Administracinė byla Nr. eA-452-556/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16624-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės, atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės administracijos, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinės miškų tarnybos skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei, atstovaujamai Kauno miesto savivaldybės administracijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. S. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

1.       Pareiškėjas Valstybinė miškų tarnyba (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės (toliau – ir atsakovas, Savivaldybė), atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija), 5 868,15 Eur neteisėtu medžių kirtimu aplinkai padarytos žalos atlyginimą.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 20 d. buvo atliktas neplaninis patikrinimas žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) Kaune, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas žemės sklypas valstybinės žemės patikėjimo teise valdomas patikėtinio – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT), o 2011 m. vasario 28 d. sudarytas susitarimas dėl žemės sklypo nuomos su fiziniais asmenimis. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 10, 11 ir 15 dienomis Kauno miesto miškų 2 kvartalo 34 taksaciniame sklype, II miškų grupės pusamžiame medyne, vadovaujantis Administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus išduotu 2017 m. kovo 9 d. leidimu saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams Nr. 36-6-241 (toliau – ir Leidimas), neteisėtai neplynai buvo iškirsti 9 vnt. miško medžių, kurių bendras tūris 15,22 kub. m. Nors Leidime kirsti numatyta, kad suteikiama teisė kirsti 17 vnt. medžių, tačiau, suskaičiavus visus Leidime įvardintus inventorinius medžių numerius, nustatyta 16 vnt. numatytų kirsti medžių. Pareiškėjas 2019 m. kovo 22 d. raštu Nr. R2(MŪPS)-41 paprašė Administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus pateikti duomenis apie tai, kodėl dendrologo R. M. inventorizavimo kortelėje numatytas į valstybinės reikšmės mišką patenkantis nukirstas medis, inventoriniu Nr. 165, praleistas Leidime, tačiau buvo atsisakyta suteikti prašomą informaciją. Esant tokiai situacijai, pareiškėjas neturi faktinių duomenų apie tai, ar Leidime kirsti kaip 17-as įvardintas kirstinas medis buvo pažymėtas inventoriniu Nr. 165, todėl nustatyta, jog išdavus Leidimą, neteisėtai buvo nukirsta 4 vnt. žalių ir 4 vnt. sausų miško medžių, kurių bendras tūris 13,49 kub. m. Remiantis Tarnybos Miškų kadastro skyriaus 2018 m. balandžio 24 d. rašte Nr. R6-2278 pateikta informacija, sklype esantys miško plotai buvo inventorizuoti miško žeme 1996 m., atliekant valstybinę sklypinę miškų inventorizaciją. Miško žemės plotai, patenkantys į minėtą žemės sklypą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 765 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ yra priskirti valstybinės reikšmės miškų plotams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punktu, miesto miškai yra valstybinės reikšmės miškai. Rašto priede pateiktas Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus Kauno miesto miškų ir parkų želdinių medynų planas, kurio duomenimis sklypo teritorija patenka į Kauno miesto miškų 2 kvartalo 1 taksacinį sklypą. Tokia pati situacija bei kvartalų ir taksacinių sklypų numeracija nurodyta ir 2003–2004 m. VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto parengtame Kauno miesto miškų žemėlapyje. Pagal želdinių inventorizavimo plane, želdynų ir želdinių inventorizavimo kortelėje ir Leidime nurodytus kirstinų medžių duomenis (medžių inventorinius numerius) nustatyta, kad vadovaujantis Leidimu sklype esančioje miško žemėje iškirstos 8 pušys – 4 žalios ir 4 sausos. Šie duomenys užfiksuoti savavališkais kirtimais iškirstų medžių apmatavimo duomenų lape Nr. 2. Pagal šiuos duomenis apskaičiuotas iškirstų medžių tūris yra 13,49 kub. m. Pareiškėjo įsitikinimu, Administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus atsakingiems asmenims įstatymų nustatyta tvarka nesuteikta teisė išduoti leidimą kirsti mišką, ką pripažino ir minėtas skyrius 2017 m. rugpjūčio 25 d. rašte Nr. 36-2-1180 nurodydamas, kad padarė klaidą išduodamas leidimą medžių kirtimui aptvertoje teritorijoje, minėtame žemės sklype. Atsižvelgiant į tai, kad leidimas kirsti mišką nebuvo išduotas, minėtos 8 pušys (13,49 kub. m) iškirstos neteisėtai ir tokiu būdu buvo pažeisti Miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalies bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-1055 patvirtinto Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo 3.1 punkto reikalavimai. Iškirtus medžius pagal neteisėtai išduotą Leidimą, atsirado pasekmės – padaryta 5 868,15 Eur dydžio žala aplinkai (miškui), kuri apskaičiuota vadovaujantis Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-249, (toliau – ir Metodika). Administracijai buvo pateikta pretenzija su reikalavimu atlyginti savavališku miško kirtimu aplinkai padarytą žalą, tačiau Administracija išreiškė nuomonę, kad žala aplinkai nepadaryta. Pareiškėjo nuomone, akivaizdu, kad valstybinės reikšmės miško riba ir želdynų ir (ar) želdinių riba ginčo teritorijoje Administracijos Aplinkos apsaugos skyriui ir Leidimo išdavimo metu, ir šiuo metu yra žinoma, o atsakingi už Leidimo išdavimą asmenys veikė viršydami įstatymuose jų kompetencijai priskirtas funkcijas. Išduodami Leidimą kirsti, atsakingi asmenys šią ribą turėjo ir privalėjo nustatyti (įvertinti), kad nebūtų peržengta valstybinės reikšmės miško riba. Pareigą visiems laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnis.

