Administracinė byla Nr. A-2757-442/2015
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04473-2014-8
Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. gruodžio 14 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Finiens“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Finiens“ dėl vietinės rinkliavos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir Klaipėdos RATC) kreipėsi su prašymu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Finiens“ 1 845,92 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą ir surinkimą už laikotarpį nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. už nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda.
Pareiškėjas prašyme nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (Nuostatų redakcijos 2008 m. gruodžio 23 d. Nr. T2-426; 2010 m. lapkričio 25 d. Nr. T2-330 su pakeitimais), kuriuose nustatyta, kad už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti nuostatuose nustatyta tvarka. Atsakovas nėra sumokėjęs vietinės rinkliavos už nurodytą nekilnojamojo turto objektą, todėl susidarė įsiskolinimas, kuris turi būti priteistas.
Atsakovas UAB „Finiens“ su pareiškėjo prašymu nesutiko.
Atsiliepime į prašymą nurodė, kad su pareiškėju sutartis dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nebuvo sudaryta. Paaiškino, jog atsakovas yra nekilnojamojo turto objekto savininkas, tačiau šiuo adresu negyvena ir nevykdo veiklos, todėl jokios komunalinės atliekos negali susidaryti. Atsakovas nėra atliekų turėtojas, be to, prie jam priklausančios valdos nėra šiukšliadėžės ir jam nesuteiktos jokios atliekų tvarkymo paslaugos. Pažymėjo, kad taikomas pareiškėjo sprendimas apima Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatas, kurios yra aktualios tik ta apimtimi, kuria nenumatoma galimybė atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį. Pareiškėjas, teikdamas prašymą, nepateikė jokių dokumentų ar duomenų apie tai, kad atsakovas turi mokėti vietinę rinkliavą tik ne pagal faktinį iš jo surinktų atliekų kiekį. Pasak atsakovo, kaip juridinis asmuo jis veiklos, dėl kurios susidarytų komunalinės atliekos, nevykdo ir pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu komunalinės atliekos atsirado, todėl atsakovas negali būti pripažintas atliekų turėtoju.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 11 d. sprendimu pareiškėjo Klaipėdos RATC prašymą tenkino ir priteisė pareiškėjo naudai iš atsakovo UAB „Finiens“ 534,61 Eur už laikotarpį nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. nesumokėtos vietinės rinkliavos.
Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintais Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (Nuostatų redakcijos 2008 m. gruodžio 23 d. Nr. T2-426; 2010 m. lapkričio 25 d. Nr. T2-330 su pakeitimais) ir nurodė, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Teismas nustatė, kad UAB „Finiens“ nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, todėl jam kyla pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Atsakovas nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. nemokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl susidarė įsiskolinimas 534,61 Eur (1 845,92 Lt). Pažymėjo, kad pareiškėjas atsakovui siuntė vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimus dėl skolos, susidariusios nesumokėjus vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika teismas nurodė, kad pareiškėjas Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje turi nekilnojamąjį turtą – administracinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatą – automobilių plovyklą, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjo reikalavimas mokėti vietinę rinkliavą, kurios dydis sietinas su šio nekilnojamojo turto plotu, atitinka teisės aktų reikalavimus. Teismas nesutiko su atsakovo argumentais, kad pareiškėjas nepagrindė mokesčio dydžio, mokesčio pagrįstumo, pažymėdamas, kad pareiškėjas į bylą pateikė pažymą (b. l. 3) apie atsakovo skolą dėl vietinės rinkliavos, iš kurios aiškiai matyti atsakovo turimas turtas (administracinis pastatas ir automobilių plovykla, esantys (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje), dėl kurių ginčo nėra, nurodyti šių administracinių pastatų plotai (130,13 kv. m; 149,87 kv. m), suformuoti pranešimai dėl mokėjimų, nurodytas įsiskolinimas už paslaugas, kuris sudaro 534,61 Eur. Tuo tarpu atsakovas jokių įrodymų dėl vietinės rinkliavos sumokėjimo nepateikė, apskritai ginčija šį mokestį, nepasinaudojo Nuostatų 20 punktu, kuris numato, jog už nekilnojamojo turto objektą, kuriame nėra kaupiamos komunalinės atliekos ir kurio negalimas naudojimo faktas konstatuojamas pagal pareiškėjos patikros vietoje išvadas, jo savininkui ar naudotojui vietinė rinkliava neskaičiuojama. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas priėjo išvadą, kad iš atsakovo pareiškėjo naudai turi būti priteista 534,61 Eur vietinės rinkliavos suma.
III.
Atsakovas UAB „Finiens“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti.
