Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [I-1194-243-2013].doc
Bylos nr.: I-1194-243/2013
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Klaipëdos apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos valstybė, atstovaujama, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 188704927 atsakovas
Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 188773688 trečiasis suinteresuotas asmuo
ALMONTUS 300587586 trečiasis suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Bylos dėl civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
Proceso dalyviai
Ginčo (administracinės bylos) šalys
Netinkamos šalies pakeitimas tinkama
Procesiniai terminai:
Skundas
Skundo priėmimas
Pasiruošimas administracinių bylų nagrinėjimui teisme
Teismo pranešimai ir šaukimai
Pirmosios instancijos teismo nutartis
Teismo sprendimas
Kiti proceso įstatymų aiškinimo ir taikymo atvejai

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. I-1194-243/2013

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00803-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 74

(S)



 

 

 

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. gruodžio 20 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Vida Stonkuvienė, dalyvaujant posėdžių sekretorei Jurgitai Žvilauskienei, pareiškėjos B. R. atstovei S. M., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovei Redai Siautilei, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Almontus“ atstovui V. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos B. R. patikslintą skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, UAB „Almontus“ dėl 3751 Lt turtinės žalos atlyginimo priteisimo,

n u s t a t ė :

pareiškėja B. R. patikslintu skundu nurodo, jog jai nuosavybės teise priklauso 0,0722 ha sodo žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Klaipėdos raj. sav. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius 2012-04-30 išdavė leidimą Nr. 12L-(14.12.36)-63 rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriuo numatyta įsiterpusį valstybinės žemės sklypą apie 0,0350 ha, besiribojantį su jai priklausančiu žemės sklypu, prijungti prie jos sklypo; Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius 2012-05-29 išdavė planavimo sąlygas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti. Dėl to su UAB „Almontus“ sudarė sutartį dėl žemėtvarkos projekto parengimo ir sumokėjo 1210 Lt už kadastrinius ir topografinius matavimus bei 2541 Lt už projektą, iš viso 3751 Lt. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013-04-17 teritorijų planavimo ir patikrinimo akte Nr. TPA-(8.16)-1108 konstatuota, jog teritorijų planavimo dokumento tvirtinti negalima ir duota neigiama patikrinimo išvada. Nurodyta, jog formuojamas 0,0180 ha žemės sklypas neatitinka įsiterpusio valstybinio žemės sklypo sąvokos, nes gretimybėse ties posūkio ribų taškais 1-3, 6-8 yra valstybinė žemė, kuri nesuformuota atskiru žemės sklypu, todėl įsiterpęs valstybinės žemės sklypas negali būti formuojamas. Nurodo, jog kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, kurios 2013-06-04 sprendimu Nr. 1SS-(8.5)-1188 nurodyta, jog 2012-04-30 leidimas Nr. 12L-(14.12.36)-63 rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą išduotas neišnagrinėjus esamos situacijos ir nesivadovaujant teisės aktais. Pareiškėja argumentuoja, jog patyrė 3751 Lt žalą (nuostolius), nes ta pati institucija – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos išdavė leidimą projektui rengti, o vėliau projekto nederino, nes leidimą išdavė neteisėtai. Prašo priteisti turtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos. Reikalavimą grindžia Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsniu, Civilinio kodekso 6.271 straipsniu, Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsniu. Argumentuoja, jog egzistuoja visos būtinos sąlygos valstybės civilinei atsakomybei kilti, t.y. žala, priežastinis ryšys ir neteisėti veiksmai, kuriais laikytinas viešojo administravimo institucijos neveikimas taip, kaip ji turėjo veikti, t.y. leidimo, kurio ji negalėjo išduoti, išdavimas. Akcentuoja, kad atsakovas, vykdydamas jam priskirtas funkcijas bei būdamas valdžios institucijų dalimi su aiškiai apibrėžta kompetencija, galėjo ir turėjo numatyti savo veiksmų neigiamas pasekmes, todėl būtent atsakovui yra taikoma didesnė rūpestingumo pareiga užtikrinti teisės aktų, o tuo pačiu, viešosios tvarkos, tinkamą įgyvendinimą ir laikymąsi. Nurodo, jog žemės sklypas buvo suformuotas atlikus preliminarius kadastrinius matavimus, todėl prieš rengiant projektą buvo būtina nustatyti tikslias žemės sklypo ribas. Argumentuoja, jog pagal Žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykles projekto sprendinių brėžinys turi būti rengiamas skaitmenine ir spausdintine formomis, kaip kartografinis pagrindas naudojami naujausi ortofotografiniai žemėlapiai ir georeferencinio pagrindo kadastro duomenys arba sprendinių brėžinys rengiamas topografiniuose planuose (jeigu yra ne senesnis nei vienerių metų). Argumentuoja, jog būtina nustatyti formuojamo sklypo ribas ir ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, o tą galima atlikti tik parengus teritorijos topografinį planą ir jo skaitmeniniu pagrindu nustatyti žemės sklypo kadastrinius duomenis. Topografinio plano nereikia sujungiant jau suformuotus sklypus, nes jų išorinės ribos nesikeičia ir naujų ribų posūkio taškų neatsiranda. Nurodo, jog dėl šios priežasties, gavus 2012-04-30 leidimą Nr. 12L-(14.12.36)-63, buvo atlikti topografiniai matavimai, kainavę 1210 Lt, kurių pagrindu parengtas Projekto sprendinių brėžinys, o UAB „Almontus“ parengė projektą, kainavusį 2541 Lt (b.l. 80-84).

