Civilinė byla Nr. e2-23348-845/21
Proceso Nr. 2-68-3-18086-2021-7
Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.5.2.5; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 3.2.4.11; 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. spalio 26 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lijana Le Huede,
sekretoriaujant Kristinai Pečiukaitienei,
dalyvaujant ieškovo atstovei adv. padėjėjai Akvilei Povilanskaitei,
atsakovės atstovui Večislavui Burneikai,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (mišriu būdu) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities VPK, dėl žalos atlyginimo.
Teismas,
n u s t a t ė :
ieškovas R. M. kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vilniaus apskrities VPK, prašydamas priteisti iš atsakovės 3 000,00 Eur neturtinės ir 1200 Eur turtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2018-07-05 (apie 23:45 val.) (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje, (duomenys neskelbtini), ieškovas policijos pareigūnų buvo paprašytas perstatyti automobilį. Ieškovas įvykdė pareigūnų nurodymą, perstatė automobilį. Perstačius transporto priemonę, ieškovas pastebėjo, kad jo draugas M. A. yra policijos pareigūnų automobilyje. Siekiant išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių draugas yra policijos pareigūnų transporto priemonėje, ieškovas priėjo prie pareigūnų transporto priemonės pasidomėti apie sulaikymo priežastį. Pareigūnas V. V. atsisakė nurodyti sulaikymo priežastį ir nurodė netrukdyti vykdyti teisingumo. Ieškovas dar kartą pasidomėjo, kokia yra draugo sulaikymo priežastis. Ieškovui pakartojus klausimą, pareigūnas V. V. staigiais judesiais iššoko iš transporto priemonės ir pradėjo reikalauti, kad ieškovas gultųsi ant žemės. Ieškovas, įsitikinęs, jog absoliučiai nieko neteisėto nepadarė, atsisakė paklusti tokiam pareigūno reikalavimui. Tuomet pareigūnas, panaudodamas fizinius veiksmus, bandė ieškovą, kuris buvo šviesiai apsirengęs, prievarta paguldyti ant žemės, tačiau nesėkmingai. Pareigūnas V. V. paprašė kolegos, kad šis ieškovo atžvilgiu panaudotų elektros impulsinį prietaisą „Taser“, kas ir buvo padaryta. Kai ieškovas dėl elektros impulsinio prietaiso „Taser“ panaudojimo jau gulėjo ant žemės, pareigūnas, pažeidžiant tokio prietaiso naudojimo taisykles, ieškovo atžvilgiu jį pakartotinai panaudojo. Tai patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2018-07-11 specialisto išvada Nr. G 2323/2018 (01), kurioje užfiksuoti du nubrozdinimai su aplinkiniu odos paraudimu bei aplinkine poodine kraujosruva, padaryti kietu, buku daiktu. Pažymėjo, jog nurodyto įvykio naktį ieškovas ir jo draugas buvo sulaikyti bei pristatyti į policijos komisariatą. Dėl nurodytų aplinkybių Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiasis patrulis V. V. 2018-07-06, 1 val. 38 min., surašė ieškovui administracinio nusižengimo protokolą Nr. 18-07-06-1826/5411. Protokole nurodė, jog neva ieškovo automobilis stovėjo vietoje, kur sustojusi transporto priemonė kliudė kitų transporto priemonių eismui ir ieškovas tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 150.10 punktą ir padarė ANK 417 str. 2 d. numatytą administracinį nusižengimą. 2018-07-06 Vilniaus apskrities VPK KP NVRS policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (-) pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 str., dėl to, kad 2018-07-06, apie 00.30 val., (duomenys neskelbtini), ieškovas neva tai pasipriešino policijos pareigūnams, vengė sulaikymo, sugriebė policijos pareigūno ranką, stipriai suspaudė, sugriebė už dešinės rankos mažojo piršto ir stipriai jį spaudė, taip sukeldamas pareigūnui fizinį skausmą. Atliekamo ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog ieškovas neatliko neteisėtų veiksmų, o priešingai - pareigūnai savo ruožtu be tikslo ir būtinojo poreikio prieš ieškovą panaudojo priešiškus neleistinus veiksmus, tai yra imtynių veiksmus bei prietaisą „Taser“, dėl kurių ieškovui buvo sutrikdyta nežymiai sveikata. Taip pat nurodė, jog 2018-11-30 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-asis skyrius nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą nesant nusikaltimo, numatyto BK 286 str., požymių visumos. Pasak ieškovo, jis dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų, viršijančių būtinąjį reikalingumą, patyrė ne tik fizinį skausmą, pasireiškusį nežymiu sveikatos sutrikdymu, bet ir pažeminimą, kuris pasireiškė ieškovo laisvės apribojimu, uždarant ieškovą į areštinę ir pradedant baudžiamąjį persekiojimą. Po tokio įvykio, kurio metu buvo patirtas stresas, ieškovui tiesiog kaskart net iš tolo stebint pareigūnus, kyla nemalonūs pojūčiai ir perdėta baimė. Taigi, dėl nepagrįstų policijos pareigūnų veiksmų ieškovas patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Turtinę žalą sudaro išlaidos už suteiktas teisines paslaugas, atliekant ikiteisminį tyrimą; turtinės žalos dydis – 1200 Eur.
