Civilinė byla Nr. A2-103-773/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-24162-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.4.6.

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 21 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Šimonis,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Akvasanita“ įgalioto atstovo advokato Gintaro Černiausko atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. nutarties atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Akvasanita“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Pareiškėja (atsakovė) UAB „Akvasanita“ kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-3275-1043/2017 (5 t., b. l. 139-150). Nurodė, kad Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 23 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3275-1043/2017, kuriuo ieškovo M. S. ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui M. S. iš atsakovės UAB „Akvasanita“  3 220,46 Eur turtinės žalos atlyginimo, 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (18 220,46 Eur), skaičiuojant nuo 2015 m. gruodžio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ieškinys tenkintas iš dalies nustačius visas atsakovės kaip darbdavio materialinės atsakomybės sąlygas ieškovui susirgus profesine liga – (duomenys neskelbtini) dirbant pas atsakove keraminių gaminių formuotoju. Pareiškėjos atžvilgiu buvo išnagrinėta ir kita civilinė byla, kurioje taip pat buvo reiškiamas reikalavimas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą dėl susirgimo silikoze. Minėtoje byloje paaiškėjo aplinkybė, kad vienam iš ieškovų A. P. profesinė liga – silikozė diagnozuota galimai nepagrįstai, nes šios diagnozės nepatvirtina ieškovui A. P. atliktos biopsijos rezultatai. Dėl šios priežasties pareiškėja kreipėsi į teismo medicinos gydytoją/ ekspertą P. Petreikį tikslu išsiaiškinti, ar nagrinėjamu atveju ieškovui M. S. pagrįstai buvo diagnozuota profesinė liga – silikozė. Teismo medicinos gydytojas/ ekspertas P. Petreikis 2019 m. rugpjūčio 23 d. pateikė išvadą, kad ieškovui M. S. negalima patvirtinti silikozės diagnozės, nes jam nebuvo atlikta biopsija. Minėta aplinkybė pareiškėjai tapo žinoma, tik teismo medicinos gydytojui/ ekspertui P. Petreikiui pateikus specialisto išvadą. 2019 m. rugpjūčio 23 d. gauti duomenys: 1) nebuvo ir negalėjo būti žinomi pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu, 2) nebuvo pateikti ir analizuojami byloje bei 3) nebuvo vertinami atliekant ekspertizę. Tuo tarpu pateikta specialisto išvada iš esmės paneigia Vilniaus skyriaus ekspertizės akto Nr. EDG 83/2016 (01) išvadas, kuriomis remiantis priimtas Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimas bei sudaro pagrindą proceso atnaujinimui Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3275- 1043/2017 pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovei UAB „Akvasanita“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nes jei tokie įrodymai būtų buvę analizuoti nagrinėjant bylą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose, galimai būtų priimtas iš esmės kitoks sprendimas. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad ieškovui M. S. nėra atlikta transbronchinė biopsija, bronchų bei alveolių nuoplovų tyrimas, atvira plaučių audinio biopsija ir/ar kiti plaučių citologiniai tyrimai, kurių atlikimas galėtų turėti informacijos diagnozei - lėtinei plaučių silikozei - patvirtinti ar jai paneigti. Neatlikus nurodytų tyrimų M. S., negalėjo būti patvirtinta lėtinės plaučių silikozės diagnozė, nes histologinio tyrimo metu nėra patvirtintų silikozei būdingų požymių - silikozinių mazgų bei kristalų švytėjimo poliarizuotoje šviesoje. Teikiamoje specialisto išvadoje aiškiai nurodyta, kad M. S. tyrimo rezultatai ir nurodyti pakitimai būdingi ne tik lėtinei plaučių silikozei, bet gali būti atsiradę kitų egzogeninių faktorių poveikyje ir būti įvardinta kaip lėtinė nespecifinė kvėpavimo takų liga. Šios pozicijos pagrįstumą patvirtina ir tai, kad pareiškėjos UAB „Akvasanita“ gamybinėse patalpose, kuriose dirbo M. S., 2009 m. atlikto oro tyrimo metu, 2015 m. atlikto formuotojo darbo vietos cheminių medžiagų tyrimo metu nenustatyti fiksuoti dulkių (kietųjų dalelių) padavimo į cechą ir bendro išmetimo iš cecho normatyvų viršijimai bei darbo vietoje susidarančių cheminių medžiagų (dulkių (įkvepiamosios frakcijos), stireno, metilakrilato, metilmetakrilato) kiekio pakitimai lyginant su nustatytomis normomis. Pažymėjo, kad 2017 m. atlikti aspiracijos sistemų matavimai, kuriuos atliekant bendrojo ištraukiamojo oro tūrio debito, rankinio formavimo ceche bendrojo tiekiamo oro tūrio debito rodikliai rodo, jog tiekiamo ir ištraukiamo oro sistema subalansuota. Darbinio granito plautuvių rankinio užpylimo cecho aspiracijos sistemų matavimai, kurių metu jokių pakitimų nuo normų nenustatyta, buvo atlikti esant identiškoms darbo sąlygoms, kurios buvo dirbant ieškovui M. S.. Be to, ieškovo M. S. darbo trukmė pareiškėjos įmonėje buvo 4,4 metai, nors silikozės diagnozei yra reikalinga gerokai ilgesnė ekspozicijos trukmė.

