Civilinė byla Nr. e2A-1554-880/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24781-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14.;
2.2.2.3.1.10.; 2.2.2.13.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. spalio 4 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Lysionok, Dalios Trumpulienės, Lino Zinkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo P. R. ieškinį atsakovei sodininkų bendrijai „Elfa“ dėl sodininkų bendrijos „Elfa“ protokolo dalies panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas P. R. patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2021 m. gegužės 30 d. atsakovės sodininkų bendrijos „Elfa“ (toliau – SB „Elfa“) visuotinio susirinkimo protokolą (sprendimą) dėl bendrijos nariams tikslinių įmokų ir mokesčių dydžių 2021 metams nustatymo dalyje dėl 500 Eur vienkartinės infrastruktūros atstatymo statybų atveju tikslinės įmokos Bendrijos nariams ir 600 Eur vienkartinės infrastruktūros atstatymo statybų atveju tikslinės įmokos ne Bendrijos nariams, taip pat prašė priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodė, kad atsakovės nustatyta infrastruktūros įmoka yra neteisėta, nes ji sudaro sąlygas statytojams išvengti atsakomybės už sodininkų bendrijos teritorijoje esančių bendrojo naudojimo objektų sugadinimą. Ieškovo manymu, bendrijos pirmininkė prisideda prie bendrojo naudojimo objektų gadinimo. Bendrijos pirmininkė užsiima veikla, nesusijusia su sodininkų bendrijos reikalais. Infrastruktūros įmoka nėra skirta bendriems objektams išlaikyti ir yra skirta tik daliai bendraturčių.
2. Atsakovė SB „Elfa“ su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovas klaidingai supranta 500 Eur vienkartinės įmokos mokėjimo sąlygas, nes įmoka taikoma bendrijos nariui, pradedančiam naujo namo statybą ir tam reikalui turinčiam gauti statybos leidimą, o ieškovui ta nuostata iš esmės nesukelia jokių pasekmių. Įmoka taikoma retai, o jos lėšos panaudojamos infrastruktūros (kelių) remonto darbams. Ieškovas nėra toks suinteresuotas asmuo, kuris galėtų ginti ir ne bendrijos narių interesus. Bendrija turi bendrojo naudojimo objektų, kuriems prižiūrėti gali būti atliekami statybos darbai. Atsakovė turi teisę nustatyti tokias įmokas ir jos neprieštarauja Bendrijos vidaus tvarkos taisyklėms, neprieštarauja CK 4.76 straipsnio nuostatoms. Kelių tvarkymo įmokas moka visų sklypų savininkai, o tikslines vienkartines įmokas moka tam tikri asmenys nustatytais atvejais – pradedant naujas statybas ir gaunant naujus leidimus. Bendrijos nustatyta įmoka nedubliuoja savivaldybės infrastruktūros plėtros mokesčio, nes atsakovė nėra perdavusi savivaldybei valdyti, naudoti ir disponuoti sklypų, kuriuose yra bendrojo naudojimo keliai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 28 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.
4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad sodų bendrijos nustatyta, ieškovo ginčijama tikslinė įmoka yra skirta bendrojo naudojimo objektams tvarkyti. Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo (toliau - SBĮ) 7 straipsnio 1 dalį, sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai: bendrojo naudojimo žemė su bendrojo naudojimo pastatais ir įrenginiais ir bendroji inžinerinė įranga – vandentiekio, kanalizacijos, dujų, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, melioracijos įrenginiai, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ir angos, elektros skydai ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti sodo sklypuose, jeigu jie susiję su visos mėgėjų sodo teritorijos inžinerinės techninės įrangos veikimu ir jeigu jie nėra kitų asmenų nuosavybė. Sodų teritorijoje gali būti ne tik sodininkams ar bendrijai priklausantis turtas – bendrojo naudojimo žemė nuosavybės teise gali priklausyti valstybei, tačiau tai nereiškia, kad Bendrija neturi teisės, o ir pareigos rūpintis jos teritorijoje esančiais bendrojo naudojimo objektais.
5. Teismas taip pat nurodė, kad Bendrijos Vidaus tvarkos taisyklių 6 punktas reglamentuoja atvejus, kai konkretaus subjekto, t.y. konkrečia sunkiasvore transporto priemone padaromas poveikis kelio dangai yra su aiškiai pastebimomis pasekmėmis, aiškiu kelio (su)apgadinimu. Bendrijos tikslinė įmoka yra skirta kelio priežiūrai dėl daugkartinio sunkiasvorio transporto daromo poveikio statybų metu, be to, įmoka gali būti panaudojama ne tik dangos priežiūrai, bet ir, pvz., platinimui siekiant pagerinti didelių gabaritų transporto pravažumą.
6. Teismas nesutiko su ieškovu, kad ginčo įmoka prieštarauja SBĮ 22 straipsnio 4 dalies 4 ir 5 punktų nuostatoms. Jis nurodė, kad pagal SBĮ 22 straipsnio 4 dalies 4 punktą Bendrijos narys privalo nustatyta tvarka atsiskaityti už jam teikiamas paslaugas, mokėti bendrijos nario mokestį, tikslinius ir kaupiamuosius įnašus, o 5 punkte numatyta Bendrijos nario pareiga pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus apmokėti bendrijos išlaidas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ar tvarkymu, taip pat bendrojo naudojimo žemės naudojimu ir priežiūra, atsižvelgiant į sklypo dydį, jeigu bendrijos įstatuose nenustatyta kitaip. Bendrijos Įstatų 23.6 punktas numato Bendrijos nario pareigą nustatyta tvarka atsiskaityti už jam teikiamas paslaugas, mokėti Bendrijos nario mokestį bei kitas nustatytas įmokas. Tokia vienkartinė infrastruktūros atstatymo statybų atveju tikslinė įmoka ir yra ginčo įmoka (skirta bendrojo naudojimo objektams prižiūrėti), kurią balsų dauguma nustatė Bendrijos aukščiausias valdymo organas – narių susirinkimas, todėl nepripažintina, kad ši įmoka prieštarauja SBĮ nuostatoms.
