Civilinė byla Nr. e2A-217-413/2025
Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00303-2024-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.16.8.2; 2.6.1.3.6; 3.3.1.19.2
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. kovo 13 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Rūtos Palubinskaitės, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Solmina“ apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2024m. spalio 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1462-385/2024, pagal ieškovų T. K. ir A. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Solmina“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai T. K. ir A. K. teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Solmina“ 12 101,50 Eur skolą, 38,56 Eur delspinigius, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovai savo reikalavimus grindė tokiais argumentais:
2.1. ieškovai 2022 m. gruodžio 13 d. įsigijo 17,7858 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas1). Įsigyjant šį žemės sklypą ieškovams buvo perleisti ir įsipareigojimai, t. y. 2016 m. sausio 13 d. žemės nuomos sutartis su atsakove UAB „Solmina“ (toliau – Sutartis 1). Sutarties objektas – sklypo dalies, skirtos vėjo jėgainės (-ių) statybai, ir sklypo dalies, skirtos kelių tiesimui, neviršijančios 0,15 ha, nuomos teisė.
2.2. Ieškovai 2022 m. vasario 24 d. įsigijo dar vieną 12,3766 ha dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas2). Įsigyjant minėtą žemės sklypą ieškovams teko ir atitinkami įsipareigojimai, susiję su Sklypu2, t. y. 2016 m. sausio 13 d. žemės nuomos sutartis, sudaryta su atsakove. Sutarties objektas – Sklypo2 dalies, skirtos vėjo jėgainės (-ių) statybai ir kelių tiesimui, neviršijančios 0,15 ha, nuomos teisė.
2.3. Įsigydami sklypus ieškovai ne tik planavo plėtoti žemės ūkio veiklą, nes sklypai naudojami ūkinei veiklai, bet gauti ir papildomų pajamų iš žemės nuomos, t. y. gauti pajamas iš atsakovės, kuri planavo atitinkamose žemės sklypų dalyse statyti vėjo jėgaines ir įrengti joms aptarnauti reikalingą infrastruktūrą. Nors atsakovei turėjo būti žinomas žemės sklypų savininkų pasikeitimo faktas ir prievolė pagal sutartis mokėti žemės nuomos mokestį, tačiau su ieškovais ji nesusisiekė ir nebendradarbiavo. Supratę, kad netinkamas sutarčių vykdymas tęsis ir toliau, ieškovai 2023 m. spalio 24 d. atsakovei išrašė ir pateikė apmokėti sąskaitą faktūrą už Sklypo2 nuomą 2022 ir 2023 metais, iš viso 7 000 Eur; ir 2023 m. lapkričio 10 d. sąskaitą faktūrą už Sklypo1 nuomą 2022 m. ir 2023 metais bendrai 3 663 Eur sumai, tačiau atsakovė nei vienos iš sąskaitų neapmokėjo.
2.4. 2023 m. gruodžio 15 d. su ieškovais susisiekusi atsakovo atstovė raštu nurodė, kad pageidauja vienašališkai nutraukti Sutartis jose numatytomis sąlygomis nuo 2024 m. kovo 15 d.
2.5. Ieškovai 2024 m. sausio 26 d. informavo atsakovę, kad sutinka su Sutarčių nutraukimu, paskutine Sutarčių galiojimo diena laikant 2024 m. kovo 15 d. (imtinai), ir pateikė atsakovei apmokėti sąskaitą faktūrą už abiejų žemės sklypų nuomą nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. kovo 15 d., atitinkamai sumažindami žemės nuomos mokestį proporcingai sumažintam Sutarčių galiojimo laikotarpiui, tačiau atsakovė ir šios sąskaitos neapmokėjo.
2.6. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad nė viena iš žemės sklypų dalių pagal Sutartis nebuvo perduota atsakovės faktiniam valdymui ir žemės sklypais visa apimtimi naudojosi ieškovai. Nė vienos Sutarties pagrindu atsakovei nebuvo išduoti ieškovų būtini įgaliojimai vykdyti žemės sklypų dalių atskyrimo ir paskirties keitimo darbus tam, kad juose būtų galima projektuoti vėjo jėgaines. Tokiu būdu, atsakovės nuomone, ieškovai neįvykdė savo pareigos perduoti žemės sklypus atsakovei, todėl atsakovei neatsirado pareiga vykdyti savo priešpriešinę pareigą mokėti žemės nuomos mokestį. Be to, iš karto po Sutarčių sudarymo paaiškėjo aplinkybės, jog abiejuose žemės sklypuose nebus galimybės įrengti vėjo jėgaines.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Tauragės apylinkės teismas 2024 m. spalio 1 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovams iš atsakovės 11 574,40 Eur nuomos mokesčio, 36,98 Eur delspinigių, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. vasario 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 261,25 Eur žyminį mokestį ir 3 809,23 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Kitą ieškinio dalį atmetė.