2.       Ieškovas M. S. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos UAB „Akvasanita“ prašymą atnaujinti procesą, kuriuo prašė pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti kaip nepagrįstą (6 t., b. l. 156-161). Nurodė, kad nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-325-1043/2017 pareiškėja UAB „Akvasanita“ visą laiką ginčijo profesinės ligos - profesinės silikozės diagnozavimo pagrįstumą ir akcentavo biopsijos kaip vienintelio tyrimo, patvirtinančio silikozės diagnozę, būtinumą. Ši pareiškėjos nurodoma aplinkybė buvo paneigta Sveikatos apsaugos ministerijos centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos 2016 m. spalio 21 d. išvada, civilinėje byloje atsakovės prašymu bei pagal atsakovės suformuluotus klausimus paskirtos teismo medicinos kompleksinės ekspertizės išvada. Nagrinėjant bylą 2017 m. vasario 20 d. teismo posėdžio metu buvo apklaustas teismo medicinos kempleksinę ekspertizę atlikęs ekspertas VšĮ Vilniaus Universiteto ligoninės Santariškių klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas gydytojas pulmonologas profesorius Edvardas Danila. Ji paaiškino, kad abejonių dėl diagnozuotos ligos nekilo nei vienam ekspertui. Ekspertas nurodė, kad klaidinga yra atsakovės pozicija, jog vienintelis tyrimas, kurio pagalba galima objektyviai diagnozuoti silikozę yra biopsija. Biopsija nėra būtina silikozės diagnostikai, ji labai pablogina ligos eigą ir paciento būklę, o šiuolaikiniai kompiuteriniai tomografai yra labai didelės skiriamosios gebos, todėl diagnozuoti silikozę galima šių tyrimų pagalba. Minėtas ekspertas taip pat nurodė, kad, silikoze susergama tada, kai asmuo uždaroje erdvėje turi kontaktą su didele silicio ekspozicija. Taigi akivaizdu, kad nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-3275-1043/2017 buvo aiškiai ir išsamiai ištirtas ieškovui nustatytos profesinės ligos – silikozės – diagnozavimo aplinkybės, o nustatyta diagnozė patvirtinta dviejų ekspertizių išvadomis bei apklaustų liudytojų, tame tarpe ir ekspertų, parodymais. Atkreipė dėmesį, kad atsakovo minimi atlikti oro tyrimai ir jų rezultatai buvo tiriami nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-325-1043/2017, o kiti nurodomi tyrimai ir matavimai atlikti ieškovui jau nebedirbant pareiškėjos įmonėje. Taigi, pareiškėjos nurodoma naujai paaiškėjusi aplinkybė negali būti tokia pripažinta, nes tais pačiais argumentai atsakovė grindė savo poziciją nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-325-1043/2017, o šios pozicijos nepagrįstumas nustatytas teismo sprendime. Naujai pateikiama teismo medicinos gydytojo/ eksperto P. Petreikio 2019 m. rugpjūčio 23 d. konsultacinė išvada dėl biopsijos būtinumo silikozei diagnozuoti neįrodo, kad teismo sprendimas galėjo būti kitoks ir šios neva naujai paaiškėjusios aplinkybės neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto proceso atnaujinimo pagrindo.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 30 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-3275-1043/2017 pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovei UAB „Akvasanita“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. (5 t., b. l. 162-167).

4.       Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, jog pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojama Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 6 straipsnyje, turi būti aiškinama Konvencijos preambulės kontekste, kurioje teisės viršenybės principas įtvirtintas kaip bendro Konvenciją taikančių šalių paveldo dalis. Vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą turi būti ribojami laiku, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindams bei juos taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009).

5.       Teismas pažymėjo, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių, tačiau šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje BAB „ Statūna“ v. UAB „Parama“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-57/2008; kt.). Taigi, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką procesas užbaigtoje civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu gali būti atnaujinamas tiktai tuo atveju, kai yra nustatoma, jog asmens, prašančio atnaujinti procesą, nurodomos aplinkybės be viso kito: 1) jau buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos. Aplinkybės neatitinkančios bent vieno iš šių dviejų naujai paaiškėjusių aplinkybių požymių, negali būti pripažįstamomis naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

6.       Teismas, remdamasis bylos medžiaga, nurodė, kad nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-3275-1043/2017 buvo paskirta kompleksinė ekspertizė, kurią atlikti paskirta komisija ir ekspertizės akte nedviprasmiškai konstatuota, jog ieškovui, atsižvelgiant į jo tuometinę būklę, buvo atlikti visi tyrimai, kad būtų diagnozuota profesinė liga – plaučių silikozė. Atsakydami į klausimą, ar M. S. gydytojai atliko transbronchinę biopsiją, bronchų bei alveolių nuoplonų tyrimą, atvirą plaučių audinių biopsiją ar kitą plaučių audinių citologinį tyrimą, ekspertai atsakė, kad transbronchinės biopsijos, bronchų bei alveolių nuoplonų tyrimo, atviros plaučių audinio biopsijos ar kito plaučių audinio citologinio tyrimo atlikimas galėjo turėti informacijos diagnozei patvirtinti ar jai paneigti, tačiau galėjo ir nesuteikti reikiamos informacijos, nes pažengusi (lėtinė) plaučių silikozė gali pasireikšti plaučių fibroze, kai biopsinėje medžiagoje, kuri yra ribota, silicio dulkių gali ir nebūti. Be to, visi išvardinti tyrimai galėjo labai pabloginti ligonio būklę, sukelti komplikacijas ir lemti mirtį, todėl šie tyrimai klinikinėje praktikoje neatliekami.

