VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nida Vigelienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. S. atstovo advokato Mindaugo Kazlausko (toliau ir – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 27 d. nutarimo, kuriuo J. S. pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 1 400 Eur dydžio bauda.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

I.                      Bylos esmė

1.       Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2022 m. gruodžio 28 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo UAB „A“ vadovei J. S. už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą.

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 27 d. nutarimu J. S. nubausta pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji, būdama UAB „A“ vadove, žinodama apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau pagal pateiktus duomenis apie lėšų judėjimą laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. lapkričio 30 d. J. S. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais (žemesnį prioritetą mokėjimo eiliškumo prasme pagal CK 6.9301 straipsnį turinčiais) bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais J. S. pažeidė kreditoriaus VMI interesus.

II.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3.       J. S. atstovas advokatas Mindaugas Kazlauskas, nesutikdamas su priimtu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 27 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo: 1) panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti; 2) teismui nustačius, kad veika buvo padaryta, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, neskirti baudos arba paskirti mažesnę nei įstatymo nustatytą baudą; 3) priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.1.                      Apeliaciniame skunde teigiama, kad pažeidimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, J. S. nepadarė, todėl administracinio nusižengimo teisena turi būti nutraukta. Nurodoma, kad visa mokestinė nepriemoka, kuri buvo nurodyta VMI pareiškime, t. y. 102 092,26 Eur, dar iki nutarimo priėmimo (2023 m. kovo 27 d.) buvo visiškai padengta. Teismas turėjo šiuos duomenis byloje, tačiau dėl šios svarbios aplinkybės nepasisakė ir jos nevertino. Skundo rengimo ir teikimo dienos duomenimis skolos (mokestinės nepriemokos) suma yra 21 560,93 Eur, iš jų PVM 17 490,34 Eur. GPM 1 739,12 Eur, mokestis už aplinkos teršimą 0,21 Eur, pelno mokestis 2 327,34 Eur, žemės mokestis 3,72 Eur. PVM mokesčio įsiskolinimas sudaro tik 17 490,45 Eur, iš jų PVM mokesčio skola 9 611 Eur už 2023 m. vasario 1 d. – 2023 m. vasario 28 d. laikotarpį bei 7 879,54 Eur delspinigių. Nurodo, kad UAB ,,A“, veikiančios J. S. nurodymu ir valia, nuosekliai mažino buvusį 102 092,26 Eur įsiskolinimą biudžetui ir jau bylos nagrinėjimo teisme metu, bei skundžiamo nutarimo priėmimo metu įsiskolinimo biudžetui nebuvo. Tai patvirtina byloje esanti VMI pažyma, pateikta teismui, kad visos mokestinės prievolės valstybei už inkriminuotą laikotarpį, t. y. nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. lapkričio 30 d., dar iki 2023 m. kovo 27 d. teismui priimant nutarimą administracinio nusižengimo byloje, buvo įvykdytos visiškai. Teigiama, kad likusi UAB „A” mokestinė nepriemoka 2023 m. kovo 3 d. dienai (32 526,99 Eur) yra už naujai 2023 metų sausio - vasario mėn. pateiktas mokesčių deklaracijas ir atsiradusi iš ūkinės komercinės veiklos, vykdytos 2022 m. gruodžio - sausio mėnesiais (skirtingai nei inkriminuojamas laikotarpis). Be to, teismas privalėjo atsižvelgti ir įvertinti tai, kad J. S. VMI žalos nepadarė, visos prievolės valstybei buvo įvykdytos, o už nesavalaikį prievolių vykdymą UAB ,,A” atžvilgiu Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka buvo priskaičiuoti delspinigiai, kurie taip pat buvo sumokėti.

