Civilinė byla Nr. 2S-2485-302/2014
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28342-2014-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 101.; 122.3.; 122.4.(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. gruodžio 11 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės G. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 2 d. nutarties, civilinėje byloje pagal antstolės A. S. prašymą dėl baudos skyrimo už nutarties nevykdymą, skolininkė G. Ž., išieškotojas V. M., išvadą teikianti institucija- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Antstolė A. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo skirti skolininkei G. Ž. baudą už nutarties nevykdymo dieną (2014 m. rugpjūčio 18 d.) išieškotojo V. M. naudai. Nurodė, kad ji vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartį dėl laikinos bendravimo su vaiku tvarkos, kuri buvo pakeista 2014-06-19 įpareigojant G. Ž. laikytis nustatytos bendravimo tvarkos su nepilnamete U. M.. Vykdant minėtą vykdomąjį dokumentą 2014 m. rugpjūčio 20 d. buvo surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas, kuriame nurodyta, kad įpareigojimas laikytis teismo nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos nėra vykdomas, t.y. nepilnametė U. M. nebendrauja su V. M. nustatytu bendravimo grafiku; nutartyje nėra nurodyta, kad bendravimas su V. M. gali nevykti dėl skolininkės atostogų, vaiko ligos ir pan.; skolininkei nurodžius, kad ši atostogauja iki rugsėjo 2d., 2014-08-18 turėjęs įvykti bendravimas neįvyko.
Skolininkė G. Ž. atsiliepime į prašymą kategoriškai nesutiko dėl baudos jai skyrimo, nes pasak jos antstolės prašymas neatitinka CPK 111 str. reikalavimams, nėra aišku kurio konkretaus punkto dėl nustatytos bendravimo tvarkos ji nevykdė. Pažymėjo, jog ji laikosi nustatytos bendravimo tvarkos ir ją vykdo. Nuo 2014-08-18 iki 2014-08-29 jai buvo suteiktos 12 kalendorinių dienų atostogos, o 2014-09-01 laisva nuo darbo diena. Apie tai V. M. buvo informuotas iš anksto. Bendravimas vaiko su juo yra komplikuotas, jis piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.
Išieškotojas V. M. bei suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius atsiliepimų į prašymą per teismo nustatytą terminą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 2 d. nutartimi skyrė skolininkei G. Ž. 100 Lt baudą už teismo nutarties, įpareigojančios skolininką atlikti tam tikrus veiksmus, nevykdymą, išieškotojo V. M. naudai. Iš byloje esančių duomenų, teismas nustatė, jog 2014 m. rugpjūčio 18 d. turėjęs įvykti bendravimas su vaiku neįvyko, kadangi tuo metu skolininkė atostogavo. Pažymėjo, jog nutartyje, kuria nustatyta tėvo bendravimo su vaiku tvarka nėra nurodyta, kad bendravimas su tėvu gali nevykti dėl skolininkės atostogų. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog atsiradus svarbioms aplinkybėms, darančioms neįmanoma vaikų ir tėvo bendravimą nutartyje nurodytu laiku, būtent G. Ž. teko pareiga apie tai informuoti išieškotoją ir suderinti kitą jo bendravimo su vaiku laiką.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantė G. Ž. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 2 d. nutarties ir skundžiamą nutartį prašo panaikinti. Apeliantė neginčija fakto, kad 2014-08-18 numatytas nepilnametės U. M. ir V. M. bendravimas neįvyko. Tačiau nesutinka su skundžiamoje nutartyje nurodytais teiginiais, kad kaip nors pažeidė teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką. Nurodo, jog visą ilgą bylinėjimosi laikotarpį buvusiam sutuoktiniui, nedaro jokių kliūčių bendrauti su mergaite, tačiau visiškai natūralu ir žmogiška, jog objektyviai dėl įvairių gyvenimiškų ir svarbių aplinkybių iškilo sunkumų visą bylinėjimosi laikotarpį užtikrinti teismo nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos įgyvendinimą. Paaiškina, jog 2014-08-18 susitikimas neįvyko dėl apeliantės atostogų. Turėdama konstitucinę teisę į atostogas, taip pat atsižvelgdama į nepilnametės dukters interesus, kartu su vaiku išvyko į iš anksto suplanuotas atostogas ir kartu su vaiku atostogavo. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad teisės į atostogas įgyvendinimas laikomas teismo laikinosios nutarties dėl bendravimo su vaiku tvarkos nuostatų pažeidimu ar nevykdymu. Nurodo, kad iki išvykstant atostogauti, išieškotoją informavo, kad grafike numatyto bendravimo metu su mergaitė bus išvykusi ir dvi savaites gyvens Girulių poilsiavietėje, Klaipėdoje, todėl teismo nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos nepažeidė. Be to, apeliantės manymu, teismas priimdamas sprendimą pažeidė procesinės teisės norma, t.y. nesuteikė galimybės apeliantei dalyvauti teismo posėdyje, būti išklausytai, teikti paaiškinimus, argumentus, nors apeliantė buvo pateikusi prašymą, jog tuo metu gulėjo ligoninėje.
