Civilinė byla Nr. e2A-191-370/2024

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00085-2023-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.6.2; 3.3.1.14

                        (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 2024 m. balandžio 11 d.    

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Innoteam“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Innoteam“ ieškinį atsakovei kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“ dėl nepagrįstai išieškotų sumų priteisimo, trečiasis asmuo antstolė N. Š.–S. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Pradinė ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Emilė“, kurios procesinių teisių perėmėja UAB „Innoteam“ (toliau – ir ieškovė), kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti, kad atsakovės kredito unijos (toliau – ir KU) „Mėmelio taupomoji kasa“ (toliau – ir atsakovė)          2018 m. sausio 2 d. atliktas 148 575,07 Eur pajinio įnašo įskaitymas ne tik paskolai grąžinti, bet ir ieškovės kitoms prievolėms pagal 2013 m. sausio 23 d. paskolos sutartį Nr. 13-0004 (toliau – Paskolos sutartis) padengti yra nepagrįstas, priteisti ieškovei iš atsakovės 177 107,34 Eur sumą.

2.       Ieškovė nurodė, kad išnagrinėtoje Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-256-460/2022 atsakovė pateikė skolos dengimo lentelę (toliau – lentelė), iš kurios matyti, jog vykdant išieškojimą pagal Paskolos sutartį iš ieškovės buvo išieškota: negrąžintos paskolos 503 780,75 Eur suma, 168 645,79 Eur palūkanos, 125 579,03 Eur, 5 680,07 Eur kitos išlaidos. Iš lentelės matyti, kad 2018 m. sausio 2 d. vykdomųjų įrašų sumoms padengti buvo panaudota 36 365,20 Eur pajaus suma, iš kurios 34 379,48 Eur buvo panaudota paskolai padengti, 1 289,40 Eur – sutartinėms palūkanoms padengti, 696,32 Eur – palūkanoms pagal įstatymą padengti. Civilinės bylos Nr. e2-256-460/2022 nagrinėjimo metu atsakovės atstovas paaiškino, kad pajaus suma buvo dengiami kiti UAB „Emilė“ įsipareigojimai pagal Paskolos sutartį, t. y. pagal KU „Mėmelio taupomoji kasa“ valdybos 2018 m. sausio 2 d. posėdžio protokolą matyti, jog 4 890,76 Eur suma buvo panaudota atsakovės nepadengtoms išlaidoms užskaityti, o 107 319,11 Eur suma – delspinigiams padengti. Apie tokį pajaus panaudojimą UAB „Emilė“ nebuvo žinoma.

3.       Ieškovė pažymėjo, kad į Klaipėdos apylinkės teismo civilinę bylą Nr. e2-1452-676/2023 yra pateiktas išrašas iš Paskolos sutarties sąskaitos Nr. 13-00004 apie papildomo pajaus panaudojimą 2018 metais, iš kurio matyti, kad visa 148 575,07 Eur pajaus suma buvo panaudota UAB „Emilė“ įsipareigojimams padengti. Didesnė dalis pajaus sumos buvo skirta ne paskolos grąžinimui, o kitiems UAB „Emilė“ įsipareigojimams pagal Paskolos sutartį padengti, tačiau toks skolos dengimo būdas yra nepagrįstas, nes tai prieštarauja įstatymo reikalavimams, Paskolos sutarties nuostatoms. Ieškovės teigimu, 2018 m. sausio 2 d. vykdomųjų įrašų sumoms padengti visa ieškovės pajaus suma – 148 575,07 Eur – turėjo būti įskaityta negrąžintai paskolai padengti, todėl pagal Paskolos sutartį išieškotų piniginių sumų paskirstymas turi būti perskaičiuotas, o perskaičiavus matyti, jog iš ieškovės buvo nepagrįstai išieškota 177 107,34 Eur suma, todėl šią sumą atsakovė privalo grąžinti ieškovei.

4.       Ieškovė nurodė, kad jos papildomi pajiniai įnašai turėjo būti laikomi atsakovės pajinio kapitalo dalimi, todėl, dengiant ieškovės įsipareigojimus pagal Paskolos sutartį, turėjo būti vadovaujamasi ne Paskolos sutarties 5.1 papunkčio, 10, 7, 18 punktų nuostatomis, o Paskolos sutarties 5.10 papunkčio nuostata, jog pajiniai įnašai gali būti panaudojami tik paskolos grąžinimui.

5.       Atsakovė KU „Mėmelio taupomoji kasa“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2018 m. sausio 2 d. atsakovės valdybos sprendimu 148 575,07 Eur suma, iki 2018 m. sausio 1 d. buvusi ieškovės pajiniu įnašu (papildomas pajus) ir sudariusi unijos pajinį kapitalą, buvo paskirstyta padengti: 4 890,76 Eur išlaidas, susijusias su vykdomųjų dokumentų vykdymu, 107 319,11 Eur delspinigius, 696,88 Eur palūkanas pagal įstatymą, 1 258,11 Eur sutartines palūkanas ir 34 410,21 Eur paskolos dalį.

6.       Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė 148 575,07 Eur sumą nepagrįstai kvalifikuoja pajiniu įnašu. Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktas nustato, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. už kredito unijų papildomus pajus, kurie įsigyti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, įmokėti pajiniai įnašai neįtraukiami į kredito unijos pajinį kapitalą skaičiuojant mažiausią kredito unijos kapitalą ir veiklos riziką ribojančius normatyvus. Lietuvos centrinė kredito unija savo nariams (kredito unijoms) išplatintame 2017 m. liepos 27 d. informaciniame naujienlaiškyje pranešė apie nuo 2018 m. sausio 1 d. pradedamus taikyti Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo pakeitimus dėl papildomų pajų teisinio statuso, pagal kuriuos papildomi pajiniai įnašai nebesudarys unijų pajinio kapitalo ir taps unijos įsipareigojimais pagal pareikalavimą. Taigi, kredito unijos nuo 2018 m. sausio 1 d. įgijo teisę disponuoti turėtais kredito unijų narių papildomais pajiniais įnašais, kurie nuo 2018 m. sausio 1 d. nebeįskaitomi į kredito unijos pajinį kapitalą ir tapo lėšomis iki pareikalavimo, kartu įgyjant teisę šiomis lėšomis sumažinti narių turimus skolinius įsipareigojimus. Ieškovės pajinio įnašo (papildomo pajaus) 148 575,07 Eur teisinis statusas 2018 m. sausio 1 d. pasikeitė, tapo skolininkės (UAB „Emilė“) lėšomis iki pareikalavimo.

7.       Atsakovės teigimu, Paskolos sutarties 5.1 papunktis įtvirtino atsakovės teisę suėjus Paskolos sutartyje numatytiems mokėjimo terminams, be atskiro ieškovės įspėjimo nurašyti nuo jos banko sąskaitos ir kitų sąskaitų, esančių unijoje, tiek paskolą, tiek palūkanas, tiek delspinigius, tiek baudas, tiek mokesčius.

8.       2018 m. sausio 2 d. atsakovė turėjo teisę didžiąją 148 575,07 Eur sumos dalį paskirti ne paskolai padengti, bet kitiems ieškovės įsipareigojimams padengti, t. y. 4 890,76 Eur atsakovės patirtoms išlaidoms, susijusioms su vykdomųjų dokumentų vykdymu, 107 319,11 Eur delspinigiams,       696,88 Eur palūkanoms pagal įstatymą, 1 258,11 Eur sutartinėms palūkanoms, 34 410,21 Eur paskolos daliai padengti.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9.       Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė.

10.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktą, nuo 2018 m. sausio 1 d. už kredito unijų papildomus pajus, kurie įsigyti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2017 m. sausio 1 d., įmokėti pajiniai įnašai neįtraukiami į kredito unijos pajinį kapitalą skaičiuojant mažiausią kredito unijos kapitalą ir veiklos riziką ribojančius normatyvus. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos centrinė kredito unija savo nariams (kredito unijoms) išplatintame 2017 m. liepos 27 d. informaciniame naujienlaiškyje pranešė apie nuo 2018 m. sausio 1 d. pradedamus taikyti Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo pakeitimus dėl papildomų pajų teisinio statuso, pagal kuriuos papildomi pajiniai įnašai nebesudarys unijų pajinio kapitalo ir taps unijos įsipareigojimais pagal pareikalavimą.

