Civilinė byla Nr. e2-1298-615/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18185-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.16; 2.6.10.5.2.17; 2.6.10.8; 2.6.10.9; 3.2.3.8; 3.2.3.12; 3.1.7.6; 3.1.7.8

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 10 d.

Kaunas

            Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Mindaugas Plučas,

sekretoriaujant Vilmai Mikelionienei,

dalyvaujant ieškovei N. O. ir atstovei advokatei Dianai Višinskienei,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „JYSK BALTIC“ atstovams K. Š. ir advokato padėjėjui Karoliui Dūdėnui,

            viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. O. ieškinį atsakovei uždarajai akciniai bendrovei „JYSK BALTIC“ dėl žalos atlyginimo.

            Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė procesiniuose dokumentuose, teismo posėdyje ir ieškovės atstovė teismo posėdyje nurodė:

1.1.                      2019 m. liepos 25 d. ieškovė, įėjusi į atsakovės parduotuvę, esančią adresu: (duomenys neskelbtini), užkliuvo už netvarkingai sudėtos grindų plytelių „Kutą“ ekspozicijos, kadangi dalis minėtos ekspozicijos buvo išdėstyta pirkėjams skirtame praėjimo take, bei nukrito, tokiu būdu patyrė sveikatos sužalojimus. Ieškovei LSMU Kauno klinikų traumatologijos skyriuje buvo susiūta žaizda antakyje bei atlikta galvos kompiuterinė tomografija. Atlikus rentgenogramos tyrimą buvo konstatuotas dešinio riešo 2-jų krypčių r-mos Kaulų struktūros porotiškumas, stipinkaulio lūžis tipinėje vietoje su ašine dislokacija bei alkūnkaulio įlinės ataugos lūžis be žymesnės dislokacijos.

1.2.                      Ieškovei buvo atliktos dvi operacijos: 2019 m. liepos 25 d. dešinės rankos riešo operacija; 2019 m. liepos 26 d. operacijos metu riešas buvo stabilizuotas įsiuvus metalinę plokštelę ir kaulus suvaržant metaliniais sriegiais. Prieš operacijas lūžusio riešo skausmas buvo malšinamas išoriniais nuskausminamaisiais vaistais, operuojant skirta narkozės kaukė, nuskausminimui skirta pilna viso kūno nejautra. Po operacijos atlikta rankos rentgenograma, skirti antibiotikai bei nuskausminamieji vaistai ir paskirtas gydymas LSMU Kauno klinikų stacionare.

1.3.                      Neurologas išraše nurodo, jog jutimai galūnėse sutrikę, palpacija yra skausminga, nustatyta jutimų hipestezija kaktos srityje, kairėje pusėje, pagrindinė diagnozė - kiti trišakio nervo sutrikimai. Nurodė, kad tokio pobūdžio traumų pasekmės trunka nuo 6 iki 12 mėnesių, savaime neatsistačius nervo jutiminei funkcijai, padariniai sveikatai juntami visą gyvenimą. Ieškovei buvo išrašyti receptiniai vaistai: Aceclofenac, kuris vartojamas lėtiniam skausmui ir uždegimui mažinti, bei Milgamma, kurio paskirtis - gydyti nervų sistemos sutrikimus. Gydytoja psichiatrė dėl sutrikusio miego ritmo, atsiradusių depresijos požymių paskyrė Bromazepam ir Flupentiksolis. Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja paskyrė fizioterapijas, gydomuosius masažus.

1.4.                      Advokatė Diana Višinskienė pateikė atsakovei pretenziją dėl neturinės žalos atlyginimo, kuria prašė atlyginti ieškovei 5 000 Eur neturtinę žalą ir patirtas išlaidas teisinei pagalbai apmokėti. 2019 m. rugpjūčio 29 d. IF P&C Insurance AS Latvijos filialas bankiniu pavedimu padarė piniginę 1 500 Eur perlaidą ieškovės neturtinei žalai atlyginti. Atsakovė nesutiko atlyginti visą neturtinę žalą ir į ieškovės banko sąskaitą pervedė 2 000 Eur piniginę perlaidą. Iš viso atlyginta 3 500 Eur neturtinės žalos.