4. Teismas nustatė, kad ieškovai 2022 m. vasario 24 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į 12,3766 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Sklypas2), o 2022 m. gruodžio 13 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo 17,7858 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Sklypas1).
5. Iš 2016 m. sausio 13 d. žemės nuomos sutarčių teismas nustatė, kad dalį abiejų šių žemės sklypų, tai yra po 0,15 ha, buvęs žemės savininkas R. B. išnuomojo atsakovei UAB „Solmina“. Abi nuomos sutartys yra identiškos, nuomos objektas – 0,15 ha dydžio žemės plotas, skirtas vėjo jėgainių statybai ir kelių tiesimui (sutarčių 2.1. p.). Nuomos mokesčio klausimas aptartas Sutarčių 2.3., 2.4. punktuose: metinis žemės nuomos mokestis už kiekvieną sklype suformuotą atskirą žemės sklypą, skirtą vėjo jėgainei ir/ar transformatorinei pastotei – 0,5 procento nuo visų per metus žemės sklype įrengtų vėjo elektrinių jėgainių sugeneruotos elektros energijos pardavimo pajamų, bet ne mažiau kaip 3 500 Eur. Metinis mokestis už privažiavimo kelius iki vėjo jėgainės per žemės sklypą mokamas už kiekvieną hektarą, skaičiuojant nuo bendro sklypo ploto 100 Eur. Sutarčių 5.1. p. numatyta, kad nuomos mokestis pradedamas skaičiuoti už atitinkamą žemės sklypo dalį nuo sutarties pasirašymo momento. Pagal sutarties 5.5 p., metinis mokestis sumokamas Nuomotojui už metus į priekį per 15 dienų nuo šios sutarties pasirašymo dienos ir turi būti mokamas iki kiekvienų metų sausio 15 dienos.
6. Iš Sutarčių turinio teismas sprendė, kad žemės nuomos sutartyse nėra kalbama apie atskirų žemės sklypų suformavimą ir perdavimą atsakovei kokiu nors kitu dokumentu, todėl konstatavo, kad žemės sklypas buvo perduotas atsakovei sutarties pasirašymo momentu. Remdamasis nurodytu, teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad faktiškai žemės sklypai atsakovei nebuvo perduoti, nes ji negalėjo vykdyti juose sutartyse numatytos veiklos, taigi ir savo priešpriešinės sutartinės pareigos mokėti nuomos mokestį.
7. Pasisakydamas dėl atsakovės argumentų, kad išnuomoti žemės sklypai yra netinkami elektrinių jėgainių statybai, nes pagal Lietuvos kariuomenės vado 2016 m. vasario 15 d. įsakymą Nr. V-217 abiejų sklypų teritorijoje vėjo jėgainių projektavimo ir statybos darbai draudžiami, teismas pažymėjo, kad žemės nuomos sutarčių pasirašymo momentu (2016 m. sausio 13 d.) minėto draudimo nebuvo. Po sutarčių pasirašymo paaiškėjus tokiai aplinkybei, sutarties šalys galėjo spręsti dėl tolimesnio sutarties vykdymo, t. y. atsakovė galėjo nutraukti sutartį remdamasi sutarties 11 punktu, tačiau to nepadarė.
8. Teismas nurodė, kad Sutarčių 5.1. punktuose aiškiai susitarta, kad nuomos mokestis pradedamas skaičiuoti už atitinkamą žemės sklypo dalį nuo šios sutarties pasirašymo momento. Pagal Sutarčių 5.5 punkto nuostatas, metinis mokestis sumokamas Nuomotojui už metus į priekį per 15 dienų nuo šios sutarties pasirašymo dienos ir turi būti mokamas iki kiekvienų metų sausio 15 dienos. Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad ieškovai negali reikalauti nuomos mokesčio už 2022 metus, nes jie žemės sklypus įsigijo tuomet, kai mokesčio sumokėjimo terminas jau buvo praėjęs, nurodydamas, kad savaime suprantama, jog ieškovai įgijo teisę į nuomos mokestį nuo žemės sklypų įsigijimo momento. Todėl akivaizdu, jog ieškovai, įsigiję žemės sklypus 2022 m. vasario 24 d. ir 2022 m. gruodžio 13 d., nuo šių datų atitinkamai turi teisę reikalauti nuomos mokesčio.