3.2.                      Nurodoma, kad atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes matyti, jog žala valstybei nebuvo padaryta, už nesavalaikį prievolių valstybei vykdymą buvo sumokėtos netesybos (kompensuota teisės aktų nustatyta tvarka), atsakomybėn traukiamo asmens tikslas ir ketinimas buvo nukreiptas ne į kreditoriaus (šiuo atveju VMI) teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, vengiant prievolių įvykdymo, tačiau buvo nulemtas objektyvios situacijos, kurioje iš esmės buvo tik vienas teisingas elgesio būdas (nors ir formaliai pažeidžiantis įstatyminius draudimus), kurį ir pasirinko atsakomybėn traukiamas asmuo - vykdant hipotekos kreditoriaus (kredito unijos) nurodymus (visos gautos bendrovės lėšos buvo iš parduoto įkeisto turto), lėšas, gautas iš parduoto įkeisto turto, nukreipti ne hipotekos kreditoriaus prievolių vykdymui pagal sutartį (nors šios lėšos yra tik hipotekos kreditoriaus ir šioms lėšoms nėra taikoma CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tvarka ir eiliškumas), tačiau mokėjimams, būtiniems tiesioginės ūkinės komercinės veiklos vykdymui (mokėjimams darbuotojams (darbo užmokestis), mokėjimams į VSDFV biudžetą, mokėjimams už medžiagas ir statybos rangos darbus (subrangovams), turint tikslą užbaigti statybos rangos darbus statomame gyvenamųjų namų kvartale, įregistruoti nekilnojamojo turto objektus NT registre, ir juos parduoti (preliminarias pirkimo pardavimo sutartis pasirašiusiems fiziniams asmenims (vartotojams), ir gauti būtinas pajamas, skirtas atsiskaityti su VMI ir kitais kreditoriais).

3.3.                      Toliau skunde nurodoma, kad šis J. S. tikslas buvo logiškas, teisingas, protingas ir labiausiai atitinkantis tiek visų be išimties kreditorių (įskaitant ir VMI) teises ir teisėtus interesus, tiek vartotojų (butų pirkėjų) teises ir teisėtus interesus (laiku gauti įsigytą nekilnojamąjį turtą), tiek hipotekos kreditoriaus teises ir teisėtus interesus (gauti visišką ir savalaikį prievolių įvykdymą, kuris yra užtikrintas hipoteka, t. y. paskolos grąžinimą), tiek pačios UAB ,,A” interesus gauti pajamas ir uždirbti pelną. J. S. veikimas kitu būdu, net ir formaliai teisėtu, o būtent - vykdant mokėjimus laikantis CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nustatytos kreditorių eilės, būtų sukėlęs grandininę reakciją: negavus medžiagų ir nemokant darbuotojams darbo užmokesčio, nebūtų laiku atlikti darbai ir butai nebūtų pastatyti bei įregistruoti NTR registre, nesant pastatytų butų, jų nebūtų galima perduoti pirkėjams (fiziniams asmenims), neperdavus laiku butų, būtų tekę mokėti baudas ir nebūtų gautos pajamos, negavus pajamų nebūtų atsiskaityta su hipotekos kreditoriumi ir nebūtų galimybės visiškai atsiskaityti su VMI ir bendrovei būtų iškelta nemokumo byla. Tokia veiksmų eiga buvo ne hipotetinė, o objektyviai logiška, neginčijamai reali bei neišvengiama. J. S. veiksmai buvo nukreipti ne į kreditorių teisių ir teisėtų interesų pažeidimą (nesilaikant nustatytos mokėjimo eilės), tačiau priešingai, buvo nukreipti į objektyvų ir realų veikimą, siekiant šioje konkrečioje situacijoje atsiskaityti su visais kreditoriais be išimties ir išsaugoti bendrovės mokumą ir tolimesnį ūkinės - komercinės veiklos vykdymą. Tai parodo, kad J. S. veiksmuose nėra tyčios, nes jos veiksmai buvo nukreipti ne į kreditorių teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, tačiau, priešingai, - šis veikimas buvo nukreiptas į tolimesnį įmonės ūkinės komercinės veiklos vykdymą, suplanuotų pajamų gavimą ir visišką prievolių kreditoriams įvykdymą.

