Civilinė byla Nr. e2A-1443-390/2020

Teisminio proceso Nr. 2-28-3-03261-2019-9  

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 2.6.8.6; 2.6.8.8; 2.6.8.9; 3.2.4.11; 3.3.1.18.3. 

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 22 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

        teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės  uždarosios akcinės bendrovės „Borusta“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-451-301/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Borusta“ patikslintą ieškinį atsakovui T. T. dėl skolos, metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 2195,11 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas bei atsisakė pradinio ieškinio dalyje dėl 5344,92 Eur skolos priteisimo.

2.       Nurodė, kad šalys 2014 m. balandžio 18 d. sudarė Šviesių naftos produktų ir suskystintų dujų (prekių) pirkimo-pardavimo sutartį Nr. V-28, pagal kurią ieškovė pristatė atsakovui pagal užsakymą 13182,95 litrus dyzelino ir 2018 m. birželio 30 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. BRF0912957  9554,87 Eur sumai, kurią atsakovas turėjo apmokėti iki 2018 m. liepos 30 d. Pirmąjį 3000 Eur mokėjimą atsakovas atliko 2019 m. vasario 25 d., t. y. praleidęs sąskaitos faktūros apmokėjimo terminą 210 dienų. Po to, kai buvo pareikštas ieškinys teisme, atsakovas 2019 m. gruodžio 5 d. atliko dar tris mokėjimus ieškovei, kuriais dalinai padengė skolą: pervedė 1750 Eur, 3200 Eur ir 954,87 Eur. Šalys sutarties 5.3. punkte susitarė, jog neįvykdžius reikalavimų numatytų 5.1. ir 5.2. punkte, ieškovė turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl to, kad atsakovas neįvykdė savo įsipareigojimų ir priskaičiuoti 0,02 % delspinigių už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną už 15 dienų nuo įsiskolinimo sumos. Už sekančias uždelstas dienas pradedant skaičiuoti nuo 16 termino praleidimo dienos priskaičiuoti 0,05 % už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną nuo neapmokėtos sumos. Ieškovė gautas atsakovo įmokas paskirstė pagal CK 6.54 straipsnyje nurodytas įmokų paskirstymo taisykles, t. y. pirmiausia dengė delspinigius, paskui skolą. 

3.       Atsakovas T. T. teismo posėdyje su patikslintu ieškiniu nesutiko, kadangi 2019 m. spalio 1 d. buvo skolingas ieškovei 5904,87 Eur. Nurodė, kad pirmą įmoką – 650 Eur – ieškovei pagal išrašytą sąskaitą sumokėjo 2018 m. spalio 30 d., mokėtojas buvo D. T.. 2019 m. vasario 25 d. sumokėjo ieškovei 3000 Eur įmoką, 2019 m. gruodžio 5 d. sumokėjo ieškovei tris įmokas: 1750 Eur, 3200 Eur ir 954,87 Eur. Šiuo metu ieškovei yra sumokėjęs visą skolą. Su ieškove nebuvo susitarę, jog įmokėtomis įmokomis pirmiausia bus dengiami ieškovės paskaičiuoti delspinigiai, o tik po to dengiama pagrindinė skolos suma. Kad ieškovė pirmiausia padengia paskaičiuotus delspinigius, atsakovui buvo naujiena, kadangi pervesdamas pinigus nurodydavo, kad apmoka PVM sąskaitą faktūrą, o kitokių pranešimų iš ieškovės nebuvo gavęs. Su ieškovės paskaičiuotomis delspinigių sumomis ir delspinigių skaičiavimo laikotarpiais nesutiko.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2020 m. birželio 19 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo ieškovei 835,36 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. spalio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 19 Eur žyminį mokestį ir 552 Eur advokato pagalbai apmokėti. Kitoje dalyje patikslinto ieškinio netenkino. Pavedė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovei UAB „Borusta“ 90 Eur  žyminio mokesčio dalį.

