Administracinė byla Nr. eAS-391-438/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01449-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.2

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. birželio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas) ir  Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto valdybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) Imuniteto valdybos 2020 m. kovo 20 d. raštą „Dėl skunde pateiktos informacijos“ Nr. 10-S-12672(1.39E-10 (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti atsakovą pradėti tarnybinį patikrinimą dėl Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos vyresniojo specialisto V. M. galimai padaryto tarnybinio nusižengimo.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 24 d. nutartimi pareiškėjo A. S. skundą atsisakė priimti.

Teismas nustatė, kad atsakovas Rašte (atsakyme) pateikė pareiškėjui informaciją dėl atsisakymo pradėti tarnybinį patikrinimą dėl jo pateiktame skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su galimai netinkamais Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto V. M. veiksmais.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) tokio pobūdžio bylose laikosi nuoseklios praktikos, kad asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, pagal bendruosius gero administravimo pricipus įgyja teisę tik būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus.

Teismas, remdamasis LVAT praktika, konstatavo, kad raštai, kuriais tarnybinio patikrinimo atlikimą inicijavę asmenys yra informuojami apie tarnybinių patikrinimų rezultatus (atsisakymą atlikti tokius patikrinimus), yra informacinio pobūdžio, jais yra pateikiama bendra informacija apie pranešimo nagrinėjimą institucijoje bei jo metu nustatytas aplinkybes, šiais raštais tarnybinio patikrinimo atlikimą inicijavusiems asmenims nėra formuluojami kokie nors patvarkymai (įpareigojimai), todėl tokie raštai patys savaime nesukelia minėtiems asmenims kokių nors teisinių pasekmių. Todėl teismas pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Rašto panaikinimo atsisakė priimti kaip nesukeliantį pareiškėjui teisinių pasekmių, bei nurodė, jog atsisakius priimti skundo reikalavimą dėl Rašto panaikinimo, atsisakytina priimti ir išvestinį skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovą Vilniaus AVPK atlikti veiksmus (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

III.

Pareiškėjas A. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 24 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad nutartis yra nelogiška. Teigia, jog teismas nurodo, kad skundą turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, jog jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, tačiau skundo nepriima, nors pareiškėjas mano esantis pažeidimo auka. Be to, teismas privalo spręsti, ar pareiškėjas turi reikalavimo teisę ar ne tik skundą išnagrinėjęs, o ne skundo priėmimo stadijoje.

Pareiškėjas pažymi, kad ginčijamas Raštas sukelia jam pasekmes. Be to, LVAT byloje Nr. A444-642/2010 konstatavo, kad „Neturtinės žalos sąvoka apima platų spektrą pačių įvairiausių išgyvenimų. Pavyzdžiui, Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje pripažino, jog neturtinė žala apima traumas, nerimą ir neteisybės jausmą“. Taigi, neturtinė žala apima ir nerimą, nepatogumus, frustraciją o ypač neteisybės jausmą, kuriuos sukėlė neteisėtai prieš pareiškėją veikęs pareigūnas. Todėl patyręs neturtinę žalą, jis turi teisę į satisfakciją. Teigia, kad šiuo atveju kaip satisfakcijos dėl padarytos neturtinės žalos pareiškėjas siekia pareigūno nubaudimo tarnybine tvarka, o atsakovas atsisako tai daryti. 

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 24 d. nutarties, kuria pareiškėjo A. S. skundą teismas atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus AVPK Imuniteto valdybos 2020 m. kovo 20 d. raštą „Dėl skunde pateiktos informacijos“ Nr. 10-S-12672(1.39E-10 ir įpareigoti atsakovą pradėti tarnybinį patikrinimą dėl Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos vyresniojo specialisto V. M. galimai padaryto tarnybinio nusižengimo.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sprendė, kad ginčijamas Raštas, kuriuo atsisakyta pradėti tarnybinį patikrinimą dėl Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto V. M. veiksmų, pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių.

Pareiškėjas atskirajame skunde su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, teigdamas, kad Raštas sukelia jam pasekmes, nes mano, jog jam pareigūnas padarė pažeidimą, be to, teismas privalo spręsti, ar pareiškėjas turi reikalavimo teisę ar ne tik skundą išnagrinėjęs, o ne skundo priėmimo stadijoje.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje yra įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (ABTĮ 5 str.), tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Taigi, teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymų numatytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų yra bylos priskirtinumas teismo kompetencijai nagrinėti administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-550-525/2017).

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, teisės aktas nenustato pareigos atlikti tarnybinį patikrinimą, gavus bet kokią informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą, teismas taip pat neturi galimybės įpareigoti viešojo administravimo subjektą tai padaryti.

Raštai, kuriais tarnybinio patikrinimo atlikimą inicijavę asmenys yra informuojami apie tarnybinių patikrinimų rezultatus (atsisakymą atlikti tokius patikrinimus), yra informacinio pobūdžio, jais yra pateikiama bendra informacija apie pranešimo nagrinėjimą institucijoje bei jo metu nustatytas aplinkybes, šiais raštais tarnybinio patikrinimo atlikimą inicijavusiems asmenims nėra formuluojami kokie nors patvarkymai (įpareigojimai), todėl tokie raštai patys savaime nesukelia minėtiems asmenims kokių nors teisinių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-78-143/2016; 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-70-415/2020).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą konstatavo, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010; 2018 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-295-756/2018 ir kt.).

Ginčijamu Raštu atsakovas pareiškėjui pateikė informaciją apie atsisakymą pradėti tarnybinį patikrinimą pagal pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Taigi ginčijamas Raštas yra informacinio pobūdžio ir jokių pareiškėjo teisių ir pareigų turiniui įtakos neturi. Pareiškėjas atskirajame skunde priešingas išvadas leidžiančių padaryti įrodymų ir argumentų nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, motyvuotai ir visiškai pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nesukeliantį teisinių pasekmių.

Atmestini kaip nepagrįsti ir deklaratyvūs pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, kuriais jis teigia, kad patyrė neturtinę žalą ir aiškina neturtinės žalos sąvoką. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui reiškė reikalavimą panaikinti ginčijamą Raštą ir įpareigoti atlikti veiksmus, o ne priteisti neturtinę žalą. 

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, jos naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                     Romanas Klišauskas

                                                                                                  Gintaras Kryževičius 

                                                                                                              Dainius Raižys