Civilinė byla Nr. e2VP-26464-909/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20839-2020-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2;
(S)
3.2.7.1; 3.5.1; 3.5.12.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. rugpjūčio 12 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio Irmanto Gaidelio pareiškimą dėl baudos skyrimo uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Dažvita“ vadovui A. D., suinteresuoti asmenys: UAB „Dažvita“, A. D., išieškotojas L. S., skolininkas A. B..
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėjas antstolis Irmantas Gaidelis kreipėsi į teismą, prašydamas UAB „Dažvita“ vadovui A. D. už antstolio reikalavimų nevykdymą skirti vienkartinę 200 Eur baudą.
Pareiškėjas prašyme nurodo, kad antstolis Irmantas Gaidelis, atlikdamas veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 008/13/02468 ir Nr. 0008/15/00855, 2019 m. spalio 7 d. priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-19-8-28087 ir išsiuntė skolininko A. B. darbovietei UAB „Dažvita“. Negavus atskaitytinų lėšų iš skolininko darbo užmokesčio, UAB „Dažvita“ registracijos adresu buvo išsiųstas patvarkymas dėl skolos išieškojimo Nr. S-19-8-34849. Toliau negaunant atskaitymų, 2020 m. kovo 9 d. UAB „Dažvita“ buvo išsiųstas patvarkymas Nr. S-20-8-8906. VSDF duomenimis, skolininkas A. B. dirba UAB „Dažvita“ ir gauna darbo užmokestį, tačiau išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio neatlieka, priežastys dėl kurių nevykdomas antstolio reikalavimas antstoliui nežinomos. Dėl nurodytų priežasčių antstolis prašo skirti įmonės UAB „Dažvita“ vadovui vienkartinę 200 Eur baudą.
Per teismo nustatytą terminą teisme gautas UAB „Dažvita“ vadovo A. D. atsiliepimas į prašymą, kuriame nurodoma, jog skolininkas A. B., kuris dirba UAB „Dažvita“, turi daug vykdomųjų bylų pas skirtingus antstolius. Skolininko darbo užmokestis yra 607 Eur, iš šio atlyginimo buvo išskaičiuojama 30 procentų ir mokama antstoliams. Kadangi išskaičiuota suma yra maža, buvo nutarta pradžioje dengti mažas skolas, o vėliau didesnėmis sumomis dengti kitus įsiskolinimus. Nurodoma, kad nuo rugpjūčio 1 d. stabdomi ankstesni mokėjimai antstoliams ir jau už liepos mėnesį bus mokama antstoliui Irmantui Gaideliui.
Teisme taip pat gautas suinteresuoto asmens L. S. atsiliepimas į pareiškimą, kuriuo yra prašoma antstolio prašymą tenkinti bei skirti didžiausią įmanomą baudą.
Suinteresuotas asmuo A. B. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.
Pareiškimas tenkinamas iš dalies.
Iš teismui prie pareiškimo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolis Irmantas Gaidelis vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0008/13/02468 ir Nr. 0008/15/00855 dėl 17 760,88 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. B. išieškotojo L. S. naudai. Vykdant vykdomąjį dokumentą nustatyta, kad skolininkas dirba UAB „Dažvita“ bei gauna darbo užmokestį. Atsižvelgiant į tai, antstolis priėmė patvarkymus dėl skolos išieškojimo (2019 m. spalio 7 d. Nr. S-19-8-28087, 2019 m. gruodžio 4 d. Nr. S-19-8-34849, 2020 m. kovo 9 d. Nr. S-20-8-8906), kuriais įpareigojo UAB „Dažvita“ iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos, kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 50 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) ir 30 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, tačiau išskaitos ir toliau nebuvo atliekamos, antstoliui nenurodomos išskaitų neatlikimo priežastys. Visi minėti patvarkymai buvo išsiųsti UAB „Dažvita“ registracijos adresu bei įmonės el. paštu. UAB „Dažvita“ direktorius A. D., teismui pateiktu atsiliepimu neginčija aplinkybės, jog minėti patvarkymai jam buvo įteikti ir kad jam buvo žinomas šių patvarkymų turinys.
Ginčo dėl antstolio nustatytų įpareigojimų teisėtumo nėra, vadinasi, nurodyti įpareigojimai yra galiojantys, teisėti ir vykdytini. Nagrinėjamu atveju nustatytos faktinės aplinkybės, kad skolininko darbovietės UAB „Dažvita“ vadovui turėjo būti žinomas antstolio reikalavimų turinys, t. y. nustatyti įpareigojimai, jų vykdymo tvarka ir nevykdymo teisiniai padariniai, tačiau šie reikalavimai nebuvo įvykdyti. Iš UAB „Dažvita“ vadovo teismui pateiktų dokumentų, matyti, jog UAB „Dažvita“ vykdė kitų antstolių įpareigojimus, išskaitydama ir pervesdama atitinkamas sumas. Kaip nurodo A. D., kadangi išskaičiuota iš skolininko darbo užmokesčio suma buvo maža, buvo nutarta pradžioje dengti mažas skolas, o vėliau didesnėmis sumomis dengti kitus įsiskolinimus. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuotina, jog UAB „Dažvita“ savo nuožiūra nusprendė pakeisti antstolio patvarkyme nurodytą išskaitymo tvarką, t. y. iš pradžių mokėti keliems antstoliams, kurių išieškomos skolos yra mažiausios. Pabrėžtina, jog antstolio teisėtų reikalavimų privalomumas reiškia tai, kad įstatymas nesuteikia teisės asmeniui, kurio atžvilgiu atitinkami dokumentai yra priimti, pasirinkti, ar jis vykdys atitinkamus teismo ar antstolio reikalavimus, ar nevykdys (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-808-823/2012). Pabrėžtina, jog antstolio patvarkymuose buvo nurodyta, jog išskaitymai iš skolininko darbo užmokesčio turi būti atliekami kiekvieną mėnesį, be to, antstolio 2020 m. kovo 9 d. patvarkyme buvo nurodyta, jog skola šioje byloje išieškoma 1-a eile. Teismui nepateikti įrodymai, jog UAB „Dažvita“ ir antstolis Irmantas Gaidelis būtų susitarę pakeisti patvarkyme dėl skolos išieškojimo nurodytą išskaitymų tvarką.
Teismas pažymi, jog visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio vykdomojo dokumento įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Jeigu kuris nors šio proceso dalyvių pažeidžia šiuos reikalavimus, jis pagrįstai gali patirti neigiamus tokio elgesio padarinius. Teismo vertinimu, jeigu suinteresuotas asmuo A. D. būtų kreipęsis į antstolį ir detaliai paaiškinęs susidariusią situaciją, ne pasyviai laukdamas iš to atsirandančių pasekmių, tai tikėtina, jog antstolis būtų nesikreipęs į teismą dėl baudos skyrimo. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, spręstina, kad suinteresuoto asmens atsiliepime į pareiškimą dėl baudos skyrimo nurodomi argumentai nepateisina jo neveikimo ir nebendradarbiavimo su antstoliu, gavus antstolio reikalavimus.
Pažymėtina, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, privalo aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, CPK 634 straipsnio 2 dalis). CPK 585 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną. Jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus kliudo juridinis asmuo, CPK 585 straipsnio 2 dalyje numatytą baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui (CPK 585 straipsnio 3 dalis).
Įstatymų leidėjas, įtvirtinęs baudos institutą, siekė užtikrinti antstolių privalomų nurodymų tinkamą vykdymą, užkirsti kelią galimiems trukdymams antstoliams vykdyti įstatymų jiems pavestas funkcijas. Todėl kiekvieną kartą skiriant baudą pagal nurodytą CPK straipsnį reikia vertinti, ar asmuo iš tiesų nevykdo antstolio reikalavimo, ar iš tiesų kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus ir dėl kokių priežasčių asmuo nevykdo antstolių nurodymų, t. y., ar toks asmens elgesys yra sąlygotas objektyvių priežasčių, ar vis tik asmuo sąmoningai siekia trukdyti antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus. Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl antstolio reikalavimo nevykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu šie padariniai darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo interesus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas UAB „Dažvita“ vadovui skirti baudą už antstolio reikalavimų nevykdymą. UAB „Dažvita“ vadovas A. D., tinkamai nevykdydamas antstolio reikalavimų, tokiais savo neteisėtais veiksmais (neveikimu) sutrukdė jam per kiek įmanoma trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau įvykdyti vykdomąjį dokumentą, pažeidė išieškotojo vykdomojoje byloje teises bei teisėtus interesus.
Teismas, spręsdamas dėl prašomos paskirti baudos dydžio, vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Skiriamos baudos, kaip procesinės sankcijos, vienas svarbiausių tikslų – sudrausminti asmenį, todėl, spręsdamas dėl skirtinos baudos konkretaus dydžio, teismas prioritetiniu kriterijumi laiko būtent sudrausminantį baudos poveikį. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Dažvita“ vadovas tinkamai nevykdė antstolio reikalavimų dėl išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio darymo, atsižvelgus į pažeidimo pobūdį, į laikotarpį, kurį vengė vykdyti antstolio reikalavimus, išieškotiną skolos sumą, aplinkybę, jog buvo atliekami išskaičiavimai pagal kitų antstolių nurodymus, jog antstolis tik 2020 m. kovo mėn. patvarkyme pirmą kartą nurodė, jog skola išieškoma 1-ma eile, taip pat tai, kad dėl baudos skyrimo A. D. antstolis kreipėsi pirmą kartą, antstolio prašymas tenkintinas iš dalies ir UAB „Dažvita“ vadovui A. D. skirtina 50 Eur bauda.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal CPK 106 straipsnio 3 dalį baudos, paskirtos juridinių asmenų vadovams ar juridinių asmenų atstovams, išieškomos iš jų asmeninių lėšų. Taip pat išaiškintina, kad baudos sumokėjimas neatleidžia nuo antstolio patvarkymo vykdymo.
Teismas, vadovaudamasis CPK 106 straipsnio 3 dalimi, 107 straipsnio 1 dalimi, 585 straipsniu, 593 straipsnio 2, 3, 4, 5 dalimis,
n u t a r i a :
antstolio Irmanto Gaidelio pareiškimą tenkinti iš dalies.
Skirti UAB „Dažvita“ vadovui A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 50 Eur (penkiasdešimties eurų) vienkartinę baudą už antstolio 2019 m. spalio 7 d. Nr. S-19-8-28087, 2019 m. gruodžio 4 d. Nr. S-19-8-34849, 2020 m. kovo 9 d. Nr. S-20-8-8906 patvarkymų nevykdymą.
Kitą pareiškimo dalį atmesti.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6800. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad baudos sumokėjimas neatleidžia nuo antstolio patvarkymo vykdymo.
Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti visiems dalyvaujantiems byloje asmenims.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Justa Raciūtė