Baudžiamoji byla Nr. 1-18-903/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16370-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.5.; 2.3.6.4.5.

 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 30 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Gintaras Stonkus,

sekretoriaujant Agnei Butkutei,  

dalyvaujant prokurorei J. S.,

nukentėjusiajai A. J. I. ir jos atstovei advokatei V. P.,

kaltinamajam D. K. ir jo gynėjui advokatui R. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 282 straipsnio 1 dalį.

Teismas

nustatė:

D. K. vairuodamas dviratį pažeidė transporto eismo tvarkos ir saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

jis, 2019 m. balandžio 11 d., apie 13.40 val., ties (duomenys neskelbtini) namu, Klaipėdoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 57 punkto reikalavimus (važiuodamas kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračiu taku, šaligatviu, dviračio vairuotojas privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus, o pro pat pėsčiąjį leidžiama važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui (3-7 km/h), paliekant tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus), važiuodamas dviračiu kryptimi nuo Smiltelės gatvės link Statybininkų pr. dešinės pusės pėsčiųjų ir dviračiu taku, pažymėtu Kelių eismo taisyklėse įtvirtintu kelio ženklu Nr. 413, kuriame pėsčiųjų simbolis pavaizduotas virš dviračio simbolio, nepasirinko greičio, kuris būtų artimas pėsčiųjų judėjimo greičiui, kad eismas būtų saugus, elgdamasis nerūpestingai, važiuodamas naudojosi rankomis mobilaus ryšio priemone, todėl nepastebėjo pėsčiųjų ir dviračių taku einančios pėsčiosios A. I. ir ją partrenkė, dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų pėsčiajai A. I. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. K. kaltu neprisipažino bei parodė, kad jo dviratis turi šešias pavaras, jis važiavo dviračių tako viduriu, nuo „(duomenys neskelbtini)“ pusės link (duomenys neskelbtini), nedideliu greičiu, ketvirta pavara. Prie šviesoforo jam sustoti nereikėjo. Pravažiuoti pro žalią šviesoforo šviesą jam greičio užteko, jo nepadidino. Važiuojant klausėsi muzikos per telefone įjungtas ausines. Kadangi muzika buvo nustojusi groti, todėl jis persijungė muziką, t. y. kaire ranka laikė vairą, o telefoną ištraukė dešine ranka. Muziką persijungė važiuodamas netoli spaudos kiosko, kuris buvo dešinėje ir iki jo buvo likę apie 20 metrų. Telefonas buvo „tašikėje“, o ji buvo ant kaklo, priekyje jo. Iš „tašikės“ išsitraukė telefoną, sulėtino greitį, netoli spaudos kiosko persijungė, įsidėjo atgal telefoną. Kai muziką persijungęs įsidėjo telefoną į „tašikę“, buvo už kiosko. Prie spaudos kiosko jis, aišku, jau nespaudinėjo telefono. Netoli spaudos kiosko išlindo moteris, jis jos nepastebėjo, nes buvo nuleidęs akis nuo dviračių tako ir į ją atsitrenkė. Kokia kryptimi judėjo nukentėjusioji, paaiškinti negali. Savo akiratyje nukentėjusiosios nematė. Negali atsakyti, kiek nukentėjusioji buvo nuėjusi nuo spaudos kiosko, kai jis į ją atsitrenkė. Kokį atstumą nukentėjusioji nuėjo iki šiukšliadėžės, pasakyti negali. Nežino, negali pasakyti, ar nukentėjusioji girdėjo stabdymo garsą. Į kokią kūno dalį jai atsitrenkė, parodyti negali. Viskas vyko staiga. Atsitrenkęs persivertė, dviratis nukrito prie šiukšlinės, jis prie dviračio, o moteris gulėjo įstrižai, jos kojos buvo ant dviračių tako. Po susidūrimo buvo nukritęs priekinis dviračio sparnas. Moteris išlindo jam iš dešinės, nuo tos pačios pusės, kur buvo kioskas. Kioskas, jam atrodo, buvo iš kairės. Nukentėjusioji atėjo iš kiosko pusės, ji iškart išlindo į dviračių taką. Moteris prieš jį nestovėjo, nes ėjo. Ėjo prieš jį nuo kiosko, neapsižiūrėjusi, nes jei būtų pasižiūrėjusi, viskas būtų kitaip. Ji kirto važiuojamąją dalį tiesiai prieš jį. Kas nutiko pėsčiajai, jis neklausė, prie jos priėjęs nebuvo, nes buvo išsigandęs. Kad ji buvo besąmonės, manė, nes susidūrimas buvo stiprus. Kraujo nebuvo. Po to žmonės iškvietė greitąją ir policiją. Kai atvažiavo policija, jį apklausė kaip viskas buvo. Pasakė, kad parvažiuojant dviračių taku nuo (duomenys neskelbtini) ji išlindo. Jo paklausė, ar jis yra išgėręs, pasakė, kad ne. Jie paprašė papūsti, jis papūtė, parodė nulį. Tuo taku visą laiką nevažinėja, bet važiavęs yra. Žmonių ten daug nebūna. Vieni žmonės eidami apsižiūri, o štai kiti neapsižiūri. Visą laiką su dviračiu nesivažinėja, kartais eina pėsčias, kartais su autobusu važiuoja. Teismui pagarsinus kaltinamojo 2019 m. balandžio 11 d. paaiškinimą (1 t., 141 b. l.) bei ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. birželio 19 d. ir 2019 m. liepos 3 d. duotus parodymus (1 t., 147-150, 160-162 b. l.), jis parodė, kad apklausų protokoluose viskas užfiksuota ir surašyta teisingai.

Iš D. K. ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. birželio 19 d. duotų parodymų matyti, kad 2019 m. balandžio 11 d., apie 13.35 val., jis važiavo su kalnų dviračiu, kuris turi 5 greičio bėgius, ne elektrinis, dviračio taku, kryptimi nuo prekybos centro (duomenys neskelbtini) link centro. Oro sąlygos buvo geros, matomumas geras, nelijo, dviračio tako danga buvo sausa. Kokiu greičiu važiavo, pasakyti negali, bet mano, apie 20 km/h greičiu, o gal lėčiau. Važiuodamas nuo (duomenys neskelbtini) pervažiavo šviesoforu reguliuojamą (duomenys neskelbtini) gatvę ir toliau važiavo dviračių taku. Pervažiavęs minėtą gatvę, matė, kad tolumoje stovi spaudos kioskas, yra autobusų stotelė ir stoviniuoja žmonės, koks atstumas buvo negali pasakyti. Važiuodamas išsitraukė iš rankinės mobilaus ryšio telefoną, rankinė kabėjo ant kaklo, nes norėjo persijungti muziką. Važiuodamas klausėsi muzikos, o ausyse buvo ausinės. Kol persijunginėjo muziką, nebuvo sustojęs ir nulipęs nuo dviračio, o toliau važiavo dviračių taku ir palenkęs galvą į žemę, žiūrėjo į telefoną, nepristabdė dviračio greičio. Nepristabdė greičio ir matydamas, kad artėja prie autobuso sustojimo, prie kurio stoviniavo žmonės. Dar iš toli pamatė, kad yra prie sustojimo žmonių ir matė, kaip moteris ir vyras stovėjo ant dviračių tako, bet jie pamatę, kad jis važiuoja dviračiu taku, iš jo pasitraukė. Daugiau ant dviračių tako stovėjusių žmonių nebuvo. Tada, kaip minėjo, pamatęs, kad žmonių dviračių take nėra ir pasiėmė telefoną, pasilenkė persijungti muziką. Kada persijungė muziką, buvo jau kažkur prie spaudos kiosko, tiksliau nurodyti negali, nes nelabai įsidėmėjo visko. Pakėlė galvą ir priešais save pamatė einančią moterį, ji ėjo kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) link centro ir dviračio tako viduriu artėjo link šiukšliadėžės, kuri yra prie autobuso stotelės. Jis matė tik moters nugarą. Pamatęs dviračiu taku prieš jo dviratį einančią moterį, iš karto nuspaudė stabdymo rankenėles, dviratis pradėjo stoti, dar sucypė padangos ir pradėjo slysti į tą moterį. Ant dviračio įspėjamojo signalinio skambučio neturi. Pasukti dviratį į šoną ir ją apvažiuoti jis jau nebeturėjo galimybės, kai pakėlė galvą persijungęs muziką ir įsidėjęs telefoną atgal į rankinę, moteris jau buvo per arti jo dviračio, ji buvo per žingsnį nuo jo dviračio priekinio rato. Moteris, kaip suprato, išgirdo stabdymo garsą, tada dar atsisuko visu kūnu į jį ir jis į ją atsitrenkė. Kada moteris atsisukusi jį pamatė, jau nebeturėjo galimybės pasitraukti. Buvo jau kažkur ties šiukšliadėže, kai atsitrenkė į moterį priekiniu ratu, kur tiksliai, t.y. į kurią vietą atsitrenkė, nežino. Po smūgio dviratis persivertė per moters šoną ir jis su visu dviračiu pargriuvo ant žemės. Moteris po smūgio irgi pargriuvo ant žemės, kiek pamena, ji nugriuvo ant nugaros. Prie nugriuvusios moters iš karto pribėgo kažkokia moteris ir pradėjo jai lengvais judesiais daužyti per veidą, kaip suprato, ji buvo be sąmonės ir bandė ją atgaivinti. Jis atsistojęs stovėjo netoliese ir žiūrėjo kas vyksta, buvo išsigandęs ir pasimetęs. Pargriuvusi moteris nuo dviračio smūgio dar atsistojo, jai, kaip suprato, pradėjo svaigti galva ir vėl ją paguldė šalia buvę žmonės ant šaligatvio ir dviračių tako skersai. Kur moteris buvo paguldyta ir gulėjo iki kol atvyko medikai, tai yra ta vieta, kur po smūgio ir nugriuvo. Aplinkui buvę žmonės pradėjo ant jo šaukti, kad partrenkė moterį, jis dar bandė aiškinti, kad ji ėjo dviračiu taku ir nesižvalgė visai, ar kas neparvažiuoja, bet jo niekas nesiklausė. Tada tyliai stovėjo šalia ir laukė, kol atvyks medikai ir pareigūnai. Atvykus pareigūnams parašė paaiškinimą apie įvykio aplinkybes. Kaip jau ir minėjo, moteris ėjo dviračio tako viduriu ir nesižvalgė, ar neparvažiuoja jai iš nugaros kas, o jis važiavo dviračiu taku ir artėdamas link autobusų stotelės, kurioje aplinkui stoviniuoja žmonės, nelėtino greičio ir dar buvo nukreipęs savo dėmesį į telfoną, nes norėjo persijungti muziką. Dėl tokio savo elgesio labai gailisi (1 t., 147-150 b. l.).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji A. J. I. parodė, kad su kolege atvažiavo į kursus Klaipėdoje. Kadangi buvo laisvo laiko, nuvažiavo iki „(duomenys neskelbtini)“. Grįždamos nuėjo į stotelę. Buvo likusios 10 minučių, todėl ji nuėjo iki kiosko. Prie kiosko užtruko apie 2 minutes. Apžiūrinėjo arčiausią kiosko pusę, kuri buvo prie stotelės. Prie langelio priėjusi nebuvo. Kišenėje turėjo šiukšlę, todėl stovėdama prie kioskelio, sugalvojo, kad reikia ją išmesti. Stovėdama prie kioskelio, prieš pradedant eiti, apsidairė. Pasižiūrėjo į abi puses. Kioskelis neužstojo matymo kampo. Nuo kioskelio ėjo link šiukšlinės, kuri buvo priešais ją, ne dviračių tako ribose. Ėjo lėtu tempu, nes buvo dar laiko. Iš pradžių nuo kioskelio ėjo tiesiai, tikrai ėjo brūkšnine linija, dėl antrosios – negali pasakyti. Žino, ką reiškia linijos ir ženklinimas. Atkreipė dėmesį į linijas. Eidama prie šiukšlinės, žiūrėjo į dviračių taką. Po to, gal ir pasuko, bet to negali tiksliai pasakyti. Neprisimena, ar judėdama prie šiukšlinės, keitė kryptį, ar ėjo ir išmetė. Tikrai nėjo „zigzagais“. Nuėjimas ir parėjimas užtruko tikrai neilgai. Prie šiukšlinės ji priėjo labai arti, apie 10 cm, joje, kiek atsimena, buvo labai daug šiukšlių. Kai metė šiukšlę, veidu stovėjo į Taikos prospektą, į autobusų stotelę, t. y. į gatvės pusę, ant dviračių tako nestovėjo, į kioską nežiūrėjo. Dviračių takas jai buvo už nugaros, tačiau negali pasakyti, kokiu atstumu. Atvažiavęs dviratininkas jai buvo iš kairės. Ji galvoja, kad smūgį gavo prie šiukšlinės. Plačių judesių nedarė, nebent tik pasisukimas į kairę ir truputį atgal. Jos kuprinė buvo ant pečių. Mesdama šiukšlę pajuto smūgį ir prarado sąmonę. Galvoja, kad dviratininkas kliudė už peties, nes, kur buvo kuprinės susegimas, ten buvo išplėšta. Negali pasakyti, ar užkabino už peties, ar už kuprinės. Smūgį pajuto į kairio peties užpakalinę dalį. Į šoną, kairįjį petį, bet tikrai, kad ne į nugarą. Kuprinė buvo kaip rankinės dydžio. Kai atgavo sąmonę, greitoji dar nebuvo atvažiavusi. Policija ir greitoji atvyko kartu. Vėliau ji vėl prarado sąmonę. Kolegė buvo priėjusi ir pakišo jai šalikėlį po galva. Kai atgavo sąmonę, norėjo kelti galvą, bet neleido. Pamatė jaunuolį, apžergusį dviratį. Savo kūno padėties negali įvardinti. Nusviedė, nes greitis buvo. Dviratininkas stovėjo kiosko pusėje. Negali pasakyti, ar jis stovėjo dviračių take. Kiosko ir gatvės nematė. Kai davė parodymus reanimacijoje, jautėsi blogai. Atpažino, kad tai buvo policijos pareigūnas. Teismui pagarsinus nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. balandžio 11 d. duotus parodymus (1 t., 69-70 b. l.), parodė, kad neprisimena, ar juos perskaitė, o pagarsinus 2019 m. gegužės 7 d. parodymus (1 t., 71-73 b. l.), parodė, kad prierašas rašytas jos ranka. Tikrai smūgis buvo ne į dešinį šoną, ji krito ant dešinio šono. Dėl didelio dviratininko greičio sakė ir kolegė, ir ji pati tokią nuomonę susidarė dėl smūgių. Su kolege kalbėjosi telefonu. Po trijų mėnesių bandė atkurti situaciją. Tikrai nesitarė, ką turės sakyti.

