Administracinio nusižengimo byla Nr. A5-3701-1015/2019

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02969-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 6.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2019 m. lapkričio 7 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, 

sekretoriaujant Rasai Pladaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. S., jo atstovui – advokato padėjėjui Laurynui Samoškai,

institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą - Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus (toliau – Darbo inspekcija) atstovui Tomui Valeikai,

vertėjoms Svetlanai Minakovai, Natalijai Reut, 

teismo posėdyje išnagrinėjusi D. S., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,

n u s t a t ė:

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiasis darbo inspektorius Tomas Valeika 2019 m. birželio 20 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. VDI-ANR_P-1130-2018, kuriame nurodyta, kad D. S., būdamas AB „(duomenys neskelbtibni)“ direktoriaus pavaduotojas gamybai/atsakingas asmuo/pavaduojantis 2019 m. balandžio 8-11 d.d. direktorių R. M., pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – Užimtumo įstatymas) nuostatas, o būtent - esant darbo sutarties požymiams, leido dirbti įmonės statybos objekte adresu (duomenys neskelbtini), 2019 m. balandžio 8-11 dienomis Ukrainos Respublikos piliečiams M. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., M. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., R. Z., gim. (duomenys neskelbtini) m., I. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., teisės aktų nustatyta tvarka nesudarydamas rašytinių darbo sutarčių ir įstatymų nustatyta tvarka nepranešdamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie M. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., M. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., R. Z., gim. (duomenys neskelbtini) m., I. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., įdarbinimą ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Tokiais savo veiksmais D. S. yra kaltinamas pažeidęs Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 ir 2 dalių, DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bei padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą (ROIK Nr. 19102607637).  

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. S. savo kaltės nepripažino bei paaiškino, kad apie 2019 m. balandžio 11 d. patikrinimą statybos objekte adresu (duomenys neskelbtini), jis sužino iš darbo inspekcijos inspektoriaus skambučio. Jam pasakė, kad šiame objekte yra sulaikyti UAB „B“ darbuotojai, kaip nelegalūs darbininkai. Jis nežinojo, kad jie ketina dirbti tame objekte. Jis paskambino administratorei ir paprašė, kad ji suorganizuotų susitikimą su tos įmonės atstovais, kad jie pateiktų sulaikytų žmonių dokumentus. Prieš tai A. V. siūlėsi, kad gali pagelbėti su darbais, sakė, kad gali surasti įmonę, kuri padės surasti žmones darbams. Jam (A. V.) el.paštu buvo siunčiama informacija apie vykdomus objektus, kad jis galėtų susipažinti su darbų apimtimis, buvo derinamos sąlygos, bet sąlygas derino direktorius. Jis pats A. išsiuntė informaciją tik apie vieną jam priskirtą objektą. Jis tik skambino A. V. ir klausė, ar jį sudomino pasiūlymai. Jis atsakė, kad taip, pasakė, kad turi daug žmonių ir jų įmonė bus lietuviška. Sutartis buvo derinama su A.. Direktorius planavo balandžio 8-12 d. komandiruotę į (duomenys neskelbtini). Suderinęs sutartį, direktorius ją pasirašė ir perdavė A., kad pasirašytų kita šalis. Darbuotojai atvyko į objektą. Vieną dieną jie buvo instruktuoti, o kitą dieną pradėjo dirbti. Ketvirtadienį buvo inspekcijos patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad nėra dokumentų apie tų žmonių įdarbinimą. Kadangi AB „A“ dokumentų neturėjo, susitarė su tos įmonės atstovais, kad jie pateiktų dokumentus. Jie atsakė, kad tokių neturi, tik pradėjo juos tvarkyti, sutiko su bauda, klausė, kokio dydžio bauda galėtų būti už tai skiriama. Jis atsakė, kad negali įvardinti, nes nebuvo su tuo susidūręs. Jie išsiaiškino, kokios turi būti minimalios sąlygos, kad žmonės galėtų dirbti ir tas sąlygas nurodė darbuotojams. Jie pasakė, kad pirmadienį tai sutvarkys. Pirmadienį jam paskambino UAB „B.“ direktorius ir pasakė, kad jie nepajėgs tokios baudos išsimokėti ir reikia kažkaip spręsti. Jis tai perdavė savo direktoriui, kuris nurodė, kad į jų problemas nesivels ir kad tai jų (UAB „B“) problema. Pats D. S. su A. V. santykių neturėjo. A. V. derėjosi su įmonės direktoriumi dėl visų darbų, žadėjo parūpinti jų bendrovei darbo jėgą. Šios aplinkybės jam (D. S.) tapo žinomos iš direktoriaus. Direktorius jam atnešė lapelį, kuriame buvo nurodytas A. el.pašto adresas ir pasakė, kad jis jam išsiųstų visą informaciją apie objektus. Subrangovas – įmonė, kuri ateina su direktoriumi, savo žmonėmis ir tokios įmonės duoda tik darbininkus. Jie neturi statybos vadovų ir negali turėti, nes reikia suforminti daug dokumentų. Jų įmonė renkasi subrangovus, taip pat dirba ir su tokiomis įmonėmis, kurios nuomoja darbo jėgą ir ta įmonė atsiunčia darbininkus pagal jų poreikį. Tuos darbininkus objekte priima jų darbų vadovas, kuris supažindina darbininkus su darbu, nurodo, ką turi padaryti, teikia jiems medžiagas. Kartais atsiųsti darbuotojai turi savo įrankius, kartais jie patys juos aprūpina įrankiais, tai priklauso nuo susitarimo. Patikrinimo metu statybos vadovas buvo R. Ž.. Apie laikino įdarbinimo paslaugų sutartį jis (D. S.) sužinojo po patikrinimo. Ši sutartis į įmonę atkeliavo per objektą, t.y. ją pristatė R. Ž.. A. tą sutartį pristatė kartu su tais keturiais darbuotojais. Direktorius buvo išvykęs, todėl sutartį pasirašė anksčiau ir jis mano, kad pasirašytą sutartį jis perdavė A., kad šis nuvežtų pasirašyti ją tos kitos įmonės vadovui. D. S. neneigė, kad jis 2019 m. balandžio 12 d. dalyvavo susitikime su UAB „B“ atstovais, tačiau šis susitikimas vyko ne dėl sutarties sąlygų, o dėl sulaikytų darbuotojų. Jie reikalavo, kad tos įmonės atstovai atvežtų sulaikytų asmenų dokumentus. Nurodė, kad su sulaikytais asmenimis jų įmonė nederino darbo sąlygų, užmokesčio. Jų (duomenys neskelbtini) dirba jau 40 metų ir per visą šį laikotarpį nelegalaus darbo atvejų nebuvo. D. S. taip pat nurodė, kad jis objekto adresu (duomenys neskelbtini) apskritai nekuravo ir administracinėn atsakomybėn yra traukiamas tik dėl to, kad patikrinimo metu direktorius buvo išvykęs kelioms dienoms į komandiruotę, o jis tuo laikotarpiu jį pavadavo.  

Institucijos atstovas teismo posėdžio metu palaikė administracinio nusižengimo protokolą ir papildomai nurodė, kad D. S. padarytas nusižengimas yra pilnai įrodytas surinkta bylos medžiaga. Tyrimo metu nustatyta, kad Ukrainos piliečiai objekte atliko darbus R. Ž. nurodymu, ką patvirtino teismo posėdyje ir pats R. Ž.. Laikino įdarbinimo sutartis sudaryta netiksliai nurodant faktinę datą, t.y. nurodant atgalinę datą. Tai paliudijo liudytojas A. V.. Kad sutartis nebuvo pasirašyta 2019 m. balandžio 1 d., įrodo ir paso žyma, iš kurios matyti, kad tą dieną UAB „B“ vadovo Lietuvoje apskritai nebuvo. Teisminio nagrinėjimo metu institucija negavo įrodymų, kad tarp dviejų įmonių vyko susirašinėjimas. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, prašo skirti D. S. sankcijoje numatytą baudą.

