Civilinė byla Nr. e2-18-570/2022

          Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02044-2020-9

          Procesinio sprendimo kategorijos:

                                  3.2.6.1.;2.6.8.11.1.;2.6.11.16.;3.2.4.4.;

                                  3.1.7.6.; 3.3.1.3.; 3.3.1.5

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 11 d.

Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Rūta Neveckienė,

sekretoriaujant Rimai Leonavičiūtei, Ingridai Gudauskienei, Erikai Šelmienei,

dalyvaujant ieškovui E. M. ir jo atstovui advokato padėjėjui Vladimir Kononov,

atsakovui R. D. ir jo atstovui advokato padėjėjui Edvinui Štrimaičiui,

trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų uždarajai akcinei bendrovei “Grimasta” nedalyvaujant,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. M. ieškinį atsakovui R. D., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų uždarajai akcinei bendrovei “Grimasta” dėl transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo.

Teismas

nustatė:

1.       Ieškovas prašė nutraukti tarp jo ir atsakovo 2020 m. balandžio 6 d. sudarytą transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį; pritaikyti restituciją ir grąžinti atsakovui automobilį Audi A6 v/n (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), o jam sumokėtą už automobilį kainą – 3900 Eur; priteisti iš atsakovo 2455,19 Eur žalos, padarytos dėl paslėptų automobilio trūkumų šalinimo ir techninės būklės atstatymo, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas ieškinyje, jis ir jo atstovas advokato padėjėjas teismo posėdžių metu nurodė, kad jis su atsakovu R. D. 2020 m. balandžio 6 d. sudarė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas už 3900 Eur įsigijo naudotą automobilį Audi A6 valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Skelbimą apie automobilį rado internete, automobilio apžiūrėti jis 2020-04-04 (šeštadienį) atvyko į Marijampolę su draugu R. K. Su atsakovu dienos metu susitiko prie picerijos ir automobilį apsižiūrėjo. Automobilis patiko, buvo gera jo komplektacija, rida, metai, todėl pradėjo derėtis dėl kainos. Ieškovas kainos nenuleido, sakė kad kiti pirkėjai dar pirmadienį turi atvažiuoti apsižiūrėti. Dėl automobilio techninės būklės atsakovas pasiūlė nuvykti Marijampolėje į autoservisą ir automobilį pasitikrinti, tačiau jis Marijampolės servisais nepasitikėjo ir pasiūlė važiuoti į Vilnių, bet tada atsakovas nesutiko važiuoti. Todėl jie išvažiavo. Jis apie automobilių būklę neišmano, dirba vadybininku skolų išieškojimo firmoje. Automobiliais neprekiauja, prieš tai yra turėjęs tik keletą automobilių. Draugas R. K. taip pat nėra automobilių specialistu. Pirmadienį atsakovas paskambino ir pasakė, kad atvažiuotų jei nori pirkti, pažadėjo kainą sumažinti. Tad jie 2020-04-06 su tuo pačiu draugu atvažiavo. Kai atvyko, ieškovas pasakė, kad mašinai kažkas yra negerai, nes ryte išvažiavus iš garažo, iš išmetamojo vamzdžio pasirodė balti dūmai. Bet spėjo, kad galbūt kondensatas nuo šalto oro susidarė. Atsakovas paaiškino, kad automobilis buvo naudojamas jo šeimos poreikiams tenkinti, juo keletą metų važinėjo sutuoktinė, yra techniškai tvarkingas, neturi gedimų, autoįvykiuose nedalyvavo, jį parsivaręs iš Vokietijos. Jis su draugu automobilį apžiūrėjo išoriškai, pasėdėjo salone, su juo truputį pravažiavo. Pradėjus greičiau važiuoti, pastebėjo, kad automobilio variklis dirba galingiau, t.y. „geriau traukia“, todėl paklausė atsakovo ar automobilis nėra čipuotas (pašalintas jo dujų oksidavimo katalizatorius ir suodžių filtras). Atsakovas patvirtino, kad tikrai nečipuotas. Ir jis, ir atsakovas žinojo ką reiškia sąvoka „čipuotas“, t.y. – automobilyje pašalintas oksidavimo katalizatorius ir suodžių filtas, dėl ko galingiau dirba variklis, tačiau į aplinką daugiau patenka taršos. Atsakovas nurodė, kad automobilio techninė apžiūra dar galioja iki metų pabaigos. Todėl jis automobilį nusprendė pirkti, atsakovu pasitikėjo. Į pirkimo pardavimo sutartį įrašė trūkumą dėl dujų išmetimo sistemos darbo. Grįžtant namo, jokių įtarimų nekilo, viskas buvo gerai. Tačiau praėjus dviem savaitėms ir jam gavus lėšų iš Norvegijos, nusprendė automobilį nuvaryti į autoservisą pasikeisti automobilio tepalinį filtrą, oro filtrą, dirželius (automobilio kuras yra dyzelinas) bei stabdžius. Jam nerimą kėlė automobilio vibracija, ypač kylant į kalną. Todėl dar ir dėl šios priežasties norėjo įsitikinti dėl tikrosios transporto priemonės būklės. Autoservise buvo atliktas automobilio techninis aptarnavimas, kurio metu buvo nustatyta, kad automobilio variklis anksčiau remontuotas, nors tai nebūtu galima pavadinti remontu - vidinės variklio detales nėra originalios, joms pakeisti buvo naudojamos autolaužynuose pirktos naudotos detales, jis turi rimtų gedimų, dėl ko teko šlifuoti jo galvutę, keisti purkštukus, taip pat įtarė automatinės pavarų dėžės gedimus. Kilo įtarimų ir dėl išpjauto katalizatoriaus, tačiau autoservise nebuvo įmanoma tiksliai tokių dalykų patikrinti, tam reikėjo specialios įrangos. Nors atsakovas įtikinėjo ieškovą, kad jam nėra žinoma jokių parduodamos transporto priemonės gedimų, tačiau jis apgavo - eksploatavimas transporto priemonės be katalizatoriaus yra draudžiamas, tai yra užslėptas trūkumas, tokia transporto priemonė negalės praeiti techninės apžiūros bei dalyvauti kelių eisme. Dujų oksidavimo katalizatoriaus ir suodžių filtro (toliau bendrai vadinama Katalizatoriumi) šalinimas atliekamas žinant automobilio savininkui ir jam sutikus. Tai leidžia pagrįstai teigti, kad atsakovas sąmoningai nuslėpė nuo ieškovo žinią apie pašalintą katalizatorių, o ieškovas žinodamas apie tai, būtų nepirkęs transporto priemonės su tokiu defektu. Nustatyti automobilio pažeidimai yra labai grubūs, juos sutvarkyti kainuoja apie tris tūkstančius eurų, nes reikėtų įdėti originalų katalizatorių, atlikti programos keitimus ir pan. Patvirtino, kad automobiliu nuvažiavo apie 3000 km. Po to, kai buvo nustatyta kad jis be katalizatoriaus ir automobilio savininkas bet kada gali būti nubaustas bauda už oro taršą ir pašalinta jo techninė apžiūra, jis su automobiliu daugiau nevažinėjo, jį saugiai ir tvarkingai pastatė nešildomame garaže. Paaiškėjus automobilio trūkumams, apie kuriuos pardavimo metu ieškovas nebuvo įspėtas ir jie nebuvo aptarti sutartyje bei nebuvo akivaizdūs, nes juos buvo galima nustatyti tik su specialia įranga ir prietaisais, jis kreipėsi į atsakovą, prašydamas pasiimti automobilį ir grąžinti pinigus. Atsakovas su tuo nesutiko. Atkreipė dėmesį, jog ekspertizės metu paaiškėjo, kad ieškovas jį apgavo ir dėl automobilio ridos, nes spidometras yra atsuktas. Šie duomenys taip pat patvirtina, kad įsigytas automobilis buvo labiau nusidėvėjęs nei ieškovas tikėjosi. Jis patyrė 2455,19 Eur automobilio pagerinimo ir paslėptų trūkumų pašalinimo išlaidų, kurias jai automobilis būtų grąžinamas jo pardavėjui, prašo priteisti. Patvirtino, kad jis katalizatoriaus nešalino, automobilį pirko jau su šiuo defektu.

