Administracinė byla Nr. eA-2557-815/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02512-2025-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. spalio 15 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų F. O., S. A., H. O., Y. O., M. O. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų F. O., S. A., H. O., Y. O., M. O. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjai F. O., S. A., H. O., Y. O., M. O. (toliau kartu – ir pareiškėjai) su skundu kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. 24M56330 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta nesuteikti pareiškėjams pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje.
2. Pareiškėjai skundą grindė šiais argumentais:
2.1. Pareiškėjas F. O. (toliau – ir pareiškėjas) (duomenys neskelbtini).
2.2. Pareiškėja S. A. (toliau – ir pareiškėja) (duomenys neskelbtini).
2.3. (Duomenys neskelbtini).
2.4. Atsakovas tinkamai neišnagrinėjo naujai pateiktų įrodymų. Taip pat neįvertino šių įrodymų visos bylos kontekste, t. y., kad (duomenys neskelbtini).
2.5. Nepagrįsti atsakovo argumentai, jog pateikti dokumentai galbūt yra suklastoti. Pareiškėjai pateikė oficialius, pasirašytus ir užantspauduotus dokumentus. Būtent tokius dokumentus surašė ir įteikė (duomenys neskelbtini). Migracijos departamento subjektyvūs samprotavimai apie dokumentų suklastojimą yra niekuo nepagrįsti, kadangi atsakovas nepateikė jokių pavydžių, kaip turėtų atrodyti „tikri“ dokumentai.
2.6. Atsakovas rėmėsi savo subjektyviu, niekuo nepagrįstu įsitikimu, (duomenys neskelbtini).
2.7. Atsakovas tinkamai neišsiaiškinęs pareiškėjų prieglobsčio prašymo motyvų, neįsigilinęs į individualią pareiškėjų situaciją, tinkamai neištyręs ir neišnagrinėjęs pareiškėjų pateiktų naujų įrodymų ir jų įrodomosios vertės (vertindamas kiekvieną įrodymą atskirai, o ne bendrai, ir atmesdamas įrodymus, kaip nepagrįstus, remdamasis vien tik savo subjektyviu supratimu), priėmė nepagrįstą Sprendimą.
2.8. Nepagrįsta Migracijos departamento pozicija, kad (duomenys neskelbtini).
2.9. Pareiškėjai savo baimę būti persekiojamiems kilmės valstybėje grindė aplinkybėmis, kad (duomenys neskelbtini).
2.10. Turi būti vertinama aplinkybių visuma: nagrinėjamu atveju nustatyta, kad (duomenys neskelbtini).
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.
4. Migracijos departamentas atsiliepimą grindė tokiais argumentais ir aplinkybėmis:
4.1. Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė pareiškėjams nesuteikti pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždraudimo, duomenų įvedimo į SIS ir neuždrausti (duomenys neskelbtini) atvykti į Lietuvos Respubliką klausimai jau yra išspręsti įsiteisėjusiu Migracijos departamento 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. 23M94123. Išsiuntimo vykdymas pavestas Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT).
4.2. Skundžiamas Sprendimas priimtas, nes asmenys nepateikė naujos esminės informacijos arba duomenų, dėl kurių labai padidėtų tikimybė, kad prieglobsčio prašytojai gali atitikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, UTPĮ) 86 ar 87 straipsniuose nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus. Tyrimo metu nenustatytos faktinės aplinkybės, pagrindžiančios prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju prieglobsčio prašytojams kiltų reali rizika patirti veiksmus, kurie savo forma, pobūdžiu ir pasekmėmis atitiktų „persekiojimo“ veiksmų apibrėžimą.
4.3. Nepagrįsti pareiškėjų teiginiai, kad atsakovas nevisapusiškai ištyrė ir tinkamai neįvertino aplinkybių visumos. (Duomenys neskelbtini). Priešingai nei nurodė pareiškėjai, Sprendime buvo įvertinti pareiškėjų teikti paaiškinimai ir įrodymai.
4.4. (Duomenys neskelbtini).
4.5. (Duomenys neskelbtini).
4.6. Vadovaujantis UTPĮ 83 straipsnio 5 dalimi, abejonės negali būti vertinamos pareiškėjų naudai, nes abejonės privilegijos principas nėra taikomas ir duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, atmetami, jeigu prieglobsčio prašytojo prašymo nagrinėjimo metu prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą, savo veiksmais ar neveikimu jį vilkina, bando sukčiauti arba nustatomi prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui suteikti. Sprendime buvo konstatuota, kad pareiškėjai šio prašymo metu pateikė dokumentus (teisėsaugos šaukimas, pranešimas), kurių autentiškumas kelia pagrįstų abejonių (šaukimo ir pranešimo turinio ir formos trūkumui, antspaudai ir t.t.), pasakojimo dalys (duomenys neskelbtini).
4.7. Prieglobsčio prašytojų istorija nepaaiškina, dėl kokių priežasčių (duomenys neskelbtini). Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, prieglobsčio prašytojai neatitinka UTPĮ 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų.