3.4.                      Pažymi, kad asmenį traukiant administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, nepakanka nustatyti vien tik CK 6.9301 straipsnio nuostatų nesilaikymo (pažeidimo) fakto, nes tam, kad asmuo būtų traukiamas administracinėn atsakomybėn, turi būti konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu - tyčia, t. y. kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises. Skundžiamame nutarime J. S. kaltė grindžiama tik formaliai nurodant, kad bendrovė per tikrinamą laikotarpį, vykdydama nustatytus mokėjimus, pažeidė CK 6.9301 straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką, tačiau nebuvo vertinamos ir kitos bylai reikšmingos aplinkybės. Šiuo atveju iš UAB „A“ banko sąskaitos išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. lapkričio 30 d., būdama skolinga kreditorei VMI, iš įmonės sąskaitos atliko mokėjimus ir vėlesnių eilių kreditoriams už prekes ir paslaugas. Atkreipia dėmesį, kad tuo pačiu metu bendrovė taip pat mokėjo mokesčius VMI, ,,Sodrai“, darbo užmokestį darbuotojams.

3.5.                      Pažymi, kad bendrovei vykdant veiklą atsiranda poreikis ir būtinybė įsigyti tam tikras paslaugas ar prekes ir atsiskaityti už jas, mokėti darbo užmokestį bendrovėje dirbantiems darbuotojams, todėl kiekvienu atveju, sprendžiant administracinės atsakomybės pagal ANK 120 straipsnį klausimą, turi būti ne tik formaliai vertinamos teisės aktų nuostatos, tačiau ir nustatytos bylos faktinės aplinkybės. J. S. elgesys nebuvo piktybiškas, t. y. ne tik buvo vykdomi mokėjimai žemesnės eilės kreditoriams, bet ir atsiskaitoma su darbuotojais bei pakankamai didelėmis sumomis mokami mokesčiai kreditorei VMI, ,,Sodrai“. Byloje nėra duomenų, kad dėl atliktų mokėjimų ketvirtos eilės kreditoriams bendrovė tapo nemoki ir dėl to negalėjo pilnai atsiskaityti su kreditore VMI. Visos mokestinės nepriemokos kreditorei VMI bendrovė neturėjo galimybės padengti pablogėjus jos finansinei padėčiai, tačiau operatyvaus patikrinimo metu tikrintu laikotarpiu buvusi nepriemoka yra sumokėta. Apeliantas nurodo, kad neatlikus minimų mokėjimų bendrovė galėjo tapti nemokia, jai iškelta bankroto byla ir tokiu atveju mokestinės nepriemokos padengimas taptų sudėtingesnis ar net nebeįmanomas. Pastebi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika numato, kad tuo atveju, kai paskesnės eilės mokėjimai buvo būtini bendrovės ūkinei veiklai ir jos tęstinumui, administracinio nusižengimo teisena bendrovės vadovui nutraukiama, nesant jo veiksmuose piktybiškumo (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020).

3.6.                      Taip pat skunde nurodoma, kad J. S. veiksmuose nėra vieno iš administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėties būtinų požymių - kaltės (tyčios), o jos veiksmai turi būti vertintini kaip nesavanaudiški ir nepiktybiški, dėl ko būtina taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, J. S. pasirinktus šios situacijos sprendimo būdus (pastangos išlaikyti bendrovę, atsiskaityti su darbuotojais, bei vėliau su pačia VMI), taip pat ir kitas J. S. teigiamai charakterizuojančias aplinkybes (prisipažino padariusi nurodytą administracinį nusižengimą ir dėl to gailisi, kas laikytina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas)), nenustačius jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgiant į tai, kad ji neteista, bausta administracine tvarka, daroma išvada, jog nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui mažesnę nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą minimalią baudą, ją mažinant bent jau perpus, arba iš viso baudos neskiriant.

4.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą VMI Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus patarėja D. Š. (toliau – ir atstovė) prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 27 d. nutarimą palikti nepakeistą.

4.1.                      Atsiliepime nesutinkama, kad J. S. nepadarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo.  Pažymima, kad CK 6.9301 straipsnyje įtvirtinta nuostata yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais - ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų. Bendrovės vadovas, atstovaudamas juridiniam asmeniui, atsako už bendrovės kasdienės veiklos organizavimą, turi veikti rūpestingai, sąžiningai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama bendrovė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punktas).

