Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [2-379-633-2012].doc
Bylos nr.: 2-379-633/2012
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilkaviðkio rajono apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 188774441 išvadą duodanti institucija
Kategorijos:
BYLOS, KYLANČIOS IŠ ŠEIMOS TEISINIŲ SANTYKIŲ
Bylos, susijusios su vaikų ir tėvų teisėmis ir pareigomis
dėl išlaikymo vaikams priteisimo
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Šeimos teisė
Turtinės vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos:
Vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymas:
Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Apeliacinis procesas:
Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Vilkavi?kio rajono

                                                                                                    Civilinė byla Nr. 2-379-633/2012

Procesinio sprendimo kategorija – 78.2.1

(S)

VILKAVIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2012-08-13,

Vilkaviškis

 

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Algis Vieraitis,

sekretoriaujant Dalei Butkienei,

dalyvaujant : ieškovui A. B., savivaldybės institucijos, įtrauktos į procesą išvadai duoti – Vilkaviškio r. sav. administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, - atstovei D. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal A. B. ieškinį atsakovei R. J. dėl teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų pakeitimo ir išlaikymo vaikams sumažinimo, ir

n u s t a t ė  :

 

              Ieškovas A. B. savo ieškiniu prašo teismą pakeisti 2008-10-07 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtintos šalių taikos sutarties dėl išlaikymo vaikams dydžio pakeitimo ir bendravimo su jais tvarkos nustatymo sąlygą ir nustatyti jam, ieškovui A. B., nuo teismo sprendimo priėmimo mokėti išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. B., gim. 1995-12-26, ir P. B., gim. 1998-0703, periodinėmis išmokomis po 300 lt. kas mėnesį kiekvienam vaikui (sumažinant išmoką po 100 lt. kiekvienam vaikui). Reikalavimas grindžiamas dviem argumentais : a) ieškovo turtinės padėties pablogėjimu dėl jo darbo užmokesčio sumažėjimo, bei b) dar vieno, trečiojo, vaiko (dukters A. B.) ieškovui su kita moterimi gimimu 2010-04-07.

              Atsakovė R. J. savarankiškų reikalavimų šioje byloje nepareiškė.

 

              I. Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų esmė :

 

Ieškovas A. B. ieškinyje nurodė ir papildomai teismo posėdyje paaiškino, kad po teismo nutarties, kuria buvo patvirtinta jo su atsakove taikos sutartis dėl sūnų išlaikymo, priėmimo jo paties turtinė padėtis pasikeitė tik tuo, jog sumažėjo jam mokamas darbo užmokestis nuo 3000 lt. (iki mokesčių) iki 1600 lt. (per dvi darbovietes), visa kita jo turtinė padėtis išlikusi tokia pat. Taikos sutartimi prisiimtą įsipareigojimą dėl išlaikymo vaikams iki šios dienos vykdo, tačiau jau ėmė stigti lėšų dukros išlaikymui ir paties pragyvenimui. Jis šiuo metu gyvenantis faktinėje šeimoje su jau po prašomos keisti taikos sutarties sudarymo gimusios dukros A. B. motina, kartu ją augina ir globoja, dukros motina dirba, jos mėnesio pajamos apie 1000 lt. Prasidėjus skyrybų su atsakove procesui, jis savo įkurtos UAB „Almanto servisas“ akcijas perleido giminaičiui, tvirtina neturintis akcijų ir antroje darbovietėje, - UAB „Skifada“, jokių kitokių pajamų ar turtinės naudos iš šių įmonių veiklos irgi tvirtina, kad negaunantis. Jis pripažįstantis, jog turi nekilnojamo turto, kurį nori išsaugoti tolimesniems vaikų mokslams ir kol kas nenorintis iš jo tenkinti einamus jų išlaikymo poreikius.

 