11.       Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovė buvo veikianti kredito unija iki 2017 m. sausio 1 d., o ginčo papildomas pajus suformuotas iki 2017 m. sausio 1 d.

12.       Teismo sprendime akcentuota, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. už kredito unijų papildomus pajus, kurie įsigyti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, t. y. 2017 m. sausio 1 d., įmokėti pajiniai įnašai neįtraukiami į kredito unijos pajinį kapitalą skaičiuojant mažiausią kredito unijos kapitalą ir veiklos riziką ribojančius normatyvus, t. y. tokie papildomi pajai tampa kredito unijos įsipareigojimu jos nariui. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad ieškovė 148 575,07 Eur sumą, kuri 2018 m. sausio 2 d. buvo paskirstyta daliai ieškovės įsipareigojimų padengti, nepagrįstai kvalifikuoja pajiniu įnašu.

13.       Teismo vertinimu, dėl Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo pakeitimo kredito unijos nuo 2018 m. sausio 1 d. įgijo teisę disponuoti turėtais kredito unijų narių papildomais pajiniais įnašais, kurie nuo 2018 m. sausio 1 d. nebeįskaitomi į kredito unijos pajinį kapitalą ir tapo lėšomis iki pareikalavimo, kartu įgyjant teisę šiomis lėšomis sumažinti narių turimus skolinius įsipareigojimus, todėl atmetė ieškovės argumentus, kad toks skolos dengimo būdas, kai didesnė dalis pajaus buvo skirta ne paskolai grąžinti, o kitų ieškovės įsipareigojimams pagal Paskolos sutartį padengti, yra nepagrįstas.

14.       Teismo sprendime pažymėta, kad Paskolos sutarties 5.1 papunktis įtvirtino atsakovės teisę, suėjus Paskolos sutartyje numatytiems mokėjimo terminams, be atskiro ieškovės įspėjimo nurašyti nuo jos banko sąskaitos ir kitų sąskaitų, esančių unijoje, tiek paskolą, tiek palūkanas, tiek delspinigius, tiek baudas, tiek mokesčius. Be to, teismas akcentavo, kad Paskolos sutarties 18 punkte numatyta, jog įmokos pirmiausia skiriamos atlyginti unijos turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu, antrąja eile įmokos skiriamos delspinigiams, trečiąja – palūkanoms, ketvirtąja – įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti.

15.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė turėjo teisę didžiąją 148 575,07 Eur sumos dalį paskirti ne paskolai padengti, bet kitiems ieškovės įsipareigojimams padengti, t. y. 4 890,76 Eur atsakovės patirtų išlaidų, susijusių su vykdomųjų dokumentų vykdymu, 107 319,11 Eur delspinigių, 696,88 Eur palūkanų pagal įstatymą, 1 258,11 Eur sutartinių palūkanų, 34 410,21 Eur paskolos dalies dengimui.

16.       Teismas pažymėjo, kad ieškovės pastebėjimai dėl prieštaravimų tarp nagrinėjamoje byloje ir ankstesnėse tarp šalių išnagrinėtų, nagrinėjamų civilinių bylų pateiktų duomenų, jog didesnė dalis pajaus sumos, kuri pagal lentelę sudaro 114 195,59 Eur, o pagal 2018 m. sausio 2 d. atsakovės valdybos protokolą yra 114 164,86 Eur, teisiškai nereikšmingi nagrinėjamoje byloje.  