Taip pat ieškovas ieškinį grindė aplinkybe, jog prietaisas „Taser“ buvo panaudotas nesant teisės aktų nustatytai prievartos panaudojimo sąlygai ir fizinės prievartos panaudojimo pagrindui (Policijos veiklos įstatymo 23 straipsnio 1 dalis, 24 straipsnio 1 dalies 2 punktas, Taisyklių 3 punktas), tai yra nesilaikant nustatytos tvarkos (Policijos įstatymo 23 straipsnio 5 dalis, Taisyklių 24 punktas). Pažymėjo, jog ieškovas iš laikinojo sulaikymo izoliatoriaus buvo išleistas tik kitos dienos pavakary. Taigi ieškovo laisvė buvo apribota daugiau nei 12 valandų, nors 2018-11-30 nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Vertinant neturtinės žalos dydį, būtina atsižvelgti ir į faktinę aplinkybę, kad ieškovas, po sunkios sūnaus motinos traumos vienas augina mažametį sūnų, kuris dėl ieškovo neteisėto laikymo laikinojo sulaikymo izoliatoriuje buvo su ieškovo motina. Apie ieškovo sulaikymą ieškovo motinai pranešta nebuvo. Ieškovui būnant be pagrindo sulaikytam, iš jo buvo tyčiojamasi, pabrėžtinai vadinant nusikaltėliu, tai sukėlė nepakeliamą ir ilgalaikį stresą, nepasitikėjimą teismais ir prokuratūra. Ieškovas patyrė ne tik stiprų fizinį skausmą dėl prietaiso „Taser“ panaudojimo, bet kartu ir emociškai išgyveno, nes realiai jautė beviltiškumą, įtampą, pažeminimą. Ieškovo orumo pažeidimas, pasireiškęs pareigūnų veiksmais, paguldant jį (šviesiai apsirengusį) be jokios priežasties ant žemės ir apribojant laisvę, taip pat stipraus fizinio skausmo sukėlimas, panaudojant prietaisą „Taser“, vertinami kaip neturtinė (moralinė) žala. Pasak ieškovo, vykęs ikiteisminis tyrimas, turėjo įtakos jo emociniams išgyvenimams bei sukėlė įvairius gyvenimiškus nepatogumus (ieškovui, turinčiam asmeninį verslą, kurį laiką, dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo, buvo taikytas apribojimas išvykti iš Lietuvos). Be to, ieškovas tapo jautrus, sunkiai emociškai išgyveno buvusius įvykius ir nors sukeltas fizinis skausmas praėjo, tačiau nepagrįstas ieškovo pažeminimas jaučiamas iki šiol, kas vertintina 2 000 eurų suma. Taip pat nurodė, jog po prietaiso ,,Taser“ panaudojimo, ieškovas ir jo draugas buvo sulaikyti policijos pareigūnų ir pristatyti į policijos komisariatą, ir ten laikomi uždaryti nuo 2018 m. liepos 6 d. 00.15 min.; vėliau ieškovas buvo nuvežtas ir laikomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje nuo 2018 m. liepos 6 d. 05:52 val. iki 2018 m. liepos 6 d. 19:17 val., t. y. beveik 12 valandų. Nepagrįstą savo laisvės apribojimą, uždarant jį areštinėje, ieškovas vertina 1000 Eur suma. Nustatant neturtinės žalos dydį, būtina įvertinti teisės į laisvę pažeidimo aplinkybes, atsižvelgti į tai, kad ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas nepagrįstai, tokiu būdu pakeičiant jam nebūdingą priešišką aplinką, į tai, kad, sulaikymo metu ieškovas turėjo mažametį sūnų, kurį augina vienas. Taip pat ieškovas prašo priteisti 1200 Eur turtinę žalą iš atsakovės. Šią žalą sudaro ieškovas patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-32063-18, kuris vyko dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 str.; atlikto ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog ieškovas neatliko neteisėtų veiksmų.
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities VPK, su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad Policijos įst. 22 str. 1 d. 2 p. nurodyta, jog policijos pareigūnas, atlikdamas jam numatytas funkcijas, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti į policijos patalpas asmenis, padariusius administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar nusikalstamą veiką, įtariamus jų padarymu, asmens tapatybei nustatyti, sulaikytų asmenų apžiūrai ar kratai, jų daiktų patikrinimui atlikti, protokolams, aktams, pranešimams surašyti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti. Pagal Policijos patrulių veiklos instrukcijos 52 p., policijos patruliai, atsižvelgdami į teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumą, pažeidėjo elgesį ir kitas aplinkybes bei situaciją ir sulaikydami bei pristatydami asmenį į policijos įstaigą, turi teisę įstatymo nustatyta tvarka naudoti psichinę, fizinę prievartą ar šaunamąjį ginklą kaip išimtinę poveikio priemonę. Pasak atsakovės, ieškovas prašomą atlyginti žalą sieja ne su policijos, kaip ikiteisminio tyrimo subjekto, atliktais procesiniais veiksmais, bet su policijos, kaip viešojo administravimo subjekto, veiksmais; todėl šis ginčas teismingas administraciniam teismui. Taip pat atsakovė nesutiko su prašoma priteisti neturtine ir turtine žala; pasak atsakovės, teisinės pagalbos išlaidos ikiteisminiame tyrime yra priskirtinos prie proceso išlaidų.
Teismo posėdyje ieškovo atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.
