai sudaryti tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių).

Dėl CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nurodomo sandorio negalioijmo pagrindo

40.       Ieškovė nurodo, kad ginčo pavedimai turėtų būti pripažinti negaliojančiais ir CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nurodomu pagrindu, kaip sandoriai, prieštaraujantys viešajai tvarkai ar gerai moralei. Nagrinėjant civilines bylas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais pagal CK 1.81 straipsnį, sutarties šalių ketinimai iš tiesų turi labai svarbią reikšmę. Pagal CK 1.81 straipsnio prasmę, turi būti įrodyta, kad pagrindinis sutarties šalių ketinimas buvo nukreiptas į tikslo, prieštaraujančio viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekimą. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo, t. y. šios bylos ieškovė. Šioje byloje nenustatyta, kokias įstatymo normas atsakovė UAB „365 kemperiai“, išrašydama PVM sąskaitas faktūras, pažeidė, ir ieškovė neįrodinėja, kokie buvo šalių ketinimai, todėl šiuo pagrindu ginčo sandorių pripažinti negaliojančiais nėra teisinio pagrindo. 

Dėl CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nurodomo sandorio negaliojimo pagrindo

41.       Ieškinyje nurodoma, kad buvusi ieškovo vadovė piktavališkai susitarė su atsakove be jokio pagrindo pervesti lėšas atsakovei. Tokie piktavališki susitarimai yra neteisėti ir jokiomis aplinkybėmis negali būti pateisinti. Todėl yra pagrindas ginčijamus sandorius pripažinti negaliojančiais ir pagal CK 1.91 str. 1 d. dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi.

42.       CK 1.91 1 dalyje nustatyta, kad gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu sandoris, sudarytas dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi. Piktavališkas susitarimas yra tyčinė veika, dėl kurios sudaryto sandorio sąlygos yra nenaudingos atstovaujamajam. Pažymėtina, kad piktavališko susitarimo atveju yra ir vienos sutarties šalies atstovo, ir kitos šalies (jos atstovo) kaltės, todėl nustatant, ar yra pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu dėl piktavališko susitarimo, reikia konstatuoti vienos sutarties šalies atstovo ir kitos šalies (jos atstovo) kaltę tyčios forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2009; 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2009; 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2014 ir kt.).

43.       Atsakovė nurodo, jog ji neturėjo jokio suinteresuotumo piktavališkai tartis veikti prieš ieškovės BUAB „Campheads“ interesus su J. Ž. ir (ar) su kitu ieškovės vadovu. Ieškovė piktavališkam susitarimui įrodyti teikia tik savo paaiškinimą, kuris yra nepakankamas įrodymas šiam sandorio negaliojimo pagrindui įrodyti.

           Dėl ginčo mokėjimų pripažinimo negaliojančiais

44.       Teismo vertinimu, ginčo sandoriai, įforminti nurodomomis PVM sąskaitomis faktūromis, ir mokėjimai pripažintini negaliojančiais iš esmės dviem pagrindais – CK 1.82 str. 1 d. ir CK 6.66 str.

Dėl CK 1.82 straipsnio 1 dalyje nurodomo sandorio negaliojimo pagrindo

45.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad, siekiant nuginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius remiantis tuo, jog jie prieštarauja juridinio asmens teisnumui (CK 1.82 straipsnis), t. y. sudaryti pažeidžiant juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jo valdymo organų kompetenciją, ar prieštarauja juridinio asmens tikslams, būtina nustatyti šių teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą: pirma, sandorį sudarė viešasis ar privatusis juridinis asmuo; antra, turi būti nustatytas valdymo organo kompetencijos pažeidimas ar (ir) prieštaravimas juridinio asmens tikslams; trečia, turi būti įrodytas privataus juridinio asmens kontrahento ginčijamame sandoryje nesąžiningumas; ketvirta, konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimą, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas šio asmens teises pripažįstant jo sudarytą sandorį negaliojančiu ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo būdais (pvz., reiškiant ieškinį dėl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį (CK 2.87 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108-611/2016, 34 punktas).

46.       Ieškovė, įrodinėdama galimybę panaikinti ginčo sandorius  CK 1.82 str. 1 d. nurodytu pagrindu, nurodo tai, kad tai akivaizdžiai ieškovei ekonomiškai nenaudingi, priešingi ieškovės veiklos tikslams sandoriai, neatitinkantys sąžiningos ir protingos veiklos standartų. Darytina išvada, kad ieškovė sandorius ginčija CK 1.82 straipsnio pagrindu, t. y. kad sandoris prieštaravo ieškovės, kaip privataus juridinio asmens, veiklos tikslams – pelno siekimui.

47.       Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad CK 1.82 straipsnyje nustatyti sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai savaime nesiejami su juridinio asmens sudaromų sandorių komercine nauda; priešingu atveju būtų neproporcingai pažeidžiamas teisinių santykių stabilumo principas. Tačiau jei tai nurodyta juridinio asmens teisnumą apibrėžiančiose normose ar steigimo dokumentuose, su juridinio asmens teisnumu gali būti nesuderinamas tik aiškus, akivaizdus sandorio nenaudingumas, kai tokio sandorio palikimas galioti reikštų aiškų neteisingumą vienai iš sandorio šalių. Tokiu atveju CK 1.82 straipsnio taikymas (atsižvelgiant ir į kitas šio straipsnio taikymui svarbias aplinkybes) būtų pateisinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2013 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

48.       CK 1.82 straipsnyje nurodyti sandoriai, pažeidžiantys juridinio asmens teisnumą, yra nuginčijami, todėl reikalavimą dėl jų pripažinimo negaliojančiais gali reikšti tik įstatymų nurodyti asmenys (CK 1.78 straipsnio 4 dalis). Tokie asmenys įvardyti CK 1.82 straipsnio 3 dalyje: ieškinį dėl sandorio, pažeidžiančio juridinio asmens teisnumą, pripažinimo negaliojančiu turi teisę pareikšti pats juridinis asmuo.