Atsakovė R. J. atsiliepime į ieškinį raštu paaiškino, kad su ieškovo reikalavimu nesutinka, ieškinį prašo atmesti, nes jis esantis nepagrįstas. Jos žiniomis ieškovo reali turtinė padėtis nuo taikos sutarties patvirtinimo niekuo esmingai nepasikeitusi, viešų registrų duomenys apie jam priskaičiuojamą darbo užmokestį ir jo tariamą sumažėjimą neatspindi tikrosios padėties, ieškovas ir toliau yra tikrasis abiejų įmonių šeimininkas, jų akcijas fiktyviai perleidęs jos, atsakovės, žiniomis, savo motinai. Atsakovė neginčijanti dukros ieškovui gimimo ir pareigos ją išlaikyti jam atsiradimo fakto, tačiau jos įsitikinimu ši aplinkybė negali būti pagrindu mažinti išlaikymą vyresniesiems ieškovo vaikams, nes tai padarius, bus pažeistos sūnų teisės į tokio dydžio išlaikymą, kurio pakaktų pakankamam jų lavinimui, papildomam ugdymui, veiksmingai sveikatos priežiūrai ir kt., t.y. sumažinto ieškovo prašomu dydžiu išlaikymo jiems jau nebepakaktų. Jos globojamų vaikų poreikiai išlaikymui nėra niekuo sumažėję, o dėl jų augimo ir brendimo tik nuolat didėja. Jos pačios turtinė padėtis po prašomos keisti sutarties sudarymo taip pat nėra niekuo pagerėjusi, atvirkščiai, ji tapusi socialiai remtina, pragyvena iš socialinės paramos ir papildomai vykdomos tačiau menkas pajamas duodančios individualios darbinės veiklos, be to, tik ji viena vykdo kasdienę pas ją gyvenančių  nepilnamečių sūnų globą, kuri ieškovo niekaip nevertinama.

Vaikai M. B. (16 m.) ir P. B. (14 m.) buvo išklausyti byloje dėl su jais pareikštojo ieškovo reikalavimo netiesiogiai, - per atstovą, - Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistą (b.l. 31-32), jų specialistui išsakytą poziciją teismas visumoje vertina kaip nepritarimą nagrinėjamam ieškiniui.

Savivaldybės institucijos atstovė teisme davė išvadą, jog skyriaus nuomone ieškovas byloje neįrodė kaip galimo esminio savo turtinės padėties pablogėjimo, kuriuo remiasi reikalaudamas išlaikymo pareigos sumažinimo. Kita vertus, beveik du metus nuo trečiojo vaiko (dukters) gimimo ieškovas sugebėjo vykdyti išlaikymo pareigą visiems vaikams ir jam pakako finansinių resursų, ir nėra pagrindo spręsti, jog toliau tai daryti ieškovas jau nebeišgalės objektyviai, o ne dėl subjektyvių sumetimų ar norų. Be to, ieškovas esantis dar jaunas, darbingo amžiaus ir visiškai darbingas vyras, todėl negali pagrįstai tenkintis minimalaus dydžio pajamomis, jeigu tikrovėje tik tokias ir gautų, kita vertus, dėl Vyriausybės sprendimų didinti MMA šalyje ieškovo darbo užmokestis neišvengiamai didės. Institucijos nuomone ieškovas nepagrįstai vengia išlaikymo pareigos vykdymui panaudoti turimą nemenkos vertės nekilnojamą turtą, kadangi šiuo metu einamas išlaikymo poreikių tenkinimas yra svarbiau nei tolimesnės vaikų ateities planai.

             

              II. Teismo posėdyje nustatytos reikšmingos ginčui spręsti bylos aplinkybės.

 

              2008-10-07 nutartimi Vilkaviškio rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. N2-971-305/2008 dėl išlaikymo vaikams dydžio pakeitimo ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo patvirtino tų pačių šalių, t.y. A. B. ir R. J. (tuomet dar B..), taikos sutartį, kurios 1-ame punkte šios bylos ieškovas A. B. įsipareigojo teikti sūnums M. ir P. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 400 lt. kas mėnesį kiekvienam iki pilnametystės, uzufruktas į šias lėšas buvo nustatytas šios bylos atsakovei R. J., nes su ja vaikai nuolat gyvena (b.l. 5-6).

              2010-04-07 ieškovui A. B. su G. A. gimė dukra A. B. (b.l. 8), duomenų, kad šis vaikas turėtų specialių ar papildomų poreikių išlaikymui byloje nėra.

              Duomenų, kad būtų iš esmės sumažėję pačių ieškovo išlaikymo būtinų jo vaikų Pauliaus ir Manto poreikiai, byloje nėra, kita vertus, byloje yra duomenys, jog po teismo nutarties priėmimo vaikams išliko papildomų poreikių reikalaujantys sveikatos sutrukimai, vaikai ir toliau lanko mokyklą, papildomo ugdymo užsiėmimus (b.l. 41-47). Infliacija, pinigų perkamosios galios nuvertėjimas, kiti po teismo nutarties priėmimo šalies ekonomikoje egzistavę neigiami veiksniai, teismo vertinimu, vienodai veikė tiek vaikams priteisto ir teikto išlaikymo pinigus, tiek jų tėvų (ieškovo ir atsakovės) pajamas bei turtą, todėl vien šiomis aplinkybėmis argumentuoti išlaikymo mažinimą ar didinimą nebūtų teisinga.