Atsakovės atstovas teismo posėdyje su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Bylos duomenimis, o būtent iš 2018-07-05 VPK tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2018-07-05, apie 23:45 val., (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje, (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai pastebėjo ieškovo automobilį BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo, pažeisdamas kelių eismo taisykles ir kliudė transporto priemonių eismui; todėl ieškovas buvo parašytas perstatyti automobilį. Ieškovas įvykdė pareigūnų nurodymą – priparkavo automobilį, tačiau šalia sėdėjęs asmuo M. A. pasakė necenzūrinius žodžius, dėl ko buvo pakviestas į pareigūnų tarnybinį automobilį ir jam surašytas protokolas. Tuo metu, kai M. A. buvo pareigūnų automobilyje, ieškovas priėjo prie tarnybinio automobilio ir pradėjo reikšti pretenzijas dėl sulaikyto asmens. Pareigūnai nurodė pasitraukti ieškovui ir netrukdyti; ieškovas pasitraukė, tačiau vėl priėjo prie automobilio; tuomet pareigūnai pareikalavo pastarojo prisistatyti. Ieškovas atsisakė tai padaryti ir tapo agresyvus; dėl ko jo buvo paprašyta sėstis į tarnybinį automobilį tikslu nustatyti jo asmenybę ir surašyti protokolą už kelių eismo taisyklių pažeidimą. Ieškovas nevykdė pareigūno reikalavimų, todėl pareigūnas bandė jį paimti už rankų ir palydėti į automobilį, tačiau ieškovas jėga atstūmė pastarąjį. Toliau bandant sulaikyti ieškovą, pastarasis griebė policininkui už dešinės rankos mažojo piršto ir stipriai jį suspaudė, dėl ko pareigūnas, pajautęs stiprų fizinį skausmą ir matydamas, kad asmuo yra agresyvus ir vengė sulaikymo, liepė kitam pareigūnui panaudoti spec. priemonę „Taser“. Apie priemonės panaudojimą ieškovas buvo įspėtas, tačiau ir toliau priešinosi, dėl ko priemonė buvo panaudota jo atžvilgiu. Panaudojus „Taser“, ieškovas buvo sulaikytas ir pristatytas į pirmąjį policijos komisariatą (teismas nenurodo bylos lapų, kadangi Liteko sistemoje nepavyko suformuoti bylos).
Prietaiso Taser Nr. X1300333R 2018-07-05 panaudojimo ataskaitoje nurodyta, kad prietaisas buvo panaudotas 2018-07-05, apie 23.40 val., ieškovo atžvilgiu du kartus.
Taip pat nustatyta, kad administracinio nusižengimo protokolas ieškovui buvo surašytas 2018-07-06, 01.38 val. už pažeidimą, numatytą Administracinių nusižengimų kodekso 417 str. 2 d., dėl to, kad 2018-07-05, apie 23.45 val., (duomenys neskelbtini) g., vairuodamas automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo vietoje, kur sustojusi transporto priemonė kliudė kitų transporto priemonių eismui.
Taip pat byloje nustatyta, kad 2018-07-06 Vilniaus apskrities VPK KP NVRS policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (-) pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 str., dėl to, kad 2018-07-06, apie 00.30 val., (duomenys neskelbtini), ieškovas pasipriešino policijos pareigūnams, vengė sulaikymo, sugriebė policijos pareigūno ranką, stipriai suspaudė, sugriebė už dešinės rankos mažojo piršto ir stipriai jį spaudė, taip sukeldamas pareigūnui fizinį skausmą.
Iš 2018-07-11 specialisto išvados Nr. G 2323/2018(01) matyti, jog ieškovui nustatyti šie kūno sužalojimai: dešinės alkūnės odos nubrozdinimai, padaryti kietu buku daiktu arba kontaktuojant su plokštuma, galimai tiriamojo nurodytu laiku (2018-07-05); krūtinės ląstos dešinės pusės odos nubrozdinimas su aplinkiniu odos paraudimu, krūtinės ląstos dešinės pusės odos nubrozdinimas su aplinkiniu odos paraudimu ir aplinkine poodine kraujosruva, padaryti kietu, ribotą paviršių turinčiu daiktu ir galimai jų buvusio terminio poveikio pasekoje, galimai tiriamojo nurodytu laiku. Sužalojimai įvertinti nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Iš 2018-11-30 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-asis skyriaus nutarimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar nusižengimo požymių. Prokuroras nutarime nurodė, kad duomenų, kurie objektyviai ir neginčijamai patvirtintų policijos pareigūnų V. V. ir L. S. parodymus apie R. M. aktyvų pasipriešinimą ir V. V. sužalojimo aplinkybes, negauta. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, R. M. buvo sulaikytas panaudojant fizinę jėgą ir prietaisą Taser. Pasak R. M., policijos pareigūnui pareikalavus gultis ant žemės, jis (R. M.) atsisakė tai padaryti, nes, jo manymu, tam nebuvo pagrindo, ir, vengdamas sulaikymo, sukabino savo rankas bei tokiu būdu nesileido sulaikomas, o pirmą kartą jo atžvilgiu panaudojus prietaisą Taser, jis nugriuvo ant žemės kartu su jį laikiusiu pareigūnu. Tokie R. M. veiksmai vertintini kaip asmens protestas ir spontaniška reakcija į įvykio metu susiklosčiusią situaciją. Prokuroras pažymėjo, kad policijos pareigūnai, pareikalavę tinkamai pastatyti automobilį, neįspėjo R. M., kad už kelių eismo taisyklių pažeidimą bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Tik R. M. antrą kartą priėjus prie policijos tarnybinio automobilio, jis buvo įspėtas, kad jam bus surašytas protokolas už eismo taisyklių pažeidimą. Protokolas M. A. buvo surašytas 2018-07-06 00.20 val., o R. M. – 2018-07-06, 01.38 val. Šie duomenys ir aplinkybės liudija, kad policijos pareigūnai iš karto po to, kai nurodė R. M. pastatyti automobilį pagal reikalavimus, nebuvo nusprendę jam surašyti protokolo dėl taisyklių pažeidimo. Todėl prokuroras padarė išvadą, kad vėlesni pareigūnų veiksmai sąlygojo R. M. neigiamą reakciją į jų reikalavimus. Tokiu būdu prokuroras konstatavo, kad bylos duomenys neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog R. M. sulaikymo metu sąmoningai siekė panaudoti fizinį smurtą prieš pareigūną V. V. ir jį panaudojo, galimai stipriai suspausdamas ranką riešo srityje ir pirštą, t. y. neįrodytas kryptingo fizinio smurto panaudojimas, siekiant pasipriešinti pareigūnams.
