Baudžiamoji byla Nr. e1-805-1127/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29744-2024-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12;. 1.1.10.1.1.; 1.2.4.4.1.; 2.1.15.4.3.2.; 2.12.1.3; 2.12.1.4.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. sausio 30 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Maslauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Gaudento Balčiūno pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
O. V. (O. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), išsituokęs, nedirbantis, teistas 2024 m. spalio 10 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, vienu trečdaliu sumažinta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, tęsti darbą, dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje (teistumas neišnykęs),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Teismas
nustatė:
O. V. nesunkiai sutrikdė žmogui sveikatą, o būtent: jis 2024 m. rugpjūčio 1 d., apie 20:45 val., sporto klubo „Gym+“, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rūbinės patalpose, žodinio konflikto metu tyčia kairės rankos kumščiu sudavė J. A. (A.) ne mažiau kaip vieną smūgį į veido sritį, tuo padarydamas pastarajam nosikaulių lūžį, kas, vadovaujantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024 m. rugsėjo 9 d. specialisto išvada Nr. G 2916/2024 (01), vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
Kaltinamasis O. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad įvykio dienos metu jis nusprendė nueiti į sporto klubą „Gym+“, adresu (duomenys neskelbtini). Atėjęs į sporto klubą, vienas rūbinėje sutiko savo pažįstamą J. A.. Tuo metu, kai jis persirenginėjo, prie jo priėjo J. A. ir padavė ranką, atsakė jam, kad nenori su juo sveikintis, kadangi turi senesnių nuoskaudų, po ko J. A. jam atsakė: „aš nieko gi nepadariau“. Jis nesuvaldęs emocijų norėjo tiesiog lengvai suduoti iš delno ir sudavė J. A. iš delno per veidą, galimai per skruostą, tiksliai neprisimena, po k J. A. iš nosies pradėjo bėgti kraujas. J. A. tiesiog išėjo į prausyklą, o jis supykęs ramiai persirengė ir išėjo iš sporto klubo. Įvykio metu rūbinėje galimai buvo 2-3 vyrai, kurių nepažįsta. Jam taip pat žinoma, kad su J. A. buvo jų bendras pažįstamas S. V., bet jo įvykio vietoje nebuvo, galimai jis sportavo sporto salėje. Jam sukilo emocijos pamačius J. A., nes jų bendravime buvo kilę pykčiai dėl to, kad J. A. reguliariai „flirtuoja“ (kabinėjasi) prie jo pirmos moters. Jam būnant antruose santykiuose su kita moterimi, J. A. rodė dėmesį jai ir t. t., dėl to jis ir pyko ant J. A.. Kaltę pripažįsta, jam žinoma, kad J. A. yra sulaužyta nosis ir jam buvo atlikta nosies operacija. Gydymąsi, esant būtinumui, apmokės, pageidautų susitaikyti su J. A. (1 t., el. b. l. 82-85). Papildomos apklausos metu parodė, kad 2024 m. rugpjūčio mėn. yra davęs detalius parodymus dėl minimo įvykio, kurių metų paaiškino, dėl ko kilo konfliktas, kaip, kas įvyko. Šiuo metų yra sudaręs sutartį su Sodra, t. y. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarė 2079,46 Eur žalą, todėl atlygins viską dalimis iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos (sutartis jau yra sudaryta). Taip pat šiandien, 2025 m. sausio 15 d. padarė pavedimą Valstybinei ligonių kasai 142,03 Eur žalai atlyginti, pavedimo kopijas pateiks tyrėjui el. paštu. Dėl susiklosčiusio įvykio labai gailisi ir kalbėdamas su nukentėjusiuoju pripažino, kad tikrai nenorėjo jam sukelti fizinio skausmo ir jam buvo gėda. Esant galimybei sutinka/pageidauja ikiteisminį tyrimą pabaigti baudžiamuoju įsakymų (2 t., el. b. l. 84-87).
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.
