VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. lapkričio 26 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės, Rositos Patackienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), veikianti Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juice & water group“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juice & water group“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl 2021 m. rugpjūčio 20 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimo Nr. 8SD-(14.8.125E.) panaikinimo ir įpareigojimo duoti sutikimą, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – Ž. R. projektavimo biuras, uždaroji akcinė bendrovė „Žaliakalnio investicijos“, Kauno miesto savivaldybė, DNSB „SPR monolitas-2“, Daugiabučio namo savininkų bendrija „Monolitas-3“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Juice&water group“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2021 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą Nr. 8SD-4325-(14.8.125E.) „Dėl atsisakymo išduoti sutikimą statyti statinį žemės sklype, besiribojančiame su valstybinės žemės sklypu ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai ((duomenys neskelbtini)) ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą duoti sutikimą ieškovei statyti statinį žemės sklype, besiribojančiame su valstybinės žemės sklypu ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai ((duomenys neskelbtini)), nesilaikant normatyvinio atstumo iki žemės sklypo, esančio ((duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. ((duomenys neskelbtini), Kauno m. k. v., kurio bendras plotas – 0,4780 ha, ribos 1,42 m. atstumu pagal pridedamą J. K. individualios įmonės paruoštą topografinį planą (objektas Nr. ((duomenys neskelbtini), esantis adresu: ((duomenys neskelbtini)).
2. Nurodė, kad ieškovė pagal 2016 m. gruodžio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-7126/7129 nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą, esantį ((duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. ((duomenys neskelbtini), Kauno m. k. v., kurio bendras plotas - 0,0784 ha. Po šio sandorio sudarymo ieškovė deklaravo savo siekį toliau plėtoti nekilnojamojo turto vystymo projektą sklype, t. y. statyti naują daugiabutį gyvenamąjį namą. Daugiabučio gyvenamojo namo statybą buvo nuspręsta tęsti pagal 2017 m. birželio 29 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-2493 palikto galioti detalaus plano, patvirtinto 2012 m. liepos 12 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr.A-2623 „Dėl žemės sklypo ((duomenys neskelbtini), detalaus plano patvirtinimo“, sprendinius. Ruošiant Detalųjį planą paaiškėjo, kad dalį daugiabučio namo konstrukcijų ketinama statyti arčiau, nei 3 m atstumu nuo kaimyninio sklypo, esančio ((duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. ((duomenys neskelbtini), Kauno m. k. v., kurio bendras plotas - 0,4780 ha, ribos. Atsakovė 2011 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. 8SD-4096 ieškovės atstovams pranešė, kad neprieštarauja ruošiamo Detalaus plano sprendiniams, kuriais būtų nukrypstama nuo normatyvinio atstumo iki kaimyninio sklypo ribos reikalavimų. UAB „Žaliakalnio pasažas“, kaip vienintelis tuo metu kaimyniniame sklype esančio nekilnojamojo turto savininkas ir šio sklypo naudotojas, 2012 m. kovo 15 d. raštišku sutikimu leido ieškovei statyti daugiabutį gyvenamąjį namą ginčo sklype, nukrypstant nuo kaimyninio sklypo ribos normatyvinio atstumo. Esant tokio pobūdžio dokumentams, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius savo įsakymu detalųjį planą patvirtino. Kauno miesto savivaldybės administracija, nematydama jokių pateiktų dokumentų trūkumų, 2017 m. spalio 17 d. išdavė ieškovės naudai statybą leidžiantį dokumentą – leidimą statyti naują statinį Nr. LSNS-21-171017-00929, jo pagrindu ieškovė pradėjo daugiabučio gyvenamojo namo statybą ginčo sklype.
3. Statybų eigai įsibėgėjus ieškovės naudai išduoto statybą leidžiančio dokumento teisėtumą apskundė suinteresuoti asmenys V. J. ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie LR Aplinkos ministerijos. Teismas 2020 m. liepos 28 d. sprendimu konstatavo dalies statybą leidžiančio dokumento išdavimo neteisėtumą. Vienu iš panaikinto dokumento trūkumų buvo įvardinta aplinkybė, jog 2011 m. lapkričio 28 d. rašte Nr. 8SD-4096 atsakovės pateikta nuostata neleidžia vienareikšmiškai konstatuoti buvus leidimo statyti daugiabutį gyvenamąjį namą ginčo sklype nesilaikant normatyvinio atstumo reikalavimų nuo kaimyninio sklypo ribos išdavimą, šio trūkumo pašalinimui teismas ieškovei nustatė trijų mėnesių laikotarpį. 2020 m. liepos 28 d. teismo sprendimas buvo apskųstas apeliacine tvarka ir 2021 m. liepos 5 d. nutartimi Kauno apygardos teismas iš dalies pakeitė teismo sprendimą ir sudarė ieškovei galimybes gauti iš atsakovės sutikimą statyti daugiabutį gyvenamąjį namą nesilaikant normatyvinio atstumo nuo kaimyninio sklypo ribos per aštuonių mėnesių laikotarpį. Per civilinės bylos nagrinėjimo įvairių instancijų teismuose laikotarpį kardinaliai pasikeitė kaimyninio sklypo faktinių valdytojų padėtis. Kaimyninio žemės sklypo savininkais dabartiniu metu yra Lietuvos valstybė (patikėjimo teise valdo atsakovė) ir UAB „Žaliakalnio investicijos“. UAB „Žaliakalnio investicijos“ ieškovės prašymui pritarė ir sutikimą davė, tuo tarpu atsakovė atsisakė duoti ieškovei sutikimą dėl gyvenamojo namo statybos ginčo sklype arčiau kaimyninio sklypo ribos nustatyto normatyvinio atstumo. Tokį savo apsisprendimą atsakovė motyvavo tuo, kad atsakovė sutikimus išduoda tik tuomet, kai šiuos prašoma išduoti iki statybos ar rekonstravimo veiksmų atlikimo pradžios, t. y. statybos veiksmams, kurie dar tik bus atlikti ateityje. Be to, atsakovė nėra įgaliota išduoti sutikimų įteisinti pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą jau pastatytų statinių statybos (esamų statinių rekonstrukcijos), kuri prašymo pateikimo dieną jau yra atlikta, pasekmių.
4. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti.
