Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-4081-972/2015
Proceso Nr. 4-06-3-03540-2015-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.; 2.7.4.1.; 2.14.3.
(S)
Registro objektas ROIK: 15051578100
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARIMAS
2015 m. lapkričio 26 d.
Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Teišerskienė, sekretoriaujant Svajonei Krakienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančiam (duomenys neskelbtini) bei užsiimančiam individualia veikla, baustam administracine tvarka, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 straipsnio 6 dalį,
n u s t a t ė:
E. S. 2015 m. rugsėjo 14 d. 16.00 val. kelio Klaipėda–Liepoja (kelio ruožo su skiriamąja juosta kairė pusė) 13,30 kilometre, Klaipėdos r., vairuodamas transporto priemonę „Volkswagen Golf“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ne gyvenvietėje, esant nustatytam 70 km/h važiavimo greičiui, važiavo 135 km/h greičiu ir nustatytą greitį viršijo (atsižvelgiant į +/-2 km/h paklaidą) 63 km/h.
E. S. teismo posėdžio metu nepripažino padaręs administracinį teisės pažeidimą ir paaiškino, jog važiuodamas keliu pastebėjo policijos pareigūnus. Pažiūrėjo į laikrodį, tuo metu buvo 16:10 ar 16:15 val. Vėliau fotografuodamas greičio matuoklio duomenis, pastebėjo, jog jame užfiksuotas greičio viršijimas 16:00 val. Kyla abejonės dėl laiko neatitikimo. Jis važiavo pirma eismo juosta. Tuo momentu kelyje važiavo daug automobilių, todėl mano, jog buvo užfiksuotas ne jo važiavimo greitis, o kitos tuo metu važiavusios transporto priemonės. Be to, prieš jį sustabdant pastebėjo policijos automobilyje sėdintį jaunuolį, vairavusį BMW automobilį, todėl greičiausiai jo greitis buvo fiksuotas jam, E. S.. Kiek žino, tame kelio ruože leistinas greitis yra 90 km/h, todėl jis galėjo važiuoti daugiausiai 110 km/h greičiu. Niekada neviršija leistino greičio daugiau kaip 20 km/h. Tai patvirtina jo baustumai už greičio viršijimą. Nepastebėjo pastatyto greičio ribojimo ženklo 70 km/h, kadangi jis buvo įrengtas tik vienoje kelio pusėje, kai Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklės numato, kad dviejų eismo juostų kelyje kelio ženklai turi būti pastatyti abiejose pusėse. Tuo metu jis važiavo kartu su bendradarbiu A. T.. Be to, abejoja greičio matuoklio patikros galiojimu, kadangi ant jo esančio lipduko nebuvo nurodyta patikros laiko. Prašo neatimti teisės vairuoti transporto priemones, kadangi ji reikalinga dėl darbo.
Kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas A. Z. paaiškino, kad dirbant Klaipėdos rajone, kelio Klaipėda–Liepoja 13 kilometre buvo užfiksuotas atvažiuojančios transporto priemonės „Volkswagen Golf“ 135 km/h greitis, kai leistinas 70 km/h greitis. Jis sustabdė automobilį ir, priėjęs prie vairuotojo, supažindino jį su jo važiavimo greičiu. Be vairuotojo, automobilyje sėdėjo keleivis, kuris protokolo surašymo metu nebuvo išlipęs iš automobilio ir nieko nesakė ir neaiškino. Vairuotojas, pamatęs savo važiavimo greitį, dar sėdėdamas savo automobilyje iškart pradėjo prašyti, jog nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Administracinio teisės pažeidimo protokolai paprastai surašomi per 20 min., jei veikia tarnybiniame automobilyje internetas. Šiuo atveju nuo pažeidimo užfiksavimo iki protokolo surašymo praėjo apie 40 min., kadangi sustabdžius E. S. vairuojamą automobilį, kolegė policijos pareigūnė rašė protokolą anksčiau sustabdyto automobilio vairuotojui, taip pat E. S. užtruko, kol surado dokumentus. Surašius protokolą už padarytą teisės pažeidimą, vairuotojas pradėjo grasinti, nors iš pradžių, pamatęs užfiksuotą greitį, sutiko iš dalies, tik paaiškino, kad greitis negalėtų būti toks didelis. Greičio ribojimo 70 km/h kelio ženklas įrengtas vienoje kelio pusėse, kadangi dviejų eismo juostų kelias nelaikomas keliu, turinčiu plačią važiuojamąją dalį. Vairuotojas negalėjo nepastebėti šio kelio ženklo, kadangi tuo metu nevažiavo jokių krovininių transporto priemonių, kurios būtų galėjusios užstoti šį ženklą. Tokie greičio ribojimo ženklai įrengti tame kelyje nuo 16 km, t. y. prasideda nuo Karklės miestelio ir baigiasi ties Romų gyvenviete. Greičio fiksavimo metu minimas automobilis važiavo antra eismo juosta. Jokio transporto srauto nebuvo ir kito automobilio greičio užfiksuoti nebuvo galimybės. Greičio matuoklis SL700 yra lazerinis spindulys, todėl per akutę fiksuoja būtent to automobilio greitį, kurio greitis ir