Civilinė byla Nr. e2-565-464/2016
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02066-2015-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. kovo 24 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-6484-803/2015 pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovams S. K., A. K., dalyvaujant tretiesiems asmenims mažajai bendrijai „Valbusta“, V. P., dėl nuosavybės teisės į pastatus pripažinimo.
Teisėja
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovė J. K. 2015-11-18 su ieškiniu kreipėsi į teismą, kuriame prašė pripažinti MB „Valbusta” nuosavybės teisę į pastatus, turinčius unikalų Nr. (duomenys neskelbtini) (suteiktas adresas (duomenys neskelbtini) 110,55 kv. m.) ir unikalų Nr. (duomenys neskelbtini) (adresas nesuteiktas, nebaigtas statyti; 109,88 kv. m.) bei panaikinti šių pastatų registraciją atsakovo S. K. vardu. Ieškovė nurodė, jog pastatų (kotedžų) statyba buvo finansuojama MB „Valbusta“ narių įnašų pagrindu, todėl baigus statybą pastatai turėjo būti perduoti bendrijai. Tačiau atsakovas S. K., užbaigęs pastatų statybą, tris kotedžus įregistravo savo vardu, o vieną iš jų be ieškovės sutikimo pardavė. Ieškovės teigimu, tokiais veiksmais atsakovas pažeidė jos, kaip mažosios bendrijos narės, teisę gauti dalį bendrijos pelno.
Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre apie ginčo objektu esančio turto perleidimo tretiesiems asmenims draudimą. Nurodė, kad ieškinys tikėtinai pagrįstas, o iš pateikto skelbimo nekilnojamojo turto pardavimo portale matyti, kad atsakovai imasi aktyvių veiksmų realizuodami ginčo objektu esančius kotedžus. Tai pagrįstai patvirtina egzistuojančią teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015-12-01 nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nurodė, kad byloje kilęs ginčas dėl pačios ieškovės prisidėjimo finansiškai prie kotedžų statybos. Teismas, preliminariai įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad ieškovė tikėtinai nepagrindė ieškinio reikalavimų, nes po teismo 2015-11-23 nutarties, kuria ieškovei nustatytas terminas trūkumams pašalinti, nenurodė kitų aplinkybių, kuriomis galėtų pagrįsti reikalavimą dėl daiktinių teisių į ginčo objektus pripažinimo MB „Valbusta“. Nesant vienos iš būtinosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, teismas šio ieškovės prašymo netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovė J. K. atskirajame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2015-12-01 nutarties dalį, kuria atmestas jos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą tenkinti. Skundą grindžia šiais argumentais:
- Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškinys tikėtinai nepagrįstas. Teisminėje praktikoje nurodoma, jog ieškinio tikėtinumo vertinimui negali būti keliami tokie patys kokybiniai reikalavimai, kurie privalomi priimant sprendimą dėl ginčo esmės. Ieškovė, kaip MB „Valbusta“ narė, ieškinyje prašė pripažinti mažajai bendrijai nuosavybės teisę į du kotedžus, kurie buvo pastatyti už bendrijos lėšas, tačiau, atsakovui piktnaudžiaujant vadovavimo bendrijai teise, įregistruoti atsakovo vardu. Ieškovė ieškinyje detaliai išdėstė faktines aplinkybes ir pateikė turimus rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog bendrija buvo įsteigta kotedžų statybai, ji yra bendrijos narė, bendrijos vardu buvo perrašytas atsakovui priklausęs sklypas, ant kurio kotedžai buvo pastatyti, bendrijos narių įnašais buvo finansuojamos kotedžų statybos.
- Teismas padarė prieštaringą išvadą, nurodydamas, jog ieškovė ir po 2015-11-23 nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams šalinti, nenurodė kitų aplinkybių, kurios galėtų pagrįsti reikalavimą dėl daiktinių teisių pripažinimo MB „Valbusta“, nes teismui buvo pateikti paaiškinimai, kurių pagrindu teismas priėmė ieškinį.
- Egzistuoja ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Teismui pateiktas skelbimas iš nekilnojamojo turto pardavimo portalo, iš kurio matyti, kad atsakovai imasi aktyvių veiksmų realizuodami ginčo objektu esančius kotedžus.