4.8. Tyrimo metu buvo įvertinta ne tik pareiškėjos pateikti paaiškinimai dėl (duomenys neskelbtini), bet ir viešai prieinama kilmės valstybės informacija. Migracijos departamentas nustatė, kad (duomenys neskelbtini).
4.9. (Duomenys neskelbtini).
4.10. Vadovaujantis naujausia kilmės valstybės informacija (duomenys neskelbtini). Prieglobsčio prašytojų gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) ir čia nevyksta UTPĮ 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl prieglobsčio prašytojai taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų UTPĮ 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
II.
5. Regionų administracinis teismas 2025 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.
6. Teismas nustatė šias ginčui svarbias aplinkybes:
6.1. Pareiškėjas F. O. ir pareiškėja S. A. yra (duomenys neskelbtini).
6.2. Pareiškėjas F. O. (duomenys neskelbtini).
6.3. Skundžiamame Sprendime nurodyta, kad sprendimas nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) priimtas dėl to, kad asmenys, pateikę paskesnį prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nepateikė naujos esminės informacijos arba duomenų, dėl kurių labai padidėtų tikimybė, kad prieglobsčio prašytojai gali atitikti UTPĮ 86 ar 87 straipsniuose nustatytus prieglobsčio kriterijus. Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju prieglobsčio prašytojams kiltų reali rizika patirti veiksmus, kurie savo forma, pobūdžiu ir pasekmėmis atitiktų „persekiojimo“ veiksmų apibrėžimą. Nurodyta, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis UTPĮ 86 straipsniu, 87 straipsniu, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 105.4 punktu.
7. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjų, kaip prieglobsčio prašytojų, situacija administraciniuose teismuose buvo vertinta ne kartą. Įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose nustatyta, kad (duomenys neskelbtini). Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas nurodė, kad neturi pagrindo iš naujo vertinti teismų jau įvertintų aplinkybių ir pasisakė tik dėl naujai paaiškėjusių (pareiškėjų nurodytų) aplinkybių.
8. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjai nesutinka su Sprendimu ir savo skundą iš esmės grindė argumentais, susijusiais su tuo, jog (duomenys neskelbtini).
9. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs skundžiamą Sprendimą, ištyręs byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus posėdžio metu, nusprendė, kad Sprendimas neturi esminių trūkumų.
10. Migracijos departamentas skundžiamame Sprendime išsamiai įvertino pareiškėjo naujai pateiktus įrodymus (duomenys neskelbtini), taip pat aplinkybes, susijusias su (duomenys neskelbtini). Buvo apklausti pilnamečiai pareiškėjai. Teismo vertinimu, tyrimas buvo atliktas laikantis Tvarkos aprašo nuostatų. Aplinkybė, kad pareiškėjai ir Migracijos departamentas skirtingai vertina naujai teiktus įrodymus, nesudaro pagrindo naikinti Sprendimą.
11. (Duomenys neskelbtini).
12. Migracijos departamentas išsamiai išanalizavo pareiškėjų pateiktus (duomenys neskelbtini), išdėstė pagrįstas abejones dėl dokumentų rekvizitų, duomenų nepakankamumo, antspaudų sutapties ir kt. Teismo vertinimu, nėra pagrindo nesutikti su nustatytomis abejonėmis. Nustatyta, kad pareiškėjas savo ankstesniuose paaiškinimuose yra nurodęs, kad (duomenys neskelbtini). Ši aplinkybė, taip pat visuotinai žinomi faktai (duomenys neskelbtini).
13. Šiuo atveju Migracijos departamentas pareiškėjų pasakojimo daliai dėl (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju pareiškėjų nurodomos aplinkybės apie jų galimą persekiojimą ir kylančią grėsmę kilmės šalyje pagal kartu su skundu pateiktus duomenis – objektyviai paneigtos. Todėl nėra pagrindo pareiškėjų pasakojimo vertinti kaip patikimo.
14. Dėl grėsmės pareiškėjams dėl (duomenys neskelbtini).
III.
15. Pareiškėjai F. O., S. A., H. O., Y. O., M. O. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti. Taip pat pareiškėjai prašo iš atsakovo priteisti 512 Eur bylinėjimosi išlaidų.
16. Pareiškėjai apeliaciniame skunde teigia:
16.1. Jie Migracijos departamentui pateikė naujus įrodymus, pagrindžiančius (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas šių klaidų neištaisė. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktiką negali būti apsiribojama tik naujos informacijos vertinimu, turi būti atliekamas visapusiškas vertinimas, vertinant tiek ankstesnes aplinkybes, tiek naujai paaiškėjusias aplinkybes kompleksiškai. Pareiškėjai pateikė oficialius, pasirašytus ir užantspauduotus dokumentus, kurie buvo įteikti. Būtent tokius dokumentus surašė ir įteikė (duomenys neskelbtini). Migracijos departamento samprotavimai, kad (duomenys neskelbtini).
