Administracinė byla Nr. eI-3870-1047/2019

       Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02039-2019-9

                          Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.

 (S)

dalyvaujant pareiškėjui J. G. (J. G.), jo atstovui advokatui Michailui Sadovničiui,

atsakovo Lietuvos architektų rūmų atstovėms Daivai Vencienei ir Monikai Kuodei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. G. (J. G.) skundą atsakovui Lietuvos architektų rūmams, tretieji suinteresuoti asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, G. P., dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

Pareiškėjas J. G. (J. G.) (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos architektų rūmų (toliau – ir atsakovė) Architektų atestavimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. gegužės 2 d. skundų nagrinėjimo protokolą (sprendimą) Nr. 153/1 (toliau – ir Protokolas), įpareigoti atsakovę išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. liepos 2 d. skundą (toliau – ir Skundas) iš naujo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Skunde teismui pareiškėjas nurodė, kad atsakovei padavė Skundą dėl architekto G. P. veiksmų. Komisija nustatė, kad rengiant gyvenamojo namo statinio, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rekonstrukcijos projektą, atestuoto architekto G. P. veikloje nėra atlikta jokių veiksmų, kurie lemtų administracinės nuobaudos skyrimą, ir vienbalsiai nutarė, kad pagrindas sustabdyti ar panaikinti architekto G. P. kvalifikacijos atestato galiojimą ar pareikšti kvalifikacijos atestato turėtojui įspėjimą nenustatytas.

Pareiškėjas teigia, kad Protokolas neatitinka Viešojo administravimo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų. Protokolo motyvas, kad architektas buvo įgaliotas tik įkelti projektinę dokumentaciją į informacinę sistemą Infostatyba, tačiau už jam pateiktuose dokumentuose esančių duomenų tikrumą atsako statytojas (užsakovas) yra dviprasmiškas. Architekto atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje, 8 dalyje, 32 straipsnyje, Lietuvos respublikos civilinio kodekso 6.703 straipsnio 1 dalyje.

Pareiškėjas pažymėjo, kad architekto parengtas projektas buvo teikiamas statybą leidžiančio dokumento gavimui 6 kartus. Pareiškėjas mano, kad netinkami buvo architekto veiksmai 2015 m. balandžio 13 d. teikiant dokumentus siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą. Institucijai buvo pateikti 2018 m. sausio 22 d. statinių dokumentai, kurie neatitiko tikrovės (žemės sklypo užstatymo intensyvumas pagal duomenis yra didesnis nei jis buvo 2008 m.). Pareiškėjas mano, kad architektas, keisdamas projekto turinio dokumentus, suvokė, kad teikia dokumentus, kurie neatitinka teritorijų planavimo, normatyvinių statybos dokumentų ir normatyvinių specialių reikalavimų dokumentams.

Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė teismo atmesti jį kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas nėra tinkamas subjektas tam, kad galėtų ginčyti Komisijos priimtą sprendimą, nes jis neturi savarankiško teisinio intereso šioje byloje. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad teisės aktai suteikia jam teisė ginti viešąjį interesą. Akcentavo, kad svarstymai dėl administracinių nuobaudų taikymo architektams nėra skirti asmenų individualių teisių gynimui. Komisijoje svarstymai dėl nuobaudų taikymo inicijuojami siekiant užtikrinti viešąjį interesą. Nei Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatyme, nei Lietuvos architektų rūmų statute, nei Architektų atestavimo vidaus tvarkos aprašė, patvirtintame Lietuvos architektų rūmų tarybos 2018 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. T18-07-1 (toliau – ir Aprašas) nenustatyta Komisijos kompetencija teikti privalomuosius nurodymus architektams. Dėl kokių nors veiksmų atlikimo. Taigi Komisija neturi teisės atlikti veiksmų, turėsiančių įtakos skundą pateikusiam asmeniui, jo teisiniam statusui. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 straipsnio 23 dalyje nustatyta, kad skundžiami sprendimai dėl kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento išdavimo (neišdavimo), galiojimo sustabdymo ar galiojimo panaikinimo.

