Administracinė byla Nr. II-25-806/2013

Teisminio proceso Nr. 4-01-3-05196-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija: 42.8.; 63.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. balandžio 15 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė, sekretoriaujant Inesai Kovaliukienei, Vaidai Skinulytei, Anai Nikitinai, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui V. G., skundą padavusio asmens advokatui padėjėjui Jan Zavadski, institucijos, priėmusios nutarimą, atstovui J. B., vertėjai Eglei Smailienei, išnagrinėjusi V. G. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2012-11-05 nutarimo V. G. administracinio teisės pažeidimo byloje,

n u s t a t ė:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros vyr. valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius 2012-10-17 V. G. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl Lietuvos Respublikos ATPK 5114 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, kuriame nurodė, kad patikrinimo aktu Nr. VR-14.7-31 nustatyta, kad V. G. neįvykdė duotojo privalomojo nurodymo Nr. VR-14.2-59, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 str. 2 d. ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 5114 str. 1 d.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros vyr. valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius 2012-11-05 priėmė nutarimą, kuriuo V. G. pripažino kaltu padarius Lietuvos Respublikos ATPK 54 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir skyrė 1000 Lt baudą.

V. G. atstovo adv. padejėjo J.Zavadski (toliau-pareiškėjas) pateikė skundą teismui, kuriuo prašo minėtą 2012-11-05 nutarimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti, motyvuodamas, kad nutarimas yra neteisėtas bei nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas. Kaip nurodyta nutarime V. G. nubaustas už tai, kad neįvykdė 2011-09-22 privalomojo nurodymo Nr. VR-14.2-59, kuriuo jis buvo įpareigotas užtikrinti, kad mišrios statybinės atliekos, esančios teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini), būtų surinktos ir perduotos tokias atliekas turinčioms teisę tvarkyti įmonėms, bei iki 2011 m. spalio 14 d. pateikti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūrai atliekų pridavimą įrodančių dokumentų patvirtintas kopijas. Pirma, atkreipia dėmesį į tai, kad 2011-09-22 privalomasis nurodymas buvo surašytas pažeidžiant LR Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 20 str. 2 d., kurioje nurodyta, kad privalomasis nurodymas pateikiamas pasirašyti ir įteikiamas juridinio asmens atstovui ar fiziniam asmeniui, kuriam šis nurodymas duodamas. Jeigu juridinio asmens atstovas ar fizinis asmuo atsisako pasirašyti, tai įrašoma privalomajame nurodyme ir šis išsiunčiamas jiems registruotu laišku. Šiuo atveju privalomasis nurodymas jam, V. G. nebuvo pateiktas pasirašyti, o tai reiškia, kad priimtas jam nežinant, bei neišaiškinus apskundimo tvarkos. V. G. advokato padėjėjui Jan Zavadski, paprašius visos administracinės bylos kopijos, buvo pateiktas tik pirmas privalomojo nurodymo lapas, kuriame pažymėta, kad jis buvo išsiųstas registruotu paštu. Vadovaujantis aukščiau išdėstytos normos 2 d. privalomasis nurodymas galėjo būti išsiųstas paštu tik tuo atveju, jeigu V. G. atsisakytų jį pasirašyti. Tačiau nagrinėjamu atveju V. G. neatsisakė jo pasirašyti, nes jis net nebuvo jam pateiktas, taip pažeidžiant jo teises kreiptis dėl privalomojo nurodymo panaikinimo. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 str. 2 d. numato, jog fiziniai ir juridiniai asmenys privalo paklusti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisėtiems reikalavimams. Tačiau 2011-09-22 privalomasis nurodymas buvo priimtas neteisėtai, todėl V. G. neprivalėjo jo vykdyti. Atsižvelgiant į tai, kad 2011-09-22 privalomasis nurodymas buvo surašytas pažeidžiant LR Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nuostatas jis laikomas neteisėtu, todėl jo pagrindu priimtas nutarimas turi būti panaikintas. Antra, pasak pareiškėjo, nutarimas priimtas pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles. LR ATPK 284 nurodyta, kad pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn bei išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. LR ATPK 256 straipsnis numato, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. V. G. atstovo nuomone, 2012-11-05 nutarimas priimtas neobjektyviai, neištyrus tinkamai byloje esančių įrodymų, bei neatsižvelgus į V. G. duotus paaiškinimus žodžiu bei raštu 2011-10-18 paaiškinime. Kaip nurodė V. G. paaiškinime atliekos esančios tarp (duomenys neskelbtini) yra ne jo. 2011 m. pavasarį tvarkėsi kieme sušluotas senas plytas su žemėmis išvertė greta šiukšlių krūvos už ką jau yra nubaustas Viešosios tvarkos valdybos Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriaus administraciniu nurodymu, bei Vilniaus m. savivaldybės 2011-09-19 nutarimu Nr. A11-10345-(l.1.56-SM3). Išverstas šiukšles pridavė UAB „(duomenys neskelbtini)“, o tai įrodančius dokumentus pateikė aukščiau minėtoms institucijoms. Atkreiptinas dėmesys, kad V. G. buvo nubaustas remiantis ta pačia vaizdo medžiaga, kuri yra šioje byloje, todėl pareigūnas siekiant visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti šią bylą privalėjo kreiptis į Viešosios tvarkos valdybos Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyrių, bei Vilniaus m. savivaldybę ir išreikalauti bylos medžiagą tam, kad įsitikinti ar ištikrųjų V. G. buvo baustas tuo pačiu pagrindu dėl to paties dalyko. Taigi šiuo atveju susidarė situacija kai už tą patį pažeidimą, remiantis tais pačiais įrodymais V. G. yra baudžiamas trečią kartą. Teisinėje valstybėje tokia situacija negalima, todėl vadovaujantis LR ATPK 250 str. 8 p. ši byla turi būti nutraukta. Trečia, pasak pareiškėjo, LR ATPK 250 str. 7 p. nustato, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 str. numatyti terminai. Atsižvelgiant į tai, kai yra pasibaigę administracinės nuobaudos skyrimo terminai, skundžiamas nutarimas naikinamas ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukiama. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-07-17 nutartyje administracinėje byloje Nr. N575-1785/2009 taip pat pažymėjo, kad sprendimą dėl termino administracinei nuobaudai skirti pratęsimo gali priimti institucija (organas), kurio žinioje yra byla tuo metu, kai atsiranda aplinkybės, sudarančios pagrindą terminui pratęsti. Be to, procesinis sprendimas dėl termino atnaujinimo gali būti priimtas tik tuo atveju ir tada, kai terminas skirti nuobaudą dar nėra pasibaigęs, nes administracinės nuobaudos skyrimo termino atnaujinimo institutas ATPK nėra numatytas (Administracinių teismų praktika Nr. 7, 2005; p. 275). Vilniaus miesto agentūros inspektorius J. B. 2012-08-15 nutarimu pratęsė nuobaudos skyrimo terminą iki vienerių metų, šį terminą skaičiuojant nuo 2012-02-15. Jo, V. G. advokato padėjėjo manymu, senaties terminas buvo pratęstas jau pasibaigus terminui skirti administracinę nuobaudą, kas iš esmės nėra galima, kadangi minėtas terminas jau buvo pasibaigęs, mano, kad protokole, bei nutarime pažeidimo diena yra nurodyta neteisingai, kadangi nurodyto pažeidimo diena laikytina kita diena po privalomojo nurodymo neįvykdymo t. y. 2011-10-15, o ne 2012-02-15 kai buvo surašytas patikrinimo aktas. Vadovaujantis ATPK 35 str. nuostata, administracinė nuobauda turėjo būti paskirta ne vėliau kaip iki 2010-04-15. Šiuo atveju nutarimas dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo priimtas praėjus 6 (šešių) mėnesių terminui administracinei nuobaudai paskirti, bei terminui pratęsti. Be to, terminas administracinei nuobaudai skirti gali būti pratęsiamas tik esant svarbioms priežastims, tačiau tokios priežastys nutarime nėra nurodytos. Tai, jog pareigūnas nesiėmė tinkamų priemonių numatytų LR ATPK tam, kad užtikrinti V. G. dalyvavimą bylos nagrinėjime, nėra svarbi priežastis pratęsti terminą dėl pažeidimo tyrimo sudėtingumo, nes tyrimas kaip matosi iš bylos yra visiškai nesudėtingas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2012 vasario 15 d. iki birželio 20 d. pareigūnas neatliko jokių veiksmų pažeidimui išaiškinti. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, mano, kad jis, V. G. apskritai negalėjo būti traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl minėtų pažeidimų, todėl skundžiamas nutarimas naikintinas, kaip nepagrįstas ir neteisėtas. Ketvirta, 2012-11-05 nutarimas priimtas neobjektyviai, neužtikrinant administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos nuostatų įgyvendinimo. LR ATPK 7 str. nurodyta, kad niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. LR ATPK 283 str. nurodyta, kad nagrinėjant bylą posėdyje išsprendžiami prašymai, išklausomi dalyvaujantys nagrinėjant bylą asmenys ir ištiriami įrodymai. 2012-11-05 posėdžio metu pareigūnui buvo pateiktas rašytinis prašymas prijungti prie bylos dokumentus liudijančius apie tai, kad V. G. iš esmės už tą patį pažeidimą yra baudžiamas trečią kartą, tačiau pareigūnas šio klausimo neišsprendė. Taip ir liko neaišku, ar pateikti rašytiniai įrodymai buvo prijungti prie bylos, bei ar jais remtasi nagrinėjant bylą ir priimant nutarimą. Taip pat mano, kad skundžiamas nutarimas buvo priimtas neobjektyviai, kadangi nagrinėjimo metu pareigūnas du kartus buvo išėjęs iš kabineto, bei atsiliepinėjo į skambučius. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad surašytas 2012-11-05 nutarimas neatitinka 2012-10-17 surašyto protokolo, kadangi protokole nurodyta, kad atsakomybė už numatytą pažeidimą nurodytą LR ATPK 5114 str. 1 d., tuo tarpu nutarime nurodoma, kad V. G. traukiamas administracinės atsakomybėn už 54 str. 1 d. numatančią atsakomybę už žemės gelmių (geologinio) tyrimo darbų vykdymo taisyklių ar reikalavimų pažeidimus. Penkta, paskirta bausmė yra per griežta ir visai nemotyvuota. LR ATPK 302, str. nurodyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas motyvuojamas organo (pareigūno), nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, nutarime. Šiuo atveju pareigūnas nagrinėjantis bylą paskirdamas griežčiausią bausmę visai jos nemotyvavo, nurodė tik LR ATPK straipsnį, kuriame surašytos sunkinančios aplinkybės. Taip akivaizdžiai pažeisdamas administracinės teisenos bylų nagrinėjimo reikalavimus.