49.       2024-01-11 nutartimi ieškovei buvo iškelta bankroto byla, nemokumo administratorius nustatė, kad nuo 2022 m. spalio 25 d. iki 2023 m. balandžio 26 d. UAB „Campheads“ sumokėjo atsakovei UAB „365 kemperiai“ 119 290,00 Eur sumą, o pagal sandorius, įformintus PVM sąskaitomis faktūromis, – 97 790,00 Eur.

50.       Šioje byloje nustatyta, kad ginčo mokėjimus iki bankroto bylos iškėlimo atliko  ieškovė – privatus juridinis asmuo, kuriam vadovavo tretieji asmenys – A. Ž. nuo 2020-02-17 iki 2023-02-15, J. Ž. nuo 2023-02-15 iki bankroto bylos iškėlimo.

51.        Byloje įrodyta, kad 2024-02-22 buvusi BUAB „Campheads“ direktorė J. Ž. pateikė BUAB „Campheads“ nemokumo administratoriui pranešimą, kuriame nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės taikos sutartis nebuvo sudaryta ir atsakovė jokių konsultavimo, kemperio nuomos ar prekių pirkimo paslaugų, pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras nesuteikė (ieškinio 9 priedas).

52.        Šis įrodymas bylos nagrinėjimo metu atsakovės nenuginčytas, trečiasis asmuo dėl jo bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokio kito paaiškinimo, todėl teismui nesivadovauti šiuo įrodymu nėra teisinio pagrindo.

53.       Pasisakydamas apie antrą būtiną nustatyti teisiškai reikšmingą aplinkybę, t. y. valdymo organo kompetencijos pažeidimo ar (ir) prieštaravimo juridinio asmens tikslams faktą, teismas sutinka su ieškovės pozicija, kad paminėtas J. Ž. raštas įrodo valdymo organų kompetencijos pažeidimą ir  prieštaravimą  juridinio asmens tikslams.

54.       Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį nustatyta įmonės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą pagal įstatyme nustatytus reikalavimus, todėl tretieji asmenys, jų vadovavimo įmonei laikotarpiu būdami atsakingi už teisingų duomenų į ieškovės buhalterinę apskaitą įrašymą, privalėjo teisingai tvarkyti ieškovės apskaitą, t. y. atsiskaityti su atsakove tik už realiai suteiktas ieškovei paslaugas.

55.       Atsakovės 2024 m. spalio 25 d. rašytinių paaiškinimų 34 p. nurodoma, kad šiuo atveju ieškovės vadovai iki bankroto bylos iškėlimo pažeidė savo, kaip buvusių ieškovės vadovų, fiduciarines pareigas (lojalumo ir kt.) bendrovei ir bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai tuo, kad atsakovei buvo pervesti pinigai už realiai nesuteiktas paslaugas. Teismo vertinimu, šis atsakovės pripažinimas įrodo, jog ieškovės vadovai įvykdydami ginčo mokėjimus iki bankroto bylos iškėlimo atliko veiksmus, prieštaraujančius privataus juridinio asmens tikslams – gauti pelno ir nepažeisti kreditorių interesų, t. y. jie pažeidė jiems nustatytą kompetenciją, nes neturėjo pagrindo vykdyti ginčo mokėjimų už nesuteiktas įmonei paslaugas. Jei  įmonės vadovas konkrečiame įmonės veiklos epizode veikė ne įmonės, bet savo ar trečiųjų asmenų naudai, konstatuotina, kad jis tyčia pažeidė įmonės interesus ir elgėsi nelojaliai. Pagal CK 2.87 straipsnio 3 dalį bendrovės vadovas privalo vengti interesų konflikto, t. y. situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Įmonės vadovo, atstovaujant įmonei ieškovės atlikti nurodomi veiksmai –sumokėjimas atsakovei už realiai nesuteiktas paslaugas, vertintini kaip pažeidžiantys jo kompetenciją, o tokiais veiksmais sudaryti sandoriai prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams.

56.       Atsakovės tripliko 8 ir 9 punktuose nurodomos faktinės aplinkybės dėl J. Ž. jai padarytos žalos įrodo, jog atsakovę ir ieškovės vadovo sutuoktinę J. Ž., o vėliau ir J. Ž. siejo bendra veikla, kurią atsakovė vertina kaip jai žalingą, tačiau atsakovei nesikreipus į teisėsaugos institucijas buvo sudarytos 6 taikos sutartys, kurių atsakovė į šią bylą neteikė.

57.         Įrodyti, kad veikta tikrai nesąžiningai, reiškia įrodyti, jog kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-611/2020). Sandorio šalių nesąžiningumą (žinojimą ar turėjimą žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams) įrodo objektyvūs veiksniai, tokie, kaip, pavyzdžiui, sandorio šalių giminystės ryšiai, juridinio asmens valdymas ir (ar) kontrolė, bendra veikla ir vykdomi bendri projektai, ir subjektyvūs veiksniai, tokie kaip asmens žinios apie sandorio nenaudingumą juridiniam asmeniui ir siekis pasinaudoti turima informacija ir (ar) padėtimi savo asmeninei naudai gauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-163-219/2019).

58.       Šiuo atveju įrodytas ir privataus juridinio asmens kontrahento ginčijamame sandoryje nesąžiningumas, nors atsakovė šią aplinkybe neigia nurodydama, jog  ieškovės  buvusi vadovė J. Ž. yra suinteresuota šios bylos baigtimi, ji yra šališka atsakovės UAB „365 kemperiai“ atžvilgiu, pati yra inicijavusi prieš atsakovę UAB „365 kemperiai“ Klaipėdos apygardos teisme civilinę bylą Nr. e2-231-513/2024 dėl sandorių nuginčijimo (6 taikos sutarčių), kurių pagrindu J. Ž. įsipareigojo atsakovei UAB „365 kemperiai“ atlyginti padarytą turtinę žalą už didelio masto vagystę.