3.       Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

4.       Atsakovas atsiliepime, jis ir jo atstovas advokato padėjėjas teismo posėdžių metu nurodė, kad ieškovas su atsakovu 2020 m. balandžio 6 d. sudarė automobilio Audi A6 valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovas jam už automobilį sumokėjo 3900 Eur sumą, Pradinė pardavimo kaina buvo 4150 Eur, tačiau jis kainą sumažino, o pirkimo dieną dar padarė 100 Eur nuolaidą. Pažymėjo, kad ieškovas automobilį 2020 m. vasario 4 d. atvyko apžiūrėti ne vienas, o su draugu. Ieškovas apie visus atsakovui žinomus automobilio trūkumus buvo informuotas, tame tarpe ir apie pasirodžius baltus dūmus iš išmetamojo vamzdžio. Šį automobilį atsakovas įsigijo 2014-12-15 Lietuvoje iš UAB „Grimasta“, automobilis buvo praėjęs techninę apžiūrą, iki to keletą metų naudotas jo šeimos poreikių tenkinimui. Be to, ginčo automobilį jis naudojo 2018-03-12 panaudos sutarties, sudarytos tarp jo ir jo darbdavio uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės autobusų parkas“ pagrindu darbo reikalais. Patvirtino, kad jam nebuvo žinoma, jog automobilis būtų čipuotas (pašalintas jo katalizatorius). Ieškovas viską suprato, automobilio būklė jam tiko, todėl ir sudarė sutartį. Automobilio naudojimo laikotarpiu jokių esminių eismo ar kitų įvykių, dėl kurių automobilis būtų buvęs iš esmės sugadintas ir dėl to remontuojamas nebuvo. Automobilis buvo nenaujas, todėl, akivaizdu, kad ieškovas negali tikėtis tokių pat garantijų ir nepriekaištingo automobilio veikimo, kaip iš naujo automobilio. Be to, ieškovui buvo pasiūlyta papildomai patikrinti automobilį servise, tačiau tą daryti jis atsisakė. Antrą kartą ieškovas atvyko apžiūrėti automobilio 2020-04-06. Tą pačią dieną (2020-04-­06) jis važiuodamas automobiliu buvo pastebėjęs, kad automobilis pradėjo dūmyti. Tačiau automobilio apžiūros metu ieškovą apie tai informavo. Tačiau ieškovas nurodė, kad šiems AUDI modeliams minėtas trūkumas pasireiškia dėl degalų purkštuko gedimų. Nepaisant pateiktos informacijos apie automobilio trūkumus, ieškovas pasiūlė nupirkti automobilį už 3900 Eur. Sutaryje apie dujų išmetimo sistemos trūkumą pažymėjo. Po automobilio pardavimo ir sutarties sudarymo iš ieškovo jokių rašytinių pretenzijų dėl automobilio teigia negavęs, nes 2020-05-11 pretenzijoje nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini)) atsakovas negyvena nuo 2017 m. gegužės mėn. Telefonu ieškovas jam yra skambinęs ir kalbėjęs dėl automobilio defektų. Nesutinka su ieškovo teiginiais, kad atsakovas prieš automobilio pardavimą atliko variklio remontą. Atsakovui taip pat nėra žinoma apie ieškovo nurodomos dalies („katalizatoriaus“) išpjovimą iš automobilio. Atsakovas automobilio naudojimo laikotarpiu sėkmingai atlikdavo techninę apžiūrą ir automobiliui niekada nebuvo nustatyti trūkumai dėl tam tikrų detalių pašalinimo, dėl kurių automobilis negalėtų dalyvauti eisme. Be to, ieškovas po automobilio įsigijimo juo nuvažiavo apie 2710 km, su juo buvo atvykęs į vieną iš teismo posėdžių. Kelia daug abejonių remonto sąskaita. 2016 m. nebuvo jokių intervencijų į programinę įrangą, nes 2016 m. jokių remontų jis nedarė. Ekspertai nenustatė jokių automobilio automatinės pavarų dėžės trūkumų. Mano, kad katalizatoriaus įstatymas nenaujo automobilio gali kainuoti iki 300 Eur, o ne trys tūkstančiai, kaip nurodo ieškovas.