Teismo posėdyje V. G. palaikė skundą jame nurodytais pagrindais. Paaiškino, kad jis viską yra paaiškinęs savo skunde, visi motyvai ten surašyti, yra baudžiamas už tą patį nusižengimą, už kurį buvo nubaustas kitų institucijų, į kurias jo kaimynai rašė skundus.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūra atsiliepimu prašo V. G. skundo netenkinti. Nuobaudą paskyrusi institucija savo atsiliepime į V. G. skundą nurodė, kad Vilniaus miesto agentūra tinkamai įvertino turinčias esminės reikšmės bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Skunde V. G. teigia, kad privalomojo nurodymo Nr. VR-14.2-59 negavo ir jam nebuvo suteikta teisė šį nurodymą apskųsti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriui nustatyta tvarka. Atkreipia dėmesį, jog privalomasis nurodymas Nr. VR-14.2-59 V. G. buvo įteiktas tinkamai t.y. išsiųstas registruotu laišku, kuris nebuvo grąžintas Vilniaus miesto agentūrai kaip neįteiktas, taigi nėra pagrindo manyti, kad V. G. nežinojo apie privalomojo nurodymo reikalavimus. Akcentuotina, jog V. G., iki nustatytos datos nepateikė dokumentų, įrodančių privalomojo nurodymo įvykdymą, visapusiškai kliudė tyrimui, vengė atvykti aplinkybių išaiškinimui ir sąmoningai neteikė informacijos Vilniaus miesto agentūrai, vilkino tyrimo laiką. Tai patvirtina byloje esanti medžiaga ir susirašinėjimo dokumentai. Vilniaus miesto agentūrai išnaudojus visas įmanomas priemones gauti informaciją apie privalomojo nurodymo įvykdymą Vilniaus miesto agentūra kreipėsi pagalbos į Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyrių surasti ir iškviesti V. G. aplinkybių išaiškinimui. V. G. atvykus į minėtą skyrių 2012 m. spalio 17 d., jis buvo dar kartą paprašytas pateikti dokumentus įrodančius privalomojo nurodymo Nr. VR-14.2-59 įvykdymą. Pastarajam nepateikus prašomų dokumentų įrodančių privalomojo nurodymo įvykdymą buvo surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas Nr. AM072232 ir administracinis nurodymas, taip pat įteiktas pakartotinis privalomasis nurodymas Nr.VR-14.2-46 kuriuo V. G. įpareigotas atliekas priduoti atliekų tvarkytojui. V. G. neįvykdžius administracinio nurodymo sąlygų (nesumokėjus baudos per nurodytą 10 darbo dienų terminą), buvo priimtas nutarimas administracinėje byloje Nr. VR-14.1-272 ir paskirta 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) dydžio bauda. Mano, kad tokie V. G. veiksmai ir skunde išdėstyta pozicija rodo siekį išvengti LR teisės aktuose nustatytų pareigų ir administracinės atsakomybės.

Teismo posėdyje Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros atstovas J. B. paaiškino, jog peržiūrėjus vaizdo medžiagą iš Vilniaus miesto savivaldybės matyti, kad sienos fragmentas atitinka ir spalvą, ir struktūra atitinka sienos dalį, kuris ir pagal vakar dienos patikrinimo aktą dar ten yra. Peržiūrėjus vaizdo medžiagą iš Ekologinės policijos, jis, J. B. mano, kad vizualiai matyta medžiaga yra identiška. Pasak J. B., jam yra žinoma kokia yra privalomojo nurodymo procedūra, nurodymas turi būti įteikiamas pasirašytinai. Jis, J. B. negali atsakyti, ar V. G. buvo įteiktas tinkamai pirmasis nurodymas, nes įteikinėjo jį kolega, antrasis nurodymas buvo įteiktas tinkamai. Jo, J. B. nuomone pirmasis nurodymas buvo V. G. įteiktas tinkamai, nedrįsta abejoti kolegos kompetencija. Parodžius privalomąjį nurodymą esantį byloje jis, J. B. paaiškino, kad nurodymas išsiųstas registruotu paštu ir nėra grįžęs. Anot J. B., V. G. nereagavo į šaukimus 4 kartus atvykti į agentūrą sąmoningai, todėl V. G. įteikimo būdas buvo pasirinktas siųsti paštu. Pasak J. B., jie iš Lietuvos pašto negavo, kad privalomasis nurodymas grįžtų kaip neįteiktas, todėl darytina pagrįsta prielaida, kad V. G. buvo informuotas tinkamai. Jis, J. B. negali pasakyti, ar V. G. atsisakė priimti privalomąjį nurodymą, nes tai vykdė jo buvęs kolega. J. B. paaiškino, kad V. G. sąmoningai vengė paimti privalomąjį nurodymą, todėl buvo neįmanoma įteikti atsisakymo, V. G. sąmoningai vengė atvykti ir todėl buvo pasitelkta policija. J. B. pakartotinai paaiškino, kad pirmąjį privalomojo nurodymo buvęs pareigūnas negalėjo įteikti, kadangi V. G. vengė atvykti ir buvo išsiųstas paštu. Pasak J. B., protokolo surašymo metu pirmasis nurodymas nebuvo įteiktas, pakartotinis nurodymas buvo įteiktas tinkamai, kad pirmasis nurodymas buvo siųstas gali pateikti įrodymus. Anot J. B., kai žmogus atsisako pasirašyti jie turi paimti ne mažiau nei du liudytojus, kad patvirtintų atsisakymą, o V. G. vengė atvykti ir nebuvo įmanoma to padaryti. J. B. paaiškino, kad siųsta registruotu laišku buvo nematant jokios galimybės V. G. informuoti. Pasak J. B., negali pavirtinti, ar pasiaiškinimas yra surašytas ant agentūros blanko, negali pasakyti, ar V. G. buvo atvykęs į agentūrą, pareigūnas R. V. priėmė pasiaiškinimą. Jis, J. B. parėmęs bylą su ja susipažino ir matė, kad V. G. vengė atvykti į agentūrą nurodymo įteikimui, kaip įteiktas paaiškinimas negali komentuoti. Jis, J. B. paėmęs bylą matė, kad nurodymo V. G. neįvykdė ir dėl to jis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, mano, kad jo kolega neturėjo kitokių galimybių įteikti nurodymą kitaip nei išsiųsti registruotu laišku. J. B. paaiškino, jog matė, kad V. G. buvo baustas už šiukšlinimą, bet nėra pradėta byla V. G. dėl šiukšlinimo, o byla pradėta dėl nurodymo nevykdymo. Jis, J. B. yra susipažinęs dėl ko V. G. buvo nubaustas kitų institucijų, kai priiminėjo nutarimą advokatas jam asmeniškai pristatė dokumentą, apie baudimą turėjo informaciją iš ankstesnio pareigūno, nes turėjo protokolą, bet informacijos, kad V. G. išvežė šiukšles nėra iki šios dienos. Pasak J. B., remiantis Valstybės aplinkos apsaugos įstatytu pažeidėjas turi informuoti nurodymą išdavusį pareigūną. J. B. paaiškino, kad visi duomenys, kuriais remiamasi byloje yra surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir patikrinimo aktas, kur matosi, kad V. G. nėra įvykdęs įpareigojimą. Jis, J. B. neturi duomenų, kad V. G. yra įvykdęs Ekologinės policijos įpareigojimą, negali pasakyti ar buvęs kolega pasidomėjo, ar V. G. yra įvykdęs Ekologinės policijos nurodymą. Pasak J. B., jis negali pasakyti, kodėl nurodymas buvo surašytas V. G., nėra dokumento įrodymo, kad V. G. išvežė atliekas. Jam, J. B. perėmus bylą nebuvo domėtasi, ar V. G. įvykdė įpareigojimą, byloje buvo administracinio teisės pažeidimo protokolas ir mokėjimo nurodymas. J. B. paaiškino, kad Ekologinės policijos kolegos neturi teisės duoti įpareigojimus tokiems darbams, pagal medžiagą V. G. yra nubaustas už šiukšlinimą ir nemato pagrindo traukti V. G. administracinėn atsakomybėn už šiukšlinimą.

