Civilinė byla Nr. e2A-1013-577/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06560-2018-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.5.2; 2.6.10.2.1; 2.6.2.2; 3.2.4.9.6.2; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1 

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 25 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovėms akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ ir valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai dėl žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovių solidariai priteisti 1 638,97 Eur žalos atlyginimą, 37 Eur žyminį mokestį, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Ieškinyje nurodė, jog 2015 m. kovo 1 d. dėl per didelės elektros įtampos sugedo L. G. priklausančių prietaisų elektronikos įranga; šis turtas buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“. AB „Energijos skirstymo operatorius“ informavo, kad dėl medžio nutrauktų laidų 10 kV oro linijoje, buvo sutrikęs elektros energijos tiekimas. Medis augo žemės sklype, kurį patikėjimo teise valdo VĮ Valstybinių miškų urėdija. Ieškovė kompensavo draudėjui 2015 m. kovo 1 d. įvykio metu padarytus nuostolius, išmokėdama 1 968,13 Eur dydžio draudimo išmoką (834 Eur už šildymo katilo remonto darbus ir remontui panaudotas dalis, 367,96 Eur už namų turto prietaisų remontą ir patikrą, 260 Eur už katilo remonto metu šildymui panaudotą elektros energiją, 17 Eur už televizoriaus blokelį, 144,52 Eur už televizorių, 344,65 Eur už kaitlentę). Prašoma priteisti 1 638,97 Eur suma nustatyta įvertinus turto nusidėvėjimą. Pasak ieškovės, atsakovę AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir draudėją siejo energijos tiekimo sutartiniai santykiai, todėl atsakovei teko pareiga užtikrinti kokybišką energijos tiekimą. Atsakovei pažeidus šią pareigą, buvo sugadintas draudėjui L. G. priklausantis turtas, atsirado žala, kurią pastarajam atlygino ieškovė. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d įsakymo Dėl elektros tinklų apsaugos taisyklių patvirtinimo 24 punktu, ieškovė teigia, jog AB „Energijos skirstymo operatorius“ turėjo pasirūpinti, kad pavojingas medis būtų nukirstas anksčiau; žala padaryta dėl atsakovei priklausančių įrenginių trūkumo (nutrūkęs laidas), todėl jos atžvilgiu taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.266 straipsnio nuostatos. VĮ Valstybinių miškų urėdijos atsakomybę ieškovė kildino iš to, kad ji netinkamai vykdė miško tvarkymo ir priežiūros funkciją. Kadangi atsiradusi žala sietina su atsakovių bendru neveikimu, teigė, kad jų atsakomybė solidari.

2.       Atsakovė AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ (toliau ir Atsakovė 1, ESO) su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepimą grindė tuo, kad:

2.1.       Remiantis Lietuvos standarto LST EN 50160:2010 „Viešųjų elektros tinklų įtampos charakteristikos“ (toliau ir – Standartas) nuostatomis, elektros tinkluose galimi trumpalaikiai įtampos pokyčiai, kryčiai bei viršįtampiai. Ieškovė nepateikė užfiksuotų įtampos charakteristikų duomenų bei jų analizės, todėl nepagrįsta teigti, kad atsakovės valdomame elektros tinkle buvo tiekiama nepakankamos kokybės elektros energija.

2.2.       Ieškovė neįrodė neteisėtų atsakovo veiksmų (neveikimo). Oro linija buvo nuolatos prižiūrima; nutrūkus elektros energijos tiekimui, atsakovė įvykdė pareigą atkurti elektros energijos tiekimą per 24 valandas (atkurtas mažiau nei per 1 valandą). AB „Energijos skirstymo operatorius“ neturi pareigos prižiūrėti medžių, augančių už elektros tinklų apsaugos zonų ribų. Pagal Elektros tinklų apsaugos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1-93 (toliau – Apsaugos taisyklės) 24 punktą, už visus nuostolius, sukeltus dėl laiku neiškirstų medžių ir krūmų (jeigu tik jie yra įrodyti), turi atlyginti miško savininkas. Pagal Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų 2010 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-382 (toliau ir – Taisyklės) 152.5 punktą operatorius neatlygina vartotojui patirtų nuostolių, kai jam elektros energijos persiuntimas ir (ar) tiekimas nutraukiamas ar apribojamas arba elektros energijos kokybės parametrai neatitinka nustatytų sutartyje dėl trečiųjų asmenų veiksmų. Pabrėžė, kad atsakovė taip pat neturi pagrindo atlyginti ieškovo reikalaujamos žalos, vadovaujantis CK 6.253 straipsnio 1 dalimi.