4.2.                      Nurodoma, kad VMI į pareiškimą įtraukė didžiausius bendrovės atliktus mokėjimus kreditoriams iš bankų sąskaitų, nurodant atsiskaitymo datą, sumą, kreditorių bei mokestinę nepriemoką atsiskaitymo padarymo dieną. Mokestinę nepriemoką kiekvieno atsiskaitymo padarymo metu pagrindžia byloje esantys mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašai (prievolės, suėjęs mokėjimo terminas eilutės). Mokestinė nepriemoka pareiškimo pateikimo teismui dieną sudarė 102 092,26 Eur. Iš pareiškimo matyti, kad UAB „A“, turėdama nuolatinę mokestinę nepriemoką, laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 11 d. iki 2022 m. lapkričio 21 d. iš sąskaitų įvykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės nei VMI kreditoriais už 131 757,87 Eur. Kaip matyti iš teismui pateikto VMI 2023 m. kovo 3 d. rašto RNA-6648, laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 11 d. iki 2023 m. kovo 3 d. UAB „A“ į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą sumokėjo: 2022 m. spalio 25 d. – 6 923 Eur, 2023 m. vasario 22 d. – 102 Eur, 2023 m. vasario 22 d. – 45 000 Eur, 2023 m. kovo 3 d. – 45 000 Eur. Taigi, bendrovė pažeidimo padarymo laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 11 d. iki 2022 m. lapkričio 21 d. į valstybės biudžetą pervedė 6 923 Eur. Palyginus žemesnės eilės kreditoriams sumokėtą sumą ir į VMI sąskaitą pervestą sumą, matyti, kad didžioji dalis lėšų pervesta kitiems kreditoriams. Aktualiu laikotarpiu bendrovės kreditoriams buvo pervesta devyniolika kartų didesnė suma nei VMI. Minėtu laikotarpiu VMI per PLAIS sistemą iš UAB „A“ sąskaitų nurašė 29 679,86 Eur. Toliau nurodoma, kad iš išdėstytų aplinkybių matyti, jog bendrovės vadovė, atlikdama mokėjimus kreditoriams, jiems neginčijamai skyrė prioritetą, nors buvo aukštesnės eilės kreditorė VMI. Tokių mokėjimų vykdymas paremtas sąmoningu J. S. veikimu tyčia, kai asmuo sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020).

4.3.                      Pažymima, kad apeliantas klaidina teismą, jog po atliktų mokėjimų kreditoriams bendrovė pilnai atsiskaitė su valstybės biudžetu. VMI 2023 m. kovo 3 d. teismui pateiktame rašte RNA- 6648 nurodyta, kad 2023 m. kovo 3 d. mokestinė nepriemoka sudarė 29 893,09 Eur. Mokestinė nepriemoka susidarė už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 28 d. iki 2022 m. gruodžio 28 d. Daroma išvada, kad teisminio nagrinėjimo metu mokestinė nepriemoka, susidariusi pažeidimo padarymo metu, liko nepadengta, tai atsispindi atsiliepime į apeliacinį skundą esančioje lentelėje. Be to, nors tuo metu, kai buvo vykdomi atsiskaitymai, pažeidžiantys CK 6.9301 straipsnio nuostatas, buvo atliekami mokėjimai VMI, vienas atliktas mokėjimas nepaneigia VMI pirmumo patenkinti reikalavimą pilna apimtimi.

4.4.                      Atkreipia dėmesį, kad bendrovė 2022 m. spalio 24 d. buvo gavusi iš UAB „D“ 64 000 Eur pajamų ir turėjo didelę galimybę dalį mokestinės nepriemokos padengti, tačiau to nepadarė. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, bendrovės mokestinė nepriemoka 2023 m. balandžio 26 d. sudaro 6 253,95 Eur. Mokesčių mokėtojas turi konstitucinę pareigą sąžiningai mokėti mokesčius. Mokesčių surinkimas yra susijęs su viešojo intereso apsauga, nes taip yra gaunama lėšų visos visuomenės poreikiams tenkinti. Nemokant mokesčių, viešasis interesas yra pažeidžiamas, o subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo mokesčių teisės prasme elgiasi nesąžiningai.