Teismo posėdyje liudytojas A. I. paaiškino, jog jis asmens padavusio skundą nepažįsta, šį asmenį pirmą kartą pamatė šiandien, žino, kad tas asmuo šiukšles vertė ir plytas, ir betoną. Jis, A. I. nežino, koks kainynas, tikriausiai šitas (rodo į asmenį padavusį skundą). Pasak A. I., jis prisiminė, kad tai V. G., jis pats tą matė, jam buvo per langą matyti, kad asmuo nuo savo namo prieš tris, keturis metus savo namą ardė ir vertė statybines atliekas. Anot A. I., žmogus buvo pasidaręs duobę savo sklype, o V. G. ten vertė šiukšles, jis matė, kaip su karučiu asmuo vežė atliekas į kažkokio žmogaus sklypą, kur buvo duobė pamatams, vėliau atvežė smėlį ar žvyrą. A. I. paaiškino, kad statybines šiukšles užpylė tikriausiai mašinos, nežino kas ten užvertė ir padarė aikštelę. Jis, A. I. neskaičiavo, kiek V. G. vežė kartų su karučiu šiukšles, nežino, tikriausiai daug, nes buvo daug šiukšlių, kas užpylė žvyru nežino, nes matė tik sunkvežimį. Pasak A. I., žinojo, kad kaimyno teritorija, o ne V. G., jis neatsimena, kada buvo sulyginta žemė, negali pasakyti kiek praėjo laiko. Anot A. I., kas išpylė tas ir sulygino aikštelę, kai kur matosi šiukšlės. Jis, A. I. nepamena, kad V. G. piltų šiukšles 2011 metais. A. I. paaiškino, kad V. G. buvo apsirengęs darbo drabužiais, karutis buvo ant vieno rato, kad kiti kaimynai į tą sklypą piltų plytas nematė. Jis, A. I. norėjo tuo metu parašyti pareiškimą, bet žmogus paskui padarė tvarką, jis nepamena, kada V. G. paskutinį kartą išvežė šiukšles. Pasak A. I., jis pažįsta A. L., pastarasis buvo atėjęs prieš teismą ir sakė, kad jį, A. I. pašaukė į teismą. Jis, A. I. su niekuo nieko neaptarinėjo, gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje, šalia yra (duomenys neskelbtini) gatvė, yra per kelią tas sklypas, kur pylė šiukšles, sklypas eina kampu ir jis viską matė, buvo namuose ir žiūrėjo per langą. Anot A. I., jis nepamena, kokia buvo savaitės diena, nepamena ar tuo metu dirbo. A. L. pažįsta gal pora metų. Jis, A. I. su kaimynais nieko neaptarinėjo, A. L. pasakė, kad eis į teismą, A. L. nebuvo pas jį prieš tris dienas, gal buvo užėjęs antradienį vasario 2 dieną, A. L. užtruko gal 10 min, kalbėjo apie nieką. Jis, A. I. nematė, kad A. L. į tą sklypą piltų šiukšles ir nežino, kad A. L. piltų fekalijas į tą sklypą, nematė kaip A. L. kasė baseiną, tikriausiai žemes išvežė. A. I. paaiškino, kad nematė, kad piltų žemes į tą sklypą, nežino, kokius statybinius darbus A. L. atliko, A. L. keitė stogą ir tvorą. Jis, A. I. nežino, kas ten dirbo su traktoriumi, nežino, kad V. G. viską užlygino. Pasak A. I., jis nežino, kur A. L. dėjo statybines atliekas, kad piltų atliekas į tą sklypą nematė, nežino, ką V. G. ardė, gal kokį priestatą, matė ir plytas, ir betoną, statybines medžiagas, tai buvo būtent tos atliekos nuo V. G. priestato. Anot A. I., priestatas buvo kaip veranda pastatyta iš plytų, nežino, ką ten daugiau pastatė, lyg tai nieko. Jis, A. I. negali pasakyti, kada atsikraustė V. G., buvusio savininko nepažįsta, pastarojo nėra matęs. Jis, A. I. nežino, gal V. G. pasamdė žmogų, bet jam atrodo, kad pats V. G. vežė šiukšles, jis matė iš atstumo ir jam atrodo, kad tai V. G., iš viso ūgio, sudėjimo tai V. G.. Anot A. I., iš to namo tai vežiojo V. G., bet dabar tai mato pirmą kartą, jam V. G. pavardę pasakė A. L.. Pasak A. I., vienas žmogus iš to namo vežiojo, tai kas daugiau, jis nežino kaip atrodo buvęs namo savininkas, pastarojo nežino. Jis, A. I. paaiškino, kad negali pasakyti, kuriais metais V. G. vežiojo šiukšles, gali pasakyti, kad šiukšlės buvo vežamos iš to kiemo, V. G. vežiojo šiukšles.

Teismo posėdyje liudytojas A. L. parodė, jog kai tik V. G. nusipirko namą, pastarasis pradėjo pilną rekonstrukciją, tai vyko 2005 metų, gal 2006 metų pavasarį. Pasak A. L., pirmiausia V. G. išgriovė ūkinį pastatą, jis gyvena šalia sklypo iš dešinės, kur buvo išverstas sklypas (duomenys neskelbtini) gatvėje, jie tada nebendravo. Anot A. L., V. G. ūkinį pastatą nugriovė ir visas ant to sklypo šiukšles išvertė, kur buvo paruošta pamatams. Prieš tai buvo L. savininkas ir vėliau kitas, kurio jis, A. L. nežino, dabar tas sklypas valstybės ir jie jį prižiūri. Tada tą duobę užvertė silikato plytomis. Jis, A. L. viską matė per langą, vėliau tas atliekas užvertė smėliu, tai buvo už 50 metrų nuo jo sklypo, V. G. pasakė, kad jis pirks tą sklypą ir jį sutvarkys. Pasak A. L., kai baigė su tom plytom, V. G. pradėjo ardyti laiptus, dar jis pastarajam skolino instrumentą. A. L. paaiškino, jog V. G. visas statybines atliekas vertė į tą sklypą, laiptus ardė 2008 metais ir viską vežė su karučiu į tą sklypą. Anot A. L., 2009 metais V. G. ardė rūsį ir prie garažo padarė krūvą, ir iš ten vežė į tą sklypą, jis matė, kad V. G. vežė gal 10 ar 20 kartų, paskutinį kartą V. G. didino langus, ir vežė į sklypą, tada jis padarė vaizdo įrašą. Po mėnesio vėl kažkas privertė. Viskas prasidėjo, skundai gegužės 11 dieną. Pasak A. L., tada V. G. pradėjo skambinėti, kad paduos jį į teismą, jų santykiai labai blogi, jie turi daug bylų, santykiai labai konfliktiški. Prasidėjo viskas nuo to, kad jis, A. L. paskolino V. G. pinigus, jau 2010 metais pradėjo pastarajam sakyti, kad neverstų šiukšlių, bet V. G. nereagavo, bet pinigai čia ne prie ko. Dabar beveik visas šiukšlynas užverstas smėliu. Jis, A. L. matė, kad V. G. vertė šiukšles, nematė, kaip užpilinėjo smėliu ir dirbo su traktoriumi. Pasak A. L., Š. nenorėjo eiti, nes sakė, kad bijo, nes V. G. ant visų rašo. Anot A. L., rūsį V. G. ardė 2010 metais, gal 2009 metais, pagalbinis pastatas buvo ardytas 2006 metais, kai tik V. G. atvažiavo ir padarė automobilių aikštelę. A. L. paaiškino, kad iki atsikraustant tame sklype buvo užbetonuotas dugnas, tai buvo duobė užbetonuota, daugiau jokių šiukšlių nebuvo. Pasak A. L., kiti visi kaimynai normalūs, niekam ten nereikia nešti. Baseiną jis, A. L. darė, jokių statybinių šiukšlių nebuvo, baseinas 3 ant 5, visas žemes išpylė aplink sklypą ir jam gavosi pakilimas, baseinas plastikinis, jokio betono nenaudojo. Anot A. L., jis pastatė namą, skiedinio maišai popieriniai, kurie deginami, buvo vežamos ir statybinės medžiagos, buvo išvežtos statybinės medžiagos. Kai dėjo naują stogo dangą, šiukšlių buvo ruberoidas, šiferis ir vinys, visa tai priduota, o vinis jis, A. L. turi sklype ir ruošiasi priduoti. A. L. paaiškino, kad jis dėl V. G. skundų yra parašęs gal 6, iki 10, negali būti apie 20, skundai pasitvirtino. Jis, A. L. su A. I. bendravo šeštadienį, pastarajam jis pasakė dėl teismo, jie pakalbėjo apie statybą, išgėrė buteliuką, jis pasiūlė atvežti A. I. į teismą. A. L. paaiškino, kad su kaimynu kalbėjo gal valandą, gal pusantros valandos, jis nesakė, ką kaimynui reikia kalbėti teisme. Tai kas užpilta, niekas neatkas. Jis, A. L. name gyvena su žmona, sūnumi, dukra, tėvu ir motina, būtent į tą sklypą už fekalijų išleidimą niekas iš jo šeimos narių nebuvo nubaustas, pagal projektą turėjo perpilti fekalijų duobę. Anot A. L., tėvas pasakė kad tris kartus vežė fekalijas, bet tėvukas nesusigaudė, ko klausė ir todėl pastarąjį ne taip suprato ir  nubaudė, jo tėvas nepagrįstai nubaustas, nutarimo jis neskundė.