7. Teismas sprendė, kad Bendrijos nutarimas tiesiogiai neturi reikšmės ieškovo interesams, nes jis tokios vienkartinės įmokos infrastruktūros atstatymo statybų atveju nemokėjo ir iš jo tokia įmoka nebuvo reikalaujama. Teismo nuomone, ieškovas neturi teisės ginti ne bendrijos narių teisių (dėl 600 Eur įmokos ne bendrijos nariams nustatymo), nes ieškovas nelaikytinas tokiu suinteresuotu asmeniu, kurio teisė šiuo atveju būtų pažeista ar ginčijama.
8. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovo ieškinys pareikštas dėl ieškovo konfliktinių santykių su Bendrijos pirmininke ieškovui nurodžius, kad pirmininkė užsiima veikla, nesusijusia su Bendrijos funkcijomis, pirminkė naudoja sunkųjį transportą kitiems, su statyba nesusijusiems reikalams ir pan. Šie argumentai nesusiję su ieškinio reikalavimais, o ginčijamą įmoką nustatė (kuri taikoma nuo 2016 m.) ne Bendrijos pirmininkė, o Bendrijos aukščiausiasis valdymo organas – narių susirinkimas. Iš esmės ieškovas gina savo tariamą teisę, t. y. numanomą pareigą, kuri realiai ieškovo atžvilgiu neegzistuoja (ieškovui nebuvo nustatyta pareiga ją mokėti), nes įmoka skirta Bendrijos bendrojo naudojimo objektams (jų infrastruktūrai) prižiūrėti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti visiškai bei priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą ieškovas grindžia šiais argumentais:
9.1. Ieškovas, būdamas juridinio asmens dalyviu, t. y. SB Elfa nariu, turi teisę dalyvauti atsakovės susirinkimuose bei balsuoti priimant sprendimus, taip pat nevaržomai kreiptis į teismą, jeigu mano, jog susirinkimo protokolas prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Jis neprivalo įrodyti, kad atsakovės nutarimas pažeidžia jo teises. Vykdant statybos darbus ieškovui nuosavybės teisėmis priklausančiame sodo sklype, jis buvo kelis kartus ragintas atsakovės atstovų susimokėti infostruktūros atstatymo įmoką. Tai paskatino ieškovą pateikti šį ieškinį teismui.
9.2. Pirmosios instancijos teismas ignoravo aplinkybę, kad atsakovė laikoma viešuoju juridiniu asmeniu, turinčių specialų teisnumą. Atsakovė registruota Sodininkų bendrija ir nėra gyvenamųjų namų kvartalas, nes Bendrijos teritorija yra Vilniaus miesto teritorija, priskirta Sodininkų Bendrijai, ir skirta mėgėjiškai sodininkystei vystyti, o ne statybai vystyti ir apmokestinti.
9.3. Skundžiamas teismo sprendimas grįstas diskriminuojančiais ir neproporcingais kriterijais, nustatant atskiriems subjektams infostruktūros atstatymo tikslinę įmoką Sodininkų Bendrijos veikloje, naudojant bendrus objektus (t.y. kelio danga – frezuotas asfaltas, žvyras, skalda). Kelio danga priklauso atsakovės bendriems objektams. Remiantis atsakovės paaiškinimais, nustatyta, kad tikslinė įmoka reikalaujama iš asmenų, vykdančių naujo namo statybos darbus, turint statybos leidimą, nes sunkiasvorio transporto judėjimas padaro įtaką SB teritorijoje esančiai kelių dangai. Kelių danga priklauso bendro naudojimo objektams, nes įrengta už SB narių ir ne narių lėšas. Šiai dangai ir su jos eksploatavimo siejamiems darbams taikomas CK 4.76 straipsnis. Tačiau atsakovė taiko tikslinę įmoką tik siauram asmenų ratui, kurie vykdo naujo namo statybas darbus, turint statybos leidimą, o asmenims, vykdantiems statybos darbus, kurie nereikalauja statybos leidimo, tikslinė įmoka nėra taikoma.
9.4. Atsakovės tikslinė įmoka neturi elementaraus pagrįstumo. Šios įmokos nereikalaujama mokėti tiesiog sunkiasvorio transporto naudojimo atvejais – sunkiasvorio transporto naudojimas krovinių pervežimui, vandens gręžinio įrengimo su gręžimo įrengimais, žemės sklypo landšafto sutvarkymui, naudojant traktorius ir kt. spec. techniką, persodinant medžius, visais kitais atvejais, kai būtų naudojamas tas pats sunkiasvoris transportas. Dėl to neteisėta reikalauti vien tik iš asmens, teisėtai vykdančio statybos darbus, prisidėti prie bendro naudojimo objektų išlaikymo, atnaujinimo daugiau nei kiti tiesiogiai naudojantys sunkiasvorį transportą asmenys. Todėl nustatyta tikslinė įmoka išskiria vieną asmenų grupę, privalančią mokėti papildomas įmokas, ir tokiu būdu dengti daugumos išlaidas, skirtas bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, kai kiti subjektai to daryti tokia apimtimi neprivalo, o naudotis sunkiasvorį transportą gali neribotai. Tokiu būdu pažeidžiami proporcingumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principai.
