Byla Nr. 1S-399-319/2017

Teisminio proceso Nr. 1-69-3-00051-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 19 d.

Kaunas

(duomenys neskelbtini) apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. V. (pareiškėjas) skundą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta pradėti privataus kaltinimo bylos procesą P. M. (P. M.) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

1. 2017 m. balandžio 10 d. (duomenys neskelbtini) apylinkės teisme gautas pareiškėjo privataus kaltinimo skundas, kuriame prašoma pradėti privataus kaltinimo procesą P. M. atžvilgiu pagal BK 154 straipsnio 1 dalį, nes jis paskleidė apie jį tikrovės neatitinkančią informaciją, pakertančią pasitikėjimą jo asmeniu, be to, pareiškėjas prašė baudžiamąją bylą nagrinėti ne (duomenys neskelbtini) apylinkės teisme, o perduoti ją kitam Kauno apygardos teismui, siekiant išvengti pagrįstų abejonių dėl proceso šališkumo, nes P. M. sutuoktinė D. M. (D. M.) yra buvusi (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo teisėja.
2. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas 2017 m. balandžio 14 d. nutartimi atsisakė pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal V. V. skundą. Teisėjas pareiškėjo prašymą perduoti jo skundą nagrinėti kitam teismui atmetė, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių argumentų, kuriais būtų išreiškiamas nepasitikėjimas teismu ir teisėju, kuriam buvo paskirtas nagrinėti jo skundas, t. y. A. R., nenurodė nei vienos iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 58 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose ar BPK 58 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, galinčių rodyti, kad teisėjas negalėtų dalyvauti šiame procese. Nutartyje jis nurodė, kad nors teisėjas ir dirbo tame pačiame teisme su buvusia teisėja D. M., tačiau ji teisėja nebedirba jau keletą metų, bylą nagrinėjantį teisėją su D. M. siejo tik darbiniai ryšiai, LITEKO duomenimis nustatyta, kad santuoka, sudaryta tarp P. M., ir D. M., nutraukta teismo sprendimu, todėl teisėjui nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo nėra jokio pagrindo. Teismas atsisakė pradėti privataus kaltinimo procesą pagal V. V. skundą, konstatavęs, kad įvertinus skunde išdėstytas aplinkybes bei tarp pareiškėjo ir P. M. susiklosčiusius ilgalaikius konfliktinius santykius, nėra pagrindo teigti, jog P. M. išsakyta neigiama nuomonė apie kitą asmenį, kadangi jie nebuvo grindžiami jokiais faktais ar kitokiais duomenimis, jie nepripažintini informacija BK 154 straipsnio 1 dalies prasme ir todėl negali reikšti, kad objektyviai buvo padaryta pavojinga veika, atitinkanti nusikalstamos veikos, numatytos BK154 straipsnio 1 dalyje, požymius, kas reiškia, kad minėtuose P. M. veiksmuose nėra būtino objektyvaus šios nusikalstamos veikos požymio – pavojingos veikos.
3. V. V. skunde prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartį ir spręsti jo skundo priėmimo klausimą iš naujo.

3.1. Skunde teigiama, kad skundžiama nutartis nepagrįsta ir neteisėta visų pirma dėl to, kad jo skundą išnagrinėjo šališkas teismas. Nurodo, kad Konstitucija garantuoja kiekvieno žmogaus teisę į nešališką teismą, kad asmuo galėtų pasitikėti jo sprendimų objektyvumu, o jeigu kyla abejonių dėl jo šališkumo, jas keliančios prielaidos turi būti pašalintos. Pareiškėjas teigia, kad jam dėl teisėjo A. R. šališkumo kyla pagrįstos abejonės, nes P. M., kurio atžvilgiu jis prašo pradėti privataus kaltinimo procesą, dirba policijos pareigūnu ir su teisėju A. R. turėjo ir turi darbinių reikalų. Be to, P. M. sutuoktinė D. M. ilgą laiką dirbo (duomenys neskelbtini) apylinkės teisme teisėja ir dirbo kartu su A. R., kas, pareiškėjo vertinimu, jo skundą nagrinėjant (duomenys neskelbtini) apylinkės teisme, pakenktų teisingam bylos sprendimu. Pareiškėjas teigia, kad nors skundžiamoje nutartyje ir nurodyta, kad santuoka tarp P. M. ir D. M. jau nutraukta, tačiau paties P. M. teigimu, jis su buvusia sutuoktine gyvena kartu, veda bendrą ūkį ir augina vaikus. Pareiškėjo įsitikinimu, šie ryšiai kelia pagrįstas abejones teisėjo A. R. šališkumu.

3.2. Skunde pareiškėjas teigia, kad skundžiama teisėjo A. R. priimta nutartis yra akivaizdžiai šališka, nes ji prieštarauja Konstitucinio teismo išaiškinimui, jog jeigu skundas turi neesminių trūkumų, susijusių su jo forma, kai kuriais netikslumais, tačiau esmė yra išdėstyta ir iš skundo galima suprasti, kokia veika padaryta bei kokiais duomenimis ji patvirtina, tai nėra pagrindas nepriimti skundo, o bylai reikšmingos aplinkybės gali būti išaiškintos nagrinėjant bylą teisme. Šiuo atveju teisėjas A. R. iškraipo privataus kaltinimo instituto esmę ir paskirtį, nes išvadas padarė vien iš pareiškėjo skundo, bylos neperdavęs nagrinėti teisme ir išsiaiškinti visas aplinkybes. Jo padarytos išvados neparemtos jokiais faktais. Be to, jis pažeidė pareiškėjo konstitucinę teisę kreiptis į teismą. Dėl šių išdėstytų priežasčių V. V. prašo pripažinti skundžiamą nutartį neteisėta ir ją panaikinti bei spręsti jo skundo priėmimo klausimą iš naujo. 

4. V. V. skundas atmetamas.

    Dėl teisėjo A. R. šališkumo

5. BPK 58 straipsnyje nurodyti pagrindai, kuriems esant ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas, vertėjas, ekspertas ar specialistas privalo nusišalinti ar tais pačiais pagrindais nušalinimą jiems gali pareikšti šio Kodekso 57 straipsnio 1 dalyje išvardyti asmenys. BPK 58 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose įtvirtinti konkretūs atvejai, kada teisėjas negali dalyvauti procese ir turi būti nušalintas arba privalo nusišalinti.

5.1. Kaip matyti iš V. V. skundo, jis nušalinimo pagrindu laiko tiek teisėjui A. R., tiek visam (duomenys neskelbtini) apylinkės teismui P. M. daromą tiesioginę įtaką, kurio atžvilgiu jis prašo pradėti privataus kaltinimo procesą, nes P. M. dirba vidaus reikalų sistemoje policijos pareigūnu ir, pasak jo, tiesiogiai susijęs su teisėju, be to, kad P. M. buvusi sutuoktinė anksčiau dirbo tame teisme teisėja. Pareiškėjo įsitikinimu, šie ryšiai tiesiogiai įtakoja teisėjo A. R. priimamų procesinių sprendimų rezultatą. Aukštesnysis teismas, įvertinęs tiek pareiškėjo nurodytas aplinkybes, tiek pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad V. V. skunde nurodytos aplinkybės yra tendencingai patemtos tik jo paties nuomone, nepagrįstos jokiais objektyviais ir realiais duomenimis. Aukštesnysis teismas sutinka su skundžiamos nutarties argumentais, kad negalima pripažinti teisėją esant šališku ir nušalinti nuo jam priskirtos bylos nagrinėjimo vien esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui. Tam turi egzistuoti įrodymais pagrįstos abejonės. Šiuo atveju, jokių duomenų apie teisėjo A. R. asmeninį tendencingumą ar išankstinį nusistatymą nagrinėjant pareiškėjo skundą nėra. Skunde nurodytas teiginys, jog P. M. dirba policijos pareigūnu ir su teisėju A. R. turėjo ir turi darbinių reikalų, yra niekuo nepagrįstas ir deklaratyvus. Visų pirma, nėra jokio objektyvaus pagrindo teigti, jog kiekvienas policijos pareigūnas turi darbinių reikalų su kiekvienu teisme dirbančiu teisėju, o visų antra, jeigu tokie darbiniai reikalai ir sieja vidaus reikalų tarnybos darbuotojus su teismo darbuotojais, kaip teisingai skunde nurodo ir pats pareiškėjas, jie yra darbinio pobūdžio ir neduoda pagrindo išvadai, jog dėl jų gali kilti koks nors suinteresuotumas, kuris įtakotų procesinio sprendimo rezultatą.

5.2. Kitas skunde nurodytas teisėjo A. R. nušalinimo argumentas yra tai, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės teisme anksčiau dirbo P. M. buvusi sutuoktinė D. M.. Ši aplinkybė taip pat niekaip nerodo teisėjo, nagrinėjusio pareiškėjo skundą, šališkumo. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, nors teisėjas A. R. ir dirbo tame pačiame teisme su buvusia teisėja D. M., tačiau ji teisėja nebedirba jau keletą metų, be to, jai dirbant teisėja, bylą nagrinėjantį teisėją su D. M. siejo tik darbiniai ryšiai. P. M. ir D. M. yra išsituokę, todėl taip pat nėra jokio pagrindo manyti, kad ji kaip nors siektų paveikti buvusį kolegą dėl jo priimamo procesinio sprendimo rezultato. Pareiškėjas skunde teigia, kad P. M. su sutuoktine gyvena kartu, tačiau ir ši aplinkybė, nepateikus jokių faktinių duomenų dėl skundą nagrinėjusio teisėjo suinteresuotumo, neduoda pagrindo manyti, kad teisėjas A. R. turėjo nusišalinti nuo V. V. skundo nagrinėjimo.  Įvertinęs aptartą, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra jokių duomenų, leidžiančių įtarti teisėją A. R. esant subjektyviai nešališką pareiškėjo atžvilgiu ir kad teisėjas būtų tendencingas dėl sprendimo  nagrinėjant jo skundą, priėmimo.

    Dėl proceso privataus kaltinimo tvarka pradėjimo

6. Privataus kaltinimo bylos procesas gali būti pradėtas tik tuomet, kai veika, dėl kurios pateikiamas skundas, atitinka nusikalstamos veikos sudėties požymių visumą. Taigi, nusikalstamos veikos sudėties požymių visuma yra būtinas pagrindas baudžiamojo proceso pradėjimui ir asmens patraukimui baudžiamojon atsakomybėn. Pirmosios instancijos teismas atsisakė pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal pareiškėjo V. V. skundą dėl P. M. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 154 straipsnio 1 dalį, konstatavęs, kad nebuvo padaryta nusikalstama veika, kuria pareiškėjas kaltina P. M., todėl privataus kaltinimo bylos procesą atsisakė pradėti BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

6.1. Nepagrįstas skundo teiginys, jog skundžiama nutartis yra akivaizdžiai šališka ir neteisėta, nes pripažinus, kad skundas iš esmės atitinka įstatymo keliamus reikalavimus, turi būti priimtas, o bylai reikšmingos aplinkybės gali būti išaiškintos nagrinėjant bylą teisme. Įvertinęs V. V. skunde išdėstytas aplinkybes ir skundžiamą nutartį, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad teismas šiuo atveju įstatymų nuostatų nepažeidė. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teisėjas pareiškėjo skundą dėl privataus kaltinimo proceso pradėjimo priėmė ir nagrinėjo, kas suponuoja išvadą, kad laikė jį atitinkančiu įstatymo reikalavimus, tačiau skundo atitikimas įstatymo keliamiems reikalavimams ir jo priėmimas nereiškia, kad pagal jame dėstomus duomenis privataus kaltinimo bylų procesas besąlygiškai turi būti pradėtas. BPK 4121 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gavęs nukentėjusiojo ar jo teisėto atstovo pareiškimą, teisėjas atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Viena iš šių aplinkybių – tai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad apylinkės teismas išsamiai ir nuosekliai išanalizavo V. V. skunde išdėstytus teiginius ir juos įvertinęs padarė teisingą išvadą, kad P. M. veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties.

6.2. Iš skunde nurodytų aplinkybių matyti, kad V. V. kaltina P. M. BK 154 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu, t. y. tuo, kad civilinėje byloje priimtoje nutartyje buvo cituojami P. M. atskirajame skunde apie pareiškėją pasakyti šmeižikiški žodžiai, kad ieškovas, t. y. V. V., per žiniasklaidos priemones, prokuratūrai, teismams ir kitoms institucijoms skleidžia apie atsakovą t. y. P. M. melagingus prasimanymus, žeminančius pastarojo garbę ir orumą“, nors jis niekada P. M. nešmeižė. Pareiškėjas įsitikinęs, kad P. M. tai padarė ne spontaniškai, o iš anksto pasiruošęs jį apšmeižti. Aukštesnysis teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog šiuo atveju būtina nustatyti, ar P. M. veiksmuose buvo būtinojo jam pareiškėjo inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymio – tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimo.

6.3. Šiuo atveju įvertinus skundo turinį, matyti, kad jo šmeižimą pareiškėjas laiko tai, kad neatitinkantys tikrovės ir jį žeminantys bei pakertanti pasitikėjimą juo teiginiai tapo žinomi apeliacine tvarka P. M. patikslintą apeliacinį skundą nagrinėjančio (duomenys neskelbtini) apygardos teismo darbuotojams, teisines paslaugas teikiantiems advokatams. Kiekvienu atveju, nustatant, ar buvo žinių paskleidimo faktas, teismas turi išsiaiškinti, ar tos žinios tapo žinomos trečiajam asmeniui. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog tokiu atveju, kai atitinkamo kreipimosi (pareiškimo, skundo, parodymų) turinys tampa žinomas pareigūnams (pvz. policijos pareigūnams, prokurorams, teisėjams ir kitiems asmenims) dėl jų tarnybinių pareigų, reglamentuotų teisės aktais, vykdymo, tai nelaikytina duomenų paskleidimu, jei ši informacija pareigūnų nėra pranešta tretiesiems (nesusijusiems su skundo, pareiškimo tyrimo, žinojimu) asmenims. Šmeižimo objektas yra kito žmogaus garbė ir orumas. Objektyviai šmeižimas reiškiasi aktyviais veiksmais – tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimu, t. y. perdavimu kuriuo nors būdu bent vienam asmeniui, išskyrus nukentėjusįjį. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kvalifikuojant veiką pagal BK 154 straipsnį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Už paskleidimą nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius baudžiamoji atsakomybė pagal šią normą nekyla.

6.4. Baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra pagrįstai manoma, kad bus išaiškinta ir įrodyta nusikalstama veika, o kaltam asmeniui pritaikyta įstatyme numatyta bausmė. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Nusikalstamos veikos sudėtis leidžia atskirti baudžiamąją atsakomybę nuo kitų teisinės atsakomybės rūšių. Šiuo atveju BK 154 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyvūs požymiai – tikrovės neatitinkančios informacijos apie kitą žmogų paskleidimas, kai tokia informacija paniekina ar pažemina tą asmenį, pakerta pasitikėjimą juo. Pažymėtina, kad asmuo gali subjektyviai vertinti kito asmens veiksmus jo atžvilgiu ir tai gali būti subjektyvi nukentėjusiojo asmens pozicija, tuo tarpu nusikaltimo buvimą ar nebuvimą nulemia objektyvios įvykio bei veikos aplinkybės pagrįstos faktiniais duomenimis. Sutikdamas su apylinkės teismo nutartimi, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teis­mas tinkamai motyvavo priimtą procesinį sprendimą bei teisingai nurodė, jog P. M. veiksmuose nebuvo būtinojo jam pareiškėjo  inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymio – tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimo, taip pat, kad P. M. atskirajame skunde nurodyti žodžiai apie pareiškėją, kurie buvo nurodyti ir nutartyje civilinėje byloje, nebuvo pavojingi BK 154 straipsnio prasme, t. y. jo veiksmuose nėra ir kito objektyvaus šios nusikalstamos veikos požymio - pavojingos veikos.

7. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas sprendžia, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją keisti ar naikinti pareiškėjo skunde nurodytais motyvais, aukštesnysis teismas neturi objektyvaus pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

n u t a r i a :

V. V. skundą atmesti ir palikti galioti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                                Rimas Švirinas