1.5.                      Atsakovei neužtikrinus pirkėjams saugių apsipirkimo sąlygų, ieškovė užkliuvo už parduotuvės salėje netvarkingai įrengtos grindų plytelių ekspozicijos, dėl ko nugriuvusi patyrė sveikatos sužalojimus. Atsakovė yra juridinis asmuo, jai yra keliami didesni atidumo reikalavimai, kadangi ji teikia paslaugas visuomenei, neabejotina, jog prekybinėse patalpose kas dieną apsilanko didelis kiekis žmonių, todėl atsakovė privalo skirti ypatingą dėmesį jų saugumui. Atsakovė savo veiksmais pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, tai pripažįstama asmens neteisėtais veiksmais. Atsakovė nepaisė savo pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, todėl buvo padaryta žala. Jeigu plytelių ekspozicija nebūtų buvusi praėjimo take, ieškovė nebūtų už jos užkliuvusi, jai nebūtų padarytas sveikatos sutrikdymas ir nepatirtų tiek fizinių ir dvasinių kančių. Atsakovė netinkamai išdėstė plytelių ekspozicijas, dėl ko aštrūs plytelių kampai buvo užtvėrę pirkėjams skirtą praėjimo taką, jokiu informaciniu ženklinimu neužtikrinęs pirkėjų dėmesio atkreipimo, neįvykdė jai nustatytos pareigos eksponuoti statybines medžiagas saugiai bei pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, todėl nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Tai, kad atsakovė veikė galimai neatsargia kaltės forma, neeliminuoja nei to, kad kaltė egzistuoja, nei to, jog patirta neturtinė žala vis tiek turi būti atlyginta.

1.6.                      Ieškovei dėl atsakovės neteisėtų veiksmų buvo padarytas sveikatos sužalojimas - prakirsta galvos sritis (kakta), dėl ko jai buvo nustatytas trišakio nervo jutiminės funkcijos sutrikimas - jutimų hipestezija kaktos srityje, kairėje pusėje, taip pat lūžęs dešinės rankos riešas (stipinkaulio lūžis). Ieškovei po įvykio buvo atliktos net dvi operacijos. Ieškovė kentė didelį skausmą, kuris buvo slopinamas nuskausminamaisiais, skausmai tęsiasi iki pat šios dienos. Ieškovė iki įvykio niekada nebuvo operuota, prieš atliekamas operacijas jautė didelę baimę, baimę dėl galimų vėlesnių operacijų išgyvena iki šios dienos. Po atliktų operacijų gydytojai ieškovei rekomendavo darbo apribojimus dešine ranka: du mėnesius po gipso nuėmimo dešine ranka atlikti tik minimalius fizinių pastangų nereikalaujančius veiksmus - ieškovė galėjo judinti tik rankos pirštus; praėjus trims mėnesiams po rankos traumos - dirbti dešine ranka keliant svorį tik iki 2 kg; praėjus šešiems mėnesiams - dirbti dešine ranka keliant svorį iki 5 kg. Ieškovė yra dešiniarankė, todėl dešinės rankos trauma paveikė ieškovės gyvenimo kokybę.

1.7.                      Ieškovė iki pat šios dienos jaučia susirūpinimą dėl savo sveikatos būklės ateityje. Ieškovė pati atsinešdavo vandens iš šulinio, pasiruošdavo ir atsinešdavo malkų krosniai kūrenti, genėjo vaismedžius, pjaudavo žolę, pasiruošdavo dirvą daržui, grėbė nukritusius lapus, kasdavo sniegą, apdorodavo sodo gėrybes, konservuodavo užaugintą derlių. Ieškovė po įvykio be pagalbos negali atlikti aukščiau nurodytų veiksmų, yra ypatingai suvaržyti jos poreikiai, laisvė, veikla, dėl to yra labai nervinga, jaučia bejėgiškumo jausmą, dažnai nurodo, kad yra nenaudinga, yra pastebimi depresijos požymiai. Tai patvirtina ir ieškovės vartojami vaistai - Bromazepam, Flupentiksolis. Iki įvykio ieškovė niekada nėra vartojusi tokio pobūdžio vaistų. Ieškovė buvo aktyvi bendruomenės narė, turėjo mėgstamą veiklą - rankdarbius, važinėjo dviračiu, augino daržoves, tačiau po įvykio visų šių veiklų turi atsisakyti. Ieškovės dešinės rankos riešo vidinėje dalyje yra likęs 10 cm. ilgio randas. Ieškovei yra nustatytas potrauminis plaštakų virpėjimas, kuriam įtakos galimai turėjo ir galvos trauma. Ieškovei yra paskirtos fizioterapijos ir gydomieji masažai, Ieškovė eikvoja daug laiko vykdama pas gydytojus, nuolatos turi prašyti aplinkinių pagalbos kelionėms į gydymo įstaigas, nes gyvena ne miesto teritorijoje. Antrosios operacijos metu riešas buvo stabilizuotas įsiuvus metalinę plokštelę ir kaulus suvaržant metaliniais sriegiais, todėl negali būti atliekamas saugesnis magnetinio rezonanso tyrimas, o atliekama organizmui žalingesnė procedūra - kompiuterinė tomografija naudojant Rentgeno spindulius. Ieškovės fizinis atsistatymas trunka jau daugiau nei tris mėnesius, per nurodytą laiką ieškovės būklė iš esmės nepagerėjo, t. y. ji vis dar jaučia didelius skausmus, be to, prognozuojama, jog metalinės plokštelės dešinėje rankoje gali būti paliekamos visam gyvenimui, dėl ko ieškovė labai išgyvena, akivaizdu, kad galimai nebus atkurta iki įvykio ieškovės buvusi sveikatos būklė.