Teismo posėdyje liudytojas V. V. parodė, jog salėje esantį asmenį pažįsta-V. G., tai jo kaimynas, jie bendravo kelis kartus, jis aplinkybes žino iš kitų liudytojų. Pasak V. V., A. L. paprašė paliudyti teisme visas aplinkybes, kaip pilamos šiukšlės. Jis, V. V. matė kaip asmuo veža šiukšles iš namo, kur gyvena V. G., tai vyko apie 2011 metus, kokias šiukšles vežė jis nematė. Jis, V. V. matė žmogų su karučiu, kuris iš matymo panašus į V. G., matė vieną kartą, tai buvo gal pavasarį ar vasarą, matė statybines atliekas. Anot V. V., jis negali pasakyti, koks buvo karutis, kaip buvo apsirengęs žmogus. Jis, V. V. galėjo matyti vakare, kai grįždavo iš darbo, kad kiti kaimynai vežtų atliekas neprisimena, kiekvienas žmogus ten galėjo vežti. Pasak V. V., sklypas nebuvo aptvertas, bent tuo metu nebuvo, jis matė vežimo vienkartinį atvejį. Jis, V. V. negali pasakyti, ar žmogus turėjo ką nors ant galvos, tai buvo prieš keletą metų, kuriais tiksliais metais pasakyti negali, jam atrodo metai po to fakto. Pas jį, V. V. dėl paliudijimo atėjo kaimynas A. L., jie matosi gatvėje, A. L. buvo užėjęs prieš keletą dienų ir klausė ar jis atvyks į posėdį, pas jį kaimynas buvo gal 15 min., gal 30 min. Anot V. V., jis nežino, kokia situacija tame sklype, nes jis yra toliau nuo jo namų, negali pasakyti, ar ankščiau jame buvo šiukšlinama, nematė, kad kas nors tą sklypą tvarkytų. Jis, V. V. su A. L. matosi per savaitę gal kartą, tarp jų normalūs kaimyniški santykiai. Pasak V. V., jis abejoja, ar tai vyko 2011 metais. Jis, V. V. matė, kaip pas A. L. buvo keičiamas stogas ir sienos dažomos. Anot V. V., nepamena, ar buvo sunkvežimiai, neteko užuosti fekalijų kvapo. V. V. paaiškino, kad 2006 metais jau ten gyveno, matė, kad 2006-2007 metais V. G. vykdo kažkokius darbus. Jis, V. V. negali pasakyti, kas vežė statybines atliekas iš to sklypo, jam užsifiksavo krūva iki 1 m3, ta krūva buvo kairiau A. L. sklypo, jis matė tą krūvą iš automobilio.

Teismo posėdyje liudytoja T. L. parodė, jog gyvena (duomenys neskelbtini), žino, kad V. G. 2005 metais atvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), ji yra kaimynė, V. G. pradėjo rekonstrukciją, nugriovė ūkinį pastatą. Pasak T. L., pastatas buvo nemažas, iš betono, plytų, paskui V. G. darė rūsio rekonstrukciją, ten buvo baseinas, plytelės ir dušo kabinos. Anot T. L., matė, kad senos plytelės buvo nugriautos, viską ką nugriaudavo ar V. G., ar darbuotojai pildavo į tą sklypą 23. T. L. paaiškino, kad iš namo pro visus langus matosi šiukšlynas, kai tik atvažiavo gyventi nuo 2005 metų iki 2011 metų viską pildavo ten ir sauskelnes, ir stiklainius, viskas buvo verčiama ten. Tik kai pradėjo ant jų rašyti skundus, tai tik tada užsisakė V. G. konteinerius. Ji, T. L. viską nufilmavo 2011 m. gegužės mėnesį. Jie kalbėjo su V. G. gražiai, pastarasis žadėjo išpirkti sklypą. T. L. parodė, jog matė, kad V. G. pila vienas šiukšles, tą dieną, kai filmavo V. G. vežė šiukšles du kartus, tik vieną kartą nespėjo nufilmuoti. Jie ankščiau nesiskundė, nes negalvojo, kad to reikia. Pasak T. L., V. G. rašė skundą, kad smirda, kad jie leidžia fekalijas, kaip pasibaigė nežino, negali pasakyti, ar gavo baudą. Anot T. L., tuo skypu naudojosi V. G., jie tuo sklypu nesinaudojo, dabar jie naudojasi tuo sklypu, V. G. tuo sklypu dabar nesinaudoja. Buvo mašinos, užpylė tą sklypą. Jos, T. L. vyras tvarkė su ekskavatoriumi, kai gavo leidimą, jie tiktai išlygino. Pasak T. L., ten buvo lygu, bet buvo dar kalnas, kalną išlygino jos vyras. T. L. paaiškino, kad statybines šiukšles veždavo į sąvartyną, negali tiksliai pasakyti nuo kada, darė tik naują tvorą, o senos gabalus mėtė į naujos tvoros pamatus. Anot T. L., V. G. pasakojo, kad padarys teniso aikštelę, kad visi žais, pastarasis atvažiuodavo vos ne kiekvieną dieną su vis kitu automobiliu. Pasak T. L., buvo išgriautas ūkinis pastatas, gal ir pavėsinė, ūkinis pastatas buvo 3-4 metrų į ilgį ir apie 3 metrus į plotį. T. L. paaiškino, kad ir kiti V. G. darbuotojai taip pat su vežimu vežė atliekas į tą sklypą, kiti darbuotojai vežė pastoviai. Anot T. L., ji matė, kaip dirbo darbuotojai, vienas buvo V. G. žmonos pusbrolis, ir dar vienas darbuotojas, kuris gyveno rūsyje.