9.5. Pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė tikslinės įmokos paskirtį. Ginčijama vienkartinė infrastruktūros atstatymo statybų atveju tikslinė įmoka skirta nuostoliams atlyginti, kurie gali būti statybos atveju, tačiau jų gali ir nebūti. Nuostolių dydis yra faktinė aplinkybė ir nebūtinai sutaps su 500 Eur Sodo bendrijos nariui ir 600 Eur ne Sodo bendrijos nariui. Atsakovės protokolu nustatytas įmokos dydis neįrodo padarytos žalos dydžio, subjekto kaltės, neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio, t. y. visų būtinų sąlygų civilinei atsakomybei.
9.6. Bendrijos lėšos gali būti kaupiamos kaip rezervas, kuris bus naudojamas būsimiems nenumatytiems ar didelių investicijų reikalingiems darbams. Tačiau tokiu atveju įmoka turi būti įvardijama kaip būtent konkrečios paskirties avansas, o ne abstrakčiai – kaip mokestis. Avansinių įmokų atvejais atsakovei privalu laikytis CK 4.76 straipsnio ir SBĮ 7 straipsnio reikalavimų lėšas renkant iš visų bendraturčių (Sodininkų Bendrijos narių ir ne narių) lygiomis dalimis, neišskiriant atskirų asmenų ir jas apmokestinant daugumos naudai. Šiuo atveju vykdant statybos darbus pagal statybos leidimą privalu sumokėti atsakovės naudai infrastruktūros atstatymo mokestį – nariams 500 Eur, o ne nariams 600 Eur. Dėl to avansu reikalaujamos sumokėti šios įmokos diskriminacinis pagrindas yra akivaizdus. Dėl šių priežasčių atsakovės teiginiai, kad įmoka renkama avansu būsimiems kelių atstatymo darbams atlikti prieštarauja CK 4.76 straipsniui ir SBĮ 7 straipsniui bei kasacinio teismo praktikai.
9.7. Atsakovė buvo atstovaujama valdybos narės G. T., kuri atstovavimo paslaugas teikė atsakovei būdama Advokato kontoros Valiūnas ir partneriai „Elex“ narė – rengė procesinius dokumentus ir kt. Advokatė G. T. yra SB „Elfa“ bendrijos valdybos narė, kuruojanti teisės klausimus, susijusius su bendrijos veikla, todėl atstovavimas yra jos tiesioginis darbas SB „Elfa“ naudai, už kurį ji gauna atlygį, ir išlaidos už teisines paslaugas atsakovei negalėjo būti priteisiamos.
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą atsakovė grindžia šiais argumentais:
10.1. Ginčijama bendrijos protokolo nuostata numatė įmokas 2021 metams. 2021 metai jau praėjo, o ieškovas ginčo įmokos pagal ginčijamą protokolo sprendimą niekada nėra mokėjęs. Jis tai žinojo dar besibylinėdamas ir teikdamas šį apeliacinį skundą. Tai reiškia, kad nebėra jokio suinteresuotumo ginčyti akto, kurio galiojimas pasibaigęs, o galiodamas jis nesukėlė asmeniui jokių pasekmių. Be to, ieškovas klaidina teismą apeliaciniame skunde teigdamas, jog tikslindamas ieškinį jis pateikė įrodymus, kad vykdant statybos darbus jo nuosavybės teisėmis priklausančiame sodo sklype jis buvo kelis kartus ragintas bendrijos atstovų susimokėti infostruktūros atstatymo įmoką. Bendrija to niekada nedarė ir byloje nėra jokių įrodymų, kad bendrija būtų reikalavusi, jog ieškovas susimokėtų ginčijamą įmoką.
10.2. Ginčo atveju renkama tikslinė įmoka, kurios paskirtis buvo aiškiai apibūdinta ją nustatant bendrijos narių susirinkimuose ir įtvirtinta susirinkimų protokoluose, o ne abstrakčiai apibūdintas mokestis. Atsakovė pateikė į bylą įrodymus, kad kiekvienais metais bendrijos narių susirinkimuose yra atsiskaitoma už visas bendrijos išlaidas, o remiantis kasacinio teismo praktika, tikslus bendraturčių įmokų įvardijimas ir atsiskaitymas už jų panaudojimą reikšmingas visiems bendraturčiams, jų bendrų lėšų, kaip sudėtinės sklypų savininkų bendrosios nuosavybės dalies, panaudojimo kontrolei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-559-690/2016 21 punktas). Todėl vien formalus faktas, kad įmoka nebuvo pavadinta avansu, negali būti pagrindas šią tikslinę įmoką laikyti neteisėta. Ginčijama įmoka nėra avansas CK prasme. Tai, kad jau surinktos įmokos tik vėliau tikslingai panaudojamos, savaime nereiškia, kad jos buvo sumokėtos avansu. Iš esmės ir kitos visuotinio narių susirinkimo nustatomos tikslinės įmokos yra faktiškai paskirstomos ir panaudojamos po jų surinkimo, todėl ieškovo argumentai apie privalomą įmokos įvardijimą avansu vertintini kritiškai. Nebūtų jokios logikos, jeigu įmoka būtų renkama po kiekvieno sunkiasvorio transporto atvykimo į privačias statybas arba būtų laukiama, kol statybos bus baigtos ir deklaruotas statinio užbaigimas. Realybėje egzistuoja daug pavyzdžių, kai gyvenamiesiems poreikiams statiniai naudojami neįforminus jų statybos pabaigos arba toks dokumentų forminimas užsitęsia neprognozuojamai ilgai ir pan.
