Civilinė byla Nr. e2S-937-264/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03233-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.17.

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 26 d. 

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens V. Z. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-7686-1126/2020 pagal pareiškėjos G. V. prašymą (skundą) dėl notaro veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje notaras Š. R., V. Z..

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Kauno apylinkės teisme buvo gautas pareiškėjos G. V. skundas dėl notaro veiksmų, kuriuo pareiškėja prašė įpareigoti Kauno miesto 6-ojo notarų biuro notarą Š. R. atlikti notarinį veiksmą, t.y. išduoti G. V. paveldėjimo teisės liudijimą į po tetos A. R., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priimtą jos palikimą – 672/915 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

II.       II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 31 d. nutartimi atnaujino praleistą terminą pareiškimui/skundui dėl notaro veiksmų paduoti, bei pareiškėjos G. V. skundą dėl notaro veiksmų atmetė.

3.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje nenagrinėjamas V. Z. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo teisėtumo klausimas arba pareiškėjos G. V. palikimo priėmimo (paveldėjimo) teisėtumas, juolab ši aplinkybė jau yra nustatyta įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-12923-877/2019. Šioje byloje dalyvaujantys asmenys per 30 dienų terminą neskundė Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimo, neprašė atnaujinti proceso, nors sprendimas jiems akivaizdžiai sukėlė teisines pasekmes.

4.       Teismas laikė prejudiciniais faktais, kurių pareiškėjai įrodinėti nereikia, Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-12923-877/2019 nustatytas aplinkybes, jog A. R. vyrui J. R. yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kuriuo J. R. paveldėjo ne visą A. R. turtą, o dalį jo, todėl dėl likusio nepaveldėto turto – žemės sklypo dalies – pareiškėja pateikė pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Taip pat, kad po A. R. mirties jai priklausantį turtą – 672/915 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) priėmė pareiškėja, turtą valdydama kaip savo, juo naudodamasi ir jį prižiūrėdama, t. y. laikydama jį savo nuosavybe.

5.       Teismas sutiko su suinteresuoto asmens V. Z. atstovo advokato A. G. 2020 m. kovo 20 d. atsiliepime nurodytu argumentu, jog pareiškėja prašo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į turtą, kuris šiuo metu nebepriklauso A. R.. Šios bylos aplinkybių kontekste teismas pažymėjo, kad būtent 2019 m. gruodžio 30 d., papildomo paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo išdavimas, kiti notaro veiksmai, kurie buvo atliekami rengiantis šio liudijimo išdavimui, gali būti pareiškėjos kvestionuojami kaip veiksmai atlikti tinkamai arba netinkamai nustačius faktines aplinkybes.

6.       Teismas nurodė, jog 2019 m. gruodžio 30 d. notarui Š. R., išdavus papildomą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, pagal kurį buvo registruojamos nuosavybės teisės į sklypą, kurio plotas 9.15 ha, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (672/915 dalis), pareiškėjos prašymas išduoti jai paveldėjimo teisės liudijimą į tą patį turtą, pagrįstai nebegalėjo būti tenkinamas.

7.       Teismas konstatavo, jog atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 40 straipsnį, esant galiojančiam V. Z. išduotam papildomam paveldėjimo teisės liudijimui, notaro atsisakymas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjai G. V. yra teisėtas.

8.       Teismas nurodė, jog pareiškėjos skundas teisme buvo gautas 2020 m. vasario 25 d., taigi terminas teikti skundą dėl notaro veiksmų/neveikimo yra praleistas, tačiau byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėja aktyviai veikė, kreipėsi su prašymu į Notarų rūmus, iš kurių 2020 m. vasario 20 d. gavo atsakymą. Šiame atsakyme nurodoma ir notaro atsisakymo atlikti notarinį veiksmą apskundimo tvarka. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad terminas praleistas minimaliai, į aplinkybę, jog notaro atsisakymo atlikti notarinį veiksmą apskundimo tvarka nebuvo tinkamai išaiškinta įstatymų nustatyta tvarka ir terminais, atnaujino praleistą terminą pareiškimui/skundui dėl notaro veiksmų paduoti.

