Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-187-417/2024
Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00062-2024-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.2; 21.11.10
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. spalio 8 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. P. atstovo advokato Piotro Orlovo apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutarties.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Tauragės apskrities VPK, Institucija) 2024-07-11 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-2286-2024 (ROIK: 24242396026) V. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį administracine nuobauda – 500 Eur dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 18 mėnesių, už tai, kad 2024-05-11, 12.29 val., Vasario 16-osios – Dariaus ir Girėno g., Tauragėje, nereguliuojamoje sankryžoje vairuodamas automobilį „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apvažiavo stovinčius ir laukiančius iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią norinčius sukti į kairę automobilius iš dešinės eismo juostos, kuri skirta sukti į dešinę pusę, įvažiavo į sankryžą, taip trukdydamas sukti į kairę laukiančiam automobiliui ir pasuko į kairę. Tokiais savo veiksmais V. P. demonstravo savo išskirtinumą, nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir kėlė pavojų jų sveikatai bei gyvybei. Taigi V. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 5, 8, 9, 117 punktų reikalavimus.
2. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, administracinėn atsakomybėn patraukto V. P. atstovas advokatas P. Orlovas (toliau – ir pažeidėjo atstovas) pateikė skundą teismui. Tauragės apylinkės teismo 2024-08-19 nutartimi skundas atmestas, motyvuojant tuo, kad Institucijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį prašymai ir argumentai
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto V. P. atstovas prašo Tauragės apylinkės teismo 2024-08-19 nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną V. P. nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į skunde nurodytas aplinkybes, skundžiamą nutartį priėmė išimtinai remdamasis liudytojo V. S. parodymais ir klaidingai vertindamas byloje esantį vaizdo įrašą. V. P. pripažįsta, jog protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo transporto priemonę ir atliko kai kuriuos nurodytus veiksmus, tačiau šie veiksmai buvo atlikti ne iš chuliganiškų paskatų, o turint tikslą įsitikinti ar pirmojo automobilio vairuotojui, ar šio automobiliui, kas nors neatsitiko.
3.2. Byloje esantis vaizdo įrašas paneigia liudytojo V. S. teismo posėdžio metu nurodytas faktines aplinkybes, jog V. P. neva savo automobiliu užkišo šiam kelią, trukdė V. S. pasukti į kairę ir šis buvo priverstas savo automobilį staiga stabdyti, kad nesusidurtų su V. P. vairuojamu automobiliu. Iš vaizdo įrašo aiškiai matyti, kad V. P., įsitikinęs, kad nėra kitų automobilių dešinėje kelio eismo juostoje, apvažiavo priekyje stovėjusius du automobilius iš dešinės, sustojo gretimai (šiek tiek išsikišęs į priekį) V. S. automobilio, nepriversdamas jo stabdyti ar atlikti kitą staigų manevrą, t. y. nesukeldamas jam jokio pavojaus ir nesudarydamas jam jokios kliūties pasukti į kairę pusę. Vaizdo įrašas patvirtina, jog V. P., susigretinęs su V. S. automobiliu, 10 sekundžių gestais pasiaiškina, kad jo automobiliui nieko blogo nenutiko, ir neturėdamas kitos realios galimybės sugrįžti į kairės pusės eismo juostą, atlieka kairiojo posūkio manevrą iš dešinės eismo juostos. V. P. jokių įžeidžiančių gestų V. S. nerodė. Šiuo atveju V. P. vairavimas neturėtų būti vertinamas kaip nepagarbus ar nepateisinamas kitų vairuotojų atžvilgiu vairavimas.