59.        Byloje nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-231-513/2024 medžiaga buvo pripažinta nevieša ir ji baigta sudarius taikos sutartį, kurios nei atsakovė, nei J. Ž. į šią bylą nepateikė.  Faktinė aplinkybė, jog byla baigta taikos sutartimi, įrodo, jog bylos šalys buvo linkusios viena kitai daryti nuolaidas ir ši aplinkybė atsakovės nurodomo ypatingo priešiškumo jai neįrodo.

60.       Be to,  atsakovė šioje byloje nepateikė jokių sutarčių, paneigiančių paminėtą buvusios vadovės raštą, nepateikė kitų įrodymų dėl realiai suteiktų kemperių nuomos su nurodomais konkrečiai išnuomotais kemperiais, detalių pirkimo, konsultavimo konkrečiai įvardintų paslaugų, tokių kaip darbų priėmimo perdavimo aktai, užsakymai, kurie sudaromi nuomos bei atlygintinų paslaugų teisiniuose santykių suteiktų paslaugų apimčiai ir objektui nustatyti. Atsakovės su atsiliepimu į ieškinį 4 priede pateiktas susirašinėjimas, įvardytas kaip konkuravimo nesilaikymas, yra nepakankamas įrodymas aplinkybei, jog ieškovei pagal išrašytas ginčo PVM sąskaitas faktūras buvo suteiktos konkrečios paslaugos. Išanalizavus atsakovės nurodomo susirašinėjimo turinį darytina išvada, kad šalys tarėsi dėl Adrios dalių pardavimo, nenurodydamos nei jų kiekio, nei kainos, susirašinėjimo pabaigoje šalys nurodo, kad ,,vėl nesusišneka“, todėl remtis šiuo įrodymų ir konstatuoti, kad ieškovė realiai gavo paslaugas ar detales iš atsakovės iki bankroto bylos iškėlimo, byloje nepakanka įrodymų. 

61.       Sutartis yra laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl visų esminių sutarties sąlygų, tačiau atsakovė nurodomu susirašinėjimu neįrodė, kokie konkretūs susitarimai buvo sudaryti.

62.       Iš atsakovės atstovės paaiškinimo  teisme  nustatyta, jog ginčo sandoriai buvo įforminti tik ieškovės nurodomomis PVM sąskaitomis faktūromis.

63.       Teismo vertinimu, pagrįstai administratorei kyla abejonių dėl faktiškai atliktų darbų egzistavimo, nes nepateikta realių paslaugų suteikimą patvirtinančių dokumentų, todėl atsakovė nelaikytina sąžiningu kontrahentu.

64.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje bylos Nr. 3K-3-485/2010). Reikalavimai sąžiningumo turiniui gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia.

65.       Ieškovė teikė įrodymus – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024-04-28 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2SP-8993-1162/2023, kuria teismas atmetė pareiškėjų UAB „365 kemperiai“ ir J. Ž. prašymą rašytinio proceso tvarka patvirtinti pareiškėjų 2023-03-20 sudarytą taikos sutartį.

66.       Ieškovės 2024 m. spalio 28 d. pateikti įrodymai iš kitos civilinės bylos paneigia atsakovės sąžiningumo prezumpciją, nes šioje byloje atsakovė teigia, kad tai mokėjimai už paslaugas, o civilinėje byloje Nr. e2SP-8993-1162/2023 teigė, kad tai mokėjimai pagal 2022-08-03 taikos sutartį. Ieškovė įrodė, kad prie prašymo kaip 5 priedas pridėtas dokumentų paketas, įvardytas kaip „Pagal 2022-08-03 taikos sutartį dėl žalos atlyginimo atlikti mokėjimai, viso – 65 vnt.“

67.       Ginčijamo sandorio šalių sąžiningumas turi būti vertinamas iš sandorio sudarymo metu buvusių pozicijų, t. y. pagal tai, ką numatė ar galėjo numatyti šalys pagal sandorio sudarymo metu buvusias aplinkybes, o ne pagal bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-403/2018 47 punktą; pirmiau nurodytos nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020 56 punktą; pirmiau nurodytos nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-248/2020 30 punktą), todėl atsakovės sąžiningumas vertintinas pagal byloje šalių nurodomas faktines aplinkybes bei bylos įrodymus.

68.        Atsakovė triplike nurodo, kad 2021 m. liepos mėnesį paaiškėjo, kad J. Ž. 2019–2021 m. paslaugų teikimo metu savo neteisėtais veiksmais padarė didelės turtinės žalos atsakovei UAB „365 kemperiai“, tačiau sudaryti  sandoriai, įforminti atsakovės UAB „365 kemperiai“ išrašytomis ieškovei BUAB Campheads PVM sąskaitomis faktūromis, 97 790,00 Eur sumos: 2022-10-25 PVM sąskaita faktūra Nr. N1048; 2022-10-26 PVM sąskaita faktūra Nr. N1049; 2022-11-14 PVM sąskaita faktūra Nr. N1067; 2022-11-19 PVM sąskaita faktūra Nr. N1086; 2023-02-08 PVM sąskaita faktūra Nr. N1120.

69.       Atsakovė nurodo, jog ji dar 2021 metai liepos mėnesį pastebėjusi nurodomus J. Ž. veiksmus, todėl išrašydama ieškovei PVM sąskaitas faktūras 2022 m. spalio–lapkričio mėnesiais ir gaudama ginčo  mokėjimus turėjo būti ypatingai atidi ir domėtis ieškove, kaip  trečiųjų asmenų vadovaujama įmone.