9. Teismas paskaičiavo, kad už 2022 metus ieškovai turi teisę reikalauti nuomos mokesčio už laikotarpį, proporcingą laikui, kai jie tapo sklypų savininkais. Tai yra, už Sklypą2, kuris įsigytas 2022 m. vasario 24 d., ieškovai gali pretenduoti į 2 972,90 Eur nuomos mokestį (3 500 Eur : 365 d. = 9,59 Eur; 365 d. – 55 d. = 310 d. × 9.59 Eur = 2 972.90 Eur); už Sklypą1, kurį ieškovai įgijo 2022 m. gruodžio 13 d., jie pagrįstai prašo priteisti 163 Eur. 2023 metų žemės nuomos mokestį už abu sklypus ieškovai pagrįstai prašo priteisti 7 000 Eur (sutarčių 2.3. p.). Už 2024 m. sausio 1 d. – 2024 m. kovo 15 d. laikotarpį ieškovai prašo priteisti po 719,25 Eur už kiekvieną sklypą, iš viso 1 438,50 Eur. Ši suma taip pat yra pagrįsta, nes ieškovai prašo priteisti mokestį iki Sutarčių nutraukimo (75 d. × 9,59 Eur = 719,25 Eur). Tokiu būdu, teismo skaičiavimais, ieškovai turi teisę į 11 574,40 Eur dydžio žemės nuomos mokestį.
10. Remdamasis Sutarčių 9.1 punktu, teismas nurodė, kad nuomininkas, praleidęs šioje sutartyje nurodytus mokėjimus, moka nuomotojui 0,02 procento dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Todėl teismas sutiko su ieškovų reikalavimu dėl delspinigių priteisimo ir, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovų reikalavimas dėl nuomos mokesčio skolos buvo sumažintas, atitinkamai sumažino ieškovų prašomą priteisti 38,56 Eur delspinigių sumą iki 36,98 Eur delspinigių.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Solmina“ (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2024 m. spalio 1 d. sprendimą, priimti byloje naują sprendimą, kuriuo ieškovų ieškinį atmesti. Apeliaciniame skunde nurodomi tokie pagrindiniai argumentai:
11.1. Teismas neįvertino atsakovės argumento, kad žemės sklypai buvo išnuomoti konkrečiai paskirčiai (vėjo elektrinių statybai), pagal kurią naudoti žemės sklypus buvo uždrausta praėjus vos 1 mėnesiui nuo Sutarčių sudarymo. Dėl to nuo 2016 m. vasario 15 d. Sutartis nebuvo galima vykdyti. Nuomotojui nebevykdant pareigos perduoti sklypus pagal Sutartyse nurodytą paskirtį, atsakovei neatsirado priešpriešinė pareiga mokėti nuomos mokestį, kadangi nuomotojas privalo perduoti nuomininkui sutarties sąlygas bei daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą. Be to, nuomotojas privalo garantuoti, kad daiktas bus tinkamas naudoti pagal paskirtį, kuriai jis išnuomojamas, visą nuomos terminą. Tai reiškia, kad Sutarties šalių prievolės pagal abejas sutartis tiek perduoti sklypą (-us), tiek mokėti nuomos mokestį baigėsi 2016 m. vasario 15 d.
11.2. Žemės sklypų deklaracijos patvirtina, kad sklypus nuo nuosavybės įgijimo momento, visą sutarčių galiojimo laikotarpį, įskaitant ir Sutarčių nutraukimo momentą, pilna apimtimi valdė ir toliau valdo ieškovai. Deklaracijos patvirtina, kad ieškovai Nacionalinei mokėjimo agentūrai visa apimtimi deklaravo Sklypų žemės ūkio naudmenų plotą. Tokių oficialių dokumentų pateikimas yra aiškus įrodymas, kad sklypai yra ir visada buvo valdomi tik ieškovų, o atsakovui perduoti niekada nebuvo, tačiau teismas šių įrodymų iš viso nevertino.
11.3. Skundžiamu sprendimu priteisus iš atsakovės žemės nuomos mokestį, ieškovai nepagrįstai praturtėjo. Jeigu sutartys iš tiesų būtų įmanomos vykdyti ir būtų realiai vykdomos (t. y., sklypai būtų perduoti atsakovei), tai ieškovai už 0,15 ha sklypų dalį gautų tik nuomos mokestį, bet jų nedirbtų ir negalėtų už šiuos sklypas gauti išmokų iš Nacionalinės mokėjimo agentūros. Šiuo atveju ieškovai gaus trejopą naudą – tiek pilną nuomos mokestį už neperduotus sklypus, tiek išmokas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros už atsakovui neperduotas sklypų dalis, tiek visą kitą finansinę naudą iš atsakovei neperduotų sklypų dalių naudojimo žemės ūkio veikloje, kadangi sklypai pilna apimtimi deklaruoti kaip dirbami.
11.4. Kad žemės sklypuose yra draudžiama vėjo elektrinių plėtra ieškovai puikiai žinojo ir buvo ne kartą informuoti tarp šalių vykstančios komunikacijos metu. Atsakovė neturėjo prielaidų vykdyti sutartis dėl jų neįmanomumo esant force majeure aplinkybėms. Teismas nevertino šios aplinkybės kaip force majeure ir, remdamasis ieškovų argumentais, nepagrįstai nurodė, kad dėl šių priežasčių atsakovė turėjo kreiptis į ieškovus dėl sutarties nutraukimo, o tokia galimybe nepasinaudojusi, prarado teisę remtis force majeure aplinkybėmis.
11.5. Teismas nepagrįstai nuomos mokestį priteisė už 2022 metus, nes ieškovai sklypų savininkais tapo tuo momentu, nuo kurio pagal Sutartis, jeigu jas būtų įmanoma vykdyti, būtų atsiradusi reikalavimo teisė į nuomos mokestį už 2022 metus (iki 2022 m. sausio 15 d.). Ieškovai į bylą nepateikė jokių dokumentų, kad jie būtų atskirai su ankstesniu žemės savininku susitarę dėl visų pastarojo teisių ir pareigų pagal žemės nuomos sutartis perėmimo.
12. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovai prašo palikti Tauragės apylinkės teismo 2024 m. spalio 1 d. sprendimą nepakeistą, o atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
12.1. Nuomos sutarčių 11.1 punkte nustatyta, kad ši sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento ir galioja 99 (devyniasdešimt devynerius) metus. Tai reiškia, kad nuo nuomos sutarčių pasirašymo momento atsakovei buvo perduotas nuomos objektas ir jai buvo sudarytos visos sąlygos žemės sklypų naudojimui.
12.2. Ieškovai jokių veiksmų, kurie neleistų atsakovei naudoti ir valdyti žemės sklypus pagal nuomos sutartyse nurodytą paskirtį, neatliko. Aplinkybės, kurios, anot atsakovės, neleidžia jai statyti vėjo jėgainių, atsirado jau po nuomos sutarčių pasirašymo ir jos (aplinkybės) visiškai nepriklausė nuo ieškovų valios. Per visą nuomos sutarčių galiojimo laikotarpį, net ir po to, kai visas teises ir pareigas pagal nuomos sutartis perėmė ieškovai, atsakovė nė karto nepranešė ir nenurodė, kad ieškovai kažkokiais savo veiksmais neva pažeidžia žemės nuomos sutartis. Atsakovė pati nesiėmė jokių aktyvių veiksmų dėl nuomos sutarčių vykdymo, pakeitimo ar nutraukimo, kol ieškovai nesikreipė su reikalavimu sumokėti nuomos mokestį. Tik tuomet atsakovė inicijavo nuomos sutarčių nutraukimą. Ta aplinkybė, kad atsakovė nebuvo pradėjusi vėjo jėgainių statybos darbų žemės sklypuose jokiu būdu nereiškia, kad ji atsisakė savo kaip nuomininko teisių į žemės sklypus.
12.3. Teisiškai nereikšminga aplinkybė, ar ieškovai žemės sklypuose deklaruoja žemės ūkio naudmenas, kadangi žemės ūkio naudmenų deklaravimas jokios įtakos nuomos sutarčių šalims dėl šių sutarčių vykdymo neturi. Juo labiau, kad ieškovai pateikdami 2024 m. birželio 28 d. žemės ūkio naudmenų deklaraciją dėl paramos už žemės ūkio naudmenas išnuomotų plotų net neįtraukė.
12.4. Atsakovė yra savo srities profesionalas, veikiantis rinkoje virš 14 metų. Žemės nuomos sutartys buvo parengtos ir sudarytos atsakovės iniciatyva, todėl jai nuomos sutarčių sąlygos puikiai žinomos ir suprantamos. Nuomos sutartis pasirašiusi kita šalis yra paprastas ūkininkas (kaip ir ieškovai), kurio derybinės galios yra nepalyginamai mažesnės. Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai.
12.5. Ieškovai įgijo tiek pat teisių pagal nuomos sutartis, kiek jų turėjo ir ankstesnis žemės sklypų savininkas. Sausio 15 d. data, kaip kalendorinių metų pradžia, pasirinkta tik dėl apskaitos patogumo, nuomos sutartyse nėra numatyta, kad žemės sklypų perleidimo atveju naujasis savininkas neturi teisės reikalauti nuomos mokesčio už visus kalendorinius metus, jei žemės sklypai perleisti po sausio 15 dienos. Akivaizdu, kad nuomos mokestis turi būti mokamas proporcingai už tą laikotarpį, nuo kurio ieškovai tapo žemės sklypų savininkais.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Todėl skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinimas pagal byloje pareikšto apeliacinio skundo argumentus.
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad:
14.1. šios bylos ginčo nagrinėjimo objektu tapusių dviejų žemės sklypų, t. y. 12,3766 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas Nr. 1), ir 17,7858 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas Nr. 2), buvęs (pradinis) žemės savininkas R. B. (nuomotojas) 2016 m. sausio 13 d. sudarė su atsakove UAB „Solmina“ (nuomininkas) dvi analogiškas žemės nuomos sutartis, pagal kurias nuomotojas išnuomojo nuomininkui 99 metų laikotarpiui Sklypo Nr. 1 ir Sklypo Nr. 2 (toliau kartu paėmus – žemės sklypai) dalis, t. y. po 0,15 ha žemės, vėjo jėgainių statybai ir kelių tiesimui (sutarčių 2.1. p.), o nuomininkė įsipareigojo žemės nuomos sutartyse nustatytomis sąlygomis mokėti nuomos mokestį (1 t., b. l. 11-17, 21-27).
14.2. R. B. (pradinis žemės sklypų savininkas) 2022 m. vasario 24 d. ir 2022 m. gruodžio 13 d. pirkimo – pardavimo sutartimis, atitinkamai 12,3766 ha ir 17,7858 ha ploto žemės sklypus perleido ieškovams (naujieji žemės savininkai) (1 t., b. l. 8-9, 19-20);
14.3. žemės nuomos sutarčių 6.1 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jeigu nuomotojas parduoda ar kitaip perleidžia nuosavybės teisę į žemės sklypą tretiesiems asmenims, į notarinę sutartį turi būti įtraukta sąlygą, pagal kurią trečiasis asmuo perima šią nuomos sutartį su visomis iš jos kylančiomis teisėmis ir įsipareigojimais;
14.4. ieškovė A. K. 2022 m. birželio 16 d. el. laišku informavo atsakovę apie žemės savininkų pasikeitimą ir paprašė suteikti informaciją, nuo kada turi būti pradėtas mokėti nuomos mokestis pagal 2016 m. sausio 13 d. ir sausio 21 d. žemės nuomos sutartis (1 t., b. l. 28);
14.5. ieškovė (A. K. ūkis) 2023 m. spalio 24 d. ir 2023 m. lapkričio 10 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitas faktūras, prašydama apmokėti 7 000 Eur nuomos mokestį už Sklypo Nr. 1 nuomą už 2022 ir 2023 metus, taip pat 3 663 Eur nuomos mokestį už Sklypo Nr. 2 nuomą už 2022 ir 2023 metus (1 t., b. l. 30);
14.6. atsakovė 2023 m. gruodžio 15 d. el. laišku pateikė ieškovams pasiūlymą dėl žemės nuomos sutarčių nutraukimo sąlygų, laiške, be kita ko, nurodydama, kad 2016 m. sausio 13 d. sutartis (Sutartis 1 ir Sutartis 2) atsakovė nutraukia nuo 2024 m. kovo 15 d., kadangi dėl Lietuvos kariuomenės vado nustatytų draudimų ji negali planuoti ir statyti vėjo elektrines, o 2024 m. sausio 21 d. nuomos sutartį (Sutartis 3) sutinka nutraukti tuo atveju, jei bus pasiektas taikus susitarimas dėl Sutarties 1 ir Sutarties 2 nutraukimo pasekmių (1 t., b. l. 31-42), tuo pačiu pateikdama atsakovei Taikaus susitarimo projektą (1 t., b. l. 43-44);
14.7. ieškovė A. K. 2023 m. gruodžio 27 d. el. laišku informavo atsakovę, kad su jos pasiūlymu nesutinka, priminė pareigą sumokėti žemės nuomos mokestį pagal PVM sąskaitas faktūras (14.5 punktas), o 2024 m. sausio 16 d. el. laišku savo poziciją pakartojo, nurodydama, kad už netinkamą sutarčių vykdymą bus skaičiuojami delspinigiai ir pateikė atsakovei papildomą 2024 m. sausio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą, prašydama apmokėti už žemės sklypų nuomą 1438,50 Eur ir delspinigius (1 t., b. l. 46-47, 48).
14.8. Nepavykus šalims ginčo išspręsti taikiai, ieškovai 2024 m. vasario 9 d. padavė ieškinį teismui, prašydami priteisti iš atsakovės 12 101,50 Eur skolą už žemės sklypų nuomą, 38,56 Eur delspinigius, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
14.9. Atsakovė nuo pareikšto ieškinio gynėsi tuo, kad dėl nuo jos nepriklausančios valios nuomininkė negalėjo pradėti vykdyti ir įgyvendinti žemės nuomos sutarčių sąlygų dėl vėjo jėgainių statybos, todėl jai neatsirado priešpriešinė pareiga mokėti žemės nuomos mokestį.
14.10. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas 2024 m. spalio 1 d. sprendimu su atsakovės argumentais nesutiko, ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovams iš atsakovės 11 574,40 Eur žemės nuomos mokesčio skolą, 36,98 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. vasario 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atlygino kitas bylinėjimosi išlaidas.
14.11. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti byloje naują sprendimą, kuriuo ieškovų ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas neteisingai aiškino žemės nuomos sutartis, neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių ir dėl to priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą.