Liudytojas G. Z. teismo posėdyje nurodė, kad jis yra Darbo inspekcijos inspektorius ir kartu su kolegomis 2019 m. balandžio 11 d. tikrino statybvietę adresu (duomenys neskelbtini). Jie trise, tai yra jis, kolega T. V. ir policijos pareigūnas nuvyko į objektą, kuriame buvo rasti ukrainiečiai, kurie vykdė fasado darbus, klijavo klinkerio plyteles. Kalbant su ukrainiečiais jie ėjo link vagonėlių, kur jie laikė savo asmens dokumentus, kad juos galėtų pateikti. Ukrainiečiai paaiškino, kad šiame objekte jie vykdo statybos darbus ir nurodė vagonėlį, kuriame yra tos statybos objekto darbų vykdytojas, kuris jiems skiria darbus, duoda statybines medžiagas bei instruktuoja darbo saugos klausimais. Jis palydėjo kolegą į vagonėlį, kur vyko apklausa ir išėjo pas darbų vykdytoją žiūrėti ir fotografuoti tų žurnalų, kur ukrainiečiai buvo instruktuoti dėl darbų saugos. Asmuo dirbo (duomenys neskelbtini), pateikė žurnalus, juos liudytojas nufotografavo. Statybos darbų vadovu buvo R. Ž.. Šį asmenį, kaip darbų vadovą, nurodė ukrainiečiai. Jis bendravo su R. Ž., klausė, ką daro statybos objekte ukrainiečiai, kam jie paklūsta. R. Ž. nepateikė jokių dokumentų apie ukrainiečių įdarbinimą, pateikė tik instruktavimo žurnalus, kur pats ir instruktavo darbuotojus. Tuose žurnaluose nebuvo nurodyta, kokiai įmonei jie priklauso. Darbų vadovas įvardino, kad ukrainiečiai yra UAB „A“ darbuotojai ir tas asmuo daug bendravo telefonu. Kaip įrodymą, kad tvarkingai pas juos dirba darbuotojai, pateikė instruktažus. Asmuo taip pat minėjo, kad jis pats atstovauja UAB „A“ ir kad šie darbuotojai dirba pas jį, o dokumentai yra (duomenys neskelbtini), juos jis pateiks. Su ukrainiečiais jam teko bendrauti tik tol, kol jie ėjo link vagonėlių, kur ir turėjo jiems pateikti dokumentus. Jie neįvardino įmonės, kurioje dirba, tik nurodė, kad visas darbines funkcijas, statybines medžiagas, instruktažą atlieka vadovas iš vagonėlio. Jis nežino, kaip tie asmenys tame objekte atsirado, todėl jų  klausė, kam jie dirba, kur dirba, kas duoda darbines funkcijas. 

Liudytojas A. V. teismo posėdyje paaiškino, kad jis tiksliai datos neatsimena, jam, kaip ukrainiečių darbininkų atstovui, paskambino AB „A“ generalinis direktorius su prašymu, kad viename objekte jie nespėja su darbais ir klausė, gal jis žino kokių pažįstamų asmenų, kurie galėtų padėti padaryti darbus. Jis turi įrodymus, kad direktorius jam skambino ir rašė žinutę kovo 21 d. Direktorius pasakė darbų vykdytojo vardą, pavardę ir paprašė su juo susiskambinti. Jis paskambino darbų vykdytojui, kuris pasakė jam objekto adresą. Jie susitarė dėl susitikimo ir kad jis atveš jam tuos vaikinus. Šie vaikinai kalbėjosi su generaliniu direktoriumi ir pranešė jam, kad jie neturi tinkamų dokumentų, tačiau direktorius sakė, kad šį klausimą išspręs. Tas klausimas buvo užduotas ne kartą. Liudytojas nurodė, kad darbų vykdytojo žinutę jis gavo kovo 21 d., tačiau kurią dieną vežė vaikinus į objektą, tiksliai neatsimena. Kiek jis atsimena, darbų vykdytojo vardas buvo R.. Vaikinai, kuriuos nuvežė į objektą, yra jo pažįstami iš Ukrainos, tai yra jo draugai, su kuriais jis dirbo Ukrainoje. Iš viso į objektą buvo nuvežti keturi vaikinai – I. Š., R. ir M., kurių pavardžių jis nežino. Kadangi jis Vilniaus nepažįsta, todėl įveda objekto adresą į navigaciją ir taip į jį nuvažiuoja. Liudytojas taip pat nurodė, kad prieš dvejus metus jis pats yra dirbęs AB „A“, todėl pažįsta direktorių.  Taip pat jis gerai pažįsta ir UAB „B“ direktorių A. Y., šioje bendrovėje jis dirba iki šiol. UAB „B“ direktorius A. Y. buvo atvažiavęs iš Ukrainos ir paprašė jo, kad šis jį nuvežtų į (duomenys neskelbtini) susitikti su AB „A“ direktoriumi. Šiame susitikime dalyvavo ir buhalteris. Jie atvyko pasirašyti sutarties, tačiau direktorius tada buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini), todėl sutartis buvo perskaityta ir pasirašyta vietoje, bet nebuvo nustatytos tikslios datos. Jie susitarė dar dėl vieno susitikimo, per kurį parašys datas, nuo kada pradės galioti sutartis. Jis tiksliai neatsimena, bet jam atrodo, kad tai buvo penktadienį – šių metų balandžio 12 d. Jis nežino, kas darbuotojams turėjo mokėti darbo užmokestį, jie bendravo su darbų vykdytoju. Su savimi minėti asmenys įrankių neturėjo. Jis vieną kartą buvo atvažiavęs į objektą, susipažino su darbų vykdytoju, daugiau objekte nebuvo. (Duomenys neskelbtini) jie susitarė dėl darbo ateityje, bet dėl kažkokio kito objekto buvo tariamasi. Jis žino, kad darbuotojai po savaitės išvažiavo. Liudytojas nurodė, kad su UAB „C“  jis neturi nieko bendro. Jis pats su šiais asmenimis sutarties nesudarinėjo. Po dviejų ar trijų dienų, kai vaikinai buvo nuvežti į objektą, jie jam paskambino ir pasakė apie patikrinimą. Jie pasakė, kad buvo atėję iš darbo inspekcijos, klausinėjo dokumentų. Jis jiems pasakė, kad tai labai blogai baigsis. Liudytojas taip pat nurodė, kad jis elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) nesinaudoja.  

Liudytojas A. Y. teismo posėdyje paaiškino, kad jis yra matęs administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, pavardės jo nežino, bet šiam asmeniui dalyvaujant jis pasirašinėjo sutartį. Jis pasirašinėjo sutartį kaip UAB „B“ atstovas, o administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pasirašinėjo, kaip AB „A“ atstovas. Sutarties pasirašymo metu dalyvavo ir buhalteris. Su šiuo asmeniu buvo sutarta, kad jie dirbs kaip subrangovai, buvo aptartos darbų atlikimo kainos. Su AB „A“ vadovu jį supažindino pažįstamas, kuris anksčiau turėjo santykių su šia bendrove. Jie susitiko balandžio 15 d., atvyko į (duomenys neskelbtini) pasirašyti sutarties. Jam buvo pasakyta, kad šiuo metu direktoriaus nėra, todėl jis pasirašė sutartį, nenurodydamas joje datos ir išvažiavo. Jam buvo pasakyta, kad kai viską suderins, datą parašys. Buvo pasirašyta standartinė sutartis, kad įmonė dirbs, buvo suderinamos kainos. Tai buvo preliminari sutartis, kol atvyks direktorius. Sutarties pasirašymo metu kartu su juo buvo A. V., kuris dirba įmonėje suvirintoju ir I. K.. A. padeda rasti žmonių dirbti. Praėjus kelioms dienoms po sutarties pasirašymo, jiems paskambino iš darbo inspekcijos ir pasakė, kad jų žmonės dirba, tačiau tų žmonių jis nepažįsta, jų vardai ir pavardės jam nežinomi. Liudytojas patikslino, kad sutartis buvo pasirašyta, tačiau dar nebuvo sutarta dėl žmonių, nes tą sutartį dar reikėjo aptarti su AB „A“ direktoriumi ir jis turėjo joje pasirašyti. Sutartis buvo sudaryta lietuvių klaba, jam pavertėjavo draugas, kuris truputį moka lietuviškai. Sutarties vertimo nebuvo. Liudytojas patvirtino, kad tai jis pasirašė byloje esančią laikino įdarbinimo paslaugų sutartį (b.l. 26-29), tik tuo metu, kai jis pasirašinėjo šią sutartį, AB „A“ vadovo parašo joje nebuvo. Liudytojas taip pat nurodė, kad UAB „B“ vadovu jis tapo tik nuo 2019 m. balandžio 9 d., į Lietuvą jis atvyko tik 2019 m. balandžio 2 d. ir 2019 m. balandžio 1 d. jis nebuvo įmonės vadovu.  Raštas, datuotas 2019 m. balandžio 15 d., buvo pridėtas prie sutarties, iš kurio jis suprato, kad jeigu jų žmonės dirbs, jie turės draudimą. Iš AB „A“ jie nebuvo gavę jokių pretenzijų. Šiai dienai jo vadovaujamoje įmonėje dirba 13 žmonių, 2019 m. balandžio 15 d. įmonė neturėjo darbuotojų. Iš jam pateiktų keturių nuotraukų (b.l. 42-45), jis atpažįsta tik I. Š., kitų nepažįsta. A. V. be jo jokių sutarčių pasirašyti negali. Liudytojas taip pat nurodė, kad darbuotojų būsto nuomą apmoka jo vadovaujama įmonė. Jis dabar nepamena, ar I. Š. nuomavo butą. Pagarsinus liudytojo paaiškinimus, duotus 2019 m. balandžio 17 d., jis juos patvirtino (b.l. 13, 17) bei patikslino, kad galimai jis į (duomenys neskelbtini) buvo atvykęs ne balandžio 15 d., o balandžio 12 d., kaip nurodė savo paaiškinime, nes tuo metu geriau viską atsiminė.