Pareiškėjos atstovė prašo patikslintą skundą patenkinti jame išdėstytų argumentų pagrindu.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atsiliepimu pareiškėjos patikslintą skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Pripažįsta pareiškėjos išdėstytas faktines aplinkybes, tačiau atsikirtimą grindžia argumentais, jog nėra visų būtinųjų sąlygų viešajai atsakomybei atsirasti pagal Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnį. Nurodo, jog parengtas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas buvo suderintas su Klaipėdos rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriumi, Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriumi, LR Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentu ir pateiktas tikrinti Nacionalinei žemės tarnybai, kuri 2013-04-17 išdavė teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. TPA-(8.16)-1108 su neigiama išvada. Nurodo, jog pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Priteistina turtinė žala turi būti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiškai įvertinta. Argumentuoja, jog pareiškėja savo noru atliko kadastrinius ir topografinius žemės sklypo matavimus, kurių kaina 1210,00 Lt negali būti vertintina kaip turtinė žala, patirta dėl Klaipėdos rajono skyriaus išduoto 2012-04-30 leidimo rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą Nr. 12L-(14.12.36.)-63. Nurodo, jog Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-01-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintose Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse (toliau - Taisyklės) nėra įtvirtinta reikalavimo atliekant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą atlikti planuojamos teritorijos kadastrinius ir topografinius matavimus. Pažymi, jog atliekant topografinius matavimus sklypo ribos nėra nustatomos ir topografinė nuotrauka nebūtina, be to, jos nėra projekto sudėtyje. Pažymi, kad aplinkybė, jog formuojamas valstybinės žemės sklypas (0,018 ha ploto) neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sąvokos, galėjo paaiškėti Klaipėdos rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriui išduodant planavimo sąlygas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti, todėl atsakomybė už patirtą žalą galėtų kilti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai bei Projekto rengėjui UAB „Almontus“. Nurodo, jog pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-05-07 įsakymu Nr. Dl-262 patvirtintų Teritorijų planavimo dokumentams rengti sąlygų parengimo ir išdavimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 4.3 punkte įtvirtinta nuostata, kad sąlygų rengimas – tai procedūra, kurios metu sąlygas rengianti institucija išanalizuoja pareiškėjo prašyme nurodytus duomenis apie numatomą rengti teritorijų planavimo dokumentą ir per nustatytą laiką pateikia planavimo sąlygas, kuriose nurodo reikalavimus, taikomus planuojamai teritorijai. Taisyklių 8.3 punkte nurodyta, kad institucija Sąlygas rengia vadovaudamasi įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atitinkamą planuojamą veiklą, o pagal Taisyklių 12, 13 punktus planavimo sąlygos nerengiamos ir neišduodamos, kai numatomo rengti teritorijų planavimo dokumento tikslai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms. Taisyklių 30 punkte nustatyta, kad žala, atsiradusi dėl neteisėtais veiksmais įgyvendinamų teritorijų planavimo dokumentų, atlyginama civilinio kodekso, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Argumentuoja, jog 2012-04-30 leidimas Nr. 12L-(14.12.36)-63 rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą nepašalina Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atsakomybės. Taip pat argumentuoja, jog ir UAB „Almontus“, kurios matininkė atliko kadastrinius matavimus, galimai pažeidė pareiškėjos teises ar interesus. Atsakovės teigimu, prašoma atlyginti 2541,00 Lt žala nekonkreti, neįrodyta ir kiekybiškai neįvertinta, neįrodytas priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų Nacionalinės žemės tarnybos veiksmų. Teigia, jog pareiškėjai neįrodžius visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo priteisti ir bylinėjimosi išlaidas (b.l. 92-99).