Ieškovas nagrinėjamoje byloje CK 6.271 str. ir 6.272 str. 1 d. pagrindais prašė priteisti turtinę ir neturtinę žalą iš valstybės, kurią jis patyrė dėl neteisėtų ir viršijančių būtinąjį reikalingumą, pareigūnų veiksmų; pasak ieškovo, jis patyrė ne tik fizinį skausmą dėl „Taser“ panaudojimo, pasireiškusį nežymiu sveikatos sutrikdymu, bet ir pažeminimą, kuris pasireiškė ieškovo laisvės apribojimu, uždarant jį į areštinę ir pradedant baudžiamąjį persekiojimą. Tuo tarpu atsakovė teigė, jog „Taser“ buvo panaudotas ieškovo atžvilgiu dėl jo agresyvaus elgesio, dėl pareigūno teisėtų reikalavimų nevykdymo, siekiant sutramdyti ieškovą.
Sprendžiant ar nagrinėjamoje byloje valstybei kyla atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, pagal CK 6.272 str., svarbu įvertinti, ar teisėtai ir pagrįstai ieškovo atžvilgiu buvo pardėtas ikiteisminis tyrimas ir, ar sulaikant ieškovą, pagrįstai jo atžvilgiu buvo panaudotas elektros impulsinis prietaisas „Taser“.
Pažymėtina, jog valstybės pareiga atlyginti žalą, padarytą teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje, įtvirtinta CK 6.272 straipsnio 1 dalyje. Tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio.
Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai yra teisėti tiek, kiek jie buvo atlikti pagal įstatyme numatytus pagrindus, jame nustatytas procedūras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos, o neteisėti tiek, kiek šių reikalavimų nesilaikyta. Ikiteisminis tyrimas ir baudžiamojo persekiojimo veiksmai yra valstybėje būtina teisėta veikla. Ji negali būti vertinama kaip neteisėta vien dėl to, kad procesas baigėsi be asmens nubaudimo. Ieškovas ieškinį grindė aplinkybe, jog ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo pradėtas nepagrįstai. Sprendžiant dėl šio teiginio pagrįstumo, svarbu yra išsiaiškinti, ar ieškovo baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikalstamą veiką.
Byloje esantys duomenys liudija, jog 2018-07-06 Vilniaus apskrities VPK KP NVRS policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų pagrindu ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-32063-18 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 str., o būtent, kad ieškovas 2018-07-06, apie 00.30 val., (duomenys neskelbtini), pasipriešino policijos pareigūnams, vengė sulaikymo, sugriebė policijos pareigūno ranką, stipriai suspaudė, sugriebė už dešinės rankos mažojo piršto ir stipriai jį spaudė, taip sukeldamas pareigūnui fizinį skausmą.
Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo atlikimas yra įstatymais numatyta valstybės organų veikla, ir ji yra teisėta tiek, kiek atlikta pagal įstatymo reikalavimus. Šios bylos kontekste protingas ar pagrįstas įtarimas, duomenų pakankamumas sudarė pagrindą pradėti ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau - EŽTT) dėl įtarimo, padarius nusikalstamą veiką bei jį pagrindžiančių duomenų, yra pasisakęs, kad tam, jog įtarimas būtų pagrįstas, pakanka faktų ar informacijos, kurie įtikintų objektyvų stebėtoją, kad asmuo gali būti padaręs nusikaltimą. Be to, faktai, kurių pagrindu pareikštas įtarimas neturi būti tokio lygio, kurie yra būtini priimant apkaltinamąjį nuosprendį ar pareiškiant asmeniui kaltinimą, kurie pasiekiami jau kitose baudžiamojo tyrimo stadijose (Erdagoz v.Turkey, § 51). Taigi, pagal EŽTT suformuotą praktiką, įrodinėjimo standartas teisme dėl asmens kaltumo skiriasi nuo įrodinėjamo standarto, taikomo siekiant pradėti asmens baudžiamąjį persekiojimą, pagal kurį pakanka pagrįsto įtarimo, kad asmuo padarė nusikaltimą.
Atsižvelgiant į byloje konstatuotas faktines aplinkybes, kurių pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu, o būtent dėl pastarojo pasipriešinimo policijos pareigūnams, taip pat EŽTT praktiką, teismas sprendžia, kad byloje duomenų, pagrindžiančių, jog procesiniai veiksmai buvo atlikti neteisėtai ar pažeidžiant BPK reikalavimus ieškovo atžvilgiu, nėra (CPK 178 str.). Taigi, ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas esant pakankamai duomenų ir, kad ikiteisminio tyrimo pradžios momentu nebuvo aplinkybių, numatytų BPK 3 str. 1 d. ir 168 str. 1 d. Taigi ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas laikantis BPK reikalavimų.
Sprendžiant dėl elektros impulsinio prietaiso „Taser“ panaudojimo teisėtumo, teismas vadovaujasi ne tik nacionalinės, bet ir tarptautinės teisės reikalavimais ir standartais.