III.       III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

9.       Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo V. Z. prašo pakeisti 2020 m. kovo 31 d. Kauno apylinkės teismo nutartį, papildant motyvais, kad pareiškėjos skundas atmestinas ir tuo pagrindu, jog A. R. palikimą buvo priėmęs pirmos eilės įpėdinis – jos sutuoktinis J. R.. Taip pat prašo priteisti iš pareiškėjos visas V. Z. patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:  

1.1.                       Teismas atmetė pareiškėjos skundą tik tuo pagrindu, jog yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas  kitam įpėdiniui – apeliantės seneliui, todėl negali būti tenkinamas skundas, tačiau teismas nepasisakė dėl ginčo esmės, ar pareiškėjai iš vis gali būti išduodamas paveldėjimo liudijimas.

1.2.                      Skundžiamoje nutartyje neišnagrinėjus klausimo ar pareiškėjai gali būti išduodamas paveldėjimo liudijimas buvo pažeisti proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principai, kadangi tie patys teismo neišnagrinėti (netinkamai išnagrinėti) klausimai gali būti keliami ir nagrinėjami naujose bylose.

1.3.                      Teismas netinkamai aiškino ir pritaikė Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, ir tuo pačiu nukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos kasacinio teismo praktikos.

1.4.                      Teismo argumentai, kad prieš tai išnagrinėtoje byloje teismo priimtu sprendimu nustatyti visi faktai laikytini prejudiciniais ir pareiškėja jų neprivalo įrodinėti šioje byloje, yra nepagrįsti, kadangi apeliantė nedalyvavo atitinkamoje byloje, ir turėjo būti įrodinėjamos šioje byloje.

1.5.                      Teismo motyvas, jog Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimas akivaizdžiai sukėlė teisines pasekmes apeliantei V. Z. yra visiškai nepagrįstas, kadangi Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra pasisakyta dėl jokių apeliantės teisių ar pareigų.

1.6.                      Teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatavo ir tai, kad pareiškėjos atstovė buvo įgaliota prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Aplinkybė, kad advokatei buvo pavesta gauti informaciją bei dokumentus iš visų valstybinių ir nevalstybinių įmonių, įstaigų, institucijų, reikalingus kliento pavedimui įvykdyti, nesuteikė teisės pareiškėjos vardu prašyti ar gauti paveldėjimo teisės liudijimo.

11.       Atsiliepime į atskirąjį skundą

11.1.        Apeliantė jokiais giminystės ryšiais nesusijusi ir nėra giminės atstovė, todėl akivaizdu, jog tiek A. R., tiek J. R. valia buvo ginčo žemės sklypą palikti būtent pareiškėjai, kad ginčo žemės sklypo dalis priklausytų tos pačios giminės linijai - tam neprieštaravo ir giminaičiai, pateikdami rašytinius atsiliepimus.

11.2.       Nesutiktina su apeliantės argumentu, jog J. R. 2000 m. rugsėjo 4 d. testamentu aiškiai, išreiškė savo valią kaip turi būti paveldimas jo turtas. Tuo pačiu panaikindamas bet kokius anksčiau išduotus testamentus, kadangi J. R. 1991 m. spalio 16 d. notaro patvirtintą A. R. pareiškimą laikė kaip dokumentą, patvirtinantį pareiškėjos nuosavybės teisę į žemę, kai ji bus atkurta, todėl 1997 m. birželio 3 d. testamente jos nenurodė. Šią aplinkybę patvirtina ir tas faktas, kad po nuosavybės atkūrimo 2003 m. į A. R. priklausantį žemės sklypą J. R. nesikreipė dėl papildomo paveldėjimo liudijimo išdavimo pagal įstatymą ir šio žemės sklypo nepriėmė, kaip paveldėjimo.

11.3.        Visiškai klaidinantis yra atskirojo skundo argumentas, jog pagal pareiškėjos pareiškimą, kuriame nuo teismo buvo nuslėpta informacija apie apeliantę, taip jį specialiai suklaidinant, Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėja priėmė A. R. palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti. Pareiškėja nurodo, kad nesiekė klaidinti teismo. Prieš kreipiantis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, buvo kreiptasi į Kauno miesto 6-ąjį notarų biurą bei Kauno miesto 18-ąjį notaro biurą siekiant gauti oficialius duomenis apie asmenis priėmusius palikimą tiek po A. R., tiek po J. R. mirties. Notarų biurai nurodė, jog reikia kreiptis į notarų rūmus dėl minėtų duomenų. Todėl teismas civilinėje byloje e2YT-12923-877/2019, kurioje buvo patenkintas pareiškėjos skundas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, priėmus 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimą, iš Lietuvos notarų rūmų buvo išsireikalavęs J. R. paveldėjimo bylą. Nurodyti faktai patvirtina, jog pareiškėja nesiekė nei nuslėpti informacijos apie apeliantę, tačiau, priešingai, teismas civilinėje byloje e2YT-12923-877/2019 atliko visus būtinus veiksmus, siekiant įtraukti byloje suinteresuotus asmenis.

11.4.        Nėra aišku, kokiomis aplinkybėmis apeliantė sužinojo apie atkurtas nuosavybės teises į ginčo žemės sklypo dalį. Apeliantė apie šio turto buvimą niekada nežinojo ir negalėjo žinoti, nes jis priklausė A. R. asmeninės nuosavybės teise. Šiuo turtu ji niekada nesirūpino, nesinaudojo ir jo neprižiūrėjo, nes šis turtas nepriklausė apeliantės seneliui, šio žemės sklypo savininkės A. R. ir V. Z. jokie giminystės ryšiai niekada nesiejo. Taip pat atsižvelgtina į tai, jog ginčo žemės sklypui nuosavybės teisės atkurtos dar 2003 m. gegužės 20 d., tačiau apeliantė per šitiek metų neatliko jokių veiksmų, susijusių su žemės sklypo priežiūra ar paveldėjimu.

11.5.        Nepagrįsti apeliantės argumentai, jog šioje byloje prejudincinę galią turėjo tik teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytas nustatytas juridinis faktas, t. y. tik faktas, jog pareiškėja priėmė palikimą pradėdama jį valdyti, tačiau toks nustatytas juridinis faktas nesukėlė apeliantei V. Z. jokių materialinių pasekmių, kadangi 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimas yra įsiteisėjęs, juridinę reikšmę turintis faktas yra nustatytas, todėl sprendimą apeliantė ir notaras privalėjo vykdyti. Jei apeliantė manė, jog jos teisės ir pareigos yra pažeistos ji galėjo prašyti atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje, tačiau nesuprantama dėl kokių priežasčių to nedarė, nors žino, kad tokia procesine teise - atnaujinti procesą - ji galėjo pasinaudoti.

12.       Suinteresuotas asmuo notaras Š. R. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą tenkinti. Nurodo, jog byla nėra galutinai išspręsta. Teismas nepasisakė dėl notaro Š. R., o taip pat ir V. Z. argumentų, jog yra aukštesnės eilės įpėdiniai priėmę palikimą, dėl ko pareiškėjai negalėjo ir negali būti išduotas paveldėjimo liudijimas. Pareiškėja procesiniuose dokumentuose akcentuoja velionės A. R. valią. Tačiau, paveldėjimo teisiniams santykiams palikėjo valia sukelia teisines pasekmes tik, jei atitinkama valia išreikšta tam tikra forma — testamentu. Šiuo atveju A. R. savo valios testamentu neišreiškė, todėl nesvarbu kokie galbūt buvo galimai kitokie A. R. ketinimai.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

       IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Viena iš atskirojo skundo nagrinėjimo prielaidų – pagrindų nutraukti apeliacinį procesą nebuvimas. Atskirąjį skundą turi teisę paduoti dalyvaujantys byloje asmenys (CPK 305 ir 338 straipsniai). Atskirasis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundą paduoda neveiksnus tam tikroje srityje asmuo arba asmuo, neturintis teisės jį paduoti. Jeigu šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).

14.       Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atnaujintas praleistas terminas pareiškimui/skundui dėl notaro veiksmų paduoti, bei pareiškėjos G. V. skundas dėl notaro veiksmų atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. 

15.       Byloje nustatyta, jog 2020 m. vasario 25 d. Kauno apylinkės teisme buvo gautas pareiškėjos G. V. skundas dėl notaro veiksmų. Skundu pareiškėja prašė įpareigoti Kauno miesto 6-ojo notarų biuro notarą Š. R. atlikti notarinį veiksmą, t. y. išduoti G. V. paveldėjimo teisės liudijimą į po tetos A. R., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priimtą jos palikimą – 672/915 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini) savivaldybė.

16.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atnaujino praleistą terminą pareiškimui/skundui dėl notaro veiksmų paduoti, bei pareiškėjos G. V. skundą dėl notaro veiksmų atmetė. Teismas konstatavo, jog atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 40 straipsnį, esant galiojančiam V. Z. išduotam papildomam paveldėjimo teisės liudijimui, notaro atsisakymas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjai G. V. yra teisėtas.

17.       Šiuo atveju apeliacine tvarka yra skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atnaujintas praleistas terminas pareiškimui/skundui dėl notaro veiksmų paduoti, bei pareiškėjos G. V. skundas dėl notaro veiksmų atmestas. Ši teismo nutartis gali būti apeliacinio apskundimo objektas, tačiau vertintina, ar suinteresuotas asmuo V. Z. yra subjektas, turintis teisę paduoti atskirąjį skundą dėl tokios teismo nutarties. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog apeliacinį skundą paduodantis asmuo turi būti teisiškai suinteresuotas, kad būtų pakeistas ar panaikintas skundžiamas teismo sprendimas. Nors visi dalyvaujantys asmenys turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (tai gali būti materialinis ir (ar) procesinis teisinis suinteresuotumas (CPK 37 straipsnis), tačiau ne kiekvienas jų turi teisinį suinteresuotumą, kad būtų pakeistas ar panaikintas skundžiamas teismo sprendimas. Teisiškai suinteresuotu skundžiamo teismo sprendimo pakeitimu ar panaikinimu laikomas tas byloje dalyvaujantis asmuo, kuriam skundžiamas teismo sprendimas yra nepalankus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017).

18.       Teismų praktikoje pripažįstama, kad gali būti skundžiamas tiek visas procesinis sprendimas, tiek jo motyvuojamoji dalis, nes teisinę reikšmę turi ne tik teismo sprendimo rezoliucinė dalis, bet ir nustatymas konkrečių faktų ir teisinių santykių, kurie vertintini kaip prejudiciniai, turintys res judicata (teismo galutinai išspręsto klausimo) galią (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1142-798/2018). Tačiau abiem atvejais, t. y. tiek skundžiant visą teismo procesinį sprendimą, tiek ir jo motyvuojamąją dalį, skundą paduodantis asmuo turi turėti teisinį suinteresuotumą, kad skundžiamas teismo procesinis sprendimas ar jo motyvuojamoji dalis būtų pakeista ar panaikinta dėl to, jog skundžiamas teismo procesinis sprendimas ar jo motyvuojamoji dalis jam yra nepalanki.

