Administracinė byla Nr. eAS-544-438/2019

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00114-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 52.1.3

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. liepos 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ atskiruosius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą atsakovams V. D. ir V. D., tretieji suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, leidimo atlikti veiksmus ir atlyginimo dydžio už žemės sklypą nustatymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – ir Ministerija, pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas:

1) patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, Tarnyba) direktoriaus 2018 m. gruodžio 27 d. akto Nr. ŽVP-923-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje)“ teisėtumą; leisti įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą atsakovo V. D. asmeninės nuosavybės teise valdomą (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), valstybės vardu ir leisti pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams - Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje; 

2) patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. sausio 18 d. akto Nr. ŽVP-183-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje)“ teisėtumą; leisti įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą atsakovų V. D. ir V. D. bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), valstybės vardu; panaikinti Nekilnojamojo turto registre juridinį faktą apie šio žemės sklypo hipoteką, įregistruotą 2012-01-27 hipotekos registro pranešimo apie hipotekos įregistravimą Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, taip pat žymas apie sąlygą neperleisti turto trečiajam asmeniui ir įsiskolinimą už įsigytą turtą, įrašytas 2011 m. rugpjūčio 11 d. pirkimo-pardavimo sutarties, reg. Nr. 3021, pagrindu, ir leisti pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams - Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje;

3) patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. sausio 18 d. akto Nr. ŽVP-184-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje)“ teisėtumą, leisti įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą atsakovų V. D. ir V. D. bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), valstybės vardu; panaikinti Nekilnojamojo turto registre juridinį faktą apie šio žemės sklypo hipoteką, įregistruotą 2012-01-27 hipotekos registro pranešimo apie hipotekos įregistravimą Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, taip pat žymas apie sąlygą neperleisti turto trečiajam asmeniui ir įsiskolinimą už įsigytą turtą, įrašytas 2011 m. rugpjūčio 11 d. pirkimo-pardavimo sutarties, reg. Nr. 3021, pagrindu, ir leisti pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams - Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje;

4) nustatyti, kad atsakovui V. D. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 27 d. aktu Nr. ŽVP-923-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje)“ paimtą (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 17 960 Eur;

5) nustatyti, kad atsakovams V. D. ir V. D. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019m. sausio 18 d. aktu Nr. ŽVP-183-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje)“ paimtą (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 8 110 Eur;

6) nustatyti, kad atsakovams V. D. ir V. D. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019m. sausio 18 d. aktu Nr. ŽVP-184-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje)“ paimtą (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 13 030Eur.

Atsakovas V. D. (toliau – ir atsakovas) atsiliepime, be kitų prašymų, prašė sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą, kadangi Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI-1362-1063/2019, pradėta pagal V. D. skundą dėl Tarnybos 2018 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. 1P-386-(1.17E) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas-Lietuvos ir Latvijos valstybių siena Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje) projekto patvirtinimo ir dėl suprojektuotų žemės sklypų pertvarkymo, servitutų nustatymo, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo, žemės savininkų nuosavybės teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ (toliau – ir 2018 m. rugsėjo 27 d. įsakymas Nr. 1P-386-(1.17E)). Teigė, kad iki nebus išspręstas ginčas dėl nurodyto įsakymo teisėtumo, negali būti sprendžiama dėl Tarnybos priimtų aktų Nr. ŽVP-923, Nr. ŽVP-183 ir Nr. ŽVP-184 teisėtumo patvirtinimo.

Atsakovė V. D. pritarė V. D. prašymui sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą.

Pareiškėjas Ministerija su atsakovo prašymu sustabdyti bylos nagrinėjimą nesutiko ir prašė jo netenkinti.

Paaiškino, kad Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo (toliau – ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įstatymas) 6 straipsnio 2 dalis nustato 14 dienų terminą nutarčiai, kuria išsprendžiamas klausimas, ar patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartimi buvo atmestas V. D. prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti skundžiamo 2018 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. 1P-386-(1.17E) galiojimą. Administracinėje byloje Nr. eI-1362-1063/2019 teismo posėdis nepaskirtas, šioje byloje procesas gali užtrukti ir tai prieštarautų vykdomo ypatingos valstybinės svarbos projekto tikslams.

Trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Lietuvos geležinkeliai“ su atsakovo prašymu nesutiko ir prašė jo netenkinti.