Taip pat atsakovas pabrėžė, kad ginčijamas protokolas yra teisėtas ir pagrįstas. Jis atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, yra išsamus, motyvuotas. Pareiškėjas nenurodo konkrečių aplinkybių, kurios patvirtintų jo reikalavimų pagrįstumą.

Pažymėjo, kad įrengiant lesyklėles atkreipiamas dėmesys, jog lesyklėlė ir lesinimo vieta būtų saugi tiek paukščiams, tiek aplinkai bei savo konstrukciniu pobūdžiu nekeltų pavojaus. Lesyklėlės yra įrengiamos tokiose vietose, kur besimaitinantys paukščiai būtų apsaugoti nuo plėšrūnų ir stipraus vėjo, yra įrengiamas patvarus stogelis, kuris galėtų apsaugoti lesalą nuo drėgmės, gamybai nenaudojamos medžiagos, kurios savo cheminėmis savybėmis galėtų paveikti lesalą (sėklas ar grūdus). Lesyklėlėse naudojamas vielinis tinklelis skirtas tam, kad paukščiai galėtų įsikibti, pačios lesyklėlės yra gaminamos iš medienos, iš šios medžiagos pagamintos lesyklėlės yra pakankamai tvirtos bei saugios naudoti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (toliau – ir Inspekcija) atsiliepime į skundą prašė bylą spręsti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus motyvus.

Inspekcija nurodė, kad pagal LVAT praktiką ginčo šalis turi turėti materialinį teisinį suinteresuotumą. Asmuo gali ginti savo pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą arba įstatymų nustatytais atvejais viešąjį interesą. Protokolas turi būti motyvuotas pagal VAĮ 8 straipsnį.

Trečiasis suinteresuotas asmuo G. P. atsiliepimo teisės aktų nustatytais terminais nepateikė, tačiau pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr.3e2A-1067-656/2018 yra sustabdyta. Nuo Vilniaus apygardos teismo sprendimo priklausys, koks bus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, užstatymo plotas. Jeigu gyvenamojo namo užstatymo plotas po faktinės rekonstrukcijos neviršys maksimalaus sklypo užstatymo 29 proc., pagrindų pareiškėjo skundui neliks. Nurodė, kad pareiškėjui nepriklauso nuosavybės teisės į ginčo žemę ar pastatus, todėl Architektų profesinio atestavimo komisija tokio asmens skundo negalėjo priimti ir išnagrinėti. Jo nuomone, pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatymo 11 straipsnis nustato teisę nepalankų sprendimą skųsti tik pačiam architektui. Ši aplinkybė lemia, kad teisminis procesas dėl šio pareiškėjų reikalavimo negalėjo būti pradėtas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.), o neteisėtai pradėtas procesas turi būti nutrauktas (ABTĮ 103 str. 1 d. 8 p.).

Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą tenkinti jame nurodytais argumentais. Paaiškino, kad turi įgaliojimus atstovauti tėvus. Gina savo interesą. Jis gyvena sklype, kur architektas suklastojo dokumentus. Architektą samdė bendraturčiai.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas prašė skundą tenkinti jame nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad jeigu pareiškėjo skundas priimtas ir išnagrinėtas, vadinasi, gali būti ir skundžiamas teismui. Protokolas turi atitikti VAĮ, dabar neatitinka, nes nenurodyti teisiniai pagrindai.

Teismo posėdyje atsakovo atstovės prašė skundą atmesti. Nurodė, kad skundą išnagrinėjo, nes laikė pareiškėją savo tėvų atstovu.

Teismo posėdyje tretieji suinteresuoti asmenys nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką` jiems pranešta tinkamai, gautas trečiojo suinteresuoto asmens G. P. prašymas pareiškėjo skundą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Teismas

konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Bylos rašytinė medžiaga patvirtina, kad 2016 m. gruodžio 14 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsakovui surašė raštą „Dėl informacijos apie nustatytus pažeidimus pateikimo ir statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų vertinimo“, kuriame teikė informaciją apie nustatytus statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir prašė įvertinti projektų vadovų (vienas iš jų G. P.) veiklos atitiktį teisės aktams.