10.3. Bendrijos teritorijoje yra 357 sklypai, iš kurių apie 150 yra gyvenami nuolat, taip pat šalia yra ir keliolika namų valdos sklypų, kurių gyventojai taip pat yra bendruomenės dalis. Bendrijos teritorijoje kasmet didėja nuolat gyvenančių gyventojų skaičius, todėl sodininkų bendrijos „Elfa“ vizija - Vilniaus miesto gyvenvietė su visomis miesto komunikacijomis ir gyvenimo gamtoje privalumais bei aktyvia iniciatyvia gyventojų bendruomene.Todėl ieškovo prielaida, kad visos tiek buvusios, tiek ir esamos sodininkų bendrijos yra sodininkystei plėtoti, realybėje nebėra teisinga.
10.4. Apeliantas daro neteisingą prielaidą, kad bendrijos narių daugumos sprendimas papildomai tikslingai apmokestinti išimtinai tam tikrus privačių asmenų naudai naudojimosi bendru turtu atvejus, pažeidžia proporcingumo, lygiateisiškumo ar nediskriminavimo principus. Bendrijos keliai, įskaitant dangą, nors ir būdami bendrojo naudojimo objektas, nėra bendroji sodininkų nuosavybė, todėl jų atžvilgiu negali būti tiesiogiai taikomi CK 4.76 straipsnio principai, skirti bendraturčiams.
10.5. Ieškovas klaidingai teigia, kad kiekvienų naujų privačių statybų atveju poveikį bendrai naudojam turtui reikia įrodyti taikant visas žalos atlyginimo sąlygas. Bendrijos valdoma teritorija de facto virsta gyvenamąja teritorija. Privačios statybos joje nėra varžomos labiau negu numato teritorijų plėtros ir statybų teisinio reguliavimo aktai. Naujos statybos savaime nėra neteisėti veiksmai. Sunkiasvorio transporto naudojimas tam tikromis sąlygomis taip pat leidžiamas, teisėtas. Be to, naujų privačių statybų didesnis poveikis bendrai naudojamam turtui yra akumuliuojamas per tam tikrą laikotarpį ir tik po to pastebimas bei gali būti konkrečiai įvertintas. Todėl toks poveikis ir įvertinamas tam tikro protingo dydžio daugumos bendrijos narių sutarto ir nustatyto dydžio įmoka.
10.6. Teismas teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Bendrijos valdybos nariai negauna atlygio už savo veiklą, priešingai negu teigia ieškovas. Tai, kad valdyboje yra narė advokatė, kuri labiau už kitus rūpinasi bendrijos teisinių klausimų priežiūra, savaime nereiškia, kad ji negali siūlyti, o bendrija samdyti advokatą tam tikriems teisminiams procesams. Be to, G. T. kaip advokatų kontoros „Ellex Valiūnas ir partneriai“ advokatė nebuvo sudariusi jokios sutarties su bendrija ir neteikė jai atstovavimo paslaugų. Procesinius dokumentus rengė ir atstovavimo paslaugas teikė kitos advokatų profesinės bendrijos advokatas Rytis Paukštė, su kuriuo bendrija yra sudariusi atitinkamą sutartį. Pažymėtina, kad ieškovo argumentai, kad bendrijai advokato nereikėjo, darbo laikas ar įkainis neatitinka bylos sudėtingumo ir pan., prieštarauja paties elgesiui pirmojoje instancijoje. Būdamas advokatu, apeliantas pats byloje samdė advokatę, kurios valandos įkainis 100 Eur. Bendrijos advokato įkainis yra 110 Eur, todėl praktiškai nesiskiria nuo apelianto advokatės.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
12. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, taip pat nenustatė pagrindų peržengti apeliaciniame skunde nustatytas ribas, tai yra apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo ir bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka pripažinęs, kad šiuo atveju žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
13. Apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 28 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo P. R. ieškinys dėl sodininkų bendrijos „Elfa“ protokolo dalies panaikinimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Byloje nustatytos aplinkybės
14. 2021 m. gegužės 30 d. įvyko sodininkų bendrijos „Elfa“ eilinis narių susirinkimas, kuriame 5 darbotvarkės klausimu buvo svarstyti įmokų ir tikslinių mokėjimų nustatymo bei patvirtinimo klausimai. Susirinkimo metu buvo pasiūlyta palikti 2020 m. nustatytus mokesčius bei tikslinių įmokų dydžius ir apskaičiavimo tvarką. Tarp jų buvo pasiūlyta palikti 500 Eur vienkartinę infrastruktūros atstatymo statybų atveju tikslinę įmoką Bendrijos nariams ir 600 Eur tokios pat paskirties įmoką ne Bendrijos nariams. Šios įmokos buvo nustatomos 2021 metams. Už įmokos nustatymą balsavo visi Bendrijos susirinkime dalyvavę ir balsavimo teisę turintys 28 Bendrijos nariai.
15. Bylos medžiaga patvirtina, kad analogiškos ir tokio paties dydžio įmokos buvo nustatomos ir 2016, 2017, 2018, 2019 metų sodininkų bendrijos „Elfa“ narių susirinkimuose.
16. Ieškovas, kaip sodininkų bendrijos „Elfa“ narys, ginčija minėtą vienkartinę infrastruktūros atstatymo statybų atveju tikslinę įmoką bendrijos ir ne bendrijos nariams, teigdamas, kad ji dubliuojasi su kitomis įmokomis, prieštarauja įstatymų imperatyvioms normoms ir yra diskriminacinio pobūdžio.