Teismo posėdyje liudytojas R. V. parodė, jog yra buvęs Vilniaus miesto agentūros vyresnysis inspektorius, kiek pamena, karštąja linija buvo gautas pranešimas dėl atliekų, esančių (duomenys neskelbtini). Pasak R. V., buvo nuvažiavęs, patikrino tą vietą, nustatė, kad buvo rasta įvairių atliekų, tikslaus kiekio negali pasakyti. Jis, R. V. kiek atsimena surašė apžiūros patikrinimo aktą, V. G. buvo ne kartą kviestas atsiimti patikrinimo akto, tiek privalomo nurodymo, kuris buvo surašytas. Anot R. V., V. G. buvo kviestas tiek raštu, tiek telefonu, pastarasis vieną kartą buvo atvykęs, bet pačioje bylos pradžioje, kai buvo kviestas atsiimti privalomo nurodymo neatvyko, neatsiliepė nei raštu, nei telefonu. Pasak R. V., privalomas nurodymas buvo išsiųstas registruotu paštu. R. V. paaiškino, kad vieną kartą V. G. atsiliepė telefonu, pasakė, kad sloguoja, nes buvo iškvietas raštu atvykti tam tikra data, pastarasis neatvyko ir jis tiesiog pasiskambino, V. G. sakė, kad serga, pažadėjo pasirodyti, tačiau nepasirodė. Jam, R. V. sunku pasakyti kaip V. G. pateikė paaiškinimą, paaiškinimas adresuotas Vilniaus miesto agentūrai, nes jau praėjo daug laiko. Anot R. V., vieną kartą V. G. buvo tikrai atėjęs, bet ar pastarasis rašė paaiškinimą, negali pasakyti, neprisimena, V. G. buvo kviestas atvykti tiek raštu, tiek telefonu, o kada pastarasis rašė paaiškinimą, nežino, gal jau buvo išsiųstas ir vėliau atvyko. Jis, R. V. nesako, kad V. G. buvo kviestas atsiimti būtent privalomo nurodymo, atsimena, kad buvo kviestas. Pasak R. V., atsiimti privalomo nurodymo kviečia raštu, registruotu laišku siunčia pranešimą atvykti atsiimti. Anot R. V., nuo laiško išsiuntimo iki atvykimo praeina mažiausiai savaitė, atsižvelgiama į aplinkybes. Jis, R. V. V. G. paaiškinimo tikriausiai taip ir nematė. R. V. paaiškino, kad daug kartų nekviesti žmogaus kartu įteikiamas patikrinimo aktas ir privalomas nurodymas, šiuo atveju, kadangi V. G. neatvyko atsiimti, buvo kartu ir išsiųsta. Kai nustatomas pažeidimas, yra surašomas patikrinimo aktas. Pasak R. V., raštas su kvietimu dėl įteikimo buvo išsiųstas mažiausiai 5-7 dienos, tiksliai nepasakys tvarkos kaip turi būti siunčiamas privalomasis nurodymas, visą laiką asmuo buvo kviečiamas, jeigu asmuo piktybiškai nereaguoja į siunčiamus laiškus, tuomet bandai skambinti ir tartis. Anot R. V., buvo siunčiamas registruotas laiškas, tvarkos šiuo metu nebepamena, V. G. privalomasis nurodymas buvo išsiųstas paštu. R. V. paaiškino, kad privalomojo nurodymo formoje nėra vietos kur pasirašyti, kad atsisakoma priimti. Pasak R. V., buvo siųstas raštas ir buvo kviečiamas atvykti, kai yra surašomas privalomasis nurodymas ir apžiūros patikrinimo aktas, žmogus jau būna prieš tai, savaitę laiko kviečiamas atvykti, tuomet yra užregistruojamas ir įteikiamas, šiuo atveju buvo kviesta ir neatvyko. R. V. paaiškino, kad V. G. buvo kviečiamas atvykti pasirašyti privalomojo nurodymo, jis nežino, kodėl nėra byloje, bet jie visada kviečia raštu. Į klausimą ar pripažįsta, kad privalomasis nurodymas V. G. nebuvo įteiktas tokia tvarka, kokią numato įstatymas, R. V. atsakė, kad V. G. nebuvo supažindintas raštu, bet to atžymėti nebuvo kur, V. G. neturėjo galimybės pasirašyti, nes pastarais neatvyko pas jį, gal dabar ir nesimato, kad V. G. neatvyko, bet faktas yra tas, kad tikrai neatvyko. R. V. paiškino, kad kai gavo pranešimą karštąją linija nuvyko, pabendravo su kaimynais, buvo pats V. G. atvykęs, pastarasis pateikė dokumentą, kad už tai anksčiau jau buvo nubaustas. Jis, R. V. negali pasakyti, kada V. G. buvo atvykęs ir viską skaitė, nesudėlios kas po ko vyko, tiesiog buvo matęs video medžiagą. Pasak R. V., V. G. buvo atsinešęs, kad buvo baustas būtent už šitą, įpareigojant atliekas išsivežti, atsinešęs dokumentus buvo tikriausiai tuomet, kai rašė paaiškinimą, datų neatsimena. Jis, R. V. neatsimena, ar tarp dokumentų buvo dokumentas, kuriame nurodyta, kad šiukšlės buvo utilizuotos, sunku pasakyti, ar tie dokumentai galėjo būti. R. V. paaiškino, kad jeigu atliekos būtų išvežtos, privalomojo nurodymo nebūtų surašęs. Anot R. V., jis būtų panaikinęs privalomąjį nurodymą, jei V. G. būtų pateikęs dokumentus, kad atliekos buvo išvežtos, jis nebaudė už atliekas, privalomąjį nurodymą surašė, kad būtų išvežtos šiukšlės. Jis, R. V. buvo nuvažiavęs vėliau pasižiūrėti, ar nurodymas yra įvykdytas ir kurios atliekos yra išvežtos. Pasak R. V., kad atliekos, esančios krūvoje, buvo V. G. nustatė, nes buvo surašyta, kad atliekos yra būtent ten, Vilniaus miesto savivaldybė buvo nubaudusi V. G., vadovaudamasis Vilniaus miesto savivaldybės sprendimu. Jis, R. V., kad atliekos išvežtos nežinojo ir nematė, į Vilniaus miesto savivaldybę nesikreipė, jis nenubaudė, tik surašė privalomąjį nurodymą, jis nežino, ar šiukšlės buvo išvežtos, ar ne. Anot R. V., jis vadovavosi tuo, kad Vilniaus miesto savivaldybė buvo nubaudusi V. G. ir įpareigojo V. G. išvežti šiukšles. Jis, R. V. nepasakys, ar patikrinimo aktu dar buvo nustatinėta kažkas. R. V. paaiškino, kad V. G. jam pateikė dokumentus, kad buvo baustas, kodėl tų dokumentų neprijungė prie bylo negali atsakyti. R. V. paaiškino, kad buvo užfiksuota Vilniaus miesto savivaldybės, gautas pranešimas karštąja linija, kad yra atliekos, jis nuvažiavo, patikrino, ten buvo atliekos. Anot R. V., kad būtent V. G. toje vietoje prišiukšlino vadovavosi tuo, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra nubaudusi už atliekas tuo adresu. Ar visos atliekos buvo V. G. ar ne jo, tokio tyrimo jis, R. V. neatlikinėjo. Jis, R. V. dabar neatsimena, ar patikrinimo aktu buvo konkrečiai užfiksuota, kokios būtent šiukšlės tuo metu buvo išverstos. R. V. paaiškino, kad iš tarnybos išėjo 2012 metų vasario viduryje, tyrimas šioje byloje nebuvo iš lengvųjų, sudėtingas. Pasak R. V., į tą vietą mažiausiai tris kartus buvo atvykęs, kas buvo surašęs skundą tuo metu tikriausiai matė, bet šiuo metu nepasakys. Jis, R. V. bendravo su kaimynais, prie sklypo ar su V. G. bendravo neatsimena, jis nežinojo, kad (duomenys neskelbtini) namo savininkas yra nubaustas už sklypo šiukšlinimą.

Patikrinimo 2011-09-21 akte Nr. VR-14.7-395 nurodyta, jog LR aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius R. V. ir LR aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros vyresnysis specialistas V. J. patikrino teritoriją, esančią tarp (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad teritorijoje į griovį išversta apie 2 m3 statybinių atliekų (panaudotos plytos, gumos ir kt.). Vilniaus miesto savivaldybės administracija už išvertas statybines atliekas tam neskirtoje vietoje 2011-09-19 V. G., gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Privalomojo 2011-09-22 nurodymo Nr. VR-14.2-59 duomenimis LR aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros vyr. valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius R. V., vadovaujantis 2011-09-21 aktu Nr. VR-14.7-395, nurodė V. G. užtikrinti, kad mišrios statybinės atliekos, esančios teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) būtų surinktos ir perduotos tokias atliekas turinčioms teisę tvarkyti įmonėms ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūrai M. K. Čiurlionio g. 9/2, Vilniuje, pateikti atliekų pridavimą įrodančių dokumentų patvirtintas kopijas. Šiuos reikalavimus V. G. privalo įvykdyti iki 2011 spalio 14 d. ir juos įvykdęs nedelsdamas informuoti privalomąjį nurodymą pateikusį Pareigūną (instituciją). Privalomas nurodymas V. G. išsiųstas 2011-09-22, reg. l. Nr. 352.

