(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės restruktūrizuojamos akcinės bendrovės „Progresas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria patenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GUSO BALTIC“ ieškinį atsakovei restruktūrizuojamai akcinei bendrovei „Progresas“ dėl skolos priteisimo, dėl įpareigojimo vykdyti sutartį natūra ir pagal atsakovės restruktūrizuojamos akcinės bendrovės „Progresas“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „GUSO BALTIC“ dėl skolos priteisimo,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „GUSO BALTIC“ kreipėsi į teismą su 2020 m. kovo 19 d. ieškiniu atsakovei restruktūrizuojamai AB „Progresas“, prašydama priteisti 87 890 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė UAB „GUSO BALTIC“ kreipėsi į teismą su 2020 m. balandžio 8 d. ieškiniu atsakovei restruktūrizuojamai AB „Progresas“, prašydama įpareigoti atsakovę per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo vykdyti 2018 m. sausio 30 d. jungtinės veiklos sutartį natūra ir perduoti ieškinyje nurodytus daiktus bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3.       Restruktūrizuojama AB „Progresas“ kreipėsi į teismą su 2020 m. vasario 28 d. ieškiniu UAB „GUSO BALTIC“, prašydama priteisti 909 826,27 Eur, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

4.       Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo, laikinai atliekančio Civilinių bylų skyriaus pirmininko funkcijas, 2020 m. birželio 2 d. nutartimi sujungtos Kauno apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-1478-638/2020, Nr. e2-1459-638/2020 ir e2-1342-324/2020, paliekant civilinės bylos Nr. e2-1478-638/2020.

5.       2020 m. birželio 1 d. atsakovė restruktūrizuojama AB „Progresas“ pareiškė priešieškinį ieškovei UAB „GUSO BALTIC“, kuriuo prašo pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2018 m. sausio 30 d. jungtinės veiklos sutartį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6.       2020 m. birželio 19 d. ieškovė UAB „GUSO BALTIC“ pateikė patikslintą ieškinį atsakovei restruktūrizuojamai AB „Progresas“, prašydama įpareigoti atsakovę per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo vykdyti 2018 m. sausio 30 d. jungtinės veiklos sutartį Nr. 018/01/001 natūra, t. y. perduoti ieškovei nuosavybės teise priklausančius ieškinyje įvardytus daiktus bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7.       2020 m. rugsėjo 16 d. ieškovė UAB „GUSO BALTIC“ pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti kilnojamuosius daiktus (tik prekes už 84 424,47 Eur), kurie nurodyti prašyme įvardytose 65-iose PVM sąskaitose-faktūrose, uždraudžiant atsakovei juos perleisti kitiems asmenims, išskyrus ieškovę, tačiau paliekant atsakovei juos saugoti, o nustačius, kad atsakovė tokio turto neturi ar turi nepakankamai, – areštuoti ir jos pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ir trečiuosius asmenis, taip pat bankų sąskaitose, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove.

8.       Ieškovė UAB „GUSO BALTIC“ taip pat kreipėsi į teismą su 2020 m. birželio 22 d. ieškiniu atsakovei restruktūrizuojamai AB „Progresas“, prašydama išreikalauti iš neteisėto valdymo ieškovei priklausantį turtą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

9.       Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartimi prie Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-1478-638/2020 prijungta Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-16516-1116/2020.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10.       Kauno apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi patenkino ieškovės UAB „GUSO BALTIC“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

11.       Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad atlikdamas preliminarų reikalavimų vertinimą, iš ieškinio reikalavimo bei faktinių ir teisinių argumentų teismas sprendžia, ar jis nėra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau netiria ir nevertina šio procesinio dokumento faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo.

