Civilinė byla Nr. e2A-506-407/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01561-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.2, 2.6.29.4, 2.6.20.1.

 (S)

 

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. rugpjūčio 31 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Dalios Kačinskienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „FinoMark“ ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Nalesta“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „FinoMark“ ieškinį atsakovei J. M. dėl skolos pagal laidavimą priteisimo, trečiasis asmuo civilinėje byloje – uždaroji akcinė bendrovė „Nalesta“.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „FinoMark“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės J. M.: 1) 34 922,39 Eur negrąžintos paskolos; 2) 676,50 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (2022 m. spalio 27 d.); 3) 3 909,26 Eur negautų pajamų, skaičiuojant nuo paskolos sutarties nutraukimo dienos (2022 m. spalio 27 d.) iki paskolos sutarties termino pabaigos (2025 m. vasario 14 d.); 4) 24,15 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2022 m. rugpjūčio 15 d., iki paskolos sutarties nutraukimo dienos (2022 m. spalio 27 d.); 5) 243,33 Eur sutarties administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos (2022 m. spalio 27 d.); 6) 2 756,67 Eur negautų pajamų, pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu administravimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2022 m. spalio 27 d.) iki paskolos sutarties termino pasibaigimo dienos (2025 m. vasario 14 d.); 7) 3 198,08 Eur sutartinės baudos; 8) 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo; 9) 1 447,00 Eur žyminio mokesčio; 10) 907,50 Eur už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė paaiškino, kad tarp ieškovės paskolos davėjos UAB „FinoMark“ ir trečiojo asmens paskolos gavėjos UAB „Nalesta“ 2022 m. vasario 2 d. buvo sudaryta paskolos sutartis, kuria trečiajam asmeniui buvo suteikta 40 000 Eur paskola, pagal kurią trečiasis asmuo įsipareigojo grąžinti suteiktą paskolą ir sumokėti 6 464,75 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma 10 procentų), 800 Eur sutarties sudarymo mokesčio bei 3 600 Eur sutarties administravimo mokesčio, kas mėnesį mokant po 100 Eur. Siekiant užtikrinti piniginių prievolių vykdymą pagal paskolos sutartį, tarp ieškovės ir atsakovės J. M. buvo sudaryta laidavimo sutartis, kuria atsakovė įsipareigojo solidariai atsakyti ieškovei, jeigu trečiasis asmuo neįvykdys visos ar dalies savo piniginės prievolės pagal paskolos sutartį.

3.       Ieškovė nurodė, kad trečiasis asmuo netinkamai vykdė prievoles pagal paskolos sutartį, todėl, vadovaujantis paskolos sutarties 9.1, 9.2.2 bei 11.2 papunkčiais, sutartis buvo nutraukta nuo 2022 m. spalio 27 d. Ieškovė mano, kad yra išnaudojusi visas galimybes išspręsti prievolės nevykdymo klausimą ikiteisminiu būdu ir todėl prašo priteisti skolą ir netesybas iš solidaraus skolininko, t. y. atsakovės J. M., kuri taip pat nevykdo prisiimtų laiduotojo įsipareigojimų.

4.       Atsakovė J. M. ir trečiasis asmuo UAB „Nalesta“ atsiliepimuose su ieškiniu nesutiko, prašė ex officio (pagal pareigas) pripažinti 2022 m. vasario 2 d. paskolos sutarties nutraukimą nuo 2022 m. spalio 27 d. neteisėtu ir ieškinį atmesti. Iš esmės laikėsi pozicijos, kad sutartis buvo nutraukta pagal sutarties bendrųjų sąlygų 9.1 papunktį, t. y. dėl nenugalimos jėgos, ir, atitinkamai, neturėjo teisės reikalauti ieškiniu prašomų priteisti sumų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

5.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 3 d. sprendimu:

5.1.                      Laikė nepaduotu atsakovės J. M. ir trečiojo asmens UAB „Nalesta“ reikalavimą pripažinti paskolos sutarties nutraukimą neteisėtu;

5.2.                      Ieškinį patenkino iš dalies:

5.2.1.                      Priteisė ieškovei iš atsakovės 34 922,39 Eur negrąžintos paskolos, 676,50 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (2022 m. spalio 27 d.), 24,15 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, priskaičiuotų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2022 m. rugpjūčio 15 d., iki paskolos sutarties nutraukimo dienos (2022 m. spalio 27 d.) ir 243,33 Eur sutarties administravimo mokesčio, apskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos (2022 m. spalio 27 d.).

5.2.2.                      Priteisė ieškovei iš atsakovės J. M. nuostolius (negautas pajamas) apskaičiuotus nuo paskolos sutarties nutraukimo dienos (2022 m. spalio 27 d.) iki paskolos visiško grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos – 2025 m. vasario 14 d., skaičiuojant 10 procentų dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos paskolos sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį pagal grafiką turėjusios būti padengtos paskolos likutis.

5.2.3.                      Priteisė ieškovei iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (35 866,37 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gruodžio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

5.2.4.                      Kitus ieškinio reikalavimus atmetė.

5.2.5.                      Paskirstė bylinėjimosi išlaidas: priteisė ieškovei iš atsakovės 2 048,42 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė Lietuvos valstybei iš atsakovės 6,45 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

6.       Teismas pažymėjo, kad atsakovė ir trečiasis asmuo atsiliepimais prašė pripažinti paskolos sutarties nutraukimą neteisėtu. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 27 d. ir 2022 m. gruodžio 28 d. nutartimis atsakovei ir trečiajam asmeniui buvo nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti – už pareikštą reikalavimą sumokėti žyminį mokestį. Per nustatytą terminą atsakovė ir trečiasis asmuo trūkumų nepašalino, o atsakovė pateikė patikslintą atsiliepimą, kuriame minėto savarankiško reikalavimo nebepalaikė. Teismas, atsižvelgdamas į tai, trečiojo asmens atsiliepime ir atsakovės atsiliepime pareikštą savarankišką reikalavimą dėl sutarties nutraukimo laikė nepaduotu.