Atsakovai S. K. ir A. K. atsiliepime prašo skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2015-12-01 nutarties dalį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, jog teismas pagrįstai atmetė apeliantės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes ji tikėtinai nepagrindė ieškinio reikalavimų. Pažymi, kad statybos darbai buvo finansuoti asmeninėmis S. K. lėšomis, lėšomis, paimtomis iš Vilniaus kredito unijos, taip pat skolintomis lėšomis iš S. K. dukters I. B.. Ieškovė J. K. jokio įnašo į MB „Valbusta“ neįnešė, dėl to atskirajame skunde nepagrįstai teigia, jog ji, kaip MB „Valbusta“ narė, turi teisę į kotedžus, esančius ant MB „Valbusta“ priklausančio žemės sklypo.
Trečiasis asmuo MB „Valbusta“ atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2015-12-01 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas teisingai sprendė, jog ieškovė J. K. nepakankamai pagrindė ieškinio reikalavimą. Pažymi, kad nei byloje, nei MB „Valbusta“ buhalterinėje apskaitoje nėra duomenų, patvirtinančių, jog apeliantė savo asmeninėmis lėšomis būtų finansavusi statybas. MB „Valbusta“ materialusis turtas susidaro iš vertingų nekilnojamųjų daiktų, kuriam sukurti apeliantė neprisidėjo nei pinigais, nei kitokia veikla.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentus, nustatančius bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, sprendžiamas klausimas tik dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo bei pagrįstumo (CPK 320 str., 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimų į jį argumentus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtį bei jo taikymo sąlygas, dėl to neteisingai išsprendė ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Skundžiama nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).
Dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors antrosios ginčo šalies veiksmų arba neveikimo būsimu teismo sprendimu galimai patenkinti ieškinio (atitinkamai, ir priešieškinio) reikalavimai gali būti neįvykdyti. Todėl teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, pirmiausiai turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Pagal prima facie doktriną atliekamo ieškinio / priešieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, kad išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui / atsakovui palankus teismo sprendimas. Jeigu preliminariai įvertinus pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismui susiformuoja nuomonė, kad toks palankus sprendimas galėtų būti priimtas, toliau turi būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, t. y. ar yra grėsmė, kad galimai palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad apeliantė tikėtinai nepagrindė ieškinio reikalavimų, dėl to, nesant vienos iš būtinosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, netenkino jos prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės skundo argumentais, kad ieškinio tikėtinumo vertinimui negali būti keliami tokie patys kokybiniai ir įrodymų pakankamumo reikalavimai, kurie privalomi priimant sprendimą dėl ginčo esmės. Šioje civilinio proceso stadijoje, kai sprendžiamas tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, vertinamas išimtinai ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinant, ar ieškinys pagrindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-05-28 nutartis c. b. 2-757-236/2015). Toks preliminarus vertinimas taip pat neturi ir prejudicinės galios, nes ieškinio pagrįstumas bus įvertintas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant galutinį procesinį sprendimą dėl ginčo esmės. Nagrinėjamu atveju ieškinio ir jo priedų turinys patvirtina, kad apeliantė yra MB „Valbusta“ narė. Apeliantės teigimu, MB „Valbusta“ buvo įsteigta kotedžų statybai, bendrijos narių įnašais buvo finansuojamos kotedžų statybos, todėl pabaigus statybas pastatai turėjo būti įregistruoti bendrijos vardu, tačiau šie kotedžai įregistruoti atsakovo S. K. vardu. Tiek atsakovai S. K. ir A. K., tiek trečiasis asmuo MB „Valbusta“ atsiliepimuose į atskirąjį skundą nesutinka su apeliantės teiginiais, kad ji savo asmeninėmis lėšomis finansavo kotedžų statybos darbus, nurodę, jog jokio įnašo apeliantė į MB „Valbusta“ apskritai neįnešė. Tačiau tokie atsakovų ir trečiojo asmens atsikirtimų argumentai, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo klausimą, šioje bylos proceso stadijoje neaktualūs, kadangi jie yra susiję su pareikšto ieškinio reikalavimo (ne)pagrįstumu ir priskiriami argumentams dėl bylos esmės. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad apeliantė įvardijo aplinkybes, kuriomis ji pagrindžia savo reikalavimą, pridėjo įrodymus, kurie, jos manymu, pagrindžia šiuos reikalavimus. Klausimas, ar tokių motyvų bei įrodymų pakanka mažosios bendrijos teisių ir teisėtų interesų pažeidimo faktui konstatuoti, bus byloje išspręstas tik šį ginčą išnagrinėjus iš esmės.