70.       Byloje atsiliepimo į ieškinį 6 priede pateiktu patikslintu J. Ž. ieškiniu kitoje civilinėje byloje įrodžius, kad atsakovę su ieškovės vadovais siejo verslo santykiai, įmonių vadovai bendravo,  darytina išvada, kad atsakovė turėjo suprasti, kad sudaromi sandoriai, įforminti PVM sąskaitomis faktūromis, yra akivaizdžiai nenaudingi ieškovei ir jais galbūt siekiama kitų nei sandoryje nurodytų tikslų.

71.       Atkreiptinas ieškovės dėmesys į tai, jog CK 6.67 straipsnyje 5 d. įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija ginčams dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.82 straipsnio pagrindu nėra taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2012; 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-439-421/2018).

72.       Paminėtais motyvais yra pagrindas šioje byloje pripažinti CK 1.82 str. 1 d. nurodytu pagrindu negaliojančiais tarp BUAB „Campheads“ ir UAB „365 kemperiai“ sudarytus sandorius, įformintus atsakovės UAB „365 kemperiai“ išrašytomis ieškovei BUAB „Campheads“ PVM sąskaitomis faktūromis: 2022-10-25 PVM sąskaita faktūra Nr. N1048; 2022-10-26 PVM sąskaita faktūra Nr. N1049; 2022-11-14 PVM sąskaita faktūra Nr. N1067; 2022-11-19 PVM sąskaita faktūra Nr. N1086; 2023-02-08 PVM sąskaita faktūra Nr. N1120, taikyti restituciją ir priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „365 kemperiai“ 97 790,00 Eur.

73.       Atsižvelgiant į tai, jog šioje byloje yra pareikštas ir alternatyvus reikalavimas visus ginčo mokėjimus pripažinti actio Pauliana pagrindu negaliojančiais, t. y. ieškovės UAB „Campheads“ mokėjimo pavedimus, atliktus atsakovei UAB „365 kemperiai“ iš UAB „Campheads“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „Swedbank“, AB, kuriais sumokėta atsakovei UAB „365 kemperiai“ 119 290,00 Eur suma, taikyti restituciją ir ieškovės BUAB „Campheads“ (į. k. 305470099) naudai iš atsakovės UAB „365 kemperiai“ (į. k. 304871598) priteisti 119 290,00 Eur sumą, šios bylos kontekste ieškinys tenkintinas ir visi ginčo mokėjimai pripažinti negaliojančiais CK 6.66 str. pagrindu.

Dėl CK 6.66  straipsnyje nurodomo sandorio negaliojimo pagrindo

74.       CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. 

75.       Šioje byloje ieškovė įrodė, kad ieškovė iki bankroto bylos jai iškėlimo neturėjo teisinio pagrindo sumokėti atsakovei 21 500,00 Eur pagal nurodomas J. Ž. ir atsakovės sudarytas taikos sutartis ir pervesti atsakovei  97 790,00 Eur  pagal atsakovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras už nesuteiktas ieškovei paslaugas ar perduotas prekes. Šių sumų mokėjimas pripažintinas negaliojančiu CK 6.66 str. nustatytu pagrindu.

76.       Tokį ieškinį turi teisę reikšti ir bankrutuojančios įmonės bankroto administratorius dėl bankrutuojančios įmonės sudarytų sandorių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). 

77.       Ieškinys pareikštas 2024 m. balandžio 10 d., nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei įsiteisėjo 2024 m. sausio 11 d., todėl nustatyta, kad vienerių metų terminas ieškiniui CK 6.66 str. nustatytu pagrindu pareikšti nepraleistas.

78.         Pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

79.        Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017, 47 punktas).

80.            Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008).

81.        Taigi, sprendžiant, ar ginčijamu sandoriu nebuvo „kitaip pažeistos kreditoriaus teisės“, būtina nustatyti, kad galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos realiai nebelieka. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas.

82.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad apdairaus ir rūpestingo kvalifikuoto subjekto elgesio standartas reikalauja domėtis kitos sandorio šalies patikimumu: apie šalies turtinę padėtį, turimus kreditorius, skolų mastą, atsiskaitymus su kreditoriais, ginčus teisme, daiktinių teisių suvaržymus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013). Šios bylos kontekste įvertinus aplinkybę, jog atsakovę su ieškovės vadovais siejo  verslo santykiai, įmonių vadovai bendravo,  darytina išvada, kad atsakovė turėjo galimybę pasidomėti ieškovės turtine padėtimi.

83.       Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad faktinis įmonės nemokumas actio Pauliana ieškinio prasme gali būti nustatomas ir anksčiau, įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymą ir jos balanse nurodytą turto ir įsipareigojimų santykį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012; 2013 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013; 2014 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2014).

84.       Ieškovės 2024 m. rugsėjo 24 d. pateiktais įrodymais įrodyta, kad, jau pagal 2021-12-31 balanso duomenis, UAB „Campheads“ buvo nemoki, nes turto vertė buvo 9 736,00 Eur, o mokėtinos sumos (įsipareigojimai) – 40 157,00 Eur. Pagal 2021-12-31 pelno (nuostolių) ataskaitą UAB „Campheads“ 2020 metais patyrė 32 921,00 Eur nuostolį. Pagal UAB „Campheads“ Pelno ataskaitą, sudarytą 2022-12-31 duomenims, atspausdintą iš UAB „Campheads“ apskaitos programos „Optimum“, UAB „Campheads“ 2022 metais patyrė 606 697,61 Eur nuostolį. Pagal UAB „Campheads“ 2023-12-31 balansą, UAB „Campheads“ turto vertė buvo 1 131 721,21 Eur. Mokėtinos sumos įsipareigojimai – 2 199 506,19 Eur.

85.       Ieškovės 2024 m. rugsėjo 24 d. 9 ir 11 prieduose pateikti įrodymai įrodo, kad ginčo pavedimų sudarymo metu ieškovė turėjo pradelstų skolų ir antstoliai vykdė išieškojimus iš ieškovės turto. Bendra pradelsta skola šiems kreditoriams sudarė                           1 322 404,70 Eur. 