7.       Teismas nustatė, kad tarp ieškovės UAB „FinoMark“ ir trečiojo asmens UAB „Nalesta“ 2022 m. vasario 2 d. buvo sudaryta paskolos sutartis, kuria ieškovė suteikė 40 000 Eur dydžio paskolą 36 mėnesių terminui bei pagal kurią trečiasis asmuo įsipareigojo grąžinti suteiktą paskolą ir sumokėti 6 464,75 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma 10 procentų), 800 Eur sutarties sudarymo mokesčio bei 3 600 Eur sutarties administravimo mokesčio iki 2025 m. vasario 14 d. Pagal grafiką paskolos gavėja paskolą turėjo grąžinti kasmėnesinėmis 1 390,69 Eur dydžio įmokomis, susidedančiomis iš grąžinamos paskolos dalies, palūkanų ir 100 Eur administravimo mokesčio.

8.       UAB „FinoMark“ 2022 m. spalio 17 d. pranešimais informavo paskolos gavėją ir laiduotoją (atsakovę) J. M., kad, atsižvelgiant į tai, jog sudaryta paskolos sutartis vykdoma netinkamai, vadovaujantis paskolos sutarties 9.1 ir 9.2 papunkčiais, ieškovė ketina nutraukti sutartį. Pranešime pažymėta, kad paskolos gavėjo nesumokėtas įsiskolinimas sudaro 3 804,64 Eur ir kad nepadengus šio įsiskolinimo iki 2022 m. spalio 27 d., vadovaujantis sutarties 9.1. papunkčiu, paskolos gavėja privalės grąžinti visą likusią paskolos sumą, sumokėti palūkanas prieš sutartyje numatytus terminus bei atlyginti operatoriaus patirtus minimalius nuostolius (įskaitant teisę reikalauti visų sutartyje numatytų sumų sumokėjimo prieš sutartyje nurodytus terminus) dėl netinkamo sutarties vykdymo.

9.       Teismas, įvertinęs pranešimo turinį, nusprendė, kad iš pranešimo teksto paskolos gavėjai turėjo būti aišku, jog ieškovė vienašališkai sutartį nutraukia dėl netinkamai vykdomos paskolos sutarties, t. y. laiku pagal grafiką nemokamų įmokų, kurių įsiskolinimas pranešimo pateikimo dieną buvo 3 804,64 Eur. Nors pranešime nėra nurodytas konkretus paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 9.1 papunkčio papunktis, tačiau šioje situacijoje paskolos gavėja iš pranešimo turinio turėjo suprasti, kad paskolos sutartis yra nutraukiama būtent paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 9.1.1 papunktyje numatytu pagrindu. Tokią aplinkybę sutarties šalys pripažino esminiu sutarties pažeidimu, dėl kurio paskolos davėja turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį.

10.       Teismas taip pat nustatė, kad, siekiant užtikrinti piniginių prievolių vykdymą pagal paskolos sutartį, tarp ieškovės ir atsakovės J. M. 2022 m. vasario 2 d. buvo sudaryta laidavimo sutartis, kuria atsakovė įsipareigojo solidariai atsakyti ieškovei, jeigu trečiasis asmuo neįvykdys visos ar dalies savo piniginės prievolės pagal paskolos sutartį. Teismas, įvertinęs laidavimo sutarties nuostatas, nusprendė, jog atsakovė J. M. yra tinkama atsakovė pagal pareikštą ieškinį, kad jos atsakomybė yra solidari su paskolos gavėja, o atsakomybės ribos visiškai atitinka paskolos gavėjos atsakomybės ribas už neįvykdytą prievolę pagal paskolos sutartį.

11.       Teismas pažymėjo, kad trečiasis asmuo UAB „Nalesta“ atsiliepime neginčijo šių ieškinio reikalavimų: reikalavimo priteisti 34 922,39 Eur negrąžintos paskolos, 676,50 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki 2022 m. spalio 27 d. sutarties nutraukimo dienos; 24,15 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2022 m. rugpjūčio 15 d., iki paskolos sutarties nutraukimo dienos (2022 m. spalio 27 d.) ir 243,33 Eur sutarties administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos (2022 m. spalio 27 d.). Teismas, patikrinęs paskolos bei laidavimo sutarčių nuostatas, paskolos gavėjos ir atsakovės procesinę poziciją dėl šių ieškinio reikalavimų bei kitas bylos aplinkybes, susijusias su sutarties vykdymu, konstatavo kad šie ieškinio reikalavimai yra pagrįsti ir tenkintini.

12.       Teismas akcentavo, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje kilo ginčas dėl 3 909,26 Eur negautų pajamų, skaičiuojant nuo paskolos sutarties nutraukimo dienos (2022 m. spalio 27 d.) iki paskolos sutarties termino pabaigos (2025 m. vasario 14 d.); reikalavimo priteisti 2 756,67 Eur negautų pajamų, pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu administravimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2022 m. spalio 27 d.) iki paskolos sutarties termino pasibaigimo dienos (2025 m. vasario 14 d.); reikalavimo priteisti 3 198,08 Eur sutartinę baudą.

13.       Teismas pažymėjo, jog ieškovė – paskolos davėja – yra verslininkė, todėl preziumuojama, kad ji patiria realių nuostolių dėl to, jog negrąžintos paskolos dalies negali paskolinti kitam klientui ir už tai gauti palūkanas. Todėl apskaičiuotos palūkanos (pagal paskolos sutarties specialiąją dalį – 10 procentų metinių palūkanų), kurias ieškovė tikėjosi gauti iš paskolos gavėjos (trečiojo asmens) iki paskolos termino pabaigos (2025 m. vasario 14 d.), yra realūs ieškovės nuostoliai. Tačiau teismas pažymėjo, kad šie nuostoliai nėra tapatūs 3 909,26 Eur, kaip nurodo ieškovė ieškinyje, nes palūkanos mokamos periodiniais mėnesiniais mokėjimais, o trečiasis asmuo ar atsakovė gali grąžinti skolą anksčiau nei numatyta grafike. Todėl šie ieškovės nuostoliai (negautos pajamos) skaičiuotini nuo paskolos sutarties nutraukimo dienos (2022 m. spalio 27 d.) iki paskolos visiško grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos – 2025 m. vasario 14 d., skaičiuojant 10 procentų dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos paskolos sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį pagal grafiką turėjusios būti padengtos paskolos likutis.