17.       Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovės deklaratyvūs teiginiai dėl delspinigių skaičiavimo, jog atsakovės pateiktas apskaičiavimas yra neaiškus, nesudaro pagrindo spręsti, kad pagal Paskolos sutartį iki 2018 m. sausio 2 d. apskaičiuotų ir nesumokėtų delspinigių suma  – 107 319,11 Eur – yra nepagrįsta.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

18.       Ieškovė UAB „Innoteam“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

18.1.                      Teismo pozicija, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. už kredito unijų papildomus pajus, kurie įsigyti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, įmokėti pajiniai įnašai neįtraukiami į kredito unijos pajinį kapitalą skaičiuojant mažiausią kredito unijos kapitalą, yra nepagrįsta. Jei įstatymo leidėjas būtų nusprendęs, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. iki šios datos įmokėti pajiniai įnašai nebelaikomi pajinio kapitalo dalimi, tai tokia būtų ir įstatymo formuluotė.

18.2.                      Po Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymo priėmimo UAB „Emilė“ išliko papildomo pajaus, kurio dydis 148 575,07 Eur, savininkė, todėl vykdant Paskolos sutartį šis papildomas pajus turėjo būti traktuojamas kaip paskolos gavėjo pajaus dalis, kuri pagal Paskolos sutarties 5.10 papunktį galėjo būti panaudota paskolai dengti.

18.3.                      Lietuvos centrinės kredito unijos savo nariams (kredito unijoms) išplatintas 2017 m. liepos 27 d. informacinis naujienlaiškis, kuriuo pranešta apie nuo 2018 m. sausio 1 d. pradedamus taikyti Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo pakeitimus dėl papildomų pajų teisinio statuso, pagal kuriuos papildomi pajiniai įnašai nebesudarys unijų pajinio kapitalo ir taps unijos įsipareigojimais pagal pareikalavimą, gali būti traktuojamas kaip dokumentas, kuriuo nurodoma, kaip papildomi pajai turi būti fiksuojami kredito unijų apskaitos dokumentuose. Tačiau šis naujienlaiškis, kuris buvo paskelbtas tik savo nariams, negali būti laikomas oficialiu įstatymo normų taikymo išaiškinimu ir privalomu kredito unijų klientams.

18.4.                      Dengiant paskolos gavėjo neįvykdytus įsipareigojimus pagal Paskolos sutartį iš pajinių įnašų, turėjo būti taikoma speciali Paskolos sutarties norma, tvirtinta 5.10 papunktyje, kuri numatė, kad pajinius įnašus be paskolos gavėjo sutikimo paskolos davėjas gali panaudoti paskolai grąžinti. Pajinių įnašų panaudojimą kitiems įsipareigojimams pagal Paskolos sutartį padengti paskolos davėjas turėjo gauti paskolos gavėjo sutikimą.

19.       Atsakovė KU „Mėmelio taupomoji kasa“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

19.1.                      Atsakovė nebuvo gavusi pradinės ieškovės UAB „Emilė“ prašymo paskirstyti didesnę nei 34 410,21 Eur sumą paskolos dalies dengimui.  

19.2.                      Teismas pagrįstai konstatavo, kad jis neturi kompetencijos vykdyti lėšų perskirstymo pagal ieškovės reikalavimus.

19.3.                      Nuo 2018 m. sausio 1 d. atsakovė įgijo teisę disponuoti turėtais kredito unijų narių papildomais pajiniais įnašais, kurie nuo 2018 m. sausio 1 d. nebeįskaitomi į kredito unijos pajinį kapitalą ir tapo lėšomis iki pareikalavimo, kartu įgyjant teisę šiomis lėšomis sumažinti narių turimus skolinius įsipareigojimus.

19.4.                      Įstatymų leidėjas nurodė datą (nuo 2018 m. sausio 1 d.) ir atskyrė, kaip vertintini papildomi pajai, kurie buvo įsigyti iki 2017 m. sausio 1 d. Toks atskyrimas sukėlė teisines pasekmes dėl kitokio iki 2017 m. sausio 1 d. įsigytų papildomų pajų vertinimo po 2018 m. sausio 1 d. Tai, kad ieškovei atrodo nepriimtinas toks atskyrimas, nedaro teismo išvadų nepagrįstomis.

19.5.                      Lietuvos centrinės kredito unijos 2017 m. liepos 27 d. naujienlaiškyje nurodyta, kad papildomų pajų sąskaitų kategorija perkeliama iš nuosavybės elementų ir priskiriama kredito unijos įsipareigojimams. Lėšos šiose sąskaitose bus priskiriamos kredito unijos įsipareigojimams iki pareikalavimo.