Pareiškėjas 2018 m. liepos 2 d. pateikė atsakovei skundą, kuriame nurodė, jo nuomone, neteisėtus architekto G. P. veiksmus, prašė patikrinti jo skunde nurodytus faktus ir aplinkybes, esant pagrindui, spręsti dėl G. P. atsakomybės (tarnybinės, administracinės, baudžiamosios). Jei atsakovas negali vertinti vieno iš savo tarybos narių veiksmų, prašė perduoti skundą nagrinėti pagal kompetenciją.

2018 m. liepos 30 d. skundo patikslinime pareiškėjas nurodė, kad prašo, jog skundą išnagrinėtų Lietuvos architektų rūmų Architektų atestavimo komisija.

Atsakovė 2019 m. gegužės 8 d. raštu Nr. S19/05/272 „Dėl Architektų profesinio atestavimo komisijos sprendimo“ informavo pareiškėją apie 2019 m. gegužės 2 d. priimtą Lietuvos architektų rūmų atestavimo komisijos skundų nagrinėjimo protokolą Nr. 153/1. Protokole nurodyta, Komisija nustatė, kad rengiant gyvenamojo namo statinio, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rekonstrukcijos projektą, atestuoto architekto G. P. veikloje nėra atlikta jokių veiksmų, kurie lemtų administracinės nuobaudos skyrimą, ir vienbalsiai nutarė, kad pagrindas sustabdyti ar panaikinti architekto G. P. kvalifikacijos atestato galiojimą ar pareikšti kvalifikacijos atestato turėtojui įspėjimą nenustatytas.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Protokolu, su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Protokolą ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jo 2018 m. liepos 2 d. skundą.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas su 2018 m. liepos 2 d. skundu kreipėsi į atsakovą. Vėliau Komisijos posėdyje pareiškėjas pateikė savo tėvų (H. G. ir V. G. (V. G.) įgaliojimą, suteikiantį teisę jam atstovauti jų interesus. Teismo posėdžio metu pareiškėjas teigė, kad skundą pateikė savo vardu, atsakovės atstovės teigė, kad 2018 m. liepos 2 d. skundą laikė H. G. ir V. G. (V. G.) skundu, o pareiškėją laikė atstovu. Teismas daro išvadą, kad 2018 m. liepos 2 d. skundas ir 2018 m. liepos 30 d. jo patikslinimas buvo pateikti pareiškėjo J. G. (J. G.) vardu, o ne jam veikiant kaip atstovui. Tą patvirtina pareiškėjo valia, išreikšta teismo posėdyje, ir rašytiniai dokumentai, esantys byloje: 2018 m. liepos 2 d. skundas, 2018 m. liepos 30 d. jo patikslinimas. Šiuose dokumentuose vienareikšmiškai rašoma pareiškėjo vardu, o ne atstovaujamųjų vardu.

Teismas atmeta trečiojo suinteresuoto asmens G. P. argumentus, kad pareiškėjas neturėjo teisės su skundu kreiptis į atsakovą, tačiau pritaria atsakovo ir trečiojo suinteresuotojo asmens pozicijai, kad pareiškėjas neturėjo teisės apskųsti šį sprendimą teismui.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 straipsnyje įtvirtinta padaryto pažeidimo samprata, todėl informaciją apie galimą pažeidimą turi teisę pateikti visi asmenys. Pareiškėjas šia teise pasinaudojo, teikdamas skundą Komisijai. Komisija jo skundą išnagrinėjo ir Protokolu priėmė sprendimą. Pareiškėjas prašė Komisijos taikyti atsakomybę G. P., Komisija nustatė, kad rengiant gyvenamojo namo statinio, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rekonstrukcijos projektą, atestuoto architekto G. P. veikloje nėra atlikta jokių veiksmų, kurie lemtų administracinės nuobaudos skyrimą, ir vienbalsiai nutarė, kad pagrindas sustabdyti ar panaikinti architekto G. P. kvalifikacijos atestato galiojimą ar pareikšti kvalifikacijos atestato turėtojui įspėjimą nenustatytas.