14.       Teismas atmetė reikalavimą priteisti 2 756,67 Eur negautų pajamų (ieškovei nesumokėtas administravimo mokestis už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2022 m. spalio 27 d.) iki paskolos sutarties termino pasibaigimo dienos (2025 m. vasario 14 d.). Teismas, įvertinęs sutarties nuostatas, konstatavo, kad administravimo mokestis po sutarties nutraukimo pagal šalių susitarimą nėra mokestis už paslaugas administruojant sutartį, nes nutraukus sutartį tokios paslaugos nebeteikiamos. Taip pat administravimo mokestis nėra ir negautos operatoriaus pajamos (nuostoliai) dėl sutarties nutraukimo, nes administravimo mokestis nėra atlyginimas už naudojimąsi pinigais.

15.       Paskolos sutartyje numatyta galimybė operatoriui reikalauti administravimo mokesčio į ateitį po to, kai sutartis yra nutraukta, yra siejama su paskolos gavėjo kalte už sutarties pažeidimą, ir todėl, teismo įsitikinimu, reiškia sankciją, t. y. sutartines netesybas. Kadangi paskolos sutarties šalys yra verslininkai, teismas ex officio netikrino tokios sutarimo legitimumo. Tačiau, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.258 straipsnio 2 dalies nuostatomis, numatančiomis, kad tuo atveju, kai pareiškiamas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, netesybos yra įskaitomos į nuostolius, ieškovės reikalavimas priteisti sutartines netesybas turi būti įskaitomas. Teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas priteisti nuostolius, apskaičiuojamus kaip 10 procentų nuo negrąžintos sumos dalies, yra didesnės apimties reikalavimas ir apima ieškovės reikalavimą priteisti 2 756,67 Eur sutartinę baudą administravimo mokesčio forma.

16.       Teismas, įvertinęs ieškovės reikalavimą priteisti 3 198,08 Eur sutartinę baudą, konstatavo, kad šis ieškinio reikalavimas taip pat yra nepagrįstas. Minėtą baudą ieškovė prašo priteisti remdamasi paskolos sutarties sudėtine dalimi esančių sutelktinio finansavimo platformos teikiamų paslaugų įkainių nuostatomis. Teismas pažymėjo, kad nekyla abejonių, jog minėta bauda yra sutartinės netesybos, taikomos paskolos gavėjui už sutarties pažeidimą. Tokios netesybos irgi turi būti įskaitomos į nuostolius, kai kartu yra pareiškiamas reikalavimas taikyti sutartines netesybas ir priteisti realius nuostolius. Šios sutartinės netesybos yra mažesnės nei reikalaujami priteisti realūs nuostoliai, todėl teismas tenkino tik tą ieškinio reikalavimą, kuris yra didesnis – šiuo atveju reikalavimą priteisti realius nuostolius, kurie skaičiuojami kaip 10 procentų metinių palūkanų nuo negrąžintos sumos pagal teismo nurodytas taisykles.

 

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

 

17.       Ieškovė UAB „FinoMark“ apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 3 d. sprendimą: priteisti 2 756,67 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių apeliantei nesumokėtu administravimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2022 m. spalio 27 d.) dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2025 m. vasario 14 d.); priteisti 3 198,08 Eur baudą; perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

17.1.                      Administravimo mokestis yra vienkartinis paskolos gavėjo mokamas mokestis apeliantei už paslaugas, susijusias su paskolos sutarties sudarymu, tiek jos priežiūra, informacijos teikimu bei sistemos palaikymu apibrėžtą laikotarpį, sutampantį su galutine paskolos įmokos grąžinimo data. Administravimo mokestis yra apskaičiuojamas prieš sudarant paskolos sutartį ir padalinamas mėnesinėmis įmokomis. Apeliantė yra juridinis asmuo, sutelktinio finansavimo platformos operatorius, įrašytas į Lietuvos banko tvarkomą Viešąjį sutelktinio finansavimo platformų operatoriaus sąrašą, administruojantis platformą, kuria naudojantis paskolos gavėjai gali skolintis lėšas iš paskolos davėjų. Taikomas administravimo mokestis laikomas atlygiu sutelktinio finansavimo platformos operatoriui, nepaisant to, ar paskolos sutartis yra galiojanti, ar nutraukta.

17.2.                      Apeliantė sutelktinio skolinimo veikloje turi teisę į gautiną užmokestį, kurį apeliantė įvardija administravimo mokesčiu, taikomu paskolos gavėjui. Apeliantė negauna užmokesčio, kuris galėtų būti suprantamas kaip apeliantės pajamos visu sutarties laikotarpiu. Be to, apeliantė, siekdama šalių interesų pusiausvyros, išdėsto dalimis paskolos gavėjui taikomą mokestį, dalinėmis įmokomis po 100 Eur. Todėl nepagrįsta teigti, jog administravimo mokesčio tikroji paskirtis yra tik atlyginti patirtas išlaidas ir administravimo mokestis yra susijęs tik su apeliantės pareigų vykdymu iki sutarties nutraukimo.

17.3.                      Administravimo mokestis yra pakankamai aiškus, šis mokestis nėra susietas su tinkamu sutarčių vykdymu.