19.       Nors apeliantė prašo pakeisti 2020 m. kovo 31 d. Kauno apylinkės teismo nutartį, papildant motyvais, kad pareiškėjos G. V. skundas dėl notaro veiksmų atmestinas ir tuo pagrindu, jog A. R. palikimą buvo priėmęs pirmos eilės įpėdinis – jos sutuoktinis J. R., tačiau iš apeliantės atskirojo skundo argumentacija patvirtina, jog apeliantė iš esmės neginčija skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinės dalies atnaujinti praleistą terminą pareiškimui/skundui dėl notaro veiksmų paduoti, bei pareiškėjos G. V. skundą dėl notaro veiksmų atmesti, t. y. pati bylos baigtis apeliantę tenkina. Apeliantė tik nesutinka su motyvuojamąja skundžiamos teismo nutarties dalimi. Apeliantės teigimu, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis nėra pakankamai ir tinkamai motyvuota t. y. apeliantės teigimu pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo esminių argumentų ir neatmetė skundo tuo pagrindu, jog A. R. palikimą yra priėmęs aukštesnės eilės įpėdinis. Pati apeliantė pripažįsta, kad atskirąjį skundą teikia, jog nebūtų pagrindų pareiškėjai G. V. kelti naują bylą(-as) dėl teismo nurodytų 2019 m. gruodžio 30 d. papildomo paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo ir kitų notarų veiksmų, kurie buvo atliekami rengiantis šio liudijimo išdavimui.

20.       Pažymėtina, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas padarė aiškią išvadą, jog 2019 m. gruodžio 30 d. notarui Š. R., išdavus papildomą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, pagal kurį buvo registruojamos nuosavybės teisės į sklypą kurio plotas 9.15 ha, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (672/915 dalis), pareiškėjos prašymas išduoti jai paveldėjimo teisės liudijimą į tą patį turtą, pagrįstai nebegalėjo būti tenkinamas.

21.       Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju apeliantė apeliacine tvarka skundžia jai palankią (tiek motyvų, tiek rezultato aspektu) pirmosios instancijos teismo nutartį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė nelaikytina teisiškai suinteresuotu subjektu dėl skundžiamos teismo nutarties (ar jos motyvų) pakeitimo, o tai sudaro pagrindą nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal suinteresuoto asmens V. Z. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 31 d. nutarties, nes atskirąjį skundą padavė asmuo, neturintis teisės jį paduoti (CPK 5, 302, 305 straipsniai, 315 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 5 dalis ir 338 straipsnis).

22.       Be to, apeliantė atskirajame skunde nurodo, jog neprašė atnaujinti proceso Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-12923-877/2019, kurioje 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimu nustatytos aplinkybės laikytos prejudiciniais faktais apeliantės skundžiamos Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 31 d. nutarties motyvuose, nes 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nebuvo pasisakyta dėl jos materialinių teisių ar pareigų. Vis dėlto, teismas išaiškina, jog teismo sprendimo privalomumas yra esminė teisingumo vykdymo prielaida. Civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo teismo sprendimo rezoliucinė dalis turi prejudicinę reikšmę ir byloje nedalyvavusiems asmenims, nes šios kategorijos bylose priimti teismo sprendimai priskirtini teismo sprendimams dėl pripažinimo ir pagal CPK 18 straipsnį privalomi visiems asmenims (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2011; 2013 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2013).

23.       CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintas vienas proceso atnaujinimo pagrindų – kai teismas sprendimu nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Procesas šiuo pagrindu atnaujinamas todėl, kad nagrinėjant bylą buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2006; 2011 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2014; kt.). Sprendžiant dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, turi būti nustatyta, kad neįtrauktas į bylos nagrinėjimą asmuo neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais – naudotis instancine teismų sistema, todėl proceso atnaujinimas yra vienintelė šio asmens galimybė ginti savo teises ir teisėtus interesus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

24.       Tiek apeliantė atskirajame skunde, tiek pareiškėja G. V. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme. Tačiau nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti šiuos prašymus ir priteisti šias išlaidas iš apeliantės, kadangi pareiškėja G. V., atsižvelgiant į bylos baigtį, nėra pripažįstama laimėjusia šalimi, o taip pat nėra pagrindo spręsti, kad apeliantės elgesys buvo netinkamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 94 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 5 dalimi ir 338 straipsniu,

n u t a r i a :

            nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal suinteresuoto asmens V. Z. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 31 d. nutarties.

            Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                Aušra Baubienė