Dėl atleidimo nuo prievolės pagal sutartį vykdymo iš esmės pasikeitus aplinkybėms
15. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenustatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys laisvos ne tik nuspręsti dėl sutarties sudarymo, jos sąlygų nustatymo, bet ir dėl sudarytos sutarties vienos, kelių ar visų sąlygų pakeitimo visam sutarties galiojimo terminui ar tam tikram laikui. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią.
16. Sutarties šalys turi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tinkamai, vienos sutarties šalies pareigą vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos sutarties šalies reikalavimo teisė, kuri yra ginama įstatymu. Sutarties vykdymas yra jos šalių bendradarbiavimo procesas, kuris turi vykti sąžiningumo ir geros valios sąlygomis (CK 6.158, 6.200 straipsniai). Tai reiškia, kad sutarties šalis negali elgtis priešingai tiems lūkesčiams, kuriuos ji savo veiksmais, atliktais vykdant sutarties sąlygas, suformavo kitai sutarties šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2013).
17. Tačiau tam tikrais atvejais pasikeitus esminėms aplinkybėms besąlygiškas reikalavimas vykdyti sutartį gali būti nepateisinamas, nes neatitiktų įstatymo reikalavimų, protingumo ir sąžiningumo principų. Pavyzdžiui, įstatymas numato, kad prievolė baigiasi, kai jos įvykdyti neįmanoma dėl nenugalimos jėgos, už kurią skolininkas neatsako (CK 6.127 straipsnio 1 dalis). Šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui (force majeure aplinkybės) (CK 6.212 straipsnio 1 dalis).
18. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad nenugalimos jėgos aplinkybes kvalifikuoja tokie požymiai: 1) aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių kriterijų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-313/2022 ir jos 43 punkte nurodyta praktika).
19. Tapačios aplinkybės, varžančios tinkamą sutarties vykdymą, numatytos ir CK 6.204 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Kai sutarties įvykdymas sudėtingesnis, nukentėjusi sutarties šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį prašydama sutartį pakeisti (CK 6.204 straipsnio 3 dalis).
20. Jeigu sutarties tikslas siejamas su komercinės veiklos vykdymu, tokios komercinės veiklos laikinas apribojimas žlugdo sutarties tikslą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad laikinas sutarties tikslo žlugimas gali būti priskirtas tiek prie laikinos nenugalimos jėgos atvejų, tiek prie sutarties vykdymo esminio suvaržymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-313/2022, 54 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.212 straipsnyje įtvirtintos nenugalimos jėgos sąlygos (požymiai) turi būti konstatuojamos kiekvienu konkrečiu atveju individualiai, o force majeure besiremianti sutarties šalis privalo įrodyti, kad nenugalimos jėgos sąlygos egzistuoja būtent jos atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012).
21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad žemės sklypai patenka į teritoriją, kurioje draudžiami vėjo elektrinių ir statybos darbai vadovaujantis Lietuvos kariuomenės vado 2016 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. V-217 (1 t., b. l. 62). Byloje nėra ginčo, kad pagal 2016 m. sausio 13 d. nuomos sutarčių sąlygas vėjo jėgainės nepastatytos, kelio įrengimo darbai neatlikti, teritorijų detaliojo planavimo ir žemės paskirties keitimo darbai nepradėti (Sutarčių 3.3, 3.4 punktai). Pastebėtina, kad žemės nuomos sutarčių 3.1 punktu šalys nustatė, kad Sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais Nuomininkas (atsakovė) įgis teisę nuomotis iš Nuomoto (pradinio žemės savininko, jo teisių perėmėjo) šalių aptartas žemės sklypo dalis ir kelių plotą, atsižvelgiant į galiojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus dėl vėjo jėgainių, įskaitant, bet neapsiribojant, reikalavimus dėl žemės naudojimo, vėjo jėgainių projektavimo, parinkimo, statybos darbų ir eksploatavimo, aplinkos apsaugos ir kitus reikalavimus; taip pat atsižvelgiant į techninius, ekonominius bei kitus veiksnius, kuriais vadovaujantis Nuomininkui bus ekonomiška naudinga projektuoti ir/ar statyti vėjo jėgainę (-es) atitinkamoje (-ose) žemės sklypo dalyje (-se). Kitaip tariant, šalys susitarė, kad dėl žemės sklypo dalių (0,15ha kiekviename žemės sklype) bus sudaryta atskira žemės nuomos sutartis (-ys), kuriai (-oms) bus taikomos pagrindinės Sutarties sąlygos (Sutarčių 3.4 punktas). Kaip patvirtina bylos medžiaga, tokios sutartys iki šiol nesudarytos.