17.4.                      Apeliantė, būdama sutelktinio skolinimo platformos operatorė, plačiąja prasme veikia kaip paskolos davėjų ir paskolos gavėjų atstovė, kuriai tenka pareiga paskolos davėjų vardu surasti paskolos gavėjus, sudaryti su paskolos gavėjais paskolos sutartis sutelktinio platformos operatoriaus vardu, vykdyti sutarties priežiūrą ir kt. Taigi, nors paskolos sutartis sudaroma apeliantės vardu, tačiau skolinamos piniginės lėšos priklauso paskolos davėjams, kurie savo ruožtu sudaro su apeliante susitarimus dėl investicijos į paskolą. Tačiau šios negautos pajamos yra laikomos paskolos davėjų – investuotojų – teisėtų lūkesčių interesu.

17.5.                      Paskolos sutarties „Sutelktinio finansavimo platformos teikiamų paslaugų įkainiai“ 5 punkte yra numatyta bauda, jeigu paskolos gavėjas (atsakovė) vėluoja sumokėti mokėjimus pagal paskolos sutartį, laikoma minimaliais operatoriaus nuostoliais (apimančiais, be kita ko, nuostolius dėl skolos išieškojimo), kurių operatorius neprivalo įrodyti. Todėl bauda savo esme laikytina kaip delspinigiai, kurie skaičiuomi iki paskolos sutarties nutraukimo dienos.

17.6.                      Paskolos gavėjas taip pat yra verslininkas, jis turėjo galimybę profesionaliai įvertinti paskolos sutarties sąlygas ir priimti informuotą sprendimą, kartu prisiimant riziką, jog, skolinantis ne tiesiogiai iš banko ar paskolos davėjo, o per sutelktinio skolinimo platformą, netesybos ir nuostoliai nemokėjimo atveju gali būti didesni. Be to, laidavimo sutartimi yra užtikrintas visos paskolos sutarties vykdymas, todėl laiduotojos prievolė vykdyti paskolos sutartį negali būti mažesnė už paskolos gavėjo.

17.7.                      Operatorius teisme atstovauja tiek savo, tiek investuotojų interesams, nepriteisus baudos (netesybų) susiklosto nelygiavertė situacija, kadangi investuotojų interesai apsaugomi (priteisus palūkanas po nutraukimo), o operatoriaus – ne. Bauda mokama operatoriui, o palūkanos (negautos pajamos) yra mokamos investuotojams (paskolos davėjams), todėl neturi būti viena į kitą įskaitomos, kadangi tai yra skirtingi subjektai (operatorius ir paskolos davėjai) bei baudos dydis apskaičiuotas iki sutarties nutraukimo, o negautos pajamos (nuostoliai) (tiek administravimo forma, tiek palūkanų forma) skaičiuojamos nuo sutarties nutraukimo iki paskolos pasibaigimo dienos pagal grafiką. Šiuo atveju negautos pajamos (nuostoliai) ir bauda (netesybos) apskaičiuotos skirtingais laikotarpiais, todėl viena suma į kitą neįskaitomos, ir apeliantės naudai priteistinos abi sumos.

18.       Trečias asmuo UAB „Nalesta“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:

18.1.                      Įstatyme nustatyta teisė reikalauti atlyginti tik tiesioginius nuostolius pagal paslaugų teikimo sutartį. Galimybė reikalauti atlyginti negautas pajamas pagal paslaugų teikimo sutartį įstatyme nenumatyta. Paslaugų teikėjas (verslininkas) veikia savo rizika ir negali šios rizikos perkelti paslaugų gavėjui, reikalaudamas sumokėti negautas pajamas, kurias tikėjosi gauti.

18.2.                      Mėnesinis administravimo mokestis – tai operatoriaus gaunamas atlygis iš paskolos gavėjo už paskolos sutarties administravimą (sutarties bendrųjų sąlygų 1.1.10 papunktis). Todėl ieškovei nutraukus sutartį ir nesuteikus administravimo paslaugų, mokestis už neatliktas paslaugas negali būti skaičiuojamas ir jis negali būti vertinamas kaip negautos pajamos ir dėl to priteisiamos.

18.3.                      Kreditoriui reikalaujant netesybų ir nuostolių, jam priteisiama didesnioji priklausanti suma, kuri apima mažesniąją. Taigi teismas visiškai pagrįstai ieškovės prašytas netesybas, kiek jos neviršijo anksčiau sprendimu priteistų nuostolių, įskaitė į priteistus nuostolius ir priteisė tik tą netesybų dalį, kuri juos viršijo.

19.       Trečiasis asmuo UAB „Nalesta“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 3 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo patenkintas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

19.1.                      Teismas nepagrįstai atsisakė ex offcio panaikinti 2022 m. spalio 17 d. pranešimą apie paskolos sutarties nutraukimą ir pripažinti paskolos sutarties nutraukimą neteisėtu, nes sutartis buvo nutraukta akivaizdžiai be jokio faktinio pagrindo.

19.2.                      Teismas, pripažinęs sutarties nutraukimą neteisėtu, atitinkamai turėjo atmesti ieškinio reikalavimą priteisti palūkanas nuo 2022 m. spalio 27 d., administravimo mokestį nuo 2022 m. spalio 27 d., kadangi tiek palūkanos, tiek administravimo mokestis turi būti mokami tik tuo atveju, jei paskola yra naudojamasi. O ieškovės nuostoliai, jai nutraukus sutartį dėl nenugalimos jėgos, neatlyginami, todėl nutraukus sutartį sutarties bendrųjų sąlygų 9.1 ir 9.2 papunkčiuose nurodytais pagrindais dėl nenugalimos jėgos, atsakovė neprivalėjo grąžinti ieškovei netesybų, palūkanų už nepanaudotą paskolą bei administravimo mokesčio bei atlyginti negautas pajamas, mokėti netesybas.

19.3.                      UAB „Nalesta“ už savo prisiimtus įsipareigojimus taip pat įkeitė turtinį kompleksą, iš kurio pradėtas išieškojimas ieškovės naudai. Šiuo metu lygiagrečiai vyksta du ginčo procesai dėl vienos skolos – ši civilinė byla ir išieškojimas vykdomojoje byloje. Esant tokiai aplinkybei teismas turėjo privalomai sustabdyti šią bylą iki paaiškės vykdomojoje byloje išieškotos sumos dydis.

20.       Ieškovė UAB „FinoMark“ atsiliepime į trečiojo asmens apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo šiuos atsikirtimus:

20.1.                      Trečiasis asmuo, sudarydamas paskolos sutartį, pareiškė ir sutiko su sutarties bendrosiomis sąlygomis, turėjo aktyvią nuorodą į šias sąlygas. Ieškovė siųsdama pranešimą dėl sutarties nutraukimo, nurodė sutarties nutraukimo pagrindų numeraciją pagal sutarties sudarymo dieną galiojusias punktų numeracijas. Paspaudus sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą nuorodą dėl bendrųjų sąlygų, matyti, kad sutarties nutraukimo pagrindų papunkčiai yra šie: 10.1; 10.2; 10.2.2. Kadangi nuo sutarties sudarymo bendrųjų sąlygų redakcija kito, todėl šiuo atveju sutartyje pasikeitė sutarties punktų numeracija dėl sutarties nutraukimo pagrindų. Aiškinant sutarties prasmę ir joje nurodytas sąlygas reikšminga ne sutarties forma, bet jos turinys. Pranešime nurodytos numeracijos dėl sutarties nutraukimo pagrindų yra tik formalus. Teismas įvertino sutarties nutraukimo teisėtumą ir pagrįstai nusprendė, kad nėra jokių teisinių pagrindų, dėl kurių sutarties nutraukimas turėtų būti laikomas neteisėtu.

20.2.                      Esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosiose teisės normose kreditoriui suteikiama teisė pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti įvykdyti prievolę, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip. Savo ruožtu laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą. Be to, laidavimo sutarties 2.2 papunktyje laiduotojas atsisakė teisės reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į paskolos gavėjo turtą.

20.3.                      Jeigu dalis įsiskolinimo bus padengta realizavus įkeistą turtą, vykdymo procese galės būti koreguojamos ir laiduotojo atsakomybės ieškovei ribos.

21.       Atsakovė J. M. atsiliepime į ieškovės ir trečiojo asmens apeliacinius skundus prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, o trečiojo asmens – tenkinti.

 

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Dėl civilinės bylos sustabdymo

 

22.       Trečiasis asmuo UAB „Nalesta“ Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašymą stabdyti civilinę bylą pagal ieškovės UAB „FinoMark“ ir trečiojo asmens UAB „Nalesta“ apeliacinius skundus. Nurodė, kad trečiasis asmuo kreipėsi su nauju ieškiniu į teismą dėl 2022 m. spalio 17 d. pranešimo apie paskolos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu, Vilniaus miesto apylinkės teisme užvesta civilinė byla Nr. e2-17583-1125/2023. Trečiojo asmens teigimu, nuginčijus sutarties nutraukimą, išnyks pagrindas iš atsakovės priteisti skolą šioje civilinėje byloje ir bus pagrindas civilinę bylą nutraukti.

23.       Teisėjų kolegija pažymi, kad, nors trečiasis asmuo prašyme teikia nuorodą į CPK 164 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, reguliuojančias fakultatyviuosius civilinės bylos sustabdymo pagrindus, tačiau iš esmės nurodo faktines aplinkybes, susijusias su CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymu, o būtent, kad teismas privalo stabdyti civilinę bylą, kai negalima nagrinėti bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

24.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šios civilinės bylos išnagrinėjimo dieną, t. y. 2023 m. rugpjūčio 29 d., dar nebuvo išspręstas trečiojo asmens ieškinio priėmimo klausimas civilinėje byloje Nr. e2-17583-1125/2023, todėl neegzistuoja civilinė byla, dėl kurios būtų pagrindas spręsti dėl šios bylos sustabdymo, atitinkamai, nėra teisinio pagrindo stabdyti šią nagrinėjamą civilinę bylą.

 

Dėl trečiojo asmens su apeliaciniu skundu pateiktų naujų dokumentų

 

25.       Trečiasis asmuo apeliaciniame skunde nesuformulavo prašymo priimti naujus įrodymus, tačiau kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomus dokumentus – sąskaitos išrašą, 2023 m. sausio 6 d. antstolio patvarkymą, 2023 m. kovo 2 d. antstolio patvarkymą. Apeliaciniame skunde įrodinėja, kad civilinė byla turėjo būti sustabdyta, kol nebus baigtas vykdymo procesas pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą.

26.       Proceso dalyviai turi pareigą rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, teikti teismui įrodymus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į tuos reikalavimus. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra labai ribojamas ir taikomas tik išimtinais atvejais. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

27.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl CPK 314 straipsnyje nustatyto ribojimo taikymo išlygų pasisako, kad apeliacinės instancijos teismas spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, turi patikrinti bei įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

28.       Kadangi naujų įrodymų pateikimo aukštesnės instancijos teismui ribojimu yra užtikrinamas proceso koncentruotumas bei siekiama panaikinti bet kokią galimybę piktnaudžiauti procesu, skatinant proceso dalyvius bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne tada, kai teismas ginčą išnagrinėja, prašant naujų įrodymų prijungimo apeliacinės instancijos teisme privalu pagrįsti arba objektyvųjį (nuo to asmens valios nepriklausiusį) negalėjimą pateikti kurį nors dokumentą (įrodymą) į bylą anksčiau ir vėliau atsiradusią būtinybę jį pateikti, arba šio įrodymo pateikimą laiku, bet pirmosios instancijos teismo nepagrįstą atsisakymą jį priimti.

29.       Teisėjų kolegija, įvertinusi teikiamus naujus dokumentus, prieina prie išvados, kad apeliantė šiuos duomenis neabejotinai galėjo pateikti ir anksčiau, o ne tada, kai buvo priimtas skundžiamas teismo sprendimas. Apeliantė nesuformulavo prašymo priimti naujus įrodymus, nenurodė jokių argumentų, kodėl būtinybė pateikti naujus dokumentus iškilo vėliau. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, prašomi priimti nauji įrodymai neturės įtakos sprendžiant šalių ginčą. Taigi, nenustačius CPK 314 straipsnyje nurodytų sąlygų, su apeliaciniu skundu pateikti dokumentai į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą nepriimami.

 

Dėl apeliacinių skundų nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

 

30.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

31.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

32.       Apeliacijos objektas yra Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 3 d. sprendimas, kuriuo ieškinys buvo patenkintas iš dalies. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atsisakyta priteisti 2 756,67 Eur negautų pajamų nesumokėto administravimo mokesčio forma, taip pat, kad atsisakyta priteisti 3 198,08 Eur baudą. Nors trečiasis asmuo apeliaciniame skunde ginčija visą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys yra patenkintas, tačiau iš esmės nurodo tik argumentus dėl to, kad teismas nepagrįstai nepripažino sutarties nutraukimo neteisėtu (su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis – skolos iš atsakovės priteisimu). Be to, laiko, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išnagrinėjo ginčą iš esmės, nors ieškovė iš trečiojo asmens jau yra pradėjusi priverstinį išieškojimą pagal tą pačią prievolę iš įkeisto turto. Toliau teisėjų kolegija pasisako dėl šių apeliacinių skundų argumentų.

Dėl administravimo mokesčio ir baudos priteisimo

33.       Iš civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB „Nalesta“ pasiskolino pinigus naudodamasis sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus paslaugomis. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad trečiasis asmuo tapo „FinoMark“ sutelktinio finansavimo platformos naudotoju, sutiko su „FinoMark“ sutelktinio finansavimo platformos naudojimosi sąlygomis (toliau – Naudojimosi platforma sutartis), sudarė paskolos sutartį, kurios nuostatos apibrėžtos paskolos sutarties bendrosiose sąlygose, paskolos sutarties specialiosiose sąlygose bei „FinoMark“ sutelktinio finansavimo platformos teikiamų paslaugų įkainiuose.

34.       Sutelktinio finansavimo sąlygas, sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus veiklos sąlygas ir reikalavimus, kurių turi laikytis sutelktinio finansavimo platformų operatoriai, privalomos atskleisti sutelktinio finansavimo platformoje informacijos apimtį, įrašymo į viešąjį sutelktinio finansavimo platformų operatorių sąrašą ir išbraukimo iš jo tvarką ir pagrindus, taip pat sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus veiklos priežiūros tvarką reguliuoja Lietuvos Respublikos sutelktinio finansavimo įstatymas (toliau – SFĮ) (SFĮ 1 straipsnio 1 dalis).

35.       Sutelktinis finansavimas – finansavimo būdas, kai specialioje platformoje viešai paskelbtą projektą savo lėšomis finansuoja su tuo projektu nesusiję finansuotojai arba kai per sutelktinio finansavimo platformą finansuotojai įsigyja parduodamas kreditoriaus reikalavimo teises (SFĮ 2 straipsnio 10 dalis). Sutelktinio finansavimo platforma – sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus administruojama informacinė sistema, kurią naudojant vykdomas sutelktinis finansavimas (SFĮ 2 straipsnio 6 dalis). 

36.       Tais atvejais, kai paskolos per sutelktinio finansavimo platformą nėra teikiamos vartotojams, taikytinas ir 2020 m. spalio 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/1503 dėl Europos sutelktinio finansavimo paslaugų verslui teikėjų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/1129 ir Direktyva (ES) 2019/1937, (toliau – Reglamentas) (Reglamento 1 straipsnio 2 dalies a punktas, preambulės 8 punktas), kuriame pažymėta, kad sutelktinio finansavimo paslaugų teikimo procese iš esmės dalyvauja trijų rūšių subjektai: projekto savininkas, kuris siūlo finansuotiną projektą (nagrinėjamu atveju – trečiasis asmuo), investuotojai, kurie finansuoja siūlomą projektą (nagrinėjamu atveju – tretieji asmenys, UAB „FinoMark“ platformos naudotojai – investuotojai, kurių piniginėmis lėšomis projektas buvo finansuotas trečiojo asmens projektas), ir tarpininkaujanti organizacija, kuri vykdo sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo, suvedančio projektų savininkus ir investuotojus per internetinę platformą, funkcijas (nagrinėjamu atveju – ieškovė UAB „FinoMark“) (Reglamento preambulės 2 punktas). Reglamentas iš esmės draudžia gauti atlygį, nuolaidas ar nepinigines naudas operatoriui už tai, kad nukreipia investuotojų pavedimus į konkretų savo platformoje arba trečiosios šalies platformoje teikiamą pasiūlymą (Reglamento preambulės 19 punktas, 3 straipsnio 3 dalis), tačiau nedraudžia gauti atlygio už administravimą apskritai už atliekamas funkcijas.

37.       Iš civilinėje byloje esančios UAB „FinoMark“ sutelktinio finansavimo platformos naudojimosi sutarties sąlygų matyti, kad yra aiškiai apibrėžti trys subjektai, dalyvaujantys skolinimo(si) procese – operatorius (ieškovas, Naudojimosi platforma sutarties 2.1.3 papunktis), investuotojas (Naudojimosi platforma sutarties 2.1.7 papunktis) ir projekto savininkas (Naudojimosi platforma sutarties 2.1.14 papunktis), kuris siekia gauti lėšų. Operatorius investuotojams nesuteikia jokių garantijų, kad projektų savininkai vykdys savo įsipareigojimus pagal sandorio sąlygas ar kad bus surinkta reikalinga investicijų suma (Naudojimosi platforma sutarties 3.4 papunktis). Informacija apie platformoje taikomus mokesčius, jų mokėjimo tvarką pateikiama įkainiuose, skelbiamuose platformoje (Naudojimosi platforma sutarties 10.1 papunktis).

38.       Jeigu projekto savininkas neatsiskaito pagal sudarytus finansavimo sandorius, taip pat nesumokami mokesčiai UAB „FinoMark“, UAB „FinoMark“ turi teisę pradėti (ar pavesti tai padaryti įgaliotiems asmenims) išieškojimo veiksmus pagal finansavimo sandoriuose ir šioje sutartyje, jos prieduose numatytas sąlygas, taip pat užtikrinimo priemonių administravimo ir įgyvendinimo veiksmus (Naudojimosi platforma sutarties 9.1 papunktis).

39.       Pradelsusio mokėti įmokas (mokėjimus) paskolos gavėjo įsipareigojimai, UAB „FinoMark“ gavus pinigines lėšas iš paskolos gavėjo, yra įskaitomi tokia tvarka: 1) UAB „FinoMark“ priklausančios baudos ir kiti mokesčiai dėl paskolos gavėjo įsipareigojimų nevykdymo; 2) paskolos davėjams priklausančios vėlavimo palūkanos; 3) UAB „FinoMark“ priklausantis mėnesinis administravimo mokestis; 4) paskolos davėjams priklausančios palūkanos; 5) paskolos suma; 6) tais atvejais, jeigu buvo perduotas įsipareigojimų išieškojimas priverstine tvarka – pirma eile yra kompensuojamos su tokiu išieškojimu susijusios operatoriaus patirtos išlaidos (žyminis mokestis, notaro, antstolio, advokato, korespondencijos kaštai ir pan.) (paskolos sutarties bendrosios sąlygos, 4.6 papunktis).

40.       Taigi paskolos suteikimo per sutelktinio finansavimo platformos dokumentuose yra aiškiai apibrėžti ne tik subjektai, dalyvaujantys skolinimo(si) procese, tačiau ir aiškiai diferencijuojamos lėšos, kurios yra skirtos finansuotojams (vėlavimo palūkanos, palūkanos, paskolos dalykas), o kurios – operatoriui už atliekamas administravimo funkcijas (baudos ir kiti mokesčiai dėl įsipareigojimų nevykdymo, mėnesinis administravimo mokestis, išlaidos, susijusios su skolos išieškojimu priverstine tvarka). Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad tiek bauda, tiek administravimo mokestis yra lėšos, skirtos būtent ieškovei kaip atlygis už suteiktas paslaugas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jas nusprendė įskaityti į nuostolius negautų pajamų dėl nesumokėtų palūkanų forma, t. y. pinigines lėšas, kurios pagal sutartį bus išmokamos finansuotojams.

41.       Ieškovė apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad ji neskolina savo lėšų, o veikia tik kaip tarpininkas. Tokią ieškovės poziciją patvirtina ne tik anksčiau aptartas teisinis reguliavimas, bet ir Naudojimosi platforma sutartis, paskolos sutarties bendrosios sąlygos ir kt. Trečiojo asmens atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą teisingai pažymima, kad administravimo funkcija ir administravimo mokestis iš esmės yra atlygintinų paslaugų teikimas, taigi pagal trečiojo asmens sudarytą paskolos sutartį susiklostė dvejopi teisiniai santykiai: paskolos teisiniai santykiai tarp paskolos davėjų (investuotojų), kuriems atstovauja sutelktinio finansavimo platformos operatorius (ieškovė), ir trečiojo asmens (paskolos gavėjo) bei atlyginių paslaugų teisiniai santykiai, kurie susiklostė tiesiogiai tarp ieškovės, atliekančios administravimo veiksmus, ir trečiojo asmens (platformos naudotojo, paslaugų gavėjo). Tiek administravimo mokestis, tiek ieškovės prašoma priteisti bauda kyla ne iš paskolos teisinių santykių, o iš atlygintinės paslaugų teikimo sutarties.

42.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškinys yra pareikštas atsakovei, kuri laidavo už trečiąjį asmenį pagal jo prisiimtas prievoles pagal paskolos sutartį. Iš byloje esančios 2022 m. vasario 2 d. laidavimo sutarties matyti, kad ji yra sudaryta tarp paskolos davėjų (investuotojų) ir atsakovės J. M. dėl trečiajam asmeniui suteiktos 40 000 Eur dydžio paskolos, jeigu paskolos gavėjas neįvykdys visos savo prievolės ar jos dalies pagal paskolos sutartį.

43.       Teisėjų kolegija pažymi, kad laidavimo sutartis yra rašytinė (CK 6.79 straipsnis). Laidavimo sutartyje turi būti apibrėžtos šalys – laiduotojas (nagrinėjamu atveju – atsakovė) ir kito asmens kreditorius (nagrinėjamu atveju laidavimo sutarties šalimi yra tik investuotojai) (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Nors laidavimo sutartyje pažymėta, kad laiduotojas įsipareigoja kreditoriui ta pačia apimtimi kaip ir paskolos gavėjas, t. y. už paskolos grąžinimą, palūkanų, netęsybų sumokėjimą, nuostolių atlyginimą ir kitų sumų sumokėjimą, kaip nustatyta paskolos sutartyje (laidavimo sutarties 2.3 papunktis), tačiau šis įsipareigojimas buvo prisiimtas tik kreditorių – investuotojų – atžvilgiu, taigi laidavimo teisiniai santykiai apėmė tik tas mokėtinas sumas, kurios turėjo būti išmokėtos investuotojams (vėlavimo palūkanos, palūkanos, paskolos dalykas).

44.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuotuoja, kad laidavimo teisiniai santykiai neapima įsipareigojimų, kylančių iš atlygintinių paslaugų teikimo teisinių santykių, kurie susiklostė tarp trečiojo asmens ir UAB „FinoMark“ kaip paslaugos teikėjo. Laidavimo sutartyje UAB „FinoMark“ veikia tik kaip paskolos davėjų atstovas, ji nėra savarankiška laidavimo teisinių santykių šalis. Todėl pirmosios instancijos teismas, nors ir netinkamai kvalifikavo teisinius santykius tarp šalių, tačiau iš esmės priėmė teisingą procesinį sprendimą ir nepriteisė iš atsakovės 2 756,67 Eur negautų pajamų nesumokėto administravimo mokesčio forma, taip pat nepriteisė 3 198,08 Eur baudos, nes to neapėmė tarp atsakovės ir investuotojų susiklostę laidavimo teisiniai santykiai; kaip minėta – šios sumos priklauso ieškovei už suteiktas paslaugas ir netinkamą trečiojo asmens įsipareigojimų vykdymą.