1.8.                      Teismo posėdyje ieškovė ieškinį palaikė, patvirtino raštu nurodytas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad nuo įvykio praėjo 16 mėnesių, bet pasekmes jaučia iki šiol. Rankos jėga neatsistato. Reikalinga kitų žmonių pagalba. Pasikeitė ieškovės dienotvarkė, dabar daugelio dalykų negali atlikti. Ranką skauda, geria nuskausminamuosius. Gydytoja nurodė, kad po karantino ieškovė bus siunčiama atlikti dar vieną operaciją. Kadangi gyvena kaime, ieškovė anksčiau dirbdavo visus darbus pati, net ir vyriškus, pagalbos nereikėdavo. Keturis mėnesius ties antakiu jautė adatų dilgsėjimą, nukirstas trišakis nervas. Po keturių mėnesių buvo paskirtas lazerinis gydymas, kažkiek padėjo, bet atsinaujina.

1.9.                      Teismo posėdyje ieškovės atstovė ieškinį palaikė, pakartojo raštu nurodytas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad ir dabar ieškovė negali savimi visiškai pasirūpinti, turi lankytis gydymo įstaigose, patyrė stresą, nerimą ir įtampą. Buityje reikalinga dukters pagalba. Bus atliekama trečia rankos operacija. Įvykio metu parduotuvėje ekspozija buvo pakelta 1 cm aukščio, kurio vartotojas gali nepastebėti, nebuvo aptverta, nebuvo skiriamųjų ženklų. Atsakovė nepateikė duomenų kiek panašiomis situacijomis atsakovė išmokėdavo kitose Islandijos ir Kanados parduotuvėse. Todėl teismas turėtų atsižvelgti į Lietuvos teismuose priimtus sprendimus.

2.       Atsakovė procesiniuose dokumentuose ir jos atstovai teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, ieškinį prašė atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė:

2.1.                      Draudikas If P&C Incurance AS ir atsakovė ieškovei sumokėjo viso 3 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. LSMUL asmens žalų ekspertas gydytojas 2019-08-01 pateikė išvadą, kad rekomenduojama neturtinės žalos kompensacija yra 1500 eurų. Sumokėta suma yra daugiau nei dvigubai didesnė, nei eksperto išvadoje rekomenduojama kompensacijos suma.

2.2.                      Eksperto išvadose nurodoma, kad ieškovė patyrė stipinkaulio apatinės dalies lūžį ir kaktos sumušimą, kuris vertinamas, kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas ir ieškovei atlikta stipinkaulio osteosintezė (kaulai sutvirtinami plokštele ir sraigtais, intrameduline vinimi ar kitaip, tokie tvirtinimai atliekami ir t.y. įprastas gydymo metodas, kai ligonis yra senyvo amžiaus), imobilizuota (sugipsuota) 4 savaitėms. 3500 eurų suma neturtinei žalai atlyginti yra sąžininga, teisinga ir yra pilnai atlyginta.