Paaiškino, kad V. D. skundžiamas 2018 m. rugsėjo 27 d. įsakymas Nr. 1P-386-(1.17E) buvo priimtas remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 31 patvirtintu Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas-Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialiuoju planu, kuris yra galiojantis ir bus toliau vykdomas, net ir panaikinus skundžiamą įsakymą.

II.

        Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. birželio 11 d. nutartimi sustabdė administracinę bylą Nr. eI-5413-283/2019 iki Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI-1362-1063/2019 įsiteisės priimtas galutinis procesinis sprendimas.

        Teismas nurodė, kad pareiškėjas Ministerija, remdamasis Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus su pareiškimu, kuriame, be kitų reikalavimų, suformulavo prašymą patvirtinti Tarnybos 2018 m. gruodžio 27 d. aktų Nr. ŽVP-923-(1.18), Nr. ŽVP-183-(1.18) ir Nr. ŽVP-184-(1.18) teisėtumą. Pagal Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas,  teismas, priimdamas nutartį, išsprendžia klausimą, ar yra priimtas žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktas.

        Teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2018 m. gruodžio 3 d. buvo gautas V. D. skundas atsakovams Tarnybai, Ministerijai, Tarnybos Pasvalio skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui AB „Lietuvos geležinkeliai“. Iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 15 d. nutarties, kuria buvo priimtas nagrinėti paduotas skundas, matyti, kad V. D. ginčija Tarnybos 2018 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. 1P-386-(1.17E) teisėtumą.

        Teismas nurodė, kad iš Tarnybos 2018 m. gruodžio 27 d. aktų Nr. ŽVP-923-(1.18), Nr. ŽVP-183-(1.18) ir Nr. ŽVP-184-(1.18) įžanginių dalių matyti, jog šie aktai priimti remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 31 „Dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas-Lietuvos ir Latvijos siena specialiojo plano patvirtinimo ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas-Lietuvos ir Latvijos siena nutiesti procedūros pradžios“ ir atsižvelgus į Tarnybos 2018 m. rugsėjo 27 d. įsakymą Nr. 1P-386-(1.17E), kuriuo buvo patvirtintas Žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas-Lietuvos ir Latvijos valstybių siena Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje) projektas;  pertvarkyti žemės sklypai, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), reikalingi paimti visuomenės poreikiams - Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas-Lietuvos ir Latvijos siena nutiesti Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje; nustatyti pertvarkytų žemės sklypų kadastro duomenys; nustatyti servitutai;  išspręsti žymų apie pradėtą žemės paėmimą visuomenės poreikiams perkėlimo ir žemės savininkų nuosavybės teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre klausimai.

        Teismas pažymėjo, kad, vadovaujantis Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 5 punktu, sprendžiant klausimą, ar yra priimtas žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktas, nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI-5413-283/2019 nustačius duomenų, jog kilęs ir teismine tvarka nagrinėjamas ginčas dėl administracinio akto, kurio pagrindu priimti žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktai, nepakanka formaliai konstatuoti, kad tokie aktai yra priimti. Teismas vertino, kad  Tarnybos 2018 m. gruodžio 27 d. aktų Nr. ŽVP-923-(1.18), Nr. ŽVP-183-(1.18) ir Nr. ŽVP-184-(1.18) teisėtumo klausimas negali būti tinkamai išspręstas, iki nepaaiškės, ar teisėtas ir pagrįstas yra Tarnybos 2018 m. rugsėjo 27 d. įsakymas Nr. 1P-386-(1.17E).

III.