19.6.                      Paskolos sutarties 10 punkte ir 5.1 papunktyje UAB „Emilė“, kaip paskolos gavėja, buvo davusi atsakovei sutikimą nurašyti lėšas ne tik paskolai dengti, todėl 148 575,07 Eur sumos paskirstymo prieštaravimo Paskolos sutarties 5.10 papunkčio nuostatai nėra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių

21.       Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Emilė“ ir atsakovė KU „Mėmelio taupomoji kasa“ 2013 m. sausio 23 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 13-0004. Pagal Paskolos sutartį atsakovė suteikė UAB „Emilė“ 3 500 000 Lt (1 013 670,06 Eur) paskolą. Siekiant užtikrinti UAB „Emilė“ prievolių pagal Paskolos sutartį įvykdymą, 2013 m. sausio 23 d. UAB „Emilė“ išdavė atsakovei 3 500 000 Lt paprastąjį neprotestuotiną vekselį (1 013 670,06 Eur), 2013 m. balandžio 4 d. buvo pasirašyta sutartinė hipoteka, kuria atsakovės naudai buvo įkeistas UAB „Emilė“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turtas. Vekselyje nurodyta, kad jis turi būti apmokėtas jį pateikus.

22.       2016 m. sausio 19 d. atsakovė kreipėsi į notarą, prašydama atlikti vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo. 2016 m. kovo 31 d. Klaipėdos 2-ojo notarų biuro notaras atliko du vykdomuosius įrašus. Vykdomasis įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atliktas pagal 2013 m. sausio 24 d. sutartinę hipoteką. Šiame vykdomajame įraše nurodyta, kad UAB „Emilė“ skolinio įsipareigojimo suma yra 511 789,75 Eur, kurią sudaro pagrindinio reikalavimo suma – 503 780,75 Eur, palūkanos – 5 003,71 Eur, delspinigiai – 2 662,87 Eur, nuostoliai – 339,72 Eur. Vykdomasis įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas pagal 2013 m. sausio 23 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Pagal šį vykdomąjį įrašą iš UAB „Emilė“ reikalaujama išieškoti 503 780,75 Eur nesumokėtą vekselio sumą, 12 290,98 Eur palūkanas ir 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo mokėjimo termino pasibaigimo, t. y. nuo 2016 m. sausio 14 d., iki visiško vekselio sumos apmokėjimo dienos.

23.       2018 m. sausio 2 d. atsakovės valdybos sprendimu 148 575,07 Eur suma, iki 2018 m. sausio 1 d. buvusi ieškovės pajiniu įnašu (papildomas pajus), buvo paskirstyta ieškovės įsipareigojimams padengti, t. y. 4 890,76 Eur atsakovės patirtų išlaidoms, susijusioms su vykdomųjų dokumentų vykdymu, 107 319,11 Eur delspinigiams, 696,88 Eur palūkanoms pagal įstatymą, 1 258,11 Eur sutartinėms palūkanoms, 34 410,21 Eur paskolos daliai padengti.

Dėl apeliacinio skundo argumento – papildomo pajaus teisinio statuso (lėšų paskirties) pagal įstatymą pakeitimo

24.       Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. už kredito unijų papildomus pajus, kurie įsigyti iki Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos, įmokėti pajiniai įnašai neįtraukiami į kredito unijos pajinį kapitalą skaičiuojant mažiausią kredito unijos kapitalą, yra nepagrįsta, kadangi, jei įstatymo leidėjas būtų nusprendęs, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. įmokėti pajiniai įnašai nebelaikomi kredito unijos pajinio kapitalo dalimi, tokia būtų įstatymo normos formuluotė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais.