5.       Trečiasis asmuo UAV „Grimasta“ su ieškiniu nesutinka. Atstovas advokatas teismo posėdžio metu nurodė, jog ginčo automobilis buvo įsigytas Vokietijoje ir parduotas atsakovui Marijampolėje. Apie katalizatoriaus išpjovimą jiems nėra žinoma, mano kad apie 80 proc. automobilių važinėja be katalizatorių.

6.       Liudytojas G. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas yra jo klientas, kuris kreipėsi dėl automobilio Audi A4 apžiūros ir remonto. Jis turi aukštąjį techninį išsilavinimą, nuo 1990 metų pradžios dirba šį darbą. Yra autoserviso yra savininkas ir direktorius. Servise dirba keletas darbuotojų. E. M. atvykęs skundėsi automobilio dūmingumu, neaiškios kilmės vibracija. Kai atvažiavo, jis iš tikrųjų dūmino juodais dūmais su suodžiais. Atliekant remontą, pakeitė variklio kuro purkštukus ir variklio galvutę. Su remontu užtruko beveik mėnesį dėl to, kad dėl variklio galvutės teko kreiptis į kitus specialistus, nes jie tokių darbų neatlieka. Bet automobilius po remonto geriau važiuoti beveik nepradėjo, nes netolygiai dirbo, vibravo. Matė, kad katalizatoriaus korpusas yra suvirintas ne gamykliškai, tačiau jie savo įrenginiais to nustatyti negalėjo. Jie tik darė prielaidas, kad katalizatoriaus nėra, tačiau faktiškai nustatyti negalėjo. Atlikus remontą, automobilis vistiek vibravo, jis turėjo dvejonių dėl automatinės pavarų dėžės, tačiau jų galimybės neleido surasti gedimų. Patvirtino, kad katalizatoriaus ir programinės įrangos atstatymas yra brangus. Tolimesnis šios transporto priemonės eksploatavimas, galimas tik atstačius programą ir katalizatorių. Mano, kad turbina buvo prisukta ant atlaisvintų varžtų, kada buvo daromas atsukimas, pasakyti negali. Atrodo, kad automobilis yra buvęs remonte. Dėl remontų paaiškino, kad alyvą keitė du kartus, todėl sunaudojo 6 litrus. Sąskaitoje nurodyta kad 5 purkštukus keitė, kai auto yra tik 4 purkštukai. Tai buvo vienas išėmimas galimai vienam pasirodžius blogai veikiantis. Po remonto jis važiavo diagnostine įranga, bet ji nelegali, be sertifikatų. Jis suteiktiems darbams suteikia garantiją, kaip nustatyta LR įstatymuose.

7.       Liudytojas R. K. nurodė, kad jis yra ieškovo draugas ir su juo kartu važiavo į Marijampolę padėti nusipirkti automobilį. Prieš tai buvo apžiūrėję keletą modelių kitų tokių automobilių. Atvykus į Marijampolę, R. kategoriškai į namus nepriėmė, liepė atvažiuoti prie picerijos. Automobilį jie apžiūrėjo vizualiai, pasėdėjo salone, apėjo aplinkui, atsidarė kopotą ir viskas atrodė gerai. Uždavė klausimą ar buvo kas daryta motorui, tai nieko sakė nedaryta. Ieškovas sakė neturėjo jokių avarijų, automobilį parsivežė iš Vokietijos. Jiems automobilio pardavėjas sukėlė pasitikėjimą. Bet pradėjus važiuoti, tai automobilis labiau nei įprastai traukė, kas jiems sukėlė abejonių ar nebus čipuotas, ar nesukelta jo galia, perprogramuotas kompiuteriu, tam tikrų funkcijų išjungimas (pašalintas katalizatorius). Tačiau automobilio pardavėjas garantavo, kad tikrai nečipuotas, jis nieko nedarė. Pardavėjas suprato, kas yra tas čipavimas. Kai važiavo į Vilnių su nupirktu automobiliu, nepastebėjo, kad būtų vibravęs ar pan.

8.       Liudytoja D. K., kuri yra ieškovo draugė nurodė, jog ji važiuodama automobiliu kartu su ieškovu į autoservisą, girdėjo jo ir R. D. pokalbį. E. paskambino pardavėjui ir informavo apie iš serviso gautą informaciją ir kokie gedimai automobiliui nustatyti. Atsakovas sakė kad nieko su mašina nedarė, pasiūlė kažkiek pinigų už remontą. E. siūlė pardavėjui dalyvauti servise, siųsti jam sąskaitas, tačiau jis atsisakė dalyvauti ir nepageidavo gauti sąskaitų. Apie tai, kad pokalbį girdi kiti asmenys, pardavėjui nepranešė. E. sakė kad bus nuotolių. Pardavėjas pasiūlė pinigų sumą, kuri, jai pasirodė juokinga, gal apie šimtą eurų už mašinos tvarkymą.