Išieškotojas V. M. atsiliepime į skundą prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeista. Nurodo, kad apeliantė ne kartą piktnaudžiavo ir toliau piktnaudžiauja tuo, kad dukters gyvenamoji vieta nustatyta su ja, trukdo tėvo ir dukters susitikimams, prisigalvoja menamų ligų, prieš pat susitikimus su dukra pastarajai pakviečia draugių ar artėjant susitikimo laikui, išieškojo neperspėjus, tiesiog kažkur išvyksta. Atkreipia dėmesį į tai, jog teismo nutartyje, kuria nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, įrašo apie atostogas nėra, išaiškinimo ar tokios atostogos galimos, teismas taip pat nepateikė.
Antstolė A. S. atsiliepime į skundą prašo jį atmesti. Antstolės manymu, skolininkės skundžiama nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti nėra pagrindo.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Vykdomosios ir civilinės bylos duomenimis nustatyta, jog antstolė vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį Nr. N2-39624-726/2013, išduotą 2013 m. lapkričio 6 d., kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyta išieškotojo V. M. bendravimo tvarka su dukra U. M.. Ši nutartis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartimi buvo pakeista, nustatant, jog: 1. V. M. bendrauja su mergaite kiekvieną savaitės pirmadienį paimant ją 17 val. ir grąžinant į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val.; 2. V. M. turi teisę bendrauti su mergaite kas antrą savaitės penktadienį, paimant ją 17 val. ir grąžinant į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 21 val.; 3. Jam negalint susitikti su mergaite dėl suplanuotų atostogų, darbo išvykų (komandiruočių), ligos ar kitų nenumatytų atvejų, pastarasis privalo ne vėliau kaip prieš dvi kalendorines dienas informuoti atsakovę apie nevyksiantį susitikimą. Šiuo atveju pasimatymas su mergaite nukeliamas kitam numatytam susitikimui; 4. J V. M. visais atvejais su mergaite bendrauja, dalyvaujant vaiko motinai G. Ž. (v.b. 121-126). Antstolė pateikusi prašymą skirti G. Ž. baudą, nurodė, jog 2014 m. rugpjūčio 18 d. turėjęs įvykti bendravimas neįvyko, ko pasėkoje 2014 m. rugpjūčio 20 d. buvo surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas.
CPK 771 straipsnio 5 dalis numato, kad, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojąs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki vieno tūkstančio litų dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai.
Apeliantė pateikusi skundą nurodo, jog LR Valstybės kontrolieriaus 2014-07-04 įsakymu Nr. A-237, jai nuo 2014-08-18 iki 2014-08-29 imtinai buvo suteiktos 12 kalendorinių dienų kasmetinės atostogos, o remiantis LR Valstybės kontrolieriaus 2014-08-27 įsakymu Nr. K-214 bei LR DK 214 str. 2 d., 2014-09-01, t.y. pirmąją mokslo metų dieną apeliantei taipogi buvo suteikta laisva nuo darbo diena. Todėl turėdama konstitucinę teisę į atostogas, taip pat atsižvelgdama į nepilnametės dukters U. M. interesus, kartu su dukra išvyko į iš anksto suplanuotas atostogas. Apeliantė taip pat pažymi, jog ji informavo išieškotoją apie jai suteiktas kasmetines atostogas, todėl išieškotojas turėjo suprasti, jog dukra atostogaus kartu su apeliante.
Apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliantės pozicija nesutinka, kadangi vadovaujantis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartimi, išieškotojas nepilnametę dukrą 2014 m. rugpjūčio 18 d. turėjo pasiimti iš jos gyvenamosios vietos, todėl G. Ž. (vaiko motinai) teko prievolė užtikrinti, kad nurodytu laiku vaikas būtų jo gyvenamojoje vietoje. 2014 m. rugpjūčio 18 d. išieškotojui V. M. nesusitikus su vaiku dėl to, jog vaiko jo gyvenamosios vietos adresu nebuvo, konstatuotina, kad dėl šios priežasties teismo nutartis buvo neįvykdyta.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais, dėl to, jog teisė į poilsį yra konstitucinė kiekvieno dirbančio žmogaus teisė, kuri negali būti varžoma, tačiau negalima pritarti apeliantės argumentams, jog ji tinkamai informavo išieškotoją V. M. apie tai, jog apeliantė kartu su nepilnamete mergaite, G. Ž. suteiktų atostogų laikotarpiu išvyks atostogauti, ko pasėkoje išieškotojas negalės pasimatyti su dukra. Iš vykdomojoje byloje esančio apeliantės išieškotojui išsiųsto elektroninio laiško matyti (v.b.l. 158), jog apeliantė parašė vieną sakinį, informuodama, jog jai suteiktos atostogos iki 2014 m. rugsėjo 2 d. Apeliacinės instancijos teismo manymu, šis laiškas nesuteikė teisės išieškotojui spręsti ir apie tai, jog iki nurodytos datos, apeliantė kartu su nepilnamete dukra bus išvykusios atostogauti, todėl 2014 m. rugpjūčio 18 d. išieškotojas negalės pasimatyti su mergaite. Nors apeliantė skunde ir nurodo, jog iki išvykstant atostogauti, išieškotojas buvo informuotas, kad grafike numatyto bendravimo metu apeliantė su mergaite bus išvykusi ir dvi savaites gyvens Girulių poilsiavietėje, Klaipėdoje, tačiau tokių įrodymų, kurie pagrįstų šiuos argumentus, į bylą pateikta nebuvo. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nepilnametės mergaitės gyvenamoji vieta yra nustatyta su motina G. Ž., kuri turi pareigą užtikrinti teismo nutarties vykdymą, sudarydama sąlygas V. M. paimti vaiką nutartyje nurodytu laiku iš nutartyje nurodytos vietos. Taigi, atsiradus svarbioms aplinkybėms, darančioms neįmanomu vaiko ir tėvo bendravimą nutartyje nurodytu laiku, būtent G. Ž. teko pareiga apie tai informuoti išieškotoją ir suderinti kitą jo bendravimo su vaiku laiką. Įrodinėjimo pareiga – tai būtinybė šaliai įrodyti aplinkybes, kurių neįrodžius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Kadangi teismo nutartis 2014 m. rugpjūčio 18 d. nebuvo vykdoma dėl G. Ž. veiksmų, būtent jai tenka procesinė pareiga įrodyti, kad dėl teismo nutarties nevykdymo nėra jos kaltės.
Teismo nutarties dėl bendravimo su vaikais nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečių vaikų ir skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, tuo pačiu užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, kad nutartis, kuria nustatoma vaikų ir vieno iš tėvų bendravimo tvarka, susijusi su ypač jautrios visuomenės dalies – nepilnamečių vaikų, teisėmis ir interesais, ypatingą svarbą vykdant tokią nutartį įgyja vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas nutarties vykdymas šiuo atveju apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių nutarties vykdymą negalimu, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas nutartimi siektas rezultatas – vaikų ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Tuo pačiu teismo nutarties dėl bendravimo tvarkos nustatymo nevykdymas galimas ne tik aktyviais suinteresuoto asmens veiksmais, kliudančiais vaikų tėvui bendrauti su vaikais teismo nustatytu laiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu priešingai nepilnamečių vaikų interesams, dėl kurio teismo nutartimi siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami.
Apeliantė taip pat teigia, jog teismas priimdamas procesinį sprendimą pažeidė procesinės teisės normas, t.y. nesuteikė galimybės apeliantei dalyvauti teismo posėdyje, būti išklausytai, teikti paaiškinimus, argumentus, nors buvo pateiktas prašymas atidėti teismo posėdį, dėl to, jog apeliantė tuo metu gulėjo ligoninėje. Pažymėtina yra tai, jog sprendžiant klausimą dėl baudos skyrimo nėra nagrinėjamas klausimas dėl įsiteisėjusių procesinių sprendimų, kuriuos apeliantė privalo vykdyti teisėtumas. Teismas, nagrinėjantis antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo, patikrina, ar antstolis įstatymų nuostatas šiame vykdymo procese taikė ir aiškino pagal įstatymų jam suteiktą kompetenciją, bei tai, ar skolininkas dar nėra įvykdęs teismo sprendimu jam paskirtų įpareigojimų, t. y. ar tęstinio pobūdžio įpareigojimo nevykdymas nėra pasibaigęs. Nagrinėjamu atveju teismas, netenkinęs prašymo dėl teismo posėdžio atidėjimo, vadovavosi vykdomojoje byloje bei nagrinėjamoje byloje esančia medžiaga, tuo užtikrindamas proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog LR CPK 771 str. 5 d. aiškiai numato, jog išieškotojo ir skolininko neatvykimas į teismo posėdį nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas, todėl šis apeliantės argumentas atmestinas, kaip nepagrįstas.
Esant išdėstytiems argumentams bei atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Romualda Janovičienė