Elektros impulsinių prietaisų „Taser“ naudojimą policijos veikloje, saugaus elgesio su prietaisu „Taser“, jo naudojimo policijos veikloje, naudotojų ir instruktorių rengimo tvarką reglamentuoja Elektros impulsinių prietaisų TASER naudojimo policijos veikloje taisyklės, patvirtintos policijos generalinio komisaro 2005 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 5-V-394 (2011 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. 5-V-245 redakcija). Pagal Taisyklių 5 punktą, prietaisas „Taser“ yra specialioji policijos priemonė, kuri naudojama tiesiogiai prietaisą priglaudžiant prie žmogaus kūno kaip įprastą elektros šoką be užtaiso, arba per atstumą, kai naudojamas prietaisas „Taser“ su užtaisu ir iššovus kontaktus siunčiami elektros impulsai, o esant pavojingai situacijai, kai nėra laiko tam pasiruošti, prietaisai „Taser“ gali būti naudojami tiesiogiai priglaudžiant prie žmogaus kūno ir nenuėmus užtaiso, tai nesukels didesnio sužalojimo negu iššaunant per atstumą, tik poveikis bus silpnesnis. Taisyklės nustato, kad naudojant prietaisą „Taser“ tarnyboje, vadovaujamasi Policijos veiklos įstatyme nustatytomis psichinės ir fizinės prievartos panaudojimo sąlygomis bei pagrindais ir kitais galiojančiais teisės aktais, ir reikalauja, kad asmuo, prieš kurį naudojamas prietaisas „Taser“, įvertinus situaciją, privalomai perspėjamas apie prietaiso „Taser“ naudojimą (Taisyklių 23-24 punktai). Taisyklių 3 punkte yra išvardinti asmenys, prieš kuriuos gali būti naudojamas prietaisas „Taser“, o 32 ir 34 punktuose nurodytos aplinkybės, kurioms esant, šį prietaisą draudžiama naudoti. Taisyklių 34 punktas įpareigoja policijos pareigūną, panaudojusį prietaisą „Taser“, surašyti išsamų tarnybinį pranešimą ir prie jo pridėti užpildytą prietaiso „Taser“ panaudojimo ataskaitą. Taigi šio prietaiso naudojimas yra griežtai reglamentuotas.
Taigi pagal nurodytas Taisykles, „Taser“ gali būti panaudotas prieš asmenį tik esant Policijos veiklos įstatyme nurodytoms sąlygoms; pagal Taisyklių 3 p., prietaisas „Taser“ pareigūnų gali būti naudojamas teisėtų reikalavimų nevykdantiems, agresyviems, apsvaigusiems nuo alkoholio, narkotinių ar kitų psichotropinių medžiagų, nestabilios psichikos, neprognozuojamiems, pavojingai besielgiantiems ir kitiems - pavojų sau, pareigūnams ar tretiesiems asmenims keliantiems pažeidėjams sutramdyti ir sulaikyti, apsiginti ar kitus apginti nuo agresyvių gyvūnų.
Policijos veiklos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad policijos pareigūnas, užtikrindamas jam pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą, turi teisę Policijos veiklos įstatymo ketvirtajame skirsnyje numatytais atvejais panaudoti šaunamuosius ginklus, fizinę bei kitokią prievartą. Policijos pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą, kai būtina užkirsti kelią teisės pažeidimams, sulaikyti juos padariusius asmenis ir kitais atvejais, saugant bei ginant asmens, visuomenės, valstybės teisėtus interesus. Prievarta, galinti sukelti kūno sužalojimus ar mirtį, gali būti naudojama tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai įvykdyti, ir tik po to, kai visos įmanomos įtikinimo ar kitos priemonės nebuvo veiksmingos. Pagal Policijos veiklos įstatymo 23 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktus, fizinė prievarta suprantama kaip bet kokio pobūdžio fizinės jėgos bei kovinių imtynių veiksmų naudojimas; specialiųjų priemonių, t. y. policijos ginkluotėje esamų lazdų, antrankių bei surišimo priemonių, dujų, tarnybinių šunų, transporto priverstinio sustabdymo bei kitų įstatymais leidžiamų ir vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtintų, policijos aktyvios ir pasyvios gynybos priemonių naudojimas.
Policijos veiklos įstatymo 23 straipsnio 5 dalis įpareigoja policijos pareigūną, prieš naudodamas fizinę prievartą arba šaunamąjį ginklą, įspėti apie tokį ketinimą, suteikdamas asmeniui galimybę įvykdyti teisėtus reikalavimus, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia grėsmę pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai arba toks įspėjimas yra neįmanomas.
Fizinės prievartos panaudojimo pagrindai detalizuoti Policijos veiklos įstatymo 24 straipsnio 1-5 punktuose, iš kurių turinio matyti, jog policijos pareigūno teisė panaudoti fizinę prievartą nėra absoliuti; to paties įstatymo 23 straipsnio 1 dalis nustato, kad prievartos rūšį ir jos panaudojimo ribas pasirenka policijos pareigūnas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį bei individualias pažeidėjo savybes, naudodami prievartą, policijos pareigūnai privalo stengtis išvengti sunkių pasekmių.
2010 m. 20-oje Bendrojoje ataskaitoje Europos kankinimo ir nežmoniško ar žeminančio elgesio, ar bausmių prevencijos komitetas (CPT) pažymėjo, jog elektros iškrovos ginklai gali sukelti ūmų skausmą, ir jais galima piktnaudžiauti (68 p.). CPT manymu, naudojant elektros iškrovos ginklus, turėtų būti taikomi būtinumo, subsidiarumo, proporcingumo, išankstinio įspėjimo (kai įmanoma) ir atsargumo principai (69 p.). Taip pat „Taser“ turėtų būti naudojamas tik tais atvejais, kai kyla reali ir neatidėliotina grėsmė gyvybei ar didelės žalos rizika. Naudoti tokio pobūdžio priemonę vien tik siekiant užtikrinti įsakymo įvykdymą yra nepriimtina; naudoti tokius ginklus turėtų būti leidžiama tik tada, kai kitų mažiau prievartinių metodų (derybų, įtikinėjimo, rankinio valdymo ir kt.) nepavyksta ar neįmanoma panaudoti ir tai yra vienintelė galima alternatyva naudoti tokį metodą, keliantį didesnę sužalojimų ar mirties riziką (70 p.).