Iš nukentėjusioji A. I. ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. balandžio 11 d. duotų parodymų matyti, kad 2019 m. balandžio 11 d., apie 13.40 val., kartu su drauge A. G. buvo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Ėjo šaligatviu nuo spaudos kiosko link autobusų stotelės. Ėjo šaligatviu, ar ėjo pėstiesiems skirta šaligatvio dalimi ar dviračiu taku, nepastebėjo. Jai einant, ją partrenkė dviratininkas. Buvo praradusi sąmonę, ligoninėje buvo nustatyta politrauma, galimai lūžo skruostikaulis, sutrenkta galva. Šiuo metu niekam pretenzijų neturi, tyrimo nepageidauja. Jei bus nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas, kreipsis papildomai pati (1 t., 69-70 b. l.).

Iš nukentėjusioji A. I. ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. gegužės 7 d. duotų parodymų matyti, kad 2019 m. balandžio 11 d. ji su kolege A. G. iš PC "(duomenys neskelbtini)" ėjo link autobusų "(duomenys neskelbtini)" stotelės, esančios priešais (duomenys neskelbtini) namą, Klaipėdoje. Priėjusios stotelę, jos kolegė Audronė nuėjo žiūrėti autobusų grafiko, o ji nuėjo prie spaudos kiosko, kuris randasi už kelių metrų nuo stotelės. Eidama link kiosko, ji kirto dviračių taką. Prie spaudos kiosko truko apie minutę, nes tik pažiūrėjo kelis žurnalus. Apsižiūrėjus ji apsisuko ir, kirsdama dviračių taką, ėjo link šiukšlinės, kuri randasi prie stotelės. Jai stovint prie šiukšlinės, stovėjo ne ant dviračių tako, metė šiukšlę į šiukšlinę ir jai aptemo akyse ir, kas nutiko, ji nieko neprisimena. Prie šiukšlinės stovėjo veidu atsisukusi į stotelę ir tikrai matė, kad jos kolegė veidu buvo atsisukusi į autobusų grafiką. Stovėdama prie šiukšlinės, jokių dviračio padangų stabdymo garsų negirdėjo. Jei būtų buvęs dviračio padangų garsas, tai dviratininkas tikriausiai būtų nugriuvęs. Autobusas, kurio numerio nežino, turėjo atvykti už penkių minučių. Kada atgavo sąmonę, pasakyti negali, nepamena. Sąmonę atgavo, kai šalia jos stovėjo greitosios medicinos darbuotojai ir kolegė. Kolegė pačio įvykusio įvykio nematė, nes jinai buvo nusisukusi nugara nuo jos. Ji jai papasakojo, kad tik išgirdo didelį garsą (tokį kaip stiprų bildesį), tada atsisuko ir pamatė ją gulinčią ant grindinio. Daugiau apie įvykio aplinkybes ji nieko jai nepapasakojo. Dėl įvykio kaltas dviratininkas, nes jis važiavo dideliu greičiu, kliudė jos dešinės pusės petį ir ją, tiesiogine prasme, nusviedė nuo šiukšlinės ant dviračių tako. Dėl daugybinių sužalojimų ir patirtų lūžių patyrė tiek moralinę, tiek turtinę žalą. Po įvykio vieną parą gulėjo reanimacijoje, o kitas vienuolika parų Klaipėdos universitetinėje ligoninėje neurochirurginiame skyriuje. Iš ligoninės buvo išsiųsta į reabilitacijos centrą "(duomenys neskelbtini)", esantį (duomenys neskelbtini) (1 t., 71-73 b. l.).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja policijos pareigūnė J. L. parodė, kad asmuo kairėje (D. K.) yra panašus į vyriškį, buvusį įvykio vietoje, kurį jie formino. Moters dešinėje (nukentėjusiosios) neatpažįsta. Atvykus į iškvietimą, buvo dviratininkas ir numestas dviratis. Laiko nepasakys, bet stotelė buvo prie „(duomenys neskelbtini)“. Stotelėje buvo žmonių, daugiau nei trys asmenys. Jie sustojo už stotelės. Išlipę pamatė dviratį. Jei neklysta, dviratis buvo už suoliukų, arčiau kiosko. Negali pasakyti, kurioje dviračių tako pusėje buvo dviratis. Tai turėtų būti atžymėta plane. Planą braižė su kolegomis. Iš pradžių sudarė preliminarų planą. Kartu su kolega sumatavo ir žymėjo. „X“ negalėjo būti pažymėtas bet kur, bet tiksliau negali pasakyti. Įvyko vietoje buvo blaivus vairuotojas ir nukentėjusiosios pažįstama. Jiems atvykus, medikai, nukentėjusioji dar buvo, bet negali pasakyti, kur ji buvo, medikai jai suteikinėjo pagalbą. Negali pasakyti, koks ten buvo ženklinimas. Su kiekvienu stotelėje esančiu asmeniu nekalbėjo. Bendravo su nukentėjusiosios drauge, su dviračio vairuotoju ir nusipaišė planą. Dviratininko paprašė, kad parašytų paaiškinimą, bet negali pasakyti, ką jis parašė. Jai situacija buvo aiški. Kiek suprato, dviratininkas, važiuodamas dviračio taku, kliudė išbėgusią moteriškę. Negali pasakyti, kurioje vietoje buvo nukentėjusioji pagal nuotrauką (1 t., 36 b. l.). Negali pasakyti, kodėl pasakė, kad moteriškė išbėgo. Tuo metu jai situacija taip atrodė.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas policijos pareigūnas Ž. M. parodė, kad gavo pranešimą, jog yra sužeistas žmogus netoli „(duomenys neskelbtini)“. Atvyko su kolege į įvykio vietą, iš paskos atvyko greitoji pagalba. Buvo sustojimas. Sustojime ėjo dviračių takas. Ant dviračių tako gulėjo moteris. Atvykus greitajai pagalbai, jis nuėjo padaryti nuotraukų. Greitoji išsivežė nukentėjusiąją, o jie matavo, apklausė žmones. Kai jie atvyko, nukentėjusioji dar buvo toje pačioje vietoje, ji nebuvo patraukta. Kryžiuką pažymėjo pagal moters gulėjimo vietą. Atžymėta yra ant dviračių tako. Negali pasakyti, ar nukentėjusioji sėdėjo, ar gulėjo. Fotografavo jis. Dviratis stovėjo kažkur šalia, jis nebuvo numestas. Daugiau jokių pėdsakų nefiksavo. Ką tuo momentu matė, tas yra nubraižyta. Pedantiškai nematavo centimetras į centimetrą. Pirmoji schema buvo „juodraštinė“. Takas buvo šalia šiukšliadėžės, tai nukentėjusioji turėjo būti šalia šiukšliadėžės. Prie šiukšliadėžės galima prieiti neužlipus ant tako, nes yra tarpas. Jeigu reikia kirsti taką, pėsčiasis turi apsižvalgyti. Šiuo metu negali pasakyti, koks atstumas nuo šiukšliadėžės iki dviračių tako. Kai atvyko, žmonių buvo nemažai. Jis darė nuotrauką, o kolegė bandė aiškintis su žmonėmis. Pagal nuotrauką gali pasakyti, kad nukentėjusiosios kojos buvo ant dviračių tako, o galva buvo link namų (1 t., 35 b. l.). Prie nukentėjusiosios nebuvo priėjęs. Koks yra atstumas pagal nuotrauką, toks ir buvo. Daro išvadas pagal nuotrauką. Kojos matosi dviračių take. Kryžiukas padėtas viduryje, bet gali būti 5 cm į vieną ar į kitą pusę. Pasikartos, kad kirsdamas taką, žmogus turi apsižiūrėti. Matosi tas, kad žmogus yra dviračių take. Nuotrauka buvo daryta iš karto. Negali pasakyti, ar dviratininkas važiavo pagal eismo taisykles. Dviračio stabdymo kelias pagal schemą yra 80 cm.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. G. parodė, kad iš kairės (kaltinamąjį) asmenį prisimena. Įvykis įvyko šių metų balandžio 11 d. Nukentėjusioji yra jos kolegė. Jos yra slaugytojo padėjėjos, atvažiavo į mokymus Klaipėdoje, kurie turėjo vykti 14.00 val. Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje. Kadangi atvyko anksčiau, nusprendė nuvykti į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“. Išėjusios iš prekybos centro, ėjo į stotelę. Ji stovėjo stotelėje, o kolegė nuėjo iki spaudos kiosko. Žiūrint nuo gatvės pusės, A. I. prie kiosko priėjo iš kairės pusės. Nuo stotelės iki artimiausio kiosko pusės. Kelios minutės iki įvykio, ji pažiūrėjo į švieslentę ir rodė 13.31 val., o  kolegė dar buvo prie spaudos kiosko. Švieslentė jai buvo priešais, o A. I. matė iš šono. Ji žiūrėjo į kiosko pusę. Nuo 13.31 val. matė, kad kolegė yra šone, ji jau pareidinėjo nuo kiosko. Kolegė pareidama kirto dviračių taką. Negali už kitą asmenį pasakyti, bet kirsdama taką, A. I. galvos gal ir nepasuko, tiesiog eini ir viskas, o apie pavojus negalvoji. Išeina, kad A. I. kirto ištisinę liniją, bet tų linijų nežiūrėjo. Šoniniu žvilgsniu pamatė, kad parvažiuoja dviratininkas, kuris nestabdydamas parbloškė jos kolegę. Dviratininkas atvažiavo iš „(duomenys neskelbtini)“ pusės. Tuo metu kitų dviratininkų nebuvo, bet buvo daug žmonių. Žmonės judėjo. Gali pasakyti, kad dviratininko greitis buvo tikrai labai didelis ir nebuvo jokio stabdymo, jokio signalo. Buvo lėkimas „be galvos“. Matė tą momentą, kai atsitrenkė. A. I. nėjo, bet stovėjo, tikrai ji nejudėjo. Kolegės kojų nematė. Kolegė po smūgio buvo gana toli nublokšta nuo tos vietos, kurioje stovėjo. Mano, apie 2-3 metrus. Dviratininkas atsitrenkė į kolegės šoną, ir ji krito dešiniu šonu ant grindinio. Kolegė gulėjo, kojos buvo į „(duomenys neskelbtini)“ pusę (1 t.,35 b. l.). Detalių negali pasakyti. Kolegė buvo be sąmonės, nejudėjo ir gargaliavo. Ji priėjo prie kolegės. Buvo su šiomis kelnėmis, ryškia striuke, turėjo rankinę. Nuotraukoje jos nėra (1 t, 35 b. l.). Ji nepasitraukė, sulaukė greitosios pagalbos. Kai atvyko greitoji pagalba ir A. I. atgavo sąmonę, ją nusivedė policijos pareigūnai duoti parodymų. Kol dar nebuvo atvykę medikai, nukentėjusioji atgavo sąmonę ir pati, būdama šoko būsenoje, pradėjo keltis. Bet greitai pasirodė ir policija, ir greitoji pagalba. Nuo parkritimo ir atvykimo A. I. nebuvo atsistojusi, nes jai neleidome to daryti. Kai ji gulėjo, bandė kelti savo galvą. Bandė atsisėsti, bet iš vietos nejudėjo. Visos kūno dalys buvo taip, iki kol atvyko medikai. Buvo priėjusi mergina ir moteriškė. Policijos pareigūnė pasakė, kad netrukdytų. Dviratininkas pasakė, kad „jeigu nemoka vaikščioti, tegul skraido“. Dviratininkas nebuvo nulipęs ar nukritęs nuo dviračio. Dviratis nebuvo numestas. Ratas nebuvo sulankstytas. Iš jo pusės buvo tik nežmoniškumas ir chamiškumas. Priėjęs nebuvo. Negali pasakyti, ar dviratininkas turėjo pašalinių daiktų. Neatkreipė dėmesio, ar turėjo ausinukus. Į žymėjimą tikrai nežiūrėjo, nes Klaipėdoje tikrai būna retai, todėl negali pasakyti, per kokią liniją A. I. ėjo. Negali pasakyti, kurioje vietoje A. I. stovėjo, nes nematė jos kojų. Kojas užstojo šiukšliadėžė. Ji (A. G.) stovėjo daugiau prie gatvės. Prieš susidūrimą, ji stovėjo tarp dviejų stulpų ir žiūrėjo į kolegę, o užstojo šiukšliadėžė (1 t., 36 b. l.). Kolegė stovėjo, bet nėjo. Mano, kad jau buvo išmetusi šiukšles. A. I. nuo kiosko iki šiukšliadėžės ėjo normaliu tempu, lėtu žingsniu. Sagtelė nuo kuprinės nukrito nuo smūgio, bet A. I. nebuvo už jos užkabinta. Negali pasakyti, ar kuprinė buvo ant nugaros, ar ją nešėsi. Teismui pagarsinus liudytojos ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. birželio 3 d. duotus parodymus (1 t., 110-113 b. l.), ji parodė, kad galima vadovautis šiais parodymais. Jos nuomone, A. I. link šiukšliadėžės ėjo tiesiausiu keliu.