4.5.                      Toliau atsiliepime akcentuojama, kad tokio pobūdžio bylose, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingų teisės pažeidimų padarinių, itin svarbus jos prevencinis ir auklėjamasis pobūdis. Be to, jis nukreiptas ne tik į pažeidimą padariusį asmeninį, bet ir kitus asmenis, siekiant užkirsti kelią tokiems nusižengimams ateityje ir neleidžiant formuotis nebaudžiamumo už padarytus administracinius nusižengimus jausmui. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Administracinė nuobauda nutarimu paskirta nepažeidus ANK 32 straipsnio, 34 straipsnio reikalavimų, nėra per griežta, ji proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.

III.                      Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

J. S. atstovo advokato Mindaugo Kazlausko apeliacinis skundas atmestinas

5.       Apygardos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį turinį, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas tinkamai vertino įrodymus administracinio nusižengimo byloje bei pagrįstai J. S. pripažino kalta padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

6.       ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimus (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur. Nagrinėjamu atveju J. S. nubausta už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą. 

7.       Pažymėtina, kad CK 6.9301 straipsnio 1 dalies norma yra imperatyvi, o tai reiškia, kad teisės subjektas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto; J. S., neužtikrindama, kad bendrovėje būtų laikomasi CK 6.9301 straipsnio 1 dalies nuostatų, nesilaikydama kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės, tvarkos, padarė administracinį nusižengimą, nurodytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Pastebėtina, kad J. S. patraukta administracinėn atsakomybėn už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, o ne už vengimą ar atsisakymą sumokėti mokesčius. Mokestinė nepriemoka nėra administracinio nusižengimo pasekmė, ji išieškoma Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme numatyta tvarka. Atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat teisingai atskleista aptariamos normos esmė - CK 6.9301 straipsnyje įtvirtinta nuostata yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų. Atitinkamai apeliaciniame skunde nepagrįstai vadovaujamasi kasacine nutartimi Nr. 2AT-57-976/2020, nes kasacinėje byloje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo iš tiesų ne kartą atliko įmonės veiklos tęstinumui būtinus mokėjimus (įskaitant lėšų pervedimą VMI), buvo mokami atlyginimai darbuotojams, asmens veiksmai buvo vertinami jo atsakomybei reikšmingo laikotarpio ribose. Apelianto akcentuojami atskiri, J. S. naudingi, atliktų mokėjimų laikotarpiai, o su skundu pateiktas priedas – banko sąskaitos išrašas nekeičia teismo išvadų, nes išraše atsispindi tik keli laikotarpiai, būdingi J. S. pareikštam kaltinimui, nurodytos piniginės lėšos nepagrindžia apeliacinio skundo argumentų. Apskritai, byloje esančiame UAB ,,A“ banko išraše neatsispindi atlyginimų mokėjimas bendrovės darbuotojams ir pan. 

8.       CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, kurio privalo laikytis skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankami lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Konstatuotina, kad asmens atliktas mokėjimas/atsiskaitymas pripažįstamas prieštaraujančiu imperatyviosioms CK 6.9301 straipsnio nuostatoms, kai yra nustatomos dvi sąlygos: 1) skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; 2) skolininkas nesilaiko įstatyme nustatyto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo. Nustatant pirmą sąlygą, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį (pavyzdžiui, kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017).

9.       Skundžiamame nutarime pagrįstai nurodyta, kad UAB ,,A“ ne vieną kartą kreipėsi į VMI su prašymais atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, kas parodo, kad ši bendrovė neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais ir padengti turimų skolų laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. lapkričio 30 d., ir kad bendrovės vadovei J. S. buvo žinoma apie mokestines nepriemokas. Vis dėlto, UAB „A“, turėdama mokestinių nepriemokų VMI, vietoj šių nepriemokų padengimo ir atsiskaitymo su VMI, kaip trečiosios eilės kreditore, atliko atsiskaitymus su paskesnėje eilėje esančiais bendrovės kreditoriais. Be kita ko, nustatyta, kad J. S. UAB ,,A“ vadove paskirta nuo 2022 m. liepos 14 d., kaip nurodė pati J. S., ji bendrovės veikloje dalyvavo nuo bendrovės įkūrimo. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra nurodęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus; laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-307-421/2021, e3K-3-89-421/2022). Nagrinėjamu atveju J. S. pažeidė įstatymo reikalavimus.