CPT ataskaitos 72 p. atkreipė dėmesį į tai, jog pastebima tendencija, kad elektros iškrovos ginklai vis dažniau panaudojami sulaikant asmenis, tačiau šiuo atveju yra daug netinkamo šio ginklo panaudojimo pavyzdžių, tokių kaip pakartotinis elektros smūgio davimas asmenims, gulintiems ant žemės. Akivaizdu, kad „Taser“ naudojimas tokiose situacijose turi būti griežtai apribotas. CPT pabrėžė, kad „Taser“ naudojimas tuo atveju, kai sulaikymo metu yra susiduriama su nepaklusnumu (pasipriešinimu), sąlygotų itin neigiamą visuomenės požiūrį į teisėsaugos pareigūnus. Ataskaitos 76 p. CPT pažymėjo, jog yra žinomi atvejai, kai sulaikomų asmenų atžvilgiu „Taser“ panaudojamas kelis kartus; toks besaikis, nereikalingas jėgos panaudojimas vertintinas netinkamu elgesiu. Taigi, pareigūnas, panaudojęs „Taser“, ataskaitoje turėtų nurodyti tikslias aplinkybes, pateisinančias ginklo panaudojimą (82 p.).
Išanalizavus tiek nacionalinės, tiek tarptautinių standartų nuostatas dėl „Taser“ panaudojimo sulaikant asmenis, teismas sprendžia, jog elektrošokas (Taser) sulaikant asmenį gali būti panaudotas prieš agresyvų asmenį, tačiau įvertinus konkrečią situaciją ir teisės pažeidimo pobūdį. Nagrinėjamu atveju ieškovas buvo sulaikytas panaudojant fizinę jėgą ir prietaisą „Taser“. Šios bylos kontekste teismas negali ignoruoti paties pažeidimo pobūdžio, dėl kurio sulaikant ieškovą buvo panaudotas „Taser“. Pabrėžtina, kad administracinio nusižengimo protokolas ieškovui buvo surašytas už pažeidimą, numatytą Administracinių nusižengimų kodekso 417 str. 2 d., dėl to, kad 2018-07-05, apie 23.45 val., (duomenys neskelbtini)vairuodamas automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo vietoje, kur sustojusi transporto priemonė kliudė kitų transporto priemonių eismui. Taigi, vertinant šį pažeidimo pobūdį, jo aplinkybes, teismas neturi pagrindo ieškovo pripažinti kaip pavojingo asmens ar kėlusį realią grėsmę visuomenės saugumui. Be to, teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis teismas pripažįsta 2018-11-30 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą konstatuotus faktus apie tai, kad: 1) nėra duomenų, kurie objektyviai ir neginčijamai patvirtintų policijos pareigūnų V. V. ir L. S. parodymus apie R. M. aktyvų pasipriešinimą ir V. V. sužalojimo aplinkybes; 2) ieškovo veiksmai vertintini kaip asmens protestas ir spontaniška reakcija į įvykio metu susiklosčiusią situaciją, nes policijos pareigūnai, pareikalavę tinkamai pastatyti automobilį, neįspėjo ieškovo, kad už kelių eismo taisyklių pažeidimą bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas; tik ieškovui antrą kartą priėjus prie policijos tarnybinio automobilio, jis buvo įspėtas, kad jam bus surašytas protokolas už eismo taisyklių pažeidimą. Šie duomenys ir aplinkybės liudija, kad policijos pareigūnai iš karto po to, kai nurodė ieškovui pastatyti automobilį pagal reikalavimus, nebuvo nusprendę jam surašyti protokolo dėl taisyklių pažeidimo. Todėl prokuroras padarė išvadą, kad vėlesni pareigūnų veiksmai sąlygojo R. M. neigiamą reakciją į jų reikalavimus; 3) bylos duomenys neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog ieškovas sulaikymo metu sąmoningai siekė panaudoti fizinį smurtą prieš pareigūną V. V. ir jį panaudojo, galimai stipriai suspausdamas ranką riešo srityje ir pirštą, t. y. neįrodytas kryptingo fizinio smurto panaudojimas, siekiant pasipriešinti pareigūnams.
Taigi, bylos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą teismui spręsti, kad „Taser“ ieškovo atžvilgiu buvo panaudotas vien tik siekiant užtikrinti policijos pareigūno įsakymo įvykdymą nesant nei ieškovo aktyvaus ir pavojingo pasipriešinimo, nei realios grėsmės gyvybei ir didelei žalai, ir nebandant taikytų kitų švelnesnių alternatyvų, tokių kaip įtikinėjimo, antrankiai ar pan. Be to, teismas negali ignoruoti ir fakto, kad ieškovo atžvilgiu „Taser“ buvo panaudotas du kartus. Taigi, tokie pareigūnų veiksmai, atsižvelgiant į ieškovo sukelto pažeidimo pobūdį, tik patvirtina CPT ataskaitos 72 p. nurodytą aplinkybę, jog yra pastebima tendencija, kad elektros iškrovos ginklai vis dažniau panaudojami sulaikant asmenis, tačiau šiuo atveju yra daug netinkamo šio ginklo panaudojimo pavyzdžių, tokių kaip pakartotinis elektros smūgio davimas asmenims, gulintiems ant žemės. Byloje konstatuotos aplinkybės sudaro pagrindą teismui spręsti, kad policijos pareigūnai, naudodami ieškovo atžvilgiu „Taser“, pažeidė šio ginklo panaudojimo būtinumo, subsidiarumo, proporcingumo, išankstinio įspėjimo ir atsargumo principų reikalavimus. Taigi, policijos pareigūnai elektrošoką panaudojo tikslu ieškovą nubausti ir įbauginti, sukeldami jam skausmą, baimę ir nežymų sveikatos sutrikdymą.