7.       Teismas pažymėjo, kad civilinės bylos Nr. 2-325-1043/2017 nagrinėjimo metu atsakovė UAB „Akvasanita“ ginčijo profesinės ligos – profesinės silikozės diagnozavimo pagrįstumą, todėl buvo sprendžiami klausimai dėl transbronchinės biopsijos, bronchų bei alveolių nuoplovų tyrimų, atviro plaučių audinio biopsijos ir/ar kitų plaučių audinių citologinių tyrimų būtinumo. Atsižvelgiant į tai, aplinkybė, kuria pareiškėja grindžia savo prašymą atnaujinti procesą, negali būti pripažinta naujai paaiškėjusia aplinkybe CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, nes Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendime (civilinėje byloje Nr. 2-3275-1043/2017) buvo vertintos minėtos aplinkybės dėl transbronchinės biopsijos, bronchų bei alveolių nuoplovų tyrimų, atviro plaučių audinio biopsijos ir/ar kitas plaučių audinių citologinių tyrimų nebuvimo diagnozuojant profesinę ligą – silikozę ieškovui M. S. (sprendimo 12 punktas).

8.       Teismas sutiko su ieškovo atsiliepime į pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo nurodoma aplinkybe, kad įvertinus pareiškėjos pateiktą konsultacinę specialisto išvadą negalima rasti jokių aplinkybių, kurios galėtų iš esmės paneigti byloje atliktos teismo medicinos kompleksinės ekspertizės aktą. Taip pat ši aplinkybė negali būti laikoma naujai paaiškėjusia, kadangi tais pačiais argumentais atsakovė UAB „Akvasanita“ jau gynėsi nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-325-1043/2017. Specialisto konsultacinėje išvadoje esanti informacija dėl biopsijos reikšmės diagnozuojant silikozę nėra nei nauja, nei esminė aplinkybė nagrinėjamai bylai, kadangi tai buvo žinoma ir į tai atsižvelgdami teismo medicinos ekspertai surašė ekspertines išvadas bei davė paaiškinimus civilinės bylos nagrinėjimo metu, paneigdami šiuos atsakovės argumentus. Be to, atsakovės pateikta išvada laikytina mažiau informatyvia, nuodugnia ir tikslesne negu ekspertizė, kadangi išvada buvo pateikta per 4 dienas, tuo tarpu ekspertizė buvo atliekama beveik du mėnesius. Išvadą rengė vienas asmuo, išskirtinai užsiimantis teismo medicinos eksperto veikla, tuo tarpu ekspertizę – trys medicinos specialistai, iš kurių du – aktyviai praktikuojantys gydytojai, tad akivaizdžiai gerai išmanantys ne tik tokios ligos gydymo ir diagnostikos teoriją, bet ir praktiką.

9.       Teismas pažymėjo, kad atsakovė rašyme atnaujinti procesą dėsto, jos nuomone, netinkamas ekspertų išvadas ir motyvus, pateikia savo vertinimą ir išaiškinimus, tačiau visus šiuos motyvus atsakovė galėjo ir turėjo išdėstyti dar civilinės bylos nagrinėjimo metu, atsakovė taip pat turėjo galimybę reikšti prašymus dėl kitų ekspertų, tame tarpe ir gydytojo/eksperto Pauliaus Petreikio, iškvietimo apklausai į teismo posėdį, tačiau tokia savo teise nesinaudojo. Todėl įvertinęs visus nutartyje išdėstytus motyvus teismas darė išvadą, jog šiuo atveju pagrindo proceso atnaujinimui nėra, kadangi atsakovės nurodomos naujai paaiškėjusios aplinkybės (t. y. transbronchinės biopsijos, bronchų bei alveolių nuoplovų tyrimų, atviro plaučių audinio biopsijos ir/ar kitas plaučių audinių citologinių tyrimų neatlikimas) buvo žinomos atsakovei bylos nagrinėjimo metu, jos buvo vertinamos ir analizuojamos. Teismo vertinimu tai, kad ginčą teisme pralaimėjusi šalis, civilinės bylos nagrinėjimo metu neįrodžiusi aplinkybių, kuriomis grindė savo atsikirtimus, po teismo sprendimo įsiteisėjimo renka papildomus įrodymus ir jų pagrindu bando iš naujo pradėti pralaimėtą teisminį ginčą, dar kartą įrodinėdama tas pačias aplinkybes, nagrinėjamu atveju negali būti pagrindu atnaujinti civilinės bylos procesą.

III.       Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10.       Atskiruoju skundu pareiškėjos UAB „Akvasanita“ įgaliotas atstovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. nutartį ir tenkinti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo, bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka ir teismo posėdyje apklausiant teismo medicinos gydytoją/ ekspertą P. Petreikį. Taip pat pateiktas prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas (6 t. b. l. 3-13). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Pirmosios instancijos teismas nesilaikė CPK 370 straipsnyje įtvirtintos prašymų dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo tvarkos. Šiuo aspektu kasacinis teismas yra pasisakęs, kad prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas susideda iš trijų stadijų: 1) sprendžiamas prašymo priėmimo klausimas (CPK 370 straipsnio 1 dalis); 2) nagrinėjamas prašymas dėl proceso atnaujinimo (CPK 370 straipsnio 2-3 dalys); 3) atnaujinta byla nagrinėjama pakartotinai (CPK 370 straipsnio 4 dalis). Kiekvienoje iš šių stadijų atliekami jai priskirtini veiksmai. Kaip nustatyta CPK 370 straipsnio 2-3 dalyje, antrojoje stadijoje sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo byloje. Spręsdamas šį klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepraleidus Lietuvos Respublikos CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Taigi, antrojoje stadijoje, nagrinėdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo, teismas sprendžia, ar yra CPK 366 straipsnyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, tačiau galutinai dėl ginčo esmės nepasisako, todėl teismo nutarties, kuria atnaujinamas bylos nagrinėjimas, paskirtis yra procesinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje J. Ž. v. AB „Stumbras“, bylos Nr. 3K-3-347/2010). Priėmęs nutartį atnaujinti procesą, teismas paskiria pakartotinio bylos nagrinėjimo iš esmės teismo posėdyje datą.