3.3. V. P. supranta ir pripažįstą savo kaltę pažeidus KET 9 punkte numatytą reikalavimą, t. y. nesilaikius visų būtinų atsargumo priemonių apvažiavo automobilius iš dešinės pusės ir pasuko į kairę iš neleistinos (dešinės) kelio eismo juostos, tačiau tokie jo veiksmai buvo atliekami esant logiškai pateisinamai ir realiai priežasčiai, jokiu būdu nesiekiant sumenkinti kitų eismo dalyvių ar elementarių moralės bei elgesio normų, neturint jokio tikslo į save atkreipti dėmesį, prieš ką nors pasirodyti, kažką pažeminti ar save išaukštinti. Įvykio metu nebuvo sukeltas joks realus pavojaus nei V. S. vairuojančiam automobiliui (jis nebuvo priverstas staiga stabdyti ar keisti važiavimo kryptį), nei kitų žmonių sveikatai ar eismo saugumui. Jokie žalingi padariniai dėl V. P. vairavimo nekilo. V. P. vairavo blaivus, turėdamas teisę vairuoti, jo civilinė atsakomybė buvo apdrausta privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, o automobilis tvarkingas (praėjęs techninę apžiūrą), taip pat nebuvo sutrikdytas eismas ar rimtis. Vien ta aplinkybė, kad V. P. apvažiavo du priekyje jo stovinčius automobilius iš dešinės pusės ir pasuko į kairę iš dešinės eismo juostos, negali būti vertinami kaip chuliganiškas vairavimas, kartu neabejotinai nenustačius kokių nors kitų veiksmų ar pasekmių kaip pavojingos situacijos, dėl kurios kiti eismo dalyviai būtų buvę priversti keisti savo judėjimo kryptį, greitį ar staiga stabdyti.
3.4. Byloje nėra surinkta įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti neabejotiną išvadą, kad V. P. veiksmai buvo tyčiniai, atlikti dėl chuliganiškų paskatų, priešpastatant save prieš kitus asmenis, ar tokio pavojingumo, kad būtų sukėlę grėsmę ir realų pavojų eismo ar kitų žmonių saugumui. V. P. sutinka ir pripažįsta, kad elgėsi galbūt neatsakingai iš dešinės pusės aplenkdamas priekyje stovinčius automobilius ir pasukdamas iš dešinės eismo juostos į kairę, tuo pažeisdamas KET 9 punkto reikalavimus, kas sudaro ANK 417 straipsnio l dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymius, tačiau tokiais savo veiksmais parodė tik savo atsakingumo stoką, bet jokiu būdu ne niekinantį požiūrį į kitus eismo dalyvius. Taigi pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai įžvelgė V. P. veiksmuose ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius ir skundo dėl 2024-07-11 Institucijos nutarimo panaikinimo netenkino.
4. Tauragės apskrities VPK atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto V. P. atstovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti skundžiamą nutartį nepakeistą. Institucijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, tinkamai įvertino joje esančius duomenis ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, dėl to nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo tenkinti apeliacinį skundą.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nesutinkama su V. P. atliktų veiksmų kvalifikavimu pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, todėl prašoma nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamą nutartį, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, įvertina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.
7. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su V. P. atstovo apeliacinio skundo argumentais, atsiliepimo į jį, skundžiama apylinkės teismo nutartimi ir pateikta administracinio nusižengimo byla, iš naujo peržiūrėjęs visus byloje esančius su aptariamu įvykiu susijusius vaizdo įrašus, konstatuoja, kad tiek Institucija, tiek teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, išanalizavo ir įvertino visus byloje esančius duomenis, pasisakė dėl jų reikšmės bei teisinio vertinimo ir priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, konstatuodami, kad apeliantas vairavo chuliganiškai, todėl jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Tai, kad pažeidėjas ir jo atstovas nesutinka su apylinkės teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir išvadomis ir pateikia subjektyvų byloje esančių įrodymų vertinimą, savaime nereiškia, kad Institucijos nutarimas ir skundžiama apylinkės teismo nutartis yra neteisėti ir nepagrįsti.
8. Nagrinėjamu atveju abejonių, kad V. P. nusižengimo padarymo metu nesilaikė KET, nekyla. Pats pažeidėjas neneigia, kad atliko administracinio nusižengimo protokole nurodytus veiksmus, tačiau nesutinka, kad automobilį vairavo chuliganiškai. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad transporto priemonės link Vasario 16-osios – Dariaus ir Girėno g. sankryžos judėjo labai lėtai, o pirmasis automobilis gan ilgą laiko tarpą neatliko kairiojo posūkio manevro, nors tam buvo realios galimybės, todėl V. P. neva norėjo įsitikinti ar priekyje automobilį vairavusiam asmeniui nėra sušlubavusi sveikata ar nėra sugedęs automobilis.