10.       Pažymėtina, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, be objektyviųjų administracinio nusižengimo požymių, turi būti nustatyti ir subjektyvieji požymiai, tarp jų ir asmens kaltė dėl nusižengimo padarymo. Teismų praktikoje yra nurodyta, kad ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, t. y. kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020). Nagrinėjamu atveju skunde teigiama, kad bendrovės vadovė, siekdama veiklos tęstinumo, mokėjo kitiems kreditoriams už suteiktas paslaugas ir gautas prekes, todėl tyčios, kaip būtinos sąlygos, numatytos ANK 120 straipsnio 1 dalyje, nėra. Dar kartą pastebėtina, kad ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, jog J. S. neabejotinai buvo žinoma apie turimą įsiskolinimą valstybės biudžetui, tačiau apelianto teigimu, siekiant tęsti bendrovės veiklą, buvo vykdomi mokėjimai žemesnės eilės kreditoriams ir tai patvirtina minėtu laikotarpiu atlikti pavedimai byloje nurodytoms bendrovėms. Iš bendrovės banko sąskaitos išrašo matyti, kad didžiausi atsiskaitymai vyko su UAB ,,Q” – 1 800 Eur, 15 000 Eur, ,,W” – 2 860,46 Eur, UAB ,,E” – 5 534,13 Eur, UAB ,,R” – 1 816,88 Eur, V. G. – 2 500 Eur, UAB ,,T” – 6 545,89 Eur, UAB ,,Y” – 2 300 Eur, UAB ,,U” – 7 000 Eur, UAB ,,I” – 7 000 Eur bei buvo atlikti kiti mokėjimai, kai bendrovė tuo metu turėjo mokestinę nepriemoką (b. l. 9–14). Taigi, šiuo atveju nėra abejonių, kad J. S. vadovaujama bendrovė, užuot atsiskaičiusi su aukštesnės eilės kreditore VMI, tenkino žemesnės eilės kreditorių interesus, juolab, kad pagal pateiktą sąskaitos išrašą laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. lapkričio 30 d. bendrovės per banko sąskaitą gautos įplaukos sudarė 308 124,61 Eur, tame tarpe – atsiliepime į apeliacinį skundą akcentuotos 2022 m. spalio 24 d. lėšos, gautos iš UAB „D“ - 64 000 Eur, tačiau jomis bendrovė mokestinės nepriemokos nedengė. Konstatuotina, kad bylai aktualiu laikotarpiu UAB ,,A” vadovė vykdė reikšmingo dydžio mokėjimus kitoms bendrovėms, tokiu būdu nesivadovaujant CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nustatytu reglamentavimu, dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos.

11.       Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apelianto skunde nurodomi argumentai, jog tokiais veiksmais J. S.siekė užtikrinti bendrovės veiklos tęstinumą, neatleidžia jos nuo atsakomybės pagal ANK 120 straipsnį, kadangi J. S., žinodama apie bendrovės įsiskolinimą valstybės biudžetui, taip pat tai, jog bendrovės turimų lėšų nepakanka visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, toliau atsiskaitinėjo su žemesnės eilės kreditoriais, nors turėjo galimybę, jei ne visiškai pašalinti, tai bent reikšmingai sumažinti bendrovės mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, o ją sumažino tik simboliškai. Tokiu būdu J. S. neužtikrino CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų su kreditoriais grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir padarė nusižengimą. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pavyzdžiui, kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-628/2019). VMI duomenimis, į VMI sąskaitą 2022 m. spalio 25 d. buvo pervesta tik viena suma – 6923 Eur, daugiau įmokų į VMI sąskaitą UAB ,,A“ neatliko. Taigi, apeliaciniame skunde nurodytas tokio elgesio motyvas, kad J. S.siekė užtikrinti bendrovės veiklos tęstinumą, neeliminuoja imperatyvių įstatymo nuostatų laikymosi. Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą ir skundžiamą nutarimą, daro išvadą, kad materialiosios teisės norma – ANK 120 straipsnio 1 dalis – J. S. padarytam nusižengimui pritaikyta tinkamai.

