Civilinė byla Nr. 2YT-2286-374/2018

Teisminio proceso Nr. 2-28-3-00573-2018-1

  Procesinio sprendimo kategorijos:

  3.4.5.2.; 3.2.6.1.

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugpjūčio 20 d.

Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Rūta Gustienė,

Sekretoriaujant S. B.,

dalyvaujant pareiškėjui S. V. B.,

pareiškėjo atstovei advokatei S. S.,

            viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. V. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie LR ŽŪM dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

            Teismas

n u s t a t ė :

            Pareiškėjas S. V. B. teismo prašo: paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą po motinos K. C., gim. (duomenys neskelbtini), mirties 2005-04-10.

             Pareiškėjas nurodo, kad jo motina K. C. mirė 2005-04-10. Pareiškėjo motinos K. C. paskutinė gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini). Po jos mirties niekas iš galimų paveldėtojų į notarų biurą per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė. Po pareiškėjo motinos mirties liko sodyba ir žemė, esantys (duomenys neskelbtini) kuriuo, pareiškėjo teigimu, jis visą laiką naudojasi kaip savo turtu, moka mokesčius, prižiūri ir remontuoja.            

             Suinteresuotieji asmenys VĮ „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, pateikė atsiliepimus į pareiškimą bei prašymus bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b.l. 21, 27), todėl byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (CPK 247 str.).

            Liudytojai: A. V., G. Č. patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes, teigė, kad po motinos ir vėliau po tėvo mirties butu rūpinosi pareiškėjas S. V. B..

Teismas

k o n s t a t u o j a :

           pareiškimas tenkintinas.

          Nustatyta, kad pareiškėjo S. V. B. motina K. C. mirė 2005-04-10. Po jos mirties niekas iš galimų paveldėtojų į notarų biurą per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė. Po pareiškėjo motinos mirties liko sodyba ir žemė, esantys (duomenys neskelbtini). Sodyba ir žemės sklypais rūpinasi, jais naudojasi ir moka mokesčius pareiškėjas. Šias aplinkybes patvirtina liudytojai A. V., G. Č..

         Asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga yra neatskiriamai susiję su realiomis aplinkybėmis (veiksmais, įvykiais), kurios teisės normų pagrindu įgyja teisinę reikšmę. Vienas tokių faktų yra palikimo priėmimas. Kad įgytų palikimą, įpėdinis jį turi priimti (CK 5.50 str. 1 dalis).

           Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu CK 5.50 straipsnio 1-3 dalių prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje. Valios priimti palikimą išreiškimas turi svarbiausią reikšmę sprendžiant klausimą, ar įpėdinis priėmė palikimą. Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises.

   Nustatymas, ar priėmė konkrečiu atveju vienas ar kitas asmuo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, ar ne, yra fakto klausimas. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Pagal LAT jurisprudenciją, aiškinant CK 5.51 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., LAT 2007-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Taigi asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl to, priėmė įpėdinis palikimą ar ne, turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio elgesys po turto (daiktų) paėmimo, t. y., ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. rugsėjo mėn. 24 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-1467-527/2012).

       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas per įstatymo nustatytą terminą į notaro biurą nesikreipė, tačiau palikėjos K. C. palikimą  priėmė pradėdamas turtą faktiškai valdyti kaip savo turtą: mokėjo mokesčius, naudojosi namu ir ūkiniais pastatais, kai kuriais namų apyvokos daiktais. Iš pridedamų rašytinių įrodymų, matyti, kad po motinos mirties buvo naudojamasi sodyba ir žemės sklypais, apmokami mokesčiai. Pareiškėjo teigimu, turtas prižiūrimas, tvarkomas kaip pareiškėjo turtas.

     Teismui nekyla abejonių dėl pareiškime nurodytų aplinkybių, kurias patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai; asmens dokumentai, mirties liudijimas, notaro pažyma, pažyma apie nekilnojamąjį turtą. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą bei įvertinus pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad pareiškimas pagrįstas ir įrodytas (CK 5.51 str.). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas pareiškėjui gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

           Pareiškėjui suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba apmokant 100 proc. bylinėjimosi išlaidų ( 2017-06-06 sprendimas Nr. 2.1.(NTP-2)-17-2812-11482; 2018-07-25 sprendimas Nr. 2.1.(NTP-2)-18-P-2812-13196) , todėl teismo pašto išlaidos nepriteistinos (CPK 92, 93, 96 str.).

            Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso  42, 87, 270, 293-295, 444 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

          pareiškimą patenkinti.

           Paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas S. V. B., a/k (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po motinos K. C., gim. (duomenys neskelbtini), paskutinė gyvenamoji vieta -  (duomenys neskelbtini).,  mirties 2005-04-10, pradėjęs turtą faktiškai valdyti.

            Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja                                                                                                        Rūta Gustienė