Patikrinimo 2012-02-15 akte Nr. VR-14.7-31 nurodyta, jog LR aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros vyresnysis specialistas (vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius) R. V., Vilniaus miesto agentūros vyresnysis specialistas V. J. patikrino V. G. dėl privalomojo nurodymo įvykdymo. Patikrinimo metu nustatyta, kad LR aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau - Vilniaus RAAD) Vilniaus miesto agentūros pareigūnai, vadovaudamiesi LR aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 str. 1 d. 2 p. ir 3 p. bei 2011 m. rugsėjo 21 d. patikrinimo aktu Nr. VR-14.7-395, 2011 m. rugsėjo 22 d. privalomuoju nurodymu Nr. VR-14.2-59 įpareigojo V. G. užtikrinti, kad mišrios statybinės atliekos, esančios teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) būtų surinktos ir perduotos tokias atliekas turinčioms teisę tvarkyti įmonėms ir Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūrai pateikti atliekų pridavimą įrodančių dokumentų patvirtintas kopijas. V. G. Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūrai nepateikė atliekų pridavimą atliekas turinčioms teisę tvarkyti įmonėms įrodančių dokumentų ir nesikreipė į Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūrą dėl privalomojo nurodymo pratęsimo. IŠVADA. V. G. neįvykdė Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros pareigūnų 2011 m. rugsėjo 22 d. duoto privalomojo nurodymo Nr. VR-14.2-59, tuo pažeidė LR Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 str. 2 d. reikalavimus.

Iš LR aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2012-06-08 rašto Nr. VR-14.6-801 V. G. matyti, kad LR aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau - Vilniaus RAAD) Vilniaus miesto agentūros pareigūnai, vadovaudamiesi LR aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 str. 1 d. 2 p. ir 3 p. bei 2011 m. rugsėjo 21 d. patikrinimo aktu Nr. VR-14.7- 395, 2011 m. rugsėjo 22 d. privalomuoju nurodymu Nr. VR-14.2-59 įpareigojo V. G. užtikrinti, kad mišrios statybinės atliekos, esančios teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) būtų surinktos ir perduotos tokias atliekas turinčioms teisę tvarkyti įmonėms ir Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūrai pateikti atliekų pridavimą įrodančių dokumentų patvirtintas kopijas. 2012 m. vasario 15 d. patikrinimo aktu Nr. VR-14.7-31 nustatyta, kad 2011 m. rugsėjo 22 d. privalomasis nurodymas Nr. VR-14.2-59 nėra įvykdytas, todėl prašo V. G. už 2012-02-15 patikrinimo akte Nr. VR-14.7-31 nustatytus pažeidimus, 2012-06-20 9:00 val. atvykti į Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūrą, M. K. Čiurlionio g. 9/2, Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui ir su savimi turėti asmens dokumentą.

Iš LR aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2012-07-03 rašto Nr. VR-14.6-897 V. G. matyti, kad LR aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau - Vilniaus RAAD) Vilniaus miesto agentūros pareigūnai, vadovaudamiesi LR aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 str. 1 d. 2 p. ir 3 p. bei 2011 m. rugsėjo 21 d. patikrinimo aktu Nr. VR-14.7- 395, 2011 m. rugsėjo 22 d. privalomuoju nurodymu Nr. VR-14.2-59 įpareigojo V. G. užtikrinti, kad mišrios statybinės atliekos, esančios teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) būtų surinktos ir perduotos tokias atliekas turinčioms teisę tvarkyti įmonėms ir Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūrai pateikti atliekų pridavimą įrodančių dokumentų patvirtintas kopijas. 2012 m. vasario 15 d. patikrinimo aktu Nr. VR-14.7-31 nustatyta, kad 2011 m. rugsėjo 22 d. privalomasis nurodymas Nr. VR-14.2-59 nėra įvykdytas, todėl pakartotinai prašo V. G. už 2012-02-15 patikrinimo akte Nr. VR-14.7-31 nustatytus pažeidimus, 2012-07-25 9:00 val. atvykti į Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūrą, M. K. Čiurlionio g. 9/2, Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui ir su savimi turėti asmens dokumentą.

Iš LR aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2012-08-10 rašto Nr. VR-14.6-1096 V. G. matyti, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau - Vilniaus RAAD) Vilniaus miesto agentūros pareigūnai nustatė, kad V. G. neįvykdė privalomojo nurodymo reikalavimų užtikrinti, kad mišrios statybinės atliekos, esančios teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) būtų surinktos ir perduotos tokias atliekas turinčioms teisę tvarkyti įmonėms. Todėl prašo V. G. 2012 m. rugpjūčio 21 d. 9 val. atvykti į Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūrą M. K. Čiurlionio g. 9/2, Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui ir aplinkybių išaiškinimui. Taip pat informuoja, kad nurodytu laiku neatvykus į Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūrą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 263 straipsnio 1 dalies nuostatomis krepsis į policijos pareigūnus dėl V. G. atvesdinimo.

Privalomojo 2012-10-17 nurodymo Nr. VR-14.2-46 duomenimis LR aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius J. B., vadovaujantis 2012-03-30 patikrinimo aktu VR-14.7-31, V. L. nurodė LR AM Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūrai pateikti dokumentus įrodančius apie mišrių statybinių atliekų esančių teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) pridavimą (sutvarkymą) atliekų tvarkytojui. Šiuos reikalavimus V. G. privalo įvykdyti iki 2012 m. lapkričio 15 d. ir juos įvykdęs nedelsdamas informuoti privalomąjį nurodymą pateikusį Pareigūną (instituciją). Kad privalomojo nurodymo nuorašą V. G. gavo 2012-10-17 patvirtino parašu.

Patikrinimo 2013-03-14 akte Nr. VR-14.7-68 nurodyta, jog LR aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius J. B. ir LR aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius R. D. patikrino teritoriją, esančią tarp (duomenys neskelbtini). 2012-10-17 buvo įteiktas privalomasis nurodymas Nr. VR-14.2-46 sutvarkyti statybines atliekas esančias (duomenys neskelbtini) pažymėtų namų. Patikrinimo metu nustatyta, kad LR aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros (toliau - Vilniaus miesto agentūra) pareigūnai, vadovaudamiesi LR aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 str. L d. 2 ir 3 punktu bei 2011 m. rugsėjo patikrinimo aktu Nr. VR-14.7-395, 2011 m. rugsėjo 22 d. privalomuoju nurodymu Nr. VR-14.2-59, 2012 m. vasario 15 d. patikrinimo aktu Nr. VR-14.7- 31, 2012 m. spalio 17 d. pakartotiniu privalomuoju nurodymu Nr. VR-14.2-46 įpareigojo V. l. užtikrinti, kad mišrios statybinės atliekos, esančios teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) butų surinktos ir perduotos tokias atliekas turinčioms teisę tvarkyti įmonėms ir Vilniaus miesto agentūrai pateikti dokumentus įrodančius atliekų pridavimą. V. L. Vilniaus miesto agentūrai nepateikė dokumentų įrodančių atliekų pridavimą įmonei turinčiai teisę tvarkyti tokias atliekas bei nesikreipė dėl pakartotinio privalomojo nurodymo pratęsimo. IŠVADOS: V. G. neįvykdė Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros pareigūnų 2012-10-17 duotojo privalomojo nurodymo Nr. VR-14.2-46, tuo pažeidė LR aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 str. 2 d. reikalavimus.

Skundas netenkintinas.

2012-10-17 V. G. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl Lietuvos Respublikos ATPK 5114 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, kuriame nurodyta, kad patikrinimo aktu Nr. VR-14.7-31 nustatyta, kad V. G. neįvykdė duotojo privalomojo nurodymo Nr. VR-14.2-59, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 str. 2 d. ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 5114 str. 1 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros vyr. valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius 2012-11-05 priėmė nutarimą, kuriuo V. G. pripažino kaltu padarius Lietuvos Respublikos ATPK 54 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir skyrė 1000 Lt baudą.

Teismas pagal nustatytas faktines aplinkybes ir dokumentinę medžiagą byloje tikslina kaip rašymo apsirikimą 2012-11-05 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-14.1-272, Lietuvos Respublikos ATPK straipsnį, pagal kurį V. G. nubaustas administracine tvarka, vietoj nurodyto straipsnio Lietuvos Respublikos ATPK 54 str. 1 d., į Lietuvos Respublikos ATPK 5114 str. 1 d. Šio netikslumo pataisymas neturėjo įtakos kaltinimo esmei, kadangi asmuo suprato dėl kokio pažeidimo jam surašytas protokolas, V. G. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl Lietuvos Respublikos ATPK 5114 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, tai neturėjo esminės įtakos pažeidėjo teisės į gynybą realizavimui.