Pareiškėjas Ministerija atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės atmetant atsakovo prašymą.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas neteisingai taikė proceso teisės normas, dėl to nutartis yra nepagrįsta ir turėtų būti panaikinta. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu bylos sustabdymas yra galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys, o toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje byloje. Šiuo atveju skiriasi nagrinėjamų bylų dalykas. Nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI-5413-283/2019 pareiškėjas į teismą kreipėsi specialiojo – Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įstatymo, nustatyta tvarka. Šio įstatymo 6 straipsnyje yra nustatyta aiški tvarka ir terminai kaip yra nagrinėjamos administracinės bylos įgyvendinant žemės paėmimą visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje yra aiškiai nurodyta, kad teismas ne vėliau kaip per 14 dienų nuo žemės savininko ir (ar) kito naudotojo atsiliepimo pateikimo dienos priimdamas nutartį turi išspręsti klausimą ar patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą. Taigi įstatymų leidėjas, atsižvelgiant į tai, kad ypatingos svarbos projektai būtų įgyvendinami kuo skubiau ir užkertant kelią proceso vilkinimui, nustatė tokį teisinį reguliavimą, kad būtų užtikrinama, jog įgyvendinant ypatingos svarbos projektus žemė visuomenės poreikiams galėtų būti paimama ypač operatyviai, taip užtikrinant visos visuomenės poreikių tenkinimą. Taigi ir bylos stabdymo klausimas tokiose bylose turėtų būti sprendžiamas ypatingai atidžiai ir bylos stabdomos tik tais atvejais, kuomet egzistuoja akivaizdus bylos sustabdymo pagrindas ir teismas nustato, jog nėra kito būdo tinkamai išspręsti kilusi ginčą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams.

Pažymi, kad vykdomas „Rail Baltica“ projektas yra ypatingai svarbus valstybės interesams, nes užtikrina visuomenės poreikius dėl susisiekimo tarp Baltijos valstybių, Suomijos ir vakarų Europos valstybių įrengiant vakarų standartus atitinkančią geležinkelio vėžę. Atitinkamai tiek Seimo, tiek Vyriausybės, tiek tarptautiniuose dokumentuose akcentuojama šio projekto svarba. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 31 patvirtintame Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialiajame plane numatyta, kad šio specialiojo plano sprendiniai turi būti įgyvendinti iki 2025 m. gruodžio 31 d. Tai tik dar kartą patvirtina projekto svarbą bei trumpus įgyvendinimo terminus, dėl to turi būti užtikrinama, kad ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra turėtų būti atliekama operatyviai, jog išliktų galimybė šį ypatingos svarbos projektą įgyvendinti laiku. Tuo tarpu administracinėje byloje Nr. eI-1362-1063/2019 dar net nėra paskirtas teismo posėdis, o visas bylos nagrinėjimas pirmojoje ir apeliacinėje instancijose gali užtrukti apie 2-3 metus. Taigi teismas turėjo visas aplinkybes įvertinti ypač atidžiai ir atsakingai spręsti ar tikrai egzistuoja prejudicinis ryšys tarp nagrinėjamų bylų.

Nurodo, kad šioje bylos stadijoje yra nagrinėjamas tik Tarnybos žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų (Nr. ŽVP-923, Nr. ŽVP-183 ir Nr. ŽVP-184) teisėtumas. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka teismas turėtų tik patikrinti šių Tarnybos žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų teisėtumą, tikrindamas konkrečius 1-6 punkte nurodytus kriterijus. Tuo tarpu šioje konkrečioje situacijoje atsakovo administracinėje byloje Nr. eI-1362-1063/2019 ginčijamas Tarnybos 2018 m. rugsėjo 27 d. įsakymas nėra vienas iš tų dokumentų, kurių teisėtumą turėtų tikrinti teismas šioje bylos stadijoje, t. y. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose nėra numatyta, kad teismas turėtų vertinti bei tikrinti ir kitus administracinius aktus, susijusius su žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros vykdymu.

Spręsdamas, ar yra (nėra) dviejų nagrinėjamų bylų tiesioginis teisinis ryšys, teismas turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatomi kitoje byloje, dėl kurios siekiama sustabdyti bylą. Tačiau skundžiamoje nutartyje nėra nurodytos aplinkybės (faktai), kurios negali būti nustatytos šioje byloje, kurios konkrečios aplinkybės, nustatytos kitoje administracinėje byloje, bus prejudicinės šioje byloje. Nutartyje tik nurodyta, kad Tarnybos aktai priimti atsižvelgus į kitoje administracinėje byloje Nr. eI-1362-1063/2019 ginčijamą Tarnybos 2018 m. rugsėjo 27 d. įsakymą. Tačiau minėti Tarnybos aktai priimti visų pirma vadovaujantis Vyriausybės 2017 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 31 patvirtintu specialiuoju planu. Vilniaus apygardos administraciniam teismui panaikinus Tarnybos 2018 m. rugsėjo 27 d. įsakymą, žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra vis tiek būtų tęsiama vadovaujantis minėtu specialiuoju planu. Taigi teismas nepagrįstai vertino, jog nėra galimybės išnagrinėti administracinę bylą, kol nepriimtas procesinis sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-1362-1063/2019, nes šių administracinių bylų nagrinėjimo dalykas nesutampa, o atsižvelgus į nagrinėjamos administracinės bylos Nr. eI-5413-283/2019 specifiką, nėra pagrindo konstatuoti, kad šios bylos (jos dalies dėl Tarnybos aktų teisėtumo patvirtinimo) negalima išnagrinėti, kol nebus išnagrinėta administracinė byla Nr. eI-1362-1063/2019.