12.       Teismas nustatė, kad ieškovė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžia tuo, jog ieškovė atsakovei per laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 9 d. iki 2020 m. vasario 26 d. perdavė įvairias prekes (nurodytas PVM sąskaitose-faktūrose) ir suteikė paslaugas (apsaugos ir kt., kurios prašyme nurodytose PVM sąskaitose-faktūrose pažymėtos raudonai). Be to, teismas nurodė, kad, ieškovės teigimu, atsakovė ne tik nevykdo pareigos atsiskaityti už gautas prekes, tačiau nevykdo ir pareigos grąžinti prekes ieškovei, atsakovė taip pat vykdo ūkinę komercinę veiklą ir gamyboje naudoja iš ieškovės pagal PVM sąskaitas faktūras gautas prekes, o pagamintą produkciją realizuoja.

13.       Be to, teismas akcentavo, kad teikiant prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtina pagrįsti egzistuojančią teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo riziką. Teismas pažymėjo, kad ieškovė kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikė duomenis, patvirtinančius, jog ieškovė atsakovei teikė prašymą grąžinti ieškovei nuosavybės teise priklausančius daiktus bei pinigines lėšas.

14.       Teismas pabrėžė, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones vadovaujasi ekonomiškumo principu. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

III.                      Atskirojo skundo argumentai

15.       Atskiruoju skundu atsakovė restruktūrizuojama AB „Progresas“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Kartu su atskiruoju skundu atsakovė pateikė 2020 m. vasario 14 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo kopiją.

16.       Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

16.1.                      Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė elgėsi nesąžiningai ar mėgino turtą slėpti, o teismas tokių aplinkybių taip pat nenustatė.

16.2.                      Teismo nutarties dalis, kurioje numatytas piniginių lėšų areštas nustačius, kad atsakovė neturi nutartyje įvardyto areštuojamo turto, prieštarauja viešajam interesui ir pažeidžia atsakovės restruktūrizavimo byloje priimtą Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio     20 d. nutartį, kuria leista mokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei apmokėti visas einamąsias įmokas iš atsakovės banko sąskaitos.

16.3.                      Ieškinio reikalavimas nėra tikėtinai pagrįstas, kadangi ieškovė įrodymais nepagrindė, kad įsigijo bei perdavė prekes atsakovei, kad buvęs atsakovės vadovas klastojo dokumentus, kad jungtinės veiklos sutartis, kurios pagrindu pareikštas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, taip pat buvo suklastota.

16.4.                      Ieškovė, teikdama prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, elgėsi nesąžiningai – nuslėpė tai, kad atsakovė su ieškove bendradarbiavo, teikė reikalingą informaciją.

16.5.                      2020 m. rugsėjo 24 d. antstolis, atlikęs atsakovės patalpų apžiūrą, nerado ieškovės nurodytose sąskaitose faktūrose įvardytų žaliavų ar kitokių prekių, todėl akivaizdu, jog bus siekiama areštuoti atsakovės pinigines lėšas.

16.6.                      Įšaldžius atsakovės lėšas, ji negalėtų vykdyti restruktūrizavimo plano ir atsiskaityti su kreditoriais, kas sukeltų atsakovės bankrotą, be to, tai suteikia ieškovei niekuo nepagrįstą pranašumą prieš kitus kreditorius, todėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra proporcingos ir ekonomiškos.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

18.       Nors atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikdama papildomą įrodymą – antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo kopiją, neprašė pridėti šio dokumento prie bylos, tačiau savo atskirajame skunde atsakovė juo remiasi, todėl yra spręstinas naujo įrodymo priėmimo klausimas. 

19.       CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, jeigu jie galėjo būti pateikti anksčiau, nebent pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).

20.       Prieš spręsdamas ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas apie tai nepranešė atsakovei, todėl jai nebuvo sudaryta galimybė pateikti savo poziciją dėl ieškovės prašymo. Esant tokiai aplinkybei, darytina išvada, jog yra pagrindas taikyti CPK 314 straipsnyje numatytą išimtį ir priimti atsakovės kartu su atskiruoju skundu pateiktą naują įrodymą.

Dėl apskųstos nutarties pagrįstumo

21.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą praktiką).