Teismas

konstatuoja:

9.       Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalys 2020 m. balandžio 6 d. sudarė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – sutartis), pagal kurią atsakovas pardavė, o ieškovas už 3900 Eur nupirko 2007 m. gamybos automobilį Audi A6 valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini). Pirkimo pardavimo sutartyje nurodyta automobilio rida 350 000 km. Sutarties grafoje „Transporto priemonės trūkumai“ pažymėjo varnele ties įrašu „dujų išmetimo sistemos“.

10.       Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas nutraukti tarp šalių sudarytą sutartį, taikyti dvišalę restituciją ir grąžinti atsakovui automobilį, o ieškovui už automobilį sumokėtą kainą – 3900 Eur. Ieškovas nurodė, kad įsigijus automobilį iš atsakovo paaiškėjo, jog automobilis netinkamas eksploatuoti, o nustatytų defektų pašalinimo kaina yra didelė. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nesutiko su ieškovo reikalavimais nutraukti sutartį ir taikyti dvišalę restituciją. Pažymėjo, kad ieškovas pirko ne naują, o naudotą automobilį. Perkant automobilį, ieškovui buvo nurodyti visi žinomi trūkumai, jie aptarti. Kad automobilyje yra pašalinatas katalizatorius, pardavėjas teigia nežinojęs. Kas ir kada jį pašalino, nėra nustatyta. Be to, ieškovui buvo siūloma pasitikrinti automobilį servise, tačiau tą daryti jis atsisakė. Ieškovas pats turėjo galimybę įvertinti automobilio būklę ir vertę, tą ir padarė su draugo pagalba. Automobilis, jo būklė ieškovui tiko, todėl ir pasirašė sutartį.

11.       Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo, kaip pardavėjo, atsakomybės už po sutarties sudarymo nustatytus parduoto automobilio trūkumus.

12.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.333 straipsnio 1 dalis numato, jog pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad įstatymai ar sutartis gali numatyti pardavėjo pareigą garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. CK 6.333 straipsnio 6 dalis numato, jog laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir naudoto daikto pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams. Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017).

13.       Vienas iš netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisių gynimo būdų įtvirtintas CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte, kuriame nustatyta, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Pagal šią įstatymo nuostatą joje nurodytu būdu pirkėjas savo teises gali ginti (nutraukti sutartį) tada, kai daikto trūkumai yra tokie reikšmingi (esminiai), kad nupirktas daiktas negali būti naudojamas pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2009). Šis pirkėjo teisių gynimo būdas yra išimtinis, todėl jam taikyti turi būti nustatytas pakankamas faktinis ir teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2011). Taigi pirkėjo reikalavimui (nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją) patenkinti turi būti nustatyta, kad parduotas daiktas (šiuo atveju – automobilis) turėjo tokių kokybės trūkumų, apie kuriuos pirkėjas nežinojo ir negalėjo jų pastebėti be specialaus tyrimo, ir jie yra tokie reikšmingi (esminiai), kad nupirktas daiktas (šiuo atveju – automobilis) negali būti naudojamas pagal paskirtį.

14.       Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas 2020 m. balandžio 6 d. pirko iš atsakovo 13 metų senumo, naudotą automobilį, turėdamas tikslą jį naudoti pagal paskirtį, t. y. juo važinėti asmeninių poreikių tenkinimui. Kaip minėta sprendimo 9 punkte, sutarties grafoje „Transporto priemonės trūkumai“ varnele yra pažymėta ties įrašu „dujų išmetimo sistemos“. Kitų defektų sutartyje nurodyta nebuvo. Kaip patvirtino ieškovas ir atsakovas, išbandžius automobilį prieš sudarant sutartį ir ieškovui pasiteiravus dėl ko taip galingai jis „traukia“ ir aš jis „nečipuotas“, t.y. nepašalintas oksidavimo katalizatorius ir suodžių filtras, atsakovas garantavo, kad jis nieko nedaręs ir apie tai nežino. Taip pat tai, kad automobiliui galioja techninė apžiūra iki 2020 m. gruodžio 15 d. Taigi patvirtino, kad nuo tada, kai jį įsigijo 2014 m. gruodžio 15 d. iš UAB „Grimasta“, 6 metus naudojosi savo šeimos poreikių tenkinimui, jokių defektų nepastebėjo, atlikdavo tik einamuosius priežiūros darbus, technikines priežiūras praeidavo. Ieškovas, apžiūrėdamas automobilį su draugu, o byloje liudytoju R. K., kitų trūkumų taip pat nepastebėjo, tik pasirodžiusius baltus dūmus iš išmetamojo vamzdžio ir padidintą automobilio galingumą, juo važiuojant, todėl kaip trūkumą į sutartį ir įrašė dujų išmetimo sistemos.

15.       Pažymėtina, kad įstatymas nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas, todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-454-611/2018).

16.       Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad tik nusipirkus automobilį, greičiau važiuojant jausdavosi vibracija, jis dūmijo juodais dūmais, todėl 2020-04-29 (po trijų savaičių nuo įsigijimo), kreipėsi į autoservisą UAB „Via tua“ Auto OK dėl padidinto automobilio dūminimo bei variklio netolygaus darbo, vibracijos. Kaip paaiškino autoserviso savininkas bei automobilį remontavęs liudytojas G. P., jau pristačius automobilį buvo pastebėta, jog jis dūmija juodais dūmais su suodžiais. Atlikus patikrinimą, paaiškėjo, kad automobilis turi ne tik sutartyje pažymėtus trūkumus, bet ir daug kitų gedimų, dėl ko reikėjo atlikti variklio remontą, patikrinti važiuoklės būklę bei atlikti automobilio techninį aptarnavimą. Kaip nurodyta 2020-05-29 sąmatoje ir sąskaitoje faktūroje, buvo atliktas automobilio aptarnavimas su medžiagomis, kuro sistemos valymas, variklio cilindro galvutės remontas, kuro purkštukų remontas, diagnostika. Už darbus ir medžiagas ieškovas autoservisui 2020-05-29 sumokėjo 2455,15 Eur. Tačiau ne visi gedimai buvo pašalinti, nes dūmigumas ir vibracija išliko. Autoserviso vadovas į sąskaitą įrašė, kad galimai yra dar ir greičių dėžės mechaninis defektas, tačiau jie neturėjo techninių galimybių nustatyti automatinės pavarų ir greičio dėžės trūkumus, taip pat atsakyti ar automobilyje yra katalizatorius ar ne.

17.       Pažymėtina, kad įstatyme nustatytos pardavėjo pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę ir atskleisti pirkėjui informaciją apie daikto būklę nepaneigia paties pardavėjo nežinojimas apie daikto būklę. Kadangi automobilio trūkumai, neleidžiantys automobilio eksploatuoti, išaiškėjo tik po to, kai ieškovas kreipėsi į autoservisus, konstatuotina, kad tai nėra akivaizdūs naudoto automobilio trūkumai, ieškovas nežinojo ir negalėjo apie juos žinoti.

18.       Iš atsakovo R. D. parodymų teismas daro išvadą, kad jis ieškovui tinkamai ir detaliai neatskleidė visos informacijos apie automobilio defektus, nes praėjus tik trims savaitėms ir ieškovui automobiliu nuvažiavus apie 3000 km, išaiškėjo dideli jo variklio defektai, dėl ko reikėjo keisti purkštukus, šlifuoti variklio galvutę, atlikti kitus darbus, taip pat katalizatoriaus nebuvimas. Per tokį trumpą laiką, tokie gedimai tikrai negalėjo atsirasti. Be to, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atliktos techninės apžiūros UAB „Via tua“ metu užfiksuoti trūkumai galėjo būti kaip ieškovo nuvažiuotų kilometrų pasekmė.

19.       Siekiant nustatyti automobilio techninę būklę, ar automobilio trūkumai atsirado iki automobilio perdavimo ieškovui, ar jie atsirado ieškovui eksploatuojant automobilį, teismas 2021-06-22 nutartimi paskyrė ginčo transporto priemonės techninę ekspertizę, kurią pavedė atlikti teismo ekspertui dr. V. M., kurio darbo vieta UAB „Impulsana“.

20.       Ekspertas 2021-09-02 Ekspertizės akte (duomenys neskelbtini) aprašomojoje dalyje nurodė, jog 2021-08-13 automobilis buvo apžiūrėtas ir atlikta jo elektros sistemų diagnostika autoservise UAB „Moller Auto Keturi Žiedai“. Diagnostiką atlikęs autoserviso darbuotojas nurodė, kad automobilio programinė įranga yra modifikuota tris kartus, paskutinį kartą be dilerio kodo, apytiksliai 2016 m.; AGR vožtuvas (vožtuvas, kuris sureguliuoja tiekiamų į įsiurbimo kolektorių išmetamųjų dujų kiekį, tikslu sumažinti išmetamųjų dujų kenksmingumą) yra atjungtas; kadangi išmetimo sistema yra nehermetiška, negalima atlikti suodžių filtro veikimo patikros; neveikia variklio hidrodinaminė atrama, dėl to (ir dėl neprivirinto išmetimo vamzdžio) gali generuotis vibracijos, automobiliui važiuojant; neveikia išmetamųjų dujų neutralizavimo sistema (suodžių filtras ir kt.), nes iš duslintuvo prieš suodžių filtrą veržiasi išmetamosios dujos, o automobilio prietaisų skydelyje nėra įsižiebęs atitinkamas pranešimas ir nedega kontrolinė lemputė, perspėjanti apie variklio išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemos sutrikimą. Atkreiptinas dėmesys, jog išmetimo vamzdis ginčo automobilyje buvo privirintas UAB „Diezas“ tuo tikslu, kad būtų galima toliau tęsti ekspertizės atlikimą (pridedama sąskaita už darbus 170 Eur)

21.       Esminis trūkumas, dėl kurio automobilis neatitinka „Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų“ neveikianti išmetamųjų dujų neutralizavimo sistema. Kad nustatyti, jog išmetamųjų dujų neutralizavimo sistema neveikia, reikalinga atlikti atitinkamą tikrinimo procedūrą su tam skirta diagnostine įranga, o oksidavimo katalizatoriaus ir suodžių filtro fizinis nebuvimas gali būti nustatytas iš dalies išardžius išmetimo sistemą. Tokios procedūros nėra numatytos techninės apžiūros technologijoje.

22.       Be to, automobilio diagnostiką 2021-08-13 atlikęs autoserviso meistras pareiškė, kad automobilio stabdžiai netvarkingi. Automobilis neturi galiojančios techninės apžiūros. Dėl šių priežasčių negalima buvo patikrinti automobilio automatinės pavarų dėžės veikimo, važiuojant didesniu greičiu. Diagnostikos protokole neužfiksuota jokių automatinės pavarų dėžės sutrikimų. Ekspertas nurodė, kad Techniniu požiūriu vibracijos važiuojant Automobiliu galėjo generuotis dėl netvarkingų variklio elektrohidraulinių atramų.

