Administracinė byla Nr. ATP-423-309/2015

Teisminio proceso Nr. 4-36-3-01202-2015-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3; 2.2.4.4; 2.2.4.5; 2.14.5.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 6 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas

teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto J. Š. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutarimo, kuriuo J. Š.:

už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnio 1 dalyje, skirta 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams;

už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, skirta 28 Eur  (dvidešimt aštuonių eurų) bauda; 

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, J. Š. už administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje, paskirta galutinė nuobauda 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,

n u s t a t ė :

J. Š. nubaustas už tai, kad 2015 m. rugpjūčio 1 d. apie 9.20 val. (duomenys neskelbtini), paliko stovėti automobilį „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neįsitikinęs, kad automobilis nepradės riedėti dėl ko automobiliui pariedėjus, jis atsitrenkė į kitą automobilį stovintį automobilį ir jį apgadino. Vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais veiksmais jis padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje.

Apeliaciniu skundu J. Š. prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą, neskirti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo, neskirti administracinės nuobaudos arba skirti daug mažesnę administracinę nuobaudą nei numato įstatymas.

Skunde nurodo, kad su apylinkės teismo nutarimu nesutinka. Teigia, kad jis įvykio dieną eidamas į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ pamatė, jog jo automobilis rieda ir atsitrenkė į automobilį „Audi A6“, grįžo prie automobilio, maždaug 1 valandą laiko (gal net daugiau) stovėjo prie minėto automobilio ir laukė ateinančio savininko (tai gali patvirtinti ir parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojai ir policijos pareigūnai, nes tai buvo užfiksuota parduotuvės vaizdo kameromis). Jam laukiant, prie minėto automobilio, paskambino žmona ir paprašė, kad kuo greičiau parvežtų jai vaistų, nes žmonai buvo pablogėjusi sveikata, o ji yra neįgali. Susijaudino, užrašė savo telefono numerį ant užrašų knygutės lapelio, užkišo už automobilio „Audi A6“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lango valytuvo, sėdo į automobilį ir išvyko namo. Apelianto teigimu, šis faktas įrodo, kad jis neturėjo tikslo ir tyčios padaryti pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, pažeisti Kelių eismo taisyklių ar išvengti administracinės atsakomybės. Tai patvirtina, kad jo padarytoje veikoje nėra pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio l dalyje, sudėties.

Pasak apelianto, įvykio dieną apie 9.00 val., jis buvo atvykęs į medicinos kliniką pas šeimos gydytoją I. S. išrašyti savo žmonai svarbių vaistų (receptą ir pažymą prideda). Tai, kad lankėsi, gali patvirtinti jo šeimos gydytoja, ji taip pat gali patvirtinti, kad jo žmonos sveikata yra silpna ir vaistai jai yra gyvybiškai svarbūs.

Pripažįsta, kad 2015 m. rugpjūčio 1 d. apie 9.20 val. (duomenys neskelbtini), parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje, paliko savo automobilį „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neįsitikinęs ar jis gali pariedėti, kad jo automobilis nuriedėjo ir atsitrenkė į automobilį „Audi A6“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir labai nežymiai apgadino. Jo automobilis apgadintas nebuvo. Tai padarė dėl neatsargumo. Teigia, kad jis nesiekė išvengti administracinės atsakomybės, numatytos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, ar pažeisti Kelių eismo taisyklių. Šias aplinkybes patvirtina tai, kad jis 1 valandą laiko laukė aikštelėje prie apgadinto automobilio, nes norėjo užpildyti deklaraciją ir atlyginti žalą. 2015 m. rugpjūčio 20 d. iškviestas policijos pareigūnų pripažino savo kaltę dėl kito automobilio apgadinimo ir padarytą 20 Eur žalą automobilio savininkei D. Š. nedelsdamas atlygino. D. Š. dėl žalos atlyginimo jokių pretenzijų jam nereiškė. D. Š. paaiškino, kad nepastebėjo automobilio apgadinimo, nes jis buvo nežymus, o jo raštelio su telefono numeriu nerado. Tai, kad automobilis apgadintas ji ir jos vyras pastebėjo po kelių dienų, tuomet jie kreipėsi į parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojus ir peržiūrėjo vaizdo įrašą. Padaryta žala yra mažareikšmė, todėl apelianto nuomone ir jo padarytas pažeidimas yra mažareikšmis.

Apelianto nuomone, jis nepadarė administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, ir Raseinių rajono apylinkės teismo nutarimu buvo nubaustas nepagrįstai. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė taip pat ir už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šiame straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektu laikytina norminiuose teisės aktuose įtvirtinta kelių eismo organizavimo tvarka. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Apelianto teigimu, jis taip nesielgė, neturėjo tikslo išvengti administracinės atsakomybės. Šio nusižengimo požymiai aprašyti abstrakčioje dispozicijoje. Svarbus ir paties eismo įvykio konstatavimo faktas. Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatyta, kad eismo įvykiu laikoma situacija, kai kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia - tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Apelianto teigimu, jis taip pasielgė visiškai nepiktybiškai, netyčia, dėl nežinojimo, dėl poreikio padėti savo žmonai (turėdamas rimtą priežastį) ir nuoširdžiai gailisi. Prašo atsižvelgti į lengvinančias aplinkybes numatytas ATPK, vadovautis teisingumo, protingumo kriterijais. Nurodo, kad yra ūkininkas, turi 220 ha žemės, vairuotojo pažymėjimas jam labai reikalingas. Teisės vairuoti atėmimas labai skaudžiai atsilieptų jo šeimai, dėl to pablogėtų jo šeimos gyvenimo kokybė, atsirastų pavojus neįgalios žmonos ir kitų artimųjų sveikatai. Vairuotojo pažymėjimo netekimas, sukeltų jam labai rimtas pasekmes, nes ūkininkavimas yra jo pragyvenimo šaltinis. Taip pat turi senyvo amžiaus uošvę, kuriai 79 metai, automobiliu dažnai vyksta jai padėti. Ji nėra stiprios sveikatos, pati nevairuoja, todėl dažnai ją veža ją į gydymo įstaigas, kapines, parduotuves ir kitur. Prašo atsižvelgti į jo charakteristiką, kad yra pakankamai gerai išauklėtas ir brandaus amžiaus, sąžiningas žmogus, kad pasižada nedaryti pažeidimų ir ateityje elgtis tinkamai pagal galiojančius įstatymus, dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 30211 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi administracinio teisės pažeidimo bylą patikrina  tiek kiek prašoma apeliaciniu skundu, neperžengdamas apeliacinio skundo reikalavimų.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė inter alia ir už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, jog kaltė dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Vadinasi, teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio, taip pat išsiaiškinamas pasišalinimo iš įvykio vietos motyvas, tikslas ir kt. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės – tiesioginės tyčios – turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-70-2014). Kartu nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad eismo įvykį sukėlusio asmens motyvas, tikslas, dėl kurių jis pasišalino iš eismo įvykio vietos, nėra būtinas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodyto pažeidimo sudėties požymis. Be to, pažymėtina, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių–psichinių) administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį teisės pažeidimą, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) administracinio teisės pažeidimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013 ir kt.). Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, įvertinęs juos atskirai ir siedamas į visumą, konstatuoja, kad byloje nenustatyta, jog J. Š. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, ir tokiu būdu siekė išvengti administracinės atsakomybės ar padarytos žalos atlyginimo. Byloje surinktų įrodymų visuma rodo, kad J. Š. pamatęs, jog jo automobilis nuriedėjo ir atsitrenkė į kitą automobilį, prie savo automobilio laukė kito automobilio savininko apie valandą laiko, šią aplinkybę patvirtina paties J. Š. duoti parodymai, kuriuos patvirtina D. Š. ir R. Š. paaiškinimai. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad J. Š. pasišalindamas iš įvykio vietos siekė išvengti pareigos atlyginti padarytą žalą, bei apsunkinti įvykio aplinkybių nustatymą ar išvengti atsakomybės. Byloje nustatyta, kad J. Š. vairavo transporto priemonę turėdamas teisę vairuoti, draustą civilinės atsakomybės draudimu, nėra duomenų apie tai, kad įvykio metu galėjo būti neblaivus, gavęs pranešimą apie tai, kad sukėlė eismo įvykį, pripažino jo aplinkybes ir atlygino padarytą žalą. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Aukštesnysis teismas, remdamasis pirmiau išdėstytų aplinkybių visuma, konstatuoja, kad J. Š. veiksmuose nėra tyčios padarant administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, todėl administracinio teisės pažeidimo byla šioje dalyje nutrauktina vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo kas išdėstyta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas J. Š. administracinių teisės pažeidimų bylą visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo byloje surinktus įrodymus, tačiau padarė nepagrįstą išvadą dėl J. Š. kaltės padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, todėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutarimo dalis dėl J. Š. pripažinimo padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą yra neteisėta, nepagrįsta ir naikintina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30211 straipsniu, 30212 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktais, teismas

n u t a r i a:

pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą:

panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutarimo dalį dėl J. Š. nubaudimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį ir administracinio teisės pažeidimo bylą šioje dalyje nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas);

panaikinti nutarimo dalį dėl J. Š. paskirtų nuobaudų subendrinimo pagal ATPK 33 straipsnio 2 dalį.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                                                               Zigmas Kavaliauskas