2.3.       Ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų neteisėtumo ir draudėjo patirtos žalos. Pažymėjo, kad elektros prietaisų gedimai, atsiradę dėl per didelės įtampos, negali būti nustatyti iš vizualinės apžiūros. Defektinį aktą pasirašiusi AB „AG Service“ paslaugų vadybininkė nėra pakankamai kompetentinga nustatyti, jog įrenginių gedimą lėmė per didelė elektros įtampa. Nėra informacijos, ar apžiūros metu patikrinta, jog vartotojas eksploatavo savo elektros įrenginius laikydamasis gamintojo nustatytų reikalavimų. Draudėjo šildymo katilo automatika su katilo degiklio kaitinimo elementu priskirtina prie įrenginių, kuriems reikalinga apsauga nuo įtampos pertrūkių; aplinkybė, kad sugedo minėti prietaisai įrodo, kad vartotojo vidaus tinkle apsaugos nebuvo arba ji buvo nekokybiška. Pareigos užtikrinti nenutrūkstamą elektros energijos tiekimą ar pareigos užtikrinti, jog elektros energijos tiekimo linijoje, kuria abonentui tiekiama elektros energija, nebus jokių įtampos svyravimų ar trūkių, atsakovei nenustato nei teisės aktai, nei sutartis.

2.4.       Nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių atsiradusių nuostolių tikslų dydį, todėl ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo laikytinas nepagrįstu.

3.       Atsakovė VĮ Valstybinių miškų urėdija (toliau ir Atsakovė2, VMU) su ieškiniu nesutiko. Pasak atsakovės, ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų. Teigia nebuvusi informuota, kad dėl nuvirtusio medžio buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas; nenustatyta, kad medis būtų kėlęs grėsmę elektros oro linijai, t. y. nėra duomenų, kad tas medis buvo supuvęs, pūvantis, pažeistas, palinkęs ir pan. Defektinis aktas neįrodo nei priežastinio ryšio tarp medžio užgriuvimo ant oro linijos ir per didelės įtampos buvimo, nei priežastinio ryšio tarp per didelės įtampos buvimo ir prietaisų gedimo. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kaip buvo vykdomas sugedusių prietaisų tikrinimas. Nėra dokumentų, kad elektros prietaisų sugedimą tiesiogiai įtakojo per didelė elektros įtampa ir kuo būtent ši gedimo priežastis yra pagrindžiama. Teigė, kad ieškovė nepagrindė žalos dydžio.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimu ieškinį atmetė.

3.       Teismas nurodė, kad atsakovėms neigiant ieškovės nurodomą priežastį, t. y. kad draudėjo buitiniai prietaisai sugedo dėl per didelės elektros energijos įtampos, taip pat neigiant sutarties ir/ar teisės aktų nustatytų pareigų pažeidimą, taikytini bendrieji žalos atlyginimo pagrindai ir būtent ieškovei teko pareiga įrodyti visas atsakovių civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų. Teismas kaip nepagrįstus atmetė ieškovės argumentus, kad bet kuriuo atveju kažkuri iš atsakovių turi atlyginti žalą, nes viršįtampiai nesusidaro be priežasties, nes tai reikštų ieškovo įrodinėjimo pareigos paneigimą. Teismo nuomone, ieškovė, būdama draudimo teisinių santykių profesionalė, esant situacijai, kuomet nustatyti įvykio priežasčių objektyviai nebeįmanoma, laiku nesiėmusi visų įmanomų priemonių draudiminio įvykio priežastims nustatyti, turi prisiimti dėl to jai galinčias kilti neigiamas pasekmes.