25.       Pagal Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymo 3 straipsnio, kuris apibrėžia įstatymo taikymo ribas, 3 punkto nuostatą, nuo 2018 m. sausio 1 d. už kredito unijų papildomus pajus, kurie įsigyti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, įmokėti pajiniai įnašai neįtraukiami į kredito unijos pajinį kapitalą skaičiuojant mažiausią kredito unijos kapitalą ir veiklos riziką ribojančius normatyvus. Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, pakeistu teisiniu reguliavimu įstatymo leidėjas aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtino nuostatą, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. už kredito unijų papildomus pajus, kurie įsigyti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2017 m. sausio 1 d., įmokėti pajiniai įnašai neįtraukiami į kredito unijos pajinį kapitalą.

26.       Bylos duomenimis nustatyta, kad kredito įstaigoje KU „Mėmelio taupomoji kasa“ UAB „Emilė“ priklausiusioje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) turėtas pajinis įnašas (papildomas pajus) 2018 m. sausio 1 d. sudarė 148 575,07 Eur. Byloje nėra ginčo, kad UAB „Emilė“ pajinis įnašas (papildomas pajus) įsigytas iki 2017 m. sausio 1 d. Iš byloje pateikto 2018 m. sausio 2 d. atsakovės valdybos sprendimo nustatyta, kad 148 575,07 Eur suma, buvusi UAB „Emilė“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), paskirstyta UAB „Emilė“ prievolių pagal Paskolos sutartį atsakovei vykdymui, t. y. padengtos 4 890,76 Eur atsakovės patirtos vykdymo išlaidos, padengti 107 319,11 Eur delspinigiai, 696,88 Eur palūkanos pagal įstatymą, 1 258,11 Eur sutartinės palūkanos ir padengta 34 410,21 Eur negrąžintos paskolos dalis.

27.       Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybes, kad UAB „Emilė“ 148 575,07 Eur papildomą pajų įgijo iki 2017 m. sausio 1 d., taip pat pasikeitusį teisinį reguliavimą, kuris įtvirtino nuostatą, jog nuo 2018 m. sausio 1 d. už kredito unijų papildomus pajus, kurie įsigyti iki 2017 m. sausio 1 d., įmokėti pajiniai įnašai neįtraukiami į kredito unijos pajinį kapitalą, konstatuoja, jog atsakovės paskirstytą 148 575,07 Eur sumą nėra pagrindo pripažinti kredito unijos pajiniu kapitalu. Pažymėtina, kad minėtą išvadą taip pat pagrindžia į bylą pateiktas Lietuvos centrinės kredito unijos 2017 m. liepos 26 d. pranešimas Nr. 111, kuriame nurodyta, jog 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas veikiančioms kredito unijoms taikomas nuo 2018 m. sausio 1 d., todėl nuo 2018 m. sausio 1 d. už kredito unijų papildomus pajus, kurie įsigyti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, t. y. 2017 m. sausio 1 d., įmokėti pajiniai įnašai neįtraukiami į kredito unijos pajinį kapitalą skaičiuojant mažiausią kredito unijos kapitalą ir veiklos riziką ribojančius normatyvus, t. y. tokie papildomi pajai tampa kredito unijos įsipareigojimu jos nariui. Nors apeliantė kvestionuoja Lietuvos centrinės kredito unijos 2017 m. liepos 26 d. pranešimo Nr. 111 įrodomąją reikšmę, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, minėto pranešimo turinys tapatus pakeisto teisinio reguliavimo nuostatoms, todėl nėra pagrindo spręsti, jog minėtas įrodymas negali būti vertinamas sistemiškai kartu su teisės akto nuostatomis, kaip pagrindžiantis kredito unijų veikloje įgyvendinamus įstatymo normų pakeitimus. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovė 148 575,07 Eur sumą, kuri 2018 m. sausio 2 d. buvo paskirstyta daliai UAB „Emilė“ įsipareigojimų pagal Paskolos sutartį padengti, nepagrįstai kvalifikuoja kredito unijos pajiniu kapitalu, nes, kaip minėta, 148 575,07 Eur sumos teisinis statusas nuo 2018 m. sausio 1 d. yra pakeistas teisės akto normomis. 