Liudytojas R. Ž. teismo posėdyje nurodė, kad jis 2019 m. balandžio mėnesį ir iki šiol dirba AB „A“ darbų vadovu. Jie turi planus, ką ir kada turi užbaigti ir kai neužbaigia, gauna baudas, todėl yra suinteresuoti viską užbaigti laiku. Norint baigti darbus, reikia darbo jėgos. Yra filialas, kuris samdo subrangovus ar žmones, kurie nuomoja darbo jėgą. Tai yra užsieniečiai - ukrainiečiai, baltarusiai, būna ir tadžikų ar moldavų. Šie darbuotojai ateidavo pas jį pasirašyti dėl darbų saugos, bet kitą dieną jų nebūdavo. Jis sakė vadovui, kad reikalinga darbo jėga ar įmonės, kurios padėtų surasti darbininkus. Kažkas jam pasakė, kad yra tokia įmonė, A. ar A. atvažiuos ir pažiūrės, kokia yra darbo apimtis. Jis atvažiavo, pasakė, kad turi 4 ar 6 žmones. Liudytojas pasakė, kad reikia kuo daugiau žmonių. Jis atsakė, kad galės dirbti. Liudytojas įspėjo tą žmogų, kad jis nenori nelegalių darbuotojų ir jis patikino, kad viską sutvarkė. Po keletos dienų A. ar A. atvažiavo su keturiais darbuotojais iš Ukrainos. Jis neatsimena, kokią įmonę atstovavo šis žmogus. Pirmiausia liudytojas pasakė, kad turi supažindinti tuos darbuotojus su priešgaisrine ir darbo sauga objekte, jie turi instrukcijas rusų kalba. Su darbininkais ir jų direktoriumi jie nuėjo  pažiūrėti darbo kiekio, iš kur pasiimti medžiagas. Po darbo laiko buvo atvažiavęs A. ar A. ir paliko sargui voką, kurį jis vėliau perdavė savo vadovybei. Pasirodė, kad tie jo atvežti žmonės yra įforminti. Tada iškilo kitas klausimas, kad darbuotojai neturi darbo įrankių. Liudytojas turi pasirūpinti buitinėmis patalpomis, o įrankiais ir darbo rūbais pasirūpina tų įmonių direktoriai, kurie nuomoja darbo jėgą. Jie duoda tik darbo medžiagą. Tuos atvežtus darbuotojus jis matė tik tris dienas, dėl darbo užmokesčio su jais nesitarė, nes tuos klausimus įmonės sprendžia tarpusavyje. Bendrovė sumoka už padarytą darbą įmonei, kuri nuomoja darbo jėgą, o ta įmonė jau pati atsiskaito su savo darbuotojais. Jis tik nurodė darbuotojams, kiek valandų jie turėtų dirbti ir kokius darbus atlikti, konkrečiai šie darbuotojai turėjo klijuoti plyteles. Po to tų ukrainiečių direktorius atvežė savo darbuotojams darbo įrankius - mikserį skiedinio maišymui, plytelių pjaustymo aparatą ir šukas klijams, kibirą, gulsčiuką. Po patikrinimo ukrainiečių direktorius ir jo atvežti darbininkai dingo, pas juos palikdami savo įrankius. Liudytojas nurodė, kad šie ukrainiečiai pas juos dirbo pagal laikiną įdarbinimą, darbo laiko apskaita yra nuo 7.30 val. iki 16.30 val. Po darbo laiko objektas užsidarydavo ir jį saugodavo sargas. Jeigu reikia įeiti į objektą, turėdavai rašyti prašymą, kad į jį įleistų. Jam darbo laiko apskaitos nereikėdavo, nes dirbdavo už darbo vienetą. Su įmonėmis, kurios nuomodavo darbo jėgą, darbas vykdavo pasitikėjimo pagrindu. Tokios sutartys yra sudaromos su jų įmone ir jam tokių sutarčių niekas neteikia. Liudytojas darbuotojų apgyvendinimu ir jų darbiniais rūbais nesirūpina, jis yra tik informuojamas apie asmenų vardus, pavardes, Sodros numerį ir turi sutikrinti šiuos duomenis. Sutarčių sudaryme jis nedalyvauja, jį tik apie jas informuoja. Tokie vardai, kaip A., A. jam nieko nesako.

D. S. kaltė dėl ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo yra grindžiama ir kitais byloje surinktais duomenimis:

- 2019 m. birželio 18 d. nelegalaus darbo tyrimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad 2019 m. balandžio 11 d., 10.30 val. patikrinimo metu statybvietėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), rasti klinkerio klijavimo darbus atliekantys M. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., M. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., R. Z., gim. (duomenys neskelbtini) m., I. S., gim. (duomenys neskelbtini) m. (Ukrainos Respublikos piliečiai). Patikrinus valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazę nustatyta, kad minimi Ukrainos piliečiai nėra drausti valstybinu socialiniu draudimu (b.l. 3-4);

- statybos darbų vadovo R. Ž. 2019 m. balandžio 11 d. duotais paaiškinimais, kuriuose nurodyta, kad M. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., M. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., R. Z., gim. (duomenys neskelbtini) m., I. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., esantys statybos objekte (duomenys neskelbtini), yra subrangovo UAB „B“. Minėti žmonės š.m. balandžio 8 d. atvyko su minėtos įmonės atstovu, pasakė, kad šie žmonės yra specialistai ir turi visus dokumentus. Kadangi jie samdo subrangovus, tai jis pirmiausiai atvežtiems žmonėms praveda pradinį darbo saugos ir sveikatos instruktažą. Taip pat jis supažindina su objektu, nurodo darbus ir kontroliuoja jų atlikimą, o dėl darbo vizų apskritai neklausinėja. Subrangovai yra įpareigoti pateikti jiems žmones su pilnai sutvarkytais dokumentais. Jam subrangovas dokumentų neteikia, galbūt juos yra pateikęs jų filialui „A“. Jam buvo pranešta iš filialo „A“ administracijos dėl subrangovų, kad jie gali dirbti (b.l. 5);

- I. S. 2019 m. balandžio 11 d. duotais paaiškinimais, kuriuose nurodyta, kad jis statybos objekte dirba tris dienas. Šiandien darbus statybos objekte pradėjo 8.00 val. ir dirbs iki 18.00 val. Šiandiens jis darė įvairius statybos darbus, dėl darbo tarėsi su A., darbo sutarties nepasirašė. Darbo užmokestis – 4 eurai per valandą. Darbo užmokestį gauna grynais. Darbinius nurodymus duoda žmogus, pas kurį jie eina į budelę. Darbinius rūbus davė A.. Klijus ir statybines medžiagas ima statybos objekte. Kai atėjo į darbą, praėjo darbų saugos instruktažą. Dėl darbų saugos pasirašė žmogui, pas kurį eina į būdelę (b.l. 8; 16);

        - M. B. 2019 m. balandžio 11 d. duotais paaiškinimais, kuriuose nurodyta, kad statybos objekte darbus pradėjo nuo 2019 m. balandžio 9 d., darbo sutarties nepasirašė. Darbo užmokestis – 5 eurai per valandą, mokamas grynais. Žmogus, esantis vagonėlyje, duoda jiems nurodymus. Dėl darbų saugos yra pasirašę žmogui, esančiam vagonėlyje. Dėl darbo tarėsi su A. (b.l. 9, 14);

- R. Z. 2019 m. balandžio 11 d. duotais paaiškinimais, kuriuose nurodyta, kad jis statybos objekte dirba tris dienas. Šiandien darbus statybos objekte pradėjo 8.00 val. ir dirbs iki 18.00 val. Dėl darbo tarėsi su A.. Darbo užmokestis – 5 eurai už valandą. Statybines medžiagas ima statybos objekte. Darbinius nurodymus duoda žmogus, pas kurį jie eina į budelę. Dirba darbus, klijuoja plyteles. Gyvena bute, už kurį kambarį moka A.. Kai atėjo į darbą, parėjo darbų saugos instruktažą. Dėl darbų saugos pasirašė žmogui, pas kurį eina į budelę (b.l. 10, 19);  