4.       Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad jokių neteisėtų veiksmų nė viena iš atsakovių neatliko, byloje kyla klausimas, ar yra pagrindo konstatuoti buvus atsakovų neteisėtą neveikimą. Aplinkybę, kad VĮ „Valstybinių miškų urėdija“ netinkamai vykdė miško tvarkymo ir priežiūros funkciją, nes medis laiku nebuvo nupjautas, nes esant 8 kv.m/s vėjui sveiki medžiai nevirsta, teismas laikė hipotetine nuostata. Pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, jog virtęs medis buvo sausuolis ar pažeistas, dėl ko kėlė grėsmę ir turėjo būti nukirstas iki įvykio. Joks teisės aktas neįpareigoja atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ užtikrinti, jog laidai niekuomet nenutrūktų. Ieškovė turėjo įrodyti konkrečių atsakovei sutartimi ar teisės aktais priskirtų pareigų pažeidimą.

5.       Teismas nustatė, kad atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ vykdė ginčo oro linijos priežiūrą; ji neįsipareigojo teikti vartotojui elektros energiją nenutrūkstamai be jokių įtampos svyravimų; elektros energijos tiekimas buvo atkurtas maždaug per valandą, nors atsakovė turėjo pareigą jį atkurti per 24 valandas. Teismo nuomone, ypač svarbu, kad vadovaujantis Tinklų eksploatavimo taisyklių 49.4 punktu, elektros energijos persiuntimo paslaugos ir elektros energijos kokybė turi atitikti sutarties, Lietuvos standarto LST EN 50160:2010 „Viešųjų elektros tinklų įtampos charakteristikos“ ir kitų kokybę reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus. Pažymėjo, kad ieškovei nepakako įrodyti aplinkybės, kad dėl nutrūkusių laidų pas vartotoją susidarė viršįtampis, tačiau ji turėjo pareigą įrodyti ir tai, kad viršįtampis viršijo leistiną normą. Ekspertas, atsakydamas į antrąjį klausimą pažymėjo, kad neturint aukštos laiko rezoliucijos matavimų gedimo metu, galima vertinti tik pasekmes ir išvadą, kad viršįtampis galimai viršijo normas, padarė iš į bylą pateiktų nuotraukų. Teismas nelaikė įrodytu faktą, kad dėl viršįtampio sugedo (sudegė) elektros energijos skaitiklis, kadangi iš nuotraukos neįmanoma nustatyti, koks ir kam priklausantis skaitiklis yra joje užfiksuotas, tuo tarpu AB „Lesto“ duomenų bazėje nurodyta, kad skaitiklis pas vartotoją L. G. keistas dėl sugedusio laikmačio.

6.       Įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, teismas pažymėjo, kad ieškinys pagrįstas prielaidomis, ir padarė išvadą, kad nė vienos iš atsakovių neteisėto neveikimo ieškovė neįrodė. Nenustatęs atsakovių neteisėtų veiksmų (neveikimo), sprendė, jog negalima konstatuoti ir priežastinio ryšio tarp veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos, taip pat nėra pagrindo atsakovei taikyti civilinę atsakomybę.

7.       Teismas sutiko, kad net ir darant prielaidą, jog įvykio metu susidarė didesnis nei leistinas viršįtampis, byloje nebuvo įrodytas priežastinis ryšys tarp atsakovių veiksmų ir galimai atsiradusios žalos. Vartotojo prietaisus apžiūrėjusių ir remontavusių bendrovių aktuose nenurodyta, kaip buvo vertintos gedimų priežastys, kas tai atliko; neaišku, ar šildymo katilo gedimas sąlygotas viršįtampio, ar aplinkybės, kad buvo nutrūkęs elektros energijos tiekimas, kadangi nepertraukiama srovė jam yra būtina. Teismo nuomone, byloje surinkti įrodymai kelia pagrįstų abejonių, ar vartotojo vidinis tinklas buvo įrengtas taip, kad leistini viršįtampiai ir elektros energijos trūkiai nepadarytų žalos jo ekspoatuojamiems prietaisams.

III.        Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

8.       Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį tenkinti visiškai; priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog teismo sprendimas ir sprendimo motyvai nepagrįsti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

9.1.       Prieš perduodant bylos medžiagą ekspertui, dėl skaitliuko nuotraukos atsakovės nepasisakė; dėl skaitliuko būklės ir nuotraukos atsakovės neteikė jokių prašymų ar papildomų įrodymų. Ieškovė nesuprato, kad turi įrodinėti, jog ji neklastojo nuotraukų ir kad draudėjas nufotografavo būtent jo pastatui skirtą skaitliuką. Kilus tokioms abejonėms, šalims turėjo būti pasiūlyta ar leista teikti papildomus įrodymus. Skaitliukas priklauso ESO, o ne draudėjui; ieškovė nerinko įrodymų apie šį skaitliuką. Tik tuomet, kai draudėjas pateikė įrodymus, kad po 2015 m. kovo 1 d. įvykio ESO pakeitė sudegusią (sugedusią) skaitliuko įrangą, ESO pripažino, kad skaitliuko įranga buvo pakeista. Atsakydama į ieškovės klausimą, kodėl sugedo skaitliuko įranga, ESO atstovė atsakė, kad ESO šios aplinkybės netyrė, nes toks tyrimas yra brangus. Nuotraukoje matosi apdegęs laikmatis ir apdegę skaitliuko kontaktai; ant sudegusios įrangos yra užrašas „laikrodinis jungiklis“, tai yra tas pats ESO paminėtas laikmatis. Dėl to nėra jokio prieštaravimo tarp ESO surašyto akto ir nuotraukos. Jei sugedo tik laikmatis, skaitliuko keisti nereikėjo. ESO priimtą sprendimą keisti ir skaitliuką paaiškina ieškovės pateikta skaitliuko su laikmačiu nuotrauka.

9.2.       Teisės aktai neįpareigoja vartotojų įsirengti viršįtampių ribotuvus. Net jeigu vartotojai turėtų įsirengti viršįtampių ribotuvus, už viršįtampių atsiradimą atsakingas asmuo negali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės už sugadintus prietaisus, nes žala atsirado dėl dviejų asmenų neteisėtos veikos – to, kuris sukėlė viršįtampį, ir to, kuris, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus neįsirengė viršįtampių ribotuvo. Nagrinėjamu atveju vartotojas jokių pažeidimų nepadarė. Prielaidą, kad galimai draudėjo įranga buvo netinkama paneigia faktas, kad sugedo ESO įranga - skaitliukas, kuris yra prijungtas tiesiogiai prie ESO tinklo, ir  draudėjo pastato elektros įranga negalėjo sugadinti skaitliuko. Įvykio metu sugadinti keli skirtingi elektros prietaisai; tik viršįtampis gali sudeginti prietaisus. Gedimų priežastis nustatė įrangos remonto/aptarnavimo (skirtingos) įmonės; jų išvada laikoma rašytiniu įrodymu, joje neprivalo būti aprašyta tyrimo eiga, tyrimą atlikusių įmonės darbuotojų asmens duomenys. Ieškovas mokėjo išmoką ne už šildymo katilą (šildymo katilas nebuvo perkaitęs; dėl elektros energijos tiekimo nutraukimo jokia žala nebuvo padaryta), o už sugedusią katilo elektros/elektronikos įrangą. ESO taip pat turėjo atlikti tyrimą; įrangą valdantis asmuo turi geresnes sąlygas įrodinėti bylai reikšmingas aplinkybes. ESO tinkle nebuvo įtampos dydžio matavimo prietaisų, todėl  ekspertas tyrė, ar toks įvykis galėjo sukelti viršįtampius bei atsižvelgė į pasekmes – ar suveikė ESO tinkle įrengtos apsaugos, ar yra viršįtampių požymių. Įtampos 10 % svyravimas prietaisų nesudegina.