matuojamas, be to, buvo giedra, dienos metas. Todėl jis visiškai tikras, kad buvo fiksuotas būtent E. S. vairuoto automobilio važiavimo greitis, apsirikti galimybės nėra. Greičio matuoklis buvo sukalibruotas tinkamai, jam buvo atlikta metrologinė patikra, ir ji pažeidimo padarymo metu galiojo. Pažeidėjui buvo pateikti visi reikiami duomenys, susiję su greičio matavimo prietaisu, juos pastarasis nufotografavo. Jokių pretenzijų dėl greičio matavimo prietaiso nereiškė. Greičio matuoklis užfiksuoja automobilio važiavo greitį, laiką, tačiau fiksuojamo automobilio nefotografuoja. Protokole nurodomas toks laikas, kokį fiksuoja greičio matavimo prietaisas. Prie kiekvieno tokio tipo prietaiso yra vedama knyga, kurioje fiksuojami visi greičiai. Ji yra materialiame pavidale, surišta, antspauduota ir saugoma policijos komisariate kartu su prietaisu, kaip ir knygos prie alkotesterių. Todėl klaidos galimybės nėra.
Liudytojas A. T. parodė, kad su E. S. kartu dirba, yra kolegos. Tą dieną jie darbo reikalais kartu su E. S. vyko iš Kretingos į Klaipėdą. Jis sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Stebėjo kompiuteryje dirbančius darbuotojus, nes atlieka techninių apžiūrų kontrolierių kontrolę. Kompiuteryje matė, kad buvo apie 16 val., kelios minutės po 16 val., kai juos sustabdė policijos pareigūnai. Negali tiksliai pasakyti, kokiu greičiu E. S. važiavo, mano, kad apie 100 km/h greičiu, gal truputį greičiau, taip pat negali pasakyti, kuria eismo juosta E. S. važiavo prieš sustabdant. Kelyje važiavo dar kelios transporto priemonės. Viena jau buvo sustabdyta, kai policijos pareigūnas pradėjo stabdyti ir juos. Priėjęs policijos pareigūnas patikrino dokumentus ir pasakė, kad reiks palaukti, kol bus užpildytas protokolas anksčiau sustabdytam transporto priemonės vairuotojui. Negirdėjo, kad E. S. prašytų policijos pareigūno nerašyti protokolo, tik nesutiko su nustatytu važiavimo greičiu, t. y. kad važiavo 130 km/h greičiu. Po protokolo surašymo apsisuko atgal ir važiavo apžiūrėti kelio ženklų, kadangi nepastebėjo, jog jais greitis būtų ribojamas iki 70 km/h. Pagal pateiktas E. S. fotonuotraukas negali pasakyti, kurioje vietoje policijos pareigūnai juos sustabdė. 70 km/h kelio ženklas toje vietoje yra tik dešinėje kelio pusėje.
Nors E. S. teisme savo kaltės nepripažino, tačiau jo kaltę neabejotinai įrodo kiti byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai, t. y. administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame užfiksuotos esminės pažeidimo padarymo aplinkybės, paties E. S. paaiškinimas, kad vairavo, bet mano, kad ne toks jo greitis, jei toks, dėl to labai gailisi (b. l. 3-4), policijos pareigūno A. Z. tarnybinis pranešimas (b. l. 7), šio pareigūno paaiškinimai, duoti teisminio nagrinėjimo metu, iš dalies liudytojo A. T. paaiškinimai, kad E. S. važiavo apie 100 km/h greičiu, gal truputį greičiau, byloje esančios fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad 16.00 val. greičio matuokliu buvo užfiksuotas parvažiuojančio automobilio greitis 135 km/h, kad šis prietaisas buvo tinkamas naudoti, t. y. patikra galioja iki 2016-07-06 (b. l. 25-26). Teismas E. S. iškeltą versiją, kad greičio matuokliu užfiksuotas greitis galėjo būti ne jo vairuojamo automobilio, o kitos tame pačiame kelyje važiavusios transporto priemonės, vertina kritiškai, kaip gynybinę versiją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas paaiškino, jog greičio matuokliu fiksuojant atvažiuojančios transporto priemonės, kurią vairavo E. S., greitį, jokio transporto srauto nebuvo, buvo dienos metas, giedra. Be to, greičio matuoklio SL700 lazeriniu spinduliu yra fiksuojamas konkrečios transporto priemonės važiavimo greitis, jis fiksuojamas ir šio prietaiso knygoje, todėl apsirikti, kurio automobilio greitis buvo užfiksuotas, nebuvo galimybės. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti policijos pareigūno, atlikusio savo tarnybines pareigas, asmeniškai nepažįstančio administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, parodymais, abejoti jų patikimumu, nes jie yra aiškūs, konkretūs, nuoseklūs, atitinka kitais byloje surinktais ir aptartais įrodymais nustatytas bylos aplinkybes. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad policijos pareigūnas A. Z. būtų kaip nors suinteresuotas bylos baigtimi, nepagrįstu E. S. nubaudimu. Paneigiama ir E. S. versija, kad jis galimai padarė administracinį teisės pažeidimą dėl Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių pažeidimo, kadangi greičio ribojimo kelio ženklas buvo įrengtas tik vienoje, t. y. dešinėje kelio pusėje. Šių taisyklių 21 punktas numato, jog ženklai turi būti dubliuojami, inter alia, kai ženklai turi būti dubliuojami, kai dėl plačios važiuojamosios dalies (dvi ir daugiau eismo juostų viena kryptimi), intensyvaus eismo ar dėl kitų priežasčių pagrindiniai ženklai nepakankamai gerai matomi arba ne laiku pastebimi tų eismo dalyvių, kuriems jie yra skirti, taip pat visais Taisyklėse nurodytais atvejais. Visų pirma, kelio Klaipėda–Liepoja važiuojamąją dalį sudaro dvi eismo juostos skirtingomis kryptimis, antra, jokių kitų objektyvių duomenų, kad būtų pažeistos minėtos taisyklės, byloje nėra, tik išsakyta E. S. subjektyvi niekuo nepagrįsta nuomonė. Įvertinus surinktų įrodymų visetą, pripažintina, kad E. S. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje, t. y. 2015 m. rugsėjo 14 d. 16.00 val. kelio Klaipėda–Liepoja 13,30 kilometre, Klaipėdos r., vairuodamas transporto priemonę „Volkswagen Golf“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ne gyvenvietėje, esant nustatytam 70 km/h važiavimo greičiui, važiavo 135 km/h greičiu ir nustatytą greitį viršijo (atsižvelgiant į +/-2 km/h paklaidą) 63 km/h. Tokia veika jis pažeidė KET 127 punkto reikalavimus. Todėl E. S. veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 124 straipsnio 6 dalį.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę sunkina tai, jog pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, kad pažeidėjas padarė vieną iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų kelių eismo srityje – vairuodamas transporto priemonę, viršijo nustatytą greitį 63 km/h, taip jis kėlė pavojų ne vien sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, visam eismo saugumui, į E. S. asmenybę, į tai, kad jis daug kartų baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, daugiausia už nustatyto greičio viršijimą, nors jis pažeidimo padarymo metu turėjo vieną galiojančią administracinę nuobaudą už nustatyto greičio viršijimą, tačiau aptarti duomenys jį charakterizuoja kaip asmenį, linkusį daryti pažeidimus, nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, teisės aktų reikalavimų, į jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Įvertinęs visa tai bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti E. S. paskyrus artimą ATPK 124 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos vidurkiui nuobaudą.
Nors teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prašė netaikyti specialiosios teisės atėmimo, tačiau teismas nagrinėjamu atveju neturi pagrindo taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatų ir skirti švelnesnę nei įstatymo sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą, t. y. skirti tik baudą, neskiriant sankcijoje numatytos privalomos papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Prašymas dėl švelnesnės nuobaudos taikymo iš esmės grindžiamas tuo, kad teisė vairuoti transporto priemones E. S. reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti. Ta aplinkybė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui vairuotojo pažymėjimas reikalingas darbe, savaime nėra laikytina ypatinga aplinkybe, suteikiančia pagrindą taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas. Administracine nuobauda yra siekiama tiek nubaudimo už padarytą teisės pažeidimą, tiek prevencinių tikslų, todėl viešasis interesas – eismo ir visuomenės saugumas turi viršenybę asmens, padariusio teisės pažeidimą, intereso išvengti nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu, atžvilgiu. Be to, tam tikri asmeniniai nepatogumai, susiję su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, yra natūrali administracinės atsakomybės taikymo pasekmė, kurią turi priimti pažeidimą padaręs asmuo.
Vadovaudamasis ATPK 30 straipsniu, 302 straipsniu, 124 straipsnio 6 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3024 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas
n u t a r i a:
E. S. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 6 dalyje, padarymą skirti 340 Eur (trijų šimtų keturiasdešimties eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 3 (trims) mėnesiams.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Pavedime nurodant registro objekto ROIK numerį 15051578100 ir įmokos kodą 1001, baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.
Teisėja Viktorija Teišerskienė