5.       Teismas nurodė, kad  pagal šalių 2014 m. balandžio 18 d. sudarytą Šviesių naftos produktų ir suskystintų dujų (prekių) pirkimo-pardavimo sutartį Nr. V-28 ieškovė pristatė atsakovui pagal užsakymą 13 182,95 litrus dyzelino ir 2018 m. birželio 30 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą BRF Nr. 0912957 9554,87 Eur sumai, kurią atsakovas turėjo apmokėti iki 2018 m. liepos 30 d. 2018 m. spalio 30 d. mokėjimo nurodymu D. T. sumokėjo ieškovei 650 Eur įmoką, mokėjimo paskirtyje nurodydama, kad tai yra dalinis mokėjimas už ūkininko T. T. sąskaitą BRF Nr. 0912957. 2019 m. vasario 25 d. pavedimu atsakovas T. T. ieškovei sumokėjo 3000 Eur, 2019 m. gruodžio 5 d. trimis skirtingais pavedimais atsakovas sumokėjo ieškovei 1750 Eur, 3200 Eur ir 954,87 Eur, nurodydamas, kad apmoka sąskaitą BRF Nr. 0912957. Iš viso atsakovas ieškovei yra sumokėjęs 9554,87 Eur, t. y. šiuo metu sumokėta visa PVM sąskaitoje faktūroje BRF Nr. 0912957 nurodyta 9554,87 Eur suma.

6.       Sutarties 5.3. punkte numatyta, kad neįvykdžius sutarties 5.1. ir 5.2 punktuose numatytų reikalavimų (atsiskaityti ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų laikotarį nuo prekių perdavimo pirkėjui dienos už gautas prekes) tiekėjas (ieškovė) turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl to, kad pirkėjas neįvykdė savo įsipareigojimų ir priskaičiuoti 0,02 procentus delspinigių už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną už 15 dienų nuo įsiskolinimo sumos. Už sekančias uždelstas dienas pradedant skaičiuoti nuo 16 termino praleidimo dienos priskaičiuoti 0,05 procento už kiekvieną uždelstą dieną nuo neapmokėtos sumos.

7.       Byloje kilo ginčas dėl atsakovo pareigos mokėti ieškovei delspinigius už pavėluotai atliktus mokėjimus bei dėl to, kaip turėjo būti užskaitomi atsakovo atlikti mokėjimai. Atsakovas nurodė, kad atliktais mokėjimais jis dengė buvusią skolą, mokėjimo dokumentuose nurodydamas, kad apmoka išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, o už vėlavimą atsiskaityti sutiko mokėti 835,36 Eur dydžio delspinigius, paskaičiuotus už 182 dienas, po 0,05 procentų, o būtent nuo visos sumos (9554,87 Eur) už laikotarpį nuo 2018 m. liepos 31 d. iki 2018 m. spalio 31 d. už 77 dienas po 0,05 procentų, kas sudarytų 367,86 Eur ir už 105 dienas nuo to sumokėjimo likusios 8904,87 Eur sumos po 0,05 procentų, kas sudaro 467,50 Eur (iš viso 835,36 Eur delspinigių).

8.       Teismas nurodė, kad šalys nebuvo susitarusios dėl atsakovo mokamų ieškovei įmokų paskirstymo eiliškumo, tačiau byloje esantys mokėjimo išrašai patvirtina, kad atsakovo mokėjimuose aiškiai įvardijama, jog mokama pagal išrašytą PVM sąskaitą faktūrą BRF Nr. 0912957. Byloje nėra jokių įrodymų, jog ieškovė, gaudavusi atsakovo mokėjimus, kada nors būtų informavusi atsakovą, kad įmokų už pagrindinę prievolę nepriima, nes pagal CK turi teisę pirmiau užskaityti delspinigius, arba būtų šiuos pinigus atsakovui grąžinusi.

9.       Kadangi byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė būtų informavusi atsakovą apie jos ketinimą atsakovo sumokėtas pirmąsias įmokas įskaityti kita tvarka (pirmiausia delspinigiams dengti), negu atsakovas buvo nurodęs atliktuose mokėjimo nurodymuose (pagrindinei skolai pagal PVM sąskaitą faktūrą apmokėti), teismas darė išadą, kad atsakovas šalių bendradarbiavimo metu pagrįstai manė mokantis ieškovei pagrindinę prievolę, o ne dengiantis susidariusius delspinigius dėl vėluojamų įmokų. Todėl teismas sprendė, kad ieškovės patikslintame ieškinyje reiškiami reikalavimai dėl likusios nesumokėtos skolos yra nepagrįsti.

10.       Teismas pažymėjo, kad ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 2195,11 Eur skolą, teismui 2020-03-12 pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad atsakovas yra likęs skolingas 1568,68 Eur, tačiau patikslinto ieškinio reikalavimų nepatikslino, todėl teismas pasisakė dėl patikslinto ieškinio reikalavimų.