9.3.       Teismų praktikoje nuvirtusio medžio valdytojas atleidžiamas nuo atsakomybės, jei jis įrodo, kad medis nuvirto dėl priežasčių, kurių valdytojas negalėjo įtakoti. Šiuo atveju ne ieškovė, o atsakovės turi įrodyti, kokios būklės buvo medis. Apie nuvirtusį medį ieškovė sužinojo daug vėliau, nei medis buvo pašalintas; ji neturėjo galimybės ištirti, koks jis buvo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015 2015 m. liepos 3 d. nutartimi pasisakė, kad: “Situacijose, kai neaišku, kurio iš kelių žalą padariusių asmenų veiksmai sukėlė žalą, CK 6.279 straipsnio 4 dalyje pirmenybė teikiama nukentėjusiojo interesams, įtvirtinant visų atsakovų veiksmų ir žalos priežastinio ryšio prezumpciją. Atsakovų interesai savo ruožtu apsaugomi paliekant jiems galimybę įrodyti, kad kito asmens veiksmai buvo vienintelė žalos atsiradimo priežastis.“

9.       Atsakovė VĮ Valstybinių miškų urėdija atsiliepime prašo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą atmesti ir spendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, jog nėra pagrindo teigti, kad vienintelis motyvas, nulėmęs ieškinį buvo abejonės dėl skaitliuko nuotraukos. Teismas teisingai atmetė ieškovės argumentus, kad bet kažkuri iš atsakovių turi atlyginti žalą, nes viršįtampiai nesusidaro be priežasties, kadangi tai reikštų ieškovės įrodinėjimo pareigos paneigimą. VMU sutinka, jog byloje nėra įrodymų, kad virtęs medis buvo sausuolis ar pažeistas. 2010 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-1055 patvirtintame „Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos apraše“ išdėstyta, jog elektros perdavimo sistemų ir skirstomųjų tinklų operatoriams avariniais atvejais kertant ar šalinant sausuolius, vėjovartas, vėjolaužas, palinkusius medžius, keliančius pavojų elektros tinklams, per 5 darbo dienas po aukščiau minėtų darbų atlikimo reikia informuoti valstybinio miško valdytoją apie jų valdose atliktus darbus“. AB „Energijos skirstymo operatorius“ šios įsakyme numatytos pareigos nevykdė. Byloje nėra nustatyta, jog medis būtų kėlęs grėsmę elektros oro linijai. Apeliantė privalo įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo. Teiginiai, kad VMU laiku nenupjovusi medžio netinkamai vykdė miško tvarkymo ir priežiūros funkcijas yra nepagrįsti. Sprendimas motyvuojamas ne tik skaitliuko nuotraukos neinformatyvumu, bet ir kitais argumentais, paneigiančiais atsakovių atsakomybę dėl sugedusių prietaisų; pripažinus skaitliuko nuotrauką tinkamu įrodymu, jis bylos baigties nebūtų pakeitęs. Apeliantė nepateikė pagrįstų argumentų, patvirtinančių sprendimo neteisėtumą ir VMU atsakomybės kilimo pagrindą.

10.       Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepime prašo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą atmesti ir sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Teismas tyrė visas faktines aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, o ne vien skaitliuko nuotrauką. Teigia, kad Atsakovė 1 tinkamai prižiūrėjo savo elektros įrenginius, nepažeidė reikalavimų išlaikyti tokį proskynų plotį, koks nustatytas Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2001 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1-3093 (toliau ir – Įrengimo taisyklės). Atsakovė 1 neturėjo pareigos prižiūrėti medžių ar kitos augmenijos, augančios už elektros tinklų apsaugos zonų ribų, todėl negali būti atsakinga už padarinius.

11.2. Ieškovė turėjo įrodyti konkrečių Atsakovei 1 sutartimi ar teisės aktais priskirtų pareigų pažeidimą. Byloje nėra įrodymų, kad elektros įtampos svyravimai viršijo leistinas ribas, dokumentuose nėra užfiksuota, koks galimai galėjo būti įtampos padidėjimas, lemiantis elektros prietaisų gedimą. Defektiniame akte nėra paaiškinama, kaip buvo nustatyta gedimo priežastis, ir kokios aplinkybės patvirtina, kad įtampa buvo aukštesnė, nei numato teisės aktai.