9. Apylinkės teismo vertinimu, objektyviosios V. P. veikimo aplinkybės aiškiai atskleidžia jo veikimo priežastį – chuliganiškas paskatas, nes toks automobilio vairavimas yra neleistinas pagarbaus, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir logiškai nepaaiškinamas, be jokios realios priežasties keliantis pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui, bet ir kitų žmonių, eismo saugumui. Pažeidėjas chuliganiškai važiavo nereguliuojamoje sankryžioje, kurioje įvykio metu buvo ne viena transporto priemonė. Su šiais motyvais sutinka ir apeliacinės instancijos teismas ir konstatuoja, kad tiek Institucija, tiek apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad V. P. automobilį vairavo chuliganiškai.
10. ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Taigi asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas KET pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.
11. Pagal teismų praktiką chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys atnaujintose administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-40-976/2015, 2AT-50-788/2016, administracinių nusižengimų bylose 2AT-64-942/2017, 2AT-1-942/2018, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018).
12. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą (kasacinė nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-72-2014); pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (kasacinė nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-16-489/2017).
13. Konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (kasacinė nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018).
14. Nagrinėjamu atveju V. P. apvažiavo stovinčias ir laukiančias iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią norinčias sukti į kairę transporto priemones iš dešinės eismo juostos, kuri skirta sukti tik į dešinę pusę, įvažiavo į nereguliuojamą sankryžą iki automobilio vidurio, taip trukdydamas sukti į kairę laukiančiam automobiliui, pasuko į kairę pusę ir tokiu būdu apvažiavo automobilių eilę iš dešinės pusės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie apelianto veiksmai laikytini chuliganišku vairavimu, kadangi kitų automobilių vairuotojai yra priversti kantriai stovėti automobilių eilėje ir laukti savo eilės važiuoti toliau, o apeliantas, nepaisydamas KET ir negerbdamas kitų eisme dalyvaujančių asmenų, sąmoningai aplenkė kitus – antroje eismo juostoje, kuri skirta sukti į kairę pusę – stovinčius automobilius, pasielgė nepagarbiai, tokiu elgesiu demonstravo savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir tokiais veiksmais sukėlė kitų eismo dalyvių neigiamą reakciją ir pasipiktinimą. Nusižengimo padarymo metu eismas buvo itin intensyvus, V. P. veiksmus matė daugelis vairuotojų.
15. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad skunde nurodoma priežastis – įvažiavimas į nereguliuojamą sankryžą ir pasukimas į kairę iš neleistinos, dešinės kelio eismo juostos, tikslu įsitikinti ar kas neatsitiko pirmojo stovinčio automobilio vairuotojui, ar šio automobiliui, nesuteikia teisės automobilių vairuotojams nepaisyti KET ir kelti grėsmę eismo saugumui bei nepateisina V. P. veiksmų. Šiuo atveju V. P. turėjo judėti bendrame automobilių sraute, pasiekti sankryžą ir tik tada, atsiradus galimybei, į ją įvažiuoti, atliekant posūkį į kairę pusę, o ne ignoruoti KET reikalavimus, juo labiau, kad nuo pažeidimo pradžios iki įvažiavimo į sankryžą skiria vos kelių metrų atstumas. Be to, priešingai nei pažeidėjo atstovas teigia apeliaciniame skunde, byloje esantis vaizdo įrašas ,,Taurages miestas l_ch12_ 20240511122901_ 20240511123310“, užfiksuotas vaizdo stebėjimo kamera, patvirtina, kad V. P. vairuojamas automobilis šalutiniame kelyje (Vasario 16-osios g.), kuris susikerta su pagrindiniu keliu (Dariaus ir Girėno g.), esant intensyviam eismui, stovint automobilių eilėje, siekdamas apvažiuoti prieš jį eilėje stovinčius ir į kairę pusę laukiančius pasukti du automobilius, kirsdamas pėsčiųjų perėję, pro kitas eisme dalyvaujančias transporto priemones pravažiuoja pirma eismo juosta, skirta važiuoti (sukti) tik į dešinę pusę, po to įvažiuoja į sankryžą, šiek tiek pasukdamas savo automobilio priekį į kairę pusę, iki automobilio vidurio, taip užstodamas matomumą automobilio „Toyota Yaris“ vairuotojui į dešinę pusę, o šio automobilio vairuotojui šiek tiek pavažiavus į priekį, demonstratyviai mosikuodamas rankomis ir rodydamas įžeidžiantį gestą (vidurinį pirštą), pasuka į kairę pusę. Taigi, kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje pažymėjo apylinkės teismas, apelianto keliama versija dėl norėjimo įsitikti ar kas neatsitiko automobilio vairuotojui ar šio automobiliui, laikytina gynybine, siekiu išvengti atsakomybės ir, įvertinus vaizdo įraše užfiksuotus V. P. veiksmus, keliančia pagrįstų abejonių jos egzistavimu.
16. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad nusižengimo padarymo metu V. P. veiksmus atliko nesukeldamas jokio pavojaus kitiems eismo dalyviams. Atsakydamas į šį argumentą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vaizdo įraše, kuris buvo aprašytas anksčiau, taip pat matyti, kad, V. P. apvažiavus automobilius iš dešinės pusės ir įvažiavus iš neleistinos kelio eismo juostos į sankryžą iki automobilio vidurio, buvo ne tik užstotas dešinės pusės matomumas automobilio „Toyota Yaris“ vairuotojui, bet ir trukdoma transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu, kurios buvo privestos pakeisti savo judėjimo kryptį (persirikiuoti į antrą eismo juostą) ir greitį, pristabdyti apvažiuojant į pagrindinio kelio pirmą eismo juostą įvažiavusio V. P. automobilio priekinę dalį. Be to, V. P. padarytas manevras, atliktas apvažiuojant ne pavienę transporto priemonę, sumažina galimybę iš anksto numatyti kitų eismo dalyvių veiksmus, kadangi į dešinę eismo juostą bet kuriuo metu galėjo pasukti kairėje eismo juostoje stovėjęs automobilis, taip pat pagrindiniu keliu – pirma eismo juosta – važiuojančios transporto priemonės galėjo laiku nepamatyti į sankryžą įvažiavusio V. P. automobilio ir nespėti sumažinti greičio (pristabdyti), o tai galėjo sąlygoti eismo įvykio kilimą. Nors nagrinėjamu atveju dėl jo veiksmų realių padarinių nekilo, tačiau neabejotina, kad tokiu savo elgesiu jis kėlė pavojų ne tik savo, tačiau ir kitų eismo dalyvių saugumui, sveikatai, gyvybei ir turtui. Apygardos teismas tai vertina kaip laimingą atsitiktinumą, kuris nemažina veikos pavojingumo ir rodo, kad pažeidėjas ne visiškai supranta savo padaryto pažeidimo esmę, galėjusias kilti skaudžias pasekmes ir rodo ne visišką gailėjimąsi dėl padaryto nusižengimo.
17. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad V. P. transporto priemonę vairavo būdamas blaivus, turėdamas teisę vairuoti, jo civilinė atsakomybė buvo apdrausta privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, o transporto priemonė buvo tvarkinga, taip pat jo veiksmais nebuvo sutrikdytas eismas ar rimtis, tačiau pažymėtina, kad nurodytos aplinkybės nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl V. P. kaltės dėl jam inkriminuoto nusižengimo.
18. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad V. P. inkriminuotą vairavimo būdą pasirinko tyčia, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems vairuotojams, savo interesus (piko metu greičiau pasiekti kelionės tikslą) įgyvendino šiurkščiai ignoruodamas saugaus eismo reikalavimus, keldamas grėsmę eismo saugumui. Be to, kaip anksčiau minėta, V. P. KET pažeidimus padarė demonstratyviai, esant intensyviam eismui, šeštadienį, dienos metu, matant daugumai eismo dalyvių. Toks vairavimo būdas, pažeidęs net keturis KET punktus, laikytinas įvykdytu dėl chuliganiškų paskatų. Nagrinėjamu atveju apygardos teismui nekyla abejonių, kad V. P., atlikęs anksčiau nurodytus veiksmus, suprato, kad vairuoja chuliganiškai ir kelia pavojų eismo saugumui, ir norėjo taip elgtis.
19. Dėl to, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal pažeidėjo atstovo skundą, įvertino įrodymų visetą ir teisingai nustatė V. P. veiksmuose chuliganiškas paskatas bei pagal byloje nustatytas aplinkybes tinkamai taikė materialiosios teisės normą – ANK 420 straipsnio 2 dalį. Esant nustatytiems būtent šio administracinio nusižengimo požymiams, nėra teisinio pagrindo V. P. pavojingus eismo saugumui veiksmus kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį. Todėl skundžiama Tauragės apylinkės teismo 2024-08-19 nutartis paliekama nepakeista, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinis skundas netenkinamas.
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
palikti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto V. P. atstovo advokato Piotro Orlovo apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjas Eduardas Maškevičius