11.       Atsakovas pateiktais mokėjimo nurodymais patvirtino, kad visa ginčo PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta suma (9554,87 Eur) ieškovei yra sumokėta ir pagal aukščiau nurodytas aplinkybes ieškovė nepagrįstai iš atsakovo sumokėtų sumų pirmiausia dengė skaičiuojamus delspinigius, o tik vėliau pagrindinę skolą, todėl ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytą reikalavimą dėl pagrindinės 2195,11 Eur skolos priteisimo teismas laikė nepagrįstu.

12.       Teismas priteisė ieškovei iš atsakovo už vėlavimą įvykdyti prievolę 835,36 Eur delspinigius, paskaičiuotus po 0,05 procentų už 185 dienas nuo nepamokėtos sumos. 

13.       Taip pat priteisė ieškovei iš atsakovo 5 procentai metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. spalio 2 d. (pareiškimo dėl teismo įsakymo teisme priėmimo dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis). Kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmetė.

14.       Patikslintą ieškinį tenkinus iš dalies (38 procentais), teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 38 procentus jo prašomų priteisti 1452 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. 552 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir 19 Eur žyminį mokestį.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

15.                      Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Borusta“ prašo Marijampolės apylinkės teismo 2020 m, birželio 19 d, sprendimą panaikinti dalyje ir tenkinti ieškovės UAB „Borusta“ reikalavimą visiškai: papildomai iš atsakovo T. T. ieškovei UAB „Borusta“ priteisti 733,32 Eur skolą, 5 procentų procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 881 Eur bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1.                      Teismas  netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, dėl kurių padarė neteisingas išvadas. Atsakovo mokėjimo nurodymuose pateikiamas tekstas „mokėjimas pagal sąskaitą faktūrą Nr. 0912957“, jokiu būdu negali būti suprantamas kaip pasiūlymas ieškovei susitarti dėl kitokios nei CK 6.54 straipsnyje numatytos įmokų paskirstymo tvarkos, todėl akivaizdu, jog ieškovė negalėjo padaryti išvados, jog atsakovas mokėjimo nurodymais apmoka būtent pagrindinę skolą, o ne dėl šios skolos susidariusius delspinigius.

15.2.                       Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-611/2017 skolininkas ir kreditorius laikomi susitarę dėl kitokio įmokų paskirstymo tuo atveju kai skolininkas pasiūlo, o kreditorius sutinka su kitokiu įmokų paskirstymu. Darant pagrįstą išvadą, jog skolininko mokėjimo nurodymais pateiktas tekstas negali būti laikomas pasiūlymu dėl įmokų paskirstymo tvarkos pakeitimo, laikytina, jog ieškovė negalėjo sutikti su neegzistuojančiu bei aiškiai neišreikštu pasiūlymu dėl įmokų paskirstymo tvarkos pakeitimo.

15.3.                      Taip pat teismas netinkamai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-219/2017, nes teismas padarė išvadą prieštaraujančią sutarčių sudarymo principams, t. y. nesant nei aiškiai išreikšto atsakovo pasiūlymo, nei ieškovės sutikimo pakeisti įmokų paskirstymo tvarką, nusprendė, jog neegzistuojantis susitarimas sukuria ieškovei ir atsakovui teisines pasekmes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18.                      Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.   

19.                      Byloje kilo ginčas dėl atsakovo sumokėtų įmokų vykdant šalių 2014 m. balandžio 18 d. sudarytą Šviesių naftos produktų ir suskystintų dujų (prekių) pirkimo pardavimo sutartį ieškovės atlikto paskirstymo ir skolos prieisimo.

        Dėl atsakovo sumokėtų įmokų paskirstymo įstatymo nustatyta tvarka

20.                      Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys nebuvo susitarusios dėl atsakovo mokamų ieškovei įmokų paskirstymo eiliškumo, ir įvertinęs atsakovo įmokų mokėjimo nurodymus, darė išvadą, kad atsakovas juose nurodė įmokų eiliškumą, t. y. mokama įmoka už pagrindinę prievolę, todėl ieškovė gautas iš atsakovo įmokas neteisėtai skyrė netesyboms mokėti. Ieškovė apeliaciniu skundu su šiomis teismo išvadomis nesutinka.

21.                      CK 6.54 straipsnio norma reglamentuoja įmokų paskirstymą, kai kreditorius jas gauna iš vykdančio prievoles skolininko. Pagal CK 6.54 straipsnio 1 dalį kreditoriaus gautos įmokos paskirstomos pagal šiame straipsnyje nustatytą tvarką, jeigu šalys nesusitarė kitaip, t. y. šalys tarpusavio sutartimi turi teisę susitarti dėl kitokio įmokų, gautų vykdant prievolę, paskirstymo, nei nustatyta minėtoje CK normoje. Tačiau nesant šalių susitarimo dėl įmokų paskirstymo, taikoma CK 6.54 straipsnio 1–4 dalyse nustatyta įmokų paskirstymo tvarka. Šalių sutarta ar įstatymo nustatyta įmokų paskirstymo tvarka vienašališkai negali būti keičiama. Taigi, pirmiausia kreditoriaus iš skolininko gautos vykdant prievolę įmokos skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu (CK 6.54 straipsnio 1 dalis); antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo termino eiliškumą (CK 6.54 straipsnio 2 dalis); trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti (CK 6.54 straipsnio 3 dalis); ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti (CK 6.54 straipsnio 4 dalis). Pagal aptartą reglamentavimą iš gautų įmokų pagrindinė prievolė dengiama paskiausiai. Jeigu skolininkas nurodo kitokį įmokų paskirstymą, negu nustatyta CK 6.54 straipsnio 1–4 dalyse, tai kreditorius turi teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomą įmoką (CK 6.54 straipsnio 5 dalis).

22.                      Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.54 straipsnio 5 dalies nuostatas dėl kreditoriaus teisės atsisakyti priimti skolininko siūlomą įmoką, yra nurodęs, kad jeigu skolininkas, nesant šalių sutarties, pasiūlo kitokį įmokų paskirstymą ir kreditorius su tuo sutinka, įskaitydamas lėšas pagal skolininko pasiūlytą įmokos paskirstymo eiliškumą, laikoma, kad šalys susitarė dėl kitokio įmokų paskirstymo. Tačiau, nepaisant to, kokį įmokos paskirstymo eiliškumą nurodo skolininkas, kreditorius, jeigu su tuo nesutinka, turi teisę paskirstyti įmokas pagal CK 6.54 straipsnio 1–4 dalyse nurodytą eiliškumą arba, jeigu šalys yra sudariusios susitarimą dėl įmokų paskirstymo, pagal sutartyje aptartą eiliškumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-611/2017 24 punktas). Įstatymas nustato kreditoriui ne pareigą, o teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomą įmoką, jei skolininkas nurodo kitokią, negu nustatyta sutartyje ar įstatyme, jos įskaitymo eilę. Tai reiškia, kad sutartyje ar įstatyme nustatyta įmokų paskirstymo tvarka skolininko pasiūlymu gali būti keičiama tik kreditoriui sutinkant, t. y. abiem sutarties šalims sutariant pakeisti įmokų įskaitymo eiliškumą. Kreditorius turi teisę nesutikti keisti įmokų įskaitymo eiliškumo. Tokiu atveju įmokos toliau įskaitomos šalių sutarta arba įstatyme nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-219/2017 34 punktas).

23.                      Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad atsakovo mokėjimo nurodymuose nurodytas tekstas „mokėjimas pagal sąskaitą faktūrą Nr. 0912957” (aiškinant jį lingvistiškai) nelaikytinas pasiūlymu ieškovei susitarti dėl įmokų paskirstymo tvarkos. Pažymėtina, kad atsakovas, žinodamas, jog tinkamai nevykdant sutartinių įsipareigojimų, vėluojant apmokėti ieškovės išrašytą sąskaitą faktūrą, turės pareigą sumokėti ne tik susidariusį įsiskolinimą, bet ir ieškovės apskaičiuotas netesybas,  mokėjimo nurodymuose konkrečiai nenurodė, kad mokamos lėšos skiriamos pagrindinei skolai mokėti, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu,  ieškovė neturėjo pagrindo išvadai, jog atsakovas mokėjimo nurodymais apmoka būtent pagrindinę skolą siūlydamas priimti kitokį įmokų paskirstymo eiliškumą nei nustatyta įstatymo.

24.                      Be to, kaip yra išaiškinęs Kasacinis teismas (nutarties 22 punktas), įstatymas nustato kreditoriui ne pareigą, o teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomą įmoką, jei skolininkas nurodo kitokią, negu nustatyta sutartyje ar įstatyme, jos įskaitymo eilę. Tai reiškia, kad sutartyje ar įstatyme nustatyta įmokų paskirstymo tvarka skolininko pasiūlymu gali būti keičiama tik kreditoriui sutinkant, t. y. abiem sutarties šalims sutariant pakeisti įmokų įskaitymo eiliškumą. Kreditorius turi teisę nesutikti keisti įmokų įskaitymo eiliškumo. Tokiu atveju įmokos toliau įskaitomos šalių sutarta arba įstatyme nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju nėra nei aiškiai išreikšto atsakovo pasiūlymo, nei ieškovės sutikimo pakeisti įmokų paskirstymo tvarką, nustatyto įstatymo.