3.       Atsakovas Kauno miesto savivaldybė, atstovaujama Kauno miesto savivaldybės administracijos, atsiliepime prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

4.       Administracija 2017 m. vasario 24 d. gavo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, valstybinės žemės nuomininko G. S. prašymą dėl 17 medžių kirtimo šiame sklype (medžiai turi būti pašalinti, nes jie yra sunykę ir nudžiūvę bei griūties atveju kelia grėsmę kitiems šalia esantiems sveikiems medžiams, pastatams ir inžineriniams statiniams). Prie minėto prašymo buvo pridėta žemės sklypo plano kopija, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo apie nuosavybės teisę į įregistruotą žemės sklypą kopija ir 2017 m. vasario 15 d. žemės sklype dendrologo atliktos Želdynų ir želdinių inventorizavimo kortelės kopija. Remiantis pateiktais dokumentais, Administracijos Aplinkos apsaugos skyrius išdavė Leidimą neatlygintinai iškirsti 17 medžių sausuolių. Leidimas buvo išduotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr.D1-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 4.17 punktu, todėl atsakovo atstovo tarnautojai neturėjo teisinės pareigos vykti į vietą ir vertinti prašomų leisti kirsti medžių būklės natūroje, t. y. leidimo išdavimas turėjo būti nulemtas tik pateiktų dokumentų (kameralus prašymo nagrinėjimas). Nepaisant to, atsakovo atstovo tarnautojas nagrinėjamu atveju ne tik patikrino gautus dokumentus, bet ir nuvyko patikrinti ir įvertinti medžių būklę natūroje: žemės sklypas buvo aptvertas vielos tinklo tvora, o medžių būklė atitiko nurodytąją dendrologo pasirašytoje Želdynų ir želdinių inventorizavimo kortelėje. Miško teritorija negali būti tveriama, todėl, atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypas yra ne miškų, o kitos paskirties (naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos), želdinių inventorizacija buvo atlikta, o atsakovo atstovo tarnautojams pagrįstai nekilo jokių abejonių, kad aptvertame sklype nėra jokios miško žemės. Atsakovo atstovas sutiko, kad leidimus kirsti mišką pagal Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo 5 punktą išduoda Valstybinės miškų tarnybos teritoriniai poskyriai, tačiau nagrinėjamu atveju būtent dėl paties pareiškėjo kaltės buvo padaryta klaida. Šiuo atveju buvo suklysta ne dėl medžių būklės, o dėl kompetentingo subjekto išduoti leidimą kirsti. Pareiškėjo pareigūnai nevykdė Miškų įstatymo priskirtos pareigos dėl neteisėto žemės sklypo aptvėrimo tvora. Administracija, išduodama Leidimą, nepadarė jokios žalos, todėl neturi atlyginti už neteisėtu medžių kirtimu aplinkai padarytą žalą. Leidimas, nors ir netinkamo subjekto, buvo išduotas kirsti sausuoliams, kurie buvo sunykę, nudžiūvę ir griūties atveju kėlė grėsmę kitiems šalia esantiems sveikiems