86.       Iš paminėtų įrodymų darytina išvada, kad ginčijami sandoriai pažeidė UAB „Campheads“ kreditorių interesus, kadangi UAB „Campheads“ kreditoriai neteko galimybės nukreipti savo reikalavimų tenkinimą į UAB „Campheads“ turto dalį, 119 290,00 Eur sumos, o šalys neturėjo pagrindo sudaryti sandorių, remdamosi nurodomomis PVM sąskaitomis faktūromis, nes byloje įrodyta, kad ieškovė jose nurodomų prekių ir paslaugų negavo.

87.       Tais atvejais, kai, sudarius actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį, nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriais ir įvykdyti prievoles, yra pagrindas konstatuoti, kad ginčijamu sandoriu buvo pažeistos kreditorių teisės. Teismo vertinimu, ieškovė, iš esmės būdama nemoki ir turėdama vykdytinų įsipareigojimų savo kreditoriams, vykdė ginčo mokėjimus atsakovei, negaudama jokių paslaugų ar prekių, ir ši aplinkybė  yra pagrindas konstatuoti, jog nustatyta viena iš būtinų actio Pauliana institutui taikyti sąlygų – ieškovės kreditorių teisių gauti savo reikalavimų patenkinimą pažeidimas, ieškovei įvykdžius ginčo mokėjimus.

88.       Atsakovė nurodo, kad 21 500,00 Eur buvo sumokėti pagal nurodomas J. Ž. ir atsakovės sudarytas taikos sutartis ir šis mokėjimas turi būti vertinamas pagal CK 6.50 str., t. y. nurodo, kad ieškovė vykdė mokėjimus atsakovei pagal taikos sutartis, sudarytas tarp J. Ž. ir atsakovės, tačiau actio Pauliana pagrindu konstatuotina, kad atsakovės nurodomi mokėjimai už trečiąjį asmenį J. Ž. pažeidė ieškovės kreditorių teises.

89.       Atsakovė tripliko 58 punkte nurodo, kad tarp atsakovės UAB „365 kemperiai“ ir J. Ž. sudarytos taikos sutartys yra konfidencialios, nesusijusios su ieškove BUAB „Campheads“, todėl į šią bylą neteikiamos, o 51 punkte nurodo, kad atsakovės UAB „365 kemperiai“ su atsiliepimu į ieškinį pateikta J. Ž. ir atsakovės UAB „365 kemperiai“ vadovės K. B. susirašinėjimo medžiaga (atsiliepimo į ieškinį 3 priedas) patvirtina, kad J. Ž. atsakovės UAB „365 kemperiai“ prašo leidimo vykdyti savo asmeninį įsipareigojimą pagal taikos sutartis, sumokant pinigus atsakovei tiesiogiai iš ieškovės BUAB „Campheads“ sąskaitos.

90.       Byloje neteikiant taikos sutarčių, ieškovės, atsakovės ir J. Ž. susitarimo, sudaryto CK 6.50 str. pagrindu dėl jos skolos perkėlimo ar atsakovės kreditinio reikalavimo ieškovei perleidimo, nėra pagrindo atmesti ieškinio ir konstatuoti, kad mokėjimais dengiant taikos sutartis už J. Ž. atsakovei nebuvo pažeistos kreditorių teisės.

91.       Šios nutarties 55–69 p. paminėti įrodymai ir motyvai įrodo, kad atsakovė nebuvo sąžininga, o ginčo mokėjimus pripažįstant negaliojančiais CK 6.66 str. pagrindu papildomai aptartini ieškovės nurodomi įrodymai 2024 m. spalio 14 d. rašytiniuose paaiškinimuose dėl atsakovės nesąžiningumo prezumpcijos pagal CK 6.67 str. 5 d. taikymo.

92.       CK 6.67 straipsnio 1 dalies 5 punkte preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu sandoris sudarytas dėl skolos, kurios mokėjimo terminas dar nebuvo suėjęs, mokėjimo.

93.       Šioje byloje nustatyta, kad atsakovės išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nėra nustatytas apmokėjimo terminas. CK 6.53 str. 2 dalyje nustatyta, kad prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus atvejus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas. Tokiais atvejais prievolės įvykdymo terminas turi būti protingas ir sudaryti sąlygas skolininkui tinkamai įvykdyti prievolę. Pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo pakeitimo įstatymo 4 straipsnį, kai PVM sąskaitose faktūrose nenustatytas apmokėjimo terminas, laikoma, kad apmokėjimo terminas suėjo praėjus 30 kalendorinių dienų nuo dienos, kai skolininkas gauna sąskaitą faktūrą arba lygiavertį dokumentą.

94.       Šioje byloje įrodyta, kad 2022-10-25 atsakovė išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. N1048, suma su PVM – 12 100 Eur (el. bylos t. 1, b. l. 49). Pagal šią PVM sąskaitą faktūrą ieškovė mokėjimą atliko nesuėjus mokėjimo terminui, t. y. tą pačią dieną (2022-10-25), sumokėdama 12 100 Eur. 2022-10-26 atsakovė išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. N1049, suma su PVM – 24 200 Eur, ir šią sumą ieškovė sumokėjo 2022 m. spalio 28 d., spalio 31 d. lapkričio 9 d. 2022-11-09 ieškovė, atlikdama 28 000 Eur mokėjimą, padengė 6 200 Eur likutį pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. N1049, o likusi sumos dalis – 21 800 Eur yra avansinis mokėjimas, nes ieškovė mokėjo atsakovei avansu nesant atsakovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros.