1.2.                      Tuo tarpu matyti iš skundžiamos nutarties motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog neegzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas pagrindas proceso atnaujinimui, taip pat iš esmės vertino atsakovės teikiamas įrodinėjimo priemones – teismo medicinos gydytojo/eksperto Pauliaus Petreikio 2019 m. rugpjūčio 23 d. teismo medicinos konsultacinę specialisto išvadą Nr. 0279/19, kurios turinys nebuvo nagrinėjamas bylos eigoje ir skundžiamoje nutartyje pasisakė, kad specialisto konsultacinėje išvadoje esanti informacija nėra nei nauja, nei esminė aplinkybė nagrinėjamai bylai, kadangi tai buvo žinoma ir į tai atsižvelgdami ekspertai surašė ekspertines išvadas bei duodami paaiškinimus civilinės bylos nagrinėjimo metu, paneigė šiuos atsakovo argumentus. Taigi, skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pasisakė ir dėl pačios ginčo esmės, o ne tik vertino procesines prielaidas procesui Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-3275-1043/2017 atnaujinti.

1.3.                      Nesutiktina su skundžiamos nutarties argumentais, neva atsakovės pateikta konsultacinė specialisto išvada laikytina mažiau informatyvia, nuodugnia ir tikslesne negu ekspertizės aktas Nr. EDG 83/2016 (01). Nutartyje dėstomi argumentai apie ekspertizės aktą Nr. EDG 83/2016 (01) ir atsakovo pateiktą specialisto išvadą rengusių teismo medicinos ekspertų kiekį ir kvalifikaciją yra tik subjektyvūs samprotavimai, kurių pagrindu negalėjo būti grindžiama skundžiama nutartis per se. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, neturėdamas specialių medicininių žinių, selektyviai motyvavo nutartį atliktos ekspertizės išvadų vertinimu, kad ieškovui M. S. buvo atlikti visi reikalingi medicininiai tyrimai, kurių pagrindu konstatuota profesinės ligos diagnozė. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas ne tik vertino į bylą pateiktą specialisto išvadą ir jos turinį, pastarosios įtaką atliktos Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akto Nr. EDG 83/2016 (01) išvadoms, bet iš esmės pasisakė ir vertino priimto procesinio sprendimo, dėl kurio pateiktas prašymas atnaujinti procesą, pagrįstumą ir teisėtumą. Šiuo atveju atsakovės keliamas abejones dėl ginčo esmės ir dėl teikiamų naujų įrodinėjimo priemonių – konsultacinės specialisto išvados ir jos įtakos priimto procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, įstatymas numato galimybę aiškintis ir nustatyti tik trečioje proceso stadijoje. Tik priėmus procesinį sprendimą atnaujinti procesą ir pakartotinai nagrinėjant atnaujintą bylą pagal  bendrąsias CPK taisykles, vertintinos į bylą pateiktos šalių įrodinėjimo priemonės dėl ginčo esmės.

1.4.                      Mokslinėje literatūroje yra nurodyta, kad biopsija, kaip ir kitų kūno terpių medicininiai tyrimai, laikoma tiksliausiu medicininiu tyrimu, kuris mikroskopiniu tyrimo metu padeda patvirtinti arba paneigti įtariamą ligą. Nagrinėjamu atveju M. S. atliktų tyrimų rezultatai nepatvirtina profesinės ligos – lėtinės plaučių silikozės diagnozės, nes nėra atlikta biopsija, o ieškovui M. S. nustatyti pakitimai būdingi ne tik lėtinei plaučių silikozei, bet gali būti atsiradę kitų egzogeninių faktorių poveikyje. Neatlikus nurodytų tyrimų M. S., negalėjo būti patvirtinta lėtinės plaučių silikozės diagnozė, nes histologinio tyrimo metu nėra patvirtintų silikozei būdingų požymių - silikozinių mazgų bei kristalų švytėjimo poliarizuotoje šviesoje. Todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjos pateikta specialisto išvada atitinka esminę reikšmę bylai turinčios aplinkybės požymius, tad egzistuoja pagrindas procesą byloje atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių, konstatuotų specialisto išvadoje. Specialiųjų žinių turintis teismo medicinos gydytojas, ekspertas patvirtino reikšmingas aplinkybes dėl to, kad ieškovo M. S. tyrimo rezultatai ir nurodyti pakitimai būdingi ne tik lėtinei plaučių silikozei, bet gali būti atsiradę kitų egzogeninių faktorių poveikyje ir būti įvardinta kaip lėtinė nespecifinė kvėpavimo takų liga (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šias aplinkybes išsamiai teismui galėtų paaiškinti apklausiamas teismo medicinos gydytojas, ekspertas P. Petreikis.