11.3. Atmestinas argumentas, kad keli elektros prietaisai gali sugęsti tik dėl Atsakovės 1 veiksmų/neveikimo eksploatuojant elektros tinklą. Elektros prietaisų gedimui dažnai užtenka aplinkybės, kad vartotojo vidaus tinklas buvo netinkamai įrengtas, arba dėl didesnės, nei įrengta, galios naudojimo. Tokiu atveju net menkiausias elektros įtampos svyravimas arba jos atjungimas gali nulemti elektros prietaisų gedimą. Nesant įrodymų dėl tinkamo L. G. vidaus tinklo įrengimo, apeliacinio skundo argumentai dėl Atsakovės 1 atsakomybės atmestini.

11.4. Nėra patvirtinta, jog kiti vartotojai būtų nukentėję dėl medžio užvirtimo ant laidų, todėl laikytina, kad dėl elektros prietaisų gedimo buvo kaltas pats L. G..

11.5. Teiginį, jog tik viršįtampis gali sudeginti elektros prietaisus, patvirtinančių įrodymų apeliantė nepateikia. Taip pat nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad vartotojų valdose įrengti srovės saugikliai neapsaugo nuo viršįtampių; jis neparemtas jokiais įrodymais.

11.6. Apeliantės papildomi paaiškinimai neįrodo fakto, kad nuotrauka atvaizduoja būtent draudiminio įvykio metu sugadinto L. G. skaitliuko būklę. Jokių atžymų, kad sugedęs prietaisas buvo sudegęs, išsilydęs, nėra užfiksuota, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismas padarė neteisingą išvadą, atmesdamas skaitliuko nuotrauką kaip įrodymą. Be to, apeliacinio skundo argumentas, jog pripažinus skaitliuko nuotrauką tinkamu įrodymu, bylos baigtis neva būtų kita, yra nepagrįstas.  Atsakovė 1 kitų įrodymų neturi galimybės pateikti, ir neprivalo, nes įrodinėti turi tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia. Komisijos nesudarymas nepatvirtina, jog tyrimas nebuvo atliktas. Situacija buvo išnagrinėta, ir atsakymai buvo pateikti ieškovei 2015 metais.

11.7.        Neaišku, ar šildymo katilo gedimas sąlygotas viršįtampio, ar aplinkybės, kad buvo nutrūkęs elektros energijos tiekimas, kadangi nepertraukiama srovė jam yra būtina. Teismui kilo pagrįstos abejonės, ar vartotojo vidinis tinklas buvo įrengtas taip, kad leistini viršįtampiai ir elektros energijos trūkiai nepadarytų žalos jo ekspoatuojamiems prietaisams.

11.8. Jeigu L. G. sugedusių elektros prietaisų priežastimi būtų nustatytas viršįtampis, Atsakovės 1 civilinė atsakomybė negalima, kadangi ne jos, o medžio, užvirtusio ant elektros laidų, savininko (valdytojo) veikimas/neveikimas sąlygojo elektros laidų nutraukimą. Apeliantė nepateikė pagrįstų argumentų, patvirtinančių Sprendimo neteisėtumą, ir Atsakovės 1 atsakomybės kilimo pagrindą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK 320) straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

12.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės (draudikės) subrogacinis reikalavimas dėl žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13.       Byloje nustatyta, kad 2015 m. kovo 1 d. ginčo oro linijoje, ant elektros laidų užvirtus medžiui ir juos nutraukus, buvo sutrikęs elektros energijos tiekimas (duomenys neskelbtini) kaimo ir aplinkinių kaimų gyventojams; neplaninis elektros energijos atjungimas 14 vartotojų truko nuo 7 val. 50 min iki 8 val. 45 min. Žemės sklypas, kuriame įvyko įvykis, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir patikėjimo teise valdomas VĮ Valstybinių miškų urėdijos. Sugedus L. G. elektronikos prietaisams bei įrangai, esančiai (duomenys neskelbtini), ieškovė AB „Lietuvos draudimas“, apdraudusi šio asmens turtą, įvykį pripažino draudiminiu ir išmokėjo draudėjui 1 968,13 Eur draudimo išmoką. Atsakovei 1 nesutikus sumokėti ieškovės draudėjui išmokėtą draudimo išmoką, ieškovė pateikė subrogacinį ieškinį teismui, prašydama 1 638,97 Eur žalą priteisti solidariai iš AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kurį grindžia tuo, kad: 1) ieškovei nepagrįstai nebuvo sudaryta galimybė teikti papildomus įrodymus dėl skaitliuko nuotraukos, kurios vertinimas (kad ieškovė galimai pateikė ne to elektros skaitliuko nuotrauką) lėmė bylos baigtį; 2) teisės aktai neįpareigoja vartotojų įsirengti viršįtampių ribotuvų; nuomonė, kad galimai draudėjo įranga buvo netinkama, grindžiama prielaidomis; gedimų priežastis nustatė skirtingos remonto/aptarnavimo įmonės, jų išvados yra rašytiniai įrodymai; 3) kokios būklės buvo medis turėjo įrodyti ne ieškovė, o atsakovės. 