Iš liudytojos A. G. ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. birželio 3 d. duotų parodymų matyti, kad 2019 m. balandžio 11 d., apie 13.32 val., su kolege A. I. buvo Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), esančioje autobusų stotelėje, laukė autobuso, kryptimi nuo PC "(duomenys neskelbtini)" link centro. Oro sąlygos buvo geros, nelijo, bet buvo apsiniaukę, buvo šviesu. Kol laukė autobuso, A. I. nuėjo iki šalia esančio spaudos kiosko pasižvalgyti. Spaudos kioskas yra už autobusų stotelės link PC "Big". Ji liko stovėti ant šaligatvio ir žiūrėjo į švieslentę, stebėjo autobusų grafiką. Stovėdama matė, kaip A. I. pareina link stotelės nuo spaudos kiosko, su savimi ji nešulių neturėjo, turėjo tik ant nugaros užsidėjusi nedidelę moterišką kuprinytę. Grįždama ji turėjo kirsti, t.y. pereiti dviračių taką, kuris yra paženklintas skiriamaisiais kelio ženklais. A. I. nuo spaudos kiosko link stotelės, o tiksliau link šiukšliadėžės, kuri yra šalia stotelės, ėjo skersai kirsdama dviračių taką, dviračių taką kirto ne punktyrinėmis linijomis pažymėtoje vietoje, o ištisine linija pažymėtoje vietoje. Spaudos kioskas yra apie 10 metrų nuo šiukšliadėžės. A. I. jau buvo atėjusi iki šiukšliadėžės ir matė, kaip ji metė į šiukšliadėžę kažkokias šiukšles. Mesdama šiukšles, ji stovėjo veidu į gatvę, o šiukšlinė buvo priešai ją. Ar A. I. mesdama šiukšles stovėjo ant pėstiesiems skirto šaligatvio ar ant dviračių tako, ji nematė ir pasakyti negali. Ji nuo šiukšlinės stovėjo kokiu 4 metrų atstumu. Matė, kaip jai metant šiukšles, nuo PC (duomenys neskelbtini) dviračių taku važiavo gana greitai dviratininkas. Viskas įvyko labai greitai, gal per kelias sekundes, pravažiuodamas pro A. I. dviratininkas ją nubloškė ant žemės už šiukšlinės link centro pusės. A. I. nugriuvo ant šono, ant dešinės pusės, dviratininkas pargriuvęs nebuvo, bet iš karto sustojo. Ji iš karto pribėgo prie A. I., ji buvo be sąmonės gargaliavo, bet putos nebėgo, jai atlaisvino šalikėlį ir laikė jos galvą. Kur buvo A. I. kuprinė, kai ji pargriuvo ant žemės, pasakyti negali, nes nepamena. Aplinkui susirinko žmonės, kurie taip pat laukė autobuso, jai dar kažkas padavė geležiuką ir pasakė "paiimkite auskarą", ji nepasižiūrėjusi paėmė ir įsidėjo į kišenę. Spaudos kiosko darbuotoja iškvietė medikus. Dviratininkas visą laiką buvo netoliese, susirinko nuo žemės nuo dviračio nukritusias dalis, kiek pamena, jam nukrito nuo priekinio rato purvasaugis. Stovėdamas netoliese, jis komentavo, kad kur čia vaikšto dviračių taku, jei nemoka vaikščioti, tai tegul skraido. Po kiek laiko atvyko medikai ir policija. A. I. buvo apžiūrėta ir išvežta į Klaipėdos universitetinę ligoninę, su ja kartu išvažiavo ir ji. Jau būdama ligoninėje ji išsitraukė iš kišenės tą auskarą, kur neva pametė, ir pastebėjo, kad tai yra ne auskaras, o geležiukas nuo A. I. turėtos kuprinės. Apžiūrėjusi kuprinę pastebėjo, kad vienas dirželis yra nutrūkęs. Po įvykio A. I. buvo paguldyta į ligoninę, į reanimacijos skyrių, o ji išvažiavo namo (1 t., 110-113 b. l.).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja D. J. parodė, kad moters nepamena, bet įvykį pamena. Įvykis buvo, kad dviratininkas partrenkė moterį. Važiavo ji, kolegė S. J. ir M. Š.. Įvykio vieta buvo prie „(duomenys neskelbtini)“. Pamatė, kad prie kioskelio, gali būti, kad už stotelės, ties dviračių taku gulėjo moteris. Tik negali pasakyti, ar moteris gulėjo ant dviračių tako. Kiek pamena, moteriai buvo galvos trauma. Moteris buvo sąmoninga. Ji gulėjo ant nugaros, kokie išoriniai moters sužalojimai buvo, nepamena. Tikrai negali pasakyti, ar prie dviračių tako, ar take gulėjo moteris. Matė dviratininką. Jai atrodo, kad dviratis gulėjo. Nepasakys, ar prie moteriškės. Negali pasakyti, ar nukentėjusioji ką nors paaiškino. Kas parašyta kortelėje, atitiko tą momentą. Neprisimena, kas ir ką pasakojo įvykio vietoje. Tik tiek, kad dviratininkas partrenkė moterį. Neprisimena, kurios vietos skausmais skundėsi moteris. Kiek pamena, buvo galvos trauma. Pagal nuotrauką galėtų pasakyti, kokioje padėtyje gulėjo moteris. Teismui parodžius nuotrauką (1 t., 35 b. l.), liudytoja parodė, kad buvo tokia situacija, kas užfiksuota nuotraukoje. Įrašai kortelėje yra jos rašyti.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. Š. parodė, kad esančių asmenų salėje neprisimena. Buvo auto įvykis prie „(duomenys neskelbtini)“, prie stotelės. Kai atvyko, pamatė moterį, kuriai suteikė pagalbą. Neatsimena, kokioje būsenoje ir padėtyje buvo moteris bei kokią pagalbą jai suteikė. Negali pasakyti, ar policijos pareigūnai buvo, kai jie darbavosi. Atsimena, kad buvo dviračių takas. Pamena, kad automobilį pastatė priekiu, kad būtų galima efektyviai dirbti. Kažką pamena, kad tarp tų juostų kažkas buvo, bet negali tiksliai atsiminti. Teismui parodžius nuotrauką (1 t., 35 b. l.), liudytojas parodė, kad nuotraukoje mato save ir koleges. Nuotrauka atspindi tikrąją padėtį. Iš nuotraukos negali pasakyti, kokioje padėtyje gulėjo moteris. Jie niekada nekeičia žmogaus padėties. Negali pasakyti, ar dėjo neštuvus, ar pati moteris ėjo.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja S. J. parodė, kad neprisimena nei moters, nei jaunuolio. Kiek pamena, Taikos prospekto gale, šalia stotelės, netoli „(duomenys neskelbtini)“ įvyko auto įvykis, kad partrenkta moteris. Kai išlipo, pamatė gulinčią moterį. Jie atėjo nuo gatvės. Arčiau jų judėjimo krypties buvo moters kojos. Ji negali prisiminti, kaip gulėjo moteris. Teismui parodžius nuotrauką (1 t., 35 b. l.), liudytoja parodė, kad čia fiksuotas tas įvykis. Tikrai nepasakys, kokia kūno padėtis buvo linijų atžvilgiu.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja I. G. parodė, kad pas ją tuo momentu buvo žmogus. Kažkas akimirksniu pralėkė. Kiosko langelis yra į gatvės pusę. Viskas pro stiklą matėsi. Jos veidas yra nusuktas į gatvės pusę. Pamatė, kad kažkas akimirksniu pralėkė. Pagalvojo, kad tikras „durnius“. Išgirdo garsą, pasuko galvą į dešinę pusę. Pamatė, kad guli moteris, dviratis ir detalės aplinkui. Berniukas stovėjo. Paskui jis vaikščiojo. Pro dešinįjį langą ji mato dviračių taką tiesiai, bet takas apsuka stotelę. Moteris gulėjo prie šiukšlinės, metras ar pusė metro nuo šiukšlinės. Pilnai ar ne, gulėjo dviračių take, tiksliai negali pasakyti. Pamatė, kad moteris gulėjo be judesių. Paskambino tarnyboms ir išbėgo laukan. Tuojau atvažiavo tarnybos. Negali pasakyti, ar kojos, ar galva moters buvo arčiau gatvės. Vėliau, kai grįžo į kioską, atėjusi moteris sakė, kad jos vos taip pat nepartrenkė tas pats dviratininkas prie sankryžos link (duomenys neskelbtini). Tai tas pats dviratininkas, kuris pralėkė. Sekundės greičiu pralėkė ir įvyko smūgis. Jo greitis buvo išskirtinai didelis. Prie kiosko neina prieiti, nekirtus dviračių tako. Norint nuo stotelės prieiti prie kiosko, reikia perlipti dviračių taką. Dviratininkas vaikščiojo pirmyn ir atgal, nepadėjo, nieko nelietė. Nepastebėjo, ar dviratininkas buvo nukritęs. Kol ji atsisuko, dviratininkas spėjo atsistoti. Matė gulinčią moterį ir dviratį. Negali pasakyti, kur tiksliai gulėjo dviratis. Nepastebėjo pro kairės pusės langelį atvažiuojančio dviratininko. Padangų cypimo negirdėjo.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovas V. P. parodė, kad pačiame take yra numatytas tiek pėsčiųjų, tiek dviratininkų eismas. Pagal nuotraukas galima spręsti, kad horizontaliuoju yra atskirtas dviračių takas, kuris praeina už stotelės, o pėsčiųjų takas eina iš dviejų pusių tame pačiame šaligatvyje. Tai, kad horizontalus ženklinimas su ženklu yra žymimi vienu numeriu, tai gal čia kelių eismo taisyklėse „neatidirbta“, t. y. kad du skirtingi ženklai būtų vienu numeriu. Gali kilti kokių neaiškumų įrenginėjant ženklus, nes jų GIS sistemoje rodomas tas pats vienas ženklas tuo pačiu numeriu, tai gali būti, kad atstatinėjant ženklus įvelta klaidų. Kai yra dviračių takas pažymėtas linijomis ir iš abiejų pusių pėsčiųjų takas, tai nelabai kitaip ir eina paženklinti, nes dviračių takas yra vidury pėsčiųjų tako, tai dabar ženklas leidžia dešinėje dviratininkus arba kairėje, o tokio ženklo, kad būtų per vidurį kaip ir nėra. Ten toliau dviračių takas eina arčiau gatvės, o pėsčiųjų - dešinėje, pradžioje gatvės, jei einant nuo (duomenys neskelbtini), dviračių takas eina viduryje pėsčiųjų tako, nes ten tarpe yra autobusų sustojimas, todėl per autobuso sustojimo priekį jis nelabai galėtų eiti. Kai nėra galimybės atskirti šaligatvyje kairės ar dešinės dalies dviračiams ir pėstiesiems, yra pasirenkamas tas ženklas, kurio viršuje pėsčiasis, apačioje dviratininkas ir po tuo ženklu konkrečiai nubrėžiama juosta važiuoti dviratininkams. Vietoje, apie kurią kalba, ištisinėmis ir dalinai punktyrinėmis linijomis yra paženklintas dviračių takas. Kaip ir rašė rašte, šitas žymėjimas buvo gana seniai atliktas ir jie net nerado duomenų, kada ženklai įrengti. GIS sistemoje įvesti 2015 m., bet tai buvo įvesta, kai buvo registruojami ženklai, tai reiškia, kad tie ženklai jau buvo įrengti gana seniai. Jie negali keisti nei ženklo, nei ženklinimo, nes buvo nuspręsta, kad dviratininkai turi važiuoti būtent tuo šaligatviu. Ištisinės ir punktyrinės linijos ženklinimą reikėtų suprasti taip, kaip jis yra apibrėžtas kelių eismo taisyklėse, nes taip greičiausiai buvo palikta, kad pėstieji galėtų kirsti dviračių taką ir nueiti iki sustojimo ar atgal. Mano, kad tame take pėstieji ir dviratininkai turėtų būti lygiaverčiai. Dviratininko greitis neturėtų labai skirtis nuo pėsčiojo, kaip nurodyta taisyklėse. Pėsčiasis gali kirsti, kur pažymėta punktyrinė linija. Pėstieji ir dviratininkai turėtų būti tolerantiški vieni kitiems, nes mieste negalima padaryti taip, kad pėstiesiems griežtai draudžiama pereiti dviračių taką, o dviratininkams pavažiuoti pėsčiųjų taku. Yra paruoštas dviračių takų planas, kuris yra patvirtintas taryboje. Takai buvo rengti iki 2012 m., jie tada buvo parengti ir nutiesti. Dabar takai naujai nėra daromi ir jiems nėra taikomi nauji reikalavimai.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovas L. A. parodė, kad kaip matyti nuotraukose, kur įrengtas šitas takas, yra punktyrai, yra ištisinės linijos. Iš jo praktikos, nors jis kitoje (duomenys neskelbtini) dalyje dažniausiai vaikščiodavo, tai principas būdavo toks, kad yra ištisinė linija, įrengta (jei žiūrėti (duomenys neskelbtini)) ten yra trijų juostų gatvė, kur dviračių takas už stotelės toliau tęsiasi pagal kairę pusę, kaip pažymėtas ženklas. Norint kirsti dviračių taką, kyla klausimas kokiu tikslu ir kam jį reikia kirsti, jei iš karto prasideda trijų juostų gatvė, kur nenumatytos perėjos. Automatiškai, jei kerti dviračių taką, tai turėsi kirsti ir gatvę, kurioje nėra perėjos. Iš praktikos gali pasakyti, kad jei yra ištisinės linijos, nereikia kirsti ir nėra kur kirsti dviračių tako. Ten kur yra punktyrai, iš nuotraukų matyti, kad vienas yra prie kioskelio, tai akivaizdu, kad reikia eiti ar pasitraukti nuo kioskelio kažkokioj vietoj, o kitas punktyras, pačioje tako pradžioje, žiūrėjo žemėlapyje, tai ten yra perėja. Mano, kad punktyrai yra pažymėti kur kertamas dviračių takas, kad būtų galima pereiti perėją. Pagal esamą reglamentavimą, mano, turėtų vertinti taip, kad pėsčiasis prieš kirsdamas dviračių taką, turėtų įsitikinti saugumu, kad gali kirsti tam numatytoje vietoje, nes dviratininkas gali nesitikėti, kad kažkas, bet kur įeis į dviračių taką. Prieštaravimo kaip ir nėra, nes pačioje kelio pradžioje yra padarytas toks bendras ženklas, nėra pažymėta kokioje pusėje juosta, nes kelio pradžia yra plati, kadangi ten yra sankryža. Savivaldybei keliami reikalavimai atskirti ir organizuoti dviračių eismą, tai jie tokių priemonių ir imasi, t. y. išskirti dviračiams atskirą juostą. Ištisinės, punktyrinės linijos šioje vietoje, kur viskas maždaug įvyko, jo nuomone, prieštaravimų kaip ir nėra. Čia mano, būtų kitas klausimas, t. y. ar šioje vietoje buvo įmanoma išspręsti eismo organizavimą kitaip, geriau ar ne? Pagal esamą situaciją, jo nuomone, kitaip ir šiai dienai neišspręstų. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba ne kartą svarstė darnaus judrumo klausimus. Tie klausimai buvo viešinami. Su savivaldybe dažniausiai bendraudavo Klaipėdos dviratininkų asociacija. Būdavo teikiamos pastabos. Klaipėdos savivaldybės taryba ne kartą tvirtino, ne kartą svarstė tiek viešindama eismo organizavimo schemas, tame tarpe ir dviračių, tiek viešindama, kad planuoja rengti dviračių takus ir kiek ji sprendžia tas problemas. Tas buvo daroma. Dabar pasisakyti dėl vienos konkrečios vietos, tai neatsakys, nes tas konkretus epizodas paskęsta visose eismo organizavimo schemose, tarybos sprendimuose. Tas planas, darnus judrumas viešinamas per spaudą ir savivaldybės tinklapyje, reikėtų jo paieškoti, bet keliama krūva dokumentų su schemomis, numatytais finansavimais, planais. Technologiškai, aišku, galima padaryti atskirus dviračių takus, tarkime, kaip traukinių eismui Japonijoje, t. y. antra juosta viršuje, bet kalba turėdami omenyje, kad nėra kitų, protingų ir racionalių sprendinių. Paminėtas reglamentavimas, kuris yra įrengiant naują, tai jie ne kartą akcentavo, kad čia yra seniai įrengtas takas. Net jeigu jie dabar statytų tokį patį (duomenys neskelbtini), koks yra dabar ir su tokiais pačiais devynaukščiais, kurie yra dabar, visi puikiai supranta, kad tokios statybos leidimą tokiam pačiam devynaukščiui su tokiomis izoliacijomis negautų, todėl ir daromi projektai. Jei atkreipsite dėmesį, gatvėse remontuojama, ne rekonstruojama, nes jei norima suremontuoti, tai statybos leidimas duodamas paprastam remontui, o jei norima įrengti naują, tai ten projektuojama metus, derinama ir neaišku dar koks rezultatas bus. Todėl atskirkite priežiūrą esamos infrastruktūros su statybos naujos infrastruktūros įrengimo, tai yra visai kiti reikalavimai. Dokumentų saugojimo įprastas terminas yra 5 metai, tai darant prielaidą, kad jeigu įvertinant dokumentų archyvavimo terminus ir darbuotojų administracijoje kaitumą, tai praeina daugiau kaip 5 metai. Tai jeigu ženklas realiai buvo prieš 10 metų, tai jis įsivaizduoja, kad ir darbuotojai galėjo pasikeisti. Tas ženklas, ženklinimas įrengtas prieš maždaug 10 metų ar daugiau. Įrengti kitaip nebuvo racionalios galimybės. Be abejo, jie gali praplatinti šaligatvius ir įrengti, kas dabar mieste ir daroma, atskiras dviratininkų juostas, pvz. (duomenys neskelbtini) gatvėje, bet tam reikia pinigų. Jam kyla dar vienas klausimas, t. y. kodėl „Lietuvos spauda“, buvusi valstybinė įstaiga, tą kioskelį įrengė, būtent, toje vietoje? Orientuojamasi į stovinčius statinius ir pagal tai braižomos schemos, tai spaudos kioskelio buvo galima neįrengti arba įrengti šalia stotelės, arba kitoje vietoje. Pagal ženklinimą, mano, kad pirmiau atsirado spaudos kioskelis, kadangi ženklinimas laviruoja tarp kliūčių, bet čia subjektyvi nuomonė. Joniškės gatvėje, kaip pavyzdys, jie įrenginėjo ir ten yra siekis, kad atsirastų kuo daugiau dviračių takų, t. y. kuo daugiau žmonės judėtų be automobilių. Paminėjo, kad šalia pėsčiųjų takų yra įrengiamos atskiros dviračių juostos ir netgi dviračių juostos, kurios eina šiek tiek toliau nuo gatvės ir pėsčiųjų takų, kai yra galimybės. Joniškės gatvėje turėjo galimybę, įrengė atskirą dviračių taką. Tai jei mieste yra techninės galimybės ir tam skiriamas finansavimas, tai jie įrenginėja atskiras dviračių juostas, o kai pinigų nėra, tai daro pagal galimybes, t. y. mieste dažomi platūs pėsčiųjų takai, skiriant dalį jų arba klodavo raudonomis trinkelėmis. Šiuo atveju ten yra labai platus Taikos prospektas su labai plačiais pėsčiųjų šaligatviais, todėl dalis tokiu būdu ir buvo skirta.

Teisiamojo posėdžio metu ekspertas V. P. paaiškino, kad pagal įvykio aplinkybes ant šaligatvio įvyko dviratininko su pėsčiąja suartėjimas. Dviratininkui artėjant prie tos vietos, kur įvyko pėsčiosios partrenkimas, kažkokių kliūčių matyti ar stebėti tą situaciją nebuvo ir jis privalėjo pro visus pėsčiuosius važiuoti pėsčiųjų judėjimo greičiu, esant reikalui sustoti, todėl tuo pagrindu ir yra duodama išvada, kad vykdant tokius reikalavimus dviratininkas turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiosios partrenkimo. Jo išvados yra grindžiamos pėsčiosios buvimo vieta, kur ji aptikta po įvykio, ne prie kioskelio. Ten, kur yra dviračio rato slystelėjimo plytele pėdsakas, kuris pagal savo pobūdį būdingas dviračio smūgiui į kažką ir ten, jeigu matyti, yra įvykio vietoje darytos fotografijos. Ties ta vieta, ant žemės sėdinti, apsupta medikų yra pėsčioji. Tarp kioskelio ir tos vietos yra pakankamai didelis atstumas. Jei yra kažkokie objektyvūs įrodymai, kad nesimatė tos pėsčiosios, tai jų pagrindu galima tirti. Ten, kiek pamena, buvo daromi parodymų patikrinimai vietoje ir visa kita, vaikščiojo po tą įvykio vietą. Tarp šiukšlių dėžės ir kioskelio, jei neklysta, yra 10 metrų ar daugiau, čia jei žiūrint lygiagrečiai gatvę, o kioskelis yra nuo gatvės toliau, ne ta vieta, kurioje yra pėdsakas, matomas ant plytelių. Jo buvo užklausta, kas ir kaip atitinka pagal faktinius ir objektyvius įvykio vietoje duomenis. Nurodo, kad ant plytelės, ir aprašė pagal plytelių dydį, koks pėdsakas, kaip yra išsidėstęs ir mato pateikiamą iliustraciją prie to procesinio veiksmo. Įkėlė ją į aktą 6 paveikslėlio ir ši vieta, kur stovi žmogus, neatitinka to pėdsako, kuris yra ant plytelės, dviračio tako viduryje. Jam atrodo, tiriamojoje dalyje yra nurodytas dviratininko greitis ir metrais ir kilometrais per valandą, tai 8 lape yra skaičiavimas ir vienas iš tų skaičiavimų viskas yra pateikiama kilometrais per valandą, kad būtų suprantamiau ir priimtiniau, t. y. kaip visi tą dalyką matuoja, o jeigu jūs žiūrėsite, po paaiškinimais yra dvi formulės reikšmės, viena yra išraiška metrais per sekundę, tai jeigu 10,45 km/h būtų 2,9 m/s, jeigu 16,16 km/h, tai 4,6 m/s. Kaip suprato, vaikščiojimas ten nebuvo toks, kad tiesiai į tikslą, o zigzagais. Jis gali suskaičiuoti laikus, jei žinos, koks pėsčiosios judėjimas buvo, nes iš parodymų patikrinimo vietoje, ten buvo dairomasi ir taip ir anaip, ne vien buvo einama, bet buvo atliekami dar kažkokie veiksmai, kurie, sakykime, gali ilginti ar trumpinti pėsčiosios judėjimo laiką. Norint turėti laiką, kurį pėsčioji nuo kioskelio judėjo ir, kaip jis supranta, eina kalba apie jos stovėjimą partrenkimo metu, tai irgi yra laikas. Tie visi dalykai šiuo atveju, arčiausiai tiesos, jo supratimu, galėtų būti nustatomi procesinio veiksmo metu, matuojant laiką chronometru. Jis nesivadovauja parodymų patikrinimo metu nustatyta nukentėjusiosios judėjimo trajektorija. Tai yra atvira vietovė, kuria važiuojama. Kioskelis yra visiškai kitoje pusėje nei dviračių takas ir pėsčioji yra partrenkta ten, kur važiuojama dviračiu. Jei dviratininkas nemato, kur važiuoja ir dėl kažkokių priežasčių negali prognozuoti, kas kur nors bus, tai šioje situacijoje jis nemato, kad šaligatvyje stovintis kioskelis trukdytų dviratininkui apžvalgą. Jis važiuodamas turi sekti situaciją, kas darosi ant šaligatvio, kokie žmonės tame šaligatvyje yra, ką jie veikia, kaip jie veikia, artėjimo prie jų metu, mažinti greitį ir imtis priemonių, kad tai, kas įvyko, neįvyktų. Peržiūrėjus filmuotą medžiagą, papildančią tą procesinį veiksmą, matosi, kad žmogaus judėjimas toje situacijoje, šaligatvyje yra sudėtingas ir laike viską suskaičiuoti, mano, būtų gerokai didesnės paklaidos, nei tame pačiame parodyme gyvai išmatuoti pėsčiojo judėjimo laiką. Kiek užtruko nuo stovėjimo, paėjimo, apsidairymo, jei toks buvo, kirtimo, pasisukimo, nuėjimo kažkur, sustojimo, jei prieš įvykį toks buvo. Nežino pėsčiosios ir dviratininko tarpusavio kontakto mechanizmo. Pėdsaką, kuris yra fiksuotas, mato tik fotografijose. Įvykio vietos apžiūros metu, jis nefiksuotas. Schemoje Nr. 08 pažymėta, plytelė yra tik 0,5 m x 0,5 m, ir jis nemano, kad yra tapatus dalykas. Ant dviejų plytelių turėtų būti pėdsakas, kuris yra pažymėtas schemoje 0,8 m, o čia turi pėdsaką prie sėdinčios ant žemės nukentėjusiosios kojų, kuris šakojasi, yra su išplatėjimu, juostos forma, kas paprastai galėtų atsitikti susisukus dviračio ratui ir slystelint jam ta plytele, kas yra pavaizduota 4 paveikslėlyje. Įvykio vietos schemoje 1 žymėjimu yra pažymėtas dviračio stabdymo kelias ir jo ilgis 0,8 m, 2 punktu schemoje yra pažymėta pėsčioji. Tarp šitų dviejų objektų, t. y. 1 ir 2, jokių matmenų nėra. Jis aprašė, kad 0,8 m ilgio pėdsako įvykio vietos fotografijose nemato. Nesako, kad 0,8 m pėdsako nėra, tiesiog jis jo nemato, o, kad jis yra, tai pareigūnai yra padėję parašą, kurie yra apmokyti, specialiai važiuojantys į įvykio vietą ir už tai gaunantys algą. Atstumą paėmė nuo to, kas matosi nuotraukoje, pagal plytelių išmatavimus ir kas matosi plytelėse. Plytelėse 4 nuotraukoje ką jis mato, būtent tą slydimo pėdsaką, jei laikyti, dviračio rato slydimo pėdsaku, jo padėtis yra tokia, kaip jis aprašo, suskaičiuodamas tuos visus atstumus, iš to bendro vaizdo, kuris matomas 2 paveikslėlyje. Kai skaičiavo, ėmė plytelę 50 x 50. 2 ir 4 nuotraukos yra tos pačios, tik 4 yra išdidintas vaizdas tos zonos, kurią antroje nuotraukoje yra pažymėjęs raudonomis rodyklėmis. Tas, kas paliko pėdsaką, o kadangi jis yra tamsus, tai galėtų būti dviračio padanga, įvyko rato pasisukimas skersai ir jis ar virstant dviračiui, ar kažkas panašaus, slystelėjo, padarydamas tą pėdsaką. Bet ar tai to dviračio, kuris buvo įvykyje, jis pasakyti negali. Tokie pėdsakai yra būdingi būtent tokioms aplinkybėms, todėl visas šitas dalykas yra įvardinta ir išvada duodama „tikėtina“. Ratas pasisuko ir jis priima, kad šito pėdsako pradžioje įvyko atsitrenkimas. Jis teigia tik tai, kad tokį pėdsaką galėjo palikti bevažiuojant staiga pasisukęs dviračio ratas, o kuria vieta ir kaip gali būti kliudytas žmogus, jokių duomenų, pagal kuriuos galėtų spręsti, jam nebuvo pateikta. 4 paveikslėlyje nuo pėdsako galo iki bato pradžios būtų daugiau nei 10 cm. Tas pėdsakas yra susiformavęs nenatūraliu būdu, sakykime, važiuojant ar stabdant. Tai yra kaip išplatėjanti ir siaurėjanti dėmė. Toks pėdsakas gali atsirasti, jeigu bevažiuojant dėl kažkokių priežasčių staiga pasisuks dviračio vairas ir ratas slystels šonu ta plytele. Nežino, bet gali būti, kad ratas pasisuko į dešinę pusę. Manytų, kad vairas ir ratas galėjo pasisukti į kairę ir šonu nuslysti į dešinę. Duomenų, kad dviratininkas galėjo atsitrenkti su kaire rankenos puse, tirti jis neturėjo. 4 paveikslėlyje jis įžiūri tamsias dėmes ant plytelės artimojo krašto. Tamsesnis plotas prasideda nuo pat plytelės krašto, po to, kažkur artėjant prie vidurio, intensyvumas didėja ir atsiranda subraižymai, pakliuvus akmenukams ar kažkam kitam ir įbrėžimai matosi jau toliau intensyviau, po to vėl silpnėja ir link bato visa ta žymė tarsi išnyksta. Tikėtina, kad tas pėdsakas susijęs su šiuo įvykiu. Ieškant stabdymo kelio, jis peržiūrėjo 3 iliustraciją (failas 20190411_142618). Čia matosi visas tas ruožas artėjant link tos vietos, kur yra vingis į kairę ir šiame ruože jis daugiau jokių pėdsakų, žiūrėdamas į tą fotografiją, nepamatė. Normalaus stabdymo pėdsakas savo išvaizda yra tam tikro pločio tamsi juosta, kurioje jokių pločio pokyčių nėra, o jei po tokiu užstabdytu ratu, po padanga paklius akmenukas, jis gali subraižyti betoninės plytelės paviršių. Jo nuomone, baltos dėmės yra subraižymai nuo akmenukų, pakliuvusių po ratu. Pateikdamas išvadą, nurodytą 4 punkte, nesivadovavo eksperto D. V. pateikta išvada. Kompleksinės ekspertizės tyrimo metu objektu yra toks dalykas kaip dviračio ir žmogaus kūno tarpusavio išsidėstymas jų sąlyčio metu. Pagal jam pateiktą tirti medžiagą, joje jokių duomenų, kurių pagrindu jis galėtų daryti tokį tyrimą, nefiksuota. Metodikos apie atstumą, kuriuo gali dviratis nublokšti pėsčiąjį, šiuo metu neturi. Tokį pėdsaką gali palikti ratas, kuris slysta šonu, dalinai ar pilnai pasisukęs šonu, todėl skiriasi tos žymės intensyvumas, ji platėja dėl to, kad bepasisukant ratui, padangos kontakto ploto dydis judėjimo kryptimi keičiasi. Jei jūs turite paimtą iš įvykio vietos dviratį, yra didelė tikimybė, kad ant rato, kuris tokį pėdsaką ant plytelės paliko, bus žymės likusios po slydimo plytele. Atlikdamas tyrimą, jis kaip faktą priėmė, kad įvykio vietoje buvo 0,8 m ilgio tikras stabdymo pėdsakas, kurį rado, pažymėjo ir po juo pasirašė pareigūnai. Pėdsaką, esantį prie pėsčiosios kojų, tikėtina, paliko dviračio priekinis ratas, jam staiga pasisukus. Paprastai turi tyrimo objektus ir ant jų yra pėdsakai, t. y. ant dviračio, ant nukentėjusiosios drabužių, ant dviratininko drabužių. Visi pėdsakai, jų susidarymas, jeigu jie sutampa pagal išsidėstymo aukštį, susidarymo pobūdį, jie rodytų ar tomis vietomis tie objektai yra tarpusavyje kontaktavę.

Teisiamojo posėdžio metu ekspertas D. V. paaiškino, kad jis yra Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas. Tyrimą atliko remdamasis tik medicininių dokumentų duomenimis, t. y. Klaipėdos universitetinės ligoninės nukentėjusiosios ligos istorija. Ligos istorijoje užfiksuoti sužalojimai padaryti nubloškiant, nukentėjusiąją partrenkiant, jai atsitrenkiant. Pagrindiniai sužalojimai padaryti atsitrenkiant galvos dešine puse, ką rodo dešinės akiduobės lūžiai, kaukolės pamato priekinės duobės dešinės pusės lūžiai, dešinio skruostikaulio lūžiai, smegenų pažeidimai. Taip pat buvo fiksuotas dešinio peties ir krūtinės ląstos sumušimai. Tai šie visi sužalojimai atsirado nubloškiant. Sužalojimų, būdingų dviračio smūgiui ar kliudymui, nukentėjusiosios kūne neužfiksuota. Pagal sužalojimų aukštį, lygį nuo pado, padu ar pedalu ar dviračio rankena turėtų būti kontaktuota su nukentėjusiosios kojomis ar dubens lygyje, tai ten sužalojimų neužfiksuota. Gal jie ten ir buvo, bet ligos istorijoje, kaip taisyklė, užfiksuojami tik pagrindiniai sužalojimai, kuriuos reikia gydyti. Galbūt gydančio gydytojo nuomone, kraujosruva kojoje ar dubenyje, galėjo būti laikoma nereikšminga ir liko neužfiksuota. Kompleksinei ekspertizei objektu belieka nukentėjusiosios kūnas, bet žaizdų kojose nebuvo, o praėjus beveik dviem metams nei kraujosruvų, nei nubrozdinimų požymių neberas. Lieka drabužiai. Gali būti likę pažeidimai drabužiuose, bet ar tie drabužiai išlikę praėjus dviem metams? Ar jie neskalbti, netaisyti? Ir kita – tai dviračio pažeidimai, pėdsakai ant rankenų, priekinio rato, pedalų. Drabužiai, dviratis kaip ir būtų kompleksinės ekspertizės objektai. Nukentėjusioji krito, griuvo ir, kaip mato, ant dešinės pusės. Kokioje padėtyje buvo pėsčioji dviratininko atžvilgiu, jų susidūrimo metu priklauso nuo to, kur kliuvo smūgis, t. y. žemiau svorio centro ar aukščiau. Reikėtų žinoti nukentėjusios ūgį. Galėtų būti pateikta kuprinė, nors čia daugiau galėtų pasakyti trasologai, nes gali būti koks dirželis nutrūkęs, nubrozdinimas ar kitoks pažeidimas, plyšimas. Dviratininko, dviračio svoris svarbu, nes kuo didesnė masė, to sunkesni sužalojimai. Ar ką nors galės pasakyti priklauso nuo to, kokią papildomą medžiagą gausime. Abejoja, ar ligoninėje bus dar kokie papildomi dokumentai, išskyrus ligos istoriją. Kuprinę nukentėjusioji tebeturi, ji nėra sutvarkyta. Taip pat yra išlikusi striukė, kurioje yra įplėšimas. Ar nukentėjusioji judėjo, ar nejudėjo susidūrimo metu, yra kompleksinės ekspertizės klausimas.

Iš 2019 m. balandžio 21 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjos G. P. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2019 m. balandžio 11 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK gautas pranešimas ROIK (duomenys neskelbtini) apie tai, kad 2019 m. balandžio 11 d., apie 13.40 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dviratininkas partrenkė pėsčiąją. Įvykio vietoje nustatyta, kad D. K. važiuodamas dviračiu (dviračių taku) partrenkė netikėtai į dviračio taką išėjusią A. I.. Be to, 2019 m. balandžio 11 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK gautas pranešimas ROIK (duomenys neskelbtini) apie tai, kad į ligoninę pristatytai A. I. nustatyta politrauma, gydoma reanimacijos skyriuje, prie medžiagos gauta patikslinta informacija, kad nustatyta diagnozė: akiduobės lūžis ir žiedinė smegenų kontuzija. Gautas pranešimas iš KUL, kuriame nurodoma, kad padarytas pakenkimas sveikatai priskiriamas prie sunkių, esant nusikalstamos veikos sudėčiai pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 137 straipsnio 1 dalies požymius (1 t., 1 b. l.).

Iš Policijos įvykio išklotinės ROIK (duomenys neskelbtini) matyti, kad pranešėjas sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojas nurodė, jog į Klaipėdos universitetinės ligoninę atvežta A. I., kurią 2019 m. balandžio 11 d., apie 13.40 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, šaligatvyje partrenkė dviratininkas. Diagnozė – politrauma, gydoma KUL reanimacijos skyriuje (1 t., 21-22 b. l.).

Iš Policijos įvykio išklotinės ROIK (duomenys neskelbtini) matyti, kad pranešėja J. G. nurodė, jog dviratininkas nutrenkė mergaitę, daugiau informacijos nesuteikė, mato per langą. Informuota GMP, Klaipėdos AVPK. Dviratininkas vietoje (1 t., 23-25 b. l.).

Iš 2019 m. balandžio 11 d. Klaipėdos AVPK tyrėjos J. L. tarnybinio pranešimo matyti, kad jai dirbant kartu su JUPG specialistu Ž. M. 2019 m. balandžio 11 d., apie 13.40 val., iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dviratininkas partrenkė pėsčiąją. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko dviračio vairuotojas D. K., kuris paaiškino, kad važiuodamas dviračiu (dviračių keliu) partrenkė netikėtai į dviračio taką išėjusią moterį. Nustatyta, kad įvykį matė A. G.. Partrenkta moteris A. I. skundėsi skausmais, todėl buvo apžiūrėta medikų 9 brigados bei išvežta į gydymo įstaigą. Paimti paaiškinimai iš D. K., A. G., fotografuota, sudarytas juodraštinė įvykio schema (1 t., 30 b. l.).

Iš 2019 m. birželio 20 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Užfiksuota autobuso sustojimo aikštelė ir šalia einantis dviračių takas, esantis ties (duomenys neskelbtini) namu, Klaipėdoje. Išmatuoti atstumai: nuo spaudos kiosko iki šiukšliadėžės - 10,4 m, nuo šiukšliadėžės iki dviračių tako 0,18 m statmenai, o nuo šiukšliadėžės iki dviračių tako kryptimi link spaudos kiosko 0,20 m; nuo šiukšliadėžės iki autobusų sustojimo 2,96 m; nuo dviračių tako iki (duomenys neskelbtini) pėsčiųjų šaligatvis yra 5,65 m; atstumas nuo Smiltelės g. iki gatvės apšvietimo stulpo - 50,10 m. (1 t., 37-38, 39 b. l.).

Iš 2019 m. gegužės 9 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad aprašytas Bendrojo pagalbos centro 2019 m. balandžio 11 d. 13.35 val. fiksuotas J. G. pranešimas, kuriuo prašo iškviesti policiją ir GMP, nes dviratininkas „nudaužė“ mergaitę (1 t., 45-47 b. l.).

Iš 2019 m. balandžio 18 d. VĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. I. į gydymo įstaigos priėmimo skyrių atvyko 2019 m. balandžio 11 d. 14.35 val. Jai diagnozuota – dešinės akiduobės lūžis, židininė smegenų kontūzija. Vadovaujantis Sunkių pakenkimų sveikatai klasifikacinių požymių sąrašu, nurodytas pakenkimas sveikatai priskiriamas prie sunkių (1 t., 50 b. l.).

Iš 2019 m. gegužės 8 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. I. nustatyti sužalojimai: dešinės akiduobės šoninės, vidinės ir užpakalinės sienelių bei kaukolės priekinės duobės kaulų lūžiai, dešinio skruostikaulio lūžis, galvos smegenų kairiosios smilkininės skilties sumušimas, kraujo išsiliejimas dešiniame žandiniame antyje ir akytkaulio celėse, poodinės kraujosruvos dešinės akies viršutiniame voke ir galvos skliauto dešinės pusės smilkininėje-momeninėje srityje, dešinio peties ir krūtinės ląstos sumušimas. Sužalojimai gavosi dviratininkui partrenkus pėsčiąją. Pagrindiniai sužalojimai padaryti pėsčiajai griūnant - atsitrenkus galvos dešine puse. A. I. patirta galvos trauma su kaukolės pamato kaulų lūžiu sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., 59-60 b. l.).

Iš 2019 m. balandžio 11 d. A. G. paaiškinimo matyti, kad 2019 m. balandžio 11 d., apie 13.30 val., „(duomenys neskelbtini)“ stotelėje priešais (duomenys neskelbtini) namą, jos akyse dviratininkas partrenkė jos pažįstamą A. I., kuri eidama kirto dviračių taką. Dviratininko greitis buvo didelis, dviratininkas važiavo dviračio taku (1 t., 107 b. l.).

Iš 2019 m. balandžio 11 d. D. K. paaiškinimo matyti, kad jis 2019 m. balandžio 11 d., apie 13.00 val., važiavo nuo „(duomenys neskelbtini)“ link (duomenys neskelbtini) autobusų stotelės, kuri yra priešais (duomenys neskelbtini). Jam pravažiavus apie 10 m, į dviračių taką staigiai išėjo moteris. Jis bandė stabdyti, nepavyko išvengti susidūrimo. Moteris ir jis nugriuvo. Jis nesusižeidė, o moteris nugriuvo ant nugaros, buvo praradusi sąmonę, tačiau paskui atsigavo. Jis sulaukė policijos ir greitosios. Įvykio metu dviratis nesulūžo, jis buvo blaivus (1 t., 141 b. l.).

Iš 2019 m. balandžio 11 d. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės, forma Nr. 110/a matyti, kad 2019 m. balandžio 11 d. 13.36 val. buvo kviesta GMP į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, A. I., kuri sąmoninga, kvėpuoja normaliai, oda blyški, vyzdžiai reaguoja, skauda galvą, dešinę ranką, pacientę partrenkė dviratis, sutinęs veidas (2 t., 79-80 b. l.).

Iš 2019 m. spalio 17 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvados dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. I. nuo 2019 m. spalio 14 d. iki 2020 m. balandžio 13 d. nustatytas 55 procentų darbingumo lygis (2 t., 109 b. l.).