Darytina išvada, kad toks apeliantės reikalavimas, koks yra šioje byloje pareikštas, materialiniu teisiniu aspektu yra galimas, o ar jis tenkintinas, ar ne, bus pasisakyta tik bylos nagrinėjimo iš esmės stadijos pabaigoje, įvertinus faktinių bylos aplinkybių ir įrodymų visumą. Todėl, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Teismas galėtų netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių dėl ieškinio preliminaraus nepagrįstumo tik tada, jeigu ir be papildomo teisinio bylos aplinkybių ištyrimo bei joje esančių įrodymų įvertinimo reikalavimo nepagrįstumas yra akivaizdus.
Dėl kitų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo svarbi yra ir apeliantės nurodyta aplinkybė apie atsakovų ketinimus realizuoti ginčo objektu esančius kotedžus tretiesiems asmenims. Šiai aplinkybei pagrįsti apeliantė prie ieškinio pridėjo skelbimo nekilnojamojo turto portale nuorašą. Iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad iš trijų S. K. nuosavybės teise buvusių užregistruotų pastatų, vienas pirkimo-pardavimo 2015-05-25 sutartimi jau yra perleistas tretiesiems asmenims. Tokioje situacijoje, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė tikėtinai pagrindė kitą būtiną laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo sąlygą - grėsmę galimai jai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Ginčo objektų (nekilnojamojo turto) perleidimo tretiesiems asmenims atveju, net jeigu teismo sprendimas būtų priimtas apeliantės naudai, jo įvykdymas natūra galėtų tapti ir visiškai negalimu, atsižvelgiant į trečiųjų asmenų (ginčo turto įgijėjų) sąžiningumą.
Šiame kontekste aktualu pažymėti ir tokią aplinkybę, kad civiliniame procese turi būti siekiama užtikrinti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, proporcingumo principą (CPK 17 str.). Iš elektroninės bylos duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, nustačiusi, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos dvi bylos tarp tų pačių šalių ir jose nustatinėjamos iš esmės tos pačios faktinės aplinkybės, 2015-12-11 nutartimi šią civilinę bylą Nr. e2-6484-803/2015 sujungė su civiline byla Nr. e2-6165-275/2015 pagal ieškovės MB „Valbusta“ ieškinį atsakovams J. K. ir V. P. dėl įsiskolinimo priteisimo. Vilniaus apygardos teismas 2015-10-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-6165-275/2015 pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir ieškovės MB „Valbusta“ reikalavimų užtikrinimui areštavo atsakovų J. K. ir V. P. turtą. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje apeliantės prašymas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo atmestas tuo pagrindu, kad ieškinys tikėtinai nepagrįstas. Vadinasi, apeliantės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinimas šiuo atveju pagrįstas ne vien poreikiu išsaugoti situaciją dėl ginčo objektų savininko nepakitusią (status quo), bet ir šalių interesų pusiausvyros derinimo taisykle.
Tai konstatavus, apeliantės reikalavimų užtikrinimui taikomos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešame registre dėl draudimo perleisti nuosavybės teises į ginčo objektu esantį turtą, t. y. atsakovui S. K. priklausančius pastatus: vienbutį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir vienbutį gyvenamąjį namą, unikalus (duomenys neskelbtini), adresas nesuteiktas (CPK 145 str.1 d. 2 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutarties dalį, kuria atmestas ieškovės J. K. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, panaikinti.
Ieškovės J. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti.
Ieškovės J. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini)) reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – padaryti įrašą valstybės įmonės Registrų centras tvarkomame Nekilnojamojo turto registre dėl draudimo perleisti nuosavybės teises į S. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini)) priklausančius pastatą – vienbutį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir pastatą – vienbutį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas nesuteiktas.
Nutarties kopiją nusiųsti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui - Valstybės įmonei Registrų centras.
Teisėja Dalia Kačinskienė