95.       Paminėtų ir ieškovės 2024 m. spalio 14 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodomų PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo momento atsakovė nenuginčijo. Atsakovė, atsiliepdama į ieškovės nurodomas aplinkybes dėl nesąžiningumo prezumpcijos, 2024 m. spalio 28 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas panašioje 2022 m. birželio 9 d. nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-720-1120/2022 (minima byla galutinai išnagrinėta ir yra grįžusi iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-701/2022) nutarties 41 punkte nurodė, kad CK 6.67 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija, kai grąžinama skola, kurios mokėjimo terminas dar nėra suėjęs.

96.       Teismo vertinimu, šios bylos kontekste nesant pagrindo konstatuoti, kad ieškovė buvo atsakovei skolinga už suteiktas paslaugas ar prekes ir (ar) kad ginčo mokėjimai atsakovei buvo vykdomi už J. Ž. pagal šioje byloje nepateiktas taikos sutartis, nėra teisinio pagrindo nustatyti ieškovės skolos susidarymo momentą, todėl nėra pagrindo remtis atsakovės nurodoma Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-720-1120/2022

97.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. balandžio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020, suformavo kai kurias naujas actio Pauliana pagrindų aiškinimo ir taikymo taisykles, ypatingai atkreipdamas dėmesį į įrodinėjimo standartus, įrodinėjant sandorio šalių nesąžiningumą. Kasacinis teismas nurodė: „Spręsdamas dėl actio Pauliana pagrindu ginčijamo pirmenybinio sandorio šalių sąžiningumo, teismas turi vertinti ne tik tai, ar ginčijamas sandoris pažeidė kitų skolininko kreditorių interesus, bet ir tai, kokioje verslo aplinkoje veikė šalys, ar faktinės aplinkybės nesuponavo būtinumo skolininkui sudaryti ginčijamą sandorį, kokius interesus patenkinti siekė sandorį sudaręs trečiasis asmuo, atsisakymo sudaryti sandorį galimą poveikį jam, kaip verslo subjektui, bei jo paties kreditorių interesams; galimos situacijos, kai kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio sudarymas būtų pateisinamas tuo pagrindu, kad jo nesudarymas lemtų analogiškas arba dar sunkesnes pasekmes trečiojo asmens ar jo kreditorių turtiniams interesams. Ginčijamo sandorio šalių sąžiningumas turi būti vertinamas iš sandorio sudarymo metu buvusių pozicijų, t. y. pagal tai, ką numatė ar galėjo numatyti šalys pagal sandorio sudarymo metu buvusias aplinkybes, o ne ex post – pagal bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusias aplinkybes, be kita ko, skolininko bankroto situaciją. Be to, tokiu kaip nagrinėjamoje byloje atveju, kai sandorį kreditorių interesais ginčija įmonės bankroto administratorius, aktualu išsiaiškinti buvusių įmonės valdymo organų poziciją dėl sandorio sudarymo paskatų.‘‘

98.       Įvertinus paminėtą išaiškinimą, nėra pagrindo byloje teigti, jog atsakovė įrodė, jog ginčo pavedimų vykdymo metu buvo sąžininga ir nežinojo, jog jokių paslaugų ieškovei nesuteikė, prekių neperdavė.

99.       Teismo vertinimu, atsakovė nepagrįstai nurodo, kad jeigu teismas ir nuspręstų pripažinti ginčo PVM sąskaitas  faktūras negaliojančiomis bei taikyti restituciją, tai kiltų pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovės tik 80 818,18 Eur be PVM sumą (97 790,00 Eur su PVM – 16 971,82 Eur PVM = 80 818,18 Eur be PVM). Priešingu atveju ieškovė praturtėtų atsakovės sąskaita, nes, kaip minėta, PVM ji yra ar turėtų būti susigrąžinusi. Tačiau atsakovė nepateikė jokių įrodymų dėl ieškovės susigrąžinto PVM mokesčio.

100.       Šioje byloje neįrodyta, kad atsakovė, išrašydama ieškovei ginčo PVM sąskaitas faktūras, suteikė paslaugas ar prekes, tačiau byloje nustatyta, kad ieškovė mokėjimo pavedimais ginčo sumą sumokėjo atsakovei, įskaitant ir PVM sąskaitose faktūrose nurodytą mokestį. Šios civilinės bylos kontekste pagal restitucijos, o ne žalos atlyginimo taisykles atsakovė privalo grąžinti ieškovei tai, ką ieškovė, pažeisdama savo kreditorių teises, sumokėjo atsakovei, todėl nurodomi motyvai dėl PVM mokesčio išskaitymo šiuo atveju nepagrįsti. Pagal PVMĮ 91 straipsnio 1 dalį PVM permoka ir už atitinkamą mokestinį laikotarpį susidaręs PVM skirtumas įskaitomi (grąžinami) Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, atsižvelgus į šiame straipsnyje nurodytas išimtis ir apribojimus.

101.       Pripažintini negaliojančiais nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šalių sudaryti sandoriai, įforminti atsakovo UAB „365 kemperiai“ išrašytomis ieškovei UAB „Campheads“ PVM sąskaitomis faktūromis: 2022-10-25 PVM sąskaita faktūra Nr. N1048; 2022-10-26 PVM sąskaita faktūra Nr. N1049; 2022-11-14 PVM sąskaita faktūra Nr. N1067; 2022-11-19 PVM sąskaita faktūra Nr. N1086; 2023-02-08 PVM sąskaita faktūra Nr. N1120, ir pripažintini negaliojančiais šie mokėjimo pavedimai, įvykdyti iš UAB „Campheads“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „Swedbank“, AB,  UAB „365 kemperiai“: 1. 2022-10-25 – 12 100,00 Eur, 2. 2022-10-28 – 15 000,00 Eur, 3. 2022-10-31 – 3 000 Eur, 4. 2022-11-09 – 28 000 Eur,  5. 2022-11-15 – 4 000 Eur, 6. 2022-11-22 – 5 690 Eur, 7. 2022-11-28 – 3 000 Eur, 8. 2022-11-30 – 3 000 Eur, 9. 2022-12-15 – 10 000 Eur, 10. 2023-01-16 – 10 000 Eur, 11. 2023-02-27 – 4 000 Eur,  12. 2023-01-31– 4 000 Eur, 13. 2023-04-21 – 9 000 Eur, 14.2023-04-25 – 4 000 Eur, 15. 2023-04-25 – 2 000 Eur, 16. 2023-04-25 – 1 000 Eur, 17. 2023-04-26 – 1 500 Eur.