Dėl Sodininkų Bendrijos veiklos ypatumo
17. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai be pagrindo atsakovę traktavo kaip gyvenamųjų namų kvartalą, o ne sodininkų bendriją, skirtą mėgėjiškai sodininkystei vystyti.
18. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad faktinė padėtis daugumoje sodininkų bendrijų neatitinka SBĮ 3 straipsnyje pateiktos sodininkų bendrijos ir SBĮ 2 straipsnio 3 dalyje nurodytos mėgėjų sodininkystės sampratos. Sodininkystės vystymas bendrijose yra antraeilis ar dar mažiau reikšmingas veiksnys, nes bendrijos faktiškai tampa individualių gyvenamųjų namų kvartalais, kadangi žmonės neužstatytus (ar su nedideliais statiniais) žemės sklypus sodininkų bendrijos teritorijoje dažniausiai įsigyja tikslu statyti naują gyvenamąjį namą (kartais vystytojai sodininkų bendrijose sugeba pastatyti ir daugiabučius gyvenamuosius namus) ir jame nuolatos gyventi, o tikslo plėtoti sodininkystę paprastai nėra.
19. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta dėl sodininkų bendrijų paskirties ir tikslų kitimo priklausomai nuo visuomeninių santykių ir su ja susijusių visuomenės narių poreikių raidos: mėgėjų sodo teritorija dėl istoriškai susidėjusių aplinkybių buvo formuojama kaip speciali kolektyvinių sodų, t. y. mėgėjiškos žemės ūkio veiklos, rekreacijos paskirties teritorija, suskirstyta į daugelį sodo sklypų, tačiau vėliau šiuose sklypuose pradėti statyti gyvenamieji namai nuolatiniam gyvenimui, susiformavo jų kvartalai, kuriems būtina atitinkama infrastruktūra (vandentiekio, kanalizacijos sistemos, kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje SB „Tauras“ v. G. Ž. , bylos Nr. 3K-3-366/2013). Tokius pokyčius lėmė po Nepriklausomybės atkūrimo išplėsta turto, galinčio būti privačios nuosavybės teisės objektu, samprata, daugelio iki tol buvusių ribojimų įsigyti nuosavybę panaikinimas, paspartėjusi miestų plėtra ir su tuo susijęs užstatytų teritorijų priartėjimas prie neurbanizuotų teritorijų, miesto gyventojų poreikis gyventi užmiestyje bei kitos aplinkybės.
20. Mėgėjų sodo sklype Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą ar sodo namą (SBĮ 6 straipsnio 6 dalis). Pagal SBĮ 6 straipsnio 1 dalį mėgėjų sodo teritorijoje žemės sklypai gali priklausyti ne tik bendrijos nariams, bet ir kitiems asmenims, t. y. SBĮ reglamentuojamų santykių subjektai yra ne tik sodininkai, sodininkų bendrijos nariai, bet ir kiti asmenys, nuosavybės ar kitų teisių pagrindu valdantys sodo žemės sklypus. Remiantis šiomis nuostatomis, darytina išvada, kad šiuo metu mėgėjų sodininkystės veikla skirta keletui tikslų, kurie ne visi gali būti aktualūs atskiriems asmenims, turintiems sklypus sodų bendrijos teritorijoje, įgyvendinti: vieni jų gali teikti prioritetą žemės ūkio produkcijos auginimui, kiti – apsirūpinimui gyvenamosiomis patalpomis ar aktyviam poilsiui.
21. Atsakovė nurodė, kad jos teritorijoje yra 357 sklypai, kuriuose apie 150 yra pastatyti gyvenamieji namai ir juose gyvenama nuolat, taip pat šalia yra ir keliolika namų valdos sklypų, kurių gyventojai taip pat yra bendruomenės dalis. Be to, jos teritorijoje kasmet didėja nuolat gyvenančiųjų gyventojų skaičius, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Bendrijos veikla yra dvejopo pobūdžio, t. y. vystoma ne tik mėgėjiška sodininkytė, bet iš dalies Bendrija virsta ir gyvenamųjų namų teritorija.
Dėl nustatytų įmokų teisėtumo
22. Kaip jau minėta, apeliantas ginčija 2021 m. gegužės 30 d. įvykusio visuotinio susirinkimo protokolą (sprendimą) dėl Bendrijos nariams tikslinių įmokų ir mokesčių dydžių 2021 metams nustatymo dalyje dėl 500 Eur vienkartinės infrastruktūros atstatymo statybų atveju tikslinės įmokos Bendrijos nariams ir 600 Eur vienkartinės infrastruktūros atstatymo statybų atveju tikslinės įmokos ne Bendrijos nariams.
23. Byloje nėra ginčo, kad tikslinę įmoką nustatė kompetentingas atsakovės valdymo organas, todėl dėl to teismas nepasisako.
24. Pažymėtina, kad bendrija savo veikloje vadovaujasi Civiliniu kodeksu, Sodininkų bendrijų ir kitais įstatymais bei teisės aktais, bendrijos įstatais ir bendrijos vidaus tvarkos taisyklėmis, savo veiklą grindžia narių solidarumo, lygiateisiškumo, demokratiškumo ir tarpusavio susitarimo bei pagalbos principais (SBĮ 3 straipsnio 2, 3 dalys). Nurodyti principai, viena vertus, reiškia, kad sprendimai turi kiek įmanoma labiau atitikti visų bendrijos narių interesus, kita vertus, nepasiekus bendro sutarimo, individualūs atskirų narių interesai gali būti tam tikru mastu ribojami.
25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje SB „Tauras“ v. G. Ž. , bylos Nr. 3K-3-366/2013, pažymėta, kad konstitucinis socialinės darnos imperatyvas, konstituciniai teisingumo, protingumo, proporcingumo principai, kitos Konstitucijos nuostatos suponuoja tai, jog Konstitucijoje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir subjektinių nuosavybės teisių apsauga negali būti interpretuojami kaip pagrindas savininko teises ir interesus priešpriešinti viešajam interesui, kitų asmenų teisėms, laisvėms ir teisėtiems interesams. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, yra konstatavęs, kad nuosavybė įpareigoja ir kad šia nuostata yra išreiškiama nuosavybės socialinė funkcija (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d., 2002 m. kovo 14 d., 2002 m. rugsėjo 19 d., 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimai). Nuosavybės teisės socialinės funkcijos kildinamos iš poreikio derinti viešuosius ir privačius interesus, patenkinant visuomenės interesus statybos, miestų planavimo, aplinkos apsaugos ir kitose srityse. Taigi, siekiant užtikrinti nuosavybės socialinę funkciją, kad nuosavybės teisės įgyvendinimas neprieštarautų viešajam interesui, įstatyme gali būti nustatoma nuosavybės teisės įgyvendinimo tvarka. Mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų tinkamas eksploatavimas bei išsaugojimas yra ne tik privatus savininkų, bet ir viešasis interesas, todėl, siekiant suderinti mėgėjų sodų teritorijoje esančių atskirų individualių sodo sklypų savininkų privačius, jų grupių ir viešuosius interesus, šie santykiai reguliuojami nustatant bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą – per sodininkų bendrijas (SBĮ 3 straipsnio 1 dalis, 7 straipsnio 3 dalis). Dėl to bendrijos narių galimybę savo nuožiūra plėtoti mėgėjišką sodininkystę riboja ne tik pirmiau nurodytos konstitucinės nuostatos ir teisės aktų, aktualių vykdant pasirinktą veiklą, reikalavimai (pvz., aplinkosaugos, žemėtvarkos, statybos srityse), bet ir būtinybė paisyti bendrų interesų, atsižvelgti į kitų bendrijos narių suderintus ir įstatymų nustatyta tvarka išreikštus poreikius.
26. Asmuo laisva valia pasirenka, ar jis nori vienytis į kokias nors organizacijas, o, priėmęs tokį sprendimą, turi ne tik galimybę naudotis jos teikiamais privalumais, bet gali patirti ir tam tikrų suvaržymų. Sodininkas, tapdamas bendrijos nariu, sutinka tam tikra apimtimi apriboti sprendimų priėmimo laisvę tvarkant savo nuosavybę ir paklusti teisėtiems daugumos sprendimams. Kartu pabrėžtina, kad narystės bendrijoje savanoriškumo principas reiškia, jog žemės sklypo savininkas gali nestoti į bendriją, t. y. nesusieti savęs narystės bendrijoje ryšiais, tačiau ir tokiu atveju jis yra teisinių santykių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimu, subjektas (SBĮ 7 straipsnio 5 dalis, 22 straipsnio 1 dalis). Taigi mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymas, priežiūra ir naudojimas turi būti vykdomi taip, kad būtų užtikrintas maksimalus įmanomas visų teisėtų interesų (tiek skirtingų privačių interesų, tiek privataus ir viešojo interesų) suderinimas.
27. Bendrija įgyja civilines teises, prisiima pareigas ir jas įgyvendina per savo organus – bendrijos narių susirinkimą ir vienasmenį (bendrijos pirmininkas) ar kolegialų (bendrijos valdyba) organą (SBĮ 14 straipsnis). Svarbiausi sodininkų bendrijai ir jos nariams klausimai sprendžiami bendrijos narių susirinkime. Klausimai, dėl kurių išimtinę sprendimo teisę turi bendrijos narių susirinkimas, išvardyti SBĮ 15 straipsnio 1 dalyje. Šios dalies 15 punkte nustatyta, kad išimtinei bendrijos narių susirinkimo kompetencijai priskirta spręsti mėgėjiško sodo teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, užstatymo ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendrijos bendrojo naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus. Ši nuostata reikšminga keletu aspektų. Pirma, ji reiškia, kad dėl visų su sodininkų bendrijos narių bendrąja nuosavybe susijusių klausimų turi būti priimamas bendrijos susirinkimo sprendimas. Antra, bendrijos narių susirinkimas gali spręsti ne tik dėl esamo bendro turto remonto, pagerinimo (kaip nurodoma kasaciniuose skunduose), bet ir dėl infrastruktūros (suprantant ją kaip įvairių sričių objektų, skirtų ūkio ir gyventojų reikmėms tenkinti, kompleksą (inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos, komunaliniai ir kiti gyventojų paslaugoms teikti ar aplinkos kokybei gerinti reikalingi objektai), plėtros, kai sukuriami nauji bendrosios nuosavybės objektai. Taigi, kompetentingam bendrijos organui priėmus teisėtą sprendimą dėl naujo bendrosios dalinės nuosavybės objekto sukūrimo, jis tampa privalomu ir vykdytinu visiems asmenims, turintiems žemės sklypus nuosavybės teise ar kitais pagrindais mėgėjų sodų teritorijoje. Asmuo, manantis, kad toks sprendimas neproporcingai suvaržo jo nuosavybės teisę, turi teisę ginčyti tokį sprendimą įstatymų nustatyta tvarka.