              Nėra byloje ir duomenų, kad būtų iš esmės gerėjusi atsakovės turtinė padėtis, kas galėtų būti pagrindu perskirstyti vaikų išlaikymo pareigos dalis tarp abiejų tėvų, atvirkščiai, pagal atsakovės pateiktus į bylą duomenis, kurių ieškovas neginčijo, atsakovė po teismo nutarties priėmimo tapo socialiai remtina, yra ilgą laiką Darbo biržoje registruota ir darbo kol kas nesėkmingai ieškanti bedarbė, pragyvena iš valstybės socialinės paramos, pajamos iš individualios darbinės veiklos sumažėjusios nuo 500 lt. iki 200 lt./mėn., turi chroniškų sveikatos sutrikimų, apsunkinančių galimybę gausinti pajamas papildomu darbu (b.l. 48-52).

              VSDF Valdybai deklaruojamais duomenimis ieškovo A. B. darbo užmokestis 2008-2012 m.m. laikotarpiu UAB „Skifada“ svyravo nuo 1000 lt. iki 800 lt., o UAB „Almanto servisas“, - nuo 9000 lt. iki 3000 lt., tik nuo 2011-11-01, kas laike sutapo su vykdomojo dokumento dėl išlaikymo vaikams pateikimo vykdyti antstoliui (b.l. 7), staigiai sumažintas iki 800 lt. (b.l. 26-30, prijungtos civilinės bylos Nr. N2-971-305/2008 lapai Nr. 43-44).

             

              III. Ginčui spręsti taikytina teisė ir jos aiškinimas.

 

              Lietuvos Respublikos CK (toliau – CK) 3.192 str. 2 d. nustatyta, jog išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

              CK 3.201 str. 1 d. normos suteikia teismui diskrecijos teisę pakeisti priteisto (nustatyto patvirtinant tėvų sutartį) anksčiau išlaikymo vaikui dydį, jeigu po pirmesnio sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė bylos šalių (tėvų) turtinė padėtis ar vaiko poreikiai.

              CK 3.198 str. 1 ir 2 d.d. nuostatos įpareigoja teismą, esant pareigai išlaikyti keletą vaikų, išlaikymą priteisti (paskirstyti) taip, kad bent minimalų išlaikymą gautų visi vaikai ir pageidautina vienodomis dalimis, tačiau įstatymų leidėjas kartu suteikia teismui diskrecijos teisę nukrypti nuo lygybės principo, kai to reikalauja svarbios priežastys (žymūs vaikų amžiaus, faktinių poreikių ir kitokie skirtumai).

Teismas aiškina, jog civilinės apyvartos stabilumo, vaiko interesų prioritetinės gynybos ir teisinės taikos tarp šalių užtikrinimui būtina sąlyga, jog ginčo šalys nepiktnaudžiautų savo subjektyvia teise kreiptis į teismą aptariamu klausimu ir tokiu būdu nekvestionuotų ankstesnių įsiteisėjusių teismo sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas sprendžia, jog ieškovo ir atsakovės procesiniuose veiksmuose tokio piktnaudžiavimo nėra, - aplinkybės iš tiesų pasikeitė, o šio pasikeitimo įtaka vaikų tolimesnio išlaikymo dydžiams yra jau teisinio vertinimo dalykas.

             

              IV. Sprendimo motyvai ir teisiniai argumentai.

             

              Teismas byloje nustatė, kad vaikų P. B. ir M. B. poreikių sumažėjimo nėra, vaikai toliau lanko bendrojo lavinimo mokyklą, yra mokamai ugdomi ir papildomai, yra išlikę reikalaujančių papildomos medicininės priežiūros sveikatos sutrikimų. Atsakovės, vaikų motinos, asmeninė ir turtinė padėtis po teismo nutarties priėmimo 2008-10-07 nors ir ne esmingai, tačiau pablogėjo, - sumažėjo jos grynosios pajamos iš darbinės veiklos, dėl ko ji tapo socialiai remtina. Ieškovas A. B. prašo mažinti išlaikymą sūnums nuo 400 lt. iki 300 lt./mėn., argumentuodamas, jog toliau nebeišgalės teikti jiems tokį išlaikymo dydį, atsižvelgiant į trečio vaiko-dukros Aistės išlaikymą. Teismas sprendžia, jog ieškovo turtinės padėties pablogėjimas, pasireiškęs vien deklaruojamo valstybės institucijoms darbo užmokesčio pajamų laikinu sumažėjimu, nėra toks didelis, kad būtų pagrindas jį pripažinti esminiu ir to pagrindu išlaikymą sūnums mažinti, be to, teismo vertinimu tėvo pajamų iš oficialiai išviešintų darbo santykių sumažėjimo aplinkybės lyginamąjį svorį atsveria savuoju aplinkybės, jog šių vaikų poreikiai per beveik 4 metus faktiškai ir neabejotinai padidėjo dėl jų augimo, brendimo, lavinimo apimčių didėjimo ir kt., bei kartu pablogėjo atsakovės, šių vaikų motinos, materialinė padėtis. Vertindamas šių aplinkybių visumą teismas sprendžia, jog šiuo atveju mažinti sutartimi abiem šalių sūnums nustatytą išlaikymą nėra faktinio pagrindo.