23.       Ekspertas davė išvadą, jog ginčo automobilio rida atsukta ne mažiau kaip 15101 km. Dėl automobilio netinkamos techninės būklės, nebuvo galimybės patikrinti pavarų dėžės veikimo, važiuojant šiuo automobiliu didesniu greičiu. Be to, automobilyje „Audi A6“, v/n (duomenys neskelbtini), pašalintas oksidavimo katalizatorius ir suodžių filtras. Atliktas tyrimas neleidžia nustatyti, kada pašalintas oksidavimo katalizatorius ir suodžių filtras. Nustatyti, kad automobilyje „Audi A6“, v/n Nr. (duomenys neskelbtini), pašalintas oksidavimo katalizatorius ir suodžių filtras, galima atlikus papildomus išmetimo sistemos ardymo darbus. Automobilyje įdiegta programinė įranga yra modifikuota ir nepateikia informacijos, kad išmetamųjų dujų neutralizavimo sistema neveikia. Todėl laikytina, kad oksidavimo katalizatoriaus ir suodžių filtro nebuvimas priskirtinas prie paslėptų (neakivaizdžių) trūkumų. Dėl šių trūkumų automobilis neatitinka Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų 8.2.2.1 p., kas vertinama kriterijumi „DT“ (didelis trūkumas). Esant dideliam trūkumui (pagal šių Reikalavimų kriterijus), Automobilis negali būti eksploatuojamas. Automobilyje „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ident. Nr. (duomenys neskelbtini), pašalintas oksidavimo katalizatorius ir suodžių filtras bei modifikuota Automobilio programinė įranga, kontroliuojanti išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemos darbą. Tokie pakeitimai vertintini kaip neatitinkantys Automobilio gamintojo reikalavimų. Iš byloje esančios medžiagos bei vadovaujantis automobilio „Audi A6“, v/n (duomenys neskelbtini), apžiūrų ir jo diagnostikos rezultatais negalima nustatyti, ar šio automobilio varikliui atliktas remontas (kaip tai detalizuota UAB „Via Tua“ 2020-05-29 Automobilio remonto darbų priėmimo- perdavimo akte, UAB „Via Tua“ 2020-05-29 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. GR 2005-01 bei 2020-05-04 dokumente „UIS-Tester Number 0414720404-10“) buvo būtinas, kad pašalinti galimai buvusius variklio trūkumus. Dėl to, kad automobilyje „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ident. Nr. (duomenys neskelbtini), pašalintas oksidavimo katalizatorius ir suodžių filtras, o Automobilyje įdiegta programinė įranga yra modifikuota ir nepateikia informacijos, kad išmetamųjų dujų neutralizavimo sistema neveikia, Automobilis neatitinka Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų 8.2.2.1 p., kas vertinama kriterijumi „DT“ (didelis trūkumas, pagal šių Reikalavimų kriterijus), Automobilis negali būti eksploatuojamas, vadovaujantis Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros tvarkos aprašo 23-24 p. ir Kelių eismo taisyklių 223 p. nuostatomis.

24.        Teismas pripažįsta, kad šiuo atveju ieškovas įvykdė jam tenkančią pareigą įrodyti transporto priemonės defektus. Tuo tarpu atsakovas (pardavėjas) neteigė ir neįrodinėjo aplinkybių, kad buvo informavęs pirkėją apie tokius automobilio trūkumus, kuriuos konstatavo teismo ekspertas ar kad šie trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, ar dėl pirkėjo kaltės.

25.       Atsakovas apsiribojo deklaratyviais teiginiais, kad jis tikrai katalizatoriaus nešalino, 2016 m. automobilio neremontavo, per visą laikotarpį atlikdavo tik jo priežiūros darbus.

26.       Šiuo atveju būtina nustatyti, kada atsirado gedimas: iki automobilio pardavimo ar ieškovui jį eksploatuojant (Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-848-230/2020  28 punktas).

27.       Pažymėtina, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. jog daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, jog šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki automobilio pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

28.       Šiuo konkrečiu atveju atsižvelgiant į šalių paaiškinimus, liudytojo R. K. parodymus, darytina išvada, jog labiau tikėtina, kad katalizatorius buvo pašalintas ir programinė įranga pakeista bei paslėptas automobilio variklio galvutės gedimas atsirado iki pirkimo- pardavimo sutarties sudarymo, nes kaip patvirtino ir pats automobilio pardavėjas, pirkimo pardavimo dieną iš automobilio dujų išmetimo sistemos pasirodė balti dūmai, t.y. jis dūmijo, ir pirkėjui kilo abejonių ar automobilis pagal važiavimo parametrus yra nečipuotas (nepašalintas jo katalizatorius). Šie požymiai rodo, kad paslėpti trūkumai jau egzistavo sutarties sudarymo metru ir apie juos pirkėjas nebuvo informuotas.

29.       Vadovaujantis Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų, patvirtintų Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 8.2 papunkčiu motorinėje transporto priemonėje turi būti įrengta veiksminga deginių neutralizavimo įranga, atitinkanti originalią transporto priemonės konstrukciją. Techninių reikalavimų 2 priedo 8.2.1.1 papunktis numato, kad motorinė transporto priemonė, kurios gamintojo įrengta išmetamųjų dujų neutralizavimo įranga yra pašalinta, privalomosios techninės apžiūros metu vertintina dideliu trūkumu, kuris pažymi, kad transporto priemonė negali dalyvauti viešajame eisme.

30.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 7 dalies 2 punktu Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnai, atlikdami transporto priemonių (motorinių transporto priemonių ir (ar) priekabų, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3500 kg, arba motorinių transporto priemonių, kurios skirtos ir suprojektuotos vežti daugiau kaip aštuonis keleivius, neįskaitant vairuotojo) patikras kelyje ir nustatę minėtų transporto priemonių neatitikties Techniniams reikalavimams atvejus, turi teisę panaikinti jų techninės apžiūros dokumentų galiojimą.