Iš 2019 m. gruodžio 16 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir foto lentelių matyti, kad buvo atliekamas nukentėjusiosios A. I. parodymų patikrinimas įvykio vietoje - pėsčiųjų/dviračių takas ties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvės sankryža, Klaipėdoje. Kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) (nuo (duomenys neskelbtini) 139- prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ (buvęs pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“) - link (duomenys neskelbtini) namo, priešais kurį yra autobusų „(duomenys neskelbtini)“, nuo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos ant šaligatvio yra pėsčiųjų ir dviračių takas, pažymėtas pagal Kelių eismo taisykles (KET) kelio ženklu Nr. 413, taip pat lygiagrečiomis baltomis ištisinėmis linijomis nurodytas takas, kuriame yra pažymėtas balta spalva dviračio simbolis pagal KET 3 priedo 1.23 punktą (nuotrauka Nr. 1, Nr. 2). Nuo (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies iki ženklo Nr. 413 yra 5,70 m, nuo (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies iki ženklo Nr. 413 susikirtimo taško yra 12,20 m, nuo ženklo Nr. 413 iki spaudos kiosko, esančio (duomenys neskelbtini) priešais autobusų „(duomenys neskelbtini)“, yra 29,50 m. ...Nukentėjusioji A. I. nurodė, jog ji judėjo nuo p/c „(duomenys neskelbtini)“ link autobusų stotelės, ėjo pėsčiųjų tako viduriu, jai iš kairės pusės yra dviračių takas, pažymėtas dviračio simboliu bei atskirtas išilginėmis juostomis (nuotraukos Nr. 7-13). Priėjusi spaudos kioską, A. I. stabtelėjo, apsidairė, statmenai kirto toje vietoje punktyrinėmis linijomis pažymėtą dviračių taką ir nuėjo link autobusų stotelės. Atsistojusi priešais švieslentę, A. I. nurodė, jog „čia su kolege pasižiūrėjo į švieslentę ir pamatė, kad autobusas atvyks po 10 min.“ (nuotrauka Nr. 14). Paklausus, kur A. I. po to judėjo, ji atsakė - „kiosko link“ ir parodo kryptį (nuotrauka Nr. 15) bei eina parodyta kryptimi. Priėjusi prie kiosko sustojo ties punktyrinėmis linijomis pažymėtu dviračių taku, pasižiūrėjo į abi puses ir, perėjusi dviračių taką, sustojo prie kiosko kampo (nuotrauka Nr. 16-17). Paprašius parodyti parodyti judėjimo kryptį nuo kiosko link šiukšliadėžės, A. I. apsidairė ties dviračių taką žyminčia punktyrine linija, statmenai pereina dviračių taką, pasuka į dešinę ir eina lygiagrečiai su dviračių taką skiriančia juosta link šiukšlių dėžės. A. I. sustojo prie šiukšlių dėžės, nugara nusisukusi nuo dviračio tako. Paklausus, kurioje vietoje ji sustojo,
A. I. parodė sustojimo vietą ir nurodė, jog būtent šioje vietoje pasisukusi pajuto smūgį (nuotrauka Nr. 18-23). Advokatui R. S. paklausus - „Kodėl jūs teisme parodėt, kad ėjot prie kiosko kairės pusės langelio, o dabar paaiškinot, kad buvot priėjusi prie pagrindinio langelio?“, A. I. rodydama ranka kryptį tvirtino, kad buvo prie kiosko kampo iš priekio. Tikslinant nukentėjusiosios A. I. judėjimo kryptį, atliekami išmatavimai (nuotrauka Nr. 3-6, 24-29):  A. I. stovėjo prie kiosko 0,25 m atstumu, atkarpos ilgis nuo stovėjimo vietos iki dviračių tako skiriamosios juostos - 1,32 m, dviračio tako plotis -2,05 m. A. I. nueitos lygiagrečiai su dviračio tako skiriamąja juosta iki šiukšlių dėžės atkarpos ilgis - 7,30 m, atkarpos ilgis nuo nukentėjusiosios stovėjimo prie šiukšlių dėžės vietos iki dviračio tako vidutiniškai - 0,32 m, šiukšlių dėžės plotis - 0,63 m. Užfiksuojama, jog nukentėjusiosios 40 batų dydis ir pažymima, jog nukentėjusioji dalinai stovėjo ant dviračių tako skiriamosios juostos. Nuo šiukšlių dėžės iki dviračio tako skiriamosios juostos - 0,20 m, dviračio tako juostos plotis 0,10 m, dviračių tako plotis 1,40 m. Advokatei V. P. paklausus - „Kur įvykio metu stovėjo jūsų kolegė?“, 
A. I. atsistoja priešais autobusų stotelėje esančia švieslente ir nurodo, kad tikslios kolegės stovėjimo vietos nežino. Advokatei V. P. paklausus - „Ar eidama nuo kiosko per dviračių taką žiūrėjot, buvot atsisukusi į tą pusę (rodo kryptį link sankryžos)?“,  A. I. nurodo nežiūrėjusi. A. I. parodymų patikrinimas įvykio vietoje baigiamas 14.45 val. (2 t., 121-145, 150-155 b. l.).

Iš 2019 m. gruodžio 12 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto V. P. elektroninio laiško matyti, kad kelio ženklas Nr. 413 buvo užregistruotas Klaipėdos miesto savivaldybės GIS sistemoje 2015 m. gruodžio 6 d. (2 t., 146 b. l.).

Iš GIS sistemos koordinačių 322 246,062 6 173 815,866 Meters matyti, kad Kelio ženklo Nr. 413 fiksavimo data – 2015 m. gruodžio 6 d. 12.55.50 val., inventorizavimo padėtis – pagal eismą – dešinėje, matomumas – matomas, padėtis nuo viršaus – pirmas, pastatymo aukštis – 2, pasukimo kampas – 339, ženklo tipas - nukreipiamasis (2 t., 147 b. l.).

Iš 2019 m. gruodžio 22 d. apžiūros protokolo bei foto lentelių matyti, kad kaltinamojo gynėjas, dalyvaujant kaltinamajam, apžiūrėjo dviračių taką nuo spaudos kiosko iki šiukšliadėžės, esančios šalia autobusų sustojimo, siekiant fiksuoti individualius dviračio tako požymius, leidžiančius identifikuoti galimą nukentėjusiosios gulėjimo padėtį. Apžiūrint įvykio vietą, buvo sugretinta fotonuotrauka iš bylos su faktine situacija vietoje. Nustatyta, kad dviračių kelio dangoje šalia galimos nukentėjusiosios gulėjimo vietos yra įtrūkusi šaligatvio plytelė. Plytelė turi individualius požymius, daugiau tokių plytelių nėra. Ji fotonuotraukoje buvo pažymėta apskritimu. Pagal atskaitos tašką paskaičiavus plyteles ir sugretinus su įvykio vietoje daryta foto lentele, nustatoma galima nukentėjusiosios gulėjimo vieta. Remiantis liudytojų parodymais, nukentėjusiosios padėtis keista nebuvo. Atskaitos taškas brėžiamas nuo kojų pėdų padėties, kurios aiškiai atitinka jos fiksuotą padėtį iš karto po įvykio. Pagal galimą kojų padėti brėžiamas kūno siluetas kreida ant tako dangos. Pamatuojami atstumai iki šiukšliadėžės, kur kaip nurodė nukentėjusioji buvo jos stovėjimo vieta. Pažymima dviratininko slydimo kelio galima pabaiga. Slydimo kelias remiantis įvykio vietos apžiūra prasideda prieš dviračių kelio vingį ir eina už šio vingio prie šiukšliadėžės (2 t., 159-167 b. l.).

Iš 2020 m. lapkričio 25 d. Klaipėdos miesto savivaldybės (toliau - Savivaldybė) administracijos rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-82 buvo patvirtintos Kelių horizontaliojo ženklinimo bei 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklės (toliau - Taisyklės). Taisyklės reglamentuoja kelio ženklų ir horizontaliojo žymėjimo tvarką (toliau - Ženklinimas) ir, vadovaujantis jomis, buvo pradėti kaupti duomenys apie naujai įrengiamus kelio ženklus bei naujai atliekamą horizontalųjį žymėjimą. Atkreipiame dėmesį į tai, kad iki Taisyklių įsigaliojimo buvo įrengta nemažai kelio ženklų ir atlikti horizontalieji žymėjimai apie kuriuos nebuvo renkama informacijos. Neretai Ženklinimas būdavo atliekamas tik suderinus su policija ar net pačiai policijai, paruošus ir suderinus Ženklinimo schemas, kurios, siekiant taupyti laiką, būdavo perduodamos tiesiogiai rangovams. Dalis Ženklinimo buvo atliekama privačių bendrovių projektais ir lėšomis, suderinus su policija, bet neinformavus Savivaldybės administracijos. Nusidėvėjus Žymėjimui, jis buvo atnaujinamas pagal jau esamą Žymėjimą be papildomo derinimo. Savivaldybės administracija elektroniniu paštu paklausė policijos dėl Taikos pr. tarp Smiltelės g. ir Statybininkų pr. pėsčiųjų - dviračių tako kelio ženklų įrengimo ir horizontaliojo žymėjimo schemos. EI. paštu buvo gautas atsakymas: „Nuo 2017 m. tikrai nieko apie tai nebuvome gavę. O iš anksčiau duomenų neturiu nes neturime pareigos saugoti“. Taip pat informuoja, kad Savivaldybės administracija 2015 m. vykdė Klaipėdos miesto kelio ženklų inventorizaciją. Atlikus inventorizaciją, esami kelio ženklai buvo pažymėti Geografinėje informacinėje sistemoje (toliau - GIS), nurodant kelio ženklų fiksavimo ir į GIS įkėlimo datą (Savivaldybės administracijos tinklapis www.klaipeda.lt). Pažymi, kad Teismo rūmų rašte nurodyti kelio ženklai Nr. Nr. 413 „Pėsčiųjų ir dviračių takas“ GIS fiksuoti 2015 m. gruodžio 6 d. Pagal fiksavimo datą galima spėti, kad šie kelio ženklai buvo įrengti ankščiau, bet apie jų įrengimo datą informacija nėra išlikusi, taip pat nėra išlikę ir su policija derintų eismo organizavimo schemų. Savivaldybės administracija Ženklinimą mieste atlikinėjo tik pagal schemas, suderintas su policija, ir laikosi nuomonės, kad visi miesto gatvėse įrengti kelio ženklai yra teisėti, o eismo dalyviai privalo vadovautis esamu Ženklinimu (3 t., 34-38 b. l.).

Iš 2021 m. sausio 26 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvados matyti, kad: 1) tikėtina, kad dviratis į pėsčiąją A. I. atsitrenkė dviratininkui
D. K. važiuojant dviračių tako viduriu, kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) gatvės link (duomenys neskelbtini) prospekto, pravažiuojant vietą, kurioje ties kairėje dviračių tako pusėje esančia šiukšlių dėže dviračių takas pasisuka į kairę, pėsčiajai esant dviračių take, dviračio važiavimo kryptimi tako išilgine kryptimi apie 0,25 m atstumu už dviračių tako kairės kelio ženklinimo linijos posūkio į kairę vietos ir apie 0,75 m atstumu už dešinės dviračių tako kelio ženklinimo linijos posūkio į kairę vietos; 2) tikėtina, kad prieš pat pėsčiosios A. I. partrenkimą dviračiu D. K. važiavo dviračių tako viduriu. Tirti pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kurių pagrindu galima būtų nustatyti dviračio judėjimo aplinkybes pėsčiosios partrenkimo metu ir po partrenkimo. Galima tvirtinti tik tai, pėsčiosios partrenkimo metu dviračio ratas, tikėtina, palikęs pėdsaką įvykio vietoje, slydo įstrižai į dešinę. Tirti pateiktoje medžiagoje nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu galima būtų nustatyti pėsčiosios A. I. judėjimo prieš eismo įvykį bei prieš pat partrenkimą aplinkybes, o  taip pat pėsčiosios judėjimo aplinkybės partrenkimo momentu bei po partrenkimo; 3) tikėtina, kad dviratis į pėsčiąją A. I. atsitrenkė dviratininkui D. K. važiuojant dviračių tako viduriu, kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) gatvės link (duomenys neskelbtini) prospekto, pravažiuojant vietą, kurioje ties kairėje dviračių tako pusėje esančia šiukšlių dėže dviračių takas pasisuka į kairę, pėsčiajai esant dviračių take, dviračio važiavimo kryptimi tako išilgine kryptimi apie 0,25 m atstumu už dviračių tako kairės kelio ženklinimo linijos posūkio į kairę vietos ir apie 0,75 m atstumu už dešinės dviračių tako kelio ženklinimo linijos posūkio į kairę vietos; 4) tirti pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kurių pagrindu vienareikšmiškai galima būtų nustatyti dviračio dalis, kontaktavusias su pėsčiąja. Tikėtina, kad dviratis į pėsčiąją atsitrenkė priekine dalimi. Eismo įvykį tiriantis ekspertas nekompetentingas nustatyti pėsčiosios padėtį partrenkimo metu bei į kurias pėsčiosios kūno dalis partrenkimo metu teko dviračio smūgis; 5) eismo įvykį tiriantis ekspertas nekompetentingas nustatyti pėsčiosios padėtį dviračio atžvilgiu partrenkimo metu; 6) A. I. 2019 m. gruodžio 16 d.  parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta jos buvimo vieta partrenkimo momentu (žr. tiriamąją dalį, 6 pav.) neatitinka eismo įvykio vietoje esančio, tikėtina, dviračio susidūrimo su pėsčiąją metu palikto pėdsako (žr. tiriamąją dalį, 2 pav.); 7) eismo įvykio vietos apžiūros schemoje nurodytą 0,8 m ilgio stabdymo pėdsaką stabdant galiniu ratu dviratis galėjo palikti prieš pat stabdymą važiuodamas apie 10,5 km/h greičiu, o stabdant abiem ratais - apie 16,6 km/h greičiu; 8) techniniu požiūriu prieš eismo įvykį susidariusioje situacijoje dviračio vairuotojas D. K. privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams, kitų asmenų ar jų turto saugumui, važiuodamas šaligatvyje esančiu dviračių taku, privalėjo duoti kelią pėstiesiems, netrukdyti pėstiesiems ir nekelti pavojaus pėstiesiems, pro pėsčiąjį važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui (3-7 km/h), paliekant tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Techniniu požiūriu prieš eismo įvykį pėsčioji A. I. privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams, nesudaryti kliūčių jų eismui, pėsčiajai buvo draudžiama eiti dviračių taku, pereidama dviračių taką privalėjo įsitikinti kad tai daryti saugu ir duoti kelią dviratininkams; 9) techniniu požiūriu tiesioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu bei pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo dviračio vairuotojo D. K. veiksmai, - važiuodamas šaligatvyje įrengtu dviračių taku ir artėdamas prie pėsčiosios A. I. važiavo ne artimu pėsčiųjų judėjimui greičiu, o 10,5 km/h ar didesniu greičiu, tikėtina, valdydamas telefoną nekreipė tinkamo dėmesio į eismo situaciją, partrenkė pėsčiąją A. I.; 10) prieš eismo įvykį susidariusioje eismo situacijoje pėsčiajai A. I. esant ne dviračių tako važiuojamojoje dalyje partrenkimo D. K. vairuojamu dviračiu būtų išvengta. Prieš eismo įvykį dviratininkas
D. K. artėdamas prie ant šaligatvio buvusios A. I. turėjo techninę galimybę savalaikiai sumažinti važiavimo greitį, esant reikalui sustabdyti vairuojamą dviratį ir išvengti pėsčiosios A. I. partrenkimo (3 t., 88-98 b. l.).

