Civilinė byla Nr. e2YT-3262-1112/2021
Teisminio proceso Nr. 2-12-3-00605-2021-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.2; 2.5.3; 3.4.5.1; 3.4.5.19
(S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2021 m. rugpjūčio 24 d.
Naujoji Akmenė
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Jolanta Jasutienė,
sekretoriaujant teismo posėdžio sekretorei Robertai Rimeikei,
dalyvaujant pareiškėjo V. K. atstovei advokatei Jutai Kareivei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal V. K. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui pagal įstatymą priimti atnaujinimo iškeltą civilinę bylą, kurioje suinteresuoti asmenys – E. K., Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama VĮ Turto banko ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos.
Teismas
nustatė:
Pareiškėjas V. K. pareiškimu teismo prašo atnaujinti jam terminą priimti (duomenys neskelbtini) mirusios jo motinos A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikimą ir (duomenys neskelbtini) mirusio jo tėvo S. J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikimą. Pareiškėjas nurodo, kad tėvų palikimą sudaro jų santuokoje įgytas (duomenys neskelbtini) esantis butas ir (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypo nuomos teisė. Terminą praleido, nes dirba tolimųjų reisų vairuotoju, nuolat išvykęs į komandiruotes užsienyje, lietuviškai nekalba, pirmą kartą susidūrė su tokia situacija ir nežinojo, kaip elgtis. Suinteresuotas asmuo E. K., kuri yra pareiškėjo mirusio brolio dukra, į palikimą nepretenduoja.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė rėmėsi pareiškime nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teismo prašė patenkinti pareiškimą.
Suinteresuotas asmuo E. K., kuriai procesiniai dokumentai tinkamai įteikti, atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie nedalyvavimo priežastis neinformavo.
Lietuvos valstybę atstovaujančio VĮ Turto banko atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį institucijai pranešta tinkamai, gautas atsiliepimas, kuriame prašoma sprendimą priimti teismo nuožiūra, institucijos atstovui nedalyvaujant.
Lietuvos valstybę atstovaujančios Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį institucijai pranešta tinkamai, gautas jos atsiliepimas, kuriame nurodoma, kad institucija nagrinėjamu klausimu suinteresuotumo neturi, prašo bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant.
Pareiškimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo tenkintinas.
Byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtina, kad pareiškėjas V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), ir S. J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), sūnus (Akmenės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) išduotas mirties liudijimas (duomenys neskelbtini); VšĮ Mažeikių ligoninės (duomenys neskelbtini) išduotas medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Ukrainos teisingumo ministerijos pažyma). Nekilnojamojo turto registro duomenimis S. J. K. vardu įregistruota nuosavybės teisė į (duomenys neskelbtini) esantį butą bei sudaryta (duomenys neskelbtini) esančio valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis. Po S. J. K. mirties pareiškimą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimui gauti Akmenės rajono 2-ajame notaro biure padavė palikėjo vaikaitė E. K. (Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro notarės Stasės Martinaitienės (duomenys neskelbtini) liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Po A. K. mirties palikimo niekas nepriėmė, pareiškimo dėl palikimo priėmimo Akmenės rajono 2-ajame notaro biure niekas nepadavė, paveldėjimo byla neužvesta (Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro notarės Stasės Martinaitienės (duomenys neskelbtini) liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis numato, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis, todėl vadovaujantis CK 5.57 straipsnio 1 dalimi, teismas gali praleistą terminą pratęsti, jeigu pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatymas nenumato, kokios termino praleidimo priežastys yra laikytinos svarbiomis, todėl šį klausimą kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai.
Iš bylos medžiagos matyti, kad paveldimo turto perėjimo valstybei procedūros nėra pradėtos. Esant įpėdinių, pretenduojančių priimti palikimą, jas pradėti netikslinga, nes tai neatitiktų CK 5.62 straipsnyje nustatyto valstybės vaidmens paveldėjimo santykiuose. Visuomeninio gyvenimo bei įstatyminio reguliavimo tendencijos – skatinanti privatinės nuosavybės prioritetą valstybinio turto atžvilgiu, t. y. privatus turtas valstybei perduodamas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalis, 46 straipsnio 1 dalis), gerbti šeimos ar giminės nuosavybės tęstinumą, perimamumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 1 dalis), kuris įgyvendinamas, be kita ko, paveldint savo šeimos ar giminės narių turtą. Išdėstytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nustatytu terminu nesikreipdamas į notarą pareiškėjas elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai, buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas. Pareiškėjo nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės galėjo lemti, kad pareiškėjas laiku nerealizavo savo teisės per įstatyme nustatytą terminą. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, į tai, kad ginčo byloje nėra, termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai nepaveiks trečiųjų asmenų teisėtų interesų, atsižvelgiant į suinteresuotų asmenų poziciją, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, pareiškėjo nurodytos aplinkybės vertintinos jo interesais, todėl laikytina, kad terminas priimti palikimą praleistas dėl svarbių priežasčių ir yra atnaujintinas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576–578 straipsniais, teismas
nutaria:
Prašymą patenkinti.
Atnaujinti pareiškėjui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), trijų mėnesių terminą (duomenys neskelbtini) mirusios jo motinos A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikimui ir (duomenys neskelbtini) mirusio jo tėvo S. J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.
Teisėja Jolanta Jasutienė