2.3.                      Atsakovė būdama socialiai atsakinga įmonė, atsižvelgdama tik į vieną aplinkybę, kad nelaimingas atsitikimas įvyko atsakovės valdomoje parduotuvėje, ieškovei kartu su draudiku sumokėjo 3 500 eurus neturtinei žalai atlyginti, taip pat siūlė nukentėjusiajai visokeriopą pagalbą, reabilitaciją, kurios nukentėjusiosios dukra atsisakė. Vaizdo įrašas teismui pateiktas, kad paneigti ieškovės atsiliepime išdėstytus teiginius, kad eksponuojamos grindys parduotuvėje buvo išdėstytos netvarkingai, jomis buvo užtverti pirkėjams praėjimo takai ir būtent tai sąlygojo nelaimingo įvykio atsiradimą, o taip pat, kad paneigti ieškovės teiginį, jog ieškovė buvo atsargi, atidi nelaimingo įvykio situacijoje. 

2.4.                      Atsakovė ieškovei sumokėjo 3 500 Eur neturtinės žalos nesigilindamas į kaltę bei sudedamąsias dalis civilinei atsakomybei atsirasti, o vien esant faktui, kad nelaimingas atsitikimas įvyko atsakovės parduotuvėje. Atsakovė sutinka, kad kokių nors ženklų apie eksponuojamą grindų dangą nebuvo, nes ekspozicija buvo matoma, ji niekaip neužgriozdino parduotuvės praėjimų pirkėjams, nes eksponuojamų grindų ekspozicija buvo laikoma saugia, pirkėjams ant grindų ekspozicijos buvo suteikta galimybė vaikščioti bei įsitikinti grindų savybėmis, ant ekspozicijos buvo išdėstytos ir kitos prekės. Teismui pateiktoje vaizdinėje medžiagoje tai ir matyti, kad keli parduotuvės klientai ant ekspozicinės grindų dangos vaikšto, apžiūrinėja prekes, o viena parduotuvės klientė praeina pro ekspoziciją ir tai klientams nesudaro kokių nors papildomų pastangų ar kliūčių praeiti ekspoziciją, ją apžiūrėti. Vaizdo medžiagoje matyti, kad ieškovė skubėjo ir elgėsi neatsargiai bei neapdairiai.

2.5.                      Ieškovės dukra iš karto po nelaimingo atsitikimo, kai su ja susisiekė atsakovės atsakinga darbuotoja, pareikalavo iš sumokėti 5 000 eurus kompensaciją, nes atsakovė yra didelė, tarptautinė įmonė ir tokią kompensaciją gali mokėti. Ieškovės reikalavimas buvo iš karto po nelaimingo įvykio, kai ieškovė gijo po traumos bei atliktos operacijos ir nebuvo visiškai aišku kokias pasekmes sukels patirta trauma. Ieškovė atsisakė bet kokios atsakovės siūlomų gydymo, potrauminės reabilitacijos, namų ūkio priežiūros išlaidų kompensavimo.

2.6.                      Ekspertas nurodė, jog gaivos KT trauminių pakitimų nėra. Iš ieškovės pateiktų medicinos įstaigų dokumentų sunku spręsti apie dėl patirtos traumos atsiradusius liekamuosius reiškinius, nes juose nurodoma kuo ieškovė skundžiasi, skiriami vaistai, bet medicinos dokumentuose nėra gydytojų išvadų kad būtent dėl stipinkaulio apatinės dalies lūžio ir kaktos sumušimo atsirado kokios nors liekamosios pasekmės. Medicinos įstaigų dokumentuose, o ir pati ieškovė daro tik prielaidą, vartodama žodį „galimai“, kad patirta trauma turėjo įtakos medicinos dokumentuose nurodytiems negalavimams. Ieškovė yra senyvo amžiaus ir jai visiško išgijimo ir potrauminės reabilitacijos procesas yra daug ilgesnis.

2.7.                      .Teismo posėdyje atsakovės atstovas su ieškiniu nesutiko, patvirtino raštu nurodytas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad ekspozicija buvo sudėta tvarkingai. Pati ieškovė kirto ekspoziciją. Įvykis įvyko dėl ieškovės kaltės. Atsakovė kompensavo ieškovės patirtus išgyvenimus didesne suma nei nurodė ekspertas išvadoje.

2.8.                      Teismo posėdyje atsakovės atstovė su ieškiniu nesutiko, patvirtino raštu nurodytas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad turi pareigą atstovauti įmonę ir susisiekti su nepatenkintais klientais. Tai padarė ir šiuo atveju. Buvo susisiekta su ieškovės dukra, buvo siūloma medicininė ir kitokia pagalba.