22. Taigi, aptartos faktinės bylos aplinkybės ir teisinis ginčijamo santykio reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad sudarant 2016 m. sausio 13 d. žemės nuomos sutartis atsakovė (nuomininkas) apie Lietuvos kariuomenės vado 2016 m. vasario 15 d. įsakymą Nr. V-217, kuriuo žemės sklypuose buvo uždrausta vėjo jėgainių statyba, nežinojo ir į bylą nepateikta įrodymų, kad apie tokios aplinkybės atsiradimą atsakovė galėjo protingai numatyti; galiojant draudimui vykdyti Sutartyse atsakovės planuotą veiklą, akivaizdu, kad jose numatytų sąlygų atsakovė negalėjo įgyvendinti; atsakovė negalėjo kontroliuoti tai nulėmusių sąlygų ar užkirti joms kelią ir nebuvo Sutartimi prisėmusi tokių aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja force majeure aplinkybės, kurių pagrindu atsakovė gali būti atleista nuo savo prievolės mokėti nuomos mokestį (CK 6.212 straipsnio 1 dalis).
23. Minėta, kad apie negalėjimą vykdyti savo prievolę dėl force majeure aplinkybių atsakovė informavo ieškovus raštu (14.6 punktas), siūlė taikaus sprendimo būdus, tačiau ieškovai su tuo nesutiko. Taigi, atsakovė įvykdė tiek bendradarbiavimo, tiek ir informavimo pareigą, pranešdama naujiesiems žemės savininkams (ieškovams) apie Sutarčių nutraukimą ir tokių veiksmų priežastis (CK 6.212 straipsnio 3 dalis).
24. Sutarčių 11.3 punkte šalys numatė atvejus, kada sutartis Nuomininko (atsakovės) iniciatyva gali būti nutraukta vienašališkai, apie tai įspėjus Nuomotoją (ieškovus) ne vėliau kaip prieš tris mėnesius. Tokiais atvejai gali būti, pvz., aplinkybė, kai per 5 metus nuo Sutarties pasirašymo nepradedami jėgainių ir kelių tiesimo darbai (11.3.2 punktas); Nuomininkas negauna bet kokių jam reikalingų ir būtinų dokumentų dėl numatomo statyti vėjo elektrinių parko <...> (11.3.8 punktas). Šalys susitarė, kad Nuomininkas, nutraukęs Sutartį dėl bent vienos iš 11.3 punkte nurodytų aplinkybių nebus laikomas kaltu dėl nuomos sutarties nutraukimo (11.4 punktas).
25. Atsižvelgiant į tai, kad žemės sutarčių nutraukimas ieškovų nėra ginčijamas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju egzistuoja tiek įstatyminis (6.212straipsnis), tiek sutartinis (Sutarčių 11.4 punktas) pagrindas atleisti atsakovę nuo prievolės mokėti žemės nuomos mokestį vykdymo.
26. Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, netinkamai vertindamas atsakovės argumentus force majeure aplinkybių ir sutarties vykdymo esminio suvaržymo kontekste, nagrinėjamam ginčui spręsti netinkamai taikė šį teisinį santykį reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių
27. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad nagrinėjamam ginčui spręsti pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir sutarčių aiškinimo taisykles.
28. Sutarties šalių valia ir ja prisiimtų įsipareigojimų apimtis nustatomos pagal sutarčių aiškinimo taisykles, reglamentuotas CK 6.193–6.195 straipsniuose, ir suformuluotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.
29. CK 6.193 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad: sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (1 dalis); visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (2 dalis); jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė (3 dalis); kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai (4 dalis); aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (5 dalis).
30. Pagal nuoseklią kasacinio teismo praktiką, CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo prioritetas: aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019 27 punktas). Kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tačiau toks sutarties aiškinimo būdas ne visada leidžia tiksliai įvertinti sutarties turinį ir nustatyti bendrą subjektyvią kontrahentų valią sukurti atitinkamus įsipareigojimus. Sutarties šalių ketinimus lemia kiekvienos iš šalių individualios savybės ir poreikiai, taigi šalių ketinimai gali nesutapti. Be to, kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, ypač jei sandorio šalys laikosi priešingų pozicijų, skirtingai interpretuoja sudarant sutartį buvusią jų valią ar ją iškreipia, nesutaria dėl sutarties tikslų ar turinio. Todėl tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-695/2018, 23 punktas; 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019, 30, 31 punktai; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2020, 29 punktas).
31. Nagrinėjamu atveju ieškovai savo teisę į nuomos mokestį iš esmės grindė Sutarčių 5.1 punkto nuostata, kurioje nustatyta, kad nuomos mokestis pradedamas skaičiuoti už atitinkamą žemės sklypo dalį nuo šios Sutarties pasirašymo momento. Tokiam sutarties aiškinimui iš esmės pritarė ir pirmosios instancijos teismas. Tačiau teismas visiškai nevertino Sutarties sąlygų, šalinančių atsakovės atsakomybę, ir nieko nepasisakė dėl sutarties vykdymo esminio suvaržymo aplinkybių, dėl kurių atsakovė, kaip lygiavertė sutarties dalyvė (šalis), negavo iš sutarties to, ko tikėjosi gauti (nepastatė vėjo jėgainių, nesudarė naujos sutarties, kt.).