102.       Taikant restituciją asmuo grąžinamas į ankstesnę padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo. Pagal CK 6.145 straipsnio 1 dalį restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio, arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Taikant restituciją asmuo grąžinamas į ankstesnę padėtį, buvusią iki jo teisės pažeidimo. Tai reiškia, kad, pritaikius restituciją, asmuo negali gauti mažiau, negu iš jo buvo paimta, tačiau jis negali gauti ir daugiau, nei turėjo. CK 6.145, 6.147 straipsniuose nustatytos įvairios restitucijos taikymo modifikacijos. Jų esmė ta, kad negalimas dėl restitucijos taikymo vienos iš šalių padėties nepagrįstas ir nesąžiningas pablogėjimas, o kitos atitinkamas pagerėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nutartis bylos Nr. 3K-3-570/2009).

103.       Įvertinus paminėtą išaiškinimą dėl restitucijos atsakovės prašymas sumažinti iš jos priteistiną sumą 80 818,18 Eur be PVM reikštų, jog 16 971,82 Eur PVM suma liktų atsakovei, o tai prieštarautų restitucijos taisyklėms, nes tokiu atveju ieškovei būtų grąžinta mažiau, o dalis neteisėtai gautos sumos liktų atsakovei.

104.       Taikytina restitucija ir ieškovei iš atsakovės priteistina 119 290,00 Eur suma, gauta šios bylos ginčo mokėjimo pavedimais pagal pripažintas negaliojančiomis PVM sąskaitas faktūras.

            Dėl palūkanų priteisimo

105.       Palūkanų instituto turinys yra atskleistas kasacinio teismo praktikoje sistemiškai aiškinant šį civilinės teisės institutą reglamentuojančias teisės normas. Atsižvelgiant į skirtingas palūkanų atliekamas funkcijas, kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją, ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją funkciją. Palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją, – tai užmokestis už pinigų skolinimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-378/2024, 35 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika); pareiga mokėti šias palūkanas nėra siejama su tuo, kad asmuo praleido terminą savo piniginei prievolei įvykdyti. Savo ruožtu kompensuojamąją funkciją atliekančios palūkanos yra taikomos tada, kai asmuo pažeidė terminą piniginei prievolei įvykdyti. Pareiga mokėti šias palūkanas yra siejama su tuo, kad skolininkas tol, kol visiškai įvykdo prievolę, naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl, praleidęs terminą prievolei įvykdyti, jis privalo mokėti sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-79-313/2024, 45 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

106.       Už naudojimąsi kreditoriaus pinigais iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-378/2023, 26 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

107.       Ieškovė šią ieškinio dalį grindžia CK 6.240 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad už be pagrindo įgytą pinigų sumą skaičiuojamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos. Kadangi atsakovė iš ieškovės neteisėtai įgijo 119 290,00 Eur sumą, be pagrindo ir nepagrįstai naudojosi šiomis lėšomis, už laikotarpį nuo atitinkamo mokėjimo atlikimo iki šio ieškinio pareiškimo ieškovei iš atsakovės priteistinos 8 195,07 Eur palūkanos (taikant 5 proc. dydžio metinių palūkanų normą), kurių apskaičiavimas detalizuotas ieškinyje ir atsakovės nenuginčytas.

Dėl procesinių palūkanų

108.       Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės procesines palūkanas, todėl jos priteistinos iš atsakovės. Vienos iš įstatymo nustatytų palūkanų, kurių tikslas yra kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius, yra palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti skolą, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodo, kad tokios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. CK 6.210 str. 1 d. numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, o 2 d. numato, kad kai abi šalys yra verslininkai arba privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos. CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

            Dėl bylinėjimosi išlaidų

109.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis).

110.       Teisme 2025 m. sausio 6 d. gautas ieškovės atstovės prašymas su išlaidų detalizacija, kurioje nurodoma, kad ieškovė  patyrė 9 655,80 Eur (su PVM) išlaidų advokatui. Prašyme nurodoma, kad ieškovė, kaip bankrutuojanti įmonė, nėra apmokėjusi advokato išrašytos PVM sąskaitos faktūros, tai nėra kliūtis bylinėjimosi išlaidų priteisimui, nes ieškovė yra įsipareigojusi apmokėti advokato išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, ką, be kita ko, patvirtina ir pridedamas rašytinis nemokumo administratoriaus įsipareigojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024).