 Dėl apeliacinio skundo argumento – dėl skolininko (paskolos gavėjo) lėšų skoliniams įsipareigojimams padengti paskirstymo

28.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad dengiant paskolos gavėjo neįvykdytus įsipareigojimus pagal Paskolos sutartį, turėjo būti taikomas Paskolos sutarties 5.10 papunktis, kuris numato, jog pajinius įnašus be paskolos gavėjo sutikimo paskolos davėjas gali panaudoti paskolos grąžinimui, o kitų įsipareigojimų pagal Paskolos sutartį įvykdymui paskolos davėjas turėjo gauti paskolos gavėjo sutikimą. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus.

29.       Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal Paskolos sutartį atsakovė suteikė UAB „Emilė“ 3 500 000 Lt (1 013 670,06 Eur) paskolą. Pagal Paskolos sutarties 2.2 papunktį, paskolos grąžinimo terminas 2018 m. sausio 25 d. Byloje nėra ginčo, kad UAB „Emilė“ paskolos tinkamai ir laiku atsakovei negrąžino, dėl to atsakovė inicijavo priverstinį skolos išieškojimą, kreipėsi dėl vykdomųjų įrašų atlikimo. Taip pat 2018 m. sausio 2 d. atsakovės valdyba sprendimu paskirstė 148 575,07 Eur sumą, buvusią UAB „Emilė“ sąskaitoje, prievolių pagal Paskolos sutartį atsakovei vykdymui.

30.       Iš Paskolos sutarties 5.10 papunkčio nustatyta, kad paskolos davėjas turi teisę paskolos gavėjo pajinius įnašus be atskiro paskolos gavėjo sutikimo panaudoti paskolos grąžinimui. Taip pat pagal Paskolos sutarties 5.1 papunktį, atsakovė turi teisę suėjus Paskolos sutartyje numatytiems mokėjimo terminams, be atskiro paskolos gavėjo įspėjimo ne ginčo tvarka nurašyti paskolą, palūkanas, delspinigius, baudas ir mokesčius nuo paskolos gavėjo (UAB „Emilė“) banko sąskaitos ir kitų sąskaitų, esančių unijoje. Paskolos sutarties 18 punkte numatyta, kad įmokos, gautos Unijos vykdant prievolę, pirmiausia skiriamos atlyginti unijos turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu, antrąja eile įmokos skiriamos delspinigiams, trečiąja – palūkanoms, ketvirtąja – įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti.

31.       Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad, kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2021 85 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

32.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtas Paskolos sutarties 5.1 ir 5.10 papunkčių nuostatas, nusprendžia, kad atsakovei, kaip paskolos davėjai, Paskolos sutarties 5.1 papunkčio nuostatos suteikė teisę suėjus Paskolos sutartyje numatytiems mokėjimo terminams ir paskolos gavėjai laiku bei tinkamai negrąžinus paskolos dalies, t. y. pažeidus pareigą grąžinti paskolą ir paskolos grąžinimo terminą, nurašyti paskolą, palūkanas, delspinigius, baudas ir mokesčius nuo paskolos gavėjo (UAB „Emilė“) banko sąskaitos. Minėta, kad byloje nėra ginčo, jog paskolos gavėja UAB „Emilė“ paskolos tinkamai ir laiku atsakovei negrąžino. Vadinasi, atsakovė, kaip paskolos davėja, turėjo teisę 148 575,07 Eur sumą, buvusią UAB „Emilė“ sąskaitoje, kuri kaip konstatuota šios nutarties 27 punkte, nėra pajinis kapitalas, paskolos gavėjai pažeidus paskolos grąžinimo terminą, paskirstyti ne tik paskolos grąžinimui, bet ir palūkanų, delspinigių bei kitų mokesčių padengimui.

