Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2S-252-538-2013].doc
Bylos nr.: 2S-252-538/2013
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Klaipëdos apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerjos 188704927 suinteresuotas asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos 188729161 suinteresuotas asmuo
Kretingos rajono savivaldybė suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA
Bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Laikinosios apsaugos priemonės:
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Atskirieji skundai:
Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo

Civilinė byla Nr

Pranešėjas Almantas Padvelskis                                           Civilinė byla Nr. 2S-252-538/2013

Teisėja Diana Navickienė                                               (Proceso Nr. 2-25-3-01048-2012-0)

                                          Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)



                            110.1; 122.4

 

 

 

 

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

 

2013 m. sausio 16 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo A. T. atskirąjį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. T. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, Nacionalinei žemės tarnybai prie LR ŽŪM, Kretingos rajono savivaldybei dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

 

n u s t a t ė :

 

pareiškėjas A. T. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjo A. T. senelis A. T., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), iki visuotinės turto nacionalizacijos, t. y. iki 1940-06-15, nuosavybės teise valdė 1901 m. pastatytą 110,33 kv. m ploto gyvenamąjį namą, 1925 m. pastatytą 41,7 kv. m ploto tvartą, 1920 m. pastatytą 20 kv. m ploto malkinę, 1910 m. pastatytą šulinį, 1930 m. pastatytą išvietę ir 2000 kv. m ploto žemės sklypą, buvusius adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat pareiškėjas prašo sprendime nurodyti, kad juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas buvusio žemės savininko A. T., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, buvusią (duomenys neskelbtini), klausimui spręsti.

Pareiškėjas pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, juo prašė uždrausti Kretingos rajono savivaldybei ir Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos organizuoti Kretingos miesto teritorijos planavimą, vykdyti planavimo procedūras, vykdyti ir įgyvendinti miesto ar jo dalies (atitinkamos teritorijos) detalųjį planą, formuoti žemės sklypą ar sklypus, išnuomoti ar parduoti nuosavybėn žemės sklypą ar sklypus kitiems asmenims (duomenys neskelbtini) centrinės dalies teritorijoje, į kurią patenka buvusio savininko A. T., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), iki visuotinės turto nacionalizacijos, t. y. iki 1940-06-15, nuosavybės teise valdyti nekilnojamieji daiktai – 1901m. pastatytas 110,33 kv. m ploto gyvenamasis namas, 1925 m. pastatytas 41,7 kv. m ploto tvartas, 1920 m. pastatyta 20 kv. m ploto malkinė, 1910 m. pastatytas šulinys, 1930 m. pastatyta išvietė ir 2000 kv. m. ploto žemės sklypas, buvę adresu (duomenys neskelbtini) mieste. Priimti skubaus vykdymo nutartį, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo terminą nustatyti iki visiško būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad būsimo teismo sprendimo pagrindu bus vykdoma žemės reforma atkuriant buvusio žemės savininko A. T., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teises į žemę, buvusią (duomenys neskelbtini). Būsimo teismo sprendimo įvykdymas ateityje gali pasunkėti arba tapti neįmanomu įvykdyti, jeigu Kretingos rajono savivaldybė kartu su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atliktų Kretingos miesto centrinės dalies teritorijos planavimo procedūras, patvirtintų ir įgyvendintų miesto ar jo dalies (atitinkamos teritorijos) detalųjį planą, suformuotų žemės sklypą, išnuomotų ar parduotų nuosavybėn žemės sklypą kitiems asmenims, todėl mano, kad yra pagrindas bei būtinybė teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui taikyti šioje byloje laikinąsias apsaugos priemones uždraudžiant Kretingos rajono savivaldybei ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos atlikti tam tikrus veiksmus.

Kretingos rajono apylinkės teismas 2012-09-28 nutartimi pareiškėjo A. T. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Nurodė, kad iš pareiškėjo pateikto 2015-08-30 Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T2-291 „Dėl žemės sklypų prie daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) ir laikinais statiniais – kioskais – užimtos teritorijos (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koncepcijos tvirtinimo“ matyti, kad buvo patvirtinta detaliojo plano koncepcija, planavimo tikslas – suformuoti žemės sklypus, nustatyti teritorijos tvarkymo bei naudojimosi režimą. Minėtas Kretingos rajono savivaldybės sprendimas susijęs su (duomenys neskelbtini) daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojų ir šalia šių namų esančių laikinųjų statinių – kioskų – užimamos teritorijos, savininkų interesais, tokiu atveju, taikant pareiškėjo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, būtų nepagrįstai suvaržytos šių asmenų teisės ir teisėti interesai.

Atskiruoju skundu pareiškėjas A. T. prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2012-09- 28 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo A. T. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti. Nurodo, kad teismui pateikė Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2012-08-30 sprendimą Nr. T2-291, kuriuo įrodė, kad savivaldybė laisvos valstybinės žemės fondo sąskaita inicijuoja detaliojo planavimo teisines procedūras, kurios sudaro galimybes ateityje suformuoti naujus žemės sklypus, kurie nebus perduoti buvusio savininko A. T. įpėdiniams, tačiau gali būti išnuomoti ar parduoti kitiems asmenims, todėl tokiu būdu ateityje gali pasunkėti būsimo teismo sprendimo įvykdymas. Taip pat teismas pasisakė apie kitų asmenų teisėtų interesų gynimą, tačiau nenurodė, kaip gali būti pažeisti kitų asmenų interesai. Pirmosios instancijos teismas taikydamas proporcingumo principą privalėjo tinkamai įvertinti aplinkybę, kad žemės grąžinimas yra prioritetinė Lietuvos Respublikos valstybės pareiga, o laisvos valstybinės žemės perdavimas kitiems asmenims yra galimas tik tada, kai yra laisvos valstybinės žemės, į kurią nepretenduoja buvusio savininko teisių perėmėjai. Pareiškėjas teismo prašė užtikrinti, kad nebūtų planuojami nauji žemės sklypai kitiems tikslams ir užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Kitų asmenų teisėti interesai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negali būti pažeisti, nes niekas kitas nepretenduoja į buvusio savininko A. T. išlikusią žemę.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Kretingos rajono savivaldybė prašo atskirojo skundo netenkinti. Nurodo, kad pareiškėjas neįrodė, kad jis praranda galimybę įgyvendinti priimtą sprendimą, t. y. galimybę atkurti nuosavybės teises pagal įstatymą. Be to, nepateikė įrodymų, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas iš esmės pažeistų pareiškėjo interesus, priešingai – jeigu teismas taikytų laikinąsias apsaugos priemones, tai pažeistų proporcingumo reikalavimus, nes nepagrįstai būtų uždraustas Kretingos miesto teritorijos planavimo organizavimas, planavimo procedūrų vykdymas, miesto ar jo dalies detaliojo plano vykdymas ir įgyvendinimas, žemės sklypo ar sklypų formavimas, žemės sklypo ar sklypų išnuomojimas ar pardavimas kitiems asmenims Kretingos miesto centrinės dalies teritorijoje ir pažeistų kitų asmenų teisėtus lūkesčius.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie LR ŽŪM prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjas A. T. siekia nusistatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjo senelis A. T. iki visuotinės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė žemės sklypą su statiniais (duomenys neskelbtini), t. y. iki šios dienos nėra objekto, į kurį būtų galima atkurti nuosavybės teises. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į pareiškėjo nurodytas aplinkybes, leidusias daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju pritaikius laikinąsias apsaugos priemonės dėl patvirtintos detaliojo plano koncepcijos būtų nepagrįstai suvaržytos (duomenys neskelbtini) daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojų ir šalia šių namų esančių laikinųjų statinių – kioskų – užimamos teritorijos savininkų teisės ir teisėti interesai.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, kai ieškovas tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimus ir yra pagrindas manyti, jog nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 141 str. 1 d.). Remiantis šia proceso teisės norma suinteresuoto asmens prašymu teismas sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t. y. ar ieškinio patenkinimo atveju nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimas galės būti realiai įvykdytas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Jeigu teismas padaro išvadą, kad yra teisinės prielaidos pripažinti, jog teismo sprendimo vykdymas nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali būti pasunkintas, jis turi teisinį pagrindą taikyti tokio pobūdžio priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumui turi reikšmės reikalavimo dydis, atsakovo turtinė padėtis ir kitos aplinkybės, kurias, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti (CPK 177 str.            1, 2 d.).

Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nevertina ieškinio pagrįstumo, o tik aplinkybes, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybe, tai yra grėsmę, jog galimas palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas neatitiks siekiamų tikslų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – uždrausti Kretingos rajono savivaldybei ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos organizuoti Kretingos miesto teritorijos planavimą, vykdyti planavimo procedūras, vykdyti ir įgyvendinti miesto ar jo dalies (atitinkamos teritorijos) detalųjį planą, formuoti žemės sklypą ar sklypus, išnuomoti ar parduoti nuosavybėn žemės sklypą ar sklypus kitiems asmenims Kretingos miesto centrinės dalies teritorijoje, į kurią patenka buvusio savininko A. T., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), iki visuotinės turto nacionalizacijos. Taikydamas CPK 145 str. numatytas laikinąsias apsaugos priemones teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės visuomet yra susijusios su tam tikrų apribojimų taikymu atsakovui, todėl CPK 145 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimui įvykdyti. Taikant laikinąsias apsaugos priemones teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t. y. laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios ir tiek, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų daugiau nei būtina tikslui pasiekti (CPK 17).

Iš pareiškėjo pateikto 2012-08-30 sprendimo Nr. T2-291 „Dėl žemės sklypų ir daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini)ir laikinais statiniais - kioskais - užimtos teritorijos (duomenys neskelbtini), detaliojo plano konsepcijos tvirtinimo matyti, kad buvo patvirtinta detaliojo plano koncepcija, planavimo tikslas – suformuoti žemės sklypus, nustatyti teritorijos tvarkymo bei naudojimosi režimą. Minėtas Kretingos rajono savivaldybės sprendimas susijęs su (duomenys neskelbtini) daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojų ir šalia šių namų esančių laikinųjų statinių – kioskų – užimamos teritorijos savininkų interesais, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad taikant pareiškėjo prašomas laikinąsias apsaugos priemones būtų nepagrįstai suvaržytos šių asmenų teisės ir teisėti interesai. Be to, kaip minėta, laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos tokios, kurios užkirstų galimybę išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, kad bylos nagrinėjimo metu būtų užtikrinta proceso šalių padėtis, kuri buvo iki ieškovo kreipimosi į teismą. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas A. T. siekia nusistatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjo senelis A. T. iki visuotinės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė žemės sklypą su statiniais (duomenys neskelbtini), tačiau tenkinus pareiškėjo prašymą, toks sprendimas nereikalautų priverstinio vykdymo. Be to, byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisių į konkretų žemės sklypą atkūrimo ir tai nėra šios bylos ginčo dalykas, todėl uždrausti (duomenys neskelbtini) teritorijos planavimo organizavimą, planavimo procedūrų vykdymą, miesto ar jo dalies detaliojo plano vykdymą ir įgyvendinimą, žemės sklypo ar sklypų formavimą, žemės sklypo ar sklypų išnuomojimą ar pardavimą kitiems asmenims (duomenys neskelbtini) centrinės dalies teritorijoje, nėra pagrindo (CPK 185 str.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių institutą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo jos naikinti, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

 

n  u  t  a  r  i  a :

 

Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

          

Teisėjas                                                                                                      Almantas Padvelskis

 


Paminėta tekste:
  • CPK 141 str. Ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas
  • CPK 177 str. Įrodymai
  • CPK 145 str. Laikinosios apsaugos priemonės
  • CPK
  • CPK 185 str. Įrodymų įvertinimas