5. Nurodė, kad Kauno apygardos teismas nutartyje nurodė, kad ,,<...matyti, kad S. ir E. B. NŽT netgi neprašė pritarimo ginčo pastato statybai nesilaikant normatyvinio atstumo iki žemės ((duomenys neskelbtini), buvo prašoma leisti tik įrengti atraminę sienelę 1,0- 2,0 m atstumu nuo valstybinės žemės ribos bei pritarti planuojamo pastato statybai pagal susiformavusią gatvės liniją keturiuose taškuose, neišlaikant normatyvinio atstumo nuo sklypo ribos prie ((duomenys neskelbtini).“ Nacionalinė žemės tarnyba nėra įgaliota išduoti sutikimų įteisinti pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą jau pastatytų statinių statybos (esamų statinių rekonstrukcijos), kuri prašymo pateikimo dieną jau yra atlikta. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius, priimdamas atsisakymą išduoti sutikimą pagal ieškovės 2021 m. liepos 23 d. ir 2021 m. rugpjūčio 2 d. prašymus statyti statinį neišlaikant norminių atstumų iki kaimyninio žemės sklypo ribos, veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas, bet kaip civilinių santykių dalyvis, įgyvendinantis atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Šiuo atveju ginčas vyksta tarp dviejų civilinių santykių dalyvių, o ne tarp valstybės ir fizinio/juridinio asmens. Taisyklės imperatyviai nurodo, kad sutikimai išduodami tik planuojamiems statyti statiniams, nei vienas Taisyklių punktas nenumato sutikimo išdavimo tvarkos jau statomam ar pastatytam statiniui žemės sklype, besiribojančiame su valstybiniu žemės sklypu. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo sklypas yra gausiai urbanizuotoje teritorijoje, kuri yra visa apstatyta, kaimyninį sklypą ((duomenys neskelbtini) naudoja dvi daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijos (Bendrija „Monolito garažai“ ir UAB ,,Žaliakalnio pasažas“), Tarnyba, atlikdama žemės administravimo funkciją, privalo užtikrinti ir šių pastatų savininkų interesus.
6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Ž. R. projektavimo biuras atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Trečiojo asmens atstovas teismo posėdyje nurodė, kad pilnai pritaria ieškovės argumentams. UAB „Žaliakalnio investicijos“ vienintelės turi priėjimą prie tos žemės sklypo dalies, iki kurios neišlaikytas atstumas. Ta žemės sklypo dalis yra aklinai aptverta tvoromis, tik UAB „Žaliakalnio investicijos“ gali naudotis tuo žemės plotu tarp jų ir ieškovės pastatyto namo.
7. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Žaliakalnio investicijos“, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Trečiojo asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, byla išnagrinėta trečiajam asmeniui nedalyvaujant.
8. Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė sprendimą prašė priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad turi būti gautas naujas leidimas projektuoti arčiau sklypo ribos, ginčo pastatas yra projektuojamas, todėl atsakovės sutikimas turi būti išduodamas.
9. Tretieji asmenys DNSB „SPR monolitas-2“ ir DNSB „Monolitas-3“ pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko. Trečiųjų asmenų atstovė nurodė, kad bendrijos nepritaria statinio statybai arčiau, nei 3 m. iki naudojamo žemės sklypo ((duomenys neskelbtini) ribos. Teisme yra ginčas dėl sklypo naudojimosi tvarkos. Šiuo metu sklypas naudojamas bendrai, pagal naudojimosi tvarkos planus bendrijos pageidauja akligatvį naudotis bendrai, detaliuoju planu numatyta vaikų žaidimų aikštelė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Kauno apylinkės teismas 2024 m. birželio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės 393,25 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens Daugiabučio namo savininkų bendrijai SPR monolitas 2“ naudai, 1 421,75 Eur trečiojo asmens Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Monolitas-3“ naudai, 46,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
11. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, kad ieškovės, teikiančios prašymą, pastatas yra pastatytas mažesniu nei nurodyti norminiai atstumai iki gretimo sklypo ribos, todėl ji, norėdama įteisinti statybą, turėjo pateikti gretimo žemės sklypo savininkų ir naudotojų rašytinius sutikimus. Ieškovė siekia teismine tvarka gauti Nacionalinės žemės tarnybos pritarimą statinio statybai. Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs šią bylą apeliacine tvarka nurodė, kad ieškovė, norėdama įteisinti arčiau nei 3 metrai iki žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)ribos pastatytą statinį, privalo gauti ne tik Nacionalinės žemės tarnybos ir UAB „Žaliakalnio investicijos“, kaip žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)valdytojų / savininkių sutikimus, tačiau taip pat žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)naudotojų (šiuo atveju ir – bendrijų, su kuriomis Nacionalinė žemės tarnyba yra sudariusi Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis) sutikimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėjamu klausimu formuojamoje teismų praktikoje yra pažymėjęs, kad sutikti ar nesutikti su tuo, kad kaimyninio sklypo savininkas statytų statinius arčiau, nei nustatyta iki sklypo ribos, yra asmens teisė, kurios jis, suprantama, gali atsisakyti, tačiau niekas kitas to negali padaryti už jį. Jokiam kitam asmeniui, taip pat teismui, tokios teisės nesuteiktos. Bylos atveju atstumas nuo statinio iki žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)ribos yra 1,42 m. – toks nukrypimas nuo teisės aktų reikalavimų, numatančių, kad šis atstumas negali būti mažesnis nei 3 metrai, laikytinas labai dideliu (atstumas neišlaikytas daugiau nei pusė) (Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-398-280/2019) ir negali būti laikomu nereikšmingu bei kartu nepažeidžiančiu minimalių atstumų nustatymo viešųjų tikslų ir žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)valdytojų teisių. Nesilaikius įstatymais nustatyto atstumo, teismas vertino kaip atsakovės, o kartu ir trečiųjų asmenų bendrijų interesų pažeidimą, kurio įrodinėti atsakovei ir tretiesiems asmenims nereikia. Argumentai, susiję su tuo, jog atsakovės bei trečiųjų asmenų – bendrijų interesai nepažeidžiami, nes šia sklypo dalimi šiuo metu naudojasi UAB „Žaliakalnio investicijos“, kuri sutikimą dėl namo statybos, mažesniu atstumu nei numato įstatymas, ieškovei davusi, yra atmestini, kadangi sklypo naudojimosi tvarka nenustatyta, jis nėra atidalintas.