Atkreipia dėmesį, kad V. D. administracinėje byloje Nr. eI-1362-1063/2019 prašė taikyti ir reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti Tarnybos 2018 m. rugsėjo 27 d. įsakymo galiojimą, tačiau teismas, preliminariai įvertinęs skundo pagrįstumą ir Tarnybos 2018 m. rugsėjo 27d. įsakymo galiojimo sustabdymo galimas neigiamas pasekmes, V. D. prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones atmetė. Tarnybos 2018 m. rugsėjo 27 d. įsakymas yra galiojantis, taip pat ir kiti pareiškėjo pareiškime nurodyti dokumentai yra galiojantys bei išlaikyta Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įstatyme nustatyta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Lietuvos geležinkeliai“ atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 11 d. nutartį ir atsakovo prašymą dėl bylos sustabdymo atmesti.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos sprendžiant bylos sustabdymo klausimus. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įstatyme nustatyta, kad tais atvejais, kai projektą įgyvendinanti institucija kreipiasi į teismą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, teismas įvertina, ar yra šio straipsnio 2 dalyje nurodyti pagrindai. Šiuo atveju, kaip ir nurodo pareiškėjas, visos įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos yra tinkamai įvykdytos, tai pagrindžiantys įrodymai pateikti kartu su pareiškimu teismui, todėl yra teisinis pagrindas teismo nutartimi patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą administracinėje byloje Nr. eI-5413-283/2019. Atsakovo inicijuotoje administracinėje byloje nebus nustatyti jokie faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius administracinės bylos Nr. eI-5413-283/2019 nagrinėjimas būtų negalimas, nes pareiškėjas yra pateikęs visus įrodymus, patvirtinančius įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų išpildymą, taip pat ir tai, kad yra parengtas žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas ir paimamo visuomenės poreikiams turto vertinimo ataskaita. Atsakovo inicijuotoje byloje Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 15 d. nutartyje nurodė, kad iš skundo turinio nustatyta, jog pareiškėjas nesutinka su Tarnybos priimtu įsakymu bei Tarnybos Pasvalio skyriaus 2018 spalio 8 d. raštu Nr. 24SD-3086-(14.24.104.). Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti skundžiamo įsakymo galiojimą. Taigi reikalavimo užtikrinimo priemonės atsakovo inicijuotoje byloje nebuvo pritaikytos, šiuo metu įsakymas yra nenuginčytas ir galiojantis, todėl nėra kliūčių tęsti procesą ir patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų teisėtumą.

Atsakovo inicijuotoje byloje teismui pateiktame skunde nenurodyta konkrečių faktų, kad priėmimo atveju procedūra būtų pažeista ar nebūtų buvę pateikti jai reikalingi dokumentai. Pats pareiškėjas įsakymo nepagrįstumą ir neteisėtumą grindžia tuo, kad jis priimtas remiantis teisės aktais, kurie prieštarauja visuomenės poreikiui ir viešajam interesui. Mano, kad teismas, spręsdamas dėl administracinės bylos sustabdymo, galbūt nevisapusiškai įvertino atsakovo inicijuotoje byloje nagrinėjimo dalyką ir teismo sprendimo, jeigu ginčijamas įsakymas būtų pripažintas neteisėtu, įtaką nagrinėjamai bylai, todėl buvo nepagrįstai nustatytas bylų tiesioginis ryšys, lemiantis būtinybę stabdyti vieną iš bylų.