- M. B. 2019 m. balandžio 11 d. duotais paaiškinimais, kuriuose nurodyta, kad statybos objekte dirba tris dienas. Šiandien darbus statybos objekte pradėjo 8.00 val. ir dirbs iki 18.00 val. Dėl darbo tarėsi su A.. Darbo užmokestis – 5 eurai už valandą. Statybines medžiagas ima statybos objekte. Darbinius nurodymus duoda žmogus, pas kurį jie eina į budelę. Dirba darbus, klijuoja plyteles. Gyvena bute, už kurį kambarį moka A.. Kai atėjo į darbą, praėjo darbų saugos instruktažą. Dėl darbų saugos pasirašė žmogui, pas kurį eina į budelę (b.l. 12; 15);

- A. V. 2019 m. balandžio 26 d. duotais paaiškinimais, kuriuose nurodyta, kad su AB „A“ darbinių sutarčių neturi. 2019 m. balandžio 12 d. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kartu su I. K., A. Y. ir A. pasirašė bendradarbiavimo sutartį, bet neurodė joje datos, kadangi direktoriaus nebuvo, jis buvo išvykęs į užsienį. Žmonės, kurie 2019 m. balandžio 11 d. buvo sulaikyti statybos objekte yra jo pažįstami, bet darbinių santykių su jais neturi. Jis jiems padeda kaip draugas, nes gyvena Vilniuje daugiau kaip metus ir žino visas galimybes, kur ir kaip geriau įsidarbinti ir kaip tinkamai suforminto dokumentaciją. Piniginio atlygio už tai negauna, padeda kaip draugas (b.l. 11; 18).

- A. Y. 2019 m. balandžio 17 d. duotais paaiškinimais, kuriuose nurodyta, kad 2019 m. balandžio 12 d. jis su I. K. atvažiavo į (duomenys neskelbtini) miestą, į įmonę „A“. Juos pasitiko direktoriaus pavaduotojas D. S. ir buhalterė A. K.. Davė sutartį be datos ir paprašė ją pasirašyti. Sutartis buvo tik lietuvių kalba. Iki 2019 m. balandžio 12 d. su „A“ nebendradarbiavo ir žmonės nedirbo. 2019 m. balandžio 1 d. fiziškai negalėjo pasirašyti sutarties, kadangi jo nebuvo Europos Sąjungoje, į ją įvažiavo tik 2019 m. balandžio 2 d. Jų žmonės statybos objekte nedirbo. Datos ant sutarties neparašė, kadangi dar nebuvo direktorius. Pasakė, pažiūrės kokiu apytiksliai laiku reikės ir jie pradės dirbti. Klausimai jam buvo užduodami rusų kalba (b.l. 13; 17);

- AB „A“ direktoriaus R. M. 2019 m. balandžio 30 d. duotais paaiškinimais, kad prieš gerą mėnesį telefonu kreipėsi į jį A. V., prisistatydamas kaip ukrainiečių darbininkų atstovas, turintis gerų kvalifikuotų darbuotojų ir ieškantis darbo Lietuvoje. Kadangi tuo metu darbų turėjo daug ir buvo pastovus darbuotojų trūkumas, sutiko jam pasiūlyti pabandyti atlikti darbus subrangos pagrindais. Davė administratorei jo telefoną ir nurodė, kad su juo susisiektų bei persiųstų jų sutarties šabloną derinimui, taip pat paprašė gamybinio skyriaus persiųsti jiems statomų objektų projektinę dokumentaciją. Tuo metu į jo klausimą, su kokia įmone rašysimės sutartį, jis atsakyti negalėjo, kadangi dirba ne su viena įmone, kuri įdarbina užsieniečius. Pažadėjo, kad greitu laiku informuosiąs apie konkrečią įmonę bei persiųsiąs jos rekvizitus. Balandžio 1 d. administratorė pateikė jam suderintą sutartį (kiek atsimenu tą dieną buvo galutinai suderinta sutartis ir gauta informacija iš A. M. apie įmonę, jos direktorių, kas pasirašo sutartį, kas ir buvo įrašyta rekvizituose). Sutartį jis pasirašė ir tą pačią dieną atidavė administratorei, paprašė, kad susitartų, kaip pasirašys šią sutartį kita pusė. Kiek jį informavo administratorė, sutartį atvyko pasiimti A. V. penktadienį, balandžio 5 d. Kadangi sutarties sąlygos buvo suderintos ir liko tik formalus parašų sudėjimas bei tai, kad iš jo pusės sutartis jau buvo pasirašyta, atiduodama sutartį administratorė ją užregistravo tą pačią dieną. Vėliau jis buvo išvykęs į komandiruotę nuo balandžio 8 iki 12 d. Jį tuo metu pavadavo pavaduotojas D. S.. Kiek jam yra žinoma, sutartis buvo grąžinta su parašais balandžio 11 dieną kartu su atvykusiais darbininkais. Balandžio antrą savaitę lankėsi darbuotojai kartu su A. V. objekte, adresu (duomenys neskelbtini). Jiems buvo rodomi darbai, kuriuos konkrečiai jie atliks, tariamasi dėl „darbų fronto“ paruošimo, medžiagų tiekimo terminų, instruktuojami darbuotojai. Kaip jam paaiškino grįžus iš komandiruotės, pradėjo darbus balandžio 11 d. „A“ neužsiima tiesioginiu užsieniečių įdarbinimu iš kitų šalių, neaprūpina jų vizomis, apgyvendinimu ar transportu. Darbuotojus, tokius kaip Ukrainiečius, Filialas samdo tik per subrangovines įmones. Įmonės atlieka darbus pagal suderintus įkainius bei faktiškai atliktus darbus, už kuriuos mėnesio gale jiems pateikia atliktų darbų aktus bei sąskaitas, kurias jie apmoka. Tiesiogiai tokiems darbuotojams darbo užmokesčio Filialas nemoka. Tai, kad šie žmonės nepriklauso jo įmonei, visada galima pasidomėti, kieno vardu buvo išnuomojamos gyvenamosios patalpos sulaikytiesiems darbuotojams, kas juos atvežė į objektą, kas su jais bendravo ir tarėsi dėl darbo Lietuvoje. Mano, kad tie darbininkai nėra girdėję ir net nežinojo, kur dirbs ir kas tas „A“ (b.l. 20-21);

- A. Y. vardu išduota Šengeno valstybės viza, iš kurios matyti, kad sieną jis kirto 2019 m. balandžio 2 d. (b.l. 22-24);

- VSDFV pateikta informacija 2019 m. balandžio 16 d., iš kurios matyti, kad UAB „B“ nuo 2019 m. balandžio 8 d. dirba tik vienas darbuotojas Y. A. (b.l. 25);

- 2019 m. balandžio 1 d. laikino įdarbinimo paslaugų sutartimi, pasirašyta tarp UAB „B“, atstovaujamos direktoriaus A. Y. („Įdarbinimo įmonė“) ir AB „A“ direktoriaus R. M.. Šios sutarties 3.2 punkte numatyta, kad įdarbinimo įmonė nustato, keičia ir moka Laikinajam darbuotojui darbo užmokestį. Įdarbinimo įmonė draudžia Laikinąjį darbuotoją valstybiniu socialiniu draudimu bei sumoka visus teisės aktuose numatytus privalomus mokesčius, susijusius su darbo santykiais (b.l. 26-29);

- VĮ Registrų centro pateikta informacija, iš kurios matyti, kad UAB „B“ vadovo pareigas A. Y. eina nuo 2019 m. balandžio 8 d. Prieš tai šios įmonės vadovo pareigas ėjo I. K. (b.l. 30-31);

- AB „A“ generalinio direktoriaus 2019 m. balandžio 5 d. įsakymu, kuriuo filialo „AA“ direktorius R. M. 2019 m. balandžio 12 d. išleidžiamas apmokamų atostogų. D. S., filialo „AA“ direktoriaus pavaduotojui gamybai, pavedama pavaduoti R. M. jo atostogų, taip pat ir komandiruotės į (duomenys neskelbtini) 2019 m. balandžio 8- 11 d. metu (b.l. 32);

- AB „A“ darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimo darbo vietoje registravimo žurnalu (b.l. 38-39);

- Ukrainos piliečių M. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., M. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., R. Z., gim. (duomenys neskelbtini)  m., I. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., pasų kopijomis (b.l. 42-45).