Atsakovas nurodo, kad nekilnojamajame turte adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, negyvena ir veiklos nevykdo, todėl jokios komunalinės atliekos nesusidaro. Pasak atsakovo, vien faktas, kad jis yra nekilnojamojo turto savininkas, nesukelia pareigos mokėti vietinę rinkliavą. Mano, kad pareiškėjas neįrodė, jog atsakovas turi mokėti vietinę rinkliavą ne pagal faktinį iš jo surenkamų atliekų kiekį. Be to, atsakovas nėra deklaravęs jokio atliekų kiekio ir prie jam priklausančio nekilnojamojo turto nėra pastatytas konteineris atliekoms. Paaiškina, kad jis turėtų mokėti vietinę rinkliavą ne pagal galintį susidaryti, bet pagal faktinį iš jo surinktų komunalinių atliekų kiekį. Tvirtina, kad pareiškėjas vietinės rinkliavos dydžio ir pagrįstumo neįrodė.
Pareiškėjas Klaipėdos RATC su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka.
Nurodo, kad atsakovas teisės aktų nustatyta tvarka dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos nesikreipė. Atsakovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti, kad jis nesinaudoja jam priklausančiu turtu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovo UAB „Finiens“ už laikotarpį nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo Klaipėdos RATC prašymą tenkino, priteisdamas pareiškėjo naudai iš atsakovo 534,61 Eur vietinės rinkliavos už nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda.
Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės tvirtindamas, kad pareigos mokėti pareiškėjo paskaičiuotą vietinę rinkliavą neturi.
Pareiškėjas atsakovo pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426, kuris įsigaliojo 2009 m. sausio 1 d., buvo patvirtinta nauja nuostatų redakcija. Dar kartą naują nuostatų redakciją Klaipėdos miesto savivaldybės taryba patvirtino 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – ir Nuostatai). Pagal Nuostatų 3 punktą, vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Remiantis Nuostatuose įtvirtintu teisiniu reguliavimu, atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą yra siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama ankstesnę praktiką bylose dėl vietinės rinkliavos priteisimo, 2014 m. sausio 28 d. nutartyje dėl pareigos mokėti vietinę rinkliavą konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).
Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, konstatuoja, kad atsakovo argumentai dėl to, jog jis savo nekilnojamuoju turtu nesinaudoja ir atliekų nesusidaro, nepaneigia jo pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Byloje nėra ginčo, kad atsakovui nuosavybės teise laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. priklausė nekilnojamojo turto objektas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Taigi atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal Nuostatų 3 punktą, dėl ko jis turi pareigą mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Tai lemia, kad nagrinėjamu atveju vertinimo, jog atsakovas pagal Nuostatų 3 punktą yra laikytinas ginčo vietinės rinkliavos mokėtoju, negali paneigti jo nurodomi argumentai, kad jam komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos nebuvo teikiamos, kad jis atliekų neturėjo bei kad jam nebuvo pastatytas konteineris atliekoms šalinti. Minėtam vertinimui neturi įtakos ir tai, kad pareiškėjas nėra sudaręs sutarties su atsakovu dėl atliekų surinkimo ir tvarkymo. Todėl šie atsakovo argumentai pirmosios instancijos teismo pagrįstai atmesti kaip nepagrįsti.
Nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai taip pat nesudaro pagrindo vertinti galimybės aptariamą vietinę rinkliavą už ginčo laikotarpį skaičiuoti pagal faktiškai iš atsakovo surinktų ir sutvarkytų komunalinių atliekų kiekį. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija jau minėtoje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 pažymėjo, jog, nesant atitinkamų norminių teisės aktų nuostatų, individualią bylą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą priteisimo, kurioje taikytini rinkliavos nuostatai buvo pripažinti prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams tiek, kiek juose nenumatyta (jokia) galimybė šią rinkliavą mokėti pagal faktinį šių atliekų kiekį, nagrinėjantis administracinis teismas nukrypti nuo rinkliavos nuostatų gali tik tuo atveju, kai byloje esantys įrodymai ir kiti duomenys leidžia nustatyti ginčo laikotarpiu faktiškai susidariusių ir į savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą perduotų (patekusių) komunalinių atliekų kiekį. Ir priešingai – tais atvejais, kai bylos duomenys nesudaro objektyvaus ir pakankamo pagrindo vertinti, jog iš konkretaus rinkliavos mokėtojo prašomos priteisti ginčo vietinės rinkliavos (ar jos dalies) dydis galėjo (gali) būti apskaičiuotas pagal minėtą faktinį atliekų kiekį, šios prievolės apimtis nustatoma pagal atitinkamas rinkliavos nuostatų.
Nagrinėjamu atveju jokių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą išvadai, jog atsakovas nurodytu adresu veiklos nevykdė ir dėl to jo komunalinės atliekos nebuvo ir negalėjo būti tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, atsakovas nepateikė. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad atsakovas būtų pageidavęs mokėti vietinę rinkliavą pagal faktinį iš jo surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį.
Tad, remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai išnagrinėjęs faktines bylos aplinkybes ir teisingai aiškinęs bei taikęs ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuriuo pareiškėjo naudai iš atsakovo už laikotarpį nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. priteisė 534,61 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Finiens“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Anatolijus Baranovas
Dainius Raižys
Virginija Volskienė