Lietuvos Respublikos ATPK 5114 str. 1 d. numatyta, jog Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymas laiku – užtraukia baudą piliečiams nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų, pareigūnams – nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 15 str. 1 d. 4 p. nurodyta, jog tikrindamas fizinio asmens veiklą, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo jei reikia, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka bei atvejais surašyti protokolą, aktą ar kitą dokumentą, fiksuojantį pažeidimą ar patį patikrinimo faktą, bei pateikti asmeniui, kurio veikla tikrinama, su juo susipažinti ir jį pasirašyti (tais atvejais, kai tikrindamas fizinio asmens veiklą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas surašo patikrinimo aktą ir šį patikrinimo aktą fizinis asmuo atsisako pasirašyti arba šis patikrinimo aktas surašomas jam nedalyvaujant, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas patikrinimo aktą privalo registruotu laišku išsiųsti fiziniam asmeniui, kurio veikla tikrinta).

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 20 str. 2 d. nurodyta, jog privalomasis nurodymas pateikiamas pasirašyti ir įteikiamas juridinio asmens atstovui ar fiziniam asmeniui, kuriam šis nurodymas duodamas. Jeigu juridinio asmens atstovas ar fizinis asmuo atsisako pasirašyti, tai įrašoma privalomajame nurodyme ir šis išsiunčiamas jiems registruotu laišku.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 20 str. 2 d. nurodyta, jog jei privalomasis nurodymas laiku neįvykdomas, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį, neįvykdžiusį privalomojo nurodymo, už šio nurodymo neįvykdymą, už aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl kurių buvo duotas privalomasis nurodymas, pažeidimus (jei pažeidimas trunkamasis), taip pat pakartotinai duoti privalomąjį nurodymą, kurio įvykdymo terminai nustatomi remiantis šio skirsnio nuostatomis, arba, jei privalomasis nurodymas duotas dėl priežasčių, nurodytų šio įstatymo 18 straipsnio 5 punkte, pareikšti ieškinį teisme dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 str. 2 d. nurodyta, jog fiziniai ir juridiniai asmenys privalo sudaryti visas sąlygas, būtinas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei vykdyti, ir paklusti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisėtiems reikalavimams.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad V. G. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 5114 str. 1 d. yra nubaustas pagrįstai.

Teisme institucijos atstovas J. B. parodė, jog jis negali atsakyti, ar V. G. buvo įteiktas tinkamai pirmasis nurodymas, nes įteikinėjo jį kolega, antrasis nurodymas buvo įteiktas tinkamai. Jo, J. B. nuomone, pirmasis mokėjimo nurodymas buvo V. G. įteiktas tinkamai, nedrįsta abejoti kolegos kompetencija. Parodžius privalomąjį nurodymą esantį byloje jis, J. B. paaiškino, kad nurodymas išsiųstas registruotu paštu ir nėra grįžęs. Anot J. B., V. G. nereagavo į šaukimus 4 kartus atvykti į agentūrą sąmoningai, todėl V. G. įteikimo būdas buvo pasirinktas siųsti paštu. Pasak J. B., jie iš Lietuvos pašto negavo, kad privalomasis nurodymas grįžtų kaip neįteiktas, todėl darytina pagrįsta prielaida, kad V. G. buvo informuotas tinkamai. Jis, J. B. negali pasakyti, ar V. G. atsisakė priimti privalomąjį nurodymą, nes tai vykdė jo buvęs kolega. J. B. paaiškino, kad V. G. sąmoningai vengė paimti privalomąjį nurodymą, todėl buvo neįmanoma įteikti atsisakymo, V. G. sąmoningai vengė atvykti ir todėl buvo pasitelkta ir policija. Anot J. B., kai žmogus atsisako pasirašyti jie turi paimti ne mažiau nei du liudytojus, kad patvirtintų atsisakymą, o V. G. vengė atvykti ir nebuvo įmanoma to padaryti. J. B. paaiškino, kad siųsta registruotu laišku buvo nematant jokios galimybės V. G. informuoti. Jis, J. B. paėmęs bylą matė, kad nurodymo V. G. neįvykdė ir dėl to jis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, mano, kad jo kolega neturėjo kitokių galimybių įteikti nurodymą kitaip nei išsiųsti registruotu laišku. Apklaustas teisme liudytojas R. V. parodė, jog jis kiek atsimena surašė apžiūros patikrinimo aktą, V. G. buvo ne kartą kviestas atsiimti patikrinimo akto, tiek privalomo nurodymo, kuris buvo surašytas. Anot R. V., V. G. buvo kviestas tiek raštu, tiek telefonu, pastarasis vieną kartą buvo atvykęs, bet pačioje bylos pradžioje, kai buvo kviestas atsiimti privalomo nurodymo neatvyko, neatsiliepė nei raštu, nei telefonu. Pasak R. V., privalomas nurodymas buvo išsiųstas registruotu paštu. R. V. paaiškino, kad vieną kartą V. G. atsiliepė telefonu, pasakė, kad sloguoja, nes buvo iškviestas raštu atvykti tam tikra data, pastarasis neatvyko ir jis tiesiog pasiskambino, V. G. sakė, kad serga, pažadėjo pasirodyti, tačiau nepasirodė. Pasak R. V., atsiimti privalomo nurodymo kviečia raštu, registruotu laišku siunčia pranešimą atvykti atsiimti privalomojo nurodymo. Anot R. V., buvo siunčiamas registruotas laiškas, tvarkos šiuo metu nebepamena, V. G. privalomasis nurodymas buvo išsiųstas paštu. R. V. paaiškino, kad privalomojo nurodymo formoje nėra vietos kur pasirašyti, kad atsisakoma priimti. Pasak R. V., buvo siųstas raštas ir buvo kviečiamas atvykti, kai yra surašomas privalomasis nurodymas ir apžiūros patikrinimo aktas, žmogus jau būna prieš tai, savaitę laiko kviečiamas atvykti, tuomet yra užregistruojamas ir įteikiamas, šiuo atveju buvo kviesta ir neatvyko. R. V. paaiškino, kad V. G. buvo kviečiamas atvykti pasirašyti privalomojo nurodymo, jis nežino, kodėl nėra byloje, bet jie visada kviečia raštu. Į klausimą ar pripažįsta, kad privalomasis nurodymas V. G. nebuvo įteiktas tokia tvarka, kokią numato įstatymas, R. V. atsakė, kad V. G. nebuvo supažindintas raštu, bet to atžymėti nebuvo kur, V. G. neturėjo galimybės pasirašyti, nes pastarais neatvyko pas jį, gal dabar ir nesimato, kad V. G. neatvyko, bet faktas yra tas, kad tikrai neatvyko. R. V. paaiškino, kad jeigu atliekos būtų išvežtos, privalomojo nurodymo nebūtų surašęs. Anot R. V., jis būtų panaikinęs privalomąjį nurodymą, jei V. G. būtų pateikęs dokumentus, kad atliekos buvo išvežtos, jis nebaudė už atliekas, privalomąjį nurodymą surašė, kad būtų išvežtos šiukšlės. Anot R. V., jis vadovavosi tuo, kad Vilniaus miesto savivaldybė buvo nubaudusi V. G. ir įpareigojo V. G. išvežti šiukšles. Iš byloje esančio 2011-09-22 privalomojo nurodymo Nr. VR-14.2-59 kopijos matyti, kad V. G. privalomasis nurodymas buvo išsiųstas 2011-09-22 registruotu laišku Nr. 352. Šią aplinkybė, jog V. G. buvo registruotu laišku išsiųstas privalomasis nurodymas, patvirtino ir teisme apklausti liudytojai J. B. ir R. V. Liudytojai paaiškino, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūra V. G. siuntė šaukimus ir prašė atvykti, tačiau V. G. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros prašymus atvykti ignoravo, susisiekti telefonu taip pat nepavykdavo. Kadangi V. G. sąmoningai vengė atvykti ir nebuvo įmanoma jam įteikti pasirašyti privalomąjį nurodymą, pareigūnai išnaudoję visas galimybes išsiuntė privalomąjį nurodymą registruotu laišku. Teismas pažymi, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų manyti, jog liudytojai J. B. ir R. V. būtų šališki, todėl netikėti jų parodymais, kad ne kartą kviečiamas atvykti į Vilniaus miesto agentūrą V. G. neatvyko, neturi pagrindo. Konstatuotina, kad privalomasis nurodymas Nr. VR-14.2-59 V. G. buvo įteiktas tinkamai, t.y. išsiųstas registruotu laišku, kuris nebuvo grąžintas Vilniaus miesto agentūrai kaip neįteiktas, taigi nėra pagrindo manyti, kad V. G. nežinojo apie privalomojo nurodymo reikalavimus.