Nukentėjusysis J. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 1 d., apie 20:15 val. jis atėjo į sporto klubą „Gym +“, adresu (duomenys neskelbtini), kur persirengimo kambaryje sutiko draugą O. V., gimusį (duomenys neskelbtini). Persimetė keliais žodžiais bei staiga O. V. jam sudavė kairės rankos kumščiu į nosį. Po smūgio nuėjo į WC apsiplauti veido, o O. V. pasišalino. Iš sporto klubo nuvyko į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kadangi jautė, kaip juda nosis su traškėjimu, be to, bėgo kraujas iš nosies. Ten diagnozavo nosies kaulo lūžimą bei paleido gydytis namo. Įvykio metu buvo blaivus, prieš O. V. nenaudojo fizinės jėgos, žodžiu nekonfliktavo, neprovokavo. Prašo nubausti O. V. Lietuvos Respublikos nustatyta tvarka (1 t., el. b. l. 9-19). Papildomos apklausos metu nukentėjusysis parodė, kad įvykio dienos metu nusprendė nueiti į sporto klubą „Gym+“, adresu (duomenys neskelbtini). Persirengimo kambaryje sutiko savo draugą O. V., prie jo priėjęs pasakė kažką panašaus į - „aš nieko gi nepadariau“, po ko iš karto gavo smūgį į veido sritį iš delno, bet su delno kietąja dalimi, po ko iš karto pasipylė kraujas ir jis nubėgo į tualetą nusiplauti veido. Tuo metu O. V. pasišalino. Kas vyko po to, buvo nurodęs pareigūnams pareiškimo metu. Dėl ko kilo konfliktas, išsiplėsti nenori, trumpai tariant dėl O. V. pavydo, nes jis buvo susirašęs gal 5 žinutėmis su jo drauge ir tą susirašinėjimą parodė O. V. (ne įvykio dieną). O su juo įvykio metu buvo pažįstamas S. V., bet jis konflikto visiškai nematė, kadangi sportavo sporto salėję. S. V. jis pasikvietė į rūbinę tik po to, kai pasišalino O. V.. Įvykio vietoje (rūbinėje) vaizdo kamerų nebuvo ir rūbinėje buvo tuo metu galimai 1-2 pašaliniai asmenys, kurie yra jiems visiškai nepažįstami ir įvykio metu prie jo niekas nepriėjo, po smūgio jis iš karto nuėjo į tualetą, išbuvęs tualete apie 5-10 minučių ir išėjus, rūbinėje jau buvo kitų jam nepažįstamų žmonių. O. V. jo atsiprašė, gailėjosi ir pabendravus jis jam atleido bei pageidautų susitaikyti su juo, pretenzijų neturi. Teisė pateikti civilinį ieškinį jam yra išaiškinta, pateikti civilinį ieškinį atsisako (1 t., el. b. l. 129-132).
2024 m. rugpjūčio 2 d. pareiškime nurodyta, kad 2024 m. rugpjūčio 1 d., apie 20:45 val., adresu (duomenys neskelbtini), sporto klube „Gym +“, rūbinės patalpose, draugas O. V., gimęs (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu sudavė kairės rankos kumščiu į veido sritį, dėl ko Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje buvo diagnozuotas nosies lūžis (1 t., el. b. l. 9-19).
Iš 2024 m. rugpjūčio 2 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas sporto klubas „Gym+“, adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad persirengimo kambaryje vaizdo stebėjimo kamerų įrengtų nėra, yra kamera sporto salės patalpose, kuri nukreipta į persirengimo kambario pusę. Įvykio vietos apžiūros metu nieko rasta ir paimta nebuvo (1 t., el. b. l. 9-19).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024 m. rugsėjo 9 d. specialisto išvadoje Nr. G 2916/2024(01) nurodyta, kad J. A. padarytas nosikaulių lūžis vienu trauminiu poveikiu, kuris visumoje yra būdingas kito asmens suduotam smūgiui, pvz. kumščiu, t. y. nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (2024 m. rugpjūčio 1 d.). Nosies kaulų lūžis vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl jo nukentėjusiojo sveikata sutriko ilgiau 10 dienų (1 t., el. b. l. 123-125).
Iš 2024 m. spalio 24 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) garso įrašas. Įraše užfiksuota, kaip pranešėja K. A. nurodo, kad jos sūnus grįžo iš ligoninės sulūžusia nosimi, kadangi sporto klube „Gym+“, (duomenys neskelbtini) mikrorajone, O. V. dėl merginos, apie 20:30 val., sudavė į nosį jos sūnui ir išėjo (1 t., el. b. l. 146-149).
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia.
Visuma faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais vadovaudamasis ir detaliau neanalizuodamas sprendžia, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. O. V. patvirtino, kad kaltinime nurodytą dieną bei laiku „Gym+“ sporto klube tyčia sudavė J. A. iš delno per veidą, dėl ko jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, pareiškimas, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. Nr. G 2916/2024(01), kurioje nurodyta, kad J. A. padarytas nosikaulių lūžis vienu trauminiu poveikiu, taip pat ir kiti teismo ištirti rašytiniai įrodymai. Kaltinamasis suvokė, kad pastarojo atliekami veiksmai sutrikdys nukentėjusiojo sveikatą, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Šiais veiksmais kaltinamasis nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, todėl jo padaryta veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės ir kiti klausimai
Kaip matyti iš pranešimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes suprato, su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi sutiko, prašo nebausti griežtai, nenori atlikinėti arešto, kadangi tuo metu gali dirbti ir padengti skolą. Nukentėjusiajam pranešimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu išsiųstas elektroniniu paštu, nurodė, kad su tokiu proceso baigimu sutinka.
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus bei kitas aplinkybes, kurios reikšmingos bausmei skirti ir individualizuoti (BK 54 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamasis O. V., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą. Kaltinamasis veiką padarė būdamas neteistas, 2024 m. spalio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo (1 t., el. b. l. 75-78), baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudos sumokėtos (1 t., el. b. l. 65-74), nedirbantis (2 t., el. b. l. 46-48), duomenų apie registravimąsi psichiatrinio ir priklausomybės ligų gydymo įskaitoje, nėra.
Atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltinamasis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Prokuroras siūlė kaltinamajam skirti arešto bausmę, jos trukmę nustatant mažesnę nei vidurkis, vykdymą atidedant. Vis dėlto, teismo vertinimu, tokia bausmė asmeniui, kuomet jis veiką padarė dar būdamas neteistu, nėra adekvati ir proporcinga. Jokių kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, dar ikiteisminio tyrimo metu atlygino žalą civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai, ėmėsi aktyvių veiksmų dėl kitam civiliniam ieškovui padarytos žalos atlyginimo, kas iš esmės jį teigiamai charakterizuoja. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat į veikos padarymo aplinkybes, sukeltas pasekmes, nukentėjusiojo poziciją (asmuo civilinio ieškinio nereiškė, nurodė kaltinamajam atleidęs), teismas vertina, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus O. V. švelnesnę BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jos terminą nustatant artimą vidurkiui, t. y. 1 metams, netaikant intensyvios priežiūros, vietoje jos įpareigojant kaltinamąjį dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 48 straipsnio 4 dalis 1 punktas, 4 punktas, 48 straipsnio 6 dalis). Kadangi kaltinamasis visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, vadovaujantis BK 641 straipsniu, O. V. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina (1 t., el. b. l. 106-109).
Dėl civilinių ieškinių
Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinės ligonių kasos įgaliotas atstovas pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kalto asmens ir atlygini PSDF biudžetui padarytą 142,03 Eur žalą dėl nukentėjusiojo gydymo ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog buvo sužalotas J. A. ir dėl patirtų sužalojimų gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Paslaugos išlaidos apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų. Suteiktų paslaugų gydymo kaina – 142,03 Eur. Kartu su civiliniu ieškiniu pateiktas gydymo paslaugų apskaitos išrašas patvirtinantis nukentėjusiajam suteiktų paslaugų kainas (1 t., el. b. l. 154-160). 2025 m. sausio 15 d. gautas elektroninis laiškas iš Vilniaus teritorinės ligonių kasos, kuriuo informavo, kad 2025 m. sausio 15 d. gavo 142,03 Eur mokėjimą pagal pareikštą civilinį ieškinį dėl žalos PSDF biudžetui atlyginimo (2 t., el. b. l. 39). Įvertinus tai, kad nusikalstamais veiksmais padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas (BPK 107 straipsnis).
Ikiteisminio tyrimo metu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Vilniaus skyrius pareiškė civilinį ieškinį, kuriame nurodoma, kad dėl 2024 m. rugpjūčio 1 d. įvykusio įvykio metu patirtų sužalojimų J. A. laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 10 d. iki 2024 m. spalio 9 d. buvo nedarbingas. Pažymėtina, kad laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 31 d. iki 2024 m. rugpjūčio 9 d. laikinai nedarbingas dėl ligos, nesusijusius su 2024 m. rugpjūčio 1 d įvykiu. VSDFV Vilniaus skyriaus 2024 m. spalio 9 d. sprendimu Nr. VPA_SPlE-332624, 2024 m. spalio 11 d. sprendimu Nr. VPA_SP1E-334413, 2024 m. spalio 9 d. sprendimu Nr. VPA_SPlE-332644, 2024 m. spalio 11 d. sprendimu Nr. VPA_SPlE-335590 ir 2024 m. spalio 14 d. sprendimu Nr. VPA_SP1E-338101 J. A. už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2024 m. rugpjūčio 10 d. iki 2024 m. spalio 9 d. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų buvo paskirta 2 079,46 Eur ligos išmoka (2 t., b. l. 1-21). Nustatyta, kad nukentėjusysis J. A. dėl kaltinamojo padaryto sveikatos sužalojimo buvo laikinai nedarbingas nuo 2024 m. rugpjūčio 10 d. iki 2024 m. spalio 9 d. (ankstesniu laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. buvo nedarbingas dėl kitų priežasčių), dėl ko asmeniui buvo mokama ligos išmoka. Tarp nukentėjusiojo nedarbingumo ir kaltinamojo priešingų teisei veiksmų yra priežastinis ryšys, o ieškovas nurodytu laikotarpiu nukentėjusiajam mokėjo išmokas dėl jo nedarbingumo, ginčo dėl civilinio ieškinio dydžio nėra, jis pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl tenkinamas visiškai ir iš kaltinamojo priteistina prašoma 2 079,46 Eur sumai turtinei žalai atlyginti
Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis buvo pateikęs prašymą dėl žalos atlyginimo išdėstymo per atitinkamą laikotarpį. Kaltinamasis jau yra atlyginęs Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį, kreipėsi su prašymu dėl žalos atlyginimo išdėstymo šiuo atveju, kas rodo, kad asmuo suinteresuotas atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą, tokios pareigos nevengia, šiuo metu nedirba, pastovių pajamų neturi, taigi neturi ir pajamų atlyginti civilinio ieškovo prašomą priteisti sumą. Iš civilinio ieškovo VSDFV Vilniaus skyriaus pozicijos, t. y. priimto sprendimo matyti, kad jis sutinka su žalos atlyginimu dalimis per nustatytą terminą. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, žalos, padarytos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, atlyginimas išdėstytinas dalimis, iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos nuo 2025 m. sausio mėnesio iki 2025 m. lapkričio mėnesio mokant po 175 Eur, o 2025 m. gruodžio mėnesį – 154,46 Eur. Žalos atlyginimo suma turi būti pervesta į vieną iš nurodytų VSDFV sąskaitų.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
O. V. (O. V.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, vietoje intensyvios priežiūros įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti O. V. 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, vietoje intensyvios priežiūros įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.
Procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo O. V. 2 079,46 Eur (du tūkstančius septyniasdešimt devynis eurus ir keturiasdešimt šešis centus) turtinei žalai atlyginti. Išdėstyti priteistos 2 079,46 Eur žalos atlyginimą laikotarpiui iki 2025 m. gruodžio 31 d., nustatant, kad O. V. iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos nuo 2025 m. sausio mėn. iki 2025 m. lapkričio mėnesio kas mėnesį privalo sumokėti 175 (vieną šimtą septyniasdešimt penkių) Eur, o 2025 m. gruodžio mėn. – 154,46 (vieną šimtą penkiasdešimt keturių eurų 46 centų) sumą.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
O. V. išaiškinti, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1. susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;
2. atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;
3. laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
4. pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;
5. kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.
Nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, Vilnius, Kareivių g. 1, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080, elektroninis paštas rytu.skyrius@probacija.lt);
Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.
Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
O. V.
taip pat išaiškinti, kad: 1. nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
Teisėja
Giedrė Maslauskaitė