Bylos nagrinėjimo metu teismui taip pat buvo pateiktas A. Y. 2019 m. balandžio 1 d. pasirašytas liudijimas, adresuotas AB „A“, kuriame nurodyta, kad yra garantuojama, kad su visais UAB „B“ dirbančiais ir į AB „A“ siunčiamais dirbti darbininkais yra sudarytos darbo sutartys, darbininkai drausti socialiniu draudimu ir visi yra praėję privalomąjį sveikatos patikrinimą pagal sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) priedą Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat užtikrina, kad siunčiami dirbti užsienio valstybių piliečiai įdarbinti laikantis norminių teisės aktų nustatytos tvarkos ir turi visus reikiamus dokumentus teisėtam buvimui ir darbui Lietuvoje (b.l. 80). Iš pateiktos telefono žinutės nuotraukos matyti, kad asmuo, įvardintas (duomenys neskelbtini) el. pašto adresu (duomenys neskelbtini) atsiuntė tokio turinio pranešimą - „B“, UAB (b.l. 94).

Be to, teismui buvo pateiktos AB „A“ siųstų elektroninių laiškų adresu (duomenys neskelbtini) kopijos, kuriose nurodyti vykdomi statybos objektai, darbų apimtys bei 2019 m. kovo 21 d. AB „A“ prašė atsiųsti įmonės, su kuria susirašinėjo, rekvizitus (b.l. 98). Byloje taip pat yra pateikti paslaugų įkainiai prie laikino įdarbinimo paslaugų sutarties, pasirašyti įdarbinimo įmonės UAB „B“ atstovo ( iš parašo sprendžiant A. Y.) ir užsakovo AB „A“ direktoriaus R. M. (b.l. 100).

Administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukiama.

Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo sudėties požymius. Administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 str. 1 d.). Administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 str. 1 p.).

ANK 95 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą nelegaliu darbu laikomas fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. DK 42 straipsnio 1 dalis numato, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 34 straipsnis). Šio straipsnio 2 dalis numato, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

Vadinasi, tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina faktą, kad AB „A“ statybvietėje adresu (duomenys neskelbtini), 2019 m. balandžio 11 d. atlikto patikrinimo metu buvo rasti klinkerio klijavimo darbus atliekantys keturi Ukrainos piliečiai - M. B., M. B., R. Z. ir I. S. (b.l. 3-4; 42-45), su kuriais  teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo sudarytos rašytinės darbo sutartys ir apie kurių įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Tačiau teismas pabrėžia, kad vien faktas, kad konkretus asmuo atliko tam tikrus darbus, savaime nepatvirtina nelegalaus darbo fakto. Sprendžiant, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 95 straipsnyje, kiekvienu atveju būtina nustatyti ir tai, ar tarp konkrečių subjektų iš tikrųjų buvo susitarimas dėl darbinių funkcijų atlikimo, atlyginimo už šių funkcijų atlikimą, darbo tvarkos, kitų darbo sąlygų ir pan. Taigi šiuo atveju yra būtina įrodyti tai, kad įmonę - AB „A“, kurios vadovo pareigas konkrečiu laikotarpiu ėjo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. S., ir aukščiau minėtus keturis Ukrainos piliečius iš tikrųjų siejo darbiniai santykiai, kurių egzistavimas nebuvo fiksuojamas teisės aktuose nustatyta tvarka.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. S., nuo pat pradžių kategoriškai neigdamas savo kaltę, nurodė, kad apie 2019 m. balandžio 11 d. (ketvirtadienį) atliktą patikrinimą statybos objekte adresu (duomenys neskelbtini), jis sužino iš darbo inspekcijos inspektoriaus skambučio. D. S. teigimu, šioje statybvietėje rasti keturi Ukrainos piliečiai dirbo įdarbinimo įmonėje UAB „B“, su kuria AB „A“ buvo sudariusi laikino įdarbinimo paslaugų sutartį, pagal kurią ši įmonė laikinai nuomavo darbo jėgą AB „A“ konkretiems darbams atlikti. Šios sutarties pagrindu, laikinam darbuotojui darbo užmokestį turėjo mokėti įdarbinimo įmonė, taip pat ši įmonė turėjo drausti savo darbuotojus valstybiniu socialiniu draudimu bei mokėti visus privalomus mokesčius, susijusius su darbo santykius. AB „A“ su UAB „B“ už jų darbuotojų atliktus darbus turėjo atsiskaityti tarpusavyje pagal šalių patvirtintus įkainius. Kadangi AB „A“ neturėjo šių keturių asmenų dokumentų, kuriuos prašė pateikti Darbo inspekcija, jis nedelsiant paskambino bendrovės administratorei ir paprašė, kad ji suorganizuotų susitikimą su tos įmonės atstovais, kad jie pateiktų sulaikytų žmonių dokumentus. Šios įmonės atstovai atsakė, kad jie dokumentų neturi, tik pradėjo juos tvarkyti, sutiko su bauda, klausė, kokio dydžio bauda galėtų būti už tai skiriama ir pasakė, kad pirmadienį viską sutvarkys. Pirmadienį jam paskambino UAB „B“ direktorius ir pasakė, kad jie nepajėgs tokios baudos išsimokėti ir reikia kažkaip spręsti. Jis tai perdavė savo direktoriui, kuris nurodė, kad į jų problemas nesivels ir kad tai jų (UAB „B“) problema. Be to, D. S. nurodė, kad objekto adresu (duomenys neskelbtini), jis apskritai nekuruoja, o administracinio nusižengimo protokolas jam buvo surašytas dėl to, kad jis  AB „A“ generalinio direktoriaus 2019 m. balandžio 5 d. įsakymu 2019 m. balandžio 8-12 d.d. pavadavo filialo „AA“ direktorių R. M., kol jis buvo išvykęs į komandiruotę bei atostogavo (b.l. 32). D. S. taip pat pažymėjo, kad būtent R. M. dalyvavo derybose su UAB „B“ atstovu A. V. dėl darbuotojų nuomos ir jis pasirašė laikino įdarbinimo paslaugų sutartį.

Šie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teismo posėdžio metu duoti parodymai yra analogiški jo 2019 m. balandžio 24 d. duotiems paaiškinimas Darbo inspekcijai (b.l. 7). Pažymėtina, kad tokių paaiškinimų, atsižvelgiant į kitus duomenis, kurie bus aptarti, kategoriškai ir neabejotinai nepaneigia kiti duomenys.

Apklaustas teismo posėdyje liudytoju AB „A“ darbų vadovas R. Ž. patvirtino teismui, kad po pokalbio su savo įmonės vadovybe dėl darbo jėgos trūkumo, į objektą atvažiavo vyras, vardu A. ar A. (galimai turima omenyje - A. V.) su keturiais darbuotojais iš Ukrainos. R. Ž. įspėjo A., kad jis nenori nelegalių darbuotojų, tačiau pastarasis patikino, kad visi darbuotojų dokumentai yra tinkamai sutvarkyti. R. Ž. supažindino atvykusius darbuotojus su priešgaisrine ir darbo sauga objekte, kartu su jų direktoriumi nuėjo pažiūrėti darbo kiekio, parodė, iš kur reikia pasiimti medžiagas. Iškilus problemai, kad atvežti darbininkai neturi su savimi darbo įrankių, jų direktorius vėliau atvežė jiems darbo įrankius - mikserį skiedinio maišymui, plytelių pjaustymo aparatą ir šukas klijams, kibirą, gulsčiuką, nes pagal susitarimą darbo drabužiais ir įrankiais turi aprūpinti darbuotojus nuomojanti įmonė, jų įmonė šiuos darbuotojus aprūpina tik statybinėmis medžiagomis, reikalingomis jų darbui atlikti. Už šių darbuotojų atliktus darbus įmonės atsiskaito tarpusavyje, jie šiems darbuotojams atlyginimo nemoka. R. Ž. taip pat nurodė, kad tų darbuotojų direktorius A. sargo budelėje, atvežęs darbininkus, paliko užklijuotą voką, kurį jis vėliau perdavė savo administracijai (administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teigimu, voke buvo pasirašyta laikino įdarbinimo paslaugų sutartis). Šiuos ukrainiečius jis statybos objekte matė tik tris dienas, po patikrinimo jie dingo, palikdami objekte visus savo įrankius.