1.5.                      Taigi, naujai paaiškėjusios aplinkybės ir jų esminę reikšmę patvirtinantys rašytiniai įrodymai – specialisto išvada – leidžia kelti prielaidas ir daryti objektyvias išvadas dėl ekspertizės akto Nr. EDG 83/2016 (01) nepatikimumo. Be to, šioje byloje sprendžiamas reikšmingas klausimas reikalauja specialių medicininių žinių, todėl teismo vertinimas galimas tik po to, kai yra išklausyta specialisto nuomonė. Nagrinėjamu atveju jeigu pirmosios instancijos teismui kilo abejonių dėl atsakovės pateiktos specialisto išvados pagrįstumo arba dėl jų reikšmės ekspertizės akto Nr. EDG 83/2016 (01) išvadoms, neaiškumams išsiaiškinti ir abejonėms pašalinti teismas turėjo rengti žodinį pareiškimo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimą, apklausti specialisto išvadą parengusį teismo medicinos gydytoją, ekspertą P. Petreikį ir tik po to priimti atitinkamą procesinį sprendimą. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju teismas skundžiamoje nutartyje vienpusiškai pasisako dėl specialių medicinos žinių reikalaujančių rašytinių įrodymų, nepateikia objektyvių duomenų, dėl ko nutarties motyvai yra subjektyvūs ir jų nepakanka teisingam visų aplinkybių įvertinimui.

1.6.                      Atkreipė dėmesį, kad analogiškoje civilinėje byloje Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 4 d. priėmė nutartį, kuria, be kita ko, atnaujino procesą Kauno apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-57-920/2018. Kauno apygardos teismas minėtoje galutinėje ir neskundžiamoje nutartyje nurodė, kad byloje keliamas abejones dėl ginčo esmės ir proceso teisėtumo, t. y. mirties priežasties, taip pat dėl naujai teikiamų įrodinėjimo priemonių ir jų pagrindu atlikto tyrimo rezultato įtakos priimto procesinio sprendimo, kuriuo nustatyta profesinės ligos – silikozės diagnozė, teisėtumui ir pagrįstumui, yra galimybė aiškintis tik atnaujinus procesą. Todėl tik priėmus procesinį sprendimą atnaujinti procesą ir pakartotinai nagrinėjant atnaujintą bylą pagal bendrąsias CPK taisykles, vertintinos į bylą pateiktos šalių įrodinėjimo priemones dėl ginčo esmės. Taigi, pareiškėjos teikiami įrodymai, t. y. teismo medicinos gydytojo, eksperto Pauliaus Petreikio 2019 m. rugpjūčio 23 d. teismo medicinos konsultacinė specialisto išvada Nr. 0279/19 sudaro pagrindą atnaujinti procesą, kadangi ieškovui M. S. nėra atlikta transbronchinė biopsija, bronchų bei alveolių nuoplovų tyrimas, atvira plaučių audinio biopsija ir/ar kiti plaučių citologiniai tyrimai. Be to ir ekspertizės akte nurodoma, kad transbronchinės biopsijos, bronchų bei alveolių nuoplovų tyrimo, atviros plaučių audinio biopsijos ir/ar kitų plaučių citologinių tyrimų atlikimas galėtų turėti informacijos diagnozei – lėtinei plaučių silikozei - patvirtinti ar jai paneigti.

1.7.                      Taigi, išanalizavus naujai paaiškėjusias aplinkybes kitų ieškovo M. S. medicininių dokumentų kontekste galėtų būti priimtas visiškai priešingas teismo sprendimas dėl ieškovo ieškinio tenkinimo ir ieškovo reikalavimai atmesti kaip nepagrįsti. Tai reiškia, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės turi esminę reikšmę bylai, tačiau pirmosios instancijos teismas šioje proceso stadijoje neturėjo jų nagrinėti iš esmės, nes tik priėmus procesinį sprendimą atnaujinti procesą ir pakartotinai nagrinėjant atnaujintą bylą pagal bendrąsias CPK taisykles, vertintinos į bylą pateiktos šalių įrodinėjimo priemonės dėl ginčo esmės. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos pateikti įrodymai – specialisto išvada – atitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto imperatyvus, dėl ko skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir teismo turėtų būti panaikinta.

11.       Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas M. S. prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. nutartį palikti nepakeistą (6 t., b. l. 26-31). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

2.1.                      Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvų ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Atsakovo prašyme atnaujinti procesą naujai paaiškėjusios aplinkybės nurodytos remiantis vienu dokumentu – 2019 m. rugpjūčio 23 d. teismo medicinos specialisto P. Petreikio konsultacine išvada Nr. 0279/19. Pareiškėja (atsakovė) UAB „Akvasanita“ nurodo, kad ieškovui M. S. nėra atlikta transbronchinė biopsija, bronchų bei alveolių nuoplovų tyrimas, atvira plaučių audinių biopsija ir/ar kiti plaučių citologiniai tyrimai, tačiau ši aplinkybė buvo ne tik žinoma  bylos nagrinėjimo metu, bet ir įvertinta sprendžiant, jog ieškovo M. S. ligos istorijoje esantys duomenys apie ligos eigą, atliktus tyrimus ir kt., leidžia teigti, kad ieškovui M. S. buvo teisingai diagnozuota profesinė liga – silikozė.