31.       Taigi kaip matyti iš eksperto išvados, sprendimo 29, 30 punktų reikalavimų, automobilis turi didelių paslėptų trūkumų, dėl kurių jo eksploatacija ir naudojimas pagal paskirtį yra negalimas ir netgi draudžiamas, tai yra paslėpti automobilio trūkumai, kurių specialių techninių žinių neturintis asmuo negali pastebėti.

32.       Kada pašalinti nurodytus trūkumus, t.y. įdėti katalizatorių, atstatyti jo kompiuterinę programą, originaliomis ir naujomis detalėmis ieškovo žiniomis kainuotų apie 3000 Eur. Gi atsakovas teigia, kad padėvėtomis detalėmis tokį trūkumą galima pašalinti ir už 300 Eur. Tačiau nei ieškovas, nei atsakovas savo teiginius patvirtinančių rašytinių įrodymų nepateikė.

33.       Tačiau bet kokiu atveju dėl šio užslėpto trūkumo ieškovas automobilio negali naudoti pilna apimtimi pagal jo įprastą paskirtį, o automobilio remontas ekonominiu požiūriu yra netikslingas, nes ne vien tik katalizatorių būtina atstatyti, ir teismo nuomone atkūrimo sąnaudos galimai viršytų transporto priemonės rinkos vertę (automobilio nusidėvėjimas yra didelis ir dėl jo gamybos metų, būklės ir ridos).

34.       Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017).

35.       Sprendžiant apie tai, ar atsakovė tinkamai atskleidė ieškovui visus automobilio trūkumus, būtina paminėti ir tai, kad CK 6.4311 straipsnyje numatyta, kad motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Pardavėjas pirkimo–pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Privalomų pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 2B-231 patvirtinto Motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašo 2 punkte nurodyta, kad, sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, nurodomi šie trūkumai: stabdžių sistemos; vairo mechanizmo ir pakabos elementų; apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų; vairuotojų ir keleivių saugos sistemų; dujų išmetimo sistemos.

36.       Teismo vertinimu, visi trūkumai, kurie buvo užfiksuoti eksperto išvadoje, ieškovui nebuvo tinkamai atskleisti, o ieškovas, apžiūrėdamas automobilį, būdamas jauno amžiaus, neturėdamas specialių žinių, jų pats nustatyti negalėjo. Be to, teismo vertinimu, ieškovas apžiūros metu negalėjo tinkamai įvertinti ir jam atskleistų automobilio trūkumų masto (dūminimo iš išmetamojo vamzdžio) bei reikalingų išlaidų trūkumams pašalinti dydžio.

37.       Tai, kad ieškovas, neturėdamas specialių žinių, įsigyto automobilio trūkumų negalėjo įvertinti ir nustatyti patvirtina ir ieškovo pateiktas UAB „Via tua“ Auto OK 2020-04-29 aktas, sąskaita, bei liudytojo G.Petuchov paaiškinimai, kad nustatyti, ar automobilyje pašalintas katalizatorius ir pakeista programinė įranga paprastame autoservise negalima, tam reikalinga speciali įranga, juos, kaip ir automatinės pavarų dėžės gedimus (dėl automobilio vibracijos) gali nustatyti tik patyręs meistras, pasitelkęs reikiamus įrankius arba žinojimą

38.       Teismas nesutinka su atsakovo argumentais, kad liudytojas G. P., byloje apklaustas kaip liudytojas neturi specialių žinių ir, dalyvaudamas automobilio apžiūroje bei atlikdamas jo remonto darbus negalėjo įvertinti tikrąją automobilio būklę ir vertę. Liudytojas paaiškino, jog jis turi aukštąjį techninį išsilavinimą, visą savo darbingą gyvenimą remontuoja automobilius, yra autoserviso savininkas ir direktorius, o kokių darbų negali atlikti, kreipėsi į savo bendradarbius - partnerius. Be to, jo vertinimai iš dalies yra patvirtinti ir ekspertizės akte.

39.       Nagrinėjamu atveju taip pat buvo nustatyta, kad ieškovo įsigyto automobilio rida yra neoriginali. Teismo vertinimu, ši aplinkybė (ridos duomenys) taip pat patvirtina, kad automobilis ieškovui buvo parduotas su paslėptais trūkumais, t. y. pakeista rida. Automobilio rida yra svarbus faktorius sprendžiant apie automobilio vertę, nusidėvėjimą, naudingumą ir kitas technines charakteristikas, todėl neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, kuomet šioje situacijoje liktų neapgintos ieškovo teisės.

40.       Byloje esantys rašytiniai įrodymai (tiek minėta ataskaita, tiek aktas) patvirtina, kad automobilis turėjo ir stabdžių sistemos, ir kitus trūkumus, tačiau jie nebuvo pažymėti sutartyje.

41.       Teismas sutinka su atsakovu, kad ieškovas pirko ne naują, o naudotą automobilį, tačiau vien tai neleidžia daryti išvados, kad ieškovas automobilį pirko savo rizika. Be to, teismas nesutinka su atsakovu, jog ieškovas, nepatikrindamas automobilio specializuotame servize, prisiėmė riziką. Teismas pažymi, jog nei įstatymas, nei pirkimo–pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis).

42.       Atsakovas teigia, kad negavo ir negalėjo gauti 2020-05-11 ieškovo siųstos pretenzijos, o kai buvo informuotas telefonu apie automobiliui nustatytus trūkumus ir jam reikalingą remontą, su ieškovu bendradarbiauti atsisakė.

43.       Pagal CK 6.337 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato daiktų kokybės patikrinimo tvarkos ir terminų, tai daiktų kokybė turi būti patikrinta per protingą terminą ir pagal įprastai taikomas daiktų kokybės patikrinimo sąlygas bei prekybos papročius, o pagal CK 6.338 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu nėra nustatytas daikto garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos.