Duodamas paaiškinimus 2019 m. balandžio mėn. (paaiškinime diena nenurodyta, tačiau Operatyvaus patikrinimo akte nurodyta, kad paaiškinimas buvo duotas 2019 m. balandžio 11 d.) Darbo inspekcijos atstovui, R. Ž. taip pat nurodė, kad statybvietėje rasti keturi darbuotojai iš Ukrainos yra subrangovo UAB „B“. Jis, kaip darbų vadovas, tik praveda jiems pradinį darbo saugos ir sveikatos instruktažą, nurodo, kokius darbus jie turi atlikti, išduoda darbui reikalingas statybines medžiagas bei kontroliuoja šių darbuotojų atliktą darbą. Dėl darbo vizų jis neklausinėja, nes yra subrangovo pareiga pateikti jiems žmones su pilnai sutvarkytais dokumentais (b.l. 5).

Pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką pagrindiniai įrodymai tokio pobūdžio bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, taip pat liudytojų, mačiusių pažeidimą ir tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-535/2012, Nr. N575-2917/2012).

Iš byloje esančių M. B., M. B., R. Z. ir I. S. rašytinių paaiškinimų, duotų atlikto patikrinimo dieną, matyti, kad jie visi nurodė, jog dėl darbo pobūdžio ir darbo užmokesčio jie tarėsi su A.. Nurodė, kad statybines medžiagas jie ima statybos objekte, darbinius nurodymus duoda žmogus, esantis vagonėlyje (tikėtina turima omenyje - R. Ž.), kuris pravedė jiems darbų saugos instruktažą, už kurį jie pasirašė žurnale. Be to, M. B. ir R. Z. savo paaiškinimuose papildomai nurodė, kad jie gyvena bute, už kambarį moka A., o I. S. nurodė, kad jam darbinius rūbus davė taip pat A. (b.l. 8, 9, 10, 12, 14, 15, 16, 19).

Atsižvelgiant į tai, kad statybvietėje rastų nelegaliai dirbančių Ukrainos piliečių paaiškinimai, duoti patikrinimo dieną, yra analogiški bei neprieštaraujantys vieni kitiems, buvo surašyti inspektorių akivaizdoje, nesant minėtiems asmenims jokios galimybės susitarti dėl paaiškinime nurodomų aplinkybių, teismas neturi jokio pagrindo jais netikėti, kad dėl konkretaus darbo ir darbo užmokesčio jie tarėsi ne su AB „A“ atstovais, o būtent su A. V., kuris juos ir atvežė į statybos objektą bei supažindino su darbų vadovu R. Ž.. Kita vertus, šiuo aspektu itin reikšminga yra tai, jog šių asmenų, kadangi jie išvykę iš Lietuvos, apklausti teisme (be kita ko, išaiškinant pareigą teisingai papasakoti viską, ką žino, bei įspėjant dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, be to – sudarant galimybę ir atsakomybėn traukiamam asmeniui užduoti klausimus, taip tinkamai įgyvendinant savo teisę į gynybą) galimybės nėra. Taigi būtina įvertinti, ar kiti byloje esantys duomenys yra pakankami daryti išvadas, jog vis dėlto šie asmenys, priešingai jei jie patys nurodė paaiškinimuose, būtų susitarę dėl darbo būtent su AB „A“ atsakingais asmenimis.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginius apie keturių Ukrainos piliečių įdarbinimo aplinkybes patvirtina AB „A“ direktoriaus R. M. 2019 m. balandžio 30 d. duoti paaiškinimai. Šiuose paaiškinimuose yra nurodoma, kad į jį kreipėsi A. V., prisistatydamas kaip ukrainiečių darbininkų atstovas, turintis gerų kvalifikuotų darbuotojų bei ieškantis darbo Lietuvoje, su kuriuo buvo sutarta sudaryti laikino įdarbinimo paslaugų sutartį. Pirminio susitikimo metu A. V. negalėjo atsakyti, su kokia įmone bus sudaroma tokia sutartis, nes, jo teigimu, jis dirbo su keliomis įmonėmis bei pažadėjo kuo greičiau nurodyti konkrečią įmonę bei jos rekvizitus. Nurodė, kad 2019 m. balandžio 1 d. administratorė pateikė jam suderintą sutartį, kurioje buvo A. V. nurodyta konkreti įmonė, jis ją pasirašė, tą pačią dieną užregistravo bei atidavė ją administratorei, kad ši susitartų, kad joje pasirašytų kita šalis. A. V. atvyko pasiimti sutarties 2019 m. balandžio 5 d. ir kiek jam žinoma, sutartis buvo grąžinta su parašais 2019 m. balandžio 11 d. kartu su atvykusiais darbininkais. R. M. taip pat nurodė, kad jie tiesioginiu užsieniečių įdarbinimu neužsiima, o tik samdo juos per subrangovines įmones (b.l. 20-21).   

Kaip patvirtinanti šias R. M. nurodytas aplinkybes, į bylą pateikta 2019 m. balandžio 1 d. laikino įdarbinimo paslaugų sutartis, pasirašyta tarp UAB „B“, atstovaujamos direktoriaus A. Y. („Įdarbinimo įmonė“) ir AB „A“, atstovaujamos filialo „AA“ direktoriaus R. M., iš kurios matyti, kad laikinam darbuotojui darbo užmokestį, nustato, moka bei keičia įdarbinimo įmonė, kuri taip pat draudžia laikinąjį darbuotoją valstybiniu socialiniu draudimu bei sumoka visus teisės aktuose numatytus privalomus mokesčius, susijusius su darbo santykiais (b.l. 26-29). Byloje esančiame A. Y. 2019 m. balandžio 1 d. pasirašytame liudijime, adresuotame AB „A“, taip pat nurodyta, kad yra garantuojama, kad su visais UAB „B“ dirbančiais ir į AB „A“ siunčiamais dirbti darbininkais yra sudarytos darbo sutartys, darbininkai drausti socialiniu draudimu ir visi yra praėję privalomąjį sveikatos patikrinimą pagal sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) priedą Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat užtikrina, kad siunčiami dirbti užsienio valstybių piliečiai įdarbinti laikantis norminių teisės aktų nustatytos tvarkos ir turi visus reikiamus dokumentus teisėtam buvimui ir darbui Lietuvoje (b.l. 80). Pažymėtina tai, kad A. Y., apklaustas teismo posėdyje liudytoju, neneigė aplinkybės, kad jis pasirašė laikino įdarbinimo sutartyje, tačiau teigė, kad tai padarė 2019 m. balandžio 12 d., o ne 2019 m. balandžio 1 d.

Pažymėtina, kad kaip atitinkamus D. S. paaiškinimus pagrindžiantys duomenys dėl laikinojo įdarbinimo paslaugų sutarties pasirašymo aplinkybių pateikti ir kiti duomenys - pateiktas elektroninis susirašinėjimas, iš kurio matyti, kad AB „A“ nuo 2019 m. kovo 18 d. siuntė elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) numatomų darbų adresus bei apimtis, prašė pateikti reikiamus darbams dokumentus, 2019 m. kovo 21 d. prašė atsiųsti įmonės rekvizitus. Nors liudytojas A. V. teismo posėdyje nepatvirtino aplinkybės, kad jis naudojosi aukščiau nurodytu elektroninio pašto adresu, tačiau vertinant chronologiškai, teismui pateikta telefono žinutės nuotrauka patvirtina, kad po šių pranešimų siuntimo, asmuo, įvardintas (duomenys neskelbtini) vardu (telefono numeris sutampa su teismui nurodytu A. V. telefono numeriu), elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) 2019 m. balandžio 1 d. atsiuntė tokio turinio pranešimą - „B“, UAB (b.l. 94).

Įvertinęs visus šiuos įrodymus, sulyginęs juos tarpusavyje, teismas negali daryti kategoriškos išvados, kad aukščiau nurodytame statybos objekte rastus nelegaliai dirbančius keturis Ukrainos piliečius ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens aktualiu laikotarpiu vadovaujamą įmonę - AB „A“ siejo darbiniai santykiai, kurių egzistavimas nebuvo fiksuojamas teisės aktuose nustatyta tvarka.

Institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, D. S. kaltę grindžia tuo, kad Ukrainos piliečiai objekte statybos darbus atliko R. Ž. nurodymu, ką patvirtino teismo posėdyje ir pats R. Ž., o laikino įdarbinimo sutartis buvo pasirašyta atgaline data, nes 2019 m. balandžio 1 d. UAB „B“ vadovo Lietuvoje apskritai nebuvo bei minėtą dieną jis dar nebuvo paskirtas vadovu.

Dėl institucijos nurodytos aplinkybės, kad Ukrainos piliečiai objekte statybos darbus atliko R. Ž. nurodymu, jokio ginčo nėra, nes šios aplinkybės neneigė nei administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nei pats R. Ž.. Liudytojas R. Ž. nurodė, kad jis yra aukščiau nurodyto objekto statybos darbų vadovas, nurodė, kad jis būtent nurodydavo, kokius darbus reikia atlikti. Pažymėtina, kad ir Laikino įdarbinimo paslaugų sutartyje (dėl kurios pasirašymo aplinkybių bus pasisakyta vėliau) nurodyta, kad Laikinasis darbuotojas savo funkcijas vykdo darbo naudotojo (šiuo atveju – AB „A“) naudai; darbo naudotojas prižiūri ir vadovauja Laikiniesiems darbuotojams, nustato darbo tvarką (sutarties 3.1 p.). Tačiau, teismo vertinimo, vien šios aplinkybės neužtenka, siekiant konstatuoti, jog tarp bendrovės, kurioje dirba R. Ž. ir jau minėtų keturių darbuotojų, dirbusių jo prižiūrimame objekte, buvo susiklostę darbiniai – pavaldumo santykiai, kadangi, kaip nurodė tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tiek ir liudytojas R. Ž., kai kurių darbų atlikimui AB „A“ samdo subrangovus; tokiais atvejais, kaip jie nurodė, įmonės už atlikus darbus atsiskaito tarpusavyje, t.y. AB „A“ sumoka pinigus už padarytus darbus subrangovo įmonei, kuri savo ruožtu atsiskaito su savo darbuotojais. Tokiai versijai neprieštarauja ir jau minėtų statybvietėje rastų dirbančių Ukrainos piliečių paaiškinimai, kaip minėta – jog dėl darbo jie tarėsi tik su A. V., o R. Ž. jiems pravedė darbų saugos instruktažą, nurodė ką konkrečiai reikia daryti ir iš kur reikia pasiimti darbui reikiamas statybines medžiagas. Aplinkybę, jog rasti Ukrainos piliečiai nebuvo AB „A“ darbuotojai, patvirtina ir tai, kad juos darbiniais rūbais ir įrankiais, pasak R. Ž., aprūpino būtent A. V., o ne AB „A“. 

Pažymėtina, kad minėtų R. Ž. paaiškinimų (pvz., kad darbo priemonėmis / įrankiais darbuotojus aprūpino juos atvežęs A. ar A., t. y. tikėtina – A. V.) patikrinti, apklausiant betarpiškai teisme keturis rastus dirbusius asmenis, kaip jau minėta, galimybės nėra. Savo ruožtu šių asmenų apklausa, kaip jau minėta, tokio pobūdžio bylose teismų praktikoje pripažįstama itin reikšminga, siekiant nustatyti faktines aplinkybes, patikslinti jų nurodytas, pvz., rašytiniuose paaiškinimuose aplinkybes ir pan. Pavyzdžiui, šiuo atveju minėti asmenys nurodė, koks buvo sutartas darbo užmokestis, visgi iš paaiškinimų tiksliai nėra aišku, su kuo buvo sutartas darbo užmokestis (ar su A., su kuriuo buvo pagal paaiškinimus susitarta dėl darbo, ar kitu asmeniu), kas turėjo mokėti darbo užmokestį, ar buvo susitarta dėl darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos (periodiškumo, ar jau buvo faktiškai gautas darbo užmokestis, pvz., už jau dirbtas dienas ir pan.), galiausiai, kaip minėta – iš itin glaustos informacijos paaiškinimuose nėra galimybės nustatyti, ką jie patys laikė savo darbdaviu (t. y. ar apskritai žinojo apie AB „A“) ir pan.

Įvertinęs visas šias aplinkybes teismas sprendžia, kad vien nustatyto fakto, kad atliekamiems statybos darbams vadovavo statybos darbų vadovas, ką jis ir privalo, kaip išplaukia iš jo paaiškinimų, daryti pagal savo darbinės veiklos pobūdį, neužtenka konstatuoti nelegalaus darbo buvimo faktą. Juolab akcentuotina, jog išsiaiškinti, ką konkrečiai turėjo omeny dirbę Ukrainos piliečiai, nurodydami, kad jiems darbinius nurodymus davė būtent R. Ž. (t. y. jų nuorodos apie darbinių nurodymų davimą tikrąjį turinį), apklausiant juos teisme, teismas galimybės neturi.

Dėl kitos institucijos nurodytos aplinkybės, kad laikino įdarbinimo sutartis buvo pasirašyta atgaline data, nes 2019 m. balandžio 1 d. UAB „B“ vadovo Lietuvoje apskritai nebuvo bei jis dar tuo metu nėjo šios įmonės vadovo pareigų, teismas pažymi, kad byloje esantys duomenys iš tikrųjų patvirtina faktą, kad UAB „B“ vadovas A. Y. Europos Sąjungos sieną kirto tik 2019 m. balandžio 2 d., ką patvirtina spaudai, esantys jo pase (b.l. 24), be to, UAB „B“ vadovu jis buvo paskirtas tik 2019 m. balandžio 8 d., ką patvirtina Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas (b.l. 30-31).

Apklaustas teismo posėdyje liudytoju A. Y. nurodė, kad laikino įdarbinimo paslaugų sutartis su AB „A“ buvo pasirašyta 2019 m. balandžio 12 d. (teismo posėdžio metu nurodė, kad balandžio 15 d., pagarsinus institucijai duotus paaiškinimus, kuriuose jis nurodė balandžio 12 d., patikslino, jog galimai tai buvo balandžio 12 d., nes anksčiau jis geriau atsiminė aplinkybes). Tą dieną jis kartu su I. K. (VĮ Registro centro duomenimis, buvusiu UAB „B“ vadovu ir akcininku) ir A. V. atvyko į (duomenys neskelbtini), kur jiems buvo pranešta, kad direktoriaus šiuo metu nėra, todėl jis pasirašė sutartį, nenurodydamas joje datos ir išvažiavo, t.y. jis pasirašė sutartį, ant kurios AB „A“ direktoriaus parašo ir datos nebuvo. Jam buvo pasakyta, kad kai viską suderins, datą parašys. Šio liudytojo teigimu, tai buvo preliminari standartinė sutartis, kol atvyks direktorius, kad įmonė tikrai dirbs, derinamos kainos. Praėjus kelioms dienoms po sutarties pasirašymo, jiems paskambino iš darbo inspekcijos ir pasakė, kad jų žmonės dirba objekte be darbo sutarčių, tačiau tų žmonių jis nepažįsta, jų vardai ir pavardės jam nežinomi. Liudytojas A. V. taip pat patvirtino teismui, kad 2019 m. balandžio 12 d. jis kartu su A. Y. buvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini), kur A. Y. pasirašė sutartį. Kadangi direktoriaus tuo metu nebuvo, tai sutartis buvo pasirašyta be datos. Jie susitarė dar dėl vieno susitikimo, per kurį parašys datas, nuo kada pradės galioti sutartis.

Tuo tarpu iš AB „A“ direktoriaus R. M. rašytinių paaiškinimų bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymų matyti, kad jų paaiškinimai dėl minėtos sutarties yra iš esmės skirtingi (nei nurodoma A. Y. ir A. V.), o būtent, kad 2019 m. balandžio 1 d. gavus iš A. V. įmonės duomenis, su kuria bus sudaryta laikino įdarbinimo paslaugų sutartis, R. M. tą pačią dieną pasirašė paruoštą sutartį bei šia data ji buvo užregistruota; sutartį pasiėmė atvykęs į (duomenys neskelbtini) A. V. 2019 m. balandžio 5 d., tam, kad ją pasirašytų kitos sutarties šalies vadovas bei sutarė, kad sutartis su parašais bus grąžinta ne vėliau, nei atveš darbuotojus. Pasirašyta sutartis buvo palikta statybos objekte, kai į jį buvo atvežti darbuotojai ir per darbų vykdytoją R. Ž. ji buvo perduota įmonės vadovybei.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. S. taip pat neneigė aplinkybės, kad jis iš tikrųjų 2019 m. balandžio 12 d. (duomenys neskelbtini) buvo susitikęs su A. Y. ir A. V., tačiau šio susitikimo tikslas buvo visai kitas – jis pareikalavo, kad šie asmenys pateiktų jam visus dokumentus, susijusius su statybos objekte rastų keturių Ukrainos piliečių įdarbinimu. A. Y. ir A. V. nurodė, kad dokumentų neturi, tik tvarko, žadėjo sumokėti baudą, tačiau vėliau pirmadienį paskambino ir pranešė, kad numatytos baudos jiems yra per didelės.