12. Iš teismų priimtų sprendimų matyti, kad ieškovei buvo suteikta teisė pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti gyvenamosios paskirties (daugiabutį) pastatą, esantį ((duomenys neskelbtini), ar jo dalį taip, kad visas pastatas atitiktų teisės aktų reikalavimus. Tačiau įvertinus faktinę padėtį šiuo metu, tokio sutikimo gavimas ieškovei nėra aktualus bei nesukurs jokių teisinių pasekmių, nes terminai įteisinti statybą yra suėję, ieškovė įpareigota statinį griauti. Ieškovė užvedė naują bylą Kauno apylinkės teisme, kuria, pasinaudodama žemės patikėtinio pasikeitimu, siekia analogiško rezultato: panaikinti 2024 m. balandžio 11 d. Kauno miesto savivaldybės sprendimą Nr. (33.200 Mr) R - 1145, kuriuo atsisakyta duoti sutikimą UAB „Juice & water group” statyti statinį žemės sklype, besiribojančiame su valstybinės žemės sklypu ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai (((duomenys neskelbtini)), kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Nustatytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovė siekia vilkinti statinio griovimo procedūrą ir NŽT sutikimas ieškovei nėra reikalingas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
13. Ieškovė UAB „Juice & water group“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti.
14. Nurodė, kad atsakovė kaimyninio sklypo savininkės – Lietuvos valstybės – bendrosios dalinės nuosavybės teisę galėjo realizuoti tik per savo, kaip valstybinės žemės valdytojo, teisinį statusą, leidžiantį atsakovei veikti valstybės vardu ir ginti jos, kaip žemės bendraturtės, teises. Apeliantė dėl sutikimų objektui statyti kreipėsi būtent į tuos subjektus – gretimo žemės sklypo savininką ir žemės valdytoją. Skundžiamo sprendimo motyvai suponuoja mintį, kad teismas prie kaimyninio sklypo savininkų bei valdytojų priskiria ir trečiuosius asmenis - DNSB, taip apibrėždamas ir joms tenkančių teisių bei pareigų apimtis byloje keliamo ginčo kontekste. Po nuomos sutarčių sudarymo DNSB įgijo išskirtinai kaimyninio sklypo valstybinės žemės dalies naudotojo teisinį statusą ir jokiu būdu netapo kaimyninio sklypo valstybinės žemės dalies valdytojais. Žemės valdytojo sąvokos apibrėžimas leidžia teigti, kad valstybinės žemės valdytoju gali būti tik toks subjektas, kuriam Lietuvos valstybė yra delegavusi valstybinės žemės valdymą patikėjimo teise. DNSB jokių valstybės funkcijų neįgyvendina, todėl DNSB negali būti valstybinės žemės valdymo patikėjimo teise subjektu. Atsakovei, kaip valstybinės žemės valdytojui, ir DNSB, kaip valstybinės žemės naudotojams, yra nustatomos visiškai skirtingos civilinės atsakomybės ribos, kurios negali būti plečiamos įstatymu nenustatytų pareigų vykdymo sąskaita. Teismas negalėjo remtis ir kasacinio teismo pateiktu aiškinimu, suformuotu skundžiamame sprendime įvardintose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyse.
15. Tik atsakovė pagal įstatymą yra įgaliota įgyvendinti Lietuvos valstybės nuosavybės teisę į valstybinę žemę visa apimtimi, įskaitant naudojimosi, valdymo ir disponavimo ja funkcijų atlikimą. Šią teisę atsakovė įgyja ir realizuoja specialiu teisiniu pagrindu, t. y. turto patikėjimo teise. Valstybinės žemės naudotojai, valstybinės žemės valdymo ir disponavimo ja dalyje jokio savarankiško teisinio subjektiškumo neturi, kas pastariesiems nesukuria ir jokių teisių bei pareigų, įgalinančių nurodytas funkcijas vykdyti. Skundžiamas sprendimas, kaip formuojantis netinkamą materialinės teisės normų taikymo ir aiškinimo praktiką, negali būti paliktas galioti. Skundžiamu sprendimu yra nepagrįstai išplečiamas ratas teisės subjektų, kurių sutikimo, neva, yra reikalaujama. Teismas pripažino atsakovės teisę neteikti jokių savo atsisakymo išduoti apeliantei sutikimą dėl objekto statybos motyvų, analogišką teisę teismas pripažino ir trečiųjų asmenų – DNSB – atžvilgiu. Toks teismo aiškinimas akivaizdžiai toleruoja atsakovės, kaip specifinio teisės subjekto – valstybinės žemės valdytojos – galimą veiksmų nesąžiningumą bei sudaro prielaidas atsirasti galimam korupciniam atsakovės veikimo modeliui vykdant jai pagal įstatymą pavestas funkcijas. Byloje keliamo ginčo kontekste aktuali tampa ir Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo praktika panašaus pobūdžio administracinėse bylose. Individualiam administraciniam aktui/ sprendimui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Apeliantės prašymas buvo atmestas vieninteliu motyvu, neva atsakovė apeliantės prašyme nurodytą sutikimą gali išduoti tik toje stadijoje, kai statybos ar rekonstrukcijos darbai dar nėra pradėti, nes toks sutikimas reikalingas tiems statyboms veiksmams, kurie dar bus atlikti ateityje. Ši atsakovės pozicija akivaizdžiai apriboja apeliantės teises, numatytas LR Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje.
16. Skundžiamu sprendimu teismas konstatavo, kad apeliantės statomas objektas yra priartėjęs prie kaimyninio sklypo ribos 1,42 m atstumu. Tokį priartėjimą teismas vertino kaip esminį nukrypimą nuo įstatymuose nustatytų normatyvinių kaimyninio sklypo ribų. Teismas visų pirmą privalėjo įsitikinti, ar teikiamu apeliantės prašymu duoti sutikimą objekto statyboms yra pažeidžiami kokių nors asmenų interesai bei jų teisės, ar yra laikomasi Detalaus plano sprendinių. Nei atsakovė, nei tretieji asmenys DNSB nepateikė į bylą jokių objektyvių įrodymų, įrodančių jų interesų pažeidimus. Teismui buvo pateiktos antstolio fotonuotraukos, kurios įrodo, kad pamatinė apeliantės pastatyto statinio dalis išlaiko atstumą iki sklypo ribos, o normatyvinę kaimyninio sklypo ribos dalį pažeidžia tik konsolinė objekto dalis, prasidedanti nuo objekto antrojo aukšto.