28. Sodininkų bendrijos „Elfa“ įstatų 47.5 punkte numatyta Bendrijos narių susirinkimo teisė tvirtinti bendrijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą, bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto ar rekonstrukcijos) ar modernizavimo metinį bei ilgalaikį planą, lėšų įstatymuose ir kituose teisės aktuose nurodytiems privalomiesiems statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimams įgyvendinti kaupimo tvarką. Įstatų 23.7 punktas numato Bendrijos nario pareigą pagal įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus apmokėti Bendrijos išlaidas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ir tvarkymu, taip pat bendrojo naudojimo žemės naudojimu ir priežiūra, atsižvelgiant į sklypo dydį ir Bendrijos narių susirinkimo sprendimą.
29. Šios nuostatos patvirtina, kad Bendrijos narių susirinkimas turi teisę nustatyti tikslinius įnašus, bendrijos nario mokestį ar kitų asmenų įmokas, skirtas bendrojo naudojimo objektų priežiūros organizavimo ir eksploatavimo, bendrojo naudojimo žemės tvarkymo išlaidoms apmokėti. Bylos medžiaga patvirtina, kad sprendimas dėl tikslinės įmokos buvo priimtas pritarus visiems visuotiniame susirinkime dalyvavusiems Bendrijos nariams, todėl laikytina, jog jis priimtas teisėtai.
30. Byloje nustatyta, kad kelių tvarkymui atsakovė skiria didžiausią Bendrijos pajamų dalį (pavyzdžiui, 2020 m. išlaidos kelių remontui ir asfaltavimui sudarė 36 684,88 Eur (apie pusę Bendrijos išlaidų)). Gautos tikslinės infrastruktūros įmokos eilę metų naudojamos pagal paskirtį – kelių remonto darbams, todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovė rūpinasi infrastruktūros būkle ir kad ji turėjo teisę nustatyti ginčijamas įmokas, kurios galiojo tik iki 2021 m. gruodžio 31 d.
31. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nepagrįsti apelianto argumentai, jog nustatytomis įmokomis pažeidžiami proporcingumo ir draudimo diskriminuoti principai.
32. Sodininkų bendrijai nenusprendus rinkti tam tikro dydžio mokesčio iš ne bendrijos narių, nesudariusių su ja sutarties dėl bendro naudojimo objektų priežiūros, tvarkos, kainų, susidaro situacija, kad asmenys nesantys bendrijos nariais, išvengia pareigos prisidėti prie bendrąja nuosavybe esančio turto priežiūros ir išlaikymo išlaidų, visą bendro turto priežiūros ir išlaikymo, taip pat bendrų reikalų tvarkymo naštą perkeldami tik Bendrijos nariams. Tokia situacija būtų socialiai neteisinga, skatintų asmenis išstoti iš Bendrijos, tai galėtų lemti didelius nesutarimus dėl bendro naudojimo objektų priežiūros ir eksploatavimo.
33. Be to, pagal SBĮ 7 straipsnio 5 dalies nuostatas, „asmenys, kurie mėgėjiško sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, išstoję iš bendrijos arba iš jos pašalinti, privalo sudaryti su bendrija sutartis dėl naudojimosi bendrojo naudojimo objektais sąlygų, tvarkos ir kainų. Už visas paslaugas ir naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais ne bendrijos nariai atsiskaito pagal bendrijos pateiktas sąskaitas sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka.“ Iš šių įstatymo normų galima daryti išvadą, kad bendrijos turi teisę rinkti įmokas ir iš ne bendrijos narių, kurie naudojasi bendrijų infrastruktūra.
34. Vien ta aplinkybė, kad nustatyti skirtingi įmokų dydžiai, t.y. Bendrijos nariai šiuo atveju moka 500 Eur, o ne Bendrijos nariai – 600 Eur viekartinę infrastruktūros atstatymo statybų atveju tikslinę įmoką, neleidžia teigti, kad nustatytos įmokos yra diskriminacinės. Visiškai normalu, kad Bendrijos nariai moka mažesnę vienkartinę įmoką statybų atveju, nes jie kaip Bendrijos nariai kasmet moka 30 Eur kelių tvarkymo įmokas bei kitus mokesčius, kurie taip pat skiriami infrastruktūros gerinimui.
35. Apeliantas nepagrįstai remiasi CK 4.76 straipsniu ir teigia, kad visi Bendrijos kelių bendraturčiai privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti. Byloje nustatyta, kad ginčo įmoka iš esmės yra naudojama Bendrijos kelių priežiūrai, dangos atstatymui, tačiau Bendrijos keliai nėra bendroji sodininkų nuosavybė, kadangi valstybė nėra perdavusi nuosavybės teisės į Bendrijos kelius pačiai Bendrijai, todėl šiuo atveju negali būti tiesiogiai taikomi CK 4.76 straipsnio principai, skirti bendraturčiams.
36. Nesutiktina su apeliantu, kad visi Bendrijos gyventojai naudojasi sunkiasvorių mašinų paslaugomis, todėl apmokestinant tik naujai besistatančius asmenis, diskriminuojama ši asmenų grupė. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakove, jog daugumoje atvejų naujo gyvenamojo nekilnojamojo turto kūrimas (pamatų statyba, plokščių poreikis ir pan.) sąlygoja būtinybę naudotis keliais daugiau nei įprasta, o taip pat daro didesnį poveikį jų būklei. Sunkiasvoris transportas neabejotinai daro didelį poveikį keliams, kuris dažnai pasireiškia ne iš karto jam pravažiavus, o po kurio laikotarpio, todėl labai sunku įvertinti, kokią kiekvienu atveju žalą jis padaro. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Bendrija pagrįstai nustatė vienkartinę infrastruktūros atstatymo statybų atveju tikslinę įmoką, kuri taikoma tais atvejais kai nėra akivaizdžių kelio dangos pažeidimų, kuriuos pagal Bendrijos vidaus tvarkos taisykles privalo pataisyti atsakingas už šią žalą asmuo.