Akcentuoja, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas yra parengiamas atlikus kadastrinius matavimus pagal specialiojo plano sprendinius. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimo etape nėra priimami savarankiški sprendimai dėl trasos vietos koregavimo. V. D. abiejose bylose kelia klausimus apskritai dėl geležinkelio linijos lokacijos pasirinkimo, projekto pagrįstumo ir t. t. Akivaizdu, kad tokių aplinkybių patikrinimas negali būti įgyvendintas nagrinėjant bylą tik dėl Tarnybos sprendimo patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą, kuris priimamas po atitinkamų Seimo, Vyriausybės sprendimų bei specialiojo plano patvirtinimo. Taigi netgi panaikinus atsakovo inicijuotoje byloje ginčijamą Įsakymą, liktų galioti specialiojo plano sprendiniai dėl konkrečios geležinkelio kelio vietos, todėl tokiu būdu ginčas nebūtų išspręstas iš esmės. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas turėjo galimybę pats įvertinti nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes dėl atsakovo inicijuotoje byloje ginčijamo įsakymo teisėtumo ir galimo panaikinimo reikšmės administracinės bylos Nr. eI-5413-283/2019 kontekste bei atitinkamai savarankiškai priimti sprendimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų teisėtumo patvirtinimo. 

Pažymi, kad įsakymu patvirtintas žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas apima ne tik atsakovų, bet ir visus Pasvalio rajono teritorijoje esančius žemės sklypus, patenkančius į geležinkelio kelio trasą. Pagal parengto projekto sprendinius jau pasirašyti 607 žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktai ir jų atžvilgiu yra tęsiamos procedūros, mokamos kompensacijos, valstybės vardu registruojami žemės sklypai ir bus atliekami europinės vėžės tiesimo darbai, nepasirašyti liko tik 7 aktai. Taigi Įsakymas jau yra pradėtas įgyvendinti, todėl jo galiojimas pilna apimtimi nebegalės būti stabdomas. Šios aplinkybės taip pat suponuoja išvadą, kad, kol bus nagrinėjama atsakovo inicijuota byla, o vėliau – tęsiamas administracinės bylos Nr. eI-5413-283/2019 nagrinėjimas, trijose atkarpose, patenkančiose į atsakovų valdomus žemės sklypus, bus įšaldyti darbai ir atsiras geležinkelio linijos „tuščios atkarpos“. Tokiu būdu iš esmės bus neįmanoma įgyvendinti projekto visa apimtimi. Operatyvus teismo nutarties, kurioje būtų patvirtintas žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumas, priėmimas yra labai svarbus įgyvendinant „Rail Baltica“ projektą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 31 pradėjo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Šiame nutarime numatyta specialiojo plano sprendinius įgyvendinti ne vėliau kaip iki 2025 m. gruodžio 31 d., o tai reiškia, kad iki to laiko turi būti nutiesta geležinkelio linija, todėl yra labai svarbu kuo greičiau baigti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, kad būtų galima inicijuoti tolimesnius veiksmus, reikalingus linijos tiesimui ir kurių atlikimas yra ilgas ir sudėtingas procesas, apimantis vieną po kito einančius etapus: geležinkelio linijos statybos techninio projekto ir darbo projekto parengimą (apytikslė trukmė optimaliu atveju – 2 metai), geležinkelio linijos statybos darbus (apie 2 metai), geležinkelio linijos inžinerinių sistemų projektavimą (apie 2 metai), įrengimą bei testavimą (apie 1 metai).

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą nurodo, kad sutinka su pareiškėjo atskirojo skundo argumentais ir palaiko prašymą panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovo prašymą dėl bylos sustabdymo atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba pateiktame prašyme nurodo, kad prisideda prie pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens atskirųjų skundų ir palaiko juose išdėstytus argumentus. Prašo pirmosios instancijos teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartį panaikinti ir atsakovo prašymą dėl bylos sustabdymo atmesti.

Atsakovas V. D. atsiliepime į pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens atskiruosius skundus su jais nesutinka ir prašo juos atmesti.