14.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 263 straipsnio reikalavimus teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios ir proceso teisės normų reikalavimus. Šie reikalavimai susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270 straipsnis).

15.       Įvertinus skundžiamo teismo sprendimo turinį, apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo argumentams bei teismo išvadoms. Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamas sprendimas priimtas tinkamai nustačius faktines bylos aplinkybes, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą bei atitinka teisės normų reikalavimus. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-52/2011 ir kt.).

16.       Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, draudėją ir atsakovę AB „Energijos skirstymo operatorius“ siejo sutartiniai teisiniai santykiai, be to, abiejų atsakovių atsakomybę ieškovė kildino ir iš delikto.

17.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikia nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius) (CK 6.249 straipsnis); atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) (CK 6.246 straipsnis); kaltę, kuri preziumuojama, išskyrus įstatymo numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnis), ir priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.247 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2011).

18.       Nagrinėjamu atveju skundžiamame sprendime teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė bei vienos iš atsakovių neteisėto neveikimo; taip pat sutiko, jog net ir darant prielaidą, kad įvykio metu susidarė didesnis, nei leistinas viršįtampis, byloje neįrodytas priežastinis ryšys tarp atsakovių veiksmų ir galimai atsiradusios žalos. Apeliantės teigimu, bylos baigtį nulėmė vienintelis motyvas, t. y. tai, kad ieškovė galimai pateikė ne to elektros skaitliuko nuotrauką. Pasak ieškovės, kiti sprendimo motyvai yra išvestiniai, nes jei teismas nebūtų suabejojęs skaitliuko nuotrauka, jis nebūtų galėjęs suabejoti eksperto išvada, ir nebūtų pagrindo atmesti ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu apeliantės vertinimu. 

19.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012, 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019).

20.       Nagrinėjamu atveju, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas išvadą, kad ieškinys yra pagrįstas prielaidomis, kad byloje nėra nei vieno tiesioginio atsakovų veiksmų (neveikimo) neteisėtumo įrodymo, padarė įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą. Pažymėtina, kad skaitiklio nuotraukos – tik vienas iš įrodymų, kuriais vadovavosi teismas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka, kad teismo abejonė dėl nuotraukoje užfiksuoto skaitiklio priklausomybės lėmė bylos išnagrinėjimo rezultatą, t. y. kad pašalinus šią abejonę teismas būtų rėmęsis eksperto išvada ir nebūtų pagrindo atmesti ieškinį. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas dar sprendimo dalyje, kurioje aprašytos nustatytos faktinės aplinkybės, nurodė, kad ekspertas vienareikšmės išvados nepateikė, vėliau taip pat įvertino, kad ekspertas, išvadą dėl viršįtampio normos viršijimo padarė iš į bylą pateiktų nuotraukų.

21.       CPK 185 straipsnis nustato, kad jokie įrodymai nėra teismui privalomi, neturi iš anksto nustatytos galios (išskyrus įstatyme nustatytą išimtį - oficialiuosius įrodymus) ir vertinami pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Šis reikalavimas taikomas ir eksperto išvados įvertinimui (CPK 218 straipsnis), ji neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti įrodymai byloje.