Taigi įvertinus tai, kad liudytojų parodymai apie sutarties sudarymo aplinkybes, ypač laiką, yra skirtingi ir negalėdamas teikti prioriteto vienų liudytojų parodymams prieš kitus, teismas vienų ar kitų parodymų patikimumą gali vertinti tik atsižvelgdamas į tai, ar yra kitų byloje duomenų, patvirtinančių (ar paneigiančių) atitinkamas aplinkybes, kiek tokie parodymai sutampa su kitais byloje esančiais duomenimis ir pan. Visgi teismas sprendžia, kad duomenų, galinčių neabejotinai patvirtinti vienos ar kitos versijos teisingumą, šiuo atveju nėra.

Minėta, kad iš liudytojų A. Y. ir A. V. parodymų seka, kad laikino įdarbinimo paslaugų sutartis buvo pasirašyta 2019 m. balandžio 12 d., t.y. jau po atlikto 2019 m. balandžio 11 d. patikrinimo ir, šių liudytojų teigimu, iki to laiko jokie UAB „B“ įmonės darbuotojai AB „A“ nedirbo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad apie objekte atliktą patikrinimą jis sužinojo tą pačią dieną, t.y. 2019 m. balandžio 11 d., kai jam paskambino iš darbo inspekcijos, be to, iš R. Ž. paaiškinimų patikrinimo dieną patikrinimą atlikusiems pareigūnams matyti, jog jis jau tada nurodė, jog minėti keturi asmenys yra ne jų įmonės, o bendrovės „B“ darbuotojai. Taigi A. Y. ir A. V. nurodytą sutarties pasirašymo dieną, t.y. 2019 m. balandžio 12 d., D. S. buvo žinoma apie darbuotojus, kuriuos VDI traktuoja kaip jų įmonės nelegalius darbuotojus, todėl naivu tikėtis, kad tos dienos šalių susitikimo metu buvo derinamas tik sutarties pasirašymo klausimas (dėl darbo ateityje), o klausimas dėl A. V. atvežtų keturių Ukrainos piliečių – patikrinimo metu rastų dirbančių asmenų (galimai nelegalių darbuotojų), juolab esant jų ryšiui su A. V., apskritai nebuvo aptarinėjamas. Be to, kaip minėta, R. Ž. jau patikrinimo metu nurodė, kad vyras, vardu A., atvežęs į objektą darbuotojas, paliko jame užklijuotą voką, kurį jis perdavė savo administracijai. Pagal D. S. paaiškinimus, būtent minėtame voke buvo šalių pasirašyta laikino įdarbinimo paslaugų sutartis. Taip pat byloje iš esmės neginčijamas faktas, kad minėtus keturis asmenis į statybų objektą (duomenys neskelbtini), atvežė būtent A. V. (šio fakto A. V. neginčija, tik nurodydamas, kad jis minėtus asmenis – savo pažįstamus, atvežė tik draugiškais ketinimais bei kad šie asmenys patys tarėsi su direktoriumi dėl darbo), kuris yra siejamas būtent su UAB „B“. Taigi šių aplinkybių visuma nors ir nėra pakankama, teismo vertinimu, daryti kategorišką ir neabejotiną išvadą, jog aplinkybės dėl sutarties pasirašymo buvo būtent tokios, kokias nurodė D. S. bei R. M. rašytiniuose paaiškinimuose, visgi šios aplinkybės taip pat neleidžia ir daryti kategoriškos išvados, jog būtent A. Y. ir A. V. nurodoma versija yra teisinga. Taigi šiuo atveju duomenų, kurių pagrindu galima kategoriškai paneigti ar patvirtinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus dėl sutarties pasirašymo aplinkybių, byloje nėra, ir teismas nemato galimybių tokius duomenis surinkti.

Kita vertus, sutiktina su Institucijos atstovo pozicija kritiškai vertinti minėtą sutartį, kadangi nurodytą jos pasirašymo dieną iš tikrųjų A. Y., kuris pasirašė kaip UAB „B“ vadovas, minėtą dieną šių pareigų nėjo – jas pradėjo eiti tik vėliau. Visgi pastebėtina, jog šios sutarties teisėtumo bei galiojimo klausimas šioje administracinio nusižengimo byloje iš esmės negali būti sprendžiamas (kadangi tai iš esmės civilinio pobūdžio klausimas) ir ši sutartis gali būti vertinama tik tuo aspektu, kiek tai susiję su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pozicija dėl jam inkriminuoto nusižengimo.

Pastebėtina, jog administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos nuomone, reikšminga aplinkybė yra ir tai, jog minėta įmonė – UAB „B“ – nėra registruota kaip įmonė, turinti teisę teikti laikino įdarbinimo paslaugas. Visgi pastarasis argumentas, teismo vertinimu, gali būti reikšmingas tik vertinant būtent šios įmonės – UAB „B“ (jos atstovų) veiklą, sudarant sutartis šioje srityje, neturint tokios teisės, nes, kaip jau matyti, pats faktas, kad minėto turinio sutartį įmonės vadovas pasirašė (tik, kaip minėta, galutinai nenustatytomis aplinkybėmis), nėra ginčijamas. Sprendžiant klausimą dėl D. S. inkriminuoto nusižengimo minėtas argumentas pats savaime negali patvirtinti jo kaltės – tai yra šis argumentas jokiais aspektais ne pagrindžia, nei paneigia, buvo ar nebuvo faktinis asmenų, rastų dirbusių statybos objekte (duomenys neskelbtini), ir AB „A“ susitarimas dėl darbo teisinių santykių.

Taigi šiuo atveju, kaip minėta, teismas negali kategoriškai teigti, jog laikinojo įdarbinimo sutarties pasirašymas vyko būtent tokiomis aplinkybėmis, kaip nurodė D. S., taigi nėra neabejotinai patvirtina jo versija šiuo aspektu. Kita vertus, administracinių nusižengimų bylų teisenoje būtent institucija, atliekanti tyrimą, turi įrodyti, jog asmuo yra kaltas atitinkamo administracinio nusižengimo padarymu – įrodinėjimo pareiga (t. y. įrodinėjimas, kad nėra kaltas) negali būti perkelta asmeniui, kuris traukiamas administracinėn atsakomybėn – tai yra jo teisė. Todėl vien aplinkybė, jog nėra neabejotinai įrodyti atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai dėl minėtų asmenų darbo įmonės objekte aplinkybių, negali būti vertinama kaip patvirtinantys jo kaltę.

Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-31-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007).

Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes bei į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai Institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje surinktais ir ištirtais duomenimis nėra paneigta atsakomybėn traukiamo asmens dėstoma įvykio versija, kad statybos objekte rasti keturi darbininkai iš Ukrainos buvo atvežti kaip įmonės UAB „B“, nurodžiusios, jog gali teikti laikinojo įdarbinimo paslaugą, darbuotojai, t. y. kad AB „A“ nesiejo darbiniai santykiai su minėtais asmenimis. Dar kartą akcentuotina, jog itin reikšminga aplinkybė yra tai, jog patikrinimo metu rasti keturi dirbantys asmenys savo paaiškinimuose nurodė, kad dėl darbo jie tarėsi būtent su A. V., kuriam, pažymėtina, jie skambino po atlikto patikrinimo, be to, nurodė, kad jis aprūpino ir darbine apranga (I. S.), taip pat apmokėjo už jų apgyvendinimą (R. Z., M. B.) (pastaroji aplinkybė leidžia kritiškai vertinti A. V. paaiškinimus, jog jis šiuos asmenis į objektą atvežė tiesiog kaip draugas, kadangi jau ilgai gyvena Vilniuje). Taigi nėra duomenų, jog minėti keturi dirbę asmenys būtų taręsi dėl darbo sutarties sudarymo bei jos esminių sąlygų – darbo užmokesčio, darbo pobūdžio (objekto), darbo tvarkos ir pan., su AB „A“ atsakingais asmenimis, kas lemia negalimumą daryti išvadą, jog minėtą įmonę ir asmenis siejo darbiniai teisiniai santykiai. Pažymėtina, jog vien tik faktinė aplinkybė, jog atitinkami darbai buvo atliekami įmonės interesais (naudai), negali būti vertinama kaip patvirtinanti darbinių santykių buvimą, nes kito asmens naudai darbai gali būti atliekami ne tik esant darbo santykiams.

Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra surinkta pakankamų ir patikimų įrodymų, pagrindžiančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, nes byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetas, vadovaujantis, be kita ko, principu, jog visos abejonės traktuojamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai, neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad D. S. padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Taigi D. S. atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina, nenustačius jo veiksmuose administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

D. S. atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį nutraukti, nes padaryta veika neturi administracinių nusižengimų požymių.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                        Ingrida Mikužytė