12.       Dėl minėtų priežasčių apylinkės teismo išvada, kad J. S. realizavo visus jai inkriminuojamo nusižengimo požymius, laikytina pagrįsta – visos sąlygos patraukti J. S. atsakomybėn už kreditorių teisių pažeidimą, padarytą nesilaikant kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, egzistuoja.

13.       Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo paskirtos administracinės nuobaudos (baudos) dydžiu ir teigiama, kad ji paskirta neatsižvelgus į reikšmingas aplinkybes. Prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nustačius, kad nusižengimas buvo padarytas, paskirti perpus mažesnę baudą nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda. Pasak apelianto, minimalios sankcijoje numatytos baudos paskyrimas yra neproporcingas padarytam nusižengimui. Atsakant į tokius skundo argumentus pažymėtina, kad apylinkės teismas J. S. už administracinio nusižengimo padarymą skyrė minimalaus dydžio sankcijoje numatytą baudą, t. y. 1 400 Eur. Apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutarimą tinkamai įvertino visus apeliaciniame skunde minimus aspektus, turinčius reikšmės, bei pateikė detalią J. S. charakterizuojančių duomenų analizę, kurios pagrindu skyrė minimalią sankcijoje numatytą baudą.

14.       Apelianto prašymas J. S. skirti mažesnę nei sankcijoje numatytą baudą yra susijęs su išimtiniu nuobaudos švelninimu, įtvirtintu ANK 34 straipsnio 6 dalyje. Pagal susiformavusią teismų praktiką administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, ypatingai palankiai charakterizuojančių administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir bylojančių jo naudai bei rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir kt.

15.       Apygardos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą apeliacine tvarka ir įvertinęs visas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės administracinės nuobaudos skyrimui (t. y. administracinio nusižengimo pobūdį, asmenybę charakterizuojančius duomenis, į tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė), apylinkės teismo išvadai dėl J. S. paskirtos baudos ir jos dydžio pritaria. Teismo paskirta administracinė nuobauda (jos dydis) yra ne per griežta ir adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir jį padariusio asmens asmenybei, paskirta nepažeidžiant proporcingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, vadovaujantis įstatymu. Įvertinus J. S. inkriminuoto administracinio nusižengimo pobūdį, sunkumą, įvykdymo aplinkybes, jos asmenybę bei kitas tinkamam administracinės nuobaudos individualizavimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pagrįstai spręstina, jog jokių ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo sąlygų nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra. Vien tai, kad J. S. nebausta už panašaus pobūdžio administracinių nusižengimų padarymą, nepaneigia fakto, jog UAB ,,A“ turimas įsiskolinimas VMI nebuvo tinkamai dengiamas, kaip to reikalauja CK 6.9301 straipsnio nuostatos. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tai yra valstybės taikomos šios prievartos priemonės keliamų tikslų dalis. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-39-1073/2019).

16.       Apeliaciniame skunde prašoma J. S. naudai priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. ANK 666 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. BPK 106 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. S. atstovo advokato Mindaugo Kazlausko pateiktas apeliacinis skundas netenkinamas, todėl ji neturi teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir šis prašymas atmestinas.

17.       Atsižvelgus į išdėstytų aplinkybių visetą, konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarimą. Apylinkės teismas pagrįstai J. S. veiksmuose konstatavo esant ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymius ir tinkamai parinko baudą, atitinkančią ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus, todėl apeliacinis skundas yra atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 27 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.

                Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

n u t a r i a :

atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. S. atstovo advokato Mindaugo Kazlausko apeliacinį skundą ir palikti galioti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 27 d. nutarimą.

Netenkinti apelianto prašymo J. S. priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja                Nida Vigelienė