2.2.                      Pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso atnaujinimo procedūros, nes tik priėmęs prašymą dėl proceso atnaujinimo ir paskyręs posėdį rašytinio proceso tvarka prašymą išsprendė atsisakydamas atnaujinti procesą nurodydamas, kad aplinkybės, kuriomis atsakovė ginčija savo prašymą atnaujinti procesą, negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovės nurodytos aplinkybės, jog ieškovui M. S. nėra atlikta transbronchinė biopsija, bronchų bei alveolių nuoplovų tyrimas, atvira plaučių audinių biopsija ir/ar kiti plaučių citologiniai tyrimai, taip ginčijant civilinėje byloje Nr. 2-3275-1043/2017 nustatytą profesinės ligos silikozės diagnozavimo pagrįstumą, buvo žinomos atsakovei bylos nagrinėjimo metu. Taigi, pareiškėjos teiginys, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl ginčo esmės spręsdamas proceso atnaujinimo klausimą, yra akivaizdžiai nepagrįstas

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

13.       Kauno apygardos teisme 2019 m. sausio 14 d. gautas pareiškėjos UAB „Akvasanita“ įgalioto atstovo prašymas paskirti žodinį pareiškėjos UAB ‚Akvasanita“ atskirojo skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. nutarties nagrinėjimą ir prijungti prie bylos medžiagos naują įrodymą – Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. A2-28823-959/2019. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismas neturi specialiųjų medicininių žinių vertinti pateiktos specialisto išvados ir jame daromo medicininių dokumentų vertinimo, kuria remiantis prašoma atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-3275-1043/2017. Tam reikalinga apklausti specialisto išvadą pateikusį teismo medicinos gydytoją/ ekspertą P. Petreikį, kuris galėtų paaiškinti transbronchinės biopsijos, bronchų bei alveolių nuoplovų tyrimo, atviros plaučių audinių biopsijos ir/ar kitų plaučių citologinių tyrimų reikšmę diagnozuojant silikozę. Apeliacinės instancijos teismui teikiamas naujas įrodymas – Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis atnaujintoje civilinėje byloje Nr. A2-28823-959/2019, kuria paskirta papildoma deontologinė ekspertizė pavedant ją atlikti Valstybinei teismo medicinos tarnybai, patvirtina reikšmingas aplinkybes dėl pareiškėjos prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo ir ieškovo M. S. atžvilgiu, nes ir šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje keliami tie patys specialiųjų medicininių žinių reikalaujantys klausimai dėl nustatytos diagnozės, silikozės, pagrįstumo.

Dėl prašymo prijungti naujus įrodymus

14.       Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar, kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

15.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos naujai pateiktą įrodymą, pažymi, kad prašomas prijungti naujas įrodymas, t. y.  Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis atnaujintoje civilinėje byloje Nr. A2-28823-959/2019, buvo priimta vėliau nei pateiktas atskirasis skundas, todėl ji negalėjo būti pateikta pirmosios instancijos teismui. Kadangi pateiktas dokumentas susijęs su pareiškėjos atskirajame skunde nurodomomis aplinkybėmis, o vėlesnis šių įrodymų pateikimas bylos nagrinėjimo neužvilkina, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjos pateiktas naujas įrodymas priimtinas ir prijungtinas prie nagrinėjamos bylos medžiagos (CPK 338 straipsnis, 314 straipsnis).

Dėl prašymo nagrinėti atskirąjį skundą žodinio proceso tvarka

16.       CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014 ir kt.).

17.       Pareiškėja nurodo, kad teisingai išnagrinėti prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-3275-1043/2017 pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovei UAB „Akvasanita“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo būtinos specialiosios medicininės žinios, kurių teismas neturi ir dėl to negali tinkamai įvertinti pateiktos specialisto išvados, kurios pagrindu prašoma atnaujinti procesą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo pareiškėjos argumentu, kadangi sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo esminę reikšmę turi teismui pateiktos išvados rezultatas, kuris pareiškėjos teigimu sudaro pagrindą atnaujinti procesą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pačioje išvadoje pakankamai aiškiai konstatuota, jog ieškovui M. S. atliktų tyrimų rezultatai nepatvirtina profesinės ligos – lėtinės plaučių silikozės diagnozės, nes nėra atlikta biopsija, o ieškovui M. S. atliktų tyrimų rezultatų ir nustatytų pakitimų pagrindu gali būti diagnozuota ir kita liga, t.y. lėtinė nespecifinė kvėpavimo takų liga. Todėl nustatyti, ar egzistuoja pagrindas atnaujinti procesą dėl šios naujai paaiškėjusios aplinkybės, teismui nėra reikalinga atlikti medicininių dokumentų ir duomenų tyrimą, kurį jau atliko specialistas ir pateikė išvadą nagrinėjamu klausimu. Specialistui aiškiai suformulavus jo atlikto tyrimo išvadas ir pareiškėjai pateikus šį rašytinį įrodymą nėra jokios būtinybės papildomai jį apklausti rengiant žodinį bylos nagrinėjimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad jam pakanka byloje esančių duomenų tam, kad būtų galima įvertinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka (CPK 338 straipsnis, 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl naujai paaiškėjusios aplinkybės kaip pagrindo atnaujinti procesą.

18.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties atsisakyti atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3275-1043/2017 pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovei UAB „Akvasanita“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumo.