37. Nepagrįstas apelianto argumentas, jog ginčijamos tikslinės įmokos nustatymas prieštarauja Bendrijos Vidaus tvarkos taisyklių 6 ir 7 punktams, pagal kuriuos atliekant statybos darbus tiek gatvių teritorijoje, tiek narių sklypų teritorijoje Bendrijos narys privalo atstatyti ir sutvarkyti gatvę, užtikrindamas tinkamą naudojimąsi ja ir, kad statybinis transportas Bendrijos keliuose naudojamas tik esant tvirtai kelio dangai ne anksčiau kaip nuo gegužės 1 dienos iki lapkričio 1 d. Kitu laiku statybinio transporto naudojimas Bendrijos keliuose galimas tik iš anksto suderinus su valdyba, o statybinio ar kito naudoto sunkiasvorio transporto pažeistas kelias visais atvejais privalo būti nedelsiant atstatomas naudojant tik kelio tvirtinimui tinkamas medžiagas – stambų žvyrą, skaldą, frezuotą asfaltą ar kt. Kaip jau minėta nutarties 36 punkte, ne visais atvejais žala keliui pastebima iš karto pravažiavus sunkiasvoriam transportui, ji gali pasimatyti kur kas vėliau, tokiu atveju kiltų nemažai ginčų dėl to, ar tikrai tam tikro asmens transportas sugadino kelią, todėl manytina, kad ši įmoka neprieštarauja Taisyklių 6 ir 7 punktams ir su jais nesidubliuoja, o taip pat neprieštarauja CK 6.246 – 6.249 straipsnių nuostatoms.
38. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad nagrinėjamu atveju ginčo įmoką reikėtų vertinti kaip avansinį mokėjimą, tačiau vien tai, kad įmoka buvo ne taip pavadinta nedaro jos neteisėta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog įstatyme nedraudžiama bendrijai lėšas bendro turto priežiūrai rinkti avansu, t. y. iš anksto prieš darbų atlikimą. Dėl įvairių aplinkybių egzistuoja poreikis bendrijai turėti lėšų rezervą, todėl lėšos gali būti kaupiamos kaip rezervas, kuris bus naudojamas būsimiems nenumatytiems ar didelių investicijų reikalingiems darbams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-554-378/2016).
Dėl ieškovo teisės ginčyti Bendrijos nustatytas įmokas
39. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad Bendrijos nutarimas tiesiogiai neturi reikšmės ieškovo interesams, nes jis tokios vienkartinės įmokos infrastruktūros atstatymo statybų atveju nemokėjo ir iš jo tokia įmoka nebuvo reikalaujama, todėl ieškinio neišnagrinėjo visa apimtimi. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka.
40. Iš teismo sprendimo matyti, kad nors teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad teismo nuomone, ieškovas neturi teisės ginti ne Bendrijos narių teisių, nes ieškovas nelaikytinas tokiu suinteresuotu asmeniu, kurio teisė šiuo atveju būtų pažeista ar ginčijama, tačiau sprendime teismas išsamiai išanalizavo visus ieškinio reikalavimus, pagrindė savo sprendimą ir atsakė į ieškinyje ieškovo nurodytus argumentus, todėl nėra pagrindo teigti, kad byla buvo išnagrinėta ne visa apimtimi.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme priteisimo
41. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš jo atsakovei 1 331 Eur atstovavimo išlaidų, nes atsakovė buvo atstovaujama jos valdybos narės advokatės G. T. (dirbančios advokatų kontoroje „Ellex Valiūnas ir partneriai“), kuriai atstovavimas yra jos tiesioginis darbas SB „Elfa“ naudai, už kurį ji gauna atlygį SB „Elfa“.
42. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovės procesinius dokumentus (atsiliepimą į ieškinį ir tripliką) rengė ir teismo posėdyje atstovavimo paslaugas teikė kitos advokatų profesinės bendrijos advokatas Rytis Paukštė, su kuriuo Bendrija yra sudariusi atstovavimo sutartį. O tai, kad Bendrijos valdyboje viena iš narių yra advokatė, nedraudžia Bendrijai samdyti advokatą teisminiams procesams, juolab kad sodų bendrijų valdybos narių darbas nėra apmokamas.
43. Pirmosios instancijos teismo priteista 1 331 Eur atstovavimo išlaidų suma neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nurodytų dydžių, laikytina protinga ir pagrįsta, todėl teismo sprendimo dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo keisti nėra pagrindo.
Dėl procesinės bylos baigties
44. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
45. Kadangi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teismas dėl jų nepasisako.
46. Teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir tinkamai taikęs materialinę teisę reglamentuojančias normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti (CPK 320 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
47. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apelianto apeliacinio skundo reikalavimų netenkinus, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
48. Atsakovė teismui pateikė įrodymus, jog už atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą sumokėjo 399,30 Eur. Atsakovės patirtos išlaidos už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme atsiliepiant į ieškovo apeliacinį skundą neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nurodytų dydžių, todėl jos priteistinos iš ieškovo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Ieškovo P. R. apeliacinį skundą atmeti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo P. R., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovės sodininkų bendrijos „Elfa“, į. k. 191500450, naudai 399,30 Eur (tris šimtus devyniasdešimt devynis eurus 30 ct) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Kristina Lysionok
Dalia Trumpulienė
Linas Zinkevičius