Atsakovas nurodo, kad atskirųjų skundų teiginiai yra nepagrįsti ir neteisingi, trafaretiniai ir paremti tik geležinkelių transporto bendrovės logistikos verslo interesus ginančiais politiniais teiginiais, juose pateikiamos tik iš įvairių teismų nutarčių konteksto ištrauktos citatos, kurios priimtos visiškai kitokio pobūdžio ginčo bylose, ir kurios nėra precedentas nagrinėjamai bylai, todėl jomis negalima remtis priimant sprendimą šioje byloje.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pripažino, kad nagrinėjamoje byloje ir Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI-1362-1063/2019 yra prejudicinis ryšys, nes pastarojoje byloje (Nr. eI-1362-1063/2019) priimtas sprendimas bus pagrindas sprendimui byloje Nr. eI-5413-283/2019. Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje byloje vienas iš ginčijamų klausimų yra dėl administracinio akto - Tarnybos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. lP-386-(1.17E) - kurio pagrindu ir yra priimti prašomi patvirtinti aktai - teisėtumo ir pagrįstumo. Tai reiškia, kad kol Vilniaus apygardos administraciniame teisme nėra išspręstas teisinis ginčas dėl minėto įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo, negali būti nagrinėjamas pareiškėjo prašymas patvirtinti aktų teisėtumą. Priešingu atveju, būtų akivaizdžiai pažeistas teisės principas, kad teisėti veiksmai negali kilti iš neteisėtų veiksmų. Taigi nagrinėjamų abiejų bylų dalykas yra tapatus, jis nesiskiria. Tai, kad abiejų administracinių bylų nagrinėjimo dalykas sutampa, pripažįstama ir pareiškėjo atskirajame skunde, nurodant apie teismo atmestą atsakovo prašymą, pateiktą administracinėje byloje Nr. eI-1362-1063/2019, sustabdyti Tarnybos 2018 m. rugsėjo 27 d. įsakymo galiojimą. Tai, kad šio įsakymo galiojimas nesustabdytas, visiškai nereiškia jo teisėtumo bei pagrįstumo ir nepatvirtina, kad išlaikyta Žemės paėmimo įstatyme nustatyta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra.

Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas atskirajame skunde subjektyviai, klaidinančiai ir visiškai neteisingai interpretuoja „visuomenės poreikį dėl susisiekimo tarp Baltijos valstybių, Suomijos ir vakarų Europos valstybių” - nes visuotinai žinoma, kad toks susisiekimas tarp visų Baltijos valstybių, Suomijos ir visų vakarų Europos valstybių jau dabar realiai egzistuoja ir jis vyksta ne tik kelių, vandens ir oro transportu, bet ir tuo pačiu geležinkeliu - nuo Lenkijos iki Kauno yra jau nutiesta ir nuo 2016 m. veikianti europinio standarto greitojo traukinio linija, o platesnio parametro vėžės geležinkeliu nuo Kauno ir Vilniaus - iki Rygos, Talino, Minsko, Kijevo ir kitų miestų.

Nurodo, kad pareiškėjo skunde neteisingai akcentuojama ir tai, kad šioje bylos stadijoje nagrinėjamas tik Tarnybos aktų Nr. ŽVP-923, ŽVP-183 ir ŽVP-184 teisėtumas“. Tai, kad šiuos aktus paruošė ir juos pasirašydamas patvirtino turintis teisę pagal pareigas tai daryti atitinkamas pareigūnas - Tarnybos direktorius, dar nereiškia, kad tiek 2018 m. rugsėjo 27 d. įsakymas ir šio įsakymo pagrindu suformuoti aktai Nr. ŽVP-923, ŽVP-183 ir ŽVP-184 yra pagristi, teisingi ir atitinkantys realų viešąjį interesą bei dabartinius visuomenės poreikius.

Nors atskiruosiuose skunduose teisingai nurodyta, kad nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas specifinis klausimas, tačiau juose nurodoma teismų praktika šiuo atveju nėra tinkama, todėl negalima ja vadovautis - tokia teismų praktika nėra precedentas nagrinėjamai bylai - cituojamų bylų ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra visiškai skirtingos, nes visoje teismų praktikos istorijoje niekada nebuvo nagrinėjamas toks specifinis geležinkelio krypties per laukus, pievas ir miškus atitikimo visuomenės poreikiui klausimas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dar nėra suformavęs teismų praktikos dėl tokių specifinių teisinių ginčų klausimų teisingo ir tinkamo išsprendimo.

Atsakovo teigimu, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl atskirieji skundai atmestini. Taip pat atsakovas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kad atsakovas galėtų pateikti įrodymus, išsamesnius paaiškinimus ir prašymus, kurių šiame atsiliepime dėl trumpo atsiliepimo pateikimo termino ir laiko stokos nėra galimybių išsamiai išdėstyti.

Atsakovė V. D. atsiliepime į atskiruosius skundus su jais nesutinka ir prašo juos atmesti, teismo nutartį dėl bylos sustabdymo palikti nepakeistą.