32. Minėta, kad į bylą nebuvo pateiktą įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad Sutarties sąlygų atsakovė neįgyvendino dėl savo kaltės. Priešingai, aukščiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad savo tikslų atsakovė nepasiekė ir savo pareigų neįgyvendino dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių (22 punktas).
33. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė 29-30 punktuose aptartą teisinį sutarčių aiškinimo reguliavimą ir tuo klausimu pateiktus kasacinio teismo išaiškinimus, nesivadovavo CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais ir dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
Dėl procesinės bylos baigties
34. Apibendrinant tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, ir dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Minėti pažeidimai sudaro pagrindą teismo sprendimą panaikinti ir priimti byloje naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
35. Į esminius šalių argumentus atsakyta, dėl kitų argumentų teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia galutinio teismo sprendimo rezultato. Be to, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose paskirstymo
36. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus atsakovės apeliacinį skundą tenkinti, skundžiamą sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti, atitinkamai perskirstytinos šalių pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 punktas).
37. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teisme atsakovės bylinėjimosi išlaidas siekė 3 097,12 Eur (DOK-18385; DOK-20602), kurios susidarė už suteiktas teisines paslaugas. Iš atsakovės atstovės pateiktų ataskaitų nustatyta, kad teisinės pagalbos išlaidos susidarė už pasirengimą bylos nagrinėjimui, atstovavimą teismo posėdžiuose, susipažinimą su bylos medžiaga – iš viso advokatė užtruko apie 22 val.
38. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).
39. Nustatyta, kad rengiant procesinius dokumentus – atsiliepimą į ieškinį, advokato paslaugomis atsakovė nesinaudojo, jokių kitų procesinių dokumentų atsakovė teismui nebuvo pateikusi. Atsakovės atstovavimo išlaidos susidarė už dalyvavimą teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė buvo apie 4 val.
40. Pažymėtina, kad pagal teismų formuojamą praktiką, dalyvaujančio byloje asmens patirtos išlaidos už susipažinimą su bylos medžiaga, už teisės aktų, teismų praktikos analizes, už pasirengimus teismo posėdžiams, susitikimus su klientais ir pan. atskirai neatlyginamos, o jos paprastai padengiamos priteisiant iš bylą pralaimėjusios šalies atitinkamas sumas už procesinių dokumentų rengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1030/2012, 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-480-157/2015, 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-397-450/2022; 2025 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-63-798/2025).
41. Vadovaujantis teismų praktikos išaiškinimais, atsakovės turėtos išlaidos už advokatės susipažinimą su bylos medžiaga ir pasirengimą teismo posėdžiams atskirai neatlyginamos. Rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą apskaičiuojamas taikant 0,1 koeficientą (Rekomendacijų 8.19 papunktis). Teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda (Rekomendacijų 9 punktas).
42. Nagrinėjamoje byloje pagal Rekomendacijų 8.19 papunktį maksimalus tokių išlaidų dydis yra 864,40 Eur (2 161,00 bruto × 0,1 (8.19 p. × 4 val.). Dėl to atsakovės pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki maksimalaus jų dydžio ir atsakovei iš ieškovų priteistina 864,40 Eur.
43. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus atsakovės apeliacinį skundą patenkinti, atsakovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 98 straipsnis). Atsakovės apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos siekė 938,16 Eur (353,00 Eur už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis ir 585,16 Eur teisinės paslaugos už apeliacinio skundo parengimą).
44. Atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalių Rekomendacijų 8.10 papunktyje nustatyto tokių išlaidų dydžio, nes už 2024 m. lapkričio mėnesį parengtą apeliacinį skundą maksimalus dydis yra 3 733,88 Eur (2 196,40 Eur bruto × 1,7 (8.10 p.). Todėl atsakovei iš ieškovų priteistinos 938,16 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos. Taigi, iš viso atsakovei UAB „Solmina“ iš ieškovų T. K. ir A. K. priteistina 1 802,56 Eur, iš kiekvieno ieškovo po 901,28 Eur (1 802,56 Eur / 2) pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnis).
45. Duomenų apie pirmosios instancijos teisme patirtas pašto išlaidas nėra, nes byla elektroninės formos, todėl valstybei procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteisiamos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2024 m. spalio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Solmina“ (juridinio asmens kodas 302567632) iš ieškovų T. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 901,28 Eur (devynių šimtų vieno euro 28 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, atlyginimą.
Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.
Teisėjai Gintautas Koriaginas
Algimantas Kukalis
Rūta Palubinskaitė