Be to privalomajame nurodyme nurodyta, jog šis privalomasis nurodymas per 10 dienų nuo jo įteikimo gali būti skundžiamas vadovui aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos, kurios Pareigūnas davė privalomąjį nurodymą. Jei šį privalomąjį nurodymą pateikė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento vadovas, - jis skundžiamas Aplinkos apsaugos agentūrai per 10 dienų nuo jo įteikimo. Jei privalomąjį nurodymą davė Aplinkos apsaugos agentūros vadovas, - jis įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui. Šio privalomojo nurodymo įvykdymo terminai gali būti pratęsti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos kontrolės įstatymo nustatyta tvarka. Kreiptinas dėmesys, kad V. G. nepasinaudojo galimybe apskųsti privalomąjį nurodymą bei nesikreipė dėl privalomojo nurodymo įvykdymo terminų pratęsimo.

V. G. nurodytas argumentas, kad už tą patį pažeidimą yra baudžiamas trečią kartą, atmestinas, kaip nepagristas.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog V. G. buvo nubaustas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011-09-19 nutarimu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 161 str., už tai, kad 2011-07-13 10.15 val., (duomenys neskelbtini), būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, pažeidė Vilniaus miesto tarybos 2008 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. 1-582 patvirtintų tvarkymo ir švaros taisyklių 7.8 punkto reikalavimus, t.y. išvertė statybines atliekas tam nenumatytoje vietoje. Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriaus 2011-06-07 nutarimu nustatyta, kad Vilniaus apsk. VPK Viešosios tvarkos valdybos Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriuje užregistruotas pranešimas Nr. 10-33-G-1200, dėl adresu (duomenys neskelbtini) susidariusio atliekų sąvartyno, patikrinimą.

Atlikus minėtos informacijos patikrinimą buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gyvenantis V. G. išpylė karutį statybinių atliekų adresu (duomenys neskelbtini). V. G. už Vilniaus miesto Tvarkymo ir švaros taisyklių nesilaikymą buvo surašytas administracinių teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 161 str. ir paskirta nuobauda. 2011-06-06 V. G. įvykdė įpareigojimą, t.y. pridavė atliekas į sąvartyną bei pateikė deklaraciją ir buitinių atliekų išvežimo sutartį. Dėl likusių atliekų kategoriškai atsisakė priimti atsakomybę bei paaiškino, kad į minėtą teritoriją daugelis kaimynų pila atliekas, o sklypas priklauso valstybei. Kitų asmenų, pilančių atliekas minėtoje teritorijoje nustatyti nepavyko. Nutarimu nutarta gautos informacijos patikrinimą baigti.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2012-11-05 nutarimu V. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 5114 str. 1 d., už tai, kad neįvykdė duotojo privalomojo nurodymo Nr. VR-14.2-59, t.y. neužtikrino, kad mišrios statybinės atliekos, esančios teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) būtų surinktos ir perduotos tokias atliekas turinčioms teisę tvarkyti įmonėms ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūrai M. K. Čiurlionio g. 9/2, Vilniuje, nepateikė atliekų pridavimą įrodančių dokumentų patvirtintas kopijas.

Privalomojo 2011-09-22 nurodymo Nr. VR-14.2-59 duomenimis LR aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros vyr. valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius R. V., vadovaujantis 2011-09-21 aktu Nr. VR-14.7-395, nurodė V. G. užtikrinti, kad mišrios statybinės atliekos, esančios teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) būtų surinktos ir perduotos tokias atliekas turinčioms teisę tvarkyti įmonėms ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūrai M. K. Čiurlionio g. 9/2, Vilniuje, pateikti atliekų pridavimą įrodančių dokumentų patvirtintas kopijas. Šiuos reikalavimus V. G. privalo įvykdyti iki 2011 spalio 14 d. ir juos įvykdęs nedelsdamas informuoti privalomąjį nurodymą pateikusį Pareigūną (instituciją). Privalomas nurodymas V. G. išsiųstas 2011-09-22, reg. l. Nr. 352.

Patikrinimo 2011-09-21 akte Nr. VR-14.7-395 nurodyta, jog LR aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius R. V. ir LR aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros vyresnysis specialistas V. J. patikrino teritoriją, esančią tarp (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad teritorijoje į griovį išversta apie 2 m3 statybinių atliekų (panaudotos plytos, gumos ir kt.). Vilniaus miesto savivaldybės administracija už išvertas statybines atliekas tam neskirtoje vietoje 2011-09-19 V. G., gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Iš byloje esančio 2012-08-15 nutarimo dėl administracinė nuobaudos skyrimo termino pratęsimo matyti, kad LR AM Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (Toliau - Vilniaus RAAD) Vilniaus miesto agentūros pareigūnai 2011 m. rugsėjo 20 d. nustatė, kad valstybinėje žemėje, esančioje tarp (duomenys neskelbtini) yra pažeisti aplinkos apsaugą reglamentuojantys teisės aktai. 2011 m. rugsėjo 22 d. privalomuoju nurodymu Nr. VR-14.2-59 V. G. įpareigotas užtikrinti, kad mišrios statybinės atliekos, esančios teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) būtų surinktos ir perduotos tokias atliekas turinčioms teisę tvarkyti įmonėms ir Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūrai pateikti atliekų pridavimą įrodančių dokumentų patvirtintas kopijas, tačiau 2012 m. vasario 15 d. patikrinimo aktu Nr. VR-14.2-31 nustatyta, kad privalomasis nurodymas Nr. VR-14.2-59 nėra įvykdytas, todėl už 2012-02-15 patikrinimo akte Nr. VR-14.7-31 nustatytus pažeidimus V. G. 2012-06-20 09:00 val. buvo kviečiamas atvykti į LR AM Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūrą, M. K. Čiurlionio g. 9/2, Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui. Raštas buvo išsiųstas laišku. Nurodytu laiku atsakingas asmuo neatvyko, apie neatvykimo priežastį LR AM Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros neinformavo. 2012-08-10 raštu Nr. VR-14.6-1096 Vilniaus miesto agentūra pakartotinai prašė V. G. 2012-08-21 09:00 val. atvykti administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui ir aplinkybių išsiaiškinimui. Raštas buvo išsiųstas laišku, tačiau atsakingas asmuo neatvyko, apie neatvykimo priežastį LR AM Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros neinformavo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 3 dalimi nutarė pratęsti ATPK straipsnio 1 dalyje nustatytą šešių mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminą iki 2013 m. vasario 15 d., nes dėl pažeidimo tyrimo sudėtingumo negalima spręsti administracinės atsakomybės klausimo.

Lietuvos Respublikos ATPK 35 str. 1 d. nurodyta, jog administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. To pačio straipsnio 3 d. nurodyta, jog jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga, yra paskelbta jo paieška arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, neatsižvelgiant į tai, ar administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ar ne, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos arba nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos ar nutraukti baudžiamąjį procesą, ar skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą, arba nuo išteisinamojo teismo nuosprendžio priėmimo dienos.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. G. padarytas administracinis teisės pažeidimas priskiriamas trunkamam teisės pažeidimui, todėl darytina išvada, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros vyr. valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius J. B. 2012-08-15 priimdamas nutarimą dėl administracinė nuobaudos skyrimo termino pratęsimo nepraleido administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo, kadangi šis terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2012-02-15 patikrinimo akto Nr. VR-14.7-31 surašymo dienos, t.y. 2012-02-15. Būtent šiuo patikrinimo aktu buvo patikrinta ir nustatyta, kad V. G. neįvykdė Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros pareigūnų 2011 m. rugsėjo 22 d. duotą privalomąjį nurodymą Nr. VR-14.2-59.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką, yra ne kartą pažymėjęs, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Skiriant V. G. nuobaudą, buvo atsižvelgta į tai, kad yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ATPK 32 str. 1 d., dėl to paskirta sankcijoje numatyta maksimali bauda – 1000 Lt. Tačiau ATPK 32 str. 1 d. turi  8 punktus su skirtingomis sunkinančiomis aplinkybėmis. Teismas vertina, jog iš nutarimo nėra aišku kokia sunkinanti V. G. atsakomybę aplinkybė yra nustatyta, todėl daro išvada, jog nėra nustatyta atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą sunkinančios aplinkybės.Teismo nuomone maksimali bauda V. G. yra paskirta nepagrįstai. Teismas atsižvelgia į administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumą.  Vertinant V. G. asmenybę matyti, jog pastarasis yra dirbantis, baustas administracine tvarka. Inkriminuojamas V. G. pažeidimas sunkių pasekmių nesukėlė. Išdėstytos aplinkybės leidžia manyti, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti V. G. paskyrus baudą, artimą sankcijoje numatytos baudos vidurkiui.

Dėl išdėstyto Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros vyr. valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus 2012-11-05 nutarimas yra pakeistinas ir V. G. skirtina mažesnė nuobauda.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

n u t a r i a:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros vyr. valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus 2012-11-05 nutarimą pakeisti, ir V. G. už Lietuvos Respublikos ATPK 5114 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą paskirti 700 Lt dydžio baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

  Teisėja                                                             Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė