Administracinio nusižengimo byla
Nr. A6.-2349-270/2020
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01947-2020-6
Procesinio sprendimo kategorija 7.11
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2020 m. spalio 9 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Olegas Zaicevas,
sekretoriaujant Rūtai Purickaitei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. J., jo atstovei advokatei Rasai Stankauskienei,
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atstovei R. G.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyventis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 str. 1 d.
Teismas
n u s t a t ė :
R. J., būdamas RUAB „V.“ (toliau – Bendrovė), į. k. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y., kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tikrinamuoju laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d., pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais ir tuo pažeidė kreditoriaus VMI interesus.
Šiais veiksmais jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. J. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus (b. l. 64-68).
Teismo posėdžio metu apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas R. J. nurodė, kad jis pripažįsta, kad mokėjo Bendrovės darbuotojams bei atsiskaitinėjo su kreditoriais už cementą, tačiau tokie jo mokėjimai iš esmės buvo nulemti siekio išsaugoti verslą ir išvengti vadovaujamos bendrovės bankroto. Iš esmės nurodė tas pačias aplinkybes, kurios buvo nurodytos R. J. pateiktame 2020-09-09 paaiškinime.
VMI atstovė teismo posėdžio metu palaikė VMI pareiškime nurodytas aplinkybes.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais).
CK 6.9301 straipsnio (atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas) 1 dalyje nustatyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Šio straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtinta, jog atsiskaitymų eilę vykdymo proceso, bankroto, restruktūrizavimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais nustato kiti įstatymai.
Pažymėtina, jog CK 6.9301 straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriai – ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad CK 6.9301 straipsnio nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio ir jų paskirtis yra palaikyti finansinę drausmę neturinčio pakankamai pinigų sumokėti visų skolų skolininko mokėjimų eiliškumo srityje. Šios normos tikslas yra užtikrinti pirmiausia labiausiai pažeidžiamų kreditorių, vėliau – viešųjų finansų valdytojų (kreditorių) interesus, taip pat kreditorių, turinčių teisę į priverstinį skolų išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus, ir paskutine eile atsiskaityti su likusiais kreditoriais pagal mokėjimo dokumentus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-219/2018).
Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartimi RUAB „V.“ iškelta restruktūrizavimo byla. Nutartis įsiteisėjo 2014 m. kovo 27 d.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad nuo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos restruktūrizuojama įmonė moka visas einamąsias įmokas. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 9 punktą restruktūrizuojamos įmonės einamosios įmokos yra visi įmonės ūkinei komercinei veiklai užtikrinti reikalingi mokėjimai ir įmokos, įskaitant ir privalomąsias, kurie (kurios) mokami (mokamos) įmonės restruktūrizavimo metu, pradedant nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos. Restruktūrizuojamos įmonės prievolės (einamosios įmokos) vykdomos iš tų restruktūrizuojamos įmonės sąskaitų, kurias nurodo teismas, neatsižvelgiant į tai, kad sąskaitos yra areštuotos ar joms yra taikomi kiti disponavimo apribojimai. Jei įmonė nepajėgi mokėti einamųjų įmokų, ji negali būti restruktūrizuojama, nes ji ne gerina, o blogina savo padėtį (dėl nesumokėtų einamųjų įmokų atsiranda kreditorių naujų reikalavimų).
VMI pareiškime nurodyta, kad RUAB„V.“, yra pareiškėjos skolininkė. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2019-06-12 duomenimis, bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui – 116259,48 Eur.
Iš pateiktų Bendrovės išrašų kopijų už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. matyti, kad buvo įvykdyti atsiskaitymai, kurie pažeidė VMI interesus:
Pagal operatyvaus patikrinimo metu pateikto apskaitos registro „X.“ duomenis, kasos likutis 2019 m. balandžio 1 d. buvo 8 813,78 Eur. Kasos likutis 2019 m. spalio 31 d. buvo 3 752,42 Eur. Laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. gauta 62 946,14 Eur pajamų. Kasos išlaidas nagrinėjamu laikotarpiu sudarė 68 007,50 Eur, iš jų: avansai atsiskaitymams 47 002,51 Eur, darbo užmokesčiui 21 004,99 Eur.
Bendrovė laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą sumokėjo 36 510,45 Eur (įmokos kodai 1001 ir 1311), priverstinai išieškota 1 036,93 Eur (įmokų kodas 8230), Bendrovė taip pat deklaravo 1 600,33 Eur permoką. Per tą patį laikotarpį Bendrovė kitiems kreditoriams ir darbo užmokesčiui sumokėjo 60 489,11 Eur.
Bendrovė viso laikotarpio nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. metu turėjo einamųjų įmokų nepriemoką.
Laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki šio pareiškimo rengimo dienos Bendrovė į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą sumokėjo tik 2 372,33 Eur (įmokos kodai 1001 ir 1311), priverstinai išieškota 1 202,51 Eur (įmokų kodas 8230), Bendrovė deklaravo 1 754,00 Eur permoką.