            Teismas

k o n s t a t u o j a :

            Ieškinys tenkintinas iš dalies

3.       Civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė 2019-07-25 įėjusi į atsakovės UAB „JYSK BALTIC“ parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), vaikščiodama parduotuvėje užkliuvo už grindų plytelių „Kuta“ ekspozicijos, kuri buvo išdėstyta pirkėjams skirtose parduotuvės patalpose, nukrito ir patyrė sveikatos sužalojimus. Atvykę greitosios medicininės pagalbos darbuotojai ieškovę apžiūrėjo ir išvežė į LSMU Kauno klinikų traumatologijos skyriaus priimamąjį, kur ieškovei buvo susiūta žaizda antakyje, atlikta galvos kompiuterinė tomografija. buvo konstatuotas dešinio riešo 2-jų krypčių r-mos kaulų struktūros porotiškumas, stipinkaulio lūžis tipinėje vietoje su ašine dislokacija bei alkūnkaulio įlinės ataugos lūžis be žymesnės dislokacijos. Dėl paminėto įvykio metu patirtų sužalojimų ieškovei 2019-07-25 buvo atlikta dešinės rankos riešo operacija, 2019-07-26 esant nepatenkinamai lūžgalių padėčiai ieškovei atlikta dar viena operacija – dešinio stipinkaulio osteosintezė plokštele ir sraigtais, riešą stabilizuojant į jį įsiuvus metalinę plokštelę ir kaulus suvaržant metaliniais sriegiais. Prieš operacijas lūžusio riešo skausmas buvo malšinamas išoriniais nuskausminamaisiais vaistais, operuojant skirta narkozės kaukė, nuskausminimui skirta pilna viso kūno nejautra. Po operacijos atlikta rankos rentgenograma, skirti antibiotikai bei nuskausminamieji vaistai ir paskirtas gydymas LSMU Kauno klinikų stacionare. Iš ieškovės į bylą pateiktų rašytinių įrodymų taip pat matyti, kad neigiamas sveikatai įvykio pasekmes ieškovė patiria iki šiol, dėl pairto įvykio jai ir šiuo metu yra taikomos bei ateityje dar bus taikomos medicininės procedūros. Dėl patirtų sužalojimų buvo ir yra apsunkintas ieškovės buitinis gyvenimas – ieškovei yra sunkiau tvarkyti savo namų ūkį, jai yra sunkiau tvarkytis buityje, ieškovė šiuo metu negali atlikti eilės namų ūkio darbų, kuriuos galėdavo atlikti anksčiau, yra apsunkintas ieškovės bendravimas su kitais, ne kartu su ja gyvenančiais, asmenimis.

4.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje yra įtvirtinta asmens, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisė į teisminę gynybą, taip pat tai, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymai. Civilinės atsakomybės institutas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) šeštosios knygos XXII skyriuje. Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui. Pagal CK 6.283 straipsnį tuo atveju, jei fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Deliktinei atsakomybei atsirasi yra būtini žala, neteisėti atsakovo veiksmai, atsakovo kaltė ir priežastinis ryšys, tarp žalos ir beteisėtų atsakovo veiksmų (CK 6.246-6.249 straipsniai). Asmens patirtas fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, yra laikomi neturtine žala (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Padaryti nuostoliai (žala) turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis).