44.       Šiuo atveju ieškovas kai kuriuos įsigyto automobilio trūkumus nustatė ir apie juos informavo pardavėją žodžiu (telefonu) po trijų savaičių. Šias aplinkybes patvirtina ieškovo ir liudytojos D. K. paaiškinimai. Atsižvelgiant į tai, negalima vertinti, jog ieškovas (pirkėjas) praleido protingą terminą įsitikinti įsigyto daikto kokybe ir pareikšti dėl to pretenziją atsakovui (pardavėjui). Tai, kad daikto trūkumai buvo nustatyti po daikto perdavimo, nepašalina atsakovo (pardavėjos) atsakomybės už parduoto daikto kokybę.

45.       Taigi, teismas konstatuoja, kad atsakovas nagrinėjamu atveju nepateikė įrodymų, kad jis sutarties sudarymo metu ieškovą informavo apie visus automobilio trūkumus, kurie buvo užfiksuoti ataskaitoje ir akte, kad automobilio trūkumai atsirado po automobilio perdavimo ieškovui dėl to, kad ieškovas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos, kaip tai numato CK 6.333 straipsnio 3 dalis. Tuo tarpu ieškovas (pirkėjas) nagrinėjamu atveju įrodė, kad atsakovės (pardavėjos) parduota prekė (automobilis) buvo ir yra su trūkumais, t. y. nekokybiška. Be to, ieškovas įrodė, kad atsakovas, apžiūrint automobilį ir sudarant sutartį, neinformavo jo apie visus automobilio trūkumus, kad trūkumus galima buvo pastebėti tik turint specialių žinių, o juos visus žinant ieškovas nebūtų sudaręs sutarties. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta ir tai, kad ieškovas iš atsakovo įsigijo automobilį, kuris dėl sutarties sudarymo metu buvusių trūkumų negali būti eksploatuojamas, t. y. naudojamas pagal tikslinę paskirtį, neinvestuojant į jį papildomų ir pakankamai didelių lėšų.

46.       Teismas, įvertindamas šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į teisinę reglamentaciją, kasacinio teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, daro išvadą, jog yra pagrindas ieškovo reikalavimus tenkinti ir nutraukti tarp ieškovo ir atsakovo sudarytą sutartį, ieškovą įpareigoti grąžinti atsakovui automobilį, o atsakovą įpareigoti ieškovui grąžinti sumokėtus pinigus. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, jog atsakovo pasirinktas pažeistų teisių gynybos būdas yra tinkamas, nes ieškovas iš esmės negavo to, ko tikėjosi, t. y. ieškovas tikėjosi įsigyti tvarkingą automobilį, kurį galės eksploatuoti, tačiau to daryti dėl užfiksuotų automobilio trūkumų negali, kas laikytina esminiu sutarties pažeidimu (CPK 178, 185 straipsniai).

47.       Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo jo turėtus nuostolius remontuojant ir transportuojant ginčo automobilį

48.       Civilinio kodekso 6.353 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, kuris reiškia, kad žalą būtina tiksliai įvertinti, jog nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tiesų prarado.

49.       Nagrinėjamu atveju ieškovas dėl atsakovo veiksmų patyrė 2625,19 Eur nuostolių tvarkydamas atsakovo parduotą transporto priemonę ir tikėdamasis, kad pavyks pačiam pašalinti gedimus ir automobiliu naudotis pagal paskirtį, nuostolių dydį patvirtina ieškovo į bylą pateiktos UAB „Auto tua“ bei UAB „Diezas“ sąskaitos. Remonto darbai atlikti dar iki tada, kai nebuvo žinoma, jog automobilyje pašalintas katalizatorius ir jo teisinė registracija nebus galima. Todėl pirkėjas pagrįstai galėjo tikėtis savo lėšomis ir sąskaita pašalinti trūkumus ir automobiliu naudotis. Atsakovas teigia, kad kai kurie darbai buvo nereikalingi ir nebūtini, atliekami paties ieškovo pageidavimu, jam kilo abejonių dėl per didelio kiekio sunaudotos alyvos, 5 purkštukų vietoje 4 ir pan., tačiau išklausius liudytojo G. P. paaiškinimų ir atsakovui nepateikus jokių jo teiginius patvirtinančių įrodymų ar skaičiavimų, teismas jo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir grąžindamas automobilį su pagerinimais, priteisia iš atsakovo ieškovui jo patirtus 2625, 19 Eur nuostolius.

50.       Pagal Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl ieškovo prašymu iš atsakovo priteistina įstatymo nustatytos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistiną skolą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2020-07-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

51.       CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pilnai patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovo priteistinos 2515,07 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro – 143 Eur žyminis mokestis už ieškinį, 800 Eur už advokato padėjėjo teisinę pagalbą, 1442, 07 Eur už transporto priemonės ekspertizę (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis), 130 Eur už transporto priemonės transportavimą. Trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų UAB „Grimasta“, esančio atsakovo pusėje, turėtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo nepriteisiamos, kadangi ieškinys yra atmetamas.

52.       Ieškinį patenkinus, valstybei iš atsakovo priteisiamos 16,94 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti 2020 m. balandžio 6 d. tarp ieškovo E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sudarytą transporto priemonės Audi A6 v/n (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį ir įpareigoti atsakovą R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), grąžinti ieškovui E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sumokėtus 3900 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus eurų), o ieškovą E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įpareigoti grąžinti atsakovui R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), transporto priemonę Audi A6 v/n (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovui E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2625,19 Eur (du tūkstančius šešis šimtus dvidešimt penkis eurus, 19 ct) žalos atlyginimą, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2020-07-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2515, 07 Eur (du tūkstančius penkis šimtus penkiolika eurų, 07 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 16,94 Eur (šešiolika eurų 94 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja                                                                                           Rūta Neveckienė