17. Skundžiamas sprendimas yra grindžiamas ir akivaizdžiai išgalvotais faktais. Teismas, atmesdamas apeliantės ieškinį tvirtina, kad apeliantės interesas negali būti ginamas, nes jau yra suėję terminai, reikalingi objekto statybai įteisinti, ir apeliantė yra įpareigota objektą nugriauti. Nėra nė vieno įsiteisėjusio teismo sprendimo ir/ar nutarties, kuriame būtų fiksuojama apeliantės pareiga objektą griauti. Apeliantė siekia atlikti veiksmus, kuriais būtų sudarytos prielaidos savavališkos statybos padariniams įteisinti. Pripažinus atsakovės neteisėtus veiksmus, kuriais buvo užkirstas kelias apeliantei tinkamais terminais gauti objekto statybą leidžiantį dokumentą, apeliantė įgytų teisę į materialinės žalos atlyginimą iš atsakovės. Byloje yra būtina nustatyti, kad būtent atsakovės veiksmai neduodant sutikimo objekto statybai lėmė objekto statybos terminų praleidimą.
18. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti.
19. Nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius, priimdamas atsisakymą išduoti sutikimą pagal apeliantės 2021 m. liepos 23 d. ir 2021 m. rugpjūčio 2 d. prašymus statyti statinį neišlaikant norminių atstumų iki kaimyninio žemės sklypo ribos, veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas, bet kaip civilinių santykių dalyvis, įgyvendinantis atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Kauno apygardos teismas 2021 m. liepos 5 d. nutarties motyvuojamoje dalyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad Tarnybos Kauno miesto skyrius sutikimo leisti statyti statinį nesilaikant normatyvinių atstumų niekada nebuvo išdavęs, tai patvirtina ir archyvinėje byloje esantys dokumentai. Taisyklės imperatyviai nurodo, kad Sutikimai išduodami tik planuojamiems statyti statiniams. Nei vienas Taisyklių punktas nenumato Sutikimo išdavimo tvarkos jau statomam ar pastatytam statiniui žemės sklype, besiribojančiame su valstybiniu žemės sklypu. Apeliantės teiginiai, kad tariamai detalus planas automatiškai įpareigoja Tarnybą duoti Sutikimą taip pat turėtų būti atmesti kaip nepagrįsti, nes detalusis planas veikia toje teritorijoje, kur vykdomos statybos, o Tarnyba šiuose santykiuose veikia kaimyninio žemės sklypo teritorijoje, taigi detalusis planas neįpareigoja kaimyninio sklypo savininkų privalomai išduoti tokį Sutikimą. Ginčo sklypas yra gausiai urbanizuotoje teritorijoje, kuri yra visa apstatyta, gretimą sklypą naudoja dvi daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijos - Bendrija „Monolito garažai“ ir UAB ,,Žaliakalnio investicijos“, Tarnyba atlikdama – žemės administravimo funkciją, privalo užtikrinti ir šių pastatų savininkų interesus.
20. Žemės įstatymo 2 straipsnio 17 punktas išskiria žemės naudotojo sąvoką, t. y. kad žemės naudotojas – žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, kurie naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu. Iš apibrėžimo galima daryti išvadą, kad žemės naudotojas yra prilyginamas žemės sklypo savininkui. Apeliantei, kuri yra ieškovė byloje, tenka įrodinėjimo našta, nes Tarnyba apskritai neturi pareigos kažką įrodinėti, kadangi teismų konstatuota, jog vien 3 m neišlaikymas jau yra pažeidimas, kurio nereikia įrodinėti. Nacionalinė žemės tarnyba mano, kad apeliacinis skundas turi būti atmestas, nes jo tenkinimas apeliantei nesukels norimų pasekmių, kadangi Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. sprendimas ir Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 5 d. nutartis yra įsiteisėję, o terminai neteisėtos statybos padariniams įteisinti yra pasibaigę. Taigi, įsiteisėjusių teismų sprendimais konstatuota, kad apeliantė neturi teisės įteisinti statinio ir privalo jį nugriauti, kas reiškia, kad sutikimo išdavimas nesukels jokių teisinių pasekmių.
21. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų Daugiabučio namo savininkų bendrija „Monolitas-3“ ir Daugiabučio namo savininkų bendrija „SPR monolitas 2“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti.
22. Nurodė, kad ieškovės teiginiai neatitinka tikrovės – Detaliajame plane iki žemės sklypo ((duomenys neskelbtini) ribos yra numatytas išlaikyti 3,05 m. atstumas. Ieškovė nepagrįstai byloje remiasi Detaliuoju planu, mėgindama sudaryti įspūdį, kad neva visų suinteresuotų asmenų pritarimas normatyvinio atstumo iki Žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)neišlaikymui buvo išreikštas nurodytame dokumente. Tiek bylos medžiagoje esantys duomenys, tiek įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai aiškiai paneigia ieškovės apeliaciniame skundė nurodytas aplinkybes ir patvirtina tai, kad nei atsakovė, nei kiti žemės sklypo valdytojai ir naudotojai nei pasirašydami Detaliajame plane, nei kokiu nors kitu dokumentu niekada nėra pritarę normatyvinio atstumo iki Žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)sumažinimui. Statybą leidžiantis dokumentas ieškovei yra panaikintas ne iš dalies, o visiškai, statybą leidžiančio dokumento panaikinimą sąlygojo ne kokie nors atsakovės veiksmai, o pačios ieškovės neteisėti veiksmai rengiant projektinę dokumentą, vėliau pagal ją išduodant statybą leidžiantį dokumentą ir vykdant statybas. Ieškovė apeliaciniame skunde tikslingai nutyli šios bylos teisingam išnagrinėjimui ypač reikšmingą aplinkybę – terminas, kuris buvo nustatytas ieškovei atitinkamai pertvarkyti statinį (daugiabutį gyvenamąjį namą) ar projektinę dokumentaciją ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą jau yra suėjęs.
23. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika, norint įvykdyti statybas arčiau nei trys metrai iki gretimo valstybinio žemės sklypo (teritorijos) ribos, reikalinga gauti ne tik to valstybinio žemės sklypo (teritorijos) patikėtinio, įgyvendinančio Lietuvos Respublikos nuosavybės teises, susijusias su tuo valstybiniu sklypu (teritorija), sutikimą, bet ir to valstybinio sklypo (teritorijos) nuomininko (-ų) sutikimus (jeigu sklypas / jo dalis yra išnuomota). Bendrijų sutikimo dėl normatyvinio atstumo neišlaikymo apskritai niekada net nebuvo prašoma, nors toks sutikimas taip pat yra būtinas. Kauno apygardos teismo nutartyje konstatuota, kad S. ir E. B. 2011 metais net nesikreipė į atsakovę dėl sutikimo neišlaikyti norminį atstumą iki žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)ribos davimo („buvo prašoma leisti tik įrengti atraminę sienelę 1,0-2,0 m atstumu nuo valstybinės žemės ribos bei pritarti planuojamo pastato statybai pagal susiformavusią gatvės liniją keturiuose taškuose, neišlaikant normatyvinio atstumo nuo sklypo ribos prie (duomenys neskelbtini) gatvės“). Bylos medžiagoje yra ginčo statinio fotonuotraukos, kurios patvirtina, kad toje pusėje, kurioje yra statinys, yra gyvenamojo namo gyventojų butų ir kitų patalpų langai ir balkonai. Esant tokiai situacijai, kai prie gyvenamojo namo nesilaikant normatyvinio atstumo yra pristatomas kitas didelis daugiabutis, negali būti vertinama, kad norminio atstumo pažeidimas yra mažareikšmis. Ginčo statinys pažeidžia gyventojų teisę į privatumą ir ramybę. Kai tokioje lokacijoje yra statomas kitas statinys (kitas daugiabutis gyvenamasis namas), esamo daugiabučio gyventojai turi teisę reikalauti, kad tokiu atveju iš statytojos pusės bent jau būtų išlaikomi minimalūs teisės aktuose nustatyti atstumai iki sklypo ribos. Didžiausia ginčo statinio dalis būtent ir yra nuo antro aukšto iki pat statinio paskutinio aukšto. Tad net ir darant hipotetinę prielaidą, kad pati apačia išlaiko norminį atstumą (pagal ieškovės teiginius) – tai vis tiek nesudaro pagrindo spręsti, kad norminis atstumas pažeistas nežymiai. Terminas įteisinti savavališką statybą (ginčo statinį) jau pasibaigęs, todėl net ir ieškinio patenkinimu nebūtų pasiekiamas tas materialinis teisinis efektas, kurio šioje byloje siekia ieškovė – ginčo statinio ieškovė jau nebeįteisins. Materialinių teisinių pasekmių nesukeliantis reikalavimas negali būti civilinės bylos ginčo dalyku.
24. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Kauno miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė dėl apeliacinio skundo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad savivaldybė nagrinėjamos bylos baigtimi yra suinteresuota tik tiek, kiek tai būtų susiję su galimybe įteisinti statinį, neišlaikant normatyvinio atstumo, ir tik jei tokie sutikimai ieškovei (apeliantei) būtų suteikti. Tuo atveju, jeigu visgi būtų pripažinta, kad NŽT ieškovės prašymus išnagrinėjo pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, administracinė paslauga būtų laikoma nesuteikta ir procedūras, susijusias su valstybinės žemės valstybinės žemės valdymu ir naudojimu, turėtų tęsti atsakovė - NŽT.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
25. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
Dėl naujų įrodymų
26. Apeliantė teikia į bylą naujus įrodymus: Kauno apygardos teismo nutarties kopiją ir prašo šiuos rašytinius įrodymus prijungti prie bylos. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įvertinęs naujų įrodymų pateikimo priežastis bei susipažinęs su naujais įrodymais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bylos apeliantės teikiami nauji įrodymai yra susiję su nagrinėjama byla, jie negalėjo būti į bylą pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismui, todėl yra pagrindas apeliantės teikiamus naujus įrodymus prijungti prie bylos (CPK 314 straipsnis).
Dėl byloje nustatytų aplinkybių
27. Byloje nustatyta, kad 0,0784 ha žemės sklypas, esantis ((duomenys neskelbtini), kadastro Nr. ((duomenys neskelbtini), unikalus Nr. ((duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovei pagal 2016 m. gruodžio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-7126/7129. Žemės sklypas ((duomenys neskelbtini), kuriame yra statomas daugiabutis gyvenamasis namas, ribojasi su gretimu 0,4780 ha žemės sklypu, kadastro Nr. ((duomenys neskelbtini), unikalus Nr. ((duomenys neskelbtini), esančiu ((duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiu 1249/2390 dalimis Lietuvos Respublikai ir 1141/2390 dalimis UAB „Žaliakalnio pasažas“. Žemės sklypas ((duomenys neskelbtini), suformuotas Kauno miesto valdybos 1999 m. spalio 5 d. sprendimu Nr. 1036 „Dėl žemės sklypų ((duomenys neskelbtini)detaliųjų planų“. 2006 m. rugsėjo 8 d. pagal pirkimo-pardavimo sutartį valstybinės žemės sklypo nuomos teisės perėjo UAB „Žaliakalnio pasažas“.
28. Žemės sklypą, esantį ((duomenys neskelbtini), nuomojasi: pagal 2017 m. liepos 27 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 8SŽN-285-(14.8.55.) Daugiabučio namo savininkų bendrija „Monolitas-3“, pagal 2017 m. rugsėjo 29 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 8SŽN-391-(14.8.55.) daugiabučio namo savininkų bendrija „SPR monolitas 2“, o pagal 2018 m. lapkričio 9 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 8SŽN-411-(14.8.49.) ir pagal 2018 m. lapkričio 9 d. susitarimą Nr. 8SŽN-410-(14.8.55.) UAB „Žaliakalnio pasažas“. 2011 m. lapkričio 14 d. S. B. ir E. B. kreipėsi į NŽT Kauno miesto skyrių su prašymu „Statyti/rekonstruoti pastatus, nesilaikant normatyvinio atstumo iki valstybinės žemės“. NŽT Kauno miesto skyrius išnagrinėjęs S. B. ir E. B. 2011 m. lapkričio 14 d. prašymą, ir atsižvelgdamas į Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus 2011 m. spalio 11 d. raštą Nr. 43-4-459 „Dėl prašymo“ ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus 2011 m. lapkričio 11 d. raštą Nr. 40-2-2396 „Dėl žemės sklypo ((duomenys neskelbtini), detaliojo plano“, 2011 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. 8SD-4096, nurodė, kad neprieštarauja, kad gavus su planuojama teritorija besiribojančiose valdose esančių nekilnojamojo turto savininkų/nuomininkų/naudotojų raštiškus sutikimus, rengiant Žemės sklypo detalųjį planą, planuojamos teritorijos užstatymo riba būtų numatyta pagal pateiktą planavimo schemą. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. A-2493 pripažino netekusiu galios Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 13 d. įsakymą Nr. A-2625 „Dėl žemės sklypo ((duomenys neskelbtini), detaliojo plano koregavimo“ ir paliko galioti 2012 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. A-2623 „Dėl žemės sklypo ((duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtinto detaliojo plano sprendinius.