medžiams, pastatams ir inžineriniams statiniams, taigi akivaizdu, kad jokia žala miškui ar gamtai nebuvo padaryta. Priešingai, buvo atlikti veiksmai, siekiant išvengti žalos ateityje. Leidimas buvo išduotas tik nudžiūvusioms ir džiūstančioms pušims kirsti. Jeigu buvo iškirsta daugiau pušų ar ne tos, kurioms buvo išduotas Leidimas, atsakomybė tokiu atveju kyla kirtimo darbus vykdžiusiems asmenims. Atkreipė dėmesį į tai, kad jeigu teismas vis dėlto manytų, kad atsakovas, išduodamas Leidimą kirsti, padarė žalą, yra pagrindas netaikyti civilinės atsakomybės arba nuo jos atleisti CK 6.253 straipsnio 5–6 dalyse nurodytais pagrindas. Be to, siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, pareiškėjas paprastai turi įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprastine tvarka. Žalos dydis taip pat nepreziumuojamas, bet kai kurių deliktų atveju apskaičiuoti žalą praktiškai gali būti labai sunku. Taip yra tada, kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams (pvz., žala aplinkai, sveikatai, energetikos įmonių patiriama žala), taip pat nematerialiems objektams (pvz., intelektinei nuosavybei). Tokiais atvejais žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios naudotinos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas. Dėl to teismas tam tikrais atvejais gali nukrypti nuo metodikose nustatytų žalos apskaičiavimo dydžių ir sumažinti priteistos žalos dydį. Šiuo atveju Leidimas buvo išduotas nudžiūvusiems ir blogos būklės medžiams kirsti po to, kai jie buvo įvertinti kompetentingo dendrologo ir Administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus tarnautojui nuvykus į vietą, taigi ginčo atveju atsakovo atstovas patikimais įrodymais paneigė pareiškėjo reikalaujamą atlyginti žalą, nes jokia žala nebuvo padaryta. Pareiškėjo teiginys, kad O. P. neteisėtai išdavė Leidimą, iliustruoja paties pareiškėjo veiksmų nenuoseklumą ir prieštaringumą. Iš byloje pateikto Leidimo matyti, kad jį išdavė Administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja, o ne šio skyriaus vyriausiasis specialistas O. P., todėl akivaizdu, kad administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu buvo surašytas netinkamam subjektui ir tai yra pakankama savarankiška aplinkybė, dėl kurios administracinio nusižengimo teisena negalima. Nors O. P. jam priskirtą nusižengimą pripažino, tačiau tai negali būti vertinama kaip pakankamas įrodymas, patvirtinantis atsakovo kaltę dėl reikalaujamo priteisti žalos atlyginimo ir neturi prejudicinės galios šioje byloje, nes O. P. net nebuvo tinkamas pažeidimą padaręs subjektas.

5.       Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime prašė dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra, visapusiškai įvertinus ir ištyrus bylos aplinkybes.

