Civilinė byla Nr. e2A-483-370/2025
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00246-2025-7
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T AR T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. spalio 30 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Rūtos Latvelės ir Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės „Vidaus vandens kelių direkcija“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų Baltijos laivų statykla“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Vidaus vandens kelių direkcija“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimo pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vakarų Baltijos laivų statykla“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydama:
1.1. pripažinti neteisėtu atsakovės akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Vidaus vandens kelių direkcija“ (toliau – ir atsakovė) 2025 m. gegužės 13 d. sprendimą nesupažindinti ieškovės su viešojo pirkimo Nr. 1710011 „Elektrinis stūmikas“ (toliau – ir pirkimas) laimėtojos Nyderlandų Karalystėje registruotos bendrovės „Kotug Push-it B.V.“ (toliau – ir pirkimo laimėtoja) pasiūlymu ir įpareigoti atsakovę su šiuo pasiūlymu supažindinti ieškovę visa apimtimi per 15 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo;
1.2. priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovė atviro konkurso būdu vykdo pirkimą (pirkimo objektas – elektrinis stūmikas (techninės specifikacijos 2.1 papunktis)). Ieškovė 2025 m. kovo 19 d. pateikė pasiūlymą pirkime, tačiau atsakovė 2025 m. balandžio 22 d. sprendimu ieškovės pasiūlymą atmetė dėl per didelės kainos. Atsakovė 2025 m. gegužės 8 d. priėmė sprendimą nustatyti pasiūlymų eilę, o pirkimą laimėjusiu pripažino „Kotug Push-it B.V.“ pasiūlymą. Ieškovė 2025 m. gegužės 12 d. pateikė atsakovei prašymą leisti susipažinti su pirkimo laimėtojos pasiūlymu, tačiau atsakovė 2025 m. gegužės 13 d. sprendimu prašymą atmetė, nes ieškovė, būdama pašalinta iš pirkimo, nebelaikoma suinteresuotu dalyviu, kuriam atsakovė privalėtų pateikti pirkimo laimėtojo pasiūlymą susipažinimui. Ieškovė 2025 m. gegužės 20 d. pateikė pretenziją, kuria prašė panaikinti atsakovės 2025 m. gegužės 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – supažindinti ieškovę su pirkimo laimėtojos pasiūlymu, tačiau atsakovė 2025 m. gegužės 27 d. sprendimu atsisakė nagrinėti ieškovės pretenziją, nes atsakovė ir pirkimo laimėtoja sudarė pirkimo sutartį iki pretenzijos pateikimo dienos (Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų įstatymo (toliau – PĮ) 109 straipsnis). Centrinės viešųjų pirkimų sistemos (toliau – CVP IS) duomenimis, atsakovė 2025 m. birželio 5 d. paskelbė pirkimo sutartį CVP IS, nurodydama, kad pirkimo sutartis sudaryta 2025 m. gegužės 20 d., tačiau CVP IS paskelbtas ne visos sudėties (turinio) pirkimo laimėtojos pasiūlymas (nėra duomenų apie pirkimo laimėtojo atitiktį profesiniam ir finansiniam pajėgumui, nėra aiškus pasiūlymą pasirašiusio asmens įgaliojimas tai padaryti, išviešintoje pasiūlymo versijoje nėra pasirašytos deklaracijos dėl atitikties reglamento nuostatoms fiziniam asmeniui). Ieškovės vertinimu, galimybė susipažinti su pirkimą laimėjusiu pasiūlymu visa apimtimi yra būtina jos teisių gynybos sąlyga, todėl atsakovė nepagrįstai 2025 m. gegužės 13 d. sprendimu atmetė ieškovės prašymą leisti susipažinti su pirkimo laimėtojos pasiūlymu.
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė 2025 m. balandžio 22 d. buvo teisėtai pašalinta iš pirkimo procedūrų, todėl ji neteko „suinteresuoto dalyvio“ statuso ir su juo susijusių teisių, įskaitant teisę būti supažindintai su pirkimo laimėtojos pasiūlymu. Nors ieškovė siekia susipažinti su pirkimo laimėtojos pasiūlymu, tačiau ieškovė nenurodė aplinkybių ir nepateikė duomenų, kurie leistų manyti, kad, net vykdant pirkimą pakartotinai, ieškovė turėtų galimybę laimėti pakartotinai skelbiamą pirkimą. Priešingai, ieškovės pasiūlyta kaina (18 500 000 Eur) buvo daugiau nei dvigubai didesnė nei pirkimą laimėjusios tiekėjos pasiūlymas (6 995 000 Eur) ir pirkimo biudžetas (7 000 000 Eur be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM)).
4. Išvadą teikianti institucija byloje – Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – Tarnyba) 2025 m. rugpjūčio 4 d. išvadoje nurodė, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti atsakovės veiksmus, nes buvo pašalinta iš pirkimo procedūros dėl per didelės kainos ir šio atsakovės sprendimo neginčijo, dėl to neturi teisės reikalauti susipažinti su pirkimo laimėtojos pasiūlymu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apygardos teismas 2025 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino – pripažino neteisėtu atsakovės 2025 m. gegužės 13 d. sprendimą nesupažindinti ieškovės su pirkimo laimėtojos pasiūlymu ir įpareigojo atsakovę su šiuo pasiūlymu supažindinti ieškovę visa apimtimi per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, taip pat priteisė ieškovei iš atsakovės 11 700 Eur bylinėjimosi išlaidas.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pirkime dalyvavo du tiekėjai ir ieškovei nuginčijus pirkimo laimėtojos pasiūlymą, atsakovė turėtų skelbti naują pirkimą, todėl ieškovė turi teisinį suinteresuotumą ginčyti pirkimo rezultatus ir siekti, jog būtų skelbiamas naujas konkursas, kuriame ji galėtų dalyvauti. Teismas padarė išvadą, kad aplinkybė, jog ieškovės ankstesnis pasiūlymas buvo atmestas dėl per didelės kainos, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ji neturi teisės siekti pateikti naują ekonomiškai konkurencingesnį pasiūlymą ir varžytis dėl sutarties sudarymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja PĮ 68 straipsnio 1 dalies ir PĮ 2 straipsnio 25 dalies reguliavimui. Ieškovė atsakovės sprendimu buvo pašalinta iš pirkimo procedūros. Ieškovei buvo pranešta apie pasiūlymo atmetimą, šis atmetimas (bei pašalinimas) nebuvo ir dėl pasibaigusio apskundimo termino negali būti ginčijamas. Byloje nėra nustatytų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą netaikyti imperatyvaus PĮ 68 straipsnio 1 dalies ir PĮ 2 straipsnio 25 dalies reguliavimo, pagal kurį teisė susipažinti su pirkimo laimėtojo pasiūlymu ieškovei nėra pripažįstama. Teismas konkrečių aplinkybių ar motyvų, dėl kurių nusprendė netaikyti imperatyvaus PĮ reguliavimo, nenurodė.
7.2. Ieškovė, siekdama pagrįsti ieškinio reikalavimus, nurodė, kad ji turi teisinį suinteresuotumą susipažinti su pirkimo laimėtojo pasiūlymu, tačiau ieškovė painioja teisės į peržiūrą institutą su teise gauti informaciją viešojo pirkimo metu, kurią aiškiai reglamentuoja materialiosios teisės normos. Net jeigu teismas peržiūri pirkimo vykdytojo veiksmus atsisakant supažindinti tiekėją su pirkimo laimėtojo pasiūlymu, tai nereiškia, kad pašalintam tiekėjui automatiškai suteikiama teisė būti supažindintam su visais dokumentais, kurių gavimą įstatymas aiškiai apriboja.
7.3. Ieškovė laikosi nepagrįstos pozicijos, kad pirkimo dalyvis, neturintis suinteresuoto dalyvio statuso pagal PĮ 68 straipsnio 3 dalį ir 2 straipsnio 25 dalį, yra suinteresuotas susipažinti su pirkimo laimėtojo pasiūlymu vien dėl to, jog galėtų veiksmingai efektyviai įgyvendinti perkančiojo subjekto sprendimų peržiūros procedūrą. Vien tikslas ginčyti pirkimo vykdytojo sprendimą nesuteikia teisės gauti susipažinimui kito tiekėjo pasiūlymą, nes tai nepanaikina įstatyminio apribojimo, kuris suteikia teisę į informaciją tik suinteresuotam dalyviui. Pašalintas dalyvis, kuriam pranešta apie pasiūlymo atmetimą ir kuris šio sprendimo nebegali apskųsti, netenka suinteresuoto dalyvio statuso ir nebeturi materialiosios teisės būti supažindintas su konkurento pasiūlymu.
7.4. Ieškovė nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad, net vykdant pirkimą pakartotinai, ieškovė turėtų realią galimybę laimėti pakartotinai skelbiamą pirkimą. Ieškovė iš esmės siekia įgyti teisę susipažinti su pirkimo laimėtojos pasiūlymu ir jį ginčyti platesniu mastu nei tai būtų leidžiama net ir pirkime likusiems tiekėjams, kurie užėmė žemesnę nei antrą vietą pasiūlymų eilėje ir, pagal kasacinio teismo praktiką, gali teisėtai ginti savo teises tik ginčydami visų prieš juos esančių tiekėjų pasiūlymus.
8. Ieškovė su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos pagrindinius atsikirtimus:
8.1. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad PĮ normos dėl supažindinimo su tiekėjų pasiūlymais yra imperatyviosios, todėl ji elgėsi taip, kaip ją įpareigoja įstatymas, o pirmosios instancijos teismas sprendimu įpareigojo atsakovę pažeisti privalomąsias taisykles. PĮ 68 straipsnyje nėra įtvirtintų imperatyviųjų normų, o tik nustatyta reguliacinė tvarka, kaip įprastinėmis sąlygomis vykdoma supažindinimo su pirkimo laimėtojo pasiūlymu procedūra. Tiek ieškovės reikalavimas, tiek pirmosios instancijos teismo sprendimas neprieštarauja PĮ 68 straipsniui, priešingai, įgyvendina teisių gynybos veiksmingumą ir teisės į teisingą teismą realumą.
8.2. Ieškovė ikiteisminėje ginčo stadijoje ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme laikėsi pozicijos, kad susipažinti su pirkimo laimėtojos pasiūlymu būtina, siekiant tinkamai ir veiksmingai ginčyti pirkimo rezultatus. Susipažinimas su pirkimo laimėtojos pasiūlymu yra vienintelė priemonė kvestionuoti galbūt neteisėtus atsakovės veiksmus dėl pirkimo laimėtojo pasiūlymo vertinimo. Kaip teisingai konstatavo teismas, ieškovės teisinis suinteresuotumas egzistuoja ir turi būti ginamas pirkimo rezultatų atžvilgiu.
8.3. Ieškovė, įrodinėdama savo teisinį suinteresuotumą pirkimo baigtimi, neprivalėjo įrodinėti ir įrodyti, kad jai palankios procesinės baigties atveju ji laimėtų naują viešąjį pirkimą. Jei ieškovei pavyktų nuginčyti pirkimo rezultatus, galbūt sąlyga dėl didžiausios pasiūlymų kainos būtų pakeista ar panaikinta, kadangi paaiškėtų, kad visus techninius parametrus atitinkantis elektrinis stūmikas negali būti pagamintas už tokią kainą. Pagrindinių jo komponentų kainos rinkoje yra panašios, todėl esminis kainų skirtumas susidarė ne dėl ieškovės siekio pasipelnyti, o galbūt dėl kitų ieškovei nežinomų priežasčių.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys dėl teisės susipažinti su pirkimą laimėjusiu tiekėjo pasiūlymu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis).
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
11. Atsakovė atviro konkurso būdu vykdė pirkimą (pirkimo objektas – elektrinis stūmikas (techninės specifikacijos 2.1 papunktis)). Pirkimo dokumentuose nustatyta, kad elektriniam stūmikui įsigyti skirta 7 000 000 Eur be PVM. Ieškovė 2025 m. kovo 19 d. pateikė pasiūlymą pirkime ir pasiūlė atsakovei įsigyti pirkimo objektą (elektrinį stūmiką) už 18 500 000 Eur be PVM. Atsakovė 2025 m. balandžio 22 d. sprendimu ieškovės pasiūlymą atmetė dėl per didelės kainos. Atsakovė 2025 m. gegužės 8 d. priėmė sprendimą nustatyti pasiūlymų eilę, o pirkimą laimėjusiu pripažino „Kotug Push-it B.V.“ pasiūlymą. Ieškovė 2025 m. gegužės 12 d. pateikė atsakovei prašymą leisti susipažinti su pirkimo laimėtojo pasiūlymu. Atsakovė 2025 m. gegužės 13 d. sprendimu prašymą atmetė, nes ieškovė, būdama pašalinta iš pirkimo, nebelaikoma suinteresuotu dalyviu, kuriam atsakovė privalėtų pateikti pirkimo laimėtojo pasiūlymą susipažinimui. Ieškovė 2025 m. gegužės 20 d. pateikė pretenziją, kuria prašė panaikinti atsakovės 2025 m. gegužės 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – supažindinti ieškovę su pirkimo laimėtojos pasiūlymu. Atsakovė 2025 m. gegužės 27 d. sprendimu atsisakė nagrinėti ieškovės pretenziją, nes atsakovė su pirkimo laimėtoju sudarė pirkimo sutartį iki pretenzijos pateikimo dienos (PĮ 109 straipsnis). CVP IS duomenimis, atsakovė 2025 m. birželio 5 d. paskelbė pirkimo sutartį CVP IS, nurodydama, kad pirkimo sutartis sudaryta 2025 m. gegužės 20 d.
Dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo
12. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė turi teisinį suinteresuotumą ginčyti pirkimo rezultatus ir siekti, jog būtų skelbiamas naujas konkursas, kuriame ji galėtų dalyvauti. Taip pat pažymėjo, kad aplinkybė, jog ieškovės ankstesnis pasiūlymas buvo atmestas dėl per didelės kainos, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ji neturi teisės siekti pateikti naują ekonomiškai konkurencingesnį pasiūlymą ir varžytis dėl sutarties sudarymo.
13. Atsakovė su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, nurodo, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo susipažinti su pirkimą laimėjusiu tiekėjo pasiūlymu, nes ieškovė neginčijo atsakovės sprendimo atmesti ieškovės pasiūlymą, todėl neteko suinteresuoto dalyvio statuso ir nebeturi materialiosios teisės būti supažindinta su konkurento pasiūlymu, taip pat nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog, net vykdant pirkimą pakartotinai, ieškovė turėtų realią galimybę laimėti pakartotinai skelbiamą pirkimą. Ieškovė su tokia atsakovės pozicija nesutinka, nurodo, kad ieškovė turi teisinį suinteresuotumą susipažinti su pirkimą laimėjusiu tiekėjo pasiūlymu, nes, jei ieškovei pavyktų nuginčyti pirkimo rezultatus, galbūt sąlyga dėl didžiausios pasiūlymų kainos būtų pakeista ar panaikinta.
14. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo ir ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo susipažinti su pirkimą laimėjusiu tiekėjo pasiūlymu bei atmeta atsakovės apeliacinio skundo argumentus, susijusius su ieškovės teisiniu nesuinteresuotumu susipažinti su pirkimą laimėjusiu tiekėjo pasiūlymu.
15. PĮ 2 straipsnio 25 dalyje nustatyta, kad suinteresuotas pirkimo dalyvis (toliau – suinteresuotas dalyvis) – dalyvis, išskyrus dalyvį, kuris galutinai pašalintas iš pirkimo procedūros, tai yra jam pranešta apie pasiūlymo atmetimą, ir kurio pašalinimas dėl pasibaigusio apskundimo termino negali būti ginčijamas arba dėl kurio pašalinimo pagrįstumo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas.
16. PĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkantysis subjektas, komisija, jos nariai ar ekspertai ir kiti asmenys negali tretiesiems asmenims atskleisti iš tiekėjų gautos informacijos, kurią jie nurodė kaip konfidencialią.
17. PĮ 68 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad suinteresuoti dalyviai nuo perkančiojo subjekto pranešimo apie sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą pateikimo dalyviams dienos iki atidėjimo termino pabaigos gali prašyti perkančiojo subjekto pateikti laimėjusį pasiūlymą. Tokiu atveju šio įstatymo 108 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas ir atidėjimo terminas pratęsiami papildomam terminui, jį skaičiuojant nuo suinteresuoto dalyvio prašymo pateikti laimėjusį pasiūlymą pateikimo perkančiajam subjektui dienos iki tol, kol suinteresuotam dalyviui bus pateiktas minėtas pasiūlymas. Jeigu laimėjusio dalyvio pasiūlymas pateikiamas tą pačią dieną, kai buvo paprašyta, šio įstatymo 108 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas ir atidėjimo terminas pratęsiami vienai darbo dienai. Perkantysis subjektas laimėjusį pasiūlymą suinteresuotiems dalyviams gali pateikti teikdamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją.
18. Teismų praktikoje tiekėjo teisė susipažinti su kitų viešojo pirkimo dalyvių pasiūlymais pripažįstama savarankiška subjektine teise, kuri gali būti ginama teisme kaip materialusis reikalavimas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skųstinas perkančiosios organizacijos sprendimas yra toks, kuriuo de minimis (bent jau) tiekėjui gali kilti teisiniai padariniai. Pripažįstant tiesioginį ieškovo informavimo ir jo teisių gynybos įgyvendinimo ryšį, teisės susipažinti su kito tiekėjo pasiūlymu turėjimas ir šios galimybės įgyvendinimas gali daryti įtaką tiekėjo teisių ir pareigų apimčiai. Tiekėjų teisinis (materialinis) suinteresuotumas nebūtinai turi lemti tiesioginius ir konkrečius padarinius jiems palankaus teismo procesinio sprendimo priėmimo atveju. Pakanka nustatyti, kad tiekėjui (ieškovui) sudaromos prielaidos įgyvendinti savo subjektines teises, inter alia (be kita ko), teisę į žalos atlyginimą, teisę dalyvauti naujame viešojo pirkimo konkurse ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-248/2018 59–60 punktai).
19. Tiekėjo teisinis suinteresuotumas kasacinio teismo praktikoje apibrėžiamas kaip tiekėjo suinteresuotumas viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir finansinio atlygio už suteiktas paslaugas, pristatytas prekes ar atliktus darbus gavimu, tačiau nereiškia kitokios naudos ar kitokio pobūdžio suinteresuotumo pirkimo rezultatu. Atsižvelgiant į tai, teisė ginčyti perkančiojo subjekto veiksmus siejama su intereso sudaryti viešojo pirkimo sutartį gynimu, kai dėl perkančiojo subjekto veiksmų atitinkamas tiekėjas neteisėtai ribojamas ar jam neleidžiama sudaryti sutarties, arba turtinės padėties atkūrimu, ypač kai šio intereso jau nebeįmanoma įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-248/2021 45 punktas).
20. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad tiekėjų suinteresuotumą, kaip sąlygą inicijuoti perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūrą, apibrėžia dviejų elementų visuma: ieškovo tinkamumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (veiksmus) ir jo subjektinių teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-378/2020 25 punktas).
21. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad ieškovo teisinis suinteresuotumas kaip sąlyga kreiptis į teismą pripažįstamas tais atvejais ir tiek, kiek jis gina būtent savo subjektines tiekėjo (dalyvio) teises ir pažeistą savo teisę varžytis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019 34 punktas). Teismai, nepriklausomai nuo subjekto teisinės ir faktinės padėties viešojo pirkimo procedūrose, privalo visada įvertinti, ar toks subjektas yra teisiškai suinteresuotas, inter alia (be kita ko), viešojo pirkimo sutarties sudarymu, dalyvavimu naujose viešojo pirkimo procedūrose, teisės į žalos atlyginimą įgyvendinimu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019 35.10 papunktis).
22. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė 2025 m. balandžio 22 d. sprendimu ieškovės pasiūlymą atmetė dėl per didelės kainos. Ieškovė pretenzijos dėl atsakovės sprendimo atmesti jos pasiūlymą nepareiškė, tačiau 2025 m. gegužės 12 d. pateikė atsakovei prašymą leisti susipažinti su pirkimą laimėjusiu „Kotug Push-it B.V.“ pasiūlymu. Atsakovė 2025 m. gegužės 13 d. sprendimu ieškovės prašymą atmetė, nes, atsakovės vertinimu, ieškovė, būdama pašalinta iš pirkimo, nebelaikoma suinteresuotu dalyviu, kuriam atsakovė privalėtų pateikti pirkimo laimėtojo pasiūlymą susipažinimui.
23. Teisėjų kolegijos vertinimu, susiklosčiusios aplinkybės ir jų vertinimas nesudaro pagrindo nuspręsti, kad ieškovė neturi (prarado) teisinio suinteresuotumo kvestionuoti pirkimą laimėjusio pasiūlymo vertinimo teisėtumą. Priešingas vertinimas sukurtų prielaidas egzistuoti palankesniam tiekėjų, kurie sėkmingai pasinaudojo peržiūros procedūra, teisių gynybos mechanizmui, lyginant su iš pradžių laimėtojais išrinktų, bet vėliau teismo iš viešojo pirkimo procedūrų pašalintų ūkio subjektų teisėmis.
24. Šiame kontekste Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) pripažįstamas tiekėjų, dalyvaujančių vienoje viešojo pirkimo procedūroje, teisinis suinteresuotumas ginčyti vienas kito pasiūlymų atitikties vertinimą, nes jie abu suinteresuoti viešojo pirkimo sutarties sudarymu, be to, pašalinus abu konkurso dalyvius ir pradėjus naują procedūrą, kiekvienas iš konkurso dalyvių galėtų joje dalyvauti ir taip netiesiogiai gauti sutartį (Teisingumo Teismo 2016 m. balandžio 5 d. sprendimas byloje PFE, C-689/13 27 punktas).
25. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad net ir tais atvejais, kai tiekėjas pašalinamas iš viešojo pirkimo procedūros, jis nepraranda teisinio suinteresuotumo ginčyti viešojo pirkimo rezultatus, t. y. perkančiosios organizacijos sprendimus dėl likusių dalyvių, nes jis potencialiai gali siekti naujos viešojo pirkimo procedūros. Tiekėjų teisinis suinteresuotumas nebūtinai turi lemti tiesioginius ir konkrečius padarinius jiems palankaus teismo procesinio sprendimo priėmimo atveju. Pakanka nustatyti, kad tiekėjui (ieškovui) sudaromos prielaidos įgyvendinti savo subjektines teises, inter alia, teisę dalyvauti naujame viešojo pirkimo konkurse ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-916/2020 24 punktas).
26. Atsižvelgiant į tai, kad nors pirkime buvo atmestas ieškovės pasiūlymas, o ieškovė procese ginčijo atsakovės sprendimą neleisti ieškovei susipažinti su pirkimą laimėjusiu pasiūlymu, sėkmingos bylos procesinės baigties atveju ieškovė susipažinusi su pirkimą laimėjusiu tiekėjo pasiūlymu, iš esmės galėtų įgyvendinti teisę į žalos atlyginimą, pripažinus, jog „Kotug Push-it B.V.“ pasiūlymas nepagrįstai buvo pripažintas laimėjusiu. Nagrinėjamu atveju, aplinkybė, kad atsakovė ir „Kotug Push-it B.V.“ sudarė viešojo pirkimo sutartį, nedaro įtakos ieškovės teisinio suinteresuotumo vertinimui, nes teisinis suinteresuotumas negali būti paneigiamas argumentais dėl tokio kreipimosi tikslingumo. Be to, perkančiųjų organizacijų sprendimų pripažinimas neteisėtais, kai sudaryta viešojo pirkimo sutartis, lemia teismų pareigą spręsti dėl jos galiojimo ar kitų neteisėtumo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-248/2020 46 punktas).
27. Atskirai pažymėtina, kad tai, jog ieškovės pasiūlymas neatitiko pirkimo sąlygų, nereiškia, kad šis ūkio subjektas kitame pirkime negalėtų kokybiškai pagerinti savo pasiūlymo, pateikti kitos įrangos ar bendradarbiauti su kitais ūkio subjektais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė iš esmės turi procesinį ir materialųjį teisinį suinteresuotumą, nes gina pažeistą teisę susipažinti su pirkimą laimėjusiu tiekėjo pasiūlymu, nepriklausomai nuo to, jog ieškovės pasiūlymas buvo atmestas.
Dėl ieškovės teisės susipažinti su pirkimą laimėjusiu pasiūlymu apimties
28. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovė turi teisinį suinteresuotumą pirkime, pripažino neteisėtu atsakovės 2025 m. gegužės 13 d. sprendimą nesupažindinti ieškovės su pirkimo laimėtojos pasiūlymu ir įpareigojo atsakovę su šiuo pasiūlymu supažindinti ieškovę visa apimtimi per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.
29. Atsakovė su teismo sprendimu nesutinka, iš esmės nurodo, kad, net jeigu teismas peržiūri pirkimo vykdytojo veiksmus atsisakant supažindinti tiekėją su pirkimo laimėtojo pasiūlymu, tai nereiškia, jog pašalintam tiekėjui automatiškai suteikiama teisė būti supažindintam su visais pasiūlymo dokumentais. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.
30. Pirmiausia pažymėtina tai, kad ieškovė 2020 m. gegužės 20 d. pretenzijoje nurodė, jog perkančioji organizacija sprendimu neteisėtai ir nepagrįstai paneigė ieškovės teisę susipažinti su pirkimo laimėtojo pasiūlymu, todėl prašė sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – leisti susipažinti su pirkimo laimėtojo pasiūlymu, tačiau ieškinyje nurodė ne tik reikalavimą dėl teisės susipažinti gynimo, bet ir reikalavimą susipažinti su ginčo pasiūlymu visa apimtimi, motyvuojant iš esmės tuo, kad tik dėl iš dalies išviešintos informacijos negali vertinti šio pasiūlymo atitikties pirkimo sąlygoms. Iš šių aplinkybių matyti, kad pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog ieškovės nurodytas reikalavimas dėl susipažinimo su visa pasiūlymo apimtimi nebuvo pareikštas ir nagrinėtas išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka (CPK 4232 straipsnio 1 dalis), be to, byloje nėra ginčo pasiūlymo dokumentų.
31. Kaip jau minėta šios nutarties 18 punkte, teismų praktikoje tiekėjo teisė susipažinti su kitų viešojo pirkimo dalyvių pasiūlymais pripažįstama savarankiška subjektine teise, kuri gali būti ginama teisme kaip materialusis reikalavimas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nustatęs, kad ieškovė turi teisę susipažinti su pasiūlymu, nevertino ir nenurodė motyvų (sprendimo 27 punktas), kodėl nusprendžia įpareigoti atsakovę pateikti ieškovei susipažinti pasiūlymą visa apimtimi.
32. Pirkimo sąlygų 13.3 papunktyje nustatyta, kad tiekėjas pasiūlyme turi aiškiai nurodyti, kuri pasiūlymo informacija yra konfidenciali, vadovaujantis PĮ 32 straipsniu. Jei tokia informacija pasiūlyme nebus nurodyta, tuomet bus laikoma, kad bet kuri pateiktame pasiūlyme nurodyta informacija nėra konfidenciali. Konfidencialia informacija negali būti laikomos pasiūlymo charakteristikos, į kurias turi būti atsižvelgiama vertinant pasiūlymus, taip pat informacija, nurodyta PĮ 32 straipsnio 2 dalyje. Perkančiajam subjektui kilus abejonių, ar konkreti informacija pagrįstai nurodyta konfidencialia, privalo kreiptis į tiekėją, prašydama pagrįsti informacijos konfidencialumą. Jeigu tiekėjas per perkančiojo subjekto nurodytą terminą (kuris negali būti trumpesnis kaip 3 darbo dienos) nepateiks tokių įrodymų arba nepateiks pagrįstų argumentų ir (ar) įrodymų, jog informacija pagrįstai nurodyta kaip konfidenciali, bus laikoma, kad tokia informacija yra nekonfidenciali. Gavusi pirkime dalyvaujančio tiekėjo prašymą susipažinti su tiekėjo pasiūlymu, kuriame nurodyta konfidenciali informacija, perkantysis subjektas suteiks tiek informacijos, kiek reikia tiekėjui sprendžiant dėl poreikio ginti savo teisėtus interesus (kiekvienu konkrečiu atveju individualiai). Prieš suteikdamas tokią informaciją, perkantysis subjektas apie tokius savo ketinimus informuos konfidencialią informaciją pasiūlyme nurodžiusį tiekėją.
33. Pirkimo sutarties 11.1 papunktyje nurodyta, kad sutarties turinį sudaranti ir (ar) su ja susijusi informacija, taip pat sutarties vykdymo metu šalių viena kitai tiek sąmoningai, tiek atsitiktinai atskleista bet kokia kita informacija (išskyrus informaciją, kuri teisės aktų pagrindu negali būti laikoma konfidencialia informacija, taip pat informacija, kuri gali būti viešai prieinama) yra konfidenciali. Kiekviena šalis įsipareigoja neatskleisti jokios vykdant sutartį iš kitos šalies gautos ar su sutarties vykdymu susijusios konfidencialios informacijos. Ši informacija tiek sutarties galiojimo laikotarpiu, tiek sutarčiai pasibaigus tretiesiems asmenims gali būti atskleista tik tiek, kiek toks informacijos atskleidimas yra būtinas sutarčiai tinkamai vykdyti ir tik iš anksto gavus atitinkamą kitos šalies raštišką sutikimą, laikantis asmens duomenų apsaugos reikalavimų.
34. Pirkimo sutarties 11.2 papunktyje nustatyta, kad šalys susitaria, kad pardavėjui atskleidus konfidencialią informaciją, pardavėjas atlygins pirkėjui visus tiesioginius nuostolius. Šalys susitaria, kad pirkėjui atskleidus konfidencialią informaciją, pirkėjas atlygins pardavėjui visus tiesioginius nuostolius.
35. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirkimo sąlygas, kuriose numatyta pasiūlymo duomenų pateikimo procedūra (apimties ribojimo) bei apibendrindama šioje nutartyje nurodytus motyvus, konstatuoja perkančiosios organizacijos teisę nuspręsti, kokios apimties pasiūlymo duomenis pateikti ieškovei susipažinimui su pirkimą laimėjusio tiekėjo pasiūlymu, t. y. su informacija, kuria disponuoja išimtinai „Kotug Push-it B.V.“, juolab jog šis tiekėjas byloje nebuvo įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu ir nėra žinoma jo pozicija dėl ieškovės reikalavimo leisti susipažinti su jo visu pasiūlymu.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, paskirstymo ir priteisimo
36. Dėl išdėstytų motyvų pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, nurodant, kad ieškinys tenkinamas iš dalies, pripažinus teisę ieškovei gauti pasiūlymą (duomenis), jo apimties klausimą perduodant išspręsti atsakovei. Kartu keistina ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
37. Bylos duomenimis pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 18 893,89 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 3 319,04 Eur už pretenzijos rengimą, 5 590,20 Eur už ieškinio rengimą, 4 284,65 Eur už rašytinių paaiškinimų rengimą ir 5 700 Eur – žyminis mokestis. Kartu su prašymu buvo pateikti išlaidas patvirtinantys dokumentai (PVM sąskaitos faktūros už teisines paslaugas, mokėjimo nurodymai).
38. Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijų „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ (toliau – Rekomendacijos) nuostatomis, ieškovės prašomos priteisti advokato išlaidos už prašyme nurodytų procesinių veiksmų atlikimą viršija Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius, o būtent: už pareiškimą spręsti ginčą ne teisme, jeigu toliau byla nagrinėjama teisme, maksimali priteistina suma – 700,77 Eur, už ieškinį maksimali priteistina suma – 5 844,25 Eur, už rašytinius paaiškinimus maksimali priteistina suma – 3 506,55 Eur. Įvertinus ieškinyje pareikštų reikalavimų patenkinimo apimtį (ieškinys tenkinamas iš dalies), tai, kad byla nėra didelės apimties ir nesudėtinga, pateiktų procesinių dokumentų turinį, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, ieškovei priteistinos teisinio atstovavimo išlaidos mažintinos iki 6 000 Eur (CPK 98 straipsnis).
39. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teisme patenkinta ieškinio reikalavimų dalis yra 50 proc. visų ieškinio reikalavimų. Todėl maksimali ieškovei priteistina bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, suma yra 3 000 Eur. Ieškovei taip pat priteisiama pusė jos sumokėto žyminio mokesčio už ieškinio pateikimą – 2 850 Eur. Iš viso ieškovei iš atsakovės priteisiama 5 850 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
40. Atsakovė pirmosios instancijos teisme pateikė prašymą dėl 6 558,20 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Prie prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovė pridėjo PVM sąskaitą faktūrą bei mokėjimo nurodymą. Atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį už atsiliepimo į ieškinį parengimą (5 844,25 Eur), todėl, atsižvelgus į tai, kad byla nėra didelės apimties ir nesudėtinga, pateikto procesinio dokumento turinį, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais yra mažintinos iki 3 000 Eur. Netenkinus 50 proc. ieškovės reikalavimų, atsakovei iš ieškovės priteistina 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
41. Atlikus šalių tarpusavio bylinėjimosi išlaidų įskaitymą iš atsakovės ieškovei priteisiamos 4 350 Eur (5 850 Eur – 1 500 Eur) bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme, o atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
42. Apeliacinės instancijos teisme atsakovė už apeliacinį skundą sumokėjo 5 704 Eur žyminį mokestį, tai pagrindžia į bylą pateiktas mokėjimo nurodymas. Taip pat atsakovė prašė priteisti 5 953,20 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Iš viso atsakovė patyrė 11 657,20 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Atsakovės bylinėjimosi išlaidos pagrįstos į bylą pateikta PVM sąskaita faktūra ir mokėjimo nurodymu, tačiau išlaidos, susijusios su apeliacinio skundo parengimu, viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį už apeliacinio skundo parengimą (5 844,25 Eur). Atsižvelgus į tai, kad byla nebuvo sudėtinga, atsakovės atstovas dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, šios bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio už apeliacinį skundą parengimą iki 5 844,25 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, teisėjų kolegijos nuomone, sudaro 50 proc. visų byloje ieškovės atmestų reikalavimų, atsakovei iš ieškovės priteisiama 5 774,12 Eur ((5 844,25 Eur + 5 704) / 2) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
43. Ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos (4 489,87 Eur) taip pat viršija rekomenduojamą priteisti maksimalų užmokesčio už tokio pobūdžio teisines paslaugas dydį (3 039,01 Eur) (Rekomendacijų 8.11 papunktis), taip pat atsižvelgus į tai, kad byla nebuvo sudėtinga, ieškovės atstovas dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, šios bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – 3 039,01 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, teisėjų kolegijos nuomone, sudaro 50 proc. visų byloje ieškovės atmestų reikalavimų, ieškovei iš atsakovės priteisiama 1 519,50 Eur (3 039,01 Eur / 2) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
44. Atlikus šalių tarpusavio bylinėjimosi išlaidų įskaitymą iš ieškovės atsakovei priteisiamos 4 254,62 Eur (5 774,12 Eur – 1 519,50 Eur) bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, o ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį patenkinti iš dalies.
Pripažinti neteisėtu atsakovės akcinės bendrovės „Vidaus vandens kelių direkcija“ 2025 m. gegužės 13 d. sprendimą nesupažindinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų Baltijos laivų statykla“ su viešojo pirkimo Nr. 1710011 „Elektrinis stūmikas“ laimėtojo Nyderlandų bendrovės „Kotug Push-it B.V.“ pasiūlymu ir įpareigoti atsakovę akcinę bendrovę „Vidaus vandens kelių direkcija“ iš naujo vertinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų Baltijos laivų statykla“ prašymą leisti susipažinti su viešojo pirkimo Nr. 1710011 „Elektrinis stūmikas“ laimėtojo Nyderlandų bendrovės „Kotug Push-it B.V.“ pasiūlymu.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vakarų Baltijos laivų statykla“, juridinio asmens kodas 142166353, iš atsakovės akcinės bendrovės „Vidaus vandens kelių direkcija“, juridinio asmens kodas 132090925, 4 350 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.“
Priteisti atsakovei akcinei bendrovei „Vidaus vandens kelių direkcija“, juridinio asmens kodas 132090925, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų Baltijos laivų statykla“, juridinio asmens kodas 142166353, 4 254,62 Eur (keturis du šimtus penkiasdešimt keturis eurus ir šešiasdešimt du centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjos Dalia Kačinskienė
Rūta Latvelė
Danguolė Martinavičienė