Bendrovė laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. atsiskaitydama su kitais kreditoriais bei mokėdama darbo užmokestį nesilaikė CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir taip pažeidė kreditoriaus VMI teises. Nors laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. RUAB „V.“ ir buvo iškelta restruktūrizavimo byla, tačiau Bendrovė privalėjo laiku mokėti einamąsias įmokas. Pažymėtina, kad Bendrovės laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. vykdyti atsiskaitymai nebuvo numatyti RUAB„V.“ restruktūrizavimo plane, patvirtintame 2016 m. vasario 15 d. nutartimi. Vykdydama einamuosius mokėjimus, Bendrovė privalėjo laikytis CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.
Taigi akivaizdu, kad RUAB „V.“ direktorius turėjo pareigą tinkamai vykdyti mokestines prievoles ir padengti įsiskolinimą Institucijai, sumokėdamas įmokų į biudžetą skolą ar jos dalį, tuo pačiu metu mokėti einamuosius mokesčius, tačiau šių pareigų nevykdė, todėl pažeidė atsiskaitymo su kreditoriais tvarką. Pažymėtina, kad nei Įmonių restruktūrizavimo įstatymas, nei CK nenumato jokių išimčių, kada būtų galima nepaisyti CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje numatytos tvarkos. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais – ji kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų, todėl šios tvarkos privaloma laikytis ir įmonės restruktūrizavimo metu (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutartis byloje Nr. A6-800-718/2019). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog R. J., kaip RUAB „V.“ vadovui, buvo žinoma apie Bendrovės sudėtingą finansinę padėtį, tai žinodamas ir būdamas atsakingu už Bendrovės mokėjimų organizavimą ir vykdymą, R. J. suteikė pirmenybę atsiskaitymams su kitais Bendrovės kreditoriais, taip pažeisdamas CK 6.9301 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Akivaizdu, kad tokie R. J. veiksmai atitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, todėl jis baustinas už šio nusižengimo padarymą.
Skirdamas nuobaudą R. J., teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį ir konkrečias nusižengimo padarymo aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes.
Teismų praktikoje sprendžiant dėl pažeidėjo veiksmų pavojingumo, atsižvelgiama į tai, ar pažeidėjas, pažeisdamas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, veikė piktavališkai ar tokie veiksmai buvo nulemti ekonominio būtinumo, ar jie buvo atliekami sąmoningai kenkiant kreditorių interesams ar priešingai – siekiant šiuos interesus apsaugoti, ar tokie veiksmai buvo daromi dėl savanaudiškų paskatų ar siekiant pozityvių tikslų, pavyzdžiui, susijusių su siekiu apsaugoti (ar nepabloginti) kreditorių ir (ar) bendrovės interesų. Iš bylos medžiagos matyti, kad Bendrovė atsiskaitinėjo su kreditoriais, jiems išmokamos sumos nulemtos ekonominio būtinumo, siekiant užtikrinti Bendrovės veiklą. Tiek iš bylos medžiagos, tiek iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų matyti, kad VMI pareiškime dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo nurodyti mokėjimai kitiems kreditoriams yra išimtinai susiję su RUAB „V.“ vykdoma veikla ir yra nulemti būtent ekonominio būtinumo, siekiant užtikrinti Bendrovės veiklos tęstinumą bei apsaugoti tiek Bendrovės kreditorių, tiek ir pačios Bendrovės interesus. Be to, minėtu laikotarpiu dalis įsiskolinimo iš RUAB „V.“ buvo išieškotas priverstinio vykdymo tvarka. Kartu, skiriant nuobaudą, itin svarbu pažymėti ir tai, jog RUAB „V.“ iš esmės nevengia savo prievolių valstybei, siekia bendradarbiauti su VMI, ką patvirtina tiek byloje esantys RUAB „V.“ susirašinėjimas su VMI. Iš to, kas išdėstyta, akivaizdu, jog VMI pareiškime išdėstyti mokėjimai, pažeidžiantys kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą, buvo nulemti ne piktavališkų ir savanaudiškų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tikslų, o nulemti ekonominio būtinumo ir pozityvaus sieko užtikrinti verslo tęstinumą, pats R. J. siekia bendradarbiauti su VMI, kas rodo, jog jis nesiekia išvengti mokestinių įsipareigojimų valstybės biudžetui ar jų nuslėpti. Pažymėtina, kad šios aplinkybės nepašalina R. J. atsakomybės dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymo, kadangi įmokos į valstybės biudžetą buvo mokamos nepastoviai ir atmestinai, kas liudija neatsakingą požiūrį į Bendrovės finansinės veiklos vykdymą, kuris nulėmė CK 6.9301 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimus, tačiau šios aplinkybės yra neabejotinai svarbios administracinės nuobaudos individualizavimui.
Teismui duomenų apie R. J. baustumą ar teistumą nepateikta, jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, R. J. yra dirbantis, jo pajamos per mėnesį nėra itin didelės, jis teikia išlaikymą vaikams (iš jo paties žodžių). Įvertinęs tai, kas išdėstyta bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos paskirtis, numatyta ANK 22 straipsnyje, bus pasiekta, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, paskyrus R. J. mažesnę nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda.
Teismas, vadovaudamasis ANK 120 straipsnio 1 dalimi, 627-637 straipsniais, 675 straipsniu, teismas,
n u t a r i a:
R. J. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, paskirti 200 Eur baudą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Olegas Zaicevas