Iš 2021 m. liepos 1 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvados matyti, kad: 1) A. I. kūne nėra sužalojimų, padarytų dviračiu. A. I. sužalojimus patirti turėjo griūdama iš vertikalios padėties ir atsitrenkdama į kietus bukus daiktus galvos dešine puse bei dešiniu petimi; 2) duomenų, kurių pagrindu galima būtų nustatyti, ar eismo įvykio metu A. I. judėjo, nėra; 3) A. I. kūne nėra sužalojimų, padarytų dviračiu. Nėra pėdsakų, kurių pagrindu galima tvirtinti, kad A. I. kuprinės kairiojo dirželio karabino lūžis padarytas kontakto su dviračiu metu. Pagal pateiktus duomenis A. I. esant su įvykio metu avėta avalyne ant pečių uždėtos kuprinės apačia yra 0,94 m aukštyje, kuprinės dirželių tvirtinimo apatinis metalinis žiedas yra 1,03 m, o odinės kilpos - 1,02 m aukštyje, tai yra panašiame aukštyje, kaip dviračio vairo rankenų galai - 103 ÷ 106 cm aukštyje nuo pagrindo; 4) A. I. kūne nėra sužalojimų, padarytų dviračiu. A. I. striukėje kontakto su dviračiu pėdsakų nėra. Nėra pėdsakų, kurių pagrindu galima tvirtinti, kad A. I. kuprinės kairiojo dirželio karabino lūžis padarytas kontakto su dviračiu metu. Pagal pateiktus duomenis A. I. esant su įvykio metu avėta avaline ant pečių uždėtos kuprinės apačia yra 0,94 m aukštyje, kuprinės dirželių tvirtinimo apatinis metalinis žiedas yra 1,03 m, o odinės kilpos - 1,02 m aukštyje, tai yra panašiame aukštyje, kaip dviračio vairo rankenų galai - 103 ÷ 106 cm aukštyje nuo pagrindo; 5) Atsakyta pirmoje išvadoje (3 t., 144-149 b. l.).

Iš 2021 m. liepos 1 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvados matyti, kad:  6) įvykio vietoje 10,4 m atstumą nuo spaudos kiosko iki šiukšliadėžės pėsčioji A. I., eidama ramiu tempu, nuėjo per 7,49 ÷ 8,91 s, pagal statistinį šio amžiaus pėsčiųjų judėjimo greičio vidurkį - per 8,32 s. 7) įvykio vietoje 10,4 m atstumą nuo spaudos kiosko iki šiukšliadėžės 3 km/h greičiu važiuojantis dviratininkas nuvažiuoja per 12,48 s, važiuodamas 7 km/h greičiu - per 5,35 s, važiuodamas 10,5 km/h greičiu - per 3,57 s, važiuodamas 16,6 km/h greičiu - per 2,26 s, važiuodamas 20 km/h greičiu - per 1,87 s; 8) prieš eismo įvykį dviratininkas D. K., važiuodamas 7 km/h, 10,5 km/h, 16,6 km/h ir 20 km/h greičiu, pėsčiosios A. I. ėjimo nuo spaudos kiosko kampo link šiukšlių dėžės pradžios momentu turėjo techninę galimybę sustabdyti vairuojamą dviratį neprivažiuodamas pėsčiosios ėjimo pradžios vietos (3 t., 150-156 b. l.).

Dėl nusikalstamos veikos

Pagal BK 282 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nevairuodamas transporto priemonės pažeidė transporto eismo tvarkos ar saugumo taisykles, jeigu dėl to žuvo žmogus arba buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik neatsargia kaltės forma (BK 282 straipsnio 2 dalis). Neatsargios kaltės forma pagal BK 282 straipsnio 1 dalį gali reikštis nusikalstamu pasitikėjimu (kai kaltininkas suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, numatydamas, kad jo padarytas transporto eismo tvarkos ar saugumo taisyklių pažeidimas gali sukelti žmogaus žūtį arba sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti), arba nusikalstamu nerūpestingumu (kai kaltininkas nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo ir nenumatė, kad jo padarytas transporto eismo tvarkos ar saugumo taisyklių pažeidimas gali sukelti BK 282 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti). Nusikalstama veika yra aprašyta materialiąja nusikalstamos veikos sudėtimi, tai reiškia, kad baudžiamosios atsakomybės kilimas yra siejamas su padarinių atsiradimu (žmogaus mirtimi ar sunkiu jo sveikatos sutrikdymu). Tam, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė, reikia nustatyti, kad kaltininko veiksmai yra susieti priežastiniu ryšiu su įstatyme nurodytais padariniais.

Priežastinis ryšys tarp veikos ir nusikalstamų pasekmių yra apibrėžiamas kaip santykis, kuriam esant veika sukelia ir nulemia nusikalstamas pasekmes. Teismų praktikoje, taikant BK 281 straipsnį, tačiau išaiškinimas aktualus ir šios bylos kontekste, priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus – būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-26-648/2019). Priežastinio ryšio nustatymas yra daugiau fakto klausimas ir loginis procesas, nes, sprendžiant šį klausimą, iš esmės nagrinėjamos faktinės eismo įvykio aplinkybės, nustatoma loginė priežasčių seka, reikalinga išvadai padaryti – ar yra ryšys tarp veikos ir padarinių.

Nors įvykio metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau - SEAKĮ) 2 straipsnyje “Pagrindinės šio įstatymo sąvokos” ar atitinkami KET 3 punkte nėra atskirai apibrėžta sąvoka „Pėsčiųjų ir dviračių takas“, tačiau iš toliau aptariamų vėlgi įvykio metu galiojusių redakcijų SEAKĮ ir KET nuostatų akivaizdu, kad „Pėsčiųjų ir dviračių takas“ yra savarankiška savo teisinį režimą turinti minėtuose teisės aktuose vartojama sąvoka, ji negali būti tapatinama su tokiomis sąvokomis kaip „dviračių takas“, „dviračių juosta“, „pėsčiųjų takas“ ar „šaligatvis“.

KET priedo „Kelio ženklai“ 4 skyriuje yra pateikti du skirtingi kelio ženklo Nr. 413 „Pėsčiųjų ir dviračių takas“ pavyzdžiai, t. y. pirmas, kuriame dviračio ir pėsčiųjų simboliai yra vienas po kitu, ir antras, kuriame dviračio ir pėsčiųjų simboliai yra vienas šalia kito ir skiriami vertikaliu baltu brūkšniu. Šio ženklo paaiškinimo skirtyje nurodyta, kad „Leidžiama eiti pėstiesiems ir važiuoti dviračiais. Jeigu dviračio ir pėsčiųjų simboliai kelio ženkle yra ne vienas po kitu, o vienas šalia kito ir skiriami vertikaliu baltu brūkšniu, eismo dalyviai privalo naudotis ta tako puse, kuri jiems skirta (parodyta kelio ženkle)“. Iš tokio paaiškinimo, darytina išvada, kad tik antras kelio ženklas Nr. 413 nustato pareigą pėstiesiems naudotis jiems skirta tako puse, gi pirmas kelio ženklas Nr. 413 tokios pareigos pėstiesiems nenustato. Pažymėtina tai, kad nei SEAKĮ 15 straipsnyje „Pėsčiųjų pareigos”, nei KET VI skyriuje (36-48 punktai) „Pėsčiųjų pareigos” nėra nurodyta jokių pėsčiųjų elgesio taisyklių būtent Pėsčiųjų ir dviračių take. Tuo tarpu SEAKĮ 17 straipsnio “Reikalavimai dviračių vairuotojams” 3 dalyje nurodyta, kad jeigu pėsčiųjų ir dviračių eismui skirtame take ar šaligatvyje važiuojamosios dalies ženklinimo linijomis (baltu dviračio simboliu) yra paženklinta dviračių eismui skirta tako (šaligatvio) dalis, dviračio vairuotojas privalo važiuoti tik ja ir kuo arčiau jos dešiniojo krašto. Dviračių vairuotojai privalo nekelti pavojaus pėstiesiems. Vėlgi KET 57 punkte nurodyta, kad važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra, – tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu. Važiuodamas kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku, šaligatviu, dviračio vairuotojas privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus, o pro pat pėsčiąjį leidžiama važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui (3–7 km/h), paliekant tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Be to, KET 62 punkte nurodyta, kad jeigu pėsčiųjų ir dviračių take ar šaligatvyje horizontaliuoju ženklinimu (dviračio simboliu) yra paženklinta dviračių eismui skirta tako (šaligatvio) dalis, dviračio vairuotojas privalo važiuoti tik ja ir kuo arčiau jos dešiniojo krašto. Iš aptarto teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad esant pirmam kelio ženklui Nr. 413, kuriame dviračio ir pėsčiųjų simboliai yra vienas po kitu, pėstieji jokių pareigų dviratininkams neturi, t. y. jie gali laisvai vaikščioti bet kuria jos dalimi, taip pat ir dviračiams skirta juosta, jei tokia yra nubrėžta, tuo tarpu dviratininkų pareigos pėstiesiems yra pakankamai aiškiai apibrėžtos – jie privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus, o pro pat pėsčiąjį leidžiama važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui (3–7 km/h), paliekant tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Iš to seka, kad dviratininkai, galintys judėti ženkliai didesniu greičiu nei pėstieji, aptartame Pėsčiųjų ir dviračių take turi būti itin atidūs ir atsargūs, pasirinkti saugų važiavimo greitį, numatyti bei gebėti išvengti bet kokių galimų susidūrimų su pėsčiaisiais, kurie, kaip minėta, turi pirmenybę prieš juos.

Šioje baudžiamojoje byloje patikimai nustatyta, kad kaltinamasis D. K. važiuodamas dviračiu partrenkė pėsčiąją nukentėjusiąją A. I. Pėsčiųjų ir dviračių take, kuris pažymėtas kelio ženklu Nr. 413, kuriame dviračio ir pėsčiųjų simboliai yra vienas po kitu. Nors minėtame Pėsčiųjų ir dviračių take važiuojamosios dalies ženklinimo linijomis (baltu dviračio simboliu) yra paženklinta dviračių eismui skirta šio tako dalis, tačiau, kaip jau aptarta, esant anksčiau paminėtam kelio ženklui Nr. 413, D. K. turėjo elgtis pagal KET 57 punkte nustatytas taisykles ir ne tik važiuoti dviračių eismui skirta tako dalimi (ką jis ir darė), bet ir nepriklausomai nuo to, kurioje tako dalyje buvo ar judėjo nukentėjusioji, privalėjo stebėti ją ir numatyti, kad ji yra ar net staiga gali atsirasti jo judėjimo trajektorijoje, bei jai duoti kelią.

Teismo nuomone, kaltinamojo D. K. versija, jog nukentėjusioji staiga išniro iš už spaudos kiosko į dviračių eismui skirtą pažymėtą tako dalį, o jis neturėjo jokių galimybių išvengti susidūrimo, paneigta nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, ekspertizės aktu, ekspertizę atlikusių ekspertų paaiškinimais, iš dalies pačio kaltinamojo parodymais ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Iš nukentėjusiosios teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad turėdama 10 minučių laiko iki autobuso atvykimo, ji nuėjo iki šalia autobusų stotelės esančio kiosko, apžiūrėjo jo artimiausią pusę, po to lengvu tempu pajudėjo link šiukšliadėžės, kirto dviračių eismui skirtą tako dalį, priėjusi labai arti šiukšliadėžę išmetė šiukšlę, kai metė šiukšlę, veidu stovėjo į Taikos prospektą, į autobusų stotelę, t. y. į gatvės pusę, ant dviračių tako nestovėjo, į kioską nežiūrėjo, dviračių takas jai buvo už nugaros, ir tada pajuto smūgį į kairę pusę ir prarado sąmonę. Nors nukentėjusiosios parodymai dėl jos judėjimo trajektorijos nuo kiosko iki šiukšlinės nėra nuoseklūs, tačiau tai, teismo nuomone, šiuo atveju nėra reikšminga, reikšminga yra tai, kad ji nuo kiosko iki šiukšlinės nuėjo ne mažesnį kaip 10,4 m atstumą (10,4 m atstumas užfiksuotas 2019 m. birželio 20 d. Autoavarijos vietos plane). Iš 2021 m. liepos 1 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvados matyti, kad įvykio vietoje 10,4 m atstumą nuo spaudos kiosko iki šiukšliadėžės pėsčioji A. I., eidama pagal statistinį šio amžiaus pėsčiųjų judėjimo greičio vidurkį (1,25 m/s) nuėjo per 8,32 s. Tuo tarpu iš 2021 m. sausio 26 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvados matyti, kad D. K. važiavo ne mažesniu kaip 10,5 km/h (arba 2,917 m/s) greičiu, o tokiu greičiu per 8,32 s nuvažiuojama 24,27 m. Įvertinęs šiuos duomenis, taip pat 2019 m. birželio 20 d. Autoavarijos vietos plane užfiksuotus duomenis apie šiukšlinės, kiosko bei dviračių eismui skirtos juostos išsidėstymą bei 2019 m. gruodžio 16 d. nukentėjusiosios A. I. parodymų patikrinimo vietoje protokole ir foto lentelėse užfiksuotus duomenis ir vaizdus, teismas konstatuoja, kad D. K. susidariusioje situacijoje turėjo galimybę pamatyti nuo kiosko link šiukšlinės judančią nukentėjusiąją neprivažiavęs jos ženkliai didesniu atstumu nei 4,3 m, kuris reikalingas sustabdyti 10,5 km/h (arba 2,917 m/s) greičiu važiuojantį dviratį pagal 2021 m. sausio 26 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadą. Esant išdėstytam, teismui nekyla abejonių, kad tinkamu momentu D. K. nepamatė link šiukšlinės judančios nukentėjusiosios dėl savo neatsakingo elgesio, t. y., kaip matyti iš jo paties parodymų, savo dėmesį prieš pat susidūrimą buvo nukreipęs į telefoną, kuriame perjunginėjo muziką, ir būtent dėl šios priežasties nesugebėjo išvengti susidūrimo su nukentėjusiąja.

