Civilinė byla Nr. 2A-471-520/2009
Procesinio sprendimo kategorijos 78.2.1.,
121. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2009 m. gegužės 7 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,
kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),
kolegijos
teisėjai Goda Ambrasaitė -
Balynienė, Andžej Maciejevski,
sekretoriaujant
Margaritai Armalienei,
dalyvaujant
atsakovui M. K. (M. K.),
teismo posėdyje
apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. K. (M.
K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio
15 d. sprendimo civilinėje byloje dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams pakeitimo
pagal ieškovės A. K. ieškinį
atsakovui M. K. (M. K.) (byloje trečiuoju
asmeniu dalyvauja Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių
apsaugos tarnyba),
n
u s t a t ė:
Ieškovė A. K. 2008-09-30
kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pakeisti Vilniaus rajono apylinkės
teismo 2007-10-04 nutarties dalį, kuria iš atsakovo M. K. (K.) nepilnametei dukrai M.,
gimusiai (duomenys neskelbtini), ir nepilnamečiam sūnui A., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikyti
buvo priteista periodinėmis išmokomis, mokamomis po 300 Lt kas mėnesį
kiekvienam vaikui, padidinant kas mėnesį mokamą išlaikymą nepilnamečiams
vaikams periodinėmis išmokomis, mokamomis po 500 Lt kas mėnesį kiekvienam
vaikui iki vaikų pilnametystės; pakeisti šios nutarties dalį dėl jos įsipareigojimo
kas mėnesį pateikti atsakovui ataskaitą apie nepilnamečiams vaikams išlaikyti
jos ir atsakovo teikiamų lėšų panaudojimą, pridedant patvirtinančius
dokumentus, t. y. sąskaitas – faktūras ir kvitus, nurodant, kad ataskaita apie
nepilnamečiams vaikams išlaikyti jos ir atsakovo teikiamų lėšų panaudojimą bus
teikiama jos gyvenamojoje vietoje kiekvieno mėnesio 10 dieną. Nurodė, kad minėta
teismo nutartimi iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams
periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį po 300 Lt, tačiau šiuo metu
atsakovo teikiamo išlaikymo vaikams nebepakanka, kadangi vaikų poreikiai nuolat
auga, dėl padidėjusios infliacijos padidėjo maisto, paslaugų kainos, jos
gaunamų pajamų, t. y. apie 1350 Lt, nebepakanka, su vaikais gyvena pas motiną,
jokios kitos gyvenamosios vietos ar kito turto, kurį galėtų parduoti, neturi.
Kas mėnesį vaikų poreikiams ji išleidžia virš 1600 Lt.
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieškinį
tenkino iš dalies, t. y. pakeitė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007-10-04
nutartimi šalių nepilnamečiams vaikams nustatyto išlaikymo dydį ir priteisė iš
atsakovo M. K. (K.) išlaikymą
nepilnamečiams vaikams po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis
kiekvienam vaikui nuo 2008-09-30 iki vaikų pilnametystės, pakeitė ieškovės A. K. įsipareigojimą kas
mėnesį pateikti atsakovui ataskaitą apie nepilnamečiams vaikams išlaikyti jos
ir atsakovo teikiamų lėšų panaudojimą, pridedant patvirtinančius dokumentus, t.