33.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.54 straipsnis reglamentuoja skolininko sumokėtų įmokų paskirstymo tvarką ir sutarties šalių veiksmus, vykdant sutartinius piniginius atsiskaitymus. Šio straipsnio 1–4 dalys nustato eilę, kuria įskaitomos skolininko sumokėtos sumos dengiant skolą, jeigu šalys sutartimi nesusitarė dėl skolininko mokamų įmokų paskirstymo tvarkos. Pagal įstatyme nustatytą eilę įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausia skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu; antrąja eile – palūkanoms; trečiąja eile – netesyboms mokėti; ketvirtąja eile – pagrindinei prievolei įvykdyti. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.54 straipsnio 5 dalį, yra nurodęs, kad jeigu skolininkas, nesant šalių sutarties, pasiūlo kitokį įmokų paskirstymą ir kreditorius su tuo sutinka, įskaitydamas lėšas pagal skolininko pasiūlytą įmokos paskirstymo eiliškumą, laikoma, kad šalys susitarė dėl kitokio įmokų paskirstymo. Tačiau, nepaisant to, kokį įmokos paskirstymo eiliškumą nurodo skolininkas, kreditorius, jeigu su tuo nesutinka, turi teisę paskirstyti įmokas pagal CK 6.54 straipsnio 1–4 dalyse nurodytą eiliškumą arba, jeigu šalys yra sudariusios susitarimą dėl įmokų paskirstymo, pagal sutartyje aptartą eiliškumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-611/2017 24 punktą).

34.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Paskolos sutarties 5.1 papunkčio nuostatą, kurioje šalys sulygo dėl atsakovės teisės nurašyti paskolą, palūkanas, delspinigius, baudas ir mokesčius nuo paskolos gavėjo (UAB „Emilė“) banko sąskaitos, nusprendžia, kad atsakovė pagrįstai be paskolos gavėjo sutikimo paskirstė nurašytas 148 575,07 Eur pinigines lėšas ne tik paskolos grąžinimui, bet ir kitų įsipareigojimų pagal Paskolos sutartį įvykdymui, t. y. vykdymo išlaidų, delspinigių, palūkanų pagal įstatymą, sutartinių palūkanų dengimui. Priešingai nei teigia apeliantė, nurašytų ieškovės piniginių lėšų paskirstymo eiliškumas buvo numatytas Paskolos sutarties 18 punkte bei jis atitinka CK 6.54 straipsnio 1–4 dalyse nurodytą įmokų paskirstymo eiliškumą, t. y. Paskolos sutarties nuostatos atitinka teisinį reguliavimą. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino Paskolos sutarties 5.1 ir 5.10 papunkčių nuostatas ir padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovė tinkamai paskirstė 148 575,07 Eur pinigines lėšas UAB „Emilė“ įsipareigojimų pagal Paskolos sutartį įvykdymui. Nurašymas skolininkės sąskaitoje turimų lėšų ir jų paskirstymas atsakovės buvo atliktas 2018 m. sausio 2 d. valdybos sprendimu, t. y. po to, kai 2016 m. buvo išduoti vykdomieji įrašai (šios nutarties 22 punktas), lėšų paskirstymas (esant pareikalavimui įvykdyti prievolę) atitiko ir šalių sutartas Paskolos sutarties 18 punkto eiliškumo sąlygas, todėl kitaip vertinti atsakovės veiksmų negu įvertino pirmosios instancijos teismas nėra pagrindo. Dėl šios priežasties konstatuotina, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia šios pirmosios instancijos teismo išvados.

Dėl procesinės bylos baigties

35.       Apibendrindama šioje nutartyje nurodytus argumentus, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos tinkamai taikė ir aiškino materialiosios bei proceso teisės normas, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 8 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

36.       Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo apeliacinis skundas atmetamas, bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme ieškovei UAB „Innoteam“ nepriteisiamos (CPK 93,98 straipsniai).

37.       Atsakovė KU „Mėmelio taupomoji kasa“ pateikė duomenis, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundo parengimą patyrė 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų.

38.       Atsakovės patirtos advokato teisinės pagalbos išlaidos atitinka Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, nurodytus jų apskaičiavimo kriterijus bei 8.11 punkte numatytą maksimalų priteistiną 2 623,66 Eur (2 018,20 x 1,3) dydį už atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, atsakovei KU „Mėmelio taupomoji kasa“ iš ieškovės UAB „Innoteam“ priteisiama 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“, juridinio asmens kodas 300087289, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Innoteam“, juridinio asmens kodas 306145639, 1 210 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos                                                     Jadvyga Mardosevič

                                                     Danguolė Martinavičienė

                                                     Alma Urbanavičienė