16.2. Pareiškėjas pateikė Migracijos departamentui savo pasakojimą, naujus įrodymus, tad jo pasakojimas yra individualus, paremtas konkrečiais faktiniais įrodymais, o ne subjektyviais samprotavimais. Tačiau atsakovas, tinkamai neišsiaiškinęs prieglobsčio prašymo motyvų, neįsigilinęs į individualią pareiškėjo situaciją, tinkamai neištyręs ir neišnagrinėjęs pateiktų naujų įrodymų ir jų įrodomosios vertės (vertindamas kiekvieną įrodymą atskirai, o ne bendrai), priėmė nepagrįstą Sprendimą, o šių klaidų neištaisė ir pirmosios instancijos teismas.
16.3. Pareiškėja Migracijos departamentui nurodė naują aplinkybę – (duomenys neskelbtini).
16.4. Pareiškėjai savo baimę būti persekiojami kilmės valstybėje grindė aplinkybėmis, kad (duomenys neskelbtini).
17. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
18. Atsakovas atsiliepime nurodo:
18.1. teismas detaliai išnagrinėjo skunde nurodytas aplinkybes, nurodė aktualias teisės normas, kuriomis vadovaudamasis padarė savo išvadas, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas. Migracijos departamento vertinimu, apeliacinio skundo argumentas, kad tinkamai neįvertintos aplinkybės, vertinamas kaip deklaratyvus, nes priešingai nei teigiama, teismo sprendime padarytas tinkamas vertinimas ir pateikti motyvai. Pareiškėjai nepateikia jokių įrodymų, paneigiančių ginčijamame teismo sprendime nurodytus motyvus ir iš to padarytas išvadas.
18.2. Tyrimo metu buvo įvertinti ir pareiškėjų pateikti (duomenys neskelbtini).
18.3. Pareiškėja apeliaciniame skunde nors ir nurodo, kad (duomenys neskelbtini).
18.4. Kadangi, be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, prieglobsčio prašytojai nenurodė kitų kilmės valstybėje jiems kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės buvo vertinamos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu, įvertinus prieglobsčio (duomenys neskelbtini). Prieglobsčio prašytojų gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) ir čia nevyksta UTPĮ 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl prieglobsčio prašytojai taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų UTPĮ 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo nuspręsta nesuteikti pareiškėjams pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjų skundą.
20. Apeliaciniame skunde pareiškėjai nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį naikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti. Pareiškėjai pabrėžia, kad jie pateikė naujas aplinkybes, pagrindžiančias jų persekiojimą kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini), tačiau, pareiškėjų nuomone, pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes netinkamai įvertino, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
21. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, nenustačiusi ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas bus tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
22. UTPĮ 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti. Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.
23. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, pats persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).
24. Atsižvelgiant į EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)).
25. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).
26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiškėjai grėsmes savo asmeniui kildina dėl persekiojimo jų kilmės valstybėje, nes (duomenys neskelbtini).
27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjos nuogąstavimų, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nepagrindė, kad (duomenys neskelbtini) tai grėstų jos sveikatai ir gyvybei, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog šie pareiškėjos teiginiai negali būti pagrindu suteikti pareiškėjams prieglobstį ir papildomą apsaugą.
28. Pareiškėjas, siekdamas pagrįsti, kad jis savo kilmės valstybėje yra persekiojamas dėl (duomenys neskelbtini).
29. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-473-968/2025 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos požiūriu, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, jis vertino pareiškėjo pateiktus įrodymus kaip nepatikimus, negalinčius pagrįsti pareiškėjų persekiojimo realumo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, ji neturi teisinio pagrindo pareiškėjo pateiktų įrodymų vertinti kitaip, negu jis vertino pirmosios instancijos teismas.
30. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, spręstina, kad nagrinėjamu atveju atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjai tinkamai nepagrindė tarptautinės apsaugos poreikio bei jų deklaruojama baimė patirti persekiojimą kilmės šalyje nelaikytina visiškai pagrįsta, todėl pareiškėjai neatitinka pabėgėlio statuso taikymo nuostatų, įtvirtintų Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje.
31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tais pačiais pagrindais pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjams papildomą apsaugą. Nenustatyta, kad pareiškėjams kilmės valstybėje grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jie neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Nagrinėjamu atveju atsakovas vertino, ir ar prieglobsčio prašytojų gyvenamojoje vietovėje saugumo situacija prilygsta beatodairiško smurto situacijai. Atsižvelgus į tai, pagrįstai konstatuota, kad prieglobsčio prašytojai taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
32. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino nepažeisdamas administracinių bylų teisenos taisyklių, nenukrypo nuo šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas.
33. Netenkinus pareiškėjų apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos jiems nepriteistinos (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų F. O., S. A., H. O., Y. O., M. O. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Iveta Pelienė
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Ernestas Spruogis