22.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškinys yra prima facie (preliminariai) pagrįstas. Atsakovė restruktūrizuojama AB „Progresas“ atskirajame skunde su tokia teismo išvada nesutinka.

23.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje  e2-8-464/2017 bei 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).

24.       Apeliacinio teismo vertinimu, susipažinus su pareikštu ieškiniu negalima daryti išvados, kad ieškinys nėra preliminariai pagrįstas – ieškovė aiškiai nurodė ieškinio pagrindą ir dalyką, nėra prielaidų, sudarančių pagrindą manyti, jog ieškovės reikalavimai yra akivaizdžiai tikėtinai nepagrįsti ir toks ieškinys apskritai negalėtų būti tenkinamas. Atsakovės restruktūrizuojamos AB „Progresas“ atskirajame skunde išdėstyti argumentai vertintini kaip atsikirtimai į ieškinio argumentus, be to, jais grindžiami atsakovės priešieškinio teiginiai, kurie bus vertinami bylą nagrinėjant iš esmės. Visgi tokie atsakovės argumentai nepaneigia ieškinio preliminaraus pagrįstumo egzistavimo, todėl darytina išvada, kad pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga nustatyta.

25.       Disponavimo turtu ribojimų nustatymo paskirtis yra konservacinė, o jų tikslas yra antrosios ginčijamų teisinių santykių šalies (atsakovo) turto išsaugojimas, jeigu kyla abejonių, kad šis turtas gali būti perleistas siekiant ateityje išvengti atsiskaitymo su savo kreditoriais ar prievolių jiems įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Tokia teismų praktikos nuostata lemia išvadą, jog laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie kitos šalies jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu. Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas.

26.       Ieškovė prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodė pareiškusi ieškinį dėl 87 890,79 Eur skolos priteisimo. Šiame prašyme ieškovė grėsmę dėl jai galimai palankaus teismo sprendimo tinkamo įvykdymo kildino iš to, kad atsakovė ėmėsi veiksmų, dėl kurių neliks ieškovės perduotų atsakovei prekių (atnaujinus gamybą naudojamos ieškovės perduotos žaliavos, už kurias neatsiskaityta). Pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje nenurodė, kad atsakovės elgesys vertintinas kaip nesąžiningas. Šiame kontekste pažymėtina, kad ieškinys, kurio užtikrinimui prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pareikštas dėl skolos priteisimo, bet ne dėl konkrečių daiktų priteisimo natūra. Vadinasi, šiuo atveju grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui keltų tokie atsakovės veiksmai, kuriais būtų siekiama sumažinti atsakovės turimą turtą. Prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė nurodė, kad ...„atsakovė vykdo ūkinę komercinę veiklą ir gamyboje naudoja iš ieškovės pagal PVM sąskaitas faktūras gautas prekes, o pagamintą produkciją realizuoja bei gauna pajamas“. Pajamų gavimas savaime negali būti vertinamas kaip asmens turto sumažėjimas, o ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neaiškino ir neįrodinėjo, kad atsakovės gaunamos pajamos yra neadekvačios žaliavų sąnaudoms, ar kad šios pajamos naudojamos netinkamai, nesąžiningai, jas švaistant ir pan.

27.       Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia, kad asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi įrodyti visas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinas sąlygas (CPK 12 str., 178 str.). Įvertinus ieškovės prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones išdėstytus argumentus, darytina išvada, jog ieškovė nepagrindė galimos grėsmės būsimo teismo sprendimo dėl 87 890,79 Eur skolos priteisimo įvykdymui, neįrodė atsakovės nesąžiningo elgesio aplinkybių.

28.       Nenustačius atsakovės nesąžiningumo, laikinosios apsaugos priemonės netaikytinos, todėl  atsakovės atskirasis skundas tenkinamas, apskųsta teismo nutartis naikinama, o prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GUSO BALTIC“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Teisėjas        Gintaras Pečiulis