111.       Atsakovės atstovė prašo šių išlaidų nepriteisti, nes jos neapmokėtos, arba jas mažinti.

112.       Išplėstinė teisėjų kolegija Lietuvos Aukščiausiojo Teismo  2024 m. balandžio 19 d. paskelbtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024 konstatavo, kad kasacinio teismo praktika, pagal kurią draudimas byloje priteisti atstovavimo išlaidų atlyginimą dėl to, kad jos nebuvo apmokėtos iki bylos išnagrinėjimo pabaigos ir teismui nebuvo pateiktas tai patvirtinantis dokumentas, o to nepadariusi šalis turi galimybę iš naujo kreiptis į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo, koreguotina, nes iki galo neužtikrina tinkamo asmens teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo ir asmens teisės į atstovavimą, neatitinka bendrųjų teisingumo ir protingumo, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų bei CPK 2 straipsnyje įtvirtinto civilinio proceso tikslo ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus. Išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimu, suformulavo tokią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę: CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas šaliai, siekiančiai išlaidų advokato pagalbai byloje apmokėti atlyginimo, raštu teismui pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu aiškintinas kaip šalies pareiga teismui kartu su prašymu pateikti dokumentus, patvirtinančius, kokios atstovavimo paslaugos šaliai buvo suteiktos ir kokia yra šių paslaugų kaina. Jeigu šios išlaidos nėra apmokamos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, tai šių išlaidų realumui patvirtinti nurodytu terminu šalis teismui turi pateikti dokumentą, patvirtinantį jos susitarimą su advokatu dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje, tačiau šaliai nebūtina teismui pagrįsti atstovavimo išlaidų iki bylos išnagrinėjimo pabaigos neapmokėjimo priežasties. Tuo atveju, kai, teismui priimant galutinį sprendimą (nutartį), atstovavimo išlaidos šalies dar nėra apmokėtos, sprendžiant dėl šaliai priteistino iš bylą pralaimėjusios šalies atstovavimo išlaidų atlyginimo dydžio, taikytinas koeficientas nustatomas pagal teismo sprendimo, kuriuo paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, priėmimo datą.

113.       Remiantis paminėtu išaiškinimu atsakovės prašymas nepriteisti ieškovei išlaidų advokato pagalbai atmestinas, tačiau yra pagrindas sumažinti per dideles ieškovės nurodomas išlaidas, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą.

114.       Būtina pažymėtina, kad visgi ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų atlyginimo nepriteisia (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-378/2020). Be kita ko, atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokios paslaugos kaip atstovo susipažinimas su konkrečiu teismo procesiniu sprendimu ar byla, taip pat šalių procesiniais dokumentais, teismų praktikos paieška rengiant procesinius dokumentus, bylos medžiagos, teismo procesinio sprendimo ir byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė, pasirengimas rengti procesinį dokumentą, informacijos, reikalingos rengiant procesinį dokumentą, paieška ir susipažinimas su kliento pateikta informacija negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Išvardytos paslaugos yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2016 51 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018 41 punktas).

115.       Atsižvelgiant į paminėtą išaiškinimą, ieškovės nurodomos išlaidos advokato pagalbai apmokėti sumažintinos ieškovės nurodomomis sumomis – 520 Eur suma už susipažinimą su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinės bylos Nr. e2SP-8993-1162/2023 medžiaga, 500 Eur suma už pasiruošimą bylai prieš 2024 m. spalio 15 d. posėdį, 484 Eur suma už 2024-10-14 rašytinių paaiškinimų dėl prezumpcijos taikymo parengimą, 363 Eur suma 2024-06-18 už atsiliepimo į prašymą sustabdyti bylą parengimą, 242 Eur suma už 2024-09-23 prašymo dėl įrodymų pateikimo parengimą. Ieškovės prašymas priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti sumažintinas 2 019 Eur suma su PVM ir iš atsakovės ieškovei priteistini 7 636, 80 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

116.       Ieškinį patenkinus iš atsakovės valstybei priteistina 1 931 Eur žyminio mokesčio valstybei (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 96 str. 1 d.).

             Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais

nusprendžia:

            Pripažinti negaliojančiais nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šalių sudarytus sandorius, įformintus atsakovės UAB „365 kemperiai“ išrašytomis ieškovei UAB „Campheads“ PVM sąskaitomis faktūromis: 2022-10-25 PVM sąskaita faktūra Nr. N1048; 2022-10-26 PVM sąskaita faktūra Nr. N1049; 2022-11-14 PVM sąskaita faktūra Nr. N1067; 2022-11-19 PVM sąskaita faktūra Nr. N1086; 2023-02-08 PVM sąskaita faktūra Nr. N1120, ir pripažinti negaliojančiais šiuos mokėjimo pavedimus, įvykdytus iš UAB „Campheads“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „Swedbank“, AB,  uždarajai akcinei bendrovei „365 kemperiai“: 1) 2022-10-25 – 12 100,00 Eur; 2) 2022-10-28 – 15 000,00 Eur; 3) 2022-10-31 – 3 000 Eur; 4) 2022-11-09 – 28 000 Eur;  5) 2022-11-15 – 4 000 Eur; 6) 2022-11-22 – 5 690 Eur; 7) 2022-11-28 – 3 000 Eur; 8) 2022-11-30 – 3000 Eur; 9) 2022-12-15 – 10 000 Eur, 10) 2023-01-16 – 10 000 Eur; 11) 2023-02-27 – 4 000 Eur;  12) 2023-01-31 – 4 000 Eur; 13) 2023-04-2 – 9 000 Eur; 14) 2023-04-25 – 4 000 Eur; 15) 2023-04-25 – 2 000 Eur;16) 2023-04-25 – 1 000 Eur; 17) 2023-04-26 – 1 500 Eur.

Taikyti restituciją ir ieškovei BUAB „Campheads“ (į. k. 305470099)  iš atsakovės UAB „365 kemperiai“ (į. k. 304871598) priteisti 119 290,00 Eur.

Priteisti iš atsakovės UAB „365 kemperiai“ (į. k. 304871598) ieškovei BUAB „Campheads“ (į. k. 305470099) 8 195,07 Eur palūkanų.

Priteisti iš atsakovės UAB „365 kemperiai“ (į. k. 304871598) ieškovei BUAB „Campheads“ (į. k. 305470099) 6 procentus dydžio metines procesines palūkanas nuo 127 485,07 Eur priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės UAB „365 kemperiai“ (į. k. 304871598) ieškovei BUAB „Campheads“ (į. k. 305470099) 7 636,80 Eur išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovės UAB „365 kemperiai“ (į. k. 304871598) 1 931 Eur žyminio mokesčio valstybei.

            Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja                                              Erika Misiūnienė