5.       Atsakovė neginčija nei paties įvykio fakto, nei ieškovės patirtų sužalojimų, nei priežastinio ryšio tarp nurodyto įvykio, ieškovės patirtų sužalojimų ir dėl to ieškovės patirto ir tebepatiriamo gydymo. Todėl teismas laiko byloje įrodytomis tiek aukščiau nurodytas aplinkybes, tiek tai, kad dėl ginčo įvykio ieškovė patyrė ir tebepatiria fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. T.y. dėl ginčo įvykio ieškovė patyrė, tame tarpe, neturtinę žalą. Atsakovė nurodo (triplike ir kt.), kad pati ieškovė ginčo įvykio metu nebuvo pakankamai atsargi ir apdairi, o atsakovės prekių ekspozicija, už kurios užkliuvo ieškovė, buvo sudėta tvarkingai. Teismas pažymi, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju būtent atsakovei, kaip pardavimo paslaugų teikėjai ir pirkimui-pardavimui skirtų patalpų valdytojai, teko pareiga užtikrinti vartotojų ir kitų lankytojų saugumą, ekspozicijų teisingą išdėstymą bei pareiga visais įmanomais būdais stengtis nesudaryti sąlygų žalai asmenims atsirasti ir esant reikalui imtis apsauginių ar atsargumo priemonių – kontroliuoti įspėjamųjų ženklų pastatymą akivaizdžiai matomose judėjimo vietose. Pati atsakovė bylos nagrinėjimo metu neginčijo ir iš esmės patvirtino aplinkybes, jog ginčo ekspozicija buvo aukščiau už atsakovės parduotuvės grindų lygį ir nebuvo jokių ženklų, kurie draustų pirkėjams eiti per ginčo ekspoziciją, taip pat nebuvo ir visiškai jokių ženklų, kurie atkreiptų pirkėjų dėmesį ir juos įspėtų, jog parduotuvės grindų aukštis ir faktinė grindų danga ne nuožulniai keičiasi, t.y. nebuvo jokių ženklų, kurie pirkėjus (vartotojus) įspėtų, kad einant jų kelyje priekyje atsiras anksčiau parduotuvėje nebuvusios kliūtys, už kurių pirkėjai gali užkliūti, arba einant per kurias pirkėjai gali suklupti ar nugriūti. Todėl atsakovės neteisėti veiksmai ir kaltė šiuo atveju pasireiškia tuo, kad atsakovė ant pirkėjams skirtų savo valdomos parduotuvės grindų, neaptvėrusi apsaugine draudžiančia vaikščioti juosta, patalpino papildomą ekspoziciją, kuri ne nuožulniai pakeitė faktinį parduotuvės grindų aukštį ir grindų dangą, tačiau nesiėmė visų būtinų apsauginių ir atsargumo priemonių – nekontroliavo įspėjamųjų ženklų pastatymo akivaizdžiai matomose judėjimo vietose, kurie įspėtų pirkėjus, jog einant jų kelyje priekyje atsiras anksčiau parduotuvėje nebuvusios kliūtys, už kurių pirkėjai gali užkliūti, arba einant per kurias pirkėjai gali suklupti ar nugriūti.

6.       Ieškovė savo patirtos neturtinės žalos dydį vertina 5000 Eur, iš kurių 3500 Eur dalis ieškovei jau yra atlyginta. Neturtinės žalos dydžio nustatymą lemia tiek bendrieji CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardyti kriterijai, tiek specifiniai kriterijai, nustatyti konkrečioje byloje. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas sveikatos sutrikdymo bylose yra specifinis tuo, kad teismas, atsižvelgdamas į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus (žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitus), turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas, nustatant jų piniginį - kompensacinį ekvivalentą. Taip pat yra svarbu išlaikyti pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą pusiausvyrą. Įstatyme nustatytas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-170/2010; ir kt.).

7.       Teismas taip pat pažymi, kad nagrinėjant civilinę bylą atsakovei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 1 dalies pagrindu buvo pasiūlyta pateikti duomenis apie tai, kokie nelaimingi atsitikimai yra buvę tų pačių savininkų valdomose „JYSK“ parduotuvėse kitose šalyse, įskaitant Islandiją ir Kanadą, kokie sužalojimai buvo patirti šių nelaimingų atsitikimų pasekoje ir kokio dydžio kompensacijos buvo išmokėtos nukentėjusiems asmenims. Teise pateikti aukščiau nurodytus duomenis atsakovė iš esmės nepasinaudojo ir į bylą nepateikė duomenų apie nelaimingus atsitikimus „JYSK“ parduotuvėse Islandijoje ir Kanadoje bei su tuo susijusias nukentėjusiems asmenims išmokėtas kompensacijas. Atsakovės atstovas 2020-10-13 teismo posėdžio metu paaiškino, kad neturinė žala turi būti atlyginama pagal šalies, kurioje ji buvo patirta, ekonomikos būklę. Teismas su tokiais atsakovės atstovo argumentais nesutinka, kadangi, išskyrus įstatymais ar sutartimis nustatytus ribotos atsakomybės atvejus, žala (nuostoliai), įskaitant patirtą neturinę žalą, turi būti atlyginta visiškai, nepriklausomai nei nuo valstybėje buvusios, nei nuo ateityje būsiančios ekonomikos būklės (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnis).