Pažymėtina, kad nacionaliniai teismai nagrinėja bylas iš Europos Konvencijos perspektyvos. Tuo tarpu Europos Konvencijos 3 straipsnis draudžia kankinimą, nežmonišką ar žeminantį žmogaus orumą elgesį bei tokias bausmes. Konvencija draudžia atitinkamą elgesį bet kokiomis aplinkybėmis be jokių išimčių, net, pavyzdžiui, kovojant su terorizmu ar organizuotu nusikalstamumu. Svarbu tai, kad Konvencijos 3 straipsnis, viena vertus, įpareigoja valstybę susilaikyti nuo kankinimo, nežmoniško ar žeminančio žmogaus orumą elgesio ar bausmių. Valstybė atsako už policijos, saugumo pajėgų ir kitų jos žinioje esančių pareigūnų veiksmus. Kita vertus, valstybei kyla pareiga atlikti įtariamo 3 straipsnį pažeidžiančio elgesio oficialų tyrimą ir nustačius pažeidimus – nubausti kaltus asmenis. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje kankinimais buvo pripažinti šie veiksmai ar jų kombinacijos: mušimas, elektrošoko naudojimas, grasinimai nužudyti ar panaudoti seksualinę prievartą, priverstinis maitinimas žiauriu ir žeminančiu būdu, žaginimas. Daugeliu atveju nežmoniškas elgesys buvo konstatuotas asmenų sulaikymo kontekste (Grigoryev v. Ukraine, no. 51671/07, 15 May 2012; Anzhelo Georgiev and Others v. Bulgaria, no. 51284/09, 30 September 2014; and Kanciał v.Poland).
Šios bylos kontekste teismas atkreipia dėmesį į EŽTT nuoseklią jurisprudenciją, suformuotą byloje prieš Lietuvą (Znakovas v. Lithuania, no. 32715/17, 19 November 2019). Šioje ir kitose bylose teismas pripažino, jog elektros smūgio sukėlimas asmeniui yra ypač sunki netinkamo elgesio forma, galinti sukelti stiprų skausmą ir žiaurias kančias (Znakovas v. Lithuania, no. 32715/17, § 46, November 2019, Grigoryev v. Ukraine, no. 51671/07, § 90, 15 May 2012; Anzhelo Georgiev and Others v. Bulgaria, no. 51284/09, §§ 75-76, 30 September 2014; and Kanciał, cited above, § 78). Be to, CPT 20-oje bendrojoje ataskaitoje nurodė, kad elektros iškrovos ginklai gali sukelti aštrų skausmą ir kelių elektros iškrovų naudojimas iš eilės prieš asmenį, kurio laisvė apribota, laikomas netinkamu elgesiu. Byloje esanti prietaiso Taser Nr. X1300333R 2018-07-05 panaudojimo ataskaita liudija, kad prietaisas buvo panaudotas ieškovo atžvilgiu du kartus.
Taip pat EŽTT nurodytoje byloje Znakovas v. Lithuania, no. 32715/17, § 42 pažymėjo, jog bet koks fizinės jėgos panaudojimas, kuris nebuvo būtinas, asmeniui, kuriam atimta laisvė arba, kuris susiduria su teisėsaugos pareigūnais, vertintinas kaip elgesys, menkinantis asmens orumą ir iš esmės pažeidžia Konvencijos 3 str. Byloje esanti Specialisto išvada patvirtina, kad ieškovas patyrė nežymius sveikatos sužalojimus jo sulaikymo metu.
EŽTT byloje Znakovas v. Lithuania, no. 32715/17, § 50 akcentavo, kad įvertinus CPT standartus, elektros iškrovos ginklai turi būti naudojami tik tuomet, kai kyla reali ir neatidėliotina grėsmė gyvybei ar rizika rimtiems sužalojimams; tuo tarpu tokių ginklų panaudojimas tik tikslu užtikrinti, kad įsakymas būtų įvykdytas, yra nepriimtinas.
Taigi, įvertinus byloje konstatuotas faktines aplinkybes santykyje su EŽTT jurisprudencija ir tarptautiniais standartais, teismas sprendžia, kad elektrošoko panaudojimas nagrinėjamu atveju prieš ieškovą, kuris nebuvo nei pavojingas, nei ginkluotas ir nubaustas tik dėl netinkamo automobilio pastatymo, - nebuvo būtinas apmokytiems pareigūnams pažaboti ieškovo pasipriešinimą ir proporcingas susiklosčiusių aplinkybių kontekste. Pabrėžtina, kad ir nacionalinė teisė numato prievartos, kuri gali sukelti sužalojimus ar mirtį, panaudojimą tik tuo atveju, kai kitos galimos priemonės buvo nesėkmingai panaudotos (pvz. antrankiai). Byloje esantys rašytiniai įrodymai (nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą) patvirtina, kad pareigūnų veiksmai sąlygojo R. M. neigiamą reakciją į jų reikalavimus, dėl ko prokuroras konstatavo, kad bylos duomenys neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog R. M. sulaikymo metu sąmoningai siekė panaudoti fizinį smurtą prieš pareigūną V. V. ir jį panaudojo, galimai stipriai suspausdamas ranką riešo srityje ir pirštą, t. y. neįrodytas kryptingo fizinio smurto panaudojimas, siekiant pasipriešinti pareigūnams. Taigi, tokio pobūdžio duomenys liudija, kad ieškovas neatliko aktyvių pasipriešinimo veiksmų, kurie sudarytų pagrindą ir sąlygas naudoti „Taser“ du kartus. Tuo tarpu policijos pareigūnai švelnesnių alternatyvų, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, nesvarstė. Taigi, ieškovas patyrė stiprų fizinį skausmą. Kadangi elektros impulsinis prietaisas „Taser“ buvo panaudotas pažeidžiant adekvatumo ir proporcingumo principus, teismas sprendžia, jog su ieškovu buvo elgiamasi nežmoniškai ir žeminančiai, dėl ko buvo pažeistas Konvencijos 3 str.
