Civilinė byla Nr. 3K-3-329/2012 (S)
Teisminio proceso Nr. 0-03-3-05227-2009-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
40.2; 126.8
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. liepos 3 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Antano Simniškio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios akcinės bendrovės ,,Titlis“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios akcinės bendrovės ,,Titlis“ ieškinį atsakovui G. P., trečiajam asmeniui R. P., dėl skolos priteisimo ir atsakovo priešieškinį ieškovui dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje keliamas klausimas, ar apeliacinės instancijos teismas, peržiūrėdamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą, kai ieškovui yra iškelta bankroto byla, gali priimti sprendimą įskaityti priešpriešinius reikalavimus, nors pirmosios instancijos teismas šio reikalavimo, pareikšto iki bankroto bylos iškėlimo įmonei, nebuvo tenkinęs.
Ieškovas 2009 m. birželio 22 d. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 17 642,91 Lt skolos, 2822,87 Lt delspinigių, 6030,50 Lt nuostolių atlyginimo, palūkanas nuo 26 496,28 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad pagal šalių 2008 m. rugpjūčio 15 d. sudarytą statybos rangos sutartį atliko darbus, nurodytus atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktuose, tačiau atsakovas nepagrįstai vengia atsiskaityti, teigdamas, kad darbai atlikti su trūkumais.
Atsakovas 2009 m. lapkričio 23 d. pateikė priešieškinį, prašydamas įpareigoti ieškovą atlyginti jam 27 760 Lt išlaidų, patirtų šalinant darbų trūkumus, taikyti šalių reikalavimams įskaitymą, priteisti iš ieškovo 6840 Lt delspinigių, įpareigoti ieškovą per 10 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti priešieškinyje nurodytus dokumentus.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 15 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio, priteisė ieškovui iš atsakovo 13 639,68 Lt skolos už atliktus darbus, 1865,60 Lt delspinigių ir 465,15 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš viso 15970,43 Lt, taip pat palūkanas už priteistą sumą nuo 2009 m. birželio 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė; priėmė atsakovo atsisakymą dalies priešieškinio dėl 9000 Lt nuostolių priešgaisrinės sienos statybai atlyginti priteisimo ir šią bylos dalį nutraukė; tenkino dalį kitų priešieškinio reikalavimų, priteisė atsakovui iš ieškovo 15 230 Lt nuostoliams atlyginti ir 456,90 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš viso 15 686,90 Lt, taip pat palūkanas už priteistą sumą nuo 2009 m. gruodžio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitus priešieškinio reikalavimus atmetė. Teismas pripažino iš dalies pagrįstais tiek ieškovo, tiek atsakovo reikalavimus bei argumentus. Netenkindamas priešieškinio reikalavimo atlikti įskaitymą, teismas nurodė, kad netikslinga taikyti šalių reikalavimų įskaitymą.
Atsakovas ir trečiasis asmuo 2010 m. spalio 14 d. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 15 d. sprendimo dalį, kuria atmestas priešieškinio reikalavimas taikyti įskaitymą, ir šią priešieškinio dalį tenkinti.
Ieškovo UAB ,,Titlis“ administracijos vadovas 2010 m. spalio 14 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas iškelti įmonei bankroto bylą ir teismo iniciatyva paskirti bankroto administratorių. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 12 d. nutartimi UAB ,,Titlis“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas UAB ,,Valeksa“.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. lapkričio 28 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 15 d. sprendimo dalį, atliko teismo sprendimu ieškovui iš atsakovo ir atsakovui iš ieškovo priteistų sumų tarpusavio įskaitymą ir nustatė, kad ieškovui UAB ,,Titlis“ iš atsakovo priteistina 283,53 Lt bei palūkanos už priteistą sumą nuo 2009 m. birželio 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kolegija nurodė, kad CPK normose nėra įpareigojimo teismui, priteisus abiem ginčo šalims vienai iš kitos tam tikras sumas, teismo sprendime atlikti šių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. Tačiau šiose normose reglamentuotu koncentracijos ir ekonomiškumo principu reikalaujama, kad teismas imtųsi visų priemonių ne tik operatyviai išnagrinėti bylą, bet ir užtikrinti, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas kuo ekonomiškiau ir per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Nagrinėjamoje byloje ieškovui iš atsakovo priteista 15 970,43 Lt, o atsakovui iš ieškovo – 15 686,90 Lt. Priteistų sumų skirtumas labai nedidelis (283,53 Lt), todėl tokio dydžio sumos išieškojimas yra ekonomiškesnis – didesnių sumų išieškojimas paprastai reikalauja didesnių laiko ir finansų sąnaudų. Dėl to atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, kolegija atliko priešpriešinių reikalavimų (priteistų sumų) įskaitymą.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovo BUAB ,,Titlis“ bankroto administratorius prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 28 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 15 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Kasatorius nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 12 d. nutartimi UAB ,,Titlis“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB ,,Valeksa“; nutartis įsiteisėjo 2011 m. balandžio 14 d. Iškėlus įmonei bankroto bylą suvaržomi jos atsiskaitymai, ūkinė veikla, taip pat teisė disponuoti įmonės turtu, tarp jų nustatomas draudimas vykdyti visas bankrutuojančios įmonės neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo prievoles (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas). Toks vykdytinų prievolių sustabdymas skirtas kreditorių interesams apsaugoti. Dėl to įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti kasatoriui bankroto bylą, skolininkas nebeturi teisės vykdyti kokių nors finansinių prievolių, atsiradusių iki 2011 m. balandžio 14 d. Kasatoriui pareikšti reikalavimai, kuriuos ginčijama nutartimi leido vykdyti apeliacinės instancijos teismas, atsirado iki bankroto bylos iškėlimo. Pagal kasacinio teismo praktiką, vieno kreditorių ir bankrutuojančios įmonės tarpusavio reikalavimų įskaitymas negalimas, nepriklausomai nuo to, ar reikalavimas atsirado iki bankroto bylos iškėlimo, ar ją iškėlus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2004); įskaitymas, atliktas po bankroto bylos iškėlimo, pripažįstamas negaliojančiu ab initio (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2006; kt.). Taigi, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atliko priešpriešinių reikalavimų įskaitymą po to, kai įmonei buvo iškelta bankroto byla.
Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti, o skundžiamą Vilniaus apygardos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatytas draudimas vykdyti finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, galioja vykdymo veiksmams. Teisme sprendžiamas subjekto teisių ir pareigų klausimas nepatenka į draudimo vykdyti tam tikrus veiksmus apimtį. Atsakovo teigimu, nėra pagrindo sutapatinti vykdymo bylos su ginčo byla. Apeliacinis teismas sprendė ne vykdymo veiksmų teisėtumo klausimą, o pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo klausimą. Atsakovas prašymą atlikti tarpusavio reikalavimų įskaitymą pateikė iki bankroto bylos iškėlimo, todėl teismas pagrįstai netaikė ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatos. Šis teismas iš esmės patikrino pirmosios instancijos teismo teisėtumą ir pagrįstumą. Bankroto byla iškelta, kai byla dėl įskaitymo buvo nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme.
Atsakovas pažymi, kad kasatorius, teigdamas, jog teismas nukrypo nuo teismų praktikos dėl tarpusavio įskaitymo draudimo iškėlus įmonei bankroto bylą, nurodo kasacinio teismo nutartis, kurių ratio decidenti nesutampa su nagrinėjama byla. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2010, nurodyta, kad esminę reikšmę įskaitymo galiojimui turi jo atlikimo momentas, t. y. jeigu įskaitymas atliktas po bankroto bylos iškėlimo, toks įskaitymas yra niekinis ir negalioja. Nagrinėjamoje situacijos įskaitymas nebuvo atliktas iki bankroto bylos iškėlimo, tačiau reikalavimas įskaityti teismui pateiktas iki bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas mano, kad jeigu teismas tinkamai būtų vertinęs bylos aplinkybes, įskaitymą būtų atlikęs iki bankroto bylos iškėlimo. Teismo sprendimo nepagrįstumas (konstatuotas apeliacinės instancijos teisme) negali būti pagrindas riboti atsakovo interesų apsaugą ir gynimą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl draudimo teismo sprendimu įskaityti priešpriešinius vienarūšius reikalavimus po to, kai šalies atžvilgiu įsiteisėja teismo nutartis iškelti bankroto bylą
Įskaitymas kaip civilinės teisės institutas yra vienas bendrųjų prievolių pabaigos pagrindų. Vienašaliu prievolės šalies pareiškimu prievolė gali baigtis tik įstatyme ar sutartyje nustatytais atvejais (CK 6.125 straipsnio 2 dalis). Įskaitymas būtent ir yra įstatymu nustatytas atvejis, kai tam, kad prievolė baigtųsi įskaitymu, pakanka vienos šalies pareiškimo. Įskaitymo esmė yra ta, kad kreditorius ir skolininkas turi vienas kitam priešpriešinių vienarūšių reikalavimų, kurių terminai yra suėję arba kurių terminai nenurodyti, ar apibūdinti pagal pareikalavimo momentą, o kiekviena šalis turi teisę vienašališkai pareikšti apie įskaitymą ir taip užbaigti tiek kreditoriaus prievolę skolininkui, tiek skolininko prievolę kreditoriui.