8.       Tačiau teismas kartu pažymi ir tai, kad pati ieškovė 2020-10-13 teismo posėdžio metu paaiškino, jog 5000 Eur patirtos neturtinės žalos dydį ji nurodė siekdama kompensuoti, tame tarpe, ir tai, kad jos duktė J. O. po nelaimingo atsitikimo turėjo atsisakyti vieno iš savo darbų. T.y. dalį ieškovės prašomos priteisti sumos sudaro ne pačios ieškovės patirta neturinė žala, o jos dukters negautos pajamos. Ieškinio reikalavimai dėl turtinės žalos (negautų pajamų) priteisimo nagrinėjamu atveju pareikšti nebuvo ir atsakovė civilinės bylos nagrinėjimo metu neturėjo galimybės atskirsti į tokius reikalavimus.

9.       Įvertinęs sprendime aukščiau nurodytas civilinės bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, taip pat pakenkimo ieškovės sveikatai laipsnį ir pobūdį, ieškovės patirtos žalos pasekmes, sveikatos sutrikdymo trukmę, ligos progresavimo tikimybę, prognozes, atsiradusius sveikatos sutrikdymo, taip pat tą aplinkybę, kad į ieškovės nurodomos jos patirtos neturtinės žalos dydį (5000 Eur), įeina, kaip paaiškino pati ieškovė, ne tiktai ieškovės patirta neturtinė žala, bet ir ieškovės dukters negautos pajamos, atitinkamai, vien tik neturtinė žala yra mažesnė nei 5000 Eur, atsižvelgdamas aukštesniųjų instancijų teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose ir vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais teismas sprendžia, kad bendras ieškovės patirtos neturinės žalos dydis nagrinėjamu atveju vertintinas 4500 Eur (CPK 185 straipsnis). Kadangi civilinėje byloje tarp šalių nebuvo ginčo dėl to, kad 3500 Eur dydžio neturtinės žalos dalis ieškovei buvo atlyginta dar iki civilinės bylos iškėlimo, ieškovei iš atsakovės priteistinas 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnis).

10.       Kiti atsakovės ir jos atstovų nurodyti argumentai nesudaro pagrindo netenkinti ieškovės ieškinio aukščiau nurodytoje jo dalyje.

11.       Pagal CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė byloje patyrė 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidas ir pateikė jas pagrindžiančius įrodymus. Atsakovė byloje patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidas ir pateikė jas pagrindžiančius įrodymus. Kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimo išlaidų dydžio, teismas turi vadovautis LR CPK 98 str. 2 d. ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-533/2008). Taip pat, sprendžiant dėl atstovavimo išlaidų pagrįstumo ir jų dydžio, turi būti atsižvelgiama į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-177/2013). Nagrinėjamu atveju nors ieškovė už teisines paslaugas ir yra sumokėjusi didesnę pinigų sumą nei atsakovė, tačiau abiejų šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalų dydžių, todėl, atsižvelgiant į civilinės bylos pobūdį ir bylos nagrinėjimo trukmę, laikytinos protingomis ir nemažintinos.

12.       Ieškovės ieškinys patenkintas 66,67 proc. (1 000×100/1 500=66,67 proc.), atitinkamai netenkinta – 33,33 proc. ieškinio, todėl ieškovei iš atsakovės priteisiama 1 333,40 Eur (2 000×66,67/100=1 333,40 Eur), o atsakovei iš ieškovės priteisiama 166,65 Eur (500×33,33/100=166,65 Eur) bylinėjimosi išlaidos.

13.       Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteisiamos, nes jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. 1R-19/1K-2 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

            Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

            ieškinį tenkinti iš dalies.

            Priteisti ieškovei N. O. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „JYSK BALTIC“ (juridinio asmens kodas 110842955) 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) neturtinės žalos atlyginimą ir 1 333,40 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų trisdešimt trijų eurų 40 ct) dydžio bylinėjimosi išlaidas.

            Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „JYSK BALTIC“ (juridinio asmens kodas 110842955) iš ieškovės N. O. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 166,65 Eur (vieno šimto šešiasdešimt šešių eurų 65 ct) dydžio bylinėjimosi išlaidas.

            Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas                                                Mindaugas Plučas