Pagal CK 6.271 straipsnį, valstybės institucijų ar jų tarnautojų aktai pripažįstami neteisėtais, konstatavus, jog valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nagrinėjamoje byloje ikiteisminio tyrimo pareigūnai pažeidė ne tik CK 6.246 str. 1 d. nustatytą bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, bet ir „Taser“ Taisyklių 3 p., Policijos veiklos įstatymo 18 str. 1 d. 4 p., 23 str. 4 d. 1 ir 2 punktus, 23 str. 5 d., 24 straipsnio 1-5 punktus, tarptautinius standartus ir Konvencijos 3 str., dėl ko valstybei kyla civilinė atsakomybė.
Ieškovas prašė priteisti turtinę žalą – 1200 Eur, kurią sudaro išlaidos už suteiktas teisines paslaugas, atliekant ikiteisminį tyrimą.
Byloje konstatuota, jog ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo nutrauktas. Pažymėtina, jog dar 2011-12-02 kasacinis teismas nutartyje civ. byloje Nr. 3K-7-375/2011 pabrėžė, kad, sprendžiant valstybės civilinės deliktinės atsakomybės už žalą, grindžiamą neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso metu, klausimą, dėl baudžiamojo proceso civilinių teisinių padarinių sprendžiama remiantis atitinkamomis CK normomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę žalos atlyginimo forma, ir CPK normomis, nustatančiomis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. Dėl to tais atvejais, kai išteisinto asmens patirtos dėl baudžiamojo proceso išlaidos neatlygintos baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka ir asmuo kreipiasi su civiliniu ieškiniu valstybei, pažeidusiai pozityviąsias pareigas, įgyvendinant Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, tokios išlaidos gali būti turtinės žalos sudėtinė dalis.
Nagrinėjamu atveju, nutraukus ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu, yra pakankamas pagrindas pripažinti jo teisę į šio baudžiamojo proceso metu turėtų išlaidų, kaip turtinės žalos, atlyginimą. Ieškovas pateikė 2018-11-07 pinigų priėmimo kvitą serija CR Nr.008, 1200 Eur sumai, kurie buvo sumokėti atstovei už teisinę pagalbą ikiteisminiame tyrime. Teismo manymu, tai yra realiai patirtos, pagrįstos, objektyviai būtinos ir protingos išlaidos, todėl priteistinos iš atsakovės. Juolab, kad ir 2021 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas byloje Nr. KT45-A-N3/2021 išaiškino, jog valstybė turi pareigą atlyginti asmens patirtas atstovavimo teisme (advokato) išlaidas baudžiamajame ar administraciniame procese jį išteisinus.
Taip pat ieškovas prašė priteisti 3000 Eur neturinę žalą iš valstybės. Pažymėtina, kad neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).Nustatydamas piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydį, teismas vadovaujasi tiek bendraisiais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais, tiek specifiniais, tam tikrai bylų kategorijai būdingais, taip pat teismo konkrečioje byloje reikšmingais pripažintais kriterijais, be to, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgdamas, be kita ko, ir į teismų praktiką iš esmės panašiose bylose.
Byloje konstatuota, jog ieškovo atžvilgiu prietaisas „Taser“ buvo panaudotas pažeidžiant ne tik nacionalinės, bet ir tarptautinės teisės normas ir standartus; elektros smūgio sukėlimas ieškovui sukėlė stiprų skausmą, be to, jo atžvilgiu nepagrįstai panaudotos dvi elektros iškrovos, paguldžius jį ant žemės (jam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas); toks elgesys ne tik pažemino, bet sumenkino ieškovo orumą. Sprendžiant dėl neturinės žalos dydžio, teismas įvertina šias faktines aplinkybes: ieškovo laisvė buvo apribota daugiau nei 12 valandų, pradėtas ikiteisminis tyrimas turėjo įtakos jo emociniams išgyvenimams bei sukėlė gyvenimiškus nepatogumus: jam buvo pritaikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti; tokio pobūdžio aplinkybės sudaro pagrindą teismui spręsti, kad ieškovas išgyveno gyvenimo netikrumo ir susirūpinimo dėl proceso rezultato būseną.
Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas mano, jog protingas priteistinos neturtinės žalos dydis yra 1500 Eur.
Patenkinus ieškinį iš dalies, ieškovui iš atsakovės priteistinos atstovavimo išlaidos (CPK 93 str., 98 str.). Ieškovas patyrė 95 Eur žyminio mokesčio ir 400 Eur atstovavimo teisme išlaidų; patenkinus ieškinį 64 proc., ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistina iš atsakovės 316,80 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo vertinimu, tai yra būtinos, pagrįstos ir protingos išlaidos.
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur), tenkančios kiekvienam atsakovui – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93 str., 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities VPK, kodas: 191688326, ieškovo R. M., a. k.: (duomenys neskelbtini) naudai 1200 Eur turtinės ir 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, iš viso – 2700 Eur (du tūkstančius septynis šimtus eurų) ir 316,80 Eur (tris šimtus šešiolika eurų ir 80 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Lijana Le Huede