Atsakovė nurodo, kad nei karto jokiu būdu iki pat teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutarties nebuvo informuojama ir nebuvo informuota apie tai, jog atskiruosiuose skunduose nurodytą Projekto 2-os dalies įgyvendinimą yra planuojamas įgyvendinti atsakovei nuosavybės teise priklausančioje teritorijoje. Atsakovei nebuvo atsiųstas ir atskiruosiuose skunduose nurodytas Vyriausybės nutarimas Nr. 31, kuriame nėra nurodyta, kad Projekto ar kurios nors jo dalies įgyvendinimui reikalinga būtent atsakovės nuosavybė ar jos dalis. Taigi Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktų reikalavimai yra neišpildyti, todėl atskiruosiuose skunduose neteisingai nurodoma, kad galima paimti jos nuosavybę kitų privačių užsienio kompanijų krovinių gabenimo ar keleivių vežimo geležinkeliu verslo plėtrai. Taip pat atsakovei nėra žinoma apie jos turto, kurį planuojama paimti minėtiems tikslams, vertinimo ataskaitą, kuri turto, kurio dalis jai priklauso kaip bendrasavininkei, dalis yra įvertinta ir apie tai netgi egzistuoja tokios turto dalies vertinimo ataskaita. Atsakovė neinformuota, už kurią turto, kuris jai priklauso kaip bendrasavininkei pagal įstatymą, dalį yra planuojama sumokėti ir kokia tos žemės dalies vertė, todėl Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 4 ir 6 punktai taip pat yra neišpildyti.

Atsakovė pažymi, kad Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 11 d. nutartyje teisingai pripažinta, jog su šia byla ir su Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracine byla Nr. eI-1362-1063/2019 yra teisinis ryšys, todėl kol nėra išnagrinėta byla Vilniaus apygardos administraciniame teisme, negali būti nagrinėjama ši byla.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 11 d. nutarties, kuria teismas, vadovaudamasis ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktu, sustabdė administracinę bylą iki įsiteisės teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-1362-1063/2019.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovo V. D. atsiliepime į atskiruosius skundus prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 151 straipsnyje nustatyta, jog atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis. Pagal ABTĮ 141 straipsnio 1 dalį,  apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti ABTĮ nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.

Teismų praktikoje, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymima, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017 ir kt.).

Įvertinusi administracinės bylos medžiagą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių atskirieji skundai turėtų būti nagrinėjami žodinio proceso tvarka. Byloje nėra tiriamos tokios faktinės aplinkybės bei nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teismui, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, taip pat ir atskiruosiuose skunduose bei atsiliepimuose į atskiruosius skundus. Pabrėžtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. atsakovams buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją nagrinėjamu klausimu.

Įvertinusi nurodytas aplinkybes, taip pat bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių dėl žodinio proceso būtinumo apeliacinės instancijos teisme, todėl atsakovo V. D. prašymas netenkinamas ir byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kuriame nurodyta, jog teismas sustabdo bylos nagrinėjimą, kai negalima nagrinėti tos bylos, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 100 straipsnis pagal bylos sustabdymo pagrindus išskiria dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį bylos sustabdymą ir fakultatyvųjį bylos sustabdymą. Šioje byloje taikytas bylos sustabdymo pagrindas yra privalomasis. Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo skirtumas yra tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvusis bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai.

Sprendžiant, ar egzistuoja bylos sustabdymo pagrindas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas pagal ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje byloje (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-591/2013; 2014 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-765/2014; 2019 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-253-415/2019 ir kt.). Prejudicinis bylų ryšys iš esmės reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas. Bylos nagrinėjimo negalimumas reiškia, kad kitoje byloje priimtame teismo sprendime gali būti nustatyti faktai, kurie iš naujo nebus įrodinėjami, tačiau vien tai, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, jei administracinis teismas turi galimybių pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2159/2011; 2019 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-336-520/2019). Vien ta aplinkybė, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo sustabdyti bylą, jei administracinis teismas turi galimybes pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-624/2012). Be pagrindo sustabdžius bylos nagrinėjimą yra vilkinamas procesinių veiksmų atlikimas, gali būti pažeidžiami kitų byloje dalyvaujančių asmenų interesai, paneigiami administracinio proceso tikslai (ABTĮ 11 str.). 