25.                      Taigi, atsakovui tinkamai nevykdant sutartinių įsipareigojimų, vėluojant apmokėti ieškovės išrašytą sąskaitą faktūrą atsirado jam pareiga sumokėti ne tik susidariusį įsiskolinimą, bet ir ieškovės apskaičiuotas netesybas. Šalys pirkimo pardavimo sutartyje nebuvo susitarusios dėl kitokios, nei CK 6.54 straipsnio nuostatose nustatytos, įmokų paskirstymo tvarkos. Nors mokėjimo pavedimuose atsakovas nurodė, kad mokama pagal sąskaitą faktūrą Nr. 0912957, tačiau toks tekstas nelaikytinas pasiūlymu ieškovei dėl įmokų paskirstymo eiliškumo pakeitimo, nes nėra detalizuotas pervedamų lėšų paskirstymas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė pagrįstai įskaitydama atsakovo įmokas, taikė CK 6.54 straipsnyje nustatytą tvarką.

        Dėl skolos priteisimo

26.                      Ieškovė 2020 m. sausio 14 d. pateiktu patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 2195,11 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.

27.                      Byloje nustatyta, kad šalių pasirašytos ginčo sutarties 5.3. punkte numatyta, jog neįvykdžius sutarties 5.1. ir 5.2 punktuose numatytų reikalavimų (atsiskaityti ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų laikotarpį nuo prekių perdavimo pirkėjui dienos už gautas prekes) tiekėjas (ieškovė) turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl to, kad pirkėjas (atsakovas) neįvykdė savo įsipareigojimų ir priskaičiuoti 0,02 procentus delspinigių už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną už 15 dienų nuo įsiskolinimo sumos. Už sekančias uždelstas dienas pradedant skaičiuoti nuo 16 termino praleidimo dienos priskaičiuoti 0,05 procento už kiekvieną uždelstą dieną nuo neapmokėtos sumos. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti netesybas, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta.

28.                      Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovas netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, t. y. 2018 m. birželio 30 d. išrašytos PVM sąskaitos faktūros 9554,87 Eur sumai neapmokėjo iki 2018 m. liepos 30 d., todėl ieškovė turėjo teisę, remiantis ginčo sutarties 5.3 punkto sąlyga, skaičiuoti atsakovui delspinigius už uždelstas atsiskaityti dienas ir, kaip nurodyta šios nutarties 25 punkte, atsakovo sumokėtas įmokas paskirstyti vadovaujantis CK 6.54 straipsnio 1–4 dalyse nustatyta įmokų paskirstymo tvarka.

29.                      Ieškovė 2020 m. kovo 12 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus su išsamiu atsakovo sumokėtų lėšų paskirstymu. Nurodė, kad atsakovas pirmąjį 650 Eur mokėjimą atliko 2018-10-30, t. y. praleidęs sąskaitos faktūros apmokėjimo terminą 92 dienomis. Atsakovas už 15 dienų privalėjo mokėti 0,02 % delspinigius nuo neapmokėtos sumos (9554,87 Eur), o už likusias 77 dienas – 0,05 %, t. y. iš viso 396,53 Eur delspinigius. Atsakovas 2018-10-30 atlikdamas 650 Eur mokėjimą, padengė susidariusius delspinigius (396,53 Eur) ir 253,47 Eur dalimi pagrindinę skolą. Po 2018-10-30 atlikto mokėjimo atsakovas liko skolingas ieškovei 9301,40 Eur.  2019-02-25 antruoju mokėjimu atsakovas sumokėjo ieškovei 3000 Eur. Per šį 118 dienų laikotarpį tarp atliktų mokėjimų atsakovui atsirado pareiga sumokėti ieškovei 548,78 Eur delspinigius. Atsakovas 3000 Eur mokėjimu padengė susidariusius delspinigius (548,78 Eur) ir 2451,22 Eur dalimi pagrindinę skolą. Po 2019-02-25 atlikto mokėjimo atsakovas liko skolingas 6850,18 Eur. Nuo antrojo atsakovo atlikto mokėjimo (2019-02-25) iki ieškinio pareiškimo teisme dienos (2019-11-14) praėjo 262 dienos. Kadangi delspinigiams yra taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, todėl  ieškovė paskaičiavo delspinigius už 182 dieną, mokant 0,05 % už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną nuo neapmokėtos sumos (6850,18 Eur), todėl iki ieškinio pareiškimo teisme dienos susidarė 623,37 Eur delspinigiai. Atsakovas 2019-12-05 atliko tris mokėjimus ieškovei: 1750 Eur, 3200 Eur ir 954,87 Eur. Sumokėdamas 1750 Eur sumą, atsakovas apmokėjo 623,37 Eur delspinigius ir 1126,63 Eur skolą. Po antro mokėjimo skolos suma buvo 6850,18 Eur, todėl po 2019-12-05 atsakovo atliktų mokėjimų atsakovas liko skolingas ieškovei 1568,68 Eur skolą.