Pažymėtina, kad įskaitymo teisė nėra absoliuti, ji yra ribojama įstatyme konkrečiai nurodytais atvejais (CK 6.134 straipsnis). Civiliniame kodekse yra specialiai aptartas įskaitymas skolininko nemokumo atveju. Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai skolininkas tampa nemokus, kreditorius gali įskaityti savo reikalavimus, nors jų terminas ir nesuėjęs, jeigu įstatyme nenustatyta kitaip (CK 6.140 straipsnis). Pagal teismų praktiką vienas kituose įstatymuose nustatytų atvejų, kai draudžiamas įskaitymas skolininkui esant nemokiam, įtvirtintas Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte, pagal kurį, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Edisa“ v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-31/2008; 2008 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Ekmecha“ v. UAB ,,Juvasta“, bylos Nr. 3K-3-226/2008; 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šakių rajono Grinaičių ŽŪB, kt. v. BUAB ,,Asotros veterinarija“, bylos Nr. 3K-3-591/2009; kt.). Nors ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte tiesiogiai nenurodytas įskaitymo draudimas, pirmiau nurodyta teismų praktika grindžiama tuo, kad, leidžiant įskaitymą įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą, būtų pažeidžiamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumas ir proporcingumas, kartu pasireikštų vieno kreditorių interesų nepagrįstas iškėlimas ir patenkinimas kitų kreditorių reikalavimų sąskaita. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymų leidėjas 2011 m. gruodžio 22 d. įstatymu Nr. XI-1867 (įsigaliojo nuo 2012 m. kovo 1 d.) aptariamą ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą pakeitė, papildydamas išimtimi, pagal kurią draudimas vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, netaikomas priešpriešiniams vienarūšiams reikalavimams įskaityti, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks ĮBĮ normos pakeitimas reiškia, kad įskaitymo draudimas, išskyrus mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymą, tapo pagrįstas ne tik sisteminio teisės normų aiškinimo pagrindu suformuota teismų praktika, bet ir tiesiogiai pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto dispoziciją. Pagal aptariamą normą vieno kreditorių ir bankrutuojančios įmonės tarpusavio reikalavimų įskaitymai negalimi, nepriklausomai nuo to, kada jų atsirado – iki bankroto bylos iškėlimo ar ją iškėlus. Bet kuriuo atveju įstatyme įskaitymo draudimas siejamas tik su nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimu.
Teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamos bylos atveju šalys nepasinaudojo įskaitymo teise viena kitai keliamų reikalavimų atžvilgiu. Pareiškusios reikalavimus viena kitai teismo tvarka ir juos iš esmės ginčydamos, šalys, atsižvelgiant į CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, pagal kurias draudžiama įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme, taip pat neturėjo galimybės prievolių pabaigti įskaitymu. Atsakovų kartu su priešieškiniu pareikštas prašymas taikyti šalių reikalavimams įskaitymą nelaikytinas materialiuoju teisiniu ieškinio (priešieškinio) reikalavimu. Teismas byloje sprendimą priima tik dėl šalių viena kitai pareikštų materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimų. Vienarūšių reikalavimų įskaitymo galimybė teismo sprendimu reiškia tik šalių patenkintų vienarūšių reikalavimų vykdymo procedūrų supaprastinimą, vykdymo išlaidų sumažinimą bei proceso koncentruotumą ir ekonomiškumą. Taigi, šalių patenkintų reikalavimų įskaitymas teismo sprendimu nėra įskaitymas CK šeštosios knygos I dalies IX skyriaus antrojo skirsnio prasme. Įskaitymas teismo sprendimu reiškia sprendimo vykdymo aspektą, nes po to, kai teismo sprendimu yra konstatuojama kiekvienos šalies materialiųjų teisių apimtis ir pobūdis, tokiu įskaitymu iš esmės atitinkamu dydžiu yra modifikuojama vykdytino sprendimo apimtis. Taigi, užuot šalys visa teismo sprendimu tenkintų reikalavimų apimtimi vykdytų kiekviena savo prievolę kitai šaliai, vienarūšių reikalavimų vykdymas apėmimo būdu yra atitinkamai modifikuojamas – įskaitomas ir vykdyti lieka tik kitos šalies reikalavimu nepadengta reikalavimo dalis, kuri ir konstatuojama (nurodoma) teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje.
Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismas, spręsdamas šalies prašymą įskaityti šalių byloje pareikštus priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, ex officio turi išsiaiškinti, ar nėra tokiam įskaitymui galiojančių draudimų. Tuo atveju, jei vienai bylos šalių yra iškeliama bankroto byla, nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo pagal pirmiau nurodytą ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą įskaitymas, išskyrus mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymą, draudžiamas, o šalių patenkintų reikalavimų vykdymo klausimai sprendžiami vadovaujantis ĮBĮ nuostatomis. Aptariamu atveju draudimo įskaityti teismo patenkintus priešpriešinius vienarūšius reikalavimus neeliminuoja aplinkybė, kad šalies prašymas dėl įskaitymo buvo pareikštas iki tol, kol kitai šaliai apskritai nebuvo iškelta bankroto byla.
Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nutarė atlikti priešpriešinių reikalavimų – šalims priteistų sumų – tarpusavio įskaitymą esant įsiteisėjusiai teismo nutarčiai iškelti ieškovui bankroto bylą. Kadangi toks sprendimas atlikti priteistų sumų įskaitymą yra negalimas pagal CK 6.134 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto reikalavimus, tai apeliacinės instancijos teismo, kuris pagal apeliacinį skundą sprendė tik priteistų sumų įskaitymo klausimą, nutartis naikintina, paliekant galioti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo
Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) šioje byloje yra 28,90 Lt. Tenkinus kasacinį skundą, ši suma priteistina valstybei iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 28 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 15 d. sprendimą.
Priteisti iš atsakovo G. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 28,90 Lt (dvidešimt aštuonis litus 90 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Česlovas Jokūbauskas
Antanas Simniškis