19.       Pareiškėja teigė, kad pagrindas atnaujinti procesą egzistuoja paaiškėjus naujai aplinkybei, t.y. remiantis specialisto išvada, kurioje konstatuota, jog ieškovui M. S. atliktų tyrimų rezultatai nepatvirtina profesinės ligos – lėtinės plaučių silikozės diagnozės, nes nėra atlikta biopsija, kurios metu būtų galima identifikuoti, ar yra silikozei būdingas požymis – silikozinių mazgų bei kristalų švytėjimas poliarizuotoje šviesoje. Tuo tarpu ieškovui M. S. atliktų tyrimų rezultatų ir nustatytų pakitimų pagrindu gali būti diagnozuota kita liga, t.y. lėtinė nespecifinė kvėpavimo takų liga. Pareiškėja atskirajame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino pareiškėjos pateiktą įrodymą dėl naujai paaiškėjusios aplinkybės, nes vertino pateiktos specialisto išvados turinį, kai šis įrodymas gali būti tiriamas tik atnaujinus procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje.

20.       CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą, nurodyta, kad proceso atnaujinimo institutas nėra nauja ar papildoma bylos nagrinėjimo stadija, bet ekstraordinarus būdas, leidžiantis atnaujinus procesą bylą išnagrinėti pakartotinai atitinkamos instancijos teisme ta apimtimi, kurią nustato proceso atnaujinimo pagrindas. Teismas, vykdydamas pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekdamas pagrindinių civilinio proceso tikslų – greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), atsižvelgdamas į proceso atnaujinimo paskirtį, turi tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų atnaujinti procesą buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu. Pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-916/2017). 

21.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėja pateikta teismo medicinos konsultacine specialisto išvada Nr. 0279/19 įrodinėja tiek proceso atnaujinimo pagrindą dėl naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, tiek ginčija paties Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimo pagrįstumą, kuris galėtų būti vertinamas tik atnaujinus procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje. Taigi, tuo pačiu įrodymu iš esmės grindžiamos skirtinguose proceso atnaujinimo stadijose nagrinėjamos aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pažymi, kad teismas spręsdamas klausimą dėl pagrindo atnaujinti procesą buvimo negali formaliai vertinti pareiškėjos pateiktų įrodymų, kuriais remiantis įrodinėjamas proceso atnaujinimo pagrindas – naujai paaiškėjusi aplinkybė. Tuo tarpu pareiškėja iš esmės siekia įrodyti, kad vien pats teismo medicinos konsultacinės specialisto išvados, priešingos bylos nagrinėjimo metu atliktos ekspertizės išvadai, pateikimas jau yra pagrindas atnaujinti procesą. Todėl teismas, atsižvelgdamas į nutarties 20 punkte nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo, pagrįstai gretino teismo medicinos konsultacinę specialisto išvadą Nr. 0279/19 su Vilniaus skyriaus ekspertizės akto Nr. EDG 83/2016 (01) išvadomis ir kitais byloje esančiais duomenimis, kadangi tik taip galima nustatyti, ar egzistuoja žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija.

22.       Nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia įrodyti, kad naujai paaiškėjusi aplinkybė yra aplinkybė, jog ieškovui M. S. profesinė liga – silikozė diagnozuota ir pareiškėjos civilinės atsakomybės sąlygos nustatytos neatlikus biopsijos ir neįvertinus šio tyrimo reikšmės minėtai ligai diagnozuoti. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjant civilinę bylą, kurioje prašoma atnaujinti procesą, pareiškėja teikė prašymą dėl įrodymų prijungimo, rašytinių įrodymų išreikalavimo ir liudytojų apklausos, nurodydama, kad atsakovės turimais duomenimis plaučio audinio biopsija, kuri būtina lėtinei silikozei diagnozuoti, nėra atlikta ieškovui M. S. (1 t., b. l. 174-177). Pareiškėja taip pat teikė prašymą dėl deontologinės (medicinos duomenų) ekspertizės paskyrimo, kuriuo prašė paskirti byloje deontologinę ekspertizę ir užduoti ekspertams klausimus, ar LSMUL Kauno klinikų specialistai atliko pakankamai tyrimų, kurie objektyviai leistų diagnozuoti M. S. profesinį susirgimą – silikozę, ir, ar siekiant diagnozuoti M. S. profesinę ligą – silikozę, gydytojai atliko transbronchinę biopsiją, bronchų bei alveolių nuoplovų tyrimą, atvirą plaučių audinio biopsiją ar kitą plaučių audinio citologinį tyrimą, ir ar šių tyrimų paskyrimas būtų turėjęs įtakos profesinės ligos – silikozės diagnozei nustatyti ar jai patikslinti (2 t., b. l. 177-181). Minėto prašymo pagrindu Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartimi byloje buvo paskirta ekspertizė, prašant be kitų klausimų atsakyti ir į klausimą, ar siekiant diagnozuoti M. S. profesinę ligą – silikozę, gydytojai atliko transbronchinę biopsiją, bronchų bei alveolių nuoplovų tyrimą, atvirą plaučių audinio biopsiją ar kitą plaučių audinio citologinį tyrimą, ir ar šių tyrimų paskyrimas būtų turėjęs įtakos profesinės ligos – silikozės diagnozei nustatyti ar jai patikslinti (2 t., b. l. 190-193). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertai Jūratė Gincman – Dorošenko, Olga Veršilienė ir Edvardas Danila atlikę deontologinę ekspertizę nurodytu klausimu ekspertizės akte Nr. EDG 83/2016 (01) konstatavo, kad pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra duomenų, jog siekiant diagnozuoti M. S. profesinę ligą – silikozę, gydytojai atliko transbronchinę biopsiją, bronchų bei alveolių nuoplovų tyrimą, atvirą plaučių audinio biopsiją ar kitą plaučių audinio citologinį tyrimą. Transbronchinės biopsijos, bronchų bei alveolių nuoplovų tyrimo, atviros plaučių audinio biopsijos ar kito plaučių audinio citologinio tyrimo atlikimas galėtų turėti informacijos diagnozei patvirtinti ar jai paneigti, tačiau galėjo ir nesuteikti reikiamos informacijos, nes pažengusi (lėtinė) plaučių silikozė gali pasireikšti plaučių fibroze, kai biopsinėje medžiagoje (kuri yra ribota) silicio dulkių gali ir nebūti. Be to, visi išvardinti tyrimai galėjo labai pabloginti ligonio būklę, sukelti komplikacijas ir lemti mirtį, todėl paprastai šie tyrimai klinikinėje praktikoje neatliekami (3 t., b. l. 31-39). Taigi, šie byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu buvo žinomas faktas, jog ieškovui M. S. profesinė liga – silikozė diagnozuota neatlikus biopsijos, o šio tyrimo reikšmė minėtai ligai diagnozuoti buvo teismo įvertinta paskyrus byloje deontologinę ekspertizę. 

23.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjos pateikta teismo medicinos konsultacinė specialisto išvada Nr. 0279/19 gali būti vertinama kaip naujas įrodymas byloje tirtoms aplinkybės patvirtinti ar paneigti, bet ne naujai paaiškėjusi aplinkybė. Taigi, pareiškėja neįrodė, kad aplinkybė, jog ieškovui M. S. profesinė liga – silikozė diagnozuota neatlikus biopsijos, nebuvo žinoma nagrinėjant bylą bei priimant sprendimą ir ši aplinkybė yra esminė, t. y. neįrodė minėtų būtinų sąlygų procesui atnaujinti. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjos nurodoma aplinkybė negali būti laikoma naujai paaiškėjusia aplinkybe, sudarančia pagrindą atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje.

24.       Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje vertino ir naujai pateikto įrodymo reikšmę sprendžiant dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimo pagrįstumo, kas galėjo būti vertinama tik priėmus sprendimą atnaujinti procesą, nesudaro savarankiško pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas šią išvadą daro tuo pagrindu, kad procesinis sprendimas atsisakyti atnaujinti procesą buvo priimtas iš esmės konstatavus, jog pareiškėjos nurodoma aplinkybė negali būti pripažinta naujai paaiškėjusia aplinkybe CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Todėl šie papildomi argumentai, kuriais pirmosios instancijos teismas grindė aplinkybę, kad pareiškėjos nurodomos aplinkybės neturi esminės reikšmės bylai, negali būti vertinami kaip absoliučiai neleistini grindžiant procesinį sprendimą atsisakyti atnaujinti procesą.

25.       Pareiškėja būtinumą šioje byloje atnaujinti procesą įrodinėja ir tuo pagrindu, kad, pareiškėjos teigimu, kitoje analogiškoje byloje, atnaujinus procesą, Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartimi buvo nuspręsta paskirti papildomą deontologinę ekspertizę, kurią atliekant Valstybinei teismo medicinos tarnybai pavesta atsakyti į klausimus, ar, ištyrus 2015 m. gruodžio 15 d. biopsinės ir operacinės medžiagos tyrimų Nr. H24831/20158 bei Nr. H28018/2015 rezultatus, būtų pagrindas kitaip atsakyti į 2017 m. birželio 15 d. Kauno apylinkės teismo nutartyje suformuluotus klausimus nei atsakyta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2017 m. gruodžio 5 d. ekspertizės akte Nr. EDM 58/2017 (01). Teigiamo atsakymo atveju ekspertų prašoma įvertinti, į kuriuos klausimus papildomą ekspertizę atliekantis(-ys) ekspertas (-ai) atsakytų kitaip ir kokie būtų jo (jų) atsakymai.

26.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtos nutarties turinį, pažymi, kad pareiškėjos nurodomoje civilinėje byloje procesas buvo atnaujintas ir papildoma ekspertizė paskira paaiškėjus mirusio A. P. biopsijos tyrimų atsakymams Nr. H24831/2015 ir Nr. H28018/2015, kurie nebuvo tiriami atliekant ekspertizę bei nagrinėjant bylą. Taigi, minėtoje civilinėje byloje aplinkybė, kurios pagrindu atnaujintas procesas, yra ne tai, kad asmeniui profesinė liga – silikozė diagnozuota neatlikus biopsijos, tačiau tai, kad biopsijos tyrimų atsakymai nebuvo tiriami atliekant ekspertizę ir nagrinėjant bylą. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad naujai paaiškėjusi aplinkybė, kurios pagrindu atnaujintas procesas, pareiškėjos minimoje civilinėje byloje, nėra tapati aplinkybei, kurios pagrindu prašoma atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-3275-1043/2017 pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovei UAB „Akvasanita“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Taigi, naujai pateiktas įrodymas taip pat nepagrindžia egzistuojant naujai paaiškėjusių aplinkybių CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Nustačius, kad pareiškėjos nurodoma aplinkybė negali būti laikoma naujai paaiškėjusia aplinkybe, sudarančia pagrindą atnaujinti procesą šioje civilinėje byloje, atskirojo skundo argumentas dėl atnaujinto proceso kitoje civilinėje byloje taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

27.       Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad naikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. nutartį, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                            Mindaugas Šimonis