y. sąskaitas – faktūras ir kvitus, ir nurodė, kad ataskaita apie nepilnamečiams
vaikams išlaikyti ieškovės ir atsakovo teikiamų lėšų panaudojimą bus teikiama ieškovės
gyvenamojoje vietoje kiekvieno mėnesio 10 dieną; priteisė iš atsakovo ieškovei
221 Lt, atsakovui iš ieškovės 125 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo
valstybei priteisė 72 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad
nepilnamečių vaikų poreikiai po 2007-10-04 Vilniaus rajono apylinkės teismo
nutarties, kuria iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams,
pasikeitė. Teismas, įvertinęs atsakovo turtinę padėtį, atsižvelgdamas į tai,
kad tėvo ar motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti, nustatant išlaikymo
dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, į
prioritetinį vaiko teisių ir apsaugos principą, suformuotą teismų praktiką
nepilnamečių vaikų išlaikymo bylose, padarė išvadą, kad 2007-10-04 nutartimi
priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams yra nepakankamas, todėl padidino iš
atsakovo priteistą išlaikymą kiekvienam vaikui iki 400 Lt, mokamą periodinėmis
išmokomis kas mėnesį iki vaikų pilnametystės. Teismas taip pat nustatė, kad
tarp šalių yra kilęs nesutarimas dėl ataskaitų apie vaikams išlaikyti skirtų
lėšų panaudojimą, todėl atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo, sąžiningumo
principus pakeitė ataskaitų apie vaikams išlaikyti skirtų lėšų panaudojimą
teikimo atsakovui tvarką.
Atsakovas M. K. apeliaciniu
skundu prašo panaikinti teismo sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos
teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismo sprendimas yra neteisėtas,
nepagrįstas ir neteisingas, pažeidžiantis jo, jo šeimos teises ir teisėtus
interesus. Jo vidutinis darbo užmokestis yra apie 800 Lt, tačiau šiuo metu jis
yra išleistas neapmokamų atostogų, kadangi statybų sektoriuje nėra darbo. Jis
mokėjo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007-10-04 nutartimi priteistą
išlaikymą nepilnamečiams vaikams, tačiau dabartinė jo turtinė padėtis, lyginant
ją su ta, kuomet iš jo buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 300
Lt, ženkliai pablogėjo, nors jis neatsisako teikti priteistą išlaikymą vaikams.
Be to, teismas neatsižvelgė, kad neatsirado jokių papildomų vaikų priežiūros
išlaidų. Jis su dabartine savo šeima gyvena pas žmonos motiną ir privalo
prisidėti prie buto išlaikymo, mokėti dalį komunalinių paslaugų, jokio kito
turto neturi. Teismas taip pat nepagrįstai pakeitė 2007-10-04 nutartimi
nustatytą įpareigojimą ieškovei teikti jam ataskaitą ir įrodymus apie vaikams
išlaikyti skirtų pinigų panaudojimą, kadangi tai buvo būdas įsitikinti, kad
pinigai yra išleidžiami vaikų, o ne ieškovės poreikiams tenkinti. Teismas
visiškai ignoravo nustatytas aplinkybes, kad jis nelanko vaikų po santuokos
nutraukimo, nes ieškovė grasino jam, jo žmonai susidoroti, todėl visiškai
nepagrįstai nustatė, kad ataskaitas apie vaikams išlaikyti skirtų lėšų
panaudojimą jis galės gauti ieškovės gyvenamojoje vietoje. Taip pat teismas
neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo
sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi
apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir
teisinį pagrindą, byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdama į prioritetinius
nepilnamečių vaikų interesus šioje byloje, daro išvadą, kad pirmosios
instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai padidino atsakovo M. K. (K.) mokamo išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį iki
400 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui, sukonkretino ataskaitų teikimo tvarką.