29. Kauno miesto savivaldybės administracija 2017 m. spalio 17 d. išdavė statybą leidžiantį dokumentą – leidimą statyti naują statinį Nr. LSNS-21-171017-00929. Dėl šio statybos leidimo teisėtumo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-3129-959/2020, kurioje 2020 m. liepos 28 d. sprendimu teismas nusprendė panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2017 m. spalio 17 d. išduoto leidimo statyti naują (-us) statinį (-ius) Nr. LSNS-21-171017-00929 dalį, kuria suteikiama teisė statytojui žemės sklype, unikalus Nr. ((duomenys neskelbtini), esančiame ((duomenys neskelbtini), statyti naują statinį – gyvenamosios paskirties (daugiabutį) pastatą, kurio paskirtis – gyvenamoji (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai), kategorija – ypatingas statinys; leisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Juice & water group“ per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti gyvenamosios paskirties (daugiabutį) pastatą, esantį ((duomenys neskelbtini), ar jo dalį taip, kad visas pastatas atitiktų teisės aktų reikalavimus; atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Juice & water group“ šių veiksmų neatlikus per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įpareigoti ją per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos lėšomis (95 procentai išlaidų) bei atsakovo Ž. R. projektavimo biuro, juridinio asmens kodas 134808025, lėšomis (5 procentai išlaidų) nugriauti gyvenamosios paskirties (daugiabutį) pastatą, esantį ((duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę; atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Juice&water group“ per teismo nustatytą terminą neįvykdžius įpareigojimo nugriauti gyvenamosios paskirties (daugiabutį) pastatą, esantį ((duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, suteikti teisę ieškovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos atlikti šiuos veiksmus išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos (95 procentai išlaidų) bei Ž. R. projektavimo biuro (5 procentai išlaidų).
30. 2021 m. liepos 5 d. nutartimi Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-15-324/2021 iš dalies pakeitė 2020 m. liepos 28 d. teismo sprendimą nustatydamas ilgesnį – aštuonių mėnesių terminą gauti naują statybą leidžiantį dokumentą. Kauno apylinkės teismas 2022 m. birželio 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-3129-959/2020, pratęsė Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-3129-959/2020 ir Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-15-324/2021, nustatytus terminus neteisėtos statybos padariniams pašalinti papildomiems 3 mėnesiams. Ieškovė, pasinaudodama Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-15-324/2021 suteikta teise per nustatytą terminą gauti naują statybos leidimą, su prašymais dėl sutikimo leisti statyti statinį nesilaikant normatyvinių atstumų kreipėsi į atsakovę ir į trečiąjį asmenį UAB „Žaliakalnio investicijos“. Trečiasis asmuo UAB „Žaliakalnio investicijos“ ieškovės prašymui pritarė ir minėtą sutikimą davė.
31. Kauno apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-3129-959/2020, UAB „Juice & water group“ prašymo dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-3129-959/2020, ir Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-15-324/2021, nustatytų terminų neteisėtos statybos padariniams pašalinti papildomam 4 mėnesių laikotarpiui netenkino. Kauno apygardos teismas 2023 m. kovo 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-337-1043/2023, Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartį paliko nepakeistą. 2023 m. gegužės 3 d. Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-3129-959/2020 Inspekcijai buvo išduotas vykdomasis raštas, su kuriuo išieškotoja kreipėsi į antstolio M. P. kontorą. Kauno apylinkės teismas 2023 m. spalio 25 d. nutartimi pareiškėjos skundus dėl antstolio M. P. veiksmų atmetė, o Kauno apygardos teismas 2024 m. sausio 23 d. nutartį paliko nepakeistą. Bylose yra nustatyta, jog Statinio projektinėje dokumentacijoje atstumas nuo Statinio iki gretimo (kaimyninio) žemės sklypo ((duomenys neskelbtini), yra 1,42 m., kai tuo tarpu pagal žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)detalųjį planą, numatant statybos ribą nurodytame sklype, atstumas yra numatytas 3,05 m. Be to, nei Nacionalinės žemės tarnybos, nei Žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)naudotojų (įskaitant Bendrijų) sutikimai Statinio statybai, neišlaikant normatyvinio atstumo, nei prieš Kauno miesto savivaldybės administracijai išduodant ieškovei statybą leidžiantį dokumentą ir ieškovei pradedant statyti statinį, nei vėliau, negauti.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
32. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo teismas netenkino ieškovės ieškinio: nepanaikino Nacionalinės žemės tarnybos 2021 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo Nr. 8SD-4325-(14.8.125E.) „Dėl atsisakymo išduoti sutikimą statyti statinį žemės sklype, besiribojančiame su valstybinės žemės sklypu ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai (((duomenys neskelbtini)) ir neįpareigojo Nacionalinės žemės tarnybos duoti sutikimą ieškovei statyti statinį žemės sklype, besiribojančiame su valstybinės žemės sklypu ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai (((duomenys neskelbtini)), nesilaikant normatyvinio atstumo iki žemės sklypo, esančio ((duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. ((duomenys neskelbtini), Kauno m. k. v., kurio bendras plotas – 0,4780 ha, ribos 1,42 m. atstumu pagal pridedamą J. K. individualios įmonės paruoštą topografinį planą (objektas Nr. ((duomenys neskelbtini), esantis adresu: ((duomenys neskelbtini)).
33. Lietuvos Respublikos teritorijoje statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius architektūros reikalavimus, trečiųjų asmenų interesų apsaugos reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrimų, statinių projektavimo, statinių projektų ir statinių ekspertizės, statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, griovimo tvarka, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, statinių savininkų (ar naudotojų) ir kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principai ir atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (toliau – Statybos įstatymas) bei statybos techniniuose reglamentuose. Besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų privalomumo atvejai nustatyti STR 1.05.01:2017„Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu D1-878, (toliau – Reglamentas) 7 priede. Reglamento 7 priedo 4 punkte numatyta, kad statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos.
34. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl statybą reglamentuojančių teisės normų, nustatančių atstumus nuo pastatų iki gretimų sklypų ribų, yra išaiškinęs, kad statybos techninių reglamentų normos, nustatančios privalomus minimalius atstumus, yra imperatyviosios, jų statytojas privalo laikytis. Išimtis galima tik vienu atveju – jeigu su tuo savanoriškai sutinka kaimyninio žemės sklypo savininkas, t. y. jeigu jis laisva valia atsisako tam tikros savo kaip savininko teisių apsaugos. Teisės aktų nuostatos, suteikiančios teisę asmeniui sutikti, kad kaimyninio sklypo savininkas statytų statinius mažesniu nei nustatytu atstumu iki jo sklypo ribos, rodo, jog atstumų iki kaimyninių žemės sklypų nustatymas, siekiant viešųjų statybos proceso teisėtumo tikslų, visų pirma siejamas su trečiųjų asmenų interesų apsauga. Taigi, sutikti ar nesutikti su tuo, kad kaimyninio sklypo savininkas statytų statinius arčiau, nei nustatyta iki sklypo ribos, yra asmens teisė, kurios jis, suprantama, gali atsisakyti, tačiau niekas kitas to negali padaryti už jį. Taigi, tik besiribojančio sklypo savininkas turi teisę spręsti, ar duoti sutikimą ir kokiomis sąlygomis tai daryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2011; 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2013). Šiuo atveju bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės pastatas yra jau pastatytas (pradėtas statyti) mažesniu nei įstatyme įtvirtinti minimalūs atstumai iki gretimo sklypo ribos, todėl ji, norėdama įteisinti statybą, turėjo pateikti gretimo žemės sklypo savininkų ir naudotojų rašytinius sutikimus.
35. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje teismų praktikoje, yra pažymėjęs, jog STR 1.05.01:2017 7 priedo 8 punkte, reglamentuojančiame besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimus, nustatyta, kad tais atvejais, kai mažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų, yra reikalingi besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai. Sutikti ar nesutikti su tuo, kad kaimyninio sklypo savininkas statytų statinius arčiau, nei nustatyta iki sklypo ribos, yra asmens teisė, kurios jis, suprantama, gali atsisakyti, tačiau niekas kitas to negali padaryti už jį. Jokiam kitam asmeniui, taip pat teismui, tokios teisės nesuteiktos. Tais atvejais, kai statytojas siekia statyti statinį ženkliai nukrypdamas nuo teisės normų, nustatančių privalomus statomo statinio atstumus iki kaimyninių žemės sklypų ribų, reikalavimų, teismas neturi kompetencijos duoti sutikimą vietoje gretimų žemės sklypų savininkų, nes tik jie patys turi teisę spręsti, kaip jiems įgyvendinti savo nuosavybės teises: atsisakyti dalies savo teisių apsaugos ar ne. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2011). Išimtis iš nurodytos taisyklės yra tik viena – nukrypimas nuo teisės aktų reikalavimų, susijusių su norminiais atstumais iki gretimo sklypo ribos, turi būti nedidelis. Tokiu išimtiniu atveju teismas gali duoti sutikimą neišlaikyti norminio atstumo, pripažindamas, kad nukrypimas nuo teisės aktų reikalavimų yra toks nežymus, jog nepažeidžia gretimo žemės sklypo savininko ir valdytojo teisių. Taigi, iš esmės pagal teisės aktus ir suformuotą teismų praktiką, teismas negali įpareigoti žemės sklypo savininko duoti sutikimą ieškovei statyti statinį nesilaikant minimalių atstumų reikalavimų, tokią teisę turi tik pats kaimyninio sklypo savininkas. Šiuo atveju byloje nei kaimyninio sklypo savininkė (atsakovė), nei žemės sklypo valdytojai (tretieji asmenys) nesutinka su ieškovės siekiu įsiteisinti pastatą nesilaikant minimalaus 3 metrų atstumo, todėl vien šiuo pagrindu ieškovės ieškinys atmestinas.
36. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad žemės valdytojo sąvokos apibrėžimas leidžia teigti, kad valstybinės žemės valdytoju gali būti tik toks subjektas, kuriam Lietuvos valstybė yra delegavusi valstybinės žemės valdymą patikėjimo teise, o tretieji asmenys tokie nėra, jie jokio savarankiško teisinio subjektiškumo neturi, kas pastariesiems nesukuria ir jokių teisių bei pareigų, įgalinančių nurodytas funkcijas vykdyti. Apeliantės teigimu, skundžiamu sprendimu yra nepagrįstai išplečiamas ratas teisės subjektų, kurių sutikimo, neva, yra reikalaujama. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėjamu klausimu formuojamoje teismų praktikoje, yra pažymėjęs, jog STR 1.05.01:2017 7 priedo 8 punkte, reglamentuojančiame besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimus, nustatyta, kad tais atvejais, kai mažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų, yra reikalingi besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai. Teisėjų kolegija, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste aiškindama teisę pagal bendruosius teisės bei teisėtų lūkesčių principus, konstatavo, kad kai (teritorijos) savininkas ir valdytojas nesutampa, statytojas, siekiantis gauti statybos leidimą, turi gauti tiek gretimos teritorijos savininko, tiek ir jos valdytojo sutikimus, kadangi pastarųjų asmenų interesai gali būti skirtingi. Subjektų interesai paprastai yra individualūs, daugiau ar mažiau skirtingi ir nesutampantys, o kartais ir priešingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-186-701/2022, ir kt.). Šiuo atveju būtinybę į civilinės bylos nagrinėjimą įtraukti trečiuosius asmenis Daugiabučio namo savininkų bendriją „SPR monolitas 2“ ir Daugiabučio namo savininkų bendriją „Monolitas-3“ nustatė šią bylą apeliacine tvarka nagrinėjęs Panevėžio apygardos teismas. Panevėžio apygardos teismas 2023 m. balandžio 5 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis yra įsiteisėjusi, todėl apeliantė apeliaciniame skunde nepagrįstai kelia tuos pačius klausimus dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą ir reikalavimo, kad ieškovė sutikimus gautų ne tik iš atsakovės kaip žemės sklypo savininkės, tačiau ir iš jų, kaip žemės sklypo valdytojų. Ši pareiga yra apeliantei nustatyta įsiteisėjusia teismo nutartimi, ji yra grindžiama teisės aktais ir suformuluota teismų praktika, todėl apeliacinės instancijos teismas pakartotinai dėl šių apeliantės apeliacinio skundo argumentų nepasisako.