22.       Apeliantė neneigia teismo išvados, kad ji turėjo įrodyti konkrečių atsakovėms sutartimi ar teisės aktais priskirtų pareigų pažeidimą, t. y. ir faktą, kad būtent dėl nutrūkusių laidų pas vartotoją susidarė viršįtampis, ir jis viršijo leistiną normą. Be to, apeliaciniame skunde ieškovė pripažįsta, kad byloje esančios informacijos, galimai nepakanka išvadai, kiek padidėja įtampa dėl nuvirtusio medžio. Ekspertas, atsakydamas į klausimą, ar susidaręs viršįtamtis viršijo normas, nurodė, jog „šiame etape galima spekuliuoti apie susidariusio viršįtampio amplitudę ir trukmę tik vertinant sukeltų gedimų rimtį ir pasekmes elektros prietaisams vartotojo pusėje. Bylos medžiagoje psl. 37 ir 40 pateiktos nuotraukos vienareikšmiškai parodo, kad viršįtampis viršijo normas. <...> neturint aukštos laiko rezoliucijos matavimų gedimo metu, šiame etape galima vertinti tik gedimo pasekmes.“ 

23.       Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vertinant Ekspertizės išvados įrodomąją reikšmę šioje byloje, svarbu tai, kad ekspertas išvadą, jog viršįtampis viršijo normas, padarė iš į bylą pateiktų nuotraukų, o ne įvykio metu sugadintų prietaisų. Be to, ekspertizės akte neatskleisti net ir nuotraukose užfiksuoti požymiai, kurie lėmė tokią eksperto išvadą, jos pagrindimas; nebuvo vertinami duomenys apie skaitiklio keitimo priežastis ir pan. Taigi, apeliantės argumentai, kad jai nebuvo sudarytos galimybės įrodyti, jog nuotraukoje pavaizduota L. G. namų valdos elektros skaitliuko dėžė, šiuo atveju neturi įtakos sprendimo išvados teisėtumui ir pagrįstumui.

24.       Apeliantės argumentai, susiję su sprendimo išvadomis dėl priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos, nustatymo, taip pat atmestini, kaip nepagrįsti. Apeliacinio skundo teiginiai, jog draudėjo elektros įranga negalėjo sugadinti skaitliuko, kad tik viršįtampis gali sudeginti prietaisus, yra deklaratyvūs, neparemti jokiais įrodymais. Aplinkybė, kad sugedo keli skirtingi elektros prietaisai savaime neįrodo jų gedimo priežasties. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovių paminėta aplinkybė, jog nėra duomenų, kad kiti vartotojai būtų nukentėję dėl medžio užvirtimo, taip pat iš dalies patvirtina teismo išvados dėl priežastinio ryšio nebuvimo teisingumą.

25.       Apeliantė pažymi, kad gedimų priežastis nustatė įrangos remonto/aptarnavimo įmonės, kad tai vienas iš rašytinių įrodymų, tačiau nagrinėjamo ginčo kontekste apeliantės nurodomuose dokumentuose (2015 m. kovo 5 d. UAB „Naujoji šiluma“ Energijosparkas.LT departamento įrenginio apžiūros protokole, 2015 m. balandžio 29 d. UAB „AG Service“ rašte dėl buitinių prietaisų patikros, UAB „AG Service“ detalių ir remonto sąnaudų nurašymo aktuose) esanti informacija nepakankama nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes dėl įtampos dydžio, jos pokyčių priežasčių ir kt. Minėtame protokole pažymėta pastaba, kad įrangai (katilo automatikai, katilo degiklio kaitinimo elementui) reikalinga pastovi elektros srovė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad neaišku, ar šildymo katilo gedimas sąlygotas viršįtampio, ar aplinkybės, kad buvo nutrūkęs elektros energijos tiekimas. 

26.       Kadangi medžio nuvirtimas nebuvo tiesioginė žalos ieškovės draudėjui kilimo priežastis, ieškovei neįrodžius, kad šis įvykis sukėlė viršįtampį, kuris viršijo teisės aktuose nustatytas normas, ir kad ši priežastis sąlygojo prietaisų/įrenginių gedimą, apeliacinio skundo argumentai, susiję šalių įrodinėjimo pareiga dėl medžio būklės ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos atsakomybės, neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui.

27.       Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a : 

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja                                                 Jadvyga Mardosevič