45.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas priteisė 243,33 Eur sutarties administravimo mokesčio iki sutarties nutraukimo iš atsakovės. Trečiasis asmuo skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą visa apimtimi, todėl konstatavus, kad laidavimo teisiniai santykiai neapėmė įsipareigojimų, kylančių iš atlygintinių paslaugų teikimo teisinių santykių, kurie susiklostė tarp trečiojo asmens ir UAB „FinoMark“, yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria priteista 243,33 Eur suma, panaikinti.

Dėl trečiojo asmens apeliacinio skundo

46.       Trečiasis asmuo apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo ex officio spręsti dėl sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo su šiais argumentais sutikti.

47.       CK 1.78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Pagal šio straipsnio 3 dalį, niekiniu sandoris gali būti laikomas tik tada, kai yra įstatymų nustatyti pagrindai. Niekinis sandoris yra tas, kuris prieštarauja imperatyvioms teisės normoms (CK 1.80 straipsnis), viešajai tvarkai ar gerai moralei (CK 1.81 straipsnis). Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio.

48.       Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant teismo pareigą ex officio konstatuoti niekinio sandorio faktą ir teisinius padarinius, išaiškinta, kad tais atvejais, kai yra akivaizdus sandorio negaliojimo pagrindas ir nereikia rinkti papildomų įrodymų, teismas ex officio gali pripažinti sandorį negaliojančiu. Jeigu aplinkybė, kad sandoris yra niekinis, nėra akivaizdi, būtina laikytis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių. Kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2012; 2017 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-248/2017, 37 punktas; ir kt.).

49.       Teisėjų kolegija pažymi, kad nei atsiliepime į ieškinį, nei apeliaciniame skunde nėra nurodoma, kokiu pagrindu remiantis sutarties nutraukimas galėtų būti laikomas niekiniu sandoriu, t. y. nenurodomos nei teisinės, nei faktinės aplinkybės, kokioms imperatyvioms teisės normoms prieštarauja ieškovės pranešimas nutraukti sutartį, neteikiama duomenų, kad toks sutarties nutraukimas neatitiktų viešosios tvarkos ar geros moralės principų. Tokių aplinkybių nenustatė ir teisėjų kolegija nagrinėjamoje civilinėje byloje.

50.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog atsakovė ginčijo sutarties nutraukimą tuo pagrindu, kad jis buvo atliktas nesilaikant tarp šalių sudarytos paskolos sutarties nuostatų. Taigi atsakovė pareiškė reikalavimą dėl sandorio nuginčijimo (CK 1.78 straipsnio 2 dalis), toks reikalavimas turi būti pareikštas ieškinyje ar priešieškinyje. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas tuo pagrindu nustatė atsakovės ir trečiojo asmens procesinio dokumento trūkumus ir įpareigojo už pareikštą reikalavimą sumokėti žyminį mokestį, tačiau atsakovė, patikslinusi atsiliepimą į ieškinį, reikalavimo dėl sandorio nuginčijimo nebereiškė, o trečiasis asmuo – nesumokėjo žyminio mokesčio, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė nepaduotu atsakovės J. M. ir trečiojo asmens UAB „Nalesta“ reikalavimą pripažinti paskolos sutarties nutraukimą neteisėtu. Atitinkamai, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pasisakyti dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su paskolos sutarties nutraukimo (ne)teisėtumo vertinimu, kadangi tai nebuvo nagrinėjamos civilinės bylos dalykas.

51.       Teisėjų kolegija taip pat atmeta trečiojo asmens apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, kad nagrinėjama civilinė byla turėjo būti sustabdyta, kol nesibaigs išieškojimas iš trečiojo asmens įkeisto turto pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal tą pačią prievolę. Atsiliepime į apeliacinį skundą teisingai pažymima, kad laiduotoja atsisakė teisės reikalauti, jog kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į paskolos gavėjo turtą (laidavimo sutarties 2.2 papunktis). Tuo atveju, jeigu pagal tą pačią prievolę bus vykdomas išieškojimas iš skirtingų skolininkų, galutinė įsiskolinimo dalis bus nustatoma vykdymo procese.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

52.       Apibendrindama nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo civilinę bylą, nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė iš esmės teisingą procesinį sprendimą ir pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės 3 198,08 Eur baudos ir 2 756,67 Eur negautų pajamų nesumokėto administravimo mokesčio forma. Tačiau pirmosios instancijos teismas, netinkamai kvalifikavęs tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, nepagrįstai priteisė iš atsakovės 243,33 Eur sutarties administravimo mokesčio iki sutarties nutraukimo, todėl yra pagrindas šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį panaikinti.

53.       Abu apeliaciniai skundai iš esmės buvo atmesti, todėl šalims bylinėjimosi išlaidos nėra paskirstomos (CPK 93 straipsnio 1, 2, 3 dalys).

54.       Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 5 d. nutartimi trečiajam asmeniui UAB „Nalesta“ buvo atidėtas 763 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas. Atmetus apeliacinį skundą, žyminis mokestis priteistinas iš trečiojo asmens valstybės naudai.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 3 d. sprendimą pakeisti.

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 3 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovės priteista 243,33 Eur (du šimtus keturiasdešimt trys eurai ir 33 ct) sutarties administravimo mokesčio, suskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos (2022 m. spalio 27 d.), panaikinti.

Kitą Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 3 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti Lietuvos valstybei iš trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Nalesta“ (juridinio asmens kodas 304341571) 763 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą.

 

 

Teisėjai                                                                Rasa Gudžiūnienė

 

 

                                                                Dalia Kačinskienė

 

 

                                                        Vigintas Višinskis