Tuo būdu, teismas visiškai sutinka su 2021 m. sausio 26 d. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvada, jog techniniu požiūriu tiesioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu bei pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo dviračio vairuotojo D. K. veiksmai, - važiuodamas šaligatvyje įrengtu dviračių taku ir artėdamas prie pėsčiosios A. I. važiavo ne artimu pėsčiųjų judėjimui greičiu, o 10,5 km/h ar didesniu greičiu, tikėtina, valdydamas telefoną nekreipė tinkamo dėmesio į eismo situaciją, partrenkė pėsčiąją A. I.. Teismo nuomone, būtent tokie kaltinamojo veiksmai nulėmė eismo įvykio kilimą, nes jeigu jis būtų pasielgęs taip, kaip numatyta KET 57 punkte, eismo įvykis nebūtų įvykęs ir nebūtų sužalota A. I.. Nėra abejonių ir dėl to, kad tarp kaltinamojo veikos – sukelto eismo įvykio ir kilusių padarinių – sunkaus sveikatos sutrikdymo, yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Iš nustatytų įvykio aplinkybių darytina išvada, kad D. K. įvykdytas kelių eismo saugumo pažeidimas buvo padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, t. y. jis nesuvokė, kad daro pavojingą ar rizikingą veiką, nesuvokė, kad pažeidžia kelių eismo taisykles (partrenkė pėsčiąją, nes buvo nuleidęs akis nuo dviračių tako ir važiavo didesniu nei artimas pėsčiojo judėjimo greičiu), ir dėl to nenumatė, kad dėl pažeidimo gali kilti BK 282 straipsnyje numatyti padariniai, tačiau, susidariusioje eismo situacijoje būdamas pakankamai atidus, turėjo ir galėjo numatyti galimus padarinius ir jų išvengti.

Tuo būdu teismas byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais laiko patikimai nustatytu, jog D. K. 2019 m. balandžio 11 d., apie 13.40 val., ties (duomenys neskelbtini) namu, Klaipėdoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 57 punkto reikalavimus (važiuodamas kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračiu taku, šaligatviu, dviračio vairuotojas privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus, o pro pat pėsčiąjį leidžiama važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui (3-7 km/h), paliekant tokį tarpą iš šono, kad - eismas būtų saugus), važiuodamas dviračiu, kryptimi nuo Smiltelės gatvės link Statybininkų pr., dešinės pusės pėsčiųjų ir dviračiu taku, pažymėtu Kelių eismo taisyklėse įtvirtintu kelio ženklu Nr. 413, kuriame pėsčiųjų simbolis pavaizduotas virš dviračio simbolio, nepasirinko greičio, kuris būtų artimas pėsčiųjų judėjimo greičiui, kad eismas būtų saugus, elgdamasis nerūpestingai naudojosi rankomis mobilaus ryšio priemone, todėl nepastebėjo pėsčiųjų ir dviračių taku einančios pėsčiosios A. I. ir ją partrenkė, dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų pėsčiajai A. I. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Taigi kaltinamojo D. K. kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 282 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta.

Dėl bausmės

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. 

Kaltinamojo D. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.  

Kaltinamasis D. K. padarė neatsargų nusikaltimą susijusį su transporto eismo saugumu, kita vertus, teisiamas pirmą kartą, turi šeimą, augina mažą vaiką, dirba. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 282 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nustatant sankcijos minimumą atitinkantį jo dydį. Laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, kadangi manytina, jog bausmės tikslai D. K. atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir jį galima taisyti neizoliuojant nuo visuomenės, įpareigojant D. K. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos leidimo nekeisti gyvenamosios vietos.

Dėl civilinių ieškinių

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. I. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 277,18 eurų turtinės, kurią sudaro 1 006, 29 eurų negautos pajamos, 181,99 eurų išlaidos tyrimams, med. priemonei ir 88,90 eurų kelionės išlaidos) ir 8 000 eurų neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo D. K. (2 t., 42-44 b. l.).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji A. I. dėl civilinio ieškinio parodė, kad nebūtų niekada pagalvojusi, kad prieš du su puse metų pateks į tokį įvykį, kurio padarinius - psichologinius ir fizinius, jaučia dar ir šiandien. Darbo reikalais atvykusi į Klaipėdos miestą buvo sunkiai sužalota neatsakingai važiuojančio dviratininko. Parblokšta dviratininko gulėjo be sąmonės, atvykę medikai išgabeno į Klaipėdos universitetinę ligoninę. Medikai nustatė daugybinius kūno sužalojimus: galvos kaukolės skilimas, peties, žandikaulio, akiduobės lūžiai. Iš sveikos ir darbingos moters, kuri darbe prižiūri ir rūpinasi ligotais senyvo amžiaus senjorais, tapo moterimi, kuri negali pasirūpinti ne tik kitais, bet ir savimi. Patyrė didelius psichologinius išgyvenimus, jau nekalbant, apie fizinį skausmą, patirtą operaciją ir ilgą reabilitaciją. Iš medikų išgirdo nemalonią žinią, kad peties skausmai bet kada gali vėl atsinaujinti, todėl sveikata, deja, jau niekada nebebus tokia, kaip prieš patirtus sužalojimus. Nebuvo tikra dėl savo ateities, pajamų ir kaip toliau reikės gyventi. Jautėsi pažeminta ir paniekinta, sumažėjo pasitikėjimas savimi. Nuolatinis galvojimas apie miglotą ateitį iššaukė nemigą. Ligos metu sumažėjo gaunamos pajamos, patyrė didelių finansinių išlaidų važinėjant pas gydytojus ir bandant atstatyti sveikatą. Negalėjo tvarkyti ir prižiūrėti savo namų ūkio, pasirūpinti senyvo amžiaus mama. Po ilgų šešių mėnesių sveikimo, sugrįžo į darbą, tik, deja, sveikata, buvusi iki įvykio, jau nebesugrįžo. Po mėnesio darbe liga vėl atsinaujino, vėl – trys mėnesiai nedarbingumo ir gydymas. Iki dabar jaučia liekamuosius reiškinius. Darbe greičiau pavargsta, po ilgos darbo dienos jaučia peties ir kaklo skausmus, maudimą, dėl patirtos galvos traumos jaučia galvos skausmus, suprastėjo atmintis. Nėra tikra dėl savo sveikatos ir pajamų dar ir šiandien. Peties trauma gali bet kurią dieną vėl atsinaujinti, todėl gyvena baimėje.

Civilinė ieškovė ir nukentėjusioji A. I. kartu su civiliniu ieškiniu pateikė medicininių priemonių įsigijimo, medicininių tyrimų, kelionės išlaidų kvitus bei negautų pajamų dokumentus ir paskaičiavimus. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą, teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios nurodyta turtine žala, todėl nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. I. civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintina visiškai, t. y. jai priteistina 1 277,18 eurų turtinės žalos atlyginimo.

Tuo tarpu civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos tenkintina iš dalies.

Asmens teisė į sveikatą yra viena iš svarbiausių absoliučių žmogaus teisių, kurią pažeidus ji ne visada gali būti atkurta. Kompensacinis deliktinės atsakomybės turinys, kuris reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta nukentėjusiam asmeniui į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį grąžinti (lot. restitutio in integrum), leidžia daryti išvadą, kad nukentėjęs asmuo gali pasinaudoti visomis su sveikatos priežiūra susijusiomis paslaugomis, kurios yra būtinos, ir objektyviai, kiek tai įmanoma, gali padėti asmeniui susigrąžinti sveikatą, buvusią iki sužalojimo, ir turėti teisę į tokių išlaidų atlyginimą. Kita vertus, nustatant žalos dydį, siekiama kompensuoti tik tikrąjį žalos dydį atitinkančius nuostolius, kadangi kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, o kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010; 2012 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; 2017 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017 52 punktą).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma - darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, priverčiant žmogų išgyventi fizines ir dvasines kančias žalojimo metu, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį, ir atvirkščiai, neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į žalą padariusio asmens finansavimo šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas, įvertinti jo turtinę padėtį. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju, kaip jau minėta, yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Pagal teismų praktiką neturtinės žalos dydžio nustatymo atveju nukentėjusio asmens didelis neatsargumas kaip viena iš aplinkybių, sudarančių prielaidas mažinti žalos dydį, turi būti vertinama drauge su kitomis aplinkybėmis, reikšmingomis šio klausimo teisingam išsprendimui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, 2K-418-222/2016, 2K-95-222/2017). 

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto 2019 m. gegužės 8 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. I. nustatyti šie sužalojimai: dešinės akiduobės šoninės, vidinės ir užpakalinės sienelių bei kaukolės priekinės duobės kaulų lūžiai, dešinio skruostikaulio lūžis, galvos smegenų kairiosios smilkininės skilties sumušimas, kraujo išsiliejimas dešiniame žandiniame antyje ir akytkaulio celėse, poodinės kraujosruvos dešinės akies viršutiniame voke ir galvos skliauto dešinės pusės smilkininėje-momeninėje srityje, dešinio peties ir krūtinės ląstos sumušimas. Sužalojimai gavosi dviratininkui partrenkus pėsčiąją. Pagrindiniai sužalojimai padaryti pėsčiajai griūnant - atsitrenkus galvos dešine puse, jos patirta galvos trauma su kaukolės pamato kaulų lūžiu sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Be jau išdėstytų neturtinės žalos atlyginimui reikšmingų aplinkybių, iš kurių akivaizdu, kad nukentėjusioji A. I. patyrė ne tik fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, baimę dėl ateities. Jai buvo atliekamos operacijos, taikomas reabilitacinis gydymas. Dėl patirtų traumų tam tikrą laiką, t. y. nuo 2019 m. spalio 14d. iki 2020 m. balandžio 13 d. jai buvo nustatytas 45 procentų darbingumo netekimas, jaučia negrįžtamas neigiamas pasekmes, t. y. atminties sutrikimus, greitą nuovargį. Įvertintina ir tai, kad šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta, kad kaltinamasis kelių eismo taisykles pažeidė elgdamasi itin rizikingai, priešingai, nustatyta, kad D. K. padarė neatsargų nusikaltimą dėl nusikalstamo nerūpestingumo – važiuodamas dviračiu nebuvo atidus ir dėmesingas, telefonu klausėsi muzikos, kuriai nustojus groti, viena ranka laikė dviračio vairą, nes kita į rankinę dėjo telefoną, ko pasekoje partrenkė ir sunkiai sužalojo nukentėjusiąją, šis eismo įvykis, kurį padarė D. K., yra atsitiktinis įvykis jo gyvenime, jis dviračiu važiavo blaivus, augina mažametį vaiką, dirba. 

Taigi atsižvelgdamas į anksčiau aptartus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus bei šių principų pritaikymą konkrečiose bylose, kuriose eismo įvykio metu sunkiai sužalojami asmenys, ir aptartas aplinkybes sugretindamas su šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, taip pat atsižvelgdamas į motyvus, kuriais grindžiamas prašymas atlyginti neturtinę žalą, bei į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, vadovaudamasi įstatymu, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas laiko, kad šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju atlygintinas nukentėjusiosios A. I. patirtos neturtinės žalos dydis yra 4 000 Eur.

Ikiteisminio tyrimo metu civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinės ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 3 029,79 eurų turtinės žalos, susijusios su nukentėjusiosios A. I., kurią sužalojo kaltinamasis D. K., gydymu, atlyginimo (1 t., 118-124 b. l.). Šis civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, kadangi pagrįstas gydymo paslaugų apskaitos išrašais, kurių turiniu nėra pagrindo abejoti.

Ikiteisminio tyrimo metu civilinė ieškovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba pareiškė civilinį ieškinį dėl 2 149,25 Eur turtinės žalos, susijusios su nukentėjusiosios A. I. ligos pašalpos išmokėjimu laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 11 d. iki 2019 m. spalio 3 d., atlyginimo (2 t., 83-89 b. l.). Šis civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, kadangi pagrįstas žalos apskaičiavimo ir išmokėjimo apskaitos išrašais, nedarbingumo pažymėjimais, kurių turiniu nėra pagrindo abejoti.

Dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti

Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiosios A. I. atstovė advokatė V. P. pateikė prašymą priteisti iš kaltinamojo D. K. nukentėjusiajai A. I. 550,00 eurų išlaidų advokato pagalbai apmokėti susidedančių iš atstovavimo teismo posėdžiuose, parodymų patikrinimo vietoje, prašymų, klausimų ruošimo dėl ekspertizės skyrimo ir kt., bei pridėjo pinigų priėmimo kvitus (3 t., 100-102 b. l.). Teismo nuomone, šis nukentėjusiosios turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti dydis yra pagrįstas, šios išlaidos, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, išieškotinos iš nuteistojo D. K..

Šioje nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje gauta 2019 m. spalio 9 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose paskaičiuotos valstybės naudai priteistinos 308,11 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (advokato užmokesčio) teikiant teisinę pagalbą nukentėjusiajai A. I. sumos (2 t., 66 b. l.). Nuo 2020 m. liepos 15 d. įsigaliojusioje Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalies redakcijoje nurodyta, kad „pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus“. Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, jaunas, dirba, todėl, teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad ateityje kaltinamasis dėl sunkios turtinės padėties neturės galimybių atlyginti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų sumos, kurios paskaičiuotu dydžiu teismas vėlgi neturi pagrindo abejoti. Esant išdėstytam, iš nuteistojo D. K. valstybei priteistina 308,11 Eur, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų suma.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-308 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 282 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą D. K. atidėti vienerių metų laikotarpiui, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos leidimo nekeisti gyvenamosios vietos.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. I. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. I. iš nuteistojo D. K. 1 277,18 eurų (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt septynis eurus ir 18 euro centus) turtinės žalos ir 4 000,00 eurų (keturis tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. I. iš nuteistojo D. K. 550,00 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt eurų) jos turėtų proceso išlaidų advokato pagalbai atlyginimo.

Civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai. Priteisti civilinei ieškovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai iš nuteistojo D. K. 3 029,79 eurų (tris tūkstančius dvidešimt devynis eurus ir 79 euro centus) turtinės žalos atlyginimo.

Civilinės ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai. Priteisti civilinei ieškovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai iš nuteistojo D. K. 2 149,25 eurų (du tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt devynis eurus ir 25 euro centus) turtinės žalos atlyginimo.

Priteisti valstybei iš nuteistojo D. K. 308,11 eurų (tris šimtus aštuonis eurus ir 11 euro centų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Gintaras Stonkus