37. Apeliantė nesutinka su tuo, jog atsakovė netenkino ieškovės prašymo, teigia, kad apeliantės prašymas buvo atmestas vieninteliu motyvu, neva atsakovė apeliantės prašyme nurodytą sutikimą gali išduoti tik toje stadijoje, kai statybos ar rekonstrukcijos darbai dar nėra pradėti, nes toks sutikimas reikalingas tiems statyboms veiksmams, kurie dar bus atlikti ateityje. Apeliantės teigimu, šie motyvai nėra pakankami netenkinti apeliantės prašymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad civilinės teisės subjektai turi lygias teises savo nuožiūra naudotis civilinėmis teisėmis, todėl tuo atveju, kai kaimyninio sklypo savininkas atsisako duoti sutikimą statyti statinius pavyzdžiui mažesniu negu norminiuose teisės aktuose nustatytu atstumu iki gretimo sklypo ribos, toks asmuo neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių, o statytojas pagal bendrąją taisyklę negali tokio atsisakymo ginčyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010). Taigi, remiantis teisės aktais ir suformuluota teismų praktika, kaimyninio sklypo savininkai, nesutikdami su siekiu statyti statinius nesilakant įstatymais reikalaujamo minimalaus atstumo nuo sklypo ribos, tokio savo sutikimo neprivalo motyvuoti.
38. Apeliantė taip pat nesutinka su tuo, jog pirmosios instancijos teismas faktą, kad apeliantės statomas objektas yra priartėjęs prie kaimyninio sklypo ribos 1,42 m atstumu, tokį priartėjimą vertino kaip esminį nukrypimą nuo įstatymuose nustatytų normatyvinių kaimyninio sklypo ribų. Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad tais atvejais, kai nukrypimas nuo teisės aktuose nustatytų atstumų yra nedidelis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje O. N. v. B. Ž., bylos Nr. 3K-3-46/2007), palyginti su viso privalomo atstumo dydžiu, ir nepažeidžia minimalių atstumų nustatymo viešųjų tikslų, vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, jis gali būti pripažintas pažeidimu, nelemiančiu statybos neteisėtumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, jog minimalus pagal teisės aktus reikalaujamas atstumas iki kaimyninio sklypo yra 3 metrai, o ieškovės statomas namas nuo kaimyninio sklypo yra nutolęs 1,42 metro atstumu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog toks nukrypimas nuo teisės aktų reikalavimų yra esminis. Apeliantės išlaikomas atstumas yra daugiau kaip dvigubai mažesnis, nei reikalaujama įstatymuose. Byloje nenustatyta išimtinų ar objektyvių priežasčių, dėl kurių būtų galima pripažinti, kad statyba būtų pripažinta nepažeidžiančia atsakovės ir trečiųjų asmenų teisių. Ieškovei statybos teisė jai priklausančiame žemės sklype nebuvo apribota, ji turėjo realią galimybę teisėtai statybai, bet ji pati tą suteiktą teisę pažeidė dėl nerūpestingumo, nes pateisinamų priežasčių pažeidimui nėra. Bylos duomenys patvirtina, kad toje pusėje, kurioje yra apeliantės statinys, yra gyvenamojo namo gyventojų butų ir kitų patalpų langai ir balkonai. Teisėjų kolegija pritaria trečiųjų asmenų argumentams, kad esant tokiai situacijai, kai prie gyvenamojo namo nesilaikant normatyvinio atstumo yra pristatomas kitas didelis daugiabutis, negali būti vertinama, kad norminio atstumo pažeidimas yra mažareikšmis. Toks ieškovės statinys pažeidžia gyventojų teisę į privatumą ir ramybę, gali apriboti net ir saulės šviesos patekimą į namus bei užkirsti kelią turėti galimybę pasirūpinti namo fasadu (ar kitais iš išorės atliekamais namo priežiūros/remonto darbais), pažeisti priešgaisrinės saugos reikalavimus.
39. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog byloje yra būtina nustatyti, kad būtent atsakovės veiksmai neduodant sutikimo objekto statybai lėmė objekto statybos terminų praleidimą. Teisėjų kolegija su tokiu apeliacinio skundo argumentu nesutinka. Kaip jau nustatyta byloje, atsakovė ieškovei statyti daugiabutį namą nesilaikant privalomo 3 metrų atstumo iki kaimyninio sklypo nedavė, ieškovės sprendimas vis tiek statyti tokį daugiabutį, neturint reikiamų leidimų/sutikimų yra pačios ieškovės savo noru atliktas veiksmas, už kurį negali būti laikoma atsakinga atsakovė ar tretieji asmenys.
40. Teisėjų kolegijos vertinimu apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantė teigia, kad teismas neanalizavo specifinių įrodymų, dėl jų nepasisakė, tačiau iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, jog teismas išsamiai analizavo byloje esančią medžiagą ir vertino visus esančius neaiškumus. Apeliantė iš esmės nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu faktinės aplinkybės būtų nustatytos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliantų nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Nuodugni pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, teismo išdėstytų motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys ieškovės ieškinio reikalavimus, teismo nebuvo įvertinti. Teismo sprendimas yra išsamiai motyvuotas ir priimtas išanalizavus bylos medžiagą ir grindžiamas byloje esančiais įrodymais.
41. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis sprendžia, jog pagrindo tenkinti ieškovės apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
42. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, yra pagrindas trečiųjų asmenų Daugiabučio namo savininkų bendrijos „SPR monolitas 2“ ir Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Monolitas-3“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo tenkinti, tretiesiems asmenims iš ieškovės priteisiant po 695,75 Eur.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
n u t a r i a :
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juice & water group“ apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės UAB „Juice & water group“ (juridinio asmens kodas 302604415) 695,75 Eur trečiojo asmens Daugiabučio namo savininkų bendrijai SPR monolitas 2“ (juridinio asmens kodas 300867702) naudai.
Priteisti iš ieškovės UAB „Juice & water group“ trečiojo asmens Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Monolitas-3“ (juridinio asmens kodas 301525616) naudai 695,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teisėjai Rūta Burdulienė
Rosita Patackienė
Dainius Rinkevičius