Vienas iš reikalavimų, įgyvendinant teisę kreiptis į administracinį teismą, yra suinteresuoto asmens kreipimasis dėl teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimo. Suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, ji siejama su pareiškėjo galimybe ginti savo subjektines teises ar įstatymų saugomus interesus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009). Reikalavimas dėl suinteresuotumo paduoti skundą ar prašymą kildinamas iš Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrosios nuostatos, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Be to, pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Iš čia darytina išvada, kad asmens kreipimuisi į teismą pakanka jo subjektyvaus suvokimo apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009), tuo tarpu materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Konstatavus, jog asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas atmetamas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009).

Pareiškėjo 2018 m. liepos 2 d. skundas  ir jo 2018 m. liepos 30 d. patikslinimas nėra susiję su kokios nors pareiškėjo subjektyvios teisės ar teisėto intereso gynimu. Pirma, pagal teisės aktų nuostatas (Lietuvos Respublikos statybos įstatymą, Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatymą, Lietuvos architektų rūmų statutą, Aprašą) pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų Komisijai priėmus bet kokį sprendimą. Komisijos veiklos tikslas yra viešojo intereso, o ne privataus intereso gynimas. Be to, pareiškėjas neturi nuosavybės teisių nei į ginčo žemės sklypą, nei į ginčo pastatą. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jis ginčo pastate gyvena. Pagal LVAT praktiką reikalavimo teisės neturėjimas yra pagrindas pripažinti skundą nepagrįstu, kuomet priimamas sprendimas dėl bylos esmės (LVAT 2016 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-941-602/2016).

Pažymėtina, kad viešuosius interesus gali ginti tik įstatymų numatyti subjektai ir tik įstatymų numatytais atvejais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio  17 d. nutartis administracinėje byloje A-1238-552/2015). Subjektas, reikšdamas skundą viešajam interesui ginti, privalo pagrįsti, kad jis patenka į subjektų, turinčių teisę ginti viešąjį interesą, sąrašą, ir kad tokios teisės įgyvendinimas (reikalaujant taikyti konkretų teisių gynimo būdą) yra priskirtas jo kompetencijai pagal įstatymą, skunde turi būti nurodoma konkreti įstatymo norma, suteikianti pareiškėjui teisę skundu dėl viešojo intereso gynimo reikalauti taikyti konkretų teisių gynimo būdą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas tokio pobūdžio aplinkybių nenurodė, jų nenustatė ir teismas. 

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Įvertinęs pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus ir byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, kad pareiškėjas turėjo teisę su skundu kreiptis į Komisiją, atsakovas pateikė pareiškėjui informaciją apie skundo išnagrinėjimo rezultatą, tuo pasibaigė pareiškėjo reikalavimo teisės ribos. Kadangi pareiškėjas į teismą kreipėsi neturėdamas materialiosios reikalavimo teisės, todėl jo skundas atmestinas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

 Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. liepos 2 d. prašymą iš naujo yra išvestinis iš pareiškėjo reikalavimo panaikinti atsakovo 2019 m. gegužės 2 d. protokolą Nr. 153-1. Teismui konstatavus, kad pareiškėjas neturi materialinio suinteresuotumo skųsti Protokolą, atmestinas ir išvestinis pareiškėjo reikalavimas.

Pareiškėjas prašė teismo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, teisę iš kitos šalies gauti savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjo skundo reikalavimai atmesti, todėl prašymas priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

Vadovaudamasis ABTĮ 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

  Pareiškėjo J. G. (J. G.) skundą atmesti.

  Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos                                                      Asta Adamonytė-Šipkauskienė

                                                      Beata Martišienė

                                                      Fausta Vitkienė