Byloje nustatyta, kad ieškovės A. K. ir atsakovo M. K. (K.) santuoka buvo nutraukta 1999-02-04 (b. l. 6). Atsakovas
M. K. 2003-10-25 yra
sudaręs kitą santuoką (b. l. 72). Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007-10-04 nutartimi
buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis civilinėje byloje dėl priteisto
išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, kuria atsakovas įsipareigojo
teikti šalių nepilnamečiam sūnui A., gimusiam (duomenys
neskelbtini), ir nepilnametei dukrai M.,
gimusiai (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 300 Lt, mokamą
periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaikų pilnametystės. Taip pat ieškovė A. K. įsipareigojo kas mėnesį
pateikti atsakovui ataskaitą apie nepilnamečiams vaikams išlaikyti atsakovo ir
jos teikiamų lėšų panaudojimą, pridedant ataskaitas patvirtinančius dokumentus,
t. y. sąskaitas – faktūras ir kvitus (b. l. 7). Ieškovė 2008-09-30 kreipėsi į
teismą su ieškiniu, kuriuo prašė padidinti nustatyto išlaikymo nepilnamečiams vaikams
dydį iki 500 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui tuo pagrindu, kad vaikų poreikiai
padidėjo, jos gaunamų pajamų nebepakanka išlaikyti vaikus, jokios gyvenamosios
vietos neturi, dėl Lietuvoje išaugusios infliacijos padidėjo paslaugų ir prekių
kainos. Įvertinus byloje nurodytas aplinkybes, dėl kurių prašoma pakeisti
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007-10-04 nutartimi patvirtintoje taikos
sutartyje nurodyto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį, byloje surinktus
įrodymus apie šalių turtinę padėtį, darytina išvada, kad pirmosios instancijos
teismas turėjo faktinį ir teisinį pagrindą padidinti išlaikymą iki 400 Lt per
mėnesį kiekvienam vaikui.
Pagal CK 3.201 str. 1 d. teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos)
ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo
sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių
turtinė padėtis. Nagrinėjant klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio
sumažinimo, taip pat atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko poreikius, t. y. ne
vien į tėvų turtinę padėtį, taikomas CK 3.192 str. CK 3.192 str. 2 d. nurodyta,
kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų
tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, t. y.
nustato kriterijus, į kuriuos atsižvelgiant nustatomas nepilnamečiam vaikui priteisiamo
išlaikymo dydis. Ši įstatymo norma nustato, kad išlaikymo dydis turi būti
proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir
užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Priteisiant išlaikymą iš vieno iš
tėvų, atsižvelgiama į tai, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams
vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3. 192
str. 3 d.). Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko
poreikius ir interesus. Vaikų poreikiai ir interesai yra pagrindiniai
kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį. CK 3. 192 str. 2 d. numatytoms būtinoms
vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai
maistui, aprangai, būstui, sveikatai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui,
kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaiko išlaikymo dydis pirmiausiai siejamas su
protingais jo paties poreikiais. Antra, išlaikymo dydį lemia tėvų turtinė
padėtis.
Konstitucijos 38 str. įtvirtinta tėvų pareiga auklėti vaikus dorais
žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši tėvų
konstitucinė pareiga lemia tai, kad išlaikymui reikalingas deramas pinigų sumas
tėvai turi apskaičiuoti ir skirti patys. Tai yra turtinė asmeninė prievolė,
todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 str. 1
d.). Geriausiai žinodami auklėjamo vaiko individualius poreikius, tėvai
atsakingai turėtų skirti visą reikalingą išlaikymą vaikui ir tokį išlaikymą
tinkamai panaudoti. Tik esant tėvų ginčui dėl išlaikymo dydžio ir formos,
priteistino išlaikymo tinkamą formą parenka ir jo realų vaikui reikalingą dydį
apskaičiuoja teismas. Teismų praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus
dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2
d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną
minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje
Nr.3K-3-259/2004; Teismų praktika 22, P. 13-22). Šiuo metu minimali mėnesio
alga yra 800 Lt. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šalių vaikų
poreikiams patenkinti reikalinga per mėnesį po 800 Lt. Apeliacinės instancijos
teismo teisėjų kolegija sutinka su šia išvada. Šalių sūnui yra dvylika metų,
dukrai – keturiolika metų, jie yra moksleiviai, todėl akivaizdu, kad vaikų
visiems būtiniems poreikiams patenkinti yra reikalinga 1600 Lt suma per mėnesį,
kad vaikams augant jų poreikiai didėja. Pagal bylos duomenis tik ieškovė
pastoviai vaikams užtikrina buities sąlygas, ji yra juos aprūpinusi gyvenamuoju
plotu. Byloje nepateikti įrodymai, kad atsakovas su vaikais praleidžia
savaitgalius, dalį atostogų, t. y. tuo metu, kai bendrauja su vaikais, skiria jiems
išlaikymą, vykdo pareigą bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant (CK
3.170 str. 1 d.). Be to, atsakovas pats nurodo, kad vaikų nelanko po santuokos
nutraukimo, t. y. apie 12 metų. Atsakovo nurodomos priežastys, dėl kurių jis
nelanko vaikų ir su jais nebendrauja, nepripažintinos pagrįstomis, nes jei
ieškovė draudė jam bendrauti su vaikais po santuokos nutraukimo, tai jis
bendravimo tvarką su vaikais turėjo nusistatyti teismine tvarka ar kreiptis į
Vaikų teisių apsaugos tarnybą, kad ji padėtų išspręsti šį klausimą. Atsakovas
kritikuoja ieškovės nurodytą reikalingą vaikams išlaikymo dydį, nurodytus
poreikius ir jiems tenkinti reikalingas konkrečias sumas (b. l. 2), nurodo, kad
ieškovė nepateikė dokumentų, kvitų, sąskaitų, kitų įrodymų, kurie pagrįstų
reikalingo išlaikymo dydį, tačiau atsakovas pats neteikia jokių įrodymų,
nenurodo konkrečių sumų, kurios reikalingos, kad būtų patenkinti augančių vaikų
poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, lavinimuisi, poilsiui,
laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Atsakovas neteisingai nurodo,
kad įrodinėjimo našta civiliniame procese tenka ieškovui, nes pagal CPK 178
str. šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir
atsikirtimus. Priešingai, atsakovas teigdamas, kad jo kiekvienam vaikui
nereikalingas 800 Lt (minimalios mėnesio algos) dydžio išlaikymas turėjo
pateikti įrodymus, apskaičiavimus, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą,
kad jo vaikams yra reikalingas mažesnis išlaikymas, t. y. kad jo kiekvieno
vaiko maistui, aprangai, būstui, sveikatai, lavinimuisi, poilsiui,
laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui nereikalingas 800 Lt išlaikymas.
Atsiliepime į ieškinį buvo nurodoma, kad vaikui reikalinga 600 Lt, tačiau
nebuvo nurodomos konkrečios sumos, kurios reikalingos vaikų poreikiams tenkinti,
t. y. kokia pinigų suma turi būti skiriama maistui, kokia pinigų suma skiriama
aprangai, kokia pinigų suma lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui ir kt.
būtiniems dalykams. Tai, kad vaikai gyvena kaime, nesudaro pagrindo teigti, jog
jų išlaikymui turi būti skiriamas mažesnis išlaikymas.
Ieškovė savo ieškinį taip pat grindė tuo, kad jos turtinė padėtis
neleidžia patenkinti visų vaikų poreikių, kai atsakovas moka kiekvienam vaikui
po 300 Lt. Pagal bylos duomenis ieškovė A. K. dirba (duomenys neskelbtini), jai
nuo 2008-01-01 iki 2008-09-01 buvo išmokėtas 11598,61 Lt darbo užmokestis (b.
l. 74). Duomenų apie tai, kad ieškovė turi nekilnojamojo ar kilnojamojo turto,
kitas pajamas nei gaunamas darbo užmokestis iš (duomenys neskelbtini),
byloje nėra. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos
skyrius nurodė, kad neigiamos informacijos apie ieškovę neturi, kad ji tinkamai
vykdo savo pareigas auklėti, išlaikyti, rūpintis savo vaikais. Augant vaikams
didėja jų poreikiai, kurių ieškovė dėl lėšų stokos neturi galimybės tenkinti.
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius davė
išvadą, kad šalių vaikams teikiamas išlaikymas turi būti padidintas iki 400 Lt
(b. l. 88). Įvertinus ieškovės turtinę padėtį, darytina išvadą, kad ji neturi
galimybės teikti vaikams didesnės išlaikymo dalies nei kad jį teikia atsakovas,
todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovas turi
teikti didesnį išlaikymą.