30.                      Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su ieškovės nurodytu delspinigių atsakovui už netinkamą prievolės vykdymą paskaičiavimu remiantis ginčo sutarties 5.3 punktu ir atsakovo sumokėtų lėšų paskirstymo eiliškumu remiantis CK 6.54 straipsniu, todėl daro išvadą, kad 2018 m. birželio 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos 9554,87 Eur sumos atsakovas ieškovei nėra sumokėjęs, likusi nesumokėta pagrindinės skolos dalis yra 1568,68 Eur.

31.                      Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 2195,11 Eur skolą (ieškinio pagrindą ir dalyką nurodo ieškovas), tačiau byloje įrodytas ir pagrįstas yra 1568,68 Eur skolos dydis (CPK 178 straipsnis), todėl ieškinys tenkinamas iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistina 1568,68 Eur skola. Tokį skolos dydį ieškovė nurodė ir apeliaciniame skunde.

32.                      Ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. spalio 2 d. (pareiškimo dėl teismo įsakymo teisme priėmimo dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

       Dėl bylos procesinės baigties

33.                      Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, netinkamai taikė materialinės teisės normas – CK 6.54 straipsnį, reglamentuojantį įmokų paskirstymą, dėl to neteisingai išsprendė bylą. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teisme patikrinus ieškovės apskaičiuotų atsakovo sumokėtų sumų pagrįstumą, apskaičiuotus delspinigius bei įmokų paskirstymą bei nustačius, kad ieškovė turi teisę į 1568,68 Eur atsakovo nesumokėtos pagrindinės skolos dydį, ieškovės apeliacinis skundas iš esmės tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas ( CPK 329 straipsnio 1 dalis, CPK 330 straipsnis), ieškovės patikslintą ieškinį tenkinant iš dalies, priteisiant iš atsakovo ieškovei 1568,68 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1568,68 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. spalio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitoje dalyje patikslintas ieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34.                      Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš naujo perskaičiuojamos ir šalių turėtos bei priteistinos bylinėjimosi išlaidos.

35.                       Pagal bylos duomenis pirmosios instancijos teisme ieškovė prašė priteisti iš atsakovo iš viso 1452 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Tenkinus patikslintą ieškinį iš dalies (71,5 procentus) ieškovei iš atsakovo priteistina 1038,18 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir 47 Eur žyminis mokestis.

36.                       Ieškovė nepateikė duomenų, kad už apeliacinio skundo parengimą turėjo išlaidas, tačiau pateikė duomenis, kad už pateiktą apeliacinį skundą yra sumokėjusi 35 Eur žyminį mokestį (19 Eur + 16 Eur), nors už pateiktą apeliacinį skundą mokėtinas 16 Eur žyminis mokestis. Apeliacinį skundą tenkinus, 16 Eur žyminis mokestis ieškovei priteistinas iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis) ir 19 Eur sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas ieškovei (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Marijampolės  apylinkės teismo  2020 m. birželio 19 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

            Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

            Priteisti iš atsakovo T. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Borusta“ (kodas 125591131, buveinės adresas Vilnius, Ligoninės g. 5-12) 1568,68 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1568,68 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. spalio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1038,18 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir 47 Eur žyminis mokestis.

            Kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.

Gražinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Borusta“ (kodas 125591131, buveinės adresas Vilnius, Ligoninės g. 5-12) 109 Eur žyminį mokestį.

Priteisti iš atsakovo T. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Borusta“ (kodas 125591131, buveinės adresas Vilnius, Ligoninės g. 5-12) 16 Eur žyminį mokestį sumokėtą už apeliacinį skundą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Dalė Burdulienė

Gintautas Koriaginas   

Algimantas Kukalis