Vien tik prielaida, jog tam tikros faktinės aplinkybės gali būti nustatomos kitoje byloje, nėra pakankamas pagrindas stabdyti administracinę bylą pagal ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nepaisant to, kad jos gali palengvinti įrodinėjimo procesą administracinėje byloje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2159/2011).

Taigi teismas, siekdamas teisingai pritaikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą bylos privalomojo sustabdymo pagrindą, visų pirma turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Spręsdamas, ar yra (nėra) dviejų nagrinėjamų bylų tiesioginis teisinis ryšys, teismas turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatomi kitoje byloje, dėl kurios siekiama sustabdyti bylą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali tinkamai išnagrinėti bylos. Pažymėtina, kad administracinio proceso tikslai reikalauja, jog teismas rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu ir asmenų pažeistų teisių apgynimu, teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų vien formaliai ir kiekvienu konkrečiu atveju privalo įsitikinti, kad yra pagrindas sustabdyti bylą.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas, remdamasis Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įstatymu, be kitų reikalavimų, prašo patvirtinti Tarnybos 2018 m. gruodžio 27 d. ir 2019 m. sausio 18 d. aktus Nr. ŽVP-923-(1.18), Nr. ŽVP-183-(1.18.) ir Nr. ŽVP-184-(1.18.) dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą. Šie aktai, kaip nurodyta jų įžanginėje dalyje, yra priimti remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 31 „Dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas-Lietuvos ir Latvijos siena specialiojo plano patvirtinimo ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas-Lietuvos ir Latvijos siena nutiesti procedūros pradžios“ bei atsižvelgiant į Tarnybos 2018 m. rugsėjo 27 d. įsakymą Nr. 1P-386-(1.17E), kuriuo patvirtintas Žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas-Lietuvos ir Latvijos valstybių siena Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje) projektas, pertvarkyti žemės sklypai, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), reikalingi paimti visuomenės poreikiams - Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas-Lietuvos ir Latvijos siena nutiesti Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje, nustatyti pertvarkytų žemės sklypų kadastro duomenys, nustatyti servitutai, išspręsti žymų apie pradėtą žemės paėmimą visuomenės poreikiams perkėlimo ir žemės savininkų nuosavybės teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre klausimai.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme priimtoje nagrinėti administracinėje byloje Nr. eI-1362-1063/2019 pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai, Susisiekimo ministerijai, Nacionalinės žemės tarnybos Pasvalio skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui AB „Lietuvos geležinkeliai“, pareiškėjas, be kita ko, ginčija Tarnybos 2018 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr.1P-386-(1.17E) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto patvirtinimo ir dėl suprojektuotų žemės sklypų pertvarkymo servitutų nustatymo, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo, žemės savininkų nuosavybės teisių įregistravimo nekilnojamojo turto registre“ teisėtumą. Taigi skiriasi nagrinėjamų bylų dalykai ir bylose nustatinėjamos skirtingos aplinkybės (faktai).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad skundžiamoje nutartyje nėra nurodytos aplinkybės (faktai), kurios negali būti nustatytos šioje byloje, kurios konkrečios aplinkybės, nustatytos kitoje administracinėje byloje, bus prejudicinės šioje byloje.

Įvertinus pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytas aplinkybes, dėl kurių administracinė byla sustabdyta, administracinėje byloje Nr. eI-1362-1063/2019 nagrinėjamo ginčo pobūdį, Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įstatymo paskirtį, tai, kad sustabdant bylos nagrinėjimą nebuvo nustatytos aplinkybės (faktai), kurių negalima išnagrinėti šioje administracinėje byloje, konkrečios prejudicinės aplinkybės, kurios bus nustatytos administracinėje byloje Nr. eI-1362-1063/2019, teisėjų kolegijos vertinimu, administracinė byla sustabdyta be teisėto pagrindo.

Atsakovo atsiliepime į atskiruosius skundus nurodytos aplinkybės iš esmės yra susijusios su ginčo esme, todėl teisėjų kolegija jų nevertina ir plačiau dėl jų nepasisako.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sustabdė šią administracinę bylą, todėl atskirieji skundai tenkinami, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ atskiruosius skundus tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 11 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmams.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                        Romanas Klišauskas

                                        Rytis Krasauskas

                                        Ričardas Piličiauskas