Atsakovas, nesutikdamas su ieškovės reikalavimu dėl išlaikymo dydžio
pakeitimo, nurodė, kad jo turtinė padėtis yra pablogėjusi. Iš atsakovo M. K. (K.) pateiktos
2008-02-25 darbo sutarties matyti, kad jis dirbo stogdengiu (duomenys
neskelbtini), nuo 2008-04-01 pagrindinis atlyginimas yra 950 Lt (b. l. 77).
Atsakovui nuo 2009-01-01 – 2009-03-02 nustatyta valstybinio socialinio draudimo
pabaiga, už šį laikotarpį atsakovas gavo 362,90 Lt pajamų. Teismo posėdžio metu
atsakovas nurodė, kad jo alga yra 800 Lt, dar gauna priedų, gauna apie
1200-1500 Lt (b. l. 87). Nuo 2008-10-15 iki 2023-10-14 atsakovas per mėnesį
moka 150 Lt investicinį gyvybės draudimą (b. l. 78). Byloje nėra duomenų apie
atsakovo turimą nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas. Atsakovas
nurodo, kad jis gyvena žmonos tėvų bute, todėl turi prisidėti prie buto
išlaikymo. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos Vilniaus darbo biržos
pažymos matyti, kad atsakovas M. K. nuo
2009-03-04 yra įregistruotas darbo biržoje, jam suteiktas bedarbio statusas.
Kokiu pagrindu buvo nutraukta darbo sutartis nepateikta. Taigi pirmosios
instancijos teismui nagrinėjant bylą ir nustatant, kad atsakovas turi vaikams
teikti didesnį išlaikymą, atsakovas dirbo, gavo pastovias pajamas. Byloje nėra
pateikti įrodymai, kad atsakovas turi kitų išlaikytinių. Dėl to nėra pagrindo
konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pripažinti, jog dėl
turtinės padėties atsakovas neturi teikti nepilnamečiams vaikams išlaikymo,
kuris atitiktų jų poreikius.
Atsakovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo
dalimi, kuria buvo pakeista ataskaitų apie vaikams išlaikyti teikiamų lėšų
panaudojimo pateikimo tvarka, nurodydamas, kad jis negali vykti į ieškovės
namus, nes ieškovė grasina jam ir jo žmonai susidoroti, kad jis vengia rodytis
ieškovės namuose bijodamas fizinio susidorojimo. Šių argumentų pagrindu
atsakovo ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis nepripažintina
nepagrįsta ir neteisėta, nes atsakovas byloje neteikė įrodymų, patvirtinančių
jo paaiškinimus, kad jis negali atvykti į namus, kuriuose gyvena jo vaikai, kad
ieškovė jam grasina (CPK 178 str.). Atsakovas atsiliepime į ieškinį nenurodė
jokių aplinkybių, kurių pagrindu nesutinka su ieškovės ieškinio reikalavimu dėl
ataskaitų teikimo tvarkos, nenurodė, kokią siūlo tvarką. Be to, 2007-10-04
nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje nebuvo nurodyta kokiu būdu, kada ir
kur ieškovė turi pateikti ataskaitas. Pirmosios instancijos teismas tik
sukonkretino šalių prisiimtus įsipareigojimus, atsižvelgdamas į tai, kad tarp
šalių yra kilęs nesutarimas dėl ataskaitų teikimo.
Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos
teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, tačiau konkrečiai nenurodo
jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad pirmosios
instancijos teismas neteisingai šalims vienai iš kitos priteisė jų turėtas
bylinėjimosi išlaidas (advokatų atstovavimo išlaidas). Atsižvelgiant į ieškovės
patenkintų reikalavimų dalį, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas
pagrįstai ieškovei iš atsakovo priteisė didesnę bylinėjimosi išlaidų dalį (CPK
98 str.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
n u t a r i a:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 15 d. sprendimą
palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė
Teisėjai Goda
Ambrasaitė - Balynienė
Andžej Maciejevski