6.       Pagal Miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalį draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas. Pagal Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo 3 punktą teisė kirsti mišką įgyjama gavus leidimą nuo jame nurodytos datos. Aprašo 5 punktas nustato, kad leidimus kirsti mišką išduoda Valstybinės miškų tarnybos teritoriniai poskyriai. Miškų valstybės kadastro sąveika su kitais valstybės registrais ir kadastrais apibrėžta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 patvirtintų Miškų valstybės kadastro nuostatų V skyriaus 34–40 punktuose, kuriuose nurodyta, kad Miškų valstybės kadastras tvarkomas naudojantis atitinkamais kitų valstybės registrų ir kadastrų duomenimis, tarp jų Nekilnojamojo turto registro, iš kurio gaunami tokie duomenys, kaip – kadastro vietovė, kadastro blokas, žemės sklypo numeris (žemės sklypo kadastrinis numeris), unikalus žemės sklypo numeris; nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio duomenys; nekilnojamojo daikto, juridinių faktų įregistravimo, pakeitimo ar išregistravimo juridiniai pagrindai, įregistravimo ir išregistravimo datos. Taigi, Miškų valstybės kadastro objektas – miško masyvas, jį sudarantys miško kvartalai, taksaciniai miško žemės sklypai. Šis kadastras apima visumą duomenų apie miškus, jų priklausomybę, miško išteklių kiekį bei kokybę ir ekonominę vertę. Teisės aktuose nėra nustatyto privalomo miško naudmenų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, kad galima būtų identifikuoti, ar į konkretų žemės sklypą patenka miškas. Miškų kadastro paskirtis yra Miškų įstatyme nustatyta tvarka rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti, naudoti, atnaujinti ir teikti duomenis apie Lietuvos miškus. Miškų valstybės kadastre kaupiami erdviniai duomenys apie miškų plotų ribas. Duomenys yra nepriklausomi nuo Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų, kuriame miškai, skirtingai nuo Miškų kadastro, nėra grafiškai lokalizuoti. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, tvarkant Miškų valstybės kadastro duomenis yra naudojami ir atitinkami Nekilnojamojo turto registro duomenys, tačiau atsižvelgiant į šių kadastrų ir registrų paskirtį, objektus, duomenų įregistravimo ir išregistravimo pagrindus, kadastrų duomenys gali nesutapti, tačiau tai savaime nereiškia, kad Miškų valstybės kadastro duomenys yra neteisingi.

II.

7.       Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. spalio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir priteisė jam iš atsakovo 5 868,15 Eur turtinei žalai atlyginti.

8.       Teismas nurodė, kad byloje esančių rašytinių įrodymų visuma bei teisinis santykių reglamentavimas patvirtina, jog Administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas O. P. neteisėtai išdavė Leidimą, kurio pagrindu buvo iškirsti medžiai (4 vnt. žalių ir 4 vnt. sausų pušų) miško žemėje, nes dendrologo R. M. atlikta želdynų ir želdinių inventorizacija žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), neatitiko Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. D1-5, nuostatų bei Tvarkos aprašo 4.17 punkto reikalavimų, todėl nebuvo nustatyta želdynų riba pagal Miškų valstybės kadastro duomenis (Administracijos 2019 m. balandžio 24 d. pranešimas „Dėl disponavimo duomenimis Leidimo kirsti ar kitaip šalinti medžius išdavimo metu“). Žemės sklype esantys miško plotai buvo inventorizuoti miško žeme 1996 m. atliekant valstybinę sklypinę miškų inventorizaciją, o miško žemės plotai, patenkantys į minėtą žemės sklypą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 765 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ yra priskirti valstybinės reikšmės miškų plotams (sklypo dalis teritorijos patenka į Kauno miesto miškų 2 kvartalo 34 taksacinį sklypą). Tai, kad Administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas O. P. neteisėtai išdavė Leidimą, pripažįsta ir Administracija, nurodydama, jog nagrinėjamu atveju buvo padaryta klaida dėl Leidimo išdavimo medžių kirtimui (duomenys neskelbtini), Kaune, tvora aptvertoje teritorijoje, nes Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis tik dalis žemės sklypo (2,29 ha) nėra valstybinės reikšmės miško teritorija, o kita dalis yra valstybinis miškas (Kauno miesto savivaldybės administracijos aplinkos apsaugos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 25 d. raštas Nr. 36-2-1180 „Dėl informacijos pateikimo“). Esant minėtoms aplinkybėms teismas pripažino, kad pareiga įvertinti medį natūroje ar atlikti želdynų ar želdinių inventorizavimą (želdynų ribų nustatymas) tenka ne asmeniui, prašančiam leidimo, bet savivaldybės institucijai, kuri tokį leidimą išduoda, ir nagrinėjamu atveju Administracija šios pareigos neįvykdė.

9.       Teismas pažymėjo, kad nurodytų rašytinių įrodymų pagrindu konstatavus, jog Leidimą Administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas O. P. išdavė neteisėtai – nėra abejonių dėl pirmosios sąlygos, reikalingos civilinei atsakomybei atsirasti, buvimo (neteisėtų veiksmų). Tačiau būtina konstatuoti ir žalos padarymo faktą bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir galimai atsiradusios žalos.

10.       Teismas nurodė, kad vadovaujantis Miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalimi, draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas. Pagal Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo 3 punktą teisė kirsti mišką įgyjama gavus leidimą nuo jame nurodytos datos. Aprašo 5 punktas nustato, kad leidimus kirsti mišką išduoda Valstybinės miškų tarnybos teritoriniai poskyriai. Šiuo atveju leidimas kirsti mišką nebuvo išduotas prieš tai nustatyta tvarka, minėtos 8 pušys (13,49 kub. m) iškirstos neteisėtai (leidimas kirsti sausuolius valstybiniame miške taip pat privalomas, nes teisė kirsti sausuolius be leidimo suteikiama tik privačių miškų savininkams privačiuose miškuose (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 patvirtintų Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20.2 punktas).

11.       Teismas įvertino, kad Administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto O. P. veiksmai rodo, jog jis savo pareigas vykdė neatidžiai, nerūpestingai, t. y. ne taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos darbuotojas privalėjo veikti, o tai sukėlė pagrindą atsirasti žalai. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reiškia, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Administracijai neteisėtai išdavus Leidimą, valstybiniame miške žemės sklypo nuomininkas neteisėtai išpjovė 4 vnt. žalių ir 4 vnt. sausų miško medžių, kurių bendras tūris 13,49 kub. m, ir buvo padaryta žala aplinkai (išpjauti medžiai ir dėl to įvyko neigiami gamtos pokyčiai), taip pat žala valstybinio miško valdytojo turtui bei interesams (išpjauta mediena), taigi tarp atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ir gamtai bei miško valdytojui kilusios žalos egzistuoja tiek faktinis, tiek teisinis priežastinis ryšys.

12.       Teismas pagal želdinių inventorizavimo plane, želdynų ir želdinių inventorizavimo kortelėje ir Leidime nurodytus kirstinų medžių duomenis (medžių inventorinius numerius) nustatė, kad vadovaujantis Leidimu sklype esančioje miško žemėje iškirstos 8 pušys – 4 žalios ir 4 sausos. Šie duomenys užfiksuoti savavališkais kirtimais iškirstų medžių apmatavimo duomenų lape Nr. 2, ir tai patvirtina žalos padarymo faktą. Pagal šiuos duomenis apskaičiuotas iškirstų medžių tūris yra 13,49 kub. m (biržės taksavimo lapai Nr. 4 ir Nr. 5). Pagal Metodikos priedo „Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos aplinkai žalos dydžio skaičiavimo įkainiai“ 1.2.2 punktą žalos, padarytos aplinkai neteisėtai nukirtus medžius II miškų grupės miškuose, kai įvykdomas neplynas kirtimas, kitoks medžių ir krūmų sunaikinimas arba sužalojimas, dydis yra 290 Eur už vieną kubinį metrą medienos. Žalos aplinkai dydis neteisėtai nukirtus sausus medžius (Medienos tūris taksavimo lapas Nr. 5): 7,91 kub. m x 290 Eur/kub. m = 2 293,90 Eur. Medžiai neteisėtai nukirsti II brandumo grupės (pusamžiame) medyne, todėl, vadovaujantis Metodikos 2.1 punktu, padarytos žalos aplinkai dydžio skaičiavimui taikomas koeficientas 1,5: 2293,90 Eur x 1,5 = 3 440,85 Eur. Žalos aplinkai dydis neteisėtai nukirtus žalius medžius (Medienos tūris taksavimo lapas Nr. 4): 5,58 kub. m x 290 Eur/kub. m = 1 618,20 Eur. Medžiai neteisėtai nukirsti II brandumo grupės (pusamžiame) medyne, todėl, vadovaujantis Metodikos 2.1 punktu, padarytos žalos aplinkai dydžio skaičiavimui taikomas koeficientas 1,5: 1 618,20 Eur x 1,5 = 2 427,30 Eur. Bendras žalos aplinkai dydis yra: 3 440,85 Eur + 2 427,30 Eur = 5 868,15 Eur. Teismas apibendrino, kad bylos medžiaga neginčijamai patvirtina, jog vadovaudamasis Metodikos nuostatomis pareiškėjas pagrįstai, teisingai ir teisėtai nustatė žalos aplinkai dydį, todėl 5 868,15 Eur žala priteistina pareiškėjui iš atsakovo, nes atsakovas nepateikė teismui įrodymų, jog nuostolių dydis apskaičiuotas neteisingai.

13.       Teismas nurodė, kad Administracijos argumentai, jog nagrinėjamu atveju yra faktinis pagrindas netaikyti atsakovui civilinės atsakomybės arba nuo jos atleisti CK 6.253 straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytais pagrindais, yra nepagrįsti ir paneigti teisės aktų nuostatomis, nes pareiga įvertinti medį natūroje ar atlikti želdynų ar želdinių inventorizavimą (želdynų ribų nustatymas nagrinėjamu atveju) tenka ne asmeniui, prašančiam leidimo, bet savivaldybės institucijai, kuri tokį leidimą išduoda, o nagrinėjamu atveju atsakovas šios pareigos neįvykdė.

III.

14.       Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

15.       Administracija pažymi, jog tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo pilna apimtimi nebuvo jokio teisinio pagrindo. Teismas nepagrįstai neįvertino valstybinės žemės patikėtinio NŽT neveikimo, kuris iš esmės ir lėmė Leidimo išdavimą. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos – miško naudojimo apribojimai – turėjo būti įrašytos būtent valstybinės žemės patikėtinio sprendimu Nekilnojamojo turto registre. NŽT taip pat turėjo imtis veiksmų dėl šių sąlygų įrašymo į 2011 m. vasario 22 d. susitarimą, kuriuo valstybinės žemės nuomos sutartis buvo išdėstyta nauja redakcija. Tai reiškia, kad bendroji rūpestingumo ir atidumo pareiga, pirmiausia, buvo pažeista valstybės, o ne savivaldybės tarnautojų. Pareiškėjas dėl nurodytų aplinkybių turėjo teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną NŽT atsakingų asmenų atžvilgiu, tačiau byloje apie tai nėra jokių duomenų. Pareiškėjo pasirinkimas reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo tik iš atsakovo yra nepateisinamas nurodytos administracinės priemonės turėjimo, tačiau nepasinaudojimo ja, kontekste.

16.       Teismas nepagrindė, kodėl Administracija, išduodama Leidimą, neturėjo teisės remtis R. M. sudaryta inventorizacijos kortele. Šiuo atveju nebuvo nustatyta, kad dėl to, jog Administracija nevykdė ar netinkamai vykdė pareigą inventorizuoti želdynus ir želdinius, nepaisant žemės nuosavybės formos, bei vykdyti jų būklės stebėseną, lėmė žalos atsiradimą.

17.       Pareiškėjas atsiliepime prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjas atsiliepime kartoja skundžiamo teismo sprendimo ir savo skundo teismui argumentus, pažymi, kad atsakovo atstovas yra atsakingas už želdynų ir želdinių inventorizaciją, informacija apie valstybinius miškus yra viešai prieinama internetinėse svetainėse, teisės aktai nenumato, kad miško naudmenos turi būti privalomai įregistruotos Nekilnojamojo turto registre.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

18.        Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).

19.       Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų, be kita ko, ar pirmosios instancijos teismas nenusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų (2 p.).

20.       Apskųstame Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendime dėstoma, jog „<…> rašytinių įrodymų pagrindu konstatavus, kad Leidimą Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas O. P. išdavė neteisėtai – nėra abejonių dėl pirmosios sąlygos, reikalingos civilinei atsakomybei atsirasti, buvimo“. Taigi teismo sprendime pasisakoma dėl O. P. teisių ir pareigų, tačiau jis bylos nagrinėjime, kaip trečiasis suinteresuotas asmuo, nedalyvavo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 46 str. 2 d.).

21.       Pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva (Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 5 d.) neįtraukęs O. P. į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu iš esmės nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokios pozicijos laikėsi ir kitose panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., 2018 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1744-525/2018; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1917-525/2018).

22.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei teisinį reguliavimą, galinčias kilti teisines pasekmes, bylą tikrinanti teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl neteisėtai ir nepagrįstai nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 146 str. 2 d. 2 p.). Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, perduodant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Kauno miesto savivaldybės, atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės administracijos, apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 9 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

 Nutartis neskundžiama.