Kartu teismas laiko reikalingu pažymėti, kad ieškovas yra dar ganėtinai jaunas, fiziškai sveikas, visiškai darbingas, turi objektyvias galimybes dirbti ir užsidirbti daugiau, todėl ne tik gali, bet ir privalo gausinti savo pajamas, kad minimaliai toliau užtikrintų visų trijų savo vaikų vis didėjančius su amžiumi poreikius. Viešojo intereso (prioritetinio vaikų teisių gynimo) aspektu yra nepriimtina tokia situacija, kai jų tėvo kasdieniai egzistenciniai poreikiai yra iškeliami aukščiau už negalinčių dar savimi pasirūpinti vaikų poreikius maistui, drabužiams, avalynei, kasdieniam lavinimui ir pan. Kita vertus, teismas visiškai sutinka su atsakovės kontraargumentu antrajam ieškovo išsakytam motyvui mažinti išlaikymo sūnums dydį dėl trečiojo vaiko jam gimimo. Ieškovas, būdamas subrendęs ir socialiai atsakingas žmogus, prieš kurdamas naują šeimą ar kitokiomis aplinkybėmis susilaukdamas dar vieno vaiko, privalėjo visapusiškai įvertinti savo tiek asmenines, tiek turtines, tiek ir kitokias galimybes tinkamai toliau išlaikyti visus savo vaikus, t.y. ir abu anksčiau gimusius sūnus, kita vertus, sunkiai sulyginami yra išlaikymo poreikiai tarp atitinkamai 14 ir 16 metų amžiaus berniukų ir 2 metukų amžiaus mergytės. Akivaizdu, jog šiuo požiūriu ieškovas nebuvo pakankamai rūpestingas ir apdairus, todėl jam tenka pareiga prisiimti atsakomybę už iškilusius padarinius. Be to, teismas pažymi ir kitą svarbų aspektą, kuris rodo, jog ieškovas, ar tai tyčia ar sąmoningai klysdamas, šiuo atveju veikia ne savo vaikų interesais, akivaizdžiai nepagrįstai vengdamas bent dalį išlaikymo vaikams teikti iš turimo gana vertingo nekilnojamo turto gaunamų ar galinčių būti pajamų ar reikiamą jo dalį, kuri nėra būtina pragyvenimui, pardavus ar perdavus vaikams kaip jų išlaikymą turtu.

Dėl padarytų išvadų A. B. ieškinys, bylą sprendžiant išimtinai nepilnamečių vaikų interesais, atmestinas kaip nepagrįstas.

 

V. B. išlaidų paskirstymas.

             

              Ieškovas A. B. reikalavimo atlyginti jam bylinėjimosi išlaidas nepareiškė, o net ir esant toliam reikalavimui, jis negalėtų būti tenkinamas dėl visiško ieškinio atmetimo. Atsakovė R. J. atsiliepime į ieškinį suformulavo prašymą priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš ieškovo, tačiau tokių išlaidų procesiniame dokumente nenurodė ir leistinais įrodymais nepagrindė, todėl toks atsakovės prašymas toliau negali būti svarstomas.

Bylinėjimosi išlaidas valstybei sudaro 24,42 lt. teismo turėtų bylos nagrinėjimo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi ieškinys visiškai atmetamas, šias išlaidas privalo atlyginti nuo jų mokėjimo neatleistas ieškovas (Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 2 d.).

              Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 265, 268, 270, 305 ir 307 str.str., teismas

n u s p r e n d ė  :

 

              A. B. ieškinį atmesti.

              Priteisti iš ieškovo A. B., asmens kodas – (duomenys neskelbtini), dvidešimt keturis litus 42 ct. (24,42 lt.) bylinėjimosi išlaidų valstybei (mokama – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įstaigos kodas – 188659752, į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bankas – AB „Swedbank“, banko kodas – 73000, įmokos kodas – 5660).

              Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.

 

              Teisėjas                                                                         Algis Vieraitis


Paminėta tekste:
  • CK
  • CK3 3.201 str. Išlaikymo dydžio ir formos pakeitimas
  • CK3 3.198 str. Išlaikymo priteisimas, kai išlaikymas turi būti mokamas dviem ar daugiau vaikų
  • CPK 96 str. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
  • CPK