Atsakovės atstovė prašo patikslintą skundą nepatenkinti atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu.

Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Almontus“ atsiliepimu pareiškėjos patikslintą skundą siūlo patenkinti jame išdėstytų argumentų pagrindu (b.l. 90).

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Almontus“ atstovas pareiškėjos patikslintą skundą siūlo patenkinti.

 

Teismas konstatuoja:

nagrinėjamos bylos dalykas – turtinės žalos atlyginimo priteisimas pareiškėjai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, CK 6.271 straipsnio pagrindu.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje numatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-04-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444–619/2008; 2010-09-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013, kt.).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; kt.).

Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012; kt.).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai B. R. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius 2012-04-30 išdavė leidimą Nr. 12L-(14.12.36)-63 rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriuo numatyta prie jai nuosavybės teise priklausančio 0,0722 ha sodo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Klaipėdos raj. sav., prijungti besiribojantį įsiterpusį valstybinės žemės sklypą apie 0,0350 ha (b.l. 7). Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius 2012-05-29 išdavė planavimo sąlygas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti (b.l. 10). Pareiškėja ir UAB „Almontus“ 2012-07-11 sudarė Žemėtvarkinio projekto rengimo sutartį Nr. ŽTP-5, kuria UAB „Almontus“ įsipareigojo parengti žemėtvarkos projektą, numatantį suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą (apie 0,0350 ha), besiribojantį su sodo žemės sklypu Nr. 159 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir šiuos sklypus sujungti. Sutarties 1.1 punkte taip pat nurodyta, jog šiuo tikslu UAB „Almontus“ atlieka kadastrinius ir topografinius darbus, parengia kadastrines bylas su sklypų planais (b.l. 18-19). Sutarties priede nurodyta projekto kaina 4114 Lt su PVM (3400 Lt be PVM), iš jų 1000 Lt be PVM už kadastrinius ir topografinius matavimus, 2100 Lt be PVM už žemėtvarkos projekto parengimą, 300 Lt be PVM už sklypo naujos kadastrinės bylos parengimą (b.l. 20). 2013-08-07 pareiškėja (užsakovė) ir UAB „Almontus“ pasirašė atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą ir tą pačią dieną sumokėjo už atliktus darbus (b.l. 21, 23-24). Tuo tarpu, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013-04-17 teritorijų planavimo ir patikrinimo aktu Nr. TPA-(8.16)-1108 konstatuota, jog parengto teritorijų planavimo dokumento tvirtinti negalima ir duota neigiama patikrinimo išvada. Nurodyta, jog formuojamas 0,0180 ha žemės sklypas neatitinka įsiterpusio valstybinio žemės sklypo sąvokos, nes gretimybėse ties posūkio ribų taškais 1-3, 6-8 yra valstybinė žemė, kuri nesuformuota atskiru žemės sklypu, todėl įsiterpęs valstybinės žemės sklypas negali būti formuojamas (b.l. 12-13). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013-06-04 sprendimu (raštu) Nr. 1SS-(8.5)-1188 konstatuota, jog 2012-04-30 leidimas išduotas neišnagrinėjus esamos situacijos ir nesivadovaujant teisės aktais (b.l. 16-17).

Žemėtvarkos projektas yra specialiojo teritorijų planavimo dokumentas (Teritorijų planavimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-01-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, svarstymo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką, taip pat žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų dalyvių teises ir pareigas dalyvaujant šiame procese. Pagal Taisyklių 19 punktą privačios žemės savininkas, organizuojantis Projekto rengimą, prašymą leisti pradėti rengti Projektą pateikia Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypo buvimo vietą. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio vadovas prašymą leisti pradėti rengti Projektą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos ir priimti sprendimą leisti rengti Projektą arba atsisakyti leisti rengti Projektą (Taisyklių 20 punktas). Iš šių nuostatų matyti, jog būtent Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio pareiga ir funkcija yra išnagrinėti prašymą dėl leidimo rengti projektą ir priimti atitinkamą sprendimą. Viešojo administravimo institucija savo pareigas privalo vykdyti vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais principais, tuo tarpu, nagrinėjamu atveju nustatyta jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius leidimą išdavė neteisėtai. Teisinio vertinimo nekeičia ir tai, jog leidimas nėra panaikintas. Teismas šioje administracinėje byloje nenagrinėja nei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2012-04-30 išduoto leidimo Nr. 12L-(14.12.36)-63, nei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013-06-04 sprendimo Nr. 1SS-(8.5)-1188, kuriuo panaikintas 2012-04-30 išduotas leidimas Nr. 12L-(14.12.36)-63, teisėtumo ir pagrįstumo. Asmens kreipimosi į administracinį teismą, kad būtų išspręstas administracinis ginčas, forma yra skundas (ABTĮ 2 straipsnio 20 punktas), kuris turi atitikti ABTĮ 23 ir 24 straipsnių reikalavimus. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktus kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus (skundo sudedamosios dalys) – skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimas) ir pagrindą (aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai). Asmuo, realizuodamas savo teisę į teisminę gynybą, turi teisę pasirinkti savo pažeistų teisių ar įstatymo saugomų interesų teisminės gynybos pobūdį bei apimtį. Formuluodamas skundo dalyką, būtent pareiškėjas nustato bylos nagrinėjimo ribas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-04-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1447/2012, 2013-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje yra pažymėta, kad administracinės bylos nagrinėjimo ribos negali būti neapibrėžtos. Nagrinėjimo apimtis apsprendžiama pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus. Pagal ABTĮ 22, 23 straipsnius teisė suformuluoti skundo (prašymo) pagrindą ir dalyką priklauso pareiškėjui. Pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, kuriose teismas turi nagrinėti bylą. Šioje nagrinėjamoje byloje pareiškėja pareiškė reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo pagal CK 6.271 straipsnį, o ne dėl administracinių aktų teisėtumo, t. y. apibrėžė šios bylos nagrinėjimo ribas, kurios yra susijusios su žalos atlyginimo priteisimu CK 6.271 straipsnio pagrindu. Pažymėtina, jog atsakovė atsiliepime ir jos atstovė teismo posėdyje taip pat pripažino, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius 2012-04-30 leidimą Nr. 12L-(14.12.36)-63 išdavė neteisėtai. Byloje nėra duomenų apie tai, jog leidimas galėjo būti išduotas pareiškėjai pateikus netikslius dokumentus, suklaidinus atsakovę ir pan. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius, būdamas viešojo administravimo subjektas, privalėjo vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais principais, t. y. įstatymo viršenybės, reiškiančio, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta šio įstatymo, o veikla atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais; objektyvumo, reiškiančio, kad sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs; nepiktnaudžiavimo valdžia, reiškiančio, kad viešojo administravimo institucijoms draudžiama vykdyti veiklą neturint tam suteiktų įgaliojimų arba priimti sprendimus pagal savo kompetenciją siekiant kitų, negu įstatymų nustatyta, tikslų. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo paskirtis – sudaryti būtinas teisines prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, taip pat skatinti viešojo administravimo institucijų administracinius gebėjimus, didinti jų veiklos efektyvumą (Įstatymo 1 straipsnis). Šiuo atveju yra faktinis ir teisinis pagrindas pripažinti, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius neveikė apdairiai ir rūpestingai, ir toks valstybės institucijos nerūpestingumas ir neatsakingumas negali būti pateisinamas. Įvertinusi nustatytas teisines ir faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju yra civilinės atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Pagal Taisyklių 22 punktą organizatorius, gavęs sprendimą leisti rengti Projektą, kreipiasi į savivaldybės administraciją dėl planavimo sąlygų rengti Projektą išdavimo. Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, atsakingas už planavimo sąlygų išdavimą, atsižvelgdamas į teritorijų planavimo tikslus ir uždavinius, turi pateikti paraiškas planavimo sąlygoms parengti, o planavimo sąlygas per 10 darbo dienų nuo paraiškos gavimo dienos turi pateikti Taisyklių 63 punkte nurodytos institucijos. Organizatorius, kuris pats inicijuoja Projekto rengimą, pagal leidimą ir planavimo sąlygas sudaro Projekto rengimo ir įgyvendinimo sutartį su Projekto rengėju (Taisyklių 23 punktas). Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog šiuos Taisyklių 22 – 23 punktuose nurodytus veiksmus ir atliko pareiškėja – kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją dėl planavimo sąlygų išdavimo, o jas gavusi sudarė sutartį su UAB „Almontus“ dėl projekto parengimo. Tai reiškia, jog būtent išduotas leidimas sukėlė pareiškėjai pagrįstus teisėtus lūkesčius, jog ji gali pradėti planavimo procedūrą ir atlikti Taisyklėse nurodytus veiksmus, t.y. realizuoti leidimo jai suteiktas teises, todėl pripažintinas nepagrįstu atsakovės argumentas dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos ir UAB „Almontus“ matininko atsakomybės. Įvertinus pareiškėjos patikslintame skunde nurodytas aplinkybes, kurių pagrindu teigiama, kad dėl valstybės institucijos neteisėtų veiksmų ji turėjo projekto rengimo išlaidų, sutiktina su pareiškėjos argumentais, kad dėl šių aplinkybių ji patyrė turtinę žalą. Pažymėtina, jog ir Taisyklių 13.2 punkte įtvirtinta, kad Projekto rengimas finansuojamas projekto rengimą inicijavusio asmens lėšomis. Pareiškėja pateikė įrodymus, jog sumokėjo 4114 Lt UAB „Almontus“ už atliktus darbus rengiant žemėtvarkos projektą būtent Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2012-04-30 išduoto leidimo Nr. 12L-(14.12.36)-63 pagrindu (b.l. 20-21, 23-24, 39-40). Pareiškėja patikslintu skundu atsisakė reikalavimo dėl 363 Lt turėtų išlaidų atlyginimo dėl žemės sklypo bylos parengimo ir reiškia reikalavimą dėl 3751 Lt turtinės žalos atlyginimo (1000 Lt be PVM už kadastrinius ir topografinius matavimus, 2100 Lt be PVM už žemėtvarkos projekto parengimą, 651 Lt PVM). Pripažintinas nepagrįstu atsakovės argumentas, jog kadastrinių ir topografinių matavimų atlikti nebuvo būtina. Pažymėtina, jog pagal Taisyklių 28-29 punktus projektui rengti reikalinga projekto teritorijos naujausia kartografinė medžiaga, kurią galima panaudoti Projektui rengti (ortofotografinį žemėlapį ir Georeferencinio pagrindo kadastro duomenis) (28.2 punktas), o projekto sprendinių brėžinys rengiamas skaitmenine ir spausdintine formomis, kaip kartografinį pagrindą naudojant naujausius ortofotografinius žemėlapius ir Georeferencinio pagrindo kadastro duomenis arba sprendinių brėžinys rengiamas topografiniuose planuose (jeigu yra ne senesnis nei vienerių metų) (29.1 punktas). Konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja ir kitos dvi valstybės civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinis ryšys ir žala.

Nustačius visas tris būtinąsias valstybės civilinės atsakomybės sąlygas – valdžios institucijos (tarnautojų, pareigūnų) neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), pareiškėjos patirtą žalą (CK 6.249 straipsnis) ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei žalos (CK 6.247 straipsnis), pareiškėjai B. R. priteistinas 3751 Lt turtinės žalos atlyginimas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos. Pareiškėjos patikslintas skundas tenkintinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ  88 straipsnio 5 punktu.

Pareiškėja taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas – 1000 Lt už skundo surašymą. Lietuvos Respublikos ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai buvo priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tais atvejais, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 proc. patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Iš pareiškėjos pateiktos sąskaitos – faktūros JUR Nr. 0006 ir mokėjimo nurodymo matyti, jog pareiškėja sumokėjo VŠĮ „Juristai“ 1000 Lt už skundo surašymą (b.l. 26-27, 38). Tai, jog nagrinėjamoje byloje skundą surašė ne advokatas ar advokato padėjėjas, o teisines paslaugas teikianti VŠĮ „Juristai“, nepaneigia ABTĮ 44 straipsnyje įtvirtintos pareiškėjos teisės gauti išlaidų atlyginimą. Pareiškėjos prašymas dėl turėtų išlaidų atlyginimo tenkintinas, vadovaujantis ABTĮ 45 straipsnio 2 dalimi. Iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, pareiškėjai priteistinos turėtos išlaidos dėl skundo teismui surašymo – 1000 Lt. Pažymėtina, jog tai sudaro tik trečdalį sumos, galimos priteisti vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko 2004 m. balandžio 02 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.2 punktu už skundo surašymą.

Priteisti išlaidas, turėtas dėl atsiliepimo surašymo (500 Lt), taip pat prašo ir tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Almontus“. ABTĮ 44 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog tretieji suinteresuoti asmenys turi teisę į šio straipsnio 2 dalyje nurodytų išlaidų atlyginimą, tačiau šioje teisės normoje įtvirtintas šios teisės ribojimas – trečiajam suinteresuotam asmeniui priteisti bylinėjimosi išlaidas galima, kai išnagrinėjus bylą buvo patenkintos ar apgintos jo teisės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-07-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1223/2012, 2012-09-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1309/2012, 2013-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS552-409/2013). Tai reiškia, jog kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 44 straipsnio 5 dalį, pirmiausia būtina įvertinti ginčo turinį. Aplinkybė, jog teismo priimtu baigiamuoju aktu yra patenkintos arba apgintos trečiojo suinteresuoto asmens teisės, negali būti išimtinai siejama vien tik su faktu, kad buvo priimtas pareiškėjui, kurio interesus ir poziciją trečiasis suinteresuotas asmuo byloje palaikė, palankus teismo sprendimas, t. y. pareiškėjo skundas buvo patenkintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-08-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013, 2013-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS552-409/2013). Tretysis suinteresuotas asmuo pagal sutartį su pareiškėja atliko žemėtvarkos projekto parengimo darbus, iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėja už atliktus darbus atsiskaitė, byloje nenagrinėjamas parengto projekto teisėtumas, todėl, teismo nuomone, nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad priimtas teismo sprendimas yra realiai naudingas trečiajam suinteresuotam asmeniui jo teisių ir pareigų visumos (pokyčio) požiūriu. Trečiojo suinteresuoto asmens prašymas dėl išlaidų atlyginimo netenkintinas.

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ABTĮ  85-89 straipsniais,

 

n u s p r e n d ė :

 

patenkinti pareiškėjos B. R. patikslintą skundą,

priteisti B. R. 3751 Lt (trys tūkstančiai septyni šimtai penkiasdešimt vienas litas) turtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos,

priteisti B. R. 1000 Lt (vienas tūkstantis litų) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos,

nepatenkinti UAB „Almontus“ prašymą dėl turėtų išlaidų atlyginimo